11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/60

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2010)0282) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pateiktą kartu su Komisijos 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita (SEC(2010)0666),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 13 d. komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, kurių dabartinės pasaulinės finansų krizės sąlygomis imtasi finansų institucijų atžvilgiu (3) (Bankų komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (4) (Kapitalo atkūrimo komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. vasario 25 d. komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (5) (Sumažėjusios vertės turto komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. liepos 23 d. komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (6) (Restruktūrizavimo komunikatas) – toliau visi paskutiniai išvardyti komunikatai vadinami keturiais komunikatais dėl finansų sektoriaus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (7) (Laikinosios sistemos komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. vasario 9 d. komunikatą „Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas“ (9), į Komisijos pranešimą apie supaprastintą procedūrą, taikomą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai (10) ir į Komisijos pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (11) (Supaprastinimo paketas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtas „Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires“ (12),

—

atsižvelgdamas į valstybės pagalbos rezultatų įvertinimo suvestines 2009 m. pavasariui (COM(2009)0164), 2009 m. rudeniui (COM(2009)0661) ir 2010 m. pavasariui (COM(2010)0255),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų (13) ir į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje (15),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 19 d. Parlamento rašytinį pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių (16),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0374/2010),

A.

kadangi dėl išskirtinių ekonominių aplinkybių, kurias lėmė dvejus pastaruosius metus trukusi finansų ir ekonomikos krizė, teko imtis išskirtinių priemonių; kadangi Komisijos pastangos padėjo stabilizuoti finansų rinkas, tuo pat metu saugant bendrosios rinkos vientisumą,

B.

kadangi krizės metu yra labai svarbu užtikrinti finansinį stabilumą, atkurti kredito srautus ir reformuoti finansinę sistemą siekiant, kad gerai veiktų rinkos, ir kadangi atsižvelgiant į tai turėtų būti lanksčiai, bet griežtai taikomos konkurencijos taisyklės,

C.

kadangi skatinant protekcionizmą ir nesilaikant konkurencijos taisyklių krizė tik pagilėtų ir užsitęstų,

D.

kadangi konkurencijos politika yra itin svarbi priemonė, kurią pasitelkusi ES gali turėti dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką, konkuruoti pasauliniu lygmeniu ir įveikti finansų krizę,

E.

kadangi dėl daugelyje valstybių narių augančio biudžeto deficito ir didėjančios valstybės skolos gali sulėtėti ekonomikos atsigavimas ir daugeliui metų sustoti ekonomikos augimas,

F.

kadangi valstybių narių vyriausybės, reaguodamos į finansų krizę, skyrė didelę valstybės pagalbą, pvz., taikydamos garantijų sistemas, kapitalo atkūrimo sistemas ir papildomas bankų finansavimo likvidumo rėmimo priemones; kadangi pritaikius šias priemones bankams buvo užtikrintas solidus finansavimo šaltinis ir jie buvo apdrausti nuo finansų sektoriui paprastai aktualios rizikos,

G.

kadangi atlikus empirinę analizę paaiškėjo, kad ši valstybės pagalba lėmė nevienareikšmiškai vertintiną poveikį ir iškraipymus, pvz., platinama mažiau privačių obligacijų, o į tai svarbu atsižvelgti svarstant klausimą dėl šios pagalbos papildymo ar šiuo metu galiojančių išskirtinių taisyklių pratęsimo,

H.

kadangi mokesčių valdymas yra svarbus palankių konkurencijos sąlygų išlaikymo ir vidaus rinkos veiklos skatinimo veiksnys,

I.

kadangi konkurencija energijos sektoriuje, žemės ūkio gamyboje ir kituose sektoriuose vis dar turi trūkumų,

J.

kadangi sėkmingas MVĮ vystymasis laisvos konkurencijos sąlygomis yra viena iš svarbiausių preliminarių sąlygų siekiant veiksmingai įveikti finansų krizę,

1.

pritaria 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitai;

2.

su malonumu pažymi, kad Komisija sparčiai reagavo kilus krizei; sveikina Komisiją, išskirtinėmis aplinkybėmis veiksmingai pritaikiusią konkurencijos politikos priemones;

3.

ir toliau mano, kad Parlamentui tapus vienu iš teisės aktų leidėjų jis turėtų aktyviau dalyvauti formuojant konkurencijos politikos nuostatas; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie bet kokias šios srities iniciatyvas;

4.

dar kartą ragina Komisiją – vienintelę konkurencijos srityje kompetentingą ES masto instituciją – kasmet išsamiai informuoti Parlamentą, kaip įgyvendintos Parlamento rekomendacijos, o jeigu jos neįgyvendintos, tai paaiškinti, kodėl; pažymi, kad Komisijos atsakymas į Parlamento pranešimą dėl 2008 m. kompetencijos politikos yra paprasčiausia taikytų veiksmų santrauka ir juo nesuteikiama jokia informacija dėl priemonių veiksmingumo;

5.

pabrėžia, kad ES konkurencijos politika grindžiama atvirų rinkų principais ir kad vienodos veiklos sąlygos visuose sektoriuose – tai kertinis sėkmingos vidaus rinkos akmuo ir išankstinė tvarių ir žiniomis grįstų darbo vietų kūrimo sąlyga;

6.

pabrėžia savo raginimus, kad visos ES politikos sritys būtų nuosekliai derinamos su 2020 m. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytais prioritetais; atkreipia dėmesį į tai, kad tai ypač svarbu konkurencijos politikai;

7.

pabrėžia bendros svarbos paslaugų svarbą siekiant patenkinti pagrindinius visuomenės poreikius; prašo Komisijos atsižvelgti į Lisabonos sutartimi sukurtą sistemą, vykdant darbus, susijusius su ES konkurencijos normų taikymu bendros ekonominės svarbos paslaugoms, taip pat prašo, kad Parlamentas būtų aktyviai įtrauktas į tolesnius Komisijos veiksmus po atvirų konsultacijų dėl valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su bendros ekonominės svarbos paslaugomis;

8.

pabrėžia, kad būtina parengti aiškias mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) palankias ir naudingas konkurencijos taisykles;

9.

pabrėžia, kad MVĮ itin svarbios visai Europos ekonomikai; be to, pažymi svarbų MVĮ naujovių potencialą ir pakartoja savo ankstesnį raginimą, kad Komisija įtrauktų atskirą skyrių, kuriame būtų atkreipiamas dėmesys į sąžiningas ir nediskriminuojamąsias konkurencijos sąlygas MVĮ;

10.

ragina Komisiją vykdant vertinimus ir tyrimus, reikalingus vystant konkurencijos politiką, pasitelkti patikimus nepriklausomus ekspertus; ragina paskelbti jų rezultatus;

11.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnis, kuriame nurodoma, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“, būtų įgyvendintas rengiant būsimus teisės aktus dėl vidaus rinkos;

12.

ragina Komisiją savo metinėje konkurencijos politikos ataskaitoje labiau pabrėžti konkurencijos privalumus vartotojams;

13.

susidomėjęs ir palankiai vertina pranešimą dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1/2003 veikimo, kurį pateikė Komisija po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo pradžios, ir sutinka, kad jis yra kertinis akmuo konkurencijos taisyklių modernizavimo ir ES bei nacionalinių institucijų koordinavimo veiksmų procese, taip pat pabrėžia, kad yra svarbu pašalinti nuomonių skirtumus dėl prioritetų nustatymo, svarbių konkurencijos politikos vystymo aspektų ir bendradarbiavimo sistemų funkcionavimo siekiant veiksmingesnio taikymo;

14.

pabrėžia, kad reikia kurti konkurencijos ir vartotojų apsaugos politikos sąsajas, taip pat ir Europos lygmens kolektyvinio žalos atlyginimo pavienėms konkurencijos teisės pažeidimų aukoms formą, pagrįstą savanoriško dalyvavimo (angl. opt-in) principu, ir atsižvelgiant į 2009 m. kovo 26 d. Parlamento rezoliucijoje nustatytus kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti atlyginama tik iš tikrųjų patirta žala, o kompensacija išmokama nustatytų asmenų grupei arba jos paskirtam asmeniui; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip toks mechanizmas galėtų būti įtrauktas į esamą nacionalinės teisės sistemą;

15.

primena 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie ieškinius dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles (17), ir pabrėžia, kad į dar nepriimtą susijusį teisės akto pasiūlymą būtų įtrauktas 2009 m. kovo 26 d. Parlamento rezoliucijos dėl Baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (18), turinys; pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti teisės aktus be nereikalingo nuostatų sušvelninimo, norint palengvinti individualius ir kolektyvinius veiksmus, kuriais siekiama gauti dėl ES antimonopolinės teisės pažeidimų padarytos žalos atlyginimą; toks legalizavimas atitiktų horizontalų požiūrį, juo būtų siekiama išvengti Šiaurės Amerikos sistemos nesaikingumo ir jis būtų patvirtintas taikant įprastą teisėkūros procedūrą (bendro sprendimo procedūrą);

16.

pabrėžia, kad pritarė Komisijos prašymui numatyti 2011 m. biudžete daugiau išteklių konkurencijos srityje dirbančiam Komisijos personalui; ragina informuoti apie tai, kaip buvo panaudoti papildomi ištekliai; primena savo raginimą perskirti dabartinius Komisijos darbuotojus, kad jie vykdytų pagrindines Komisijos užduotis;

17.

pabrėžia, kad sėkmingas konkurencijos politikos taikymas ir neribojamas vidaus rinkos veikimas yra pagrindinės sąlygos tvariam Europos Sąjungos ekonomikos augimui;

18.

pabrėžia, kad šiuo metu valstybės narės turi skatinti fiskalinę konsolidaciją ir tvarų atkūrimą siekdamos kurti vienodesnes mokestines sąlygas;

19.

mano, kad konkurencijos politika turėtų padėti skatinti ir įgyvendinti atviruosius standartus ir sąveiką siekiant išvengti tokios padėties, kai mažumą sudarantys rinkos veikėjai priverčia vartotojus ir klientus naudotis tik jų technologijomis;

20.

palankiai vertina laikinąsias valstybės pagalbos taisykles, parengtas reaguojant į finansų ir ekonomikos krizę, t. y. keturis finansų sektoriui skirtus komunikatus ir kitiems sektoriams pritaikytas laikinąsias sistemas; pažymi, kad valstybės pagalbos laikinų priemonių taikymas pratęsiamas dar vieniems papildomiems metams;

21.

reiškia susirūpinimą, kad šios priemonės, kurios savo pobūdžiu yra laikinos, gali būti taikomos kur kas ilgiau; pabrėžia, kad reikia kuo greičiau panaikinti laikinąsias priemones ir išimtis, ypač automobilių sektoriuje; ragina Komisiją nustatyti laipsniško jų atsisakymo kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi priimant sprendimą dėl galimo šių priemonių galiojimo pratęsimo;

22.

ragina Komisiją persvarstyti, ar taikant esamas laikinąsias sistemas veiksmingai prisidedama prie vienodų veikimo galimybių visoje Sąjungoje ir, be to, ar tokios sistemos taikymas savo nuožiūra leis šiuo atveju pasiekti optimalų rezultatą;

23.

ragina Komisiją paruošti išsamų sprendimų, priimtų pagal laikinų valstybės pagalbos priemonių taikymo programą reaguojant į ekonomikos ir finansų krizę, vertinimą atsižvelgiant į skaidrumo mastą ir lygį bei skirtingų šia programa grindžiamų priemonių nuoseklumą ir pridėti jį prie kitų metų konkurencijos politikos ataskaitos;

24.

vėl prašo Komisiją 2010 m. paskelbti išsamią valstybės pagalbos, kuri suteikta skatinant ekologišką ekonomikos atgaivinimą, ir valstybės pagalbos, kuri skirta aplinkos apsaugai, veiksmingumo ataskaitą;

25.

pabrėžia poreikį atkurti finansų įstaigų, kurios nepasinaudojo valstybės pagalbos laikinosiomis taisyklėmis, konkurencingumą;

26.

ragina Komisiją užtikrinti, kad bankai atlygintų už valstybės pagalbą, kai tik atsigaus finansų sektorius, ir kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija vidaus rinkoje ir vienodos pasitraukimo iš rinkos sąlygos;

27.

ragina Komisiją patikslinti privalomas restruktūrizavimo priemones, siejamas su potencialiais iškraipymais, kuriuos lemia valstybėse narėse galiojančios skirtingos paramos grąžinimo sąlygos;

28.

be to, pabrėžia, kad dėl bankininkystės sektoriuje vykstančio konsolidacijos proceso tikrai padidėjo kai kurių didžiausių finansų įstaigų rinkos dalis, taigi pabrėžia, kad Komisija turi atidžiai stebėti sektorių siekdama sustiprinti konkurenciją Europos bankininkystės rinkoje, įskaitant restruktūrizavimo planus, kuriuose numatomas bankų veiklos atskyrimas, jei mažmeniniai indėliai taikant kryžminį subsidijavimą buvo naudojami rizikingesnei investavimo bankininkystės veiklai vykdyti;

29.

ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuris parodytų valstybės pagalbos priemonių poveikį ekonomikai;

30.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią krizės metu suteiktos valstybės pagalbos poveikio konkurencingumui analizę;

31.

remiantis tokiu visapusišku poveikio įvertinimu ragina Komisiją, kur reikia, taikyti taisomąsias priemones siekiant užtikrinti vienodas veikimo galimybes bendrojoje rinkoje;

32.

ragina Komisiją atlikti išsamią peržiūrėtų valstybės pagalbos priemonių, kurių imtasi krizės metu, poveikio analizę, atsižvelgiant į konkurencingumą bei į vienodų veikimo galimybių rėmimą ES, finansų reformą ir darbo vietų kūrimą;

33.

ragina valstybes nares laiku pateikti išsamias ataskaitas dėl taisyklių įgyvendinimo ir veiksmingumo ir taip aktyviai bendradarbiauti su Komisija tobulinant ir vertinant laikinąsias taisykles, parengtas siekiant spręsti finansų ir ekonomikos krizės problemą; ragina Komisiją atlikti taisyklių funkcionavimo įvertinimą ir trečiųjų šalių taikomų priemonių poveikio Europos Sąjungai tyrimą;

34.

ragina Komisiją užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir griežtai laikytis nediskriminacijos principo pritariant valstybės pagalbai ir nurodant, kad turi būti imamasi pagalbos mažinimo priemonių;

35.

prašo Komisijos atlikti tyrimą, kuriame būtų nagrinėjama ECB likvidumo parama galimos įtakos konkurencijos iškraipymui aspektu;

36.

ragina Komisiją atidžiai stebėti P3 pinigų kiekį atsižvelgiant į valstybės pagalbą, kuriai pritarta, siekiant išvengti netyčinio pernelyg didelio įmonių kapitalo padidinimo, dėl kurio vėliau būtų iškreipiama konkurencija;

37.

pažymi, kad valstybės pagalbos politika yra neatskiriama konkurencijos politikos dalis ir kad valstybės pagalbos kontrolė atspindi būtinybę užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms vidaus rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms;

38.

pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų, kaip naudojama valstybės pagalba, ir užtikrintų, kad šios pagalbos priemonės nebūtų taikomos nacionalinei pramonei apsaugoti darant neigiamą poveikį vidaus rinkai ir Europos vartotojams;

39.

mano, kad vertinant, ar valstybės pagalba atitinka Sutarties nuostatas, itin svarbu rasti reikiamą neigiamo valstybės pagalbos poveikio konkurencijai ir valstybės finansams ir jos teigiamo poveikio visuotinio intereso požiūriu pusiausvyrą;

40.

ragina nustatyti aiškius pagalbos sustabdymo kriterijus atsižvelgiant į tai, kokį poveikį sustabdžius pagalbą vidutinės trukmės laikotarpiu patirs susijusios įmonės, t. y. atsižvelgiant į augimą, inovacijas ir užimtumą, taip pat į sumažėjusį šių įmonių vaidmenį pasaulinėje rinkoje;

41.

ragina Komisiją atidžiai patikrinti kai kuriose valstybėse narėse galiojančią fiskalinę valstybės pagalbos teikimo tvarką ir įvertinti, ar ji nėra diskriminuojamo pobūdžio ir ar ji skaidri;

42.

ragina Komisiją atkurti ir padidinti savo mokestinės valstybės pagalbos skyrių;

43.

mano, jog, norint sudaryti sąlygas, kad Komisija turėtų geresnių galimybių nustatyti žalingos mokesčių konkurencijos režimus, būtina, kad valstybės narės visapusiškai įgyvendintų 2002 m. priimtą ES verslo apmokestinimo elgesio kodekso darbo grupės sprendimą (Tarybos dokumentas Nr. 11077/02) dėl automatinio pranešimo apie nutarimus dėl mokesčių;

44.

su susirūpinimu pažymi, kad neteisėtos valstybės pagalbos kompensavimas yra ilgas ir sudėtingas procesas; ragina Komisiją dar labiau sugriežtinti procedūras ir toliau spausti valstybes nares, ypač tas, kurios nusižengia nebe pirmą kartą;

45.

ragina Komisiją išnagrinėti, koks pernelyg dosnaus nemokamų Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų dalijimo mastas tam tikruose sektoriuose gali iškreipti konkurenciją, atsižvelgiant į tai, kad šie leidimai, kurių veiksmingumas sumažėjo nuo tada, kai sulėtėjo ekonominė veikla, padėjo tam tikroms įmonėms susikrauti netikėtai didelius pelnus ir kartu joms sumažino paskatas atlikti savo vaidmenį pereinant prie ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonomikos;

46.

pabrėžia, kad valstybės pagalba turėtų būti skiriama pirmiausia bendros svarbos projektams Sąjungoje skatinti, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio ir energijos infrastruktūrai įdiegti;

47.

pritaria, kad būtų patvirtintos plačiajuosčio ryšio tinklų gairės, kurios apimtų valstybės pagalbos teikimą pagrindiniams plačiajuosčio ryšio tinklams (ADSL, kabelinio, mobiliojo ryšio, belaidžio ryšio ar palydovinio plačiajuosčio ryšio paslaugoms), ir kad būtų teikiama pagalba labai didelės spartos naujos kartos tinklams (šviesolaidžio arba pažangiems atnaujintiems kabeliniams tinklams dabartiniame etape), ir prašo Komisiją ir valstybes nares skleisti ir geriausią praktiką ir skatinti konkurenciją;

48.

turėdamas omenyje, kad reikia baigti kurti visų rūšių transporto vidaus rinką, ragina Komisiją paskelbti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgiama visa valstybės pagalba, teikiama viešojo transporto sektoriui;

49.

pakartoja, kad remia Komisijos parengtas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires transporto srityje, kuriomis siekiama remti Europos transporto sektoriaus tvarumą; ragina Komisiją stiprinti paskatomis grindžiamą valstybės pagalbą, leidžiamą transporto srityje;

50.

palankiai vertina tvirtą poziciją, kurios pastaraisiais metais laikosi Komisija, kovodama su konkurencijos principų neatitinkančia elgsena;

51.

palankiai vertina tai, kad pratęstas bendrosios vertikaliosios išimties reglamento galiojimas, nes tai užtikrina gamintojų ir platintojų pusiausvyrą; tačiau pažymi, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į specifines prekybos internetu aplinkybes, ypač turint mintyje Europos skaitmeninę darbotvarkę ir šiuo metu dedamas pastangas užbaigti e. prekybos vidaus rinkos kūrimą;

52.

ypač pažymi, kad tarptautiniu lygmeniu veikiančių stambių platintojų vykdomų bendrų pirkimų priimtinumas pagal antimonopolinius teisės aktus yra ginčytinas, atsižvelgiant į šiuo metu Komisijos taikomas rinkos stebėsenos priemones;

53.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad praktikoje dažnai nesilaikoma privalomos konkurencijos išlygų taikymo trukmės, ir ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti tokiems piktnaudžiavimo atvejams;

54.

prašo Komisiją kuriant integruotą reguliavimo bazę, skirtą intelektinės nuosavybės teisėms apsaugoti, apsvarstyti galimybę panaudoti konkurencijos teisės aktus kaip piktnaudžiavimo INT srityje prevencijos priemonę;

55.

ragina Komisiją, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir vienodą konkurencijos taisyklių taikymą ES, tinkamai atsižvelgti į pranešimus apie nacionalinių teismų sprendimus konkurencijos teisės taikymo srityje ir priimti visas priemones, reikalingas šiam tikslui pasiekti;

56.

primena, kad kartelių veikla yra turbūt didžiausias konkurencijos teisės nuostatų pažeidimas; laikosi nuomonės, kad šie konkurencijos teisės pažeidimai kenkia ES piliečių interesams, kadangi dėl jų vartotojai negali pirkti mažesnėmis kainomis;

57.

pakartoja savo raginimą Komisijai rengiant savo iniciatyvas labiau koordinuoti konkurencijos ir vartotojų teisės principus;

58.

ragina Komisiją įvertinti į elgesį orientuotų priemonių įtaką konkurencijai ir šių priemonių poveikį pirkėjams ir vartotojams;

59.

ragina Komisiją analizuojant galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus atidžiau įsigilinti į tai, kaip veikia ekonominis modelis „iš viršaus žemyn“ (angl. trickle-down economics), kai nustatoma, kad dominuojančia padėtimi nebuvo piktnaudžiaujama;

60.

yra įsitikinęs, kad pernelyg neapdairu taikyti dar didesnes baudas kaip vienintelę kovos su monopoliu priemonę, be kita ko, atsižvelgiant į galimą darbo vietų praradimą negalint susimokėti, ir ragina rengti įvairesnes ir sudėtingesnes priemones, kurios apimtų tokius klausimus kaip individuali atsakomybė, skaidrumas ir įmonių atskaitomybė, trumpesnės procedūros, teisė į gynybą ir tinkamą procesą, priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas prašymų atleisti nuo baudų ar jas sumažinti tvarkymas (ypač siekiant įveikti Jungtinėse Valstijose vykstančio atskleidimo proceso keliamus trikdžius), programas siekiant užtikrinti, kad įmonės laikytųsi teisės aktų, ir Europos standartų rengimą; pritaria skatinimo ir sankcijų metodui, kai baudos turi veiksmingą atgrasomąjį poveikį, ypač kalbant apie subjektus, kurie pažeidžia taisykles ne pirmą kartą, o už taisyklių laikymąsi teikiamos paskatos;

61.

dar kartą prašo Komisijos, prireikus, įtraukti baudų apskaičiavimo pagrindą ir naujus baudų skyrimo principus į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003;

62.

ragina Komisiją pradėti bendrą geležies rūdos kainų nustatymo tyrimą;

63.

pabrėžia, kad, praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo Reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės įsigaliojimo, svarbu nustatyti sritis, kuriose galima sumažinti biurokratizmą ir kuriose galima pasiekti didesnę taikomų nacionalinių ir ES taisyklių konvergenciją;

64.

pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos krizė nepateisina nuolaidžios EB susijungimų kontrolės politikos;

65.

pabrėžia, kad turi būti įvertintas konkurencijos taisyklių taikymas susijungimams visos vidaus rinkos požiūriu;

66.

ragina Komisiją stebėti su pagrindinėmis prekėmis susijusias rinkas pagal Europos Vadovų Tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadas (40 punktas) ir, kai reikia, kovoti su spekuliacija;

67.

pripažįsta, kad didelė rinkos koncentracija ir skaidrumo stoka pagrindinių prekių rinkose gali labai kenkti konkurencijai ir Europos pramonei; todėl ragina Komisiją ištirti pagrindinių prekių rinkas, ypač geležies rūdos ir 14 svarbių žaliavų, kurias nurodys Komisija, siekdama nustatyti, kokiu mastu šioms rinkoms trūksta skaidrumo ir konkurencijos, kadangi kai kurios šių pagrindinių prekių yra gyvybiškai svarbios ekologiniu požiūriu veiksmingų technologijų vystymuisi (pvz., fotoelementų baterijų plokštėms ir ličio jonų baterijoms);

68.

patvirtina, kad skaidrumas yra pagrindinė prielaida, kad finansų rinkos galėtų tinkamai veikti; ragina Komisiją dėti daug pastangų siekiant užtikrinti, kad atskleidžiant su finansų rinkomis susijusią informaciją būtų visapusiškai laikomasi ES konkurencijos teisės nuostatų, ir, turėdamas tai mintyje, palankiai vertina ISIN ir RIC vertybinių popierių identifikavimo numerių įdiegimo iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

69.

ragina Komisiją vykdyti SEPA (bendros mokėjimų eurais erdvės) priežiūrą siekiant užtikrinti, kad mokėjimų sistema būtų prieinama, nediskriminuojanti, skaidri, veiksminga ir jokiais būdais netrukdytų konkurencijai; ragina atidžiai stebėti sistemos aspektus, kurie turi poveikį ES konkurencijos politikai;

70.

prašo Komisijos ir toliau dėti pastangas, kad būtų užtikrinama veiksminga konkurencija mokėjimo kortelių rinkose remiantis SEPA principais, siekiant sudaryti lengvesnes tarpvalstybinių mokėjimų sąlygas ir kuo labiau padidinti vidaus rinkos potencialą; ragina sistemingai stebėti šių rinkų pokyčius ir į metines ataskaitas dėl konkurencijos įtraukti pažangos šioje srityje rodiklius;

71.

mano, kad dėl konkurencijos teisės pažeidimų mokėjimo kortelių sektoriuje nukenčia vartotojai; remia Komisijos pastangas sumažinti neįprastai didelius tarpvalstybinius daugiašalius tarpbankinius mokesčius, dėl kurių išauga produktų kainos vartotojams;

72.

apgailestauja, kad iškreipta energijos rinka ir toliau sudaro nepatogumų ES energijos vartotojams; pabrėžia, kad veiksminga konkurencija energijos rinkose lemia daugiau inovacijų, didesnį energijos tiekimo saugumą ir energijos tiekimą prieinamesnėmis kainomis bei mažesnį poveikį aplinkai; pastebi, kad nuolatinės kliūtys energetikos sektoriuje yra energetikos tarpusavio jungčių stoka, perdavimo sistemų, kurias naudoja operatoriai, skirstydami energiją gamintojams, skaidrumo trūkumas ir valstybių narių taikomų paslaugų gavėjų kategorijų apibrėžimų skirtumai;

73.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas trečiasis energetikos liberalizavimo teisės aktų paketas valstybėse narėse, ir vertinti šių teisės aktų veiksmingumą kuriant veikiančią vidaus rinką; ragina Komisiją inicijuoti tolesnį energetikos sektoriaus tyrimą, jei vertinimo rezultatai būtų neigiami;

74.

pabrėžia, kad siekiant naujovių, maksimalaus skaitmeninės ekonomikos potencialo padidinimo ir žinių visuomenės plėtojimo, ypač svarbios yra informacinės ir komunikacinės technologijos; mano, jog siekiant, kad operatoriai konkuruotų remdamiesi savo produktų privalumais, nepaprastai svarbu užtikrinti sąveiką, sudaryti sąlygas tinklų plėtrai ir išlaikyti atviras rinkas;

75.

primena, kad skaitmeninė konvergencija ir vis svarbesnė tinklų sąveika ir standartai – tai pagrindinės problemos IRT srityje vis labiau ryšiais susijusioje globalioje aplinkoje; be to, kad IRT srityje svarbu nuosekliai užtikrinti laisvą konkurenciją, kadangi rinkoje atsiranda vis naujų skaitmeninių produktų ir paslaugų; todėl ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šiuos klausimus ateityje rengiant horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų gaires;

76.

pritaria Komisijos priemonėms, kuriomis skatinama teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas tinkamu mastu ir prieinamomis kainomis visiems Europos piliečiams, ir ragina Komisiją padvigubinti savo pastangas išlaikyti elektroninės komunikacijos tarpvalstybinių tarptinklinių ryšių mokesčių kontrolę ir, turint tai mintyje, į savo metines ataskaitas dėl konkurencijos įtraukti informaciją apie pažangą;

77.

pabrėžia naują ir svarbų konkurencijos politikos vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje; prašo Komisijos atidžiai stebėti technologijų plėtrą skaitmeninėje rinkoje ir prireikus greitai reaguoti siekiant išlaikyti skaitmenines platformas kiek įmanoma atviras griežtai taikant konkurencijos taisykles;

78.

pabrėžia vidaus skaitmeninės rinkos skatinimo svarbą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia vartotojų pasitikėjimo skatinimo ir interneto paslaugų prieinamumo svarbą praktiškai skatinant vartotojų teises, privačių duomenų apsaugą ir panaikinant likusias prekybos ir sandorių sudarymo internetu kliūtis;

79.

ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo institucijos laikytųsi jos rekomendacijų dėl skambučių užbaigimo tarifų siekiant pašalinti konkurencijos iškraipymus; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę imtis tolesnių priemonių, jeigu nebūtų pasiekta norimų rezultatų, pvz., nebūtų nustatytos mažesnės kainos vartotojams;

80.

pažymi, kad 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 544/2009 dėl tarptinklinio ryšio Bendrijoje, kuriuo vartotojams buvo sumažintos balso skambučių ir SMS tarptinklinio ryšio paslaugų kainos; tačiau pabrėžia, kad tarptinklinio ryšio rinkose konkurencija dar nepakankama ir kad yra struktūrinių problemų; prašo Komisijos atliekant 2011 m. peržiūrą apsvarstyti galimybę visiškai panaikinti tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius ES viduje;

81.

apgailestauja dėl neskaidrių naujų ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio dažnio aukcionų tam tikrose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti susijusius valstybių narių veiksmus ir reikalauti, kad valstybės narės atliktų išsamų su dažnių spektru susijusių sprendimų poveikio konkurencijai tyrimą ir imtųsi atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią antikonkurenciniams padariniams pagal iš dalies pakeistą Direktyvą dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje, užtikrinant vienodas sąlygas rinkos subjektams ir naujiems dalyviams;

82.

palankiai vertina 2009 m. liepos mėn. pataisytą Transliavimo komunikatą, kuriame dar kartą patvirtinama valstybių narių kompetencija nustatyti visuomeninio transliavimo paslaugų aprėptį, finansavimą ir organizavimą tuo pačiu metu pripažįstant Komisijos atsakomybę kontroliuoti akivaizdžias klaidas, ir ragina valstybes nares išlaikyti siūlomų skaitmeninių žiniasklaidos paslaugų pusiausvyrą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išlaikyti dinamišką žiniasklaidos peizažą internetinėje aplinkoje;

83.

ragina Komisiją informuoti apie jos atliekamų valstybės pagalbos taisyklių taikymo pašto sektoriui tyrimų pažangą ir sparčiau jos siekti;

84.

pabrėžia, jog būtina stiprinti Komisijos ir nacionalinių konkurencijos tarnybų bendradarbiavimą siekiant susitarti dėl bendro požiūrio į konkurenciją maisto produktų rinkoje, pagrįsto nuolatiniais informacijos mainais, ankstyvu problemų identifikavimu ir veiksmingu atsakomybės pasidalijimu tarp Europos konkurencijos tinklo narių, nes maisto produktų rinkos dažniausiai veikia nacionaliniu lygmeniu ir joms būdingos skirtingos teisinės, ekonominės ir kultūrinės sąlygos;

85.

pabrėžia, kad tokio glaudesnio bendradarbiavimo tikslas – susitarti dėl bendro požiūrio į konkurencijos taisyklių apsaugą, stebėseną ir įgyvendinimą, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją maisto produktų rinkose ir optimalų maisto tiekimo grandinės veiksmingumą, naudingą vartotojams;

86.

mano, kad Komisija, atsižvelgdama į šiuo metu taikomas rinkos stebėsenos priemones, turėtų atidžiai ištirti tarptautinių pirkimo grupių veiklą, nes akivaizdu, kad palankios kainos, kurias joms garantuoja didelė perkamoji galia, nepasiekia vartotojų kaip mažesnės mažmeninės kainos;

87.

primena, kad, prasidėjus pieno sektoriaus krizei, nuo kurios labiausiai nukentėjo gamintojai, 2009 m. spalio mėn. įsteigta aukšto lygio grupė pateikė rekomendacijas, susijusias, be kita ko, su sutartiniais santykiais ir gamintojų galimybėmis derėtis; ragina Komisiją nedelsiant veikti ir paskatinti procesą laikantis ES konkurencijos teisės normų;

88.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su nacionalinėmis konkurencijos tarnybomis itin dėmesingai stebėti, ar konkurencija žemės ūkio ir pramonės sektoriuje atitinka skaidrumo ir vartojimo kainos raidos kriterijus; prašo Komisijos atlikti tyrimą siekiant visų pirma ištirti rinkos galios, kurią turi stambieji maisto produktų tiekėjai ir didmenininkai, poveikį maisto produktų rinkos funkcionavimui;

89.

atsižvelgdamas į tai, primena savo ankstesnius raginimus atlikti interneto reklamos, paieškos sistemų ir maisto pramonės sektorių tyrimus; ragina pradėti žiniasklaidos koncentracijos, įskaitant visus turinio platinimo kanalus, pvz., spaudos, televizijos ir radijo ir interneto, tyrimą; reikalauja, kad Komisija pateiktų konkurencijos telekomunikacijų ir automobilių pramonės sektoriuose analizę;

90.

mano, kad Europos šalyse konkurencija žemės ūkio gamybos sektoriuje yra žemesnių kainų vartotojams prielaida, ir ragina Komisiją itin dėmesingai stebėti, ar konkurencija žemės ūkio ir pramonės sektoriuje atitinka pagalbos, skaidrumo ir vartojimo kainos raidos kriterijus;

91.

apgailestauja, kad nėra pažangos didinant konkurencingumą farmacijos sektoriuje ir ragina Komisiją paspartinti bendrosios farmacijos produktų rinkos sukūrimą, pavyzdžiui, patikint Europos vaistų agentūrai (EMEA) svarbesnį vaidmenį, susijusį su centralizuotu leidimų vaistams išdavimu; ragina Komisiją kovoti su galimu piktnaudžiavimu sistemingai vykdant patentų grupavimą, dėl kurio vilkinamas generinių vaistų patekimas į rinką ir ribojama pacientų galimybė įsigyti vaistų už prieinamą kainą; primygtinai ragina Komisiją imtis baudžiamųjų priemonių tais atvejais, kai rengiamos klaidinančios informacinės kampanijos nukreiptos prieš generinius vaistus;

92.

mano, kad konkurencija sveikatos sektoriuje galėtų pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir tai būtų naudinga ES pacientams; ragina Komisiją stebėti sveikatos priežiūros sektorių ir ypač konkurenciją tarp valstybinių ir privačių ligoninių; prašo Komisijos atidžiau ištirti atvejus, kai tose šalyse, kur liberalizuotas sveikatos priežiūros sektorius, privačios ligoninės skundžiasi dėl kryžminių subsidijų valstybinėms ligoninėms;

93.

pabrėžia poreikį sukurti ir prižiūrėti sąžiningą tos paties rūšies transporto įmonių ir įvairių rūšių transporto konkurenciją siekiant nustatyti skaidrias ir paprastas kainų nustatymo struktūras ir politiką;

94.

ragina Komisiją ištirti didelės pastaraisiais metais greta kitų sektorių automobilių pramonei suteiktos paramos poveikį įvairių transporto rūšių konkurencijai;

95.

ragina Komisiją užtikrinti, kad laiko tarpsniai būtų skirstomi skaidriai ir naudojami efektyviai siekiant užtikrinti tikrą konkurenciją oro vežėjų sektoriuje;

96.

ragina Komisiją pasibaigus trejų metų laikotarpiui, numatytam siekiant padėti oro vežėjų įmonėms įsisteigti, pateikti apžvalgą atvejų, kuriais pigių skrydžių oro vežėjai naudojosi valstybės pagalba kitų vežėjų atžvilgiu, atsižvelgiant į jiems suteiktas specialias naudojimosi tam tikrais oro uostais sąlygomis;

97.

pabrėžia būtinybę tinkamai riboti pervežimo konteineriais linijų jūrinių konsorciumų rinkos dalį ir dalintis veiklos (transportavimo paslaugų ir jūros, ir vidaus vandens keliais) privalumais, laikantis ES bendrųjų taisyklių dėl sąžiningos konkurencijos ir laikantis sąlygų, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 906/2009 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo; taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti, kad linijinės laivybos bendrovės bendradarbiautų teikdamos bendras laivybos paslaugas ir siekdamos laivybos paslaugų efektyvumo ir kokybiškumo;

98.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti transporto vidaus rinkos įgyvendinimą ir sąžiningą konkurenciją transporto srityje, tuo pačiu laikantis kitų Europos Sąjungos tikslų, tokių, kaip, pvz., tinkamai veikiančios transporto ir judumo paslaugos, politikos tikslų viešųjų paslaugų, saugos ir aplinkos apsaugos srityse bei ES 2020 m. tikslų dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo ir priklausomybės nuo naftos;

99.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas sąlygas tiek įvairioms transporto rūšims, tiek valstybei ir privatiems asmenims priklausančioms konkrečios rūšies transporto įmonėms;

100.

ragina Komisiją siekti, kad būtų daugiau skaidrumo valstybės ir viešųjų geležinkelio įmonių santykių srityje, įskaitant šių įmonių kelių transporto patronuojamąsias įmones ir lėšų perskirstymą;

101.

ragina Komisiją pateikti apmokestinimo, rinkliavos, infrastruktūros finansavimo ir mokesčių už ją bei įvairių transporto sričių ir atskirų valstybių narių PVM sistemų ir jų poveikio tos pačios rūšies transporto įmonių ir įvairių rūšių transporto įmonių konkurencijai apžvalgą, taip pat į šią apžvalgą įtraukti privalomų ir neribojamų mokesčių už geležinkelių infrastruktūros naudojimą poveikį, palyginti su neprivalomų ir ribotų mokesčių už kelių infrastruktūros naudojimą poveikiu;

102.

ragina Komisiją, vykdant teisės aktų dėl keleivių teisių ir kompensacijos už vėlavimus persvarstymą, užtikrinti sąžiningas ir vienodas kompensacijos už vėlavimus sistemas visų rūšių transporto priemonių atveju, taip pat ragina įsteigti nepriklausomus organus, kurie spręstų paslaugų teikėjų ir klientų ginčus;

103.

pabrėžia būtinybę liberalizuotame kelių transporto sektoriuje vengti nesąžiningos konkurencijos užtikrinant, kad būtų tinkamai laikomasi socialinių, saugos ir aplinkos apsaugos taisyklių, ypatingą dėmesį skiriant šios rinkos atvėrimui kabotažui bei dempingo praktikoms;

104.

ragina valstybes nares ir Komisiją siekti sukurti bendrąją geležinkelių rinką atveriant nacionalines keleivinio transporto rinkas; ragina Komisiją pereinamuoju laikotarpiu pasiūlyti abipusiškumo išlygą toms valstybėms narėms, kurios nusprendžia anksčiau atverti savo rinkas;

105.

atkreipia Komisijos dėmesį į netiesiogines konkurencijos kliūtis, atsirandančias dėl skirtumų transporto sektoriuje, susijusių su saugos taisyklėmis, tinklų sąveika ir tipo patvirtinimu;

106.

ragina Komisiją ir valstybes nares priimant sprendimus visos ES ir nacionaliniu lygmenimis labai atidžiai užtikrinti, kad geležinkelių sektoriuje būtų nuosekliai ir suderintai taikomos konkurencijos taisyklės; ypač pabrėžia, kad reikia suderinti geležinkelio priežiūros institucijų (reguliavimo institucijų) ir nacionalinių bei Europos konkurencijos institucijų veiklą;

107.

visiškai pritaria, kad būtų sukurtas ES patentas ir ES ginčų patentų klausimais sprendimo mechanizmas, siekiant spręsti konkurencijos iškraipymo, atsirandančio dėl dabar patentams taikomų nuostatų, problemą;

108.

pabrėžia, kad mokslų ir technikos pažanga, patentai ir kultūros pramonė labai prisideda prie Europos ekonomikos konkurencingumo; todėl ragina valstybes nares skubiai rasti būdus, kaip išspręsti dar neišspręstus klausimus ES bendro patento sistemoje; todėl teigiamai vertina Europos 2020 m. pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ numatytą tikslą iki 2014 m. užregistruoti pirmuosius ES patentus;

109.

pakartoja, kad ES konkurencingumas daugiausia priklauso nuo naujovių pajėgumų, nuo mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos galimybių ir nuo naujovių ir gamybos proceso ryšių;

110.

pabrėžia esminį mokslinių tyrimų vaidmenį skatinant Europos konkurencingumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų pasiektas 3 proc. tikslas, nustatytas investicijoms į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;

111.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.