52011DC0837

Šis komunikatas ir jo priedas yra Komisijos pasiūlymų, susijusių su ES išorės veiksmais įgyvendinant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), rinkinio dalis.

Manoma, kad iki 2014 m. sausio 1 d. Kroatija įstos į ES ir įmokės savo įnašą į 11-ąjį Europos plėtros fondą (EPF). Prireikus, pasiūlymo dėl vidaus susitarimo tekstas bus keičiamas vadovaujantis jo 1 straipsnio 7 dalimi ir 8 straipsnio 4 dalimi.

Pagal AKR ir ES partnerystės susitarimą[1] Europos Sąjunga palaiko išskirtinius santykius su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) grupės besivystančiomis šalimis. Dvidešimt penkios užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), konstituciniais ryšiais susijusios su valstybėmis narėmis, yra asocijuotos ES šalys, vadovaujantis tvarka, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ketvirtosios dalies nuostatomis ir 2001 m. lapkričio 27 d. Užjūrio asociacijos sprendime (UAS)[2] nustatytomis išsamiomis taisyklėmis ir procedūromis.

EPF yra pagrindinė paramos vystomajam bendradarbiavimui pagal Kotonu susitarimą su AKR valstybėmis ir ES bendradarbiavimo su užjūrio šalimis ir teritorijomis pagal Užjūrio asociacijos sprendimą finansavimo priemonė. EPF finansuojamas ne iš ES biudžeto, o iš valstybių narių pagal konkrečius įnašų raktus mokamų įnašų. Kiekvienas EPF įsteigiamas kelerių metų laikotarpiui. 10-ojo EPF vidaus susitarimas[3], kuriame nustatyti 10-ojo EPF ištekliai ir jų paskirstymas plačioms pakategorėms, apima 2008–2013 m. laikotarpį; į jį įtrauktos įgyvendinimo ir finansinės kontrolės nuostatos.

Komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[4] Komisija pabrėžė, kad šiuo metu nedera siūlyti įtraukti EPF į ES biudžetą. Įtraukti ES vystomąjį bendradarbiavimą su AKR valstybėmis į ES biudžetą numatyta 2020 m., 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio pabaigoje, – tais pačiais metais, kai baigiasi Kotonu susitarimo galiojimas.

Šiame komunikate aprašomi pagrindiniai aspektai, kurie galėtų būti įtraukti į 2014–2020 m. 11-ojo EPF vidaus susitarimą. Sprendimą dėl vidaus susitarimo turinio ir išdėstymo priims ES valstybių narių vyriausybių atstovai.

Priėmus šį vidaus susitarimą, Taryba priims 11-ojo EPF įgyvendinimo ir finansinį reglamentus.

1.           Teisinė ir politikos sistema

ES vystomasis bendradarbiavimas

Pagrindiniai ES išorės veiksmų politikos tikslai aprašyti Lisabonos sutartyje (ES sutarties 21 straipsnis). Be to, pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas (Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 208 straipsnis) – mažinti skurdą ir ilgainiui jį įveikti. Siekdama šių tikslų, ES turi vykdyti savo įsipareigojimus ir atsižvelgti į Jungtinėse Tautose (JT) ir kitose tarptautinėse organizacijose patvirtintus tikslus.

ES vystomojo bendradarbiavimo politikos sistemą sudaro 2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“[5], 2011 m. spalio 13 d. Komisijos priimtas komunikatas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“[6], kuriame numatyta atnaujinta visa ES vystomojo bendradarbiavimo politikos sistema, ir visi būsimi komunikatai, kuriuose nustatomos Sąjungos vystymosi politikos kryptys ir principai. ES vystomojo bendradarbiavimo politika, be kita ko, priklauso nuo Sąjungos pavienių sektorių politikos prioritetų ir strategijų, susijusių su ES išorės veiksmais, ir įvairiuose sektoriuose įgyvendinamos politikos, kaip antai kovos su klimato kaita, integracijos.

Kalbant apie bendradarbiavimą su AKR valstybėmis, šią ES teisinę ir politikos sistemą papildo AKR grupės valstybių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių sudarytas Kotonu susitarimas. Šis 2003 m. balandžio mėn. įsigaliojęs susitarimas pasirašytas 20 metų – nuo 2000 m. kovo iki 2020 m. vasario mėn. Šiuo susitarimu siekta užmegzti visaapimančius partnerystės ryšius, remiantis trimis vienas kitą sutvirtinančiais ramsčiais: vystomuoju bendradarbiavimu, bendradarbiavimu ekonomikos ir prekybos srityje bei politiniu bendradarbiavimu. Pagrindinis AKR ir ES partnerystės tikslas – mažinti skurdą ir ilgainiui jį įveikti, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi tikslus ir siekiant laipsniškos AKR valstybių integracijos į pasaulio ekonomiką (Kotonu susitarimo 1 straipsnis).

Į Kotonu susitarimą įtraukta nuostata dėl peržiūros, pagal kurią suteikiama galimybė derinti šį susitarimą kas penkerius metus. Nuo 2010 m. lapkričio mėn. laikinai taikoma AKR valstybių ir ES ministrų tarybos 2010 m. birželio mėn. priimta antroji persvarstyta šio susitarimo redakcija; sprendimą dėl persvarstyto susitarimo sudarymo Taryba priims gavusi Europos Parlamento pritarimą.

Užjūrio šalių ir teritorijų ir ES asociacija

Užjūrio šalių ir teritorijų ir ES asociacija kuriama remiantis keliais teisiniais pagrindais. ES pirminėje teisėje ji grindžiama SESV ketvirtąja dalimi. Asociacijos tikslas – skatinti socialinę ir ekonominę UŠT plėtrą ir apkritai užmegzti glaudžius ekonominius UŠT ir ES santykius (SESV 198 straipsnis). Išsamios taisyklės ir procedūros nustatytos vėlesniuose Tarybos sprendimuose, paskutinis iš jų – Tarybos sprendimas 2001/822/EB. Jis taikomas visoms Sutarties II priede išvardytoms užjūrio šalims ir teritorijoms, išskyrus Bermudą, ir finansuojamas iš EPF. Šis sprendimas netenka galios 2013 m. gruodžio 13 d., o Komisija šiuo metu rengia naujo Tarybos sprendimo, kuris turėtų įsigalioti 2014 m. sausio 1 d. ir kuriame bus nustatyta su užjūrio šalimis ir teritorijomis susijusi 11-ojo EPF įgyvendinimo politikos ir teisinė sistema, pasiūlymą.

2            Pagrindiniai pokyčiai, palyginti su 10-ojo EPF vidaus susitarimu

Palyginti su 10-ojo EPF struktūra, didelių pokyčių nesiūloma. Pasiūlyti pakeitimai susiję daugiausia su šiomis sritimis:

2.1 Valstybių narių įnašai

Kaip skelbiama komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, siūloma dar labiau suvienodinti valstybių narių įnašų į EPF raktus ir rengiant ES biudžetą taikomus raktus. Todėl 1 straipsnio 2 dalies a punkte pasiūlyti įnašų raktai panašesni į įnašų į biudžetą raktus, nei į nustatytuosius rengiant 10-ąjį EPF.

2.2 Finansiniai paketai

1 straipsnio 2 dalies a punkte pasiūlytos bendros paramos bendradarbiavimui su AKR valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis sumos pagal 11-ąjį EPF 2011 m. kainomis paskelbtos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“. Pateiktame vidaus susitarimo projekte, kuris pridedamas prie šio komunikato, EPF finansiniai paketai išreikšti dabartinėmis kainomis siekiant kuo tiksliau atsižvelgti į infliaciją daugiametės finansinės programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Prašomas finansavimas rėmimo išlaidoms padengti sudaro 5 proc. EPF kreditų, kuriuos valdys Komisija. Taip buvo atsižvelgta į Komisijos norą dar veiksmingiau atsižvelgti į realias rėmimo išlaidas programuojant ir įgyvendinant EPF, įskaitant išlaidas, susijusias su pagalbos įgyvendinimo pavedimu delegacijoms ir griežtesniu stebėjimu.

Dėl AKR valstybių tarpusavio bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo 2 straipsnio b punkte siūloma palikti tokią pačią AKR išteklių dalį, kaip ir 10-ajame EPF. Šiuo paketu bus iš dalies finansuojama antroje persvarstytoje Kotonu susitarimo redakcijoje numatyta nauja sukrėtimų poveikį švelninanti sistema (žr. toliau).

Pasitarus su Europos investicijų banku išaiškėjo, kad nėra poreikio papildyti investicinės priemonės išteklių, nes dėl šios priemonės atsinaujinimo jau pakanka grįžtamųjų lėšų iš 9-ojo ir 10-ojo EPF asignavimų. Tačiau tai netaikytina dotacijoms, skirtoms palūkanų subsidijoms ir su projektais susijusiai techninei pagalbai, finansuoti, todėl, siekiant išspręsti nepakankamo finansavimo įgyvendinant 10-ąjį EPF klausimą, 2 straipsnio d punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje siūloma didinti asignavimus (palyginti su 10-uoju EPF), kad būtų galima didinti dabartinės veiklos apimtis ir sudaryti sąlygas naudoti galimus kitų rūšių derinimo mechanizmus.

2.3 Regioniniai B paketai ir sukrėtimų poveikį švelninanti sistema

Antroje persvarstytoje Kotonu susitarimo redakcijoje numatoma parengti regioninius B paketus, kuriais būtų galima patenkinti nenumatytus regiono masto poreikius (persvarstyto Kotonu susitarimo IV priedo 9 straipsnio 2 dalis). Joje taip pat numatoma sukurti sukrėtimų poveikį švelninančias sistemas, kuriomis būtų galima pakeisti dabartinį FLEX mechanizmą ir kitas sukrėtimų poveikį švelninančias ad hoc sistemas. Šias naujas schemas reikėtų kurti atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant V-FLEX mechanizmą ir maisto priemonę (persvarstyto Kotonu susitarimo 60 ir 68 straipsniai), daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybinio masto išorinių sukrėtimų poveikiui. Todėl 2 straipsnio c punkte siūloma į 11-ojo EPF vidaus susitarimą įtraukti šiuo pakeitimus.

2.4 EPF komitetas

Atsižvelgiant į pasiūlytus įnašų raktus pasiūlyta balsų skaičiavimo 11-ojo EPF komitete sistema pateikiama 8 straipsnio 2 dalyje.

3.           IŠVADA

Esant šioms aplinkybėms, Komisija ragina valstybes nares apsvarstyti pridedamą vidaus susitarimo dėl ES pagalbos AKR valstybėms bei užjūrio šalims ir teritorijoms 2014–2020 m. įgyvendinimo projektą.

PRIEDAS Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų VIDAUS SUSITARIMO dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis, PROJEKTAS

TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl ES veikimo,

pasikonsultavę su Komisija,

pasikonsultavę su Europos investicijų banku,

kadangi:

(1)          2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytame Partnerystės susitarime tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių[7] (toliau – AKR ir ES partnerystės susitarimas) apibrėžti kiekvieno penkerių metų laikotarpio finansiniai protokolai;

(2)          2006 m. liepos 17 d. Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai priėmė vidaus susitarimą dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis[8];

(3)          2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos[9] (toliau – Užjūrio asociacijos sprendimas) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2007/249/EB (OL L 109, 2007 4 26, p. 33), taikomas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iki tos dienos reikėtų priimti naują sprendimą;

(4)          siekiant įgyvendinti AKR ir ES partnerystės susitarimą ir Užjūrio asociacijos sprendimą, reikėtų įsteigti 11-ąjį EPF ir nustatyti lėšų paskirstymo ir valstybių narių įnašų mokėjimo į šį fondą tvarką;

(5)          vadovaudamosi AKR ir ES partnerystės susitarimo Ib priedo 7 dalimi, Sąjunga ir valstybės narės kartu su AKR valstybėmis atliko rezultatų peržiūrą ir įvertino tokius rodiklius kaip įsipareigojimų ir mokėjimų įvykdymo lygis;

(6)          reikėtų nustatyti finansinio bendradarbiavimo administravimo taisykles;

(7)          reikėtų įsteigti valstybių narių atstovų komitetą Komisijoje (toliau – EPF komitetas) ir panašų komitetą – Europos investicijų banke (EIB). Komisijos ir EIB veikla taikant AKR ir ES partnerystės susitarimą ir atitinkamas asociacijos sprendimo nuostatas turėtų būti derinama;

(8)          Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika įgyvendinama vadovaujantis 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintais Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus;

(9)          Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai priėmė paramos veiksmingumo veiklos programą[10] ir dar kartą patvirtino susitarimus pagal Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo (2005 m.), ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką (2007 m.) ir ES Akros veiksmų darbotvarkės gaires (2008 m.). Be to, 2011 m. Busane (Pietų Korėja) vykusiame ketvirtajame aukšto lygio forume Taryba priėmė ES bendrąją poziciją dėl pagalbos veiksmingumo, ir ES ir valstybės narės pritarė Busano baigiamajam dokumentui;

(10)        reikėtų nepamiršti pirmiau minėtose išvadose nurodytų oficialios paramos vystymuisi (OPV) tikslų. Rengdama ataskaitas valstybėms narėms ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Paramos vystymuisi komitetui dėl EPF išlaidų, Komisija turėtų atskirti su OPV susijusią ir su ja nesusijusią veiklą;

(11)        2005 m. gruodžio 22 d. Taryba, Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai, Europos Parlamentas ir Komisija priėmė bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“[11];

(12)        2011 m. spalio 13 d. Komisija paskelbė komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“[12];

(13)        2009 m. gruodžio 22 d. Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai priėmė išvadas dėl ES santykių su užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT);

(14)        Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas aprašyti Tarybos sprendime 2010/427/ES;

(15)        kad ateityje bendradarbiavimą su AKR valstybėmis būtų paprasčiau įtraukti į ES bendrąjį biudžetą ir siekiant išvengti finansavimo trukdžių 2020 m. kovo–gruodžio mėn., EPF daugiametę finansinę programą reikėtų rengti tokiam pačiam laikotarpiui kaip 2014–2020 m. ES bendrasis biudžetas. Todėl 2020 m. gruodžio 31 d. būtų tinkamesnis terminas su EPF lėšomis susijusiems įsipareigojimams įvykdyti nei 2020 m. vasario 28 d. (paskutinė Kotonu susitarimo taikymo diena).

(16)        Siekiant sustiprinti socialinį ir ekonominį ES atokiausių regionų ir AKR šalių, taip pat užjūrio šalių ir teritorijų, esančių Karibų jūros regione, Vakarų Afrikoje ir Indijos vandenyno regione, bendradarbiavimą, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo reglamentuose numatyta padidinti 2014–2020 m. asignavimus šių regionų ir Sąjungai nepriklausančių šalių partnerių bendradarbiavimui.

SUSITARĖ:

1 SKYRIUS

FINANSINIAI IŠTEKLIAI

1 straipsnis

11-ojo EPF ištekliai

1.           Valstybės narės įsteigia vienuoliktąjį Europos plėtros fondą (toliau – 11-asis EPF).

2.           11-ąjį EPF sudaro:

a)      iki 34 275,6 mln. EUR suma (dabartinės kainomis), sudaryta iš toliau išvardytų valstybių narių įnašų:

|| Įnašo raktas || Įnašas (mln. EUR)

Belgija || 3,23 % || 1 108,55

Bulgarija || 0,22 % || 75,38

Čekija || 0,83 % || 284,58

Danija || 1,97 % || 674,70

Vokietija || 20,54 % || 7 041,44

Estija || 0,08 % || 28,82

Airija || 0,95 % || 324,16

Graikija || 1,57 % || 539,79

Ispanija || 8,06 % || 2 762,43

Prancūzija || 17,83 % || 6 110,88

Italija || 12,62 % || 4 324,33

Kipras || 0,12 % || 39,74

Latvija || 0,11 % || 37,52

Lietuva || 0,18 % || 61,42

Liuksemburgas || 0,26 % || 90,00

Vengrija || 0,69 % || 237,42

Malta || 0,04 % || 13,44

Nyderlandai || 4,85 % || 1 662,01

Austrija || 2,36 % || 810,04

Lenkija || 2,17 % || 743,24

Portugalija || 1,20 % || 410,17

Rumunija || 0,72 % || 247,40

Slovėnija || 0,23 % || 80,05

Slovakija || 0,38 % || 131,85

Suomija || 1,51 % || 516,47

Švedija || 2,94 % || 1 006,82

Jungtinė Karalystė || 14,33 % || 4 912,95

IŠ VISO || 100,00 % || 34 275,6

34 275,6 mln. EUR suma skiriama įsigaliojus daugiametei finansinei programai, šios lėšos paskirstomos taip:

i) 32 218,4 mln. EUR skiriama AKR valstybių grupei;

ii) 343,4 mln. EUR skiriama užjūrio šalims ir teritorijoms;

iii) 1713,8 mln. EUR skiriama Komisijai 6 straipsnyje nurodytoms rėmimo išlaidoms, susijusioms su EPF programavimu ir įgyvendinimu, padengti.

b)      AKR ir ES partnerystės susitarimo I ir Ib prieduose ir Užjūrio asociacijos sprendimo IIA ir Aa prieduose nurodytoms lėšoms, kurios skirtos pagal 9-ąjį ir 10-ąjį EPF investicinės priemonės ištekliams finansuoti AKR ir ES partnerystės susitarimo II priede ir Užjūrio asociacijos sprendimo II C priede nustatytomis sąlygomis (toliau – investicinė priemonė), Sprendimas 2005/446/EB, iš dalies pakeistas Sprendimu 2007/792/EB ir Kotonu susitarimo Ib priedo, kuriame nustatytos datos, po kurių 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų lėšų nebegalima skirstyti, 5 dalimi, netaikomas. Įsigaliojus 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai pagal AKR ir ES partnerystės susitarimą ir Tarybos sprendimams dėl finansinės paramos užjūrio šalims ir teritorijoms 2014–2020 m., šios lėšos pervedamos į 11-ąjį EPF ir valdomos pagal 11-ojo EPF įgyvendinimo susitarimų nuostatas.

3.           Po 2013 m. gruodžio 31 d. arba įsigaliojus 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai, jei ši data bus vėlesnė, iš 10-ojo EPF arba ankstesnių Europos plėtros fondų susidaręs likutis nebeskirstomas, išskyrus likutį ir lėšas, sugrąžintas po šios įsigaliojimo datos, kurių gauta dėl pirminių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimo sistemos (Stabex) taikymo pagal iki 9-ojo EPF įgyvendintus Europos plėtros fondus, ir 2 dalies b punkte nurodytas lėšas.

4.           Po 2013 m. gruodžio 31 d. sugrąžintos pagal 10-ąjį EPF arba ankstesnius Europos plėtros fondus vykdytiems projektams skirtos lėšos nebeskirstomos, išskyrus atvejus, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nusprendžia kitaip, išskyrus lėšas, sugrąžintas po šios įsigaliojimo datos, kurių gauta dėl pirminių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimo sistemos (Stabex) taikymo pagal iki 9-ojo EPF įgyvendintus Europos plėtros fondus ir kurios automatiškai pervedamos 2 straipsnio a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms atitinkamoms nacionalinėms orientacinėms programoms, ir šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas lėšas investicinės priemonės ištekliams finansuoti.

5.           Visa 11-ojo EPF lėšų suma skiriama 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui. Po 2020 m. gruodžio 31 d. 11-ojo EPF lėšos, o investicinės priemonės atveju – grįžtamosios lėšos, nebeskirstomos, išskyrus atvejus, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nusprendžia kitaip. Tačiau lėšas, kurias valstybės narės įmokėjo į 9-ąjį ir 10-ąjį Europos plėtros fondus investicinei priemonei finansuoti, galima naudoti mokėjimams ir po 2020 m. gruodžio 31 d.

6.           Pajamos iš palūkanų, gautų vykdant operacijas, finansuotas pagal įsipareigojimus, prisiimtus įgyvendinant ankstesnius Europos plėtros fondus ir iš 11-ojo EPF lėšų, kurias valdo Komisija, pervedamos į vieną arba kelias Komisijos vardu atidarytas banko sąskaitas ir naudojamos 6 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Pajamų iš palūkanų, susikaupusių iš 11-ojo EPF lėšų, kurias valdo EIB, naudojimo sąlygos bus nustatomos remiantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu finansiniu reglamentu.

7.           Naujai valstybei įstojus į Europos Sąjungą, 2 dalies a punkte nurodytos sumos ir įnašų raktai iš dalies keičiami vieningu Tarybos sprendimu, remiantis Komisijos pasiūlymu.

8.           Finansiniai ištekliai gali būti koreguojami vieningu Tarybos sprendimu, visų pirma siekiant nepažeisti AKR ir ES partnerystės susitarimo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.

9.           Bet kuri valstybė narė, nepažeisdama 8 straipsnyje nustatytų sprendimų priėmimo taisyklių ir procedūrų, siekdama prisidėti prie AKR ir ES partnerystės susitarimo tikslų įgyvendinimo gali savanoriškai skirti įnašus Komisijai ar EIB. Valstybės narės taip pat gali kartu finansuoti, pvz., pagal konkrečias Komisijos ar EIB valdomas iniciatyvas įgyvendinamus projektus ar programas. Garantuojama, kad už tokias iniciatyvas nacionaliniu lygmeniu atsakingos AKR valstybės.

Į 10 straipsnyje nurodytas įgyvendinimo nuostatas ir finansinį reglamentą įtraukiamos būtinos nuostatos dėl bendro finansavimo iš EPF ir valstybių narių vykdomos bendro finansavimo veiklos. Valstybės narės iš anksto informuoja Tarybą apie savo savanoriškus įnašus.

10.         Vadovaudamosi AKR ir ES partnerystės susitarimo Ic priede pateikto finansinio protokolo 7 dalimi, Sąjunga ir valstybės narės gali kartu su AKR valstybėmis nuspręsti atlikti rezultatų peržiūrą ir įvertinti įsipareigojimų ir mokėjimų įvykdymo lygį bei suteiktos pagalbos rezultatus ir poveikį. Peržiūra būtų atliekama remiantis Komisijos pasiūlymu.

2 straipsnis

AKR valstybėms skiriami ištekliai

1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyta 32 218,4 mln. EUR suma paskirstoma bendradarbiavimo priemonėms:

a)           27 658,2 mln. EUR skiriama nacionalinėms ir regioninėms orientacinėms programoms finansuoti. Skirta suma naudojama:

i) AKR valstybių nacionalinėms orientacinėms programoms finansuoti pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo IV priedo 1–5 straipsnius;

ii) regioninėms orientacinėms programoms, skirtoms AKR valstybių regioniniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui ir integracijai remti pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo IV priedo 6–11 straipsnius;

b)           3 960,2 mln. EUR skiriama AKR valstybių tarpusavio ir tarpregioniniam bendradarbiavimui su daugeliu ar visomis AKR valstybėmis finansuoti pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo IV priedo 12–14 straipsnius. Į šį finansinį paketą įtraukiama struktūrinė parama Įmonių plėtojimo centrui (CDE) ir Bendradarbiavimo žemės ūkio ir kaimo srityse techniniam centrui (CTA), kurie nurodyti AKR ir ES partnerystės susitarimo III priede ir kontroliuojami pagal tame priede nustatytas taisykles ir procedūras, ir AKR ir ES partnerystės susitarimo 17 straipsnyje nurodytai Jungtinei parlamentinei asamblėjai. Į šį finansinį paketą taip pat įtraukiama pagalba prie AKR ir EB partnerystės susitarimo pridėto Protokolo Nr. 1 1 ir 2 punktuose nurodyto AKR sekretoriato veiklos išlaidoms kompensuoti;

c)           dalis a ir b punktuose nurodytų lėšų gali būti panaudota nenumatytiems poreikiams finansuoti ir išorės sukrėtimų sukeltam trumpalaikiam nepageidaujamam poveikiui sušvelninti, vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimo 60, 66, 68, 72, 72a ir 73 straipsniais ir IV priedo 3 ir 9 straipsniais, atitinkamai įskaitant papildomą trumpalaikę humanitarinę pagalbą ir pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, kai tokia parama negali būti finansuojama iš Sąjungos biudžeto;

d)           600 mln. EUR skiriama EIB – investicinei priemonei finansuoti, laikantis AKR ir ES partnerystės susitarimo II priede nustatytų sąlygų; ši suma skiriama kaip dotacijos AKR ir ES partnerystės susitarimo II priedo 1, 2 ir 4 straipsniuose numatytoms palūkanų subsidijoms ir su projektais susijusiai techninei pagalbai finansuoti 11-ojo EPF veiklos laikotarpiu.

3 straipsnis

Užjūrio šalims ir teritorijoms skiriami ištekliai

1. 1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje numatyta 343,4 mln. EUR suma skiriama vadovaujantis Tarybos sprendimu, kuris turi būti priimtas iki 2013 m. gruodžio 31 d., siekiant įgyvendinti asociacijos susitarimą su užjūrio šalimis ir teritorijomis; 338,4 mln. EUR iš šios sumos skiriama teritorinėms ir regioninėms programoms finansuoti, o 5 mln. EUR kaip asignavimai skiriami EIB – palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai finansuoti vadovaujantis Užjūrio asociacijos sprendimo nuostatomis.

2. UŠT tapus nepriklausomomis ir prisijungus prie AKR ir ES partnerystės susitarimo šalių, remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba vieningai priima sprendimą 1 dalyje nurodytą sumą sumažinti, o 2 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytas sumas atitinkamai padidinti.

4 straipsnis

Paskolos iš EIB nuosavų išteklių

1. Prie sumos, skirtos iš 9-ojo EPF 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai investicinei priemonei finansuoti, ir prie 2 straipsnio d punkte nurodytos sumos pridedama iki 2 600 mln. EUR orientacinė suma, kuri skiriama iš EIB nuosavų išteklių, teikiamų kaip paskolos. Iki 2 500 mln. EUR iš šios sumos skiriama AKR ir ES partnerystės susitarimo II priede, o iki 100 mln. EUR – Užjūrio asociacijos sprendime nustatytiems tikslams įgyvendinti, laikantis EIB statute nustatytų sąlygų ir atitinkamų investicijų finansavimo sąlygų, išdėstytų AKR ir ES partnerystės susitarimo II priede ir Užjūrio asociacijos sprendime.

2. Valstybės narės įsipareigoja veikti kaip laiduotojos EIB, proporcingai savo įnašams į jo kapitalą, atsisakydamos bet kokios teisės prieštarauti, visų finansinių įsipareigojimų, kuriuos paskolų gavėjai prisiima, sudarydami sutartis su EIB dėl paskolų iš jo nuosavų išteklių pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo II priedo 1 straipsnio 1 dalį ir atitinkamas Užjūrio asociacijos sprendimo nuostatas, atžvilgiu.

3. 2 dalyje nurodyta garantija sudaro ne daugiau kaip 75 proc. bendros pagal visas paskolų sutartis EIB suteiktų kreditų sumos; ji apima viešojo sektoriaus projektų visų rūšių riziką. Įgyvendinant privačiojo sektoriaus projektus, ši garantija apima visų rūšių politinę riziką, tačiau EIB prisiims visą komercinę riziką.

4. Dėl 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų kiekviena valstybė narė ir EIB pasirašo garantijos sutartį.

5 straipsnis

EIB valdomos operacijos

1. Mokėjimai EIB, susiję su specialiomis paskolomis, suteiktomis AKR valstybėms, užjūrio šalims ir teritorijoms bei Prancūzijos užjūrio departamentams, ir iš rizikos kapitalo operacijų, vykdytų pagal iki 9-ojo EPF įgyvendintus Europos plėtros fondus, gaunamos pajamos pervedamos valstybėms narėms atsižvelgiant į tai, koks yra su šiomis sumomis susijęs jų įnašas į EPF, išskyrus atvejus, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nusprendžia pervesti juos į rezervą arba skirti kitiems tikslams.

2. Bet kokie komisiniai, mokėtini EIB už 1 dalyje nurodytų paskolų ir operacijų valdymą, iš anksto išskaičiuojami iš sumų, kurios turėtų būti pervedamos valstybėms narėms.

3. Pajamos, kurias EIB gauna iš investicinės priemonės įgyvendinant 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus operacijų, naudojamos kitoms tos priemonės operacijoms, vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimo II priedo 3 straipsniu, išskaičiavus nepaprastąsias išlaidas ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl investicinės priemonės.

4. EIB atlyginama už 3 dalyje nurodytų investicinės priemonės operacijų valdymą, suteikiant visiško nuostolių atlyginimo garantiją, vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimo II priedo 3 straipsnio 1a dalimi ir atitinkamomis persvarstyto Užjūrio asociacijos sprendimo nuostatomis.

6 straipsnis

Ištekliai, rezervuoti su EPF susijusioms Komisijos rėmimo išlaidoms padengti

1.           EPF lėšomis dengiamos rėmimo priemonių išlaidos. 1 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje ir 1 straipsnio 6 dalyje nurodytomis lėšomis dengiamos visos su EPF programavimu ir įgyvendinimu susijusios išlaidos, kurios gali būti neįtrauktos į strategijos dokumentus ir daugiametes orientacines programas, nurodytas įgyvendinimo reglamente, kurį numatyta priimti pagal 10 straipsnio 1 dalį.

2.           Rėmimo priemonėms skirtomis lėšomis gali būti dengiamos Komisijos išlaidos, susijusios su:

a)      pasirengimu, pažangos stebėjimu, kontrole, apskaita, auditu ir vertinimu, t. y. veikla, kuri neišvengiama programuojant ir naudojant EPF išteklius;

b)      EPF tikslų siekimu, pvz., vystymosi rėmimo politikos mokslinių tyrimų veikla, tyrimais, susitikimais, informacija, informuotumo didinimu, mokymu ir publikacijomis, įskaitant informacijos apie EPF teikimą ir tokios informacijos perdavimą. Pagal šį Susitarimą numatytas biudžetas informacijos perdavimo veiklai taip pat apima įmonių informavimą apie su EPF susijusius Europos Sąjungos politikos prioritetus; ir

c)      informacijos mainams skirtais kompiuteriniais tinklais, ir kitos administracinės ar techninės pagalbos programuojant ir įgyvendinant EPF išlaidos.

Šiomis lėšomis taip pat dengiamos ir būstinėje, ir delegacijų patiriamos išlaidos, susijusios su pagalba administraciniais klausimais, kuri būtina programuojant ir valdant pagal AKR ir ES partnerystės susitarimą ir Užjūrio asociacijos sprendimą finansuojamas operacijas.

Šie ištekliai neskiriami pagrindiniams Europos viešosios tarnybos uždaviniams vykdyti.

II SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Įnašai į 11-ąjį EPF

1.           Atsižvelgdama į EIB prognozes dėl investicinės priemonės valdymo ir naudojimo, Komisija kasmet iki spalio 20 d. parengia ir perduoda Tarybai ataskaitą su informacija apie įsipareigojimus, mokėjimus ir prašymų sumokėti įnašus einamaisiais metais bei per kitus dvejus biudžetinius metus metinę sumą. Šios sumos grindžiamos gebėjimu realiai išmokėti siūlomas lėšas.

2.           Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame nurodytos Komisijai ir EIB tenkančios atitinkamos įnašų sumos dalys, Taryba 8 straipsnyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl metinės įnašų sumos antraisiais metais po Komisijos pasiūlymo pateikimo (n + 2) viršutinės ribos ir, neviršijant ankstesniais metais nustatytos viršutinės ribos, dėl metinės prašymų sumokėti įnašus sumos pirmaisiais metais po Komisijos pasiūlymo pateikimo (n + 1).

3.           Jeigu įnašai, kurie buvo nustatyti atsižvelgiant į 2 dalį, skiriasi nuo EPF realių poreikių atitinkamais finansiniais metais, Komisija, atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytą viršutinę ribą, pateikia Tarybai pasiūlymus iš dalies keisti įnašų dydžius, neviršijant 2 dalyje nurodytos viršutinės ribos; Taryba priima sprendimą 8 straipsnyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma.

4.           Prašymų sumokėti įnašus suma negali viršyti 2 dalyje nurodytos viršutinės ribos, o viršutinės ribos negalima didinti, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių ar nenumatytų aplinkybių atsiradus ypatingiems poreikiams, pavyzdžiui, padėties po krizės, Taryba 8 straipsnyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia kitaip. Šiuo atveju Komisija ir Taryba užtikrina, kad įnašai atitiktų numatomus mokėjimus.

5.           Atsižvelgdama į EIB prognozes, Komisija kasmet iki spalio 20 d. perduoda Tarybai kitų trejų biudžetinių metų įsipareigojimų, mokėjimų ir įnašų sąmatas.

6.           Dėl lėšų, perkeltų iš ankstesnių Europos plėtros fondų į 11-ąjį EPF pagal 1 straipsnio 2 dalies b punktą, – kiekvienos valstybės narės įnašai apskaičiuojami proporcingai kiekvienos valstybės narės įnašui į atitinkamą EPF.

Dėl 10-ojo EPF ir ankstesnio EPF lėšų, kurios neperkeliamos į 11-ąjį EPF, – poveikis kiekvienos valstybės narės įnašui apskaičiuojamas proporcingai kiekvienos valstybės narės įnašui į 10-ąjį EPF.

7.           Išsamios valstybių narių įnašų mokėjimų taisyklės nustatomos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytame finansiniame reglamente.

8 straipsnis

Europos plėtros fondo komitetas

1.           Komisijoje įsteigiamas iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas (toliau – EPF komitetas), kuris atsako už Komisijos administruojamus 11-ojo EPF išteklius. EPF komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas, o jo sekretoriato paslaugas teikia Komisija. Jo veikloje gali dalyvauti EIB atstovas.

2.           EPF komitete valstybių narių balsai skaičiuojami taip:

Valstybė narė || ES 27 balsai

Belgija || 32

Bulgarija || 2

Čekija || 8

Danija || 20

Vokietija || 205

Estija || 1

Airija || 9

Graikija || 16

Ispanija || 80

Prancūzija || 178

Italija || 126

Kipras || 1

Latvija || 1

Lietuva || 2

Liuksemburgas || 3

Vengrija || 7

Malta || 1

Nyderlandai || 48

Austrija || 24

Lenkija || 22

Portugalija || 12

Rumunija || 7

Slovėnija || 2

Slovakija || 4

Suomija || 15

Švedija || 29

Jungtinė Karalystė || 143

Iš viso ES 27 || 998

3.           EPF komitetas sprendimus priima kvalifikuota 720 iš 998 balsų dauguma; sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja bent 14 valstybių narių. Blokuojančią mažumą sudaro 279 balsai.

4.           Jei nauja valstybė prisijungtų prie ES, 2 dalyje pateikta balsų skaičiavimo lentelė ir 3 dalyje nurodyta kvalifikuota balsų dauguma iš dalies keičiamos vieningai priimtu Tarybos sprendimu.

5.           Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Investicinės priemonės komitetas

1.           Remiant EIB įsteigiamas iš valstybių narių vyriausybių atstovų ir Komisijos atstovo sudarytas komitetas (toliau – Investicinės priemonės komitetas). EIB teikia Komiteto sekretoriato ir pagalbos paslaugas. Investicinės priemonės komiteto pirmininką komitetas renka iš komiteto narių.

2.           Taryba vieningai priima Investicinės priemonės komiteto darbo tvarkos taisykles.

3.           Investicinės priemonės komitetas sprendimus priima 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta kvalifikuota balsų dauguma.

10 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1.           Nepažeidžiant šio Susitarimo 8 straipsnio ir jame numatytų valstybių narių balsavimo teisių, galioja visos susijusios 10-ojo EPF įgyvendinimo reglamento ir Komisijos reglamento Nr. 2304/2002, įgyvendinančio Tarybos sprendimą 2001/822/EB dėl paramos užjūrio šalims ir teritorijoms, nuostatos, kol Taryba priims 11-ojo EPF įgyvendinimo reglamentą ir persvarstyto Užjūrio asociacijos sprendimo įgyvendinimo taisykles. Sprendimas dėl 11-ojo EPF įgyvendinimo reglamento priimamas vieningai, remiantis Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su EIB. ES finansinės paramos užjūrio šalims ir teritorijoms įgyvendinimo taisyklės priimamos Tarybai vieningai ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu priėmus persvarstytą Užjūrio asociacijos sprendimą.

11-ojo EPF įgyvendinimo reglamente ir persvarstyto Užjūrio asociacijos sprendimo įgyvendinimo taisyklėse numatomi atitinkami programavimo ir sprendimų priėmimo procedūrų pakeitimai bei patobulinimai, siekiant kuo didesnio Sąjungos ir EPF procedūrų derėjimo. Be to, 11-ojo EPF įgyvendinimo reglamente nustatomos konkrečios taikos priemonės valdymo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad finansinė parama ir techninė pagalba AKR ir ES partnerystės susitarimo 11b straipsniui įgyvendinti bus finansuojama pagal konkrečias priemones, išskyrus priemones, skirtas AKR ir ES bendradarbiavimui finansuoti, pagal šias nuostatas plėtojama veikla turi būti patvirtinta laikantis iš anksto nustatytų biudžeto valdymo procedūrų.

11-ojo EPF įgyvendinimo reglamente nustatomos tinkamos priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos derinti kreditų finansavimą iš EPF ir Europos regioninės plėtros fondo, siekiant finansuoti ES atokiausių regionų ir AKR šalių, taip pat užjūrio šalių ir teritorijų, esančių Karibų jūros regione, Vakarų Afrikoje ir Indijos vandenyno regione, bendradarbiavimo projektus, visų pirma paprastesni jungtinio tokių projektų valdymo mechanizmai.

2.           Finansinį reglamentą 8 straipsnyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi EIB nuomonę dėl su juo susijusių nuostatų ir Audito Rūmų nuomonę.

3.           Komisija pateiks pasiūlymus dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų reglamentų, kuriuose, be kita ko, numatoma galimybė pavesti užduočių įgyvendinimą trečiosioms šalims.

11 straipsnis

Finansinis įgyvendinimas, apskaita, auditas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.           Komisija įsipareigoja įgyvendinti finansinius paketus, kuriuos ji valdo, ir visų pirma finansuoti projektus ir programas pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio reglamento nuostatas. Išieškant neteisingai išmokėtas sumas, ES jurisdikcijoje vykdomi Komisijos sprendimai, vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo 299 straipsniu.

2.           EIB Sąjungos vardu valdo investicinę priemonę ir vykdo pagal šią priemonę numatytas operacijas, vadovaudamasis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytame finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis. EIB priemonių valdymo ir operacijų vykdymo riziką prisiima valstybės narės. Visos teisės, atsirandančios dėl tokių operacijų, ypač kreditoriaus arba savininko teisės, priklauso valstybėms narėms.

3.           Vadovaudamasis savo statutu ir geriausia bankininkystės patirtimi, EIB įsipareigoja vykdyti finansines operacijas, naudodamasis paskolomis iš savo išteklių, kaip nurodyta 4 straipsnyje, ir, kai taikoma, palūkanų subsidijomis, gautomis iš EPF dotacijų išteklių.

4.           Kiekvienais finansiniais metais Komisija parengia ir patvirtina EPF sąskaitas ir siunčia jas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

5.           Komisija suteikia galimybę Audito Rūmams susipažinti su 10 straipsnyje nurodyta informacija, kad ši institucija, remdamasi įrodomaisiais dokumentais, galėtų atlikti iš EPF išteklių skiriamos pagalbos patikrinimus.

6.           Kiekvienais metais EIB Komisijai ir Tarybai siunčia metinę ataskaitą apie iš jo valdomų EPF išteklių finansuojamų operacijų vykdymą.

7.           Vadovaudamiesi šio straipsnio 9 dalimi Audito Rūmai naudojasi pagal Sutarties dėl ES veikimo 287 straipsnį suteiktais įgaliojimais, susijusiais su EPF operacijomis. Sąlygos, kuriomis Audito Rūmai naudojasi suteiktais įgaliojimais, nustatomos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytame finansiniame reglamente.

8.           Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, priimta 8 straipsnyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma, patvirtina, kad Komisija įvykdė su EPF finansų, išskyrus EIB valdomas operacijas, valdymu susijusius įsipareigojimus.

9.           Iš EIB valdomų EPF išteklių finansuojamoms operacijoms taikoma EIB statute nustatyta visoms jo operacijoms taikoma kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

12 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Taryba gali vieningai nuspręsti ir remdamasi Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir II skyriaus straipsnius, išskyrus 8 straipsnį. EIB su Komisija bendrai rengia pasiūlymą dėl klausimų, susijusių su jo veikla ir investicine priemone.

13 straipsnis

Europos išorės veiksmų taryba

Šis reglamentas taikomas vadovaujantis Tarybos sprendimu 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas.

14 straipsnis

Ratifikavimas, įsigaliojimas ir trukmė

1.           Kiekviena valstybė narė patvirtina šį Susitarimą pagal savo konstitucinius reikalavimus. Užbaigusi procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti, kiekvienos valstybės narės vyriausybė praneša apie tai Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui.

2.           Šis Susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio dieną po to, kai apie šio Susitarimo patvirtinimą praneša paskutinė valstybė narė.

3.           Šis Susitarimas sudaromas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, pridedama prie AKR ir ES partnerystės susitarimo, ir Užjūrio asociacijos sprendimo galiojimo laikotarpiui (2014–2020 m.). Tačiau, neatsižvelgiant į 1 straipsnio 4 dalį, šis Susitarimas galioja tiek, kiek reikia visoms pagal AKR ir ES partnerystės susitarimą ir Užjūrio asociacijos sprendimą, taip pat daugiametę finansinę programą finansuojamoms operacijoms atlikti.

15 straipsnis

Autentiškos kalbos

Šis Susitarimas, sudarytas vienu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, kurio visi tekstai yra autentiški, saugomas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose, o patvirtinta jo kopija siunčiama visoms šį Susitarimą pasirašiusių valstybių vyriausybėms.

[1]               OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas, iš dalies pakeistas susitarimais, pasirašytais 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge. (OL L 287, 2005 10 28, p. 4) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (OL L 287, 2010 11 4, p. 3).

[2]               OL L 314, 2001 11 30, p. 1. Sprendimas, iš dalies pakeistas Sprendimu 2007/249/EB (OL L 109, 2007 4 26, p. 33).

[3]               10-ojo EPF vidaus susitarimą (OL L 247, 2006 9 9, p. 32) 2006 m. liepos mėn. pasirašė Taryboje posėdžiavę valstybių narių atstovai. 10-ojo EPF įgyvendinimo reglamentas (Tarybos reglamentas Nr. 617/2007) priimtas 2007 m. gegužės mėn., o 10-ojo EPF finansinis reglamentas (Tarybos reglamentas Nr. 215/2008) – 2008 m. vasario mėn. 10-asis EPF įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., įsigaliojant pirmai persvarstytai Kotonu susitarimo redakcijai.

[4]               COM(2011) 500.

[5]               OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

[6]               COM(2011) 637.

[7]               OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas, iš dalies pakeistas susitarimu, pasirašytu 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (OL L 287, 2005 10 28, p. 4) ir susitarimu, pasirašytu 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (OL L 287, 2010 11 4, p. 3).

[8]               OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

[9]               OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

[10]             2011 m. sausio 11 d. Tarybos dokumentas 18239/10.

[11]             OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

[12]             COM(2011) 637.