52011DC0870

1. mvį skatina augimą

Europos ekonominė sėkmė labai priklauso nuo savo potencialą išnaudojančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimo. MVĮ sukuria daugiau nei pusę visos pridėtinės vertės ne finansų sektoriuje ir per penkerius pastaruosius metus Europoje sukūrė 80 proc. visų naujų darbo vietų[1].

MVĮ dažnai kyla didelių sunkumų gauti finansavimo, kurio reikia jų augimui ir inovacijų diegimui.

Pagerinti sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą – vienas pagrindinių prioritetų, nustatytų ateinančio dešimtmečio ES augimo strategijoje „Europa 2020“, Komisijos bendrosios rinkos akte[2] ir Smulkiojo verslo akte[3]. Metinėje augimo apžvalgoje[4] pabrėžiamas esminis tinkamai veikiančios finansų sistemos vaidmuo skatinant augimą ir nustatyti veiklos prioritetai trumpuoju laikotarpiu.

Šiuo atveju finansinių paslaugų reformos programa, įgyvendinta kaip atsakas į finansų krizę, gali MVĮ suteikti naudos reguliavimo srityje. Be to, Komisija siūlo ES lygmeniu pradėti teikti naują specializuotą finansavimą, skirtą MVĮ augimui trukdančioms esminėms rinkos problemoms šalinti.

Šiame veiksmų plane Komisija pristato įvairių sričių politiką, kuria siekia reikšmingai prisidėti prie augimo ir užtikrinti, kad 23 milijonams Europos mažųjų ir vidutinių įmonių būtų lengviau gauti finansavimą[5].

2. Reagavimas į kylančias problemas

Kaip smulkiau aiškinama priede, tarp pagrindinių MVĮ augimą stabdančių kliūčių yra sunkumai gauti finansavimą[6]. Šias kliūtis lemia daugybė tiek pasikartojančių[7], tiek struktūrinių priežasčių. Dažniausia šių kliūčių – tarp finansavimo teikėjų ir gavėjų nesuderinta informacija.

MVĮ, kurioms reikalingas išorės finansavimas, labai priklauso nuo bankų teikiamų paskolų, todėl joms reikėtų sukurti tinkamų alternatyvų.

Komisija reglamentu padidins MVĮ patrauklumą investuotojams, o joms pačioms pagerins rinkų sąlygas ir prieinamumą. Pakeistu reguliavimu bus tinkamai suderintos riziką ribojančios taisyklės ir MVĮ finansavimas, taip pat investuotojų apsauga ir MVĮ pritaikytos priemonės.

Antra, Komisija ketina toliau naudoti ES biudžeto lėšas, siekdama užtikrinti, kad MVĮ galėtų lengviau įveikti pagrindines MVĮ augimą stabdančias rinkos kliūtis (pvz., nesuderintos informacijos ir rizikos kapitalo rinkos susiskaidymo problemas). ES įsikišimas turi suteikti aiškios pridėtinės vertės nacionaliniu lygmeniu jau prieinamiems finansiniams ištekliams ir padėti sutelkti papildomas lėšas („finansinio daugiklio poveikis“)[8].

Trečia, Komisija pasinaudos koordinatorės vaidmeniu ir visų pirma bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, siekdama keistis geriausia praktika ir kurti sąsajas tarp veiksmų, vykdomų nacionaliniu ir ES lygmenimis.

Nors daugelio priemonių poveikis bus vidutinio laikotarpio ar ilgalaikis, taip pat svarbu pabrėžti, kad Europa jau imasi veiksmų, kuriais šalinami didžiausi sunkumai.

Pagrindinis tikslas – stabilizuoti ekonominę ir finansinę padėtį. Spalio mėn. pabaigoje valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl plataus spektro priemonių, kuriomis siekiama sumažinti dabartinę įtampą finansų rinkose, tuo pačiu užtikrinti, kad kreditai būtų toliau teikiami realiajai ekonomikai, ir išvengti per didelio finansinio įsiskolinimo mažinimo.

Konkrečiai mažosioms ir vidutinėms įmonėms šiuo programavimo laikotarpiu (2007–2013 m.) Europa siūlo suderintas lanksčias finansavimo priemones, būtinas skirtingiems MVĮ finansavimo poreikiams tenkinti. Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIP) finansinės priemonės, kurių biudžetas siekia 1,1 mlrd. EUR, turėtų padėti finansų įstaigoms skirti apie 30 mlrd. EUR lėšų[9] daugiau nei 315 tūkst. MVĮ. 2008–2011 m. Europos investicijų bankas (EIB) suteikė apie 40 mlrd. EUR paskolų; jos paskirstytos maždaug 210 tūkst. MVĮ.

Sanglaudos politikos srityje Komisija jau patvirtino priemones, pagal kurias bus užtikrinamos investicijos MVĮ penkiolikoje valstybių narių pagal struktūrinių fondų parengtas finansų inžinerijos priemones. Šios priemonės yra toliau tobulinamos, suteikiant galimybę investuoti į visų valstybių narių MVĮ bet kuriuo jų įprastinės ūkinės veiklos laikotarpiu, todėl jos tampa svarbiu alternatyviu lėšų šaltiniu, kai reikia paskolos. Apskaičiuota, kad pagalba įmonėms, teikiama investicijomis į nuosavą kapitalą, garantijomis ir paskolomis, šiuo finansiniu laikotarpiu siekia ne mažiau 3 mlrd. EUR.

Galiausiai, siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti paskolą, nuo 2012 m. pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos rizikos pasidalijimo finansinę priemonę rengiama rizikos pasidalijimo priemonė. Naudojantis rizikos pasidalijimo mechanizmu, pagal šią priemonę bus teikiamos dalinės garantijos finansų tarpininkams, taip sumažinant jų finansinę riziką ir skatinant mokslinių tyrimų, vystymo ir inovacijų diegimo veiklą vykdančioms MVĮ teikti paskolas nuo 25 tūkst. iki 7,5 mln. EUR.

3. reguliavimo priemonės 3.1. Rizikos kapitalo reguliavimo sistemos tobulinimas 3.1.1. Nauji rizikos kapitalui skirti teisės aktai

Rizikos kapitalo fondai – tai valdytojai, dažniausiai finansuojantys įmonių, kurios paprastai yra labai mažos, nuosavą kapitalą jų kūrimosi laikotarpiu. Europos Sąjungoje turima daug galimybių skirti rizikos kapitalą MVĮ vystymosi reikmėms, tačiau jos beveik neišnaudojamos. Nepaisant milžiniško ES turto valdymo sektoriaus, dabartinėje ES teisėje nenumatyta jokių konkrečių nuostatų, įpareigojančių skirti akcinio kapitalo lėšas MVĮ. Direktyvoje dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFVD) numatyti prekybos leidimai retai duoda naudos rizikos kapitalo fondų valdytojams, nes daugumos ES rizikos kapitalo fondų portfelių suma nesiekia 500 mln. EUR.

Todėl Komisija[10] siūlo sukurti naują Europos rizikos kapitalo tvarką, pagal kurią ES rizikos kapitalo fondai galėtų prekiauti savo fondų akcijomis ir pritraukti kapitalą visoje Europos bendrojoje rinkoje. Naujoji tvarka sumažintų valstybių narių rizikos kapitalo rinkų skirtumus, trukdančius tarpvalstybiniams sandoriams ir ribojančius rizikos kapitalo pasiūlą.

Naujoji sistema bus paprasta ir veiksminga – pagal ją numatoma viena registracija buveinės valstybėje narėje, supaprastinami ataskaitų teikimo įpareigojimai, koreguojamos organizacijos struktūros ir verslo etikos taisyklės.

Pradėjusi veikti ši sistema turėtų paskatinti rizikos kapitalo rinkos plėtrą ir padėti užtikrinti: i) didesnių, veiksmingesnių rizikos kapitalo fondų, turinčių daugiau galimybių specializuotis pagal investicijų rūšis, atsiradimą; ii) didesnę konkurenciją tarp fondų ir geresnę jų investicijų diversifikaciją; iii) daugiau tarpvalstybinio finansavimo galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Kartu su šiuo veiksmų planu Komisija pristato naują ES rizikos kapitalo sistemą, kuria sukuriama tikroji rizikos kapitalo fondų vidaus rinka. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą priimti šį teisės akto pasiūlymą iki 2012 m. birželio mėn.

3.1.2. Investavimo į rizikos kapitalą reguliavimo sistema

Instituciniai investuotojai, visų pirma draudimo bendrovės (o tam tikru mastu ir bankai), yra potencialūs investuotojai į rizikos kapitalo fondus. Kai kuriose valstybėse narėse jie jau dabar investuoja labai daug.

Kilo abejonių, ar draudimo įmonėms (direktyva „Mokumas II“[11]) ir bankams (reglamentas ir direktyva dėl kapitalo poreikio[12]) taikomos naujos rizikos ribojimo sistemos neatbaidys investicijų į rizikos kapitalo fondus, nes atliekant skaičiavimus pagal riziką ribojančius reikalavimus[13] šios investicijos laikomos nebiržinėmis investicijomis arba labai rizikingu turtu (kartu su prekių ir rizikos draudimo fondais).

Ši tvarka parengta atsižvelgiant į problemas, susijusias su rizikos ribojimu. Tačiau, nustačius tinkamai suderintą rizikos kapitalo teisės aktų sistemą, kuria visų pirma pripažįstami diversifikavimo privalumai, gali būti numatyta tam tikrų rizikos kapitalo investicijų, nesukeliant su rizikos ribojimu susijusių problemų.

Vykdydama platesnę ilgalaikių investicijų apžvalgą ir remdamasi Europos bankininkystės institucijos ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos bendru techniniu darbu, Komisija 2012 m. atliks tyrimą, siekdama įvertinti ryšį tarp rizikos ribojimo priežiūros ir bankų bei draudimo bendrovių investicijų į rizikos kapitalą.

3.1.3. MVĮ naudingos mokesčių reformos

Bendradarbiaudama su nacionaliniais ir sektoriaus ekspertais, Komisija ieškojo būdų šalinti reguliavimo ir mokestines kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms į rizikos kapitalą. Mokesčių ekspertų grupė[14] nustatė pagrindines mokesčių problemas, kurios trukdo tarpvalstybinėms investicijoms į rizikos kapitalą ir dėl 27 visos ES mokesčių sistemų skirtumų gali lemti dvigubą apmokestinimą, neaiškų apmokestinimą ir administracines kliūtis[15]. Nors paprastai dvišaliai valstybių narių susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo turėtų padėti išvengti šių sunkumų, šie susitarimai ne visada tinkami sudėtingoms komercinėms struktūroms, kurios naudojamos rizikos kapitalo investicijoms.

Europos rizikos kapitalo tvarka padės pašalinti kliūtis tarpvalstybiniam lėšų pritraukimui, bet savaime nesuteiks galimybės išspręsti mokesčių problemas, su kuriomis susiduria tarpvalstybiniu mastu investuojantys fondai. Tačiau bendra rizikos kapitalo fondo sąvoka taptų gera pradžia toliau tiriant, kaip valstybės narės sprendžia apmokestinimo problemas, galinčias trukdyti tarpvalstybinėms tokių fondų investicijoms.

2012 m. Komisija baigs tirti apmokestinimo kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms ir 2013 m. pateiks sprendimus, kuriais bus siekiama šalinti šias kliūtis, kartu užkertant kelią mokesčių vengimui ir nuslėpimui.

3.2. Valstybės pagalbos taisyklės, svarbios MVĮ užtikrinant galimybę gauti finansavimą

Taikant valstybės pagalbos politiką galima įvairiai suteikti galimybę MVĮ gauti finansavimą, dėl finansinio stabilumo numatyti galimybę skirti pagalbą bankams ir rekomenduoti valstybėms narėms, kaip kurti pagalbos programas, kuriomis būtų siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų (MTP ir inovacijos, regionų ir socialinė sanglauda ir t. t.) ir atsižvelgiama į konkrečius MVĮ poreikius.

Rizikos kapitalo gairėse[16] numatyta remti MVĮ pradiniais veiklos etapais, atsverti privatų kapitalą ir šalinti rinkos trūkumus. Komisija pripažįsta, kad nuosavo kapitalo trūkumas yra didesnis, ir nuo 1,5 iki 2,5 mln. EUR padidino ribą, taikomą investicijoms į pradedančiosios įmonės nuosavą kapitalą. Tam tikromis aplinkybėmis pagal valstybės pagalbos taisykles leidžiama ir šią ribą viršijanti intervencija.

Siekdama strategijos „Europa 2020“ tikslų ir reaguodama į MVĮ poreikius, Komisija iki 2013 m. peržiūrės Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ir keletą valstybės pagalbos gairių, įskaitant rizikos kapitalo gaires.

3.3. MVĮ galimybių skolintis kapitalo rinkose gerinimas

Siekdama gerinti MVĮ[17] galimybes skolintis kapitalo rinkose, Komisija siūlo keletą reguliavimo pakeitimų, kuriais būtų didinamas informuotumas apie MVĮ rinkas ir, kai įmanoma, mažinamos MVĮ tenkančios sąnaudos ir reguliavimo našta, kartu išlaikant tinkamą investuotojų apsaugos lygį.

3.3.1. Matomesnės MVĮ rinkos

Komisija nori palengvinti investuotojams patrauklių panašią veiklą vykdančių MVĮ augimo rinkų plėtrą. Direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų (FPRD) pasiūlyme[18] Komisija pasiūlė priskirti ženklą „MVĮ augimo rinka“ daugiašalės prekybos sistemoms (DPS), atitinkančioms bendras charakteristikas. Siekiama tinkamai suderinti proporcingus MVĮ taikomus reikalavimus ir gerą investuotojų apsaugą[19].

Šis ženklas turėtų padėti užtikrinti, kad šios rinkos taptų matomesnės ir pritrauktų investuotojų, o taip pat padidėtų jų likvidumas. Ženklas būtų savanoriškas ir grindžiamas reikalavimais, kuriuos Komisija priimtų atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) pasiūlymą. Ženklą suteiktų nacionalinės kompetentingos institucijos. Savo ruožtu ženklas leistų rinkoms kurti labiau standartizuotas priemones (indeksus, į šias rinkas investuojančius specializuotus fondus) ir DPS tinklus, taip pat laikytis geriausios praktikos.

2011 m. spalio mėn. ES kapitalo rinkų teisės aktuose (FPRD) pasiūlyta taikyti MVĮ augimo rinkos ženklą. Komisija ragina Parlamentą ir Tarybą kuo skubiau priimti šį teisės akto pasiūlymą.

3.3.2. Matomesnės biržinės MVĮ

Pasiūlyme dėl Skaidrumo direktyvos[20] pakeitimo siekiama užtikrinti, kad būtų lengviau gauti reglamentuojamos informacijos Europoje. Susipažinti su biržinių bendrovių finansine informacija šiuo metu yra per daug sudėtinga, nes informacijos ieškančioms suinteresuotosioms šalims tenka patikrinti 27 skirtingas nacionalines duomenų bazes.

Platesnę biržinių MVĮ duomenų paiešką investuotojams palengvintų ES lygmeniu centralizuotai pateikiama ir lengvai prieinama aukštos kokybės informacija, kurią būtų galima lyginti. Centralizuota informacija galėtų padėti užtikrinti, kad naujiems prekybos informacijos teikėjams, pageidaujantiems patekti į rinką, kad užpildytų informacijos apie mažesnes įmones teikimo spragą, būtų daroma mažiau kliūčių ir sumažėtų jų registracijos sąnaudos. Be to, ir smulkesni emitentai būtų paskatinti patys investuoti į patobulintos informacijos ir dokumentų tarpvalstybiniams investuotojams rengimą.

Padedama EVPRI Komisija patobulins esamą informacijos saugojimo sistemą ir sukurs vieno langelio sistemą, skirtą reglamentuojamai informacijai teikti ES lygmeniu. Komisija supaprastins sąlygas naudotis aukštos kokybės informacija apie biržines MVĮ. Komisija ragina Parlamentą ir Tarybą priimti šį teisės akto pasiūlymą iki 2012 m. pabaigos.

3.3.3. Ataskaitų teikimo naštos mažinimas biržinėms MVĮ

Siekdama supaprastinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomas apskaitos taisykles ir dar labiau sumažinti joms tenkančią administracinę naštą, Komisija priėmė Direktyvos dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų pasiūlymą[21]. Tai leistų MVĮ per metus sutaupyti iki 1,7 mlrd. EUR. Atsiradus daugiau galimybių lyginti finansines ataskaitas ir sutelkti dėmesį į esminę informaciją, turėtų būti priimami geriau pagrįsti investavimo sprendimai ir geriau skirstomas kapitalas.

Be to, Komisija siūlo mažinti smulkiesiems emitentams taikomus reikalavimus ir tų emitentų sąnaudas ir tuo tikslu panaikinti ketvirčio ataskaitas ir plačiau taikyti EVPRI parengtus šablonus, kad investuotojai galėtų lengviau palyginti informaciją. Naujoje Skaidrumo direktyvoje visiems emitentams numatyta švelnesnė tvarka leis labiau sumažinti smulkiųjų emitentų sąnaudas. Investuotojų apsauga būtų užtikrinama reikalaujant skelbti pusmečio ir metų finansinius rezultatus, taip pat atskleisti informaciją, kaip reikalaujama Piktnaudžiavimo rinka ir Prospektų direktyvose. Žinoma, bendrovės galės ir toliau investuotojams teikti daugiau informacijos.

Neseniai iš dalies pakeistoje Prospektų direktyvoje[22] nustatyta proporcinga informacijos atskleidimo tvarka, taikoma MVĮ ir ribotos rinkos kapitalizacijos įmonėms. Pagal šią tvarką turėtų sumažėti informacijos, kurią reikia atskleisti, taip pat MVĮ ir smulkiųjų emitentų administracinė našta, tačiau investuotojų apsaugai tai poveikio neturėtų.

2011 m. spalio mėn. pateiktas teisės akto pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamos apskaitos direktyvos, siekiant supaprastinti ir patobulinti MVĮ taikomas apskaitos taisykles.

Kartu Komisija, siekdama mažinti smulkiesiems emitentams tenkančią reguliavimo naštą, pateikė Skaidrumo direktyvos persvarstymo pasiūlymą.

Komisija ragina Parlamentą ir Tarybą priimti šiuos teisės aktų pasiūlymus iki 2012 m. pabaigos.

Iki 2012 m. liepos mėn. bus pasiūlyti su Prospektų direktyva susiję deleguotieji aktai, kuriuose bus išsamiau pristatyta MVĮ ir smulkiesiems emitentams taikoma proporcinga informacijos atskleidimo tvarka.

3.4. Bankų kapitalui taikomų reikalavimų poveikio MVĮ peržiūra

Dabartine bankų kapitalo sistema – parengta Bazelio bankų priežiūros komiteto ir perkelta į ES teisę dviem Direktyvos dėl kapitalo poreikio pakeitimais (III direktyva dėl kapitalo poreikio[23] ir siūlomais IV direktyva dėl kapitalo poreikio ir Reglamentu dėl kapitalo poreikio) – siekiama sugriežtinti riziką ribojančias bankininkystės taisykles. Pagal šią sistemą ne tik reikalaujama turėti daugiau ir geresnės kokybės kapitalo, bet ir nustatomi didesni kapitalo poreikio koeficientai veiklai rinkoje ir tobulinamos likvidumo rizikos valdymo taisyklės. Taip bus sudarytos sąlygos užtikrinti didesnį finansinį stabilumą ir patikimesnius bankininkystės verslo modelius, taip pat teikti aiškesnes balanso ataskaitas.

Pagal IV direktyvą dėl kapitalo poreikio dabartiniam rizikos ribojimui, kuris taikomas MVĮ teikiamoms paskoloms, ir toliau bus naudingos sistemos „Bazelis II“ nuostatos (pagal standartinį metodą MVĮ pozicijoms taikomas 75 proc. lengvatinis rizikos koeficientas). Kad MVĮ pozicijoms būtų galima taikyti dar naudingesnę tvarką, reikės persvarstyti tarptautinę Bazelio sistemą. Tam visų pirma reikės įrodyti, kad dabartinis metodas yra per griežtas. Todėl MVĮ pozicijoms taikomam rizikos koeficientui Komisijos pasiūlyme taikoma nuostata dėl peržiūros.

Konsultuodamasi su Europos bankininkystės institucija (EBI), Komisija per 24 mėnesius nuo naujojo reglamento įsigaliojimo parengs ataskaitą apie skolinimą mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir fiziniams asmenims. Komisija pateiks savo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su visais atitinkamais pasiūlymais dėl MVĮ rizikos koeficiento peržiūrėjimo. Dėl tos priežasties EBI prašoma iki 2012 m. rugsėjo 1 d. išnagrinėti ir pateikti ataskaitą apie dabartinius rizikos koeficientus, išnagrinėti jų sumažinimo galimybes pagal scenarijų, kai jie būtų sumažinti vienu trečdaliu, palyginti su dabartiniu dydžiu.

Remdamasi EBI ataskaita ir rekomendacijomis, Komisija svarstys tinkamas priemones MVĮ rizikos koeficiento klausimui spręsti pagal tvarką, nustatytą IV direktyva dėl kapitalo poreikio ir Reglamentu dėl kapitalo poreikio.

3.5. Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo spartinimas

Atsiskaitymai tarp įmonių arba tarp įmonių ir valstybės institucijų, vykdančių komercinius sandorius, atliekami gerokai vėliau nei sutarta. Europos įmonėms tai brangiai kainuoja – vėluojanti apyvarta siekia apie 1,1 trln. EUR[24]. Pagal peržiūrėtos Pavėluotų mokėjimų direktyvos[25] nuostatas sumažinus mokėjimo laikotarpius tikimasi sklandesnių MVĮ pinigų srautų. Tai galėtų padėti sumažinti trumpalaikio išorės finansavimo poreikį.

Komisija labai ragina valstybes nares įgyvendinti Pavėluotų mokėjimų direktyvą sparčiau ir anksčiau, nei ją numatytą perkelti į nacionalinę teisę, t. y. 2013 m. kovo mėn.

3.6       Europos socialinio verslumo fondams taikoma naujoviška tvarka

Europos Sąjungoje formuojasi socialinių įmonių sektorius. Tai įmonės, kurių pirminis tikslas – socialinis poveikis, o ne akcininkų ir kitų dalininkų pelnas.

Dažniausiai tai socialinėje srityje naujoves diegiančios naujos MVĮ, kurios, kaip ir kitos smulkios įmonės, susiduria su sunkumais gauti finansavimą.

Komisija pristato naują Europos socialinio verslumo fondų tvarką, leisiančią ES fondams specializuotis šioje srityje ir platinti savo vienetus visoje ES, naudojantis konkrečiu išskirtiniu ženklu. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą priimti šį naują reglamentą iki 2012 m. pabaigos.

4. MVĮ skirtos ES finansinės priemonės

Komisija siūlo keletą naujų finansinių priemonių, kurias taikant MVĮ būtų lengviau gauti finansavimą ir ateityje (2014–2020 m.). Svarbu užtikrinti, kad skirtingos ES finansavimo programos būtų paprastesnės ir labiau suderintos. Komisija pristatė nuosavo kapitalo ir skolos platformų principus, kuriais remiantis bus standartizuotas bendras priemonių veikimas, supaprastinti santykiai su finansavimo partneriais ir puoselėjamas administravimo efektyvumas[26]. Pagal 2014–2020 m. Sanglaudos politiką bus išplėsta finansinių priemonių taikymo sritis, o jų įgyvendinimo programos taps lankstesnės ir veiksmingesnės.

4.1. Skolinimą MVĮ gerinančios priemonės

Komisija siūlo ES skolos finansinę priemonę ES įmonių augimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti; pagal ją numatytos garantijos ir kitų formų rizikos pasidalijimas, siekiant pagerinti skolinimo sąlygas MVĮ, įskaitant moksliniais tyrimais ir inovacijomis užsiimančias MVĮ.

Finansinė priemonė bus integruota struktūra, apimanti skirtingas priemones, padedančias vykdyti konkrečius politikos uždavinius pagal Komisijos komunikatą „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“[27]. Ji bus finansuojama pagal Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (2014–2020 m.)[28] (COSME), programą „Horizontas 2020“[29] ir programą „Kūrybinga Europa“.

Vykdydama programą COSME[30], Komisija įmonėms, visų pirma MVĮ, siūlys paskolų garantijų priemonę, pagal kurią bus teikiamos garantijos:

i) skolos finansavimui paskolomis, subordinuotosiomis ir dalyvavimo paskolomis arba išperkamąja nuoma, tuo visų pirma siekiant mažinti sunkumus mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą augimui;

ii) MVĮ skolų finansavimo portfelio pavertimui vertybiniais popieriais, siekiant sutelkti papildomą skolų finansavimą, skirtą MVĮ.

Paskolų garantijų priemonė bus taikoma paskoloms iki 150 tūkst. EUR, kurių minimalus laikotarpis – 12 mėnesių, išskyrus pakeisto vertybiniais popieriais portfelio paskolas.

Be to, vykdydama programą „Horizontas 2020“[31], Komisija pasiūlys Skolų priemonės MVĮ liniją, kuria bus remiamos moksliniais tyrimais ir inovacijomis užsiimančios MVĮ. Pagal MVĮ skirtą liniją minėtoms MVĮ bus skiriamos paskolos, papildančios toms MVĮ skirtą finansavimą pagal programos COSME paskolų garantijų priemonę.

Be to, Komisija siūlo sukurti garantijų priemonę, skirtą konkrečiai toms MVĮ, kurios vykdo veiklą kultūros ir kūrybos sektoriuose. Ši priemonė taip pat bus įgyvendinama pagal ES skolos finansinę priemonę.

Galiausiai pagal ES socialinių pokyčių ir inovacijų programą Komisija siūlo finansiškai paremti mikrofinansų skyrimą labai mažoms įmonėms ir skirti finansavimą socialinėms įmonėms.

Siekdamos palengvinti institucijų kūrimą ir skatinti ES garantijų ir rizikos kapitalo naudojimą, Komisija ir suinteresuotosios šalys surengs praktinius seminarus valstybėms narėms, kurios šiuo metu dar atsilieka ES finansinių priemonių taikymo srityje.

Komisija toliau gerins paskolų teikimo labai mažoms įmonėms sąlygas ir skatins priimti Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą.

Komisija siūlo:

1. patobulintą ir papildytą ES skolų finansinę priemonę, kuria siekiama gerinti skolinimo MVĮ, įskaitant MTI užsiimančias MVĮ, sąlygas. Ši priemonė apima pagal programą COSME (2014–2020 m.) teikiamą paskolų garantijų priemonę ir pagal programą „Horizontas 2020“ siūlomą MVĮ liniją.

Be to, ES skolų finansinė priemonė apima pagal programą „Kūrybinga Europa“ (2014–2020 m.) finansuojamą finansinę kultūros ir kūrybos sektorių priemonę, kuria siekiama užtikrinti, kad MVĮ, vykdančioms veiklą kultūros ir kūrybos sektoriuose, būtų lengviau gauti finansavimą.

2. į ES socialinių pokyčių ir inovacijų programą (2014–2020 m.) įtrauktą konkrečią mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį; pagal ją bus daugiausia remiamas labai mažų įmonių mikrofinansų skyrimas, socialinių įmonių vystymui skiriamas finansavimas ir lavinami mikrokreditų teikėjų instituciniai gebėjimai.

Europos investicijų bankas toliau nepertraukiamai vykdys paskolų teikimo MVĮ veiklą, siekdamas priklausomai nuo rinkos sąlygų ir finansavimo galimybių išlaikyti panašų lygį kaip 2011 m. EIB toliau prisidės prie pastangų gerinti paskolų teikimo sąlygas, didinti lankstumą ir užtikrinti spartų paskolų skyrimą. Siekdami toliau plėtoti sąveiką ir iš dalies bendradarbiaudami su Komisija, EIB ir EIF vykdys rizikos pasidalijimo operacijas, įskaitant MVĮ skolų portfelio pakeitimą vertybiniais popieriais.

4.2. Priemonės, gerinančios galimybes naudotis rizikos kapitalu ir kitais rizikos finansavimo būdais

Komisija siūlo ES nuosavo kapitalo finansinę priemonę ES įmonių augimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti; pagal ją numatyta teikti rizikos kapitalą ir tarpinį finansavimą įmonėms nuo pradinio veiklos etapo (įskaitant įsteigimą) iki augimo etapo.

Finansinė priemonė bus integruota struktūra, apimanti skirtingas priemones, padedančias vykdyti konkrečius politikos uždavinius pagal naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių programą. Ši priemonė bus finansuojama pagal Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) ir programą „Horizontas 2020“.

Į programą COSME bus įtraukta nuosavo kapitalo priemonė, skirta besiplečiančioms ir augančioms įmonėms. Be to, pagal šią priemonę bus galima investuoti pradiniu veiklos laikotarpiu, pasitelkus programą „Horizontas 2020“.

Į programą „Horizontas 2020“ taip pat bus įtraukta nuosavo kapitalo priemonė, skirta įmonėms pradiniu jų veiklos laikotarpiu. Be to, pagal šią priemonę bus galima investuoti plėtros ir augimo etapais, pasitelkus programą COSME.

EIB grupė toliau rems MVĮ augimą įvairiais nuosavo kapitalo produktais, ypač naudodamasi išplėstais EIB įgaliojimais dėl rizikos kapitalo. Siekiant užtikrinti, kad būtų lengviau sutelkti papildomus viešuosius ir privačiuosius išteklius, bus toliau plėtojamas EIB grupės ir Europos Komisijos bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą pagal rizikos pasidalijimo susitarimus.

Komisija siūlo:

1. taikyti patobulintą ir papildytą nuosavo kapitalo finansinę priemonę, skirtą užtikrinti, kad MVĮ būtų lengviau gauti rizikos kapitalo ir pasinaudoti kitais rizikos finansavimo būdais nuo pradinio veiklos etapo (įskaitant įsteigimą) iki augimo etapo. Nuosavo kapitalo priemonė bus finansuojama pagal Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą ir programą „Horizontas 2020“;

2. steigti fondų fondus pagal ES nuosavo kapitalo finansinę priemonę, siekiant teikti kapitalą rizikos kapitalo fondams, kurie visų pirma užsiima investicijomis daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Dalyvauti fonde bus pakviestos nacionalinės viešosios finansų įstaigos ir privatūs investuotojai.

EIB grupė toliau rems MVĮ augimą įvairiais nuosavo kapitalo produktais, ypač naudodamasi išplėstais EIB įgaliojimais dėl rizikos kapitalo. Siekiant užtikrinti, kad būtų lengviau sutelkti papildomus viešuosius ir privačiuosius išteklius, bus toliau plėtojamas EIB grupės ir Europos Komisijos bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą pagal rizikos pasidalijimo susitarimus.

5. Kitos priemonės MVĮ aplinkai gerinti 5.1.1. Geresnė MVĮ skirta informacija

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų labai naudinga paprasta prieiga prie vietos ir regioninės informacijos. Valstybių narių valdžios įstaigos raginamos užtikrinti, kad MVĮ turėtų daugiau galimybių naudotis įvairiais nacionaliniais ir regioniniais finansavimo šaltiniais ir to siekiant įvertinti galimybę pagal geriausią praktiką sukurti vieną nacionalinę elektroninę finansavimo šaltinių duomenų bazę.

Bendradarbiaudamos su finansų tarpininkais, Europos Komisija ir EIB grupė suteiks MVĮ daugiau galimybių gauti informacijos apie įvairias ES finansines priemones ir MVĮ paskolų priemonę. Taip pat bus pagerinta ir informacija, skirta tarpininkams, įskaitant mažesnius bankus. Bus siekiama supaprastinti administracinę naštą ir plėsti kalbų įvairovę.

Bankai ir kitos finansų įstaigos raginamos klientams teikti informacijos apie alternatyvias finansines priemones ir aktyviai remti patarėjus, konsultantus ir neformalius investuotojus.

Komisija

1. didins Europos įmonių tinklo pajėgumus finansinių konsultacijų srityje, siekdama teikti MVĮ kokybiškesnės informacijos apie įvairius finansavimo šaltinius, taip papildydama dabartines nacionalines informacijos struktūras;

2. užtikrins, kad visa informacija apie ES finansus būtų kaupiama ir pateikiama visuomenei viename daugiakalbiame interneto portale, kuriame bus nušviečiami įvairūs MVĮ prieinami ES finansavimo šaltiniai.

Bankai ir kiti finansų tarpininkai įsipareigojo skatinti savo narius imtis tobulinti informaciją apie MVĮ skirtas ES finansines priemones ir valstybės dotacijas.

5.1.2. Geresnė skolinimo MVĮ rinkos stebėsena

Šiuo metu nerenkami tikslūs statistiniai duomenys apie tai, kiek paskolų suteikta MVĮ. Turimais apytiksliais duomenimis, pvz., susijusiais su paskolomis iki 1 mln. EUR ar iki 250 tūkst. EUR, MVĮ dalis tarp visų naujų paskolų euro zonoje vidutiniškai siekia apie 20 proc.[32].

Geresnė MVĮ paskolų rinkos stebėsena leistų formuoti tobulesnę, įrodymais grindžiamą politiką. Be to, stebėsena padėtų vertinti priemonių MVĮ finansavimui paremti poveikį ir naujus kredito įstaigoms taikomus kapitalo poreikio reikalavimus.

Komisija bendradarbiaus su bankų federacijomis ir atsižvelgs į kitų susijusių institucijų (ECB, EBI) konsultacijas, siekdama sustiprinti skolinimo MVĮ analizavimo sistemą, kad būtų lengviau rengti palyginimus ir kurti darnesnę metodologiją.

5.1.3. Kokybinio vertinimo skatinimas

Siekiant papildyti standartinį MVĮ vertinimą reikalingi kokybiniai veiklos rodikliai – verslininko veiklos rezultatai, konkurencinė įmonės padėtis rinkoje ar kitas nematerialus turtas.

Europos bankams jau tapo įprasta teikti kokybinius klausimynus. Tačiau tokios informacijos statistinis modeliavimas neatliekamas iškart, o rengiant daugelį modelių kyla pavojus prarasti informaciją, kai kokybiniai duomenys verčiami kiekybiniais modeliais.

Be to, jau galioja nuostatos, leidžiančios MVĮ prašyti bankų leisti susipažinti su savo vertinimu ir rezultatais[33]. Labai svarbu šias nuostatas visiškai įgyvendinti praktikoje.

Komisija skatins geriausios praktikos mainus ir ragina bankininkystės sektorių ir MVĮ federacijas skatinti taikyti kokybinį vertinimą, juo papildant standartinį kiekybinį MVĮ kreditingumo vertinimą.

5.1.4. Neformalių investuotojų veiklos ir tarpvalstybinių investicijų skatinimas

Neformalūs investuotojai siūlo tiek finansinę, tiek vadovavimo patirtį, o tai didina tikimybę, kad pradedančioji įmonė nenutrauks veiklos. Dažnai naujai įsisteigusioms įmonėms po šeimos ir draugų šie investuotojai yra stambiausias išorės finansavimo šaltinis. Kadangi jie veikia neformaliai, šių investuotojų veiklą vertinti sunku.

Komisija išnagrinės Europos neformalių investuotojų rinką ir kitas finansų rinkas, taip pat būdus jas skatinti, remiant investicijų ir pasirengimo investuoti programas, skatinant potencialių investuotojų grupes tapti neformaliais investuotojais ir lavinant neformalių investuotojų tinklo valdytojų gebėjimus.

2011 m. EIB grupė padidino savo įgaliojimus dėl rizikos kapitalo iki 5 mlrd. EUR ir išplėtė jų taikymo sritį – įtraukė bendrą investavimą su neformaliais investuotojais.

Komisija

1. bendradarbiaudama su EIF ir valstybėmis narėmis, toliau skatins bendrą įvairų investavimą su neformaliais investuotojais pagal struktūrinių fondų teikiamas galimybes;

2. svarstys priemones toliau plėsti tarpvalstybinį įmonių ir investuotojų, visų pirma neformalių investuotojų, supažindinimą pagal ekspertų grupės pasiūlymus, planuojamus pateikti 2012 m.

3. Europos įmonių tinklo ribose tobulins rizikos kapitalo siūlymų ir prašymų derinimą.

5.1.5. Informacijos apie MVĮ galimybes patekti į kapitalo rinkas sklaida

Būtina imtis plataus masto priemonių, kad būtų sukurta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms reikalingas augimo kapitalas, palanki aplinka, siekiant padėti joms pritraukti daugiau investuotojų ir sumažinti MVĮ kapitalo sąnaudas. Vidutinėms įmonėms reikia teikti daugiau informacijos apie įtraukimo į biržos sąrašus privalumus ir sąnaudas. Komisija taip pat svarstys, kaip užtikrinti, kad būtų lengviau patekti į MVĮ obligacijų rinkas ir keisti savo portfelį vertybiniais popieriais. Kartu su MVĮ finansinio forumo suinteresuotosiomis šalimis Komisija toliau[34] prisidės prie informacinių kampanijų ir parengs Europos informacijos vadovą įmonėms, norinčioms pradėti platinti savo akcijas. Be to, Komisija vykdys populiarinimo veiklą, kaip pvz., sėkmingiausios į biržos sąrašus įtrauktos MVĮ apdovanojimus.

Suinteresuotieji asmenys, visų pirma vertybinių popierių biržos, raginami teikti MVĮ daugiau informacijos apie įtraukimo į biržos sąrašus privalumus ir kaip į juos patekti.

Komisija skatins įsteigti nepriklausomą institutą, kuris vykdytų biržinių vidutinių įmonių analizę bei tyrimus ir taip didintų investuotojų susidomėjimą šiuo segmentu.

5.1.6. Politikos koordinavimas ir įgyvendinimas

Komisija toliau bendradarbiaus su MVĮ finansiniu forumu, siekdama nagrinėti naujas strategijas, kuriomis gerinamos sąlygos MVĮ gauti finansavimą. Siekiant gerinti Europos finansų sistemos veiklą, būtinas abipusis mokymasis. Kelios valstybės narės kartu su verslo organizacijomis, bankais ir kitomis finansų įstaigomis jau įsteigė nacionalinius MVĮ finansinius forumus, kurių tikslas – kurti praktinius sprendimus, gerinančius galimybes gauti finansavimą.

Nacionalinė patirtis yra ypatingai svarbi skolinimo praktikai ir procesams. Įvairiose valstybėse narėse imtasi veiksmų, siekiant didinti skolinimo proceso skaidrumą, įskaitant MVĮ informavimą, kai atsisakoma tenkinti paskolos prašymą.

Siekiant spręsti nesuderintos informacijos problemą MVĮ rizikos vertinimo procese ir tobulinti skolinimo procesą, kai kuriose valstybėse narėse priimti nacionaliniai skolinimo kodeksai arba įsteigti kreditų tarpininkai. Keliose valstybėse narėse Vartojimo kredito direktyva pradėta taikyti ir mažosioms įmonėms. Nors šie įvairūs modeliai gali būti pritaikyti prie skirtingų nacionalinių aplinkybių, įmanoma bendrai patobulinti jų funkcionavimą.

Komisija ragina:

valstybes nares ir suinteresuotųjų šalių asociacijas steigti nacionalinius MVĮ finansinius forumus, kurie teiktų praktinius sprendimus, gerinančius galimybes gauti finansavimą;

bankus, kitas finansų institucijas ir MVĮ federacijas parengti nacionalinius etikos kodeksus ir gaires, padėsiančius didinti skolinimo proceso skaidrumą ir prireikus remti kreditų tarpininko funkcijas.

2012 m. Komisija ketina peržiūrėti dabartinę skolinimo praktiką, įskaitant skaidrumo mechanizmus.

Remdamasi šios peržiūros išvadomis, Komisija gali nuspręsti imtis reguliavimo veiksmų, kuriais būtų skatinamas atsakingas ir skaidrus skolinimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

6. Išvados

MVĮ svariai prisidės prie Europos augimo ir darbo vietų kūrimo tik jei jų galimybės gauti finansavimą pagerės. Trumpuoju laikotarpiu tam reikia stabilizuoti finansų rinkas ir sustiprinti bankus, kartu užtikrinant nepertraukiamą kreditų teikimą MVĮ.

Siekdama vidutinės trukmės laikotarpiu smarkiai pagerinti MVĮ reguliavimo aplinką, Komisija ketina puoselėti bendrą rizikos kapitalo rinką, tobulinti kapitalo rinkas ir mažinti MVĮ tenkančias sąnaudas ir naštą. Komisija planuoja sustiprinti savo garantijų ir rizikos kapitalo priemones ir taip prisidėti prie EIB ir valstybių narių pastangų. Galiausiai Komisija ketina skatinti informacijos teikimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir apie jas, didinti jų galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis, mažinti informacijos trūkumą, dėl kurio MVĮ sunkiau gauti finansavimą, ir supaprastinti jų patekimą į kapitalo rinkas.

Siekdamos gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, ES ir valstybės narės privalo dirbti išvien. Kad veiksmai būtų išties naudingi ir jais būtų prisidedama prie ūkio atsigavimo, Komisija vykdys veiksmų plane numatytus veiksmus ir bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, finansų sektoriumi ir MVĮ federacijomis.

[1]               Struktūrinė verslo statistika (Eurostatas) –

                http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/european_business/data/database

[2]               COM (2011) 206.

[3]               COM (2011) 78.

[4]               COM (2011) 815 final.

[5]               Pagal šį veiksmų planą kuriamos iniciatyvos bus atidžiai parengtos, prireikus pateikiant atitinkamus poveikio vertinimus.

[6]               MVĮ galimybių gauti finansavimą tyrimas, ECB, 2010 m. vasario mėn.

[7]               MVĮ finansų cikliškumas, EIM, 2009 m. kovo mėn.

[8]               Veiksmai dera su dabartine ir būsima finansine programa. Visi veiksmų plane numatyti veiksmai dera tiek su Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos, tiek su programos „Horizontas 2020“ pasiūlymais. Agentūrų ir Europos įmonių tinklo išlaidos bus kompensuojamos asignavimais, jau numatytais oficialioje Komisijos programoje.

[9]               t. y. kiekvienas investuotas KIP euras galiausiai paramos gavėjui užtikrintų apie 30 eurų.

[10]             2007 m. Komisijos pasiūlymas dėl abipusio rizikos kapitalo fondų pripažinimo, kurį 2008 m. palaikė valstybės narės, nesudarė sąlygų sumažinti valstybių narių reguliavimo skirtumų.

[11]             2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II).

[12]             2011 m. liepos 20 d. Komisija patvirtino teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti bankų sektoriaus reguliavimą. Šiuo pasiūlymu dabartinės direktyvos dėl kapitalo poreikio (2006/48/EB ir 2006/49/EB) pakeičiamos direktyva ir reglamentu; tai dar vienas svarbus patikimesnės ir saugesnės finansų sistemos kūrimo etapas. Direktyva nustatomos indėlių priėmimo veiklos vykdymo sąlygos, o reglamentu nustatomi įstaigoms taikomi riziką ribojantys reikalavimai. Žr. COM(2011) 453 final ir COM(2011) 452 final, kuriuos 2011 m. liepos 20 d. pasiūlė Komisija ir šiuo metu svarsto Taryba ir Parlamentas.

[13]             Pvz., žr. siūlomo reglamento dėl kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomų riziką ribojančių reikalavimų 123 straipsnį, COM(2011) 452 final, 2011 7 20.

[14] http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/company_tax/initiatives_small_business/venture_capital/tax_obstacles_venture_capital_en.pdf

[15]             Dėl skirtingų nuolatinės buveinės apibrėžčių rizikos kapitalo fondams dažnai tenka steigti patronuojamąsias įmones ir susidurti su didesne administracine ir mokesčių našta.

[16]             Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, OL C 194, 2006 8 18, p. 2–21.

[17]             Finansų rinkose MVĮ priskiriamos ir ribotos rinkos kapitalizacijos (ne daugiau 100 mln. EUR) įmonės.

[18]             Direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB, COM(2011) 656 final, priimta 2011 10 20.

[19]             Investuotojų apsauga būtų dar labiau padidinta, jei pagal pasiūlymą Piktnaudžiavimo rinka direktyva būtų pradėta taikyti ir DPS.

[20]             Direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, COM(2011) 683 final, priimta 2011 10 25.

[21]             COM(2011) 684 final.

[22]             Direktyva 2010/73/EB, OL L 327, 2010 12 11.

[23]             Jau galiojanti Direktyva 2010/76/ES.

[24]             SEC(2009) 315.

[25]             2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius. Direktyva turės būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2013 m. kovo 16 d.

[26]             COM(2011) 662.

[27]             COM(2011) 662.

[28]             COM (2011) 834/2.

[29]             COM(2011) 808 final.

[30]             Programos COSME skolos ir nuosavo kapitalo priemonėms numatomas biudžetas siekia 1,4 mlrd. EUR.

[31]             Programos „Horizontas 2020“ nuosavo kapitalo ir skolos priemonėms numatomas biudžetas siekia 3,8 mlrd. EUR.

[32]             ECB MFI Interest Rate Statistics, Euro area new loans to NFC volumes, 2010 m. rugpjūčio–2011 m. liepos mėn. vidurkis.

[33]             Direktyvos dėl kapitalo poreikio 145 straipsnio 4 dalis ir siūlomo Reglamento dėl kapitalo poreikio 418 straipsnio 4 dalis.

[34]             „ES MVĮ finansavimo dienos“, per kurias skleista informacija apie MVĮ teikiamą finansavimą, rengtos 2008–2010 m. visose ES sostinėse.