52011DC0595

TURINYS

Santrauka 4

Įžanga.... 6

1. Sukčiavimo atvejai ir kiti pažeidimai, apie kuriuos pranešta 8

1.1. 2010 m. valstybių narių ir Komisijos tarnybų pranešimų apie sukčiavimo atvejus ir kitus pažeidimus analizė 8

1.2. Įplaukos 11

1.2.1. Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI) 11

1.2.2. PVM 12

1.3. Išlaidos 13

1.3.1. Žemės ūkio išlaidos 13

1.3.2. Sanglaudos politika 15

1.3.3. Pasirengimo narystei fondai 17

1.3.4. Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos 19

2. Neteisėtai išmokėtų sumų išieškojimas 2010 m. 21

2.1. Tradiciniai nuosavi ištekliai 22

2.2. Žemės ūkis 22

2.3. Sanglaudos politika 23

2.4. Pasirengimo narystei fondai 23

2.5. Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos 24

3. Klausimyno apie bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis dėl sanglaudos politikos srities projektų dvigubo finansavimo rizikos rezultatai 25

4. Kovos su sukčiavimu politika 26

4.1. Kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvų įgyvendinimas 2010 m. 26

4.1.1. (Herkulio programa II) 26

4.1.2. Muitai 26

4.1.3. Pažanga siekiant ratifikuoti Konvenciją dėl ES finansinių interesų apsaugos 27

4.1.4. Komisijos kovos su sukčiavimu politika, atsižvelgiant į plėtrą 27

4.1.5. Komisijos kovos su sukčiavimu politika Europos kaimynystės politikos sistemoje 27

4.1.6. Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais 28

4.2. Naujos kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvos 29

4.2.1. OLAF reforma 29

4.2.2. Daugiametė Komisijos kovos su sukčiavimu strategija 29

4.2.3. Komunikatas dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus 29

4.2.4. Komunikatas dėl kovos su korupcija ES 29

4.2.5. Žalioji knyga dėl ES viešųjų pirkimų taisyklių 30

4.2.6. Kovos su cigarečių ir alkoholio kontrabanda per rytinę ES sieną veiksmų planas 30

Bendros išvados 30

Santrauka

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį Komisija pateikia šią Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos metinę ataskaitą.

Šios ataskaitos tikslas – įvertinti rizikos, kad ES lėšos bus netinkamai panaudotos dėl pažeidimų (įskaitant sukčiavimą), mastą ir paaiškinti, kaip šis klausimas sprendžiamas. Ataskaita apima ir ES biudžeto įplaukas, ir išlaidas.

Iniciatyvos, kurių pastaruoju metu imtasi ES finansiniams interesams apsaugoti

Pastaruoju metu Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų teisinei ir administracinei ES finansinių interesų apsaugos sistemai patobulinti:

- iš dalies pakeistas pasiūlymas pertvarkyti Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF);

- Komisijos kovos su sukčiavimu strategija;

- Komunikatas dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus.

Poveikį biudžetui darantys pažeidimai

Šioje ataskaitoje pateikiama analizė grindžiama valstybių narių pateiktais duomenimis, išskyrus dalį, kuri skirta Europos Komisijos (EK) tiesiogiai valdomoms išlaidoms.

Ataskaitiniais metais taikant kontrolės sistemas nustatytų pažeidimų išlaidų srityje bendras finansinis poveikis[1] siekia 1,8 mlrd. EUR (1,27 % asignavimų), palyginti su 1,4 mlrd. EUR (1,13 % visų asignavimų) 2009 m. Kalbant apie įplaukas, pažeidimų bendras finansinis poveikis taip pat didesnis negu 2009 m.: 393 mln. EUR (1,88 % visų surinktų tradicinių nuosavų išteklių, neatskaičius išlaidų), palyginti su 357 mln. EUR (1,84 % visų surinktų tradicinių nuosavų išteklių, neatskaičius išlaidų).

Pagal 2010 m. bendrus duomenis pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius padidėjo visuose sektoriuose, išskyrus pasirengimo narystei fondų ir tradicinių nuosavų išteklių sritis. Pagrindinės šio padidėjimo priežastys – sanglaudos fondų programavimo ciklinis pobūdis, ypač 2000–2006 m. įgyvendinimo laikotarpio pabaiga, taip pat tai, kad patobulinus pranešimų teikimo sistemą – vadinamąją pažeidimų valdymo sistemą (angl. IMS) – (dauguma) valstybių narių teikia daugiau pranešimų ir tai daro sparčiau.

Reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie nustatytus pažeidimus ir nurodytų galimus įtariamo sukčiavimo atvejus. Pranešimų teikimo sistemos atnaujintos ir patobulintos, taigi pranešimų kokybė apskritai pagerėjo. Todėl padidėjo analizės apimtis ir patikimumas.

Nors bendras vaizdas palyginti patenkinamas ir matyti, kad Komisijoje yra struktūros pažeidimams nagrinėti, akivaizdu, kad valstybių narių priimti metodai apie juos pranešti labai skiriasi. Kai kuriais atvejais netgi tenka abejoti nacionalinių pranešimų teikimo sistemų tinkamumu. Šie aspektai išsamiai aptariami šioje ataskaitoje ir Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Statistinis pažeidimų įvertinimas“. Iš sukčiavimo grėsmės analizės taip pat matyti, kad poreikis kovoti su baudžiamuoju sukčiavimu tebėra labai realus, jam darbotvarkėje tebeskiriama itin daug dėmesio.

Taip pat svarbu, kad elektronine pranešimų teikimo sistema dar nesinaudojanti valstybių narių mažuma kuo greičiau imtų tai daryti.

Kovos su sukčiavimu sistemų tobulinimas

Iš visos išlaidų sumos, kuriai turėjo įtakos pažeidimai, apskaičiuotas įtariamo sukčiavimo atvejų išlaidų srityje finansinis poveikis padidėjo nuo 180 mln. EUR 2009 m. (0,13 % asignavimų) iki 478 mln. EUR 2010 m. (0,34 % asignavimų).

Kai kurios valstybės toliau praneša labai mažai įtariamo sukčiavimo atvejų. Šios valstybės narės raginamos pranešti, kaip kontrolės sistemos pritaikytos sritims, kuriose yra didelė sukčiavimo ir pažeidimų rizika.

Komisija rengiasi išanalizuoti sanglaudos politikos srityje valstybių narių taikomas pažeidimų ir kovos su sukčiavimu kontrolės sistemas. Pirminiai šios analizės rezultatai bus paskelbti ES finansinių interesų apsaugos 2011 m. metinėje ataskaitoje.

Išieškojimo procedūrų patobulinimai

Svarbu padidinti išieškojimo proceso veiksmingumą, visų pirma pasirengimo narystei fondų srityje. Komisija ragina valstybes nares ir šalis, kuriose žemas išieškojimo lygis, paspartinti procedūras, taikyti esamas teisines priemones ir garantijas, kai nustatoma pažeidimų, ir areštuoti turtą, jeigu skolos nesumokamos.

Įžanga

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija, susijusi tiek su netinkamu finansų valdymu, tiek su baudžiamuoju sukčiavimu, kad skaitytojai galėtų susidaryti bendrą vaizdą. Kalbant bendriau, ataskaitoje taip pat aptariamos priemonės, skirtos atgrasyti nuo netinkamo valdymo ir sukčiavimo ir patobulinti sistemas ES ir valstybių narių lygmeniu.

Sutartyje aiškiai nustatyta, kad ES ir valstybės narės bendrai atsakingos už ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu. Nacionalinės valdžios institucijos valdo keturis penktadalius ES išlaidų ir renka tradicinius nuosavus išteklius[2]. Komisija vykdo bendrą šių sričių priežiūrą, nustato reikalavimus ir tikrina, kaip jų laikomasi. Svarbu, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų.

Taigi vienas pagrindinių šios ataskaitos tikslų – įvertinti, kokiu mastu bendradarbiaujama, atsižvelgiant į turimus duomenis, ir kaip šį bendradarbiavimą tobulinti.

Kaip ir ankstesniais metais, šioje ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie pažeidimus, nustatytus taikant kontrolės sistemas, įtariamo sukčiavimo atvejus ir apie šiems klausimams spręsti taikytas priemones, taip pat nagrinėjama viena speciali tema. Šių metų speciali tema, dėl kurios iš anksto susitarė Komisija ir valstybės narės, – dvigubo finansavimo sanglaudos politikos srityje rizika. Valstybės narės prie analizės prisidėjo atsakydamos į klausimyną.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie pažeidimus ir įtariamo sukčiavimo atvejus, apie kuriuos pranešė valstybės narės. Nevertinamas faktinis pažeidimų ir sukčiavimo atskirose valstybėse narėse lygis, kaip prašė Europos Parlamentas[3]. Komisija negali įvertinti faktinio pažeidimų ir sukčiavimo lygio dėl turimos informacijos ir duomenų, gautų iš valstybių narių, apimties ir pobūdžio.

Tačiau Komisija pasirengusi su valstybėmis narėmis aptarti galimybę nustatyti faktinį pažeidimų ir sukčiavimo lygį, ypač jeigu jos siekia jį nustatyti savo reikmėms.

Ataskaita siunčiama Europos Parlamentui bei Tarybai ir paskelbiama[4]. Ataskaita suskirstyta į keturias dalis.

Pirmoje dalyje nagrinėjama, kaip valstybės narės praneša apie nustatytus pažeidimus , padarytus tose srityse, kuriose valstybės narės įgyvendina biudžetą (žemės ūkio politika, sanglaudos politika ir pasirengimo narystei fondai), taip pat ES tradicinių nuosavų išteklių surinkimo srityje. Šioje dalyje taip pat nagrinėjami pažeidimai Komisijos tiesiogiai valdomų išlaidų srityje.

Antroje dalyje dėmesys sutelkiamas į neteisėtai išmokėtų lėšų išieškojimą 2010 m.

Trečioje dalyje aptariama šių metų speciali tema – dvigubo finansavimo sanglaudos politikos srityje rizika. Joje taip pat aptariamos tolesnės priemonės, kurių imtasi atsižvelgiant į ankstesnes kovos su sukčiavimu ataskaitas.

Paskutinėje ataskaitos dalyje pristatoma 2010 m. įgyvendintų kovos su sukčiavimu politikos nuostatų ir naujų iniciatyvų, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ES finansinių interesų apsaugos nuo sukčiavimo ir kitos neteisėtos veikos, apžvalga.

Prie ataskaitos pridedami trys Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai[5].

SUKčIAVIMO ATVEJAI IR KITI PAžEIDIMAI, APIE KURIUOS PRANEšTA

Siekiant suvokti duomenis, svarbu atskirti sukčiavimą nuo kitų pažeidimų.

Pažeidimas – tai bet koks ūkinės veiklos vykdytojo ES teisės aktų nuostatų nesilaikymas, dėl kurio padaroma arba gali būti padaryta žala ES finansiniams interesams[6].

Sukčiavimas – tai tyčia padarytas pažeidimas, laikomas baudžiamąja veika[7]. Valstybės narės nustato, kurie pažeidimų, apie kuriuos pranešta, yra įtariamo sukčiavimo atvejai. Faktinį sukčiavimo finansinį poveikį galima nustatyti tik pabaigus teisinę procedūrą.

Tam tikroje sandorių imtyje Europos Audito Rūmai aptinka klaidų ir atitinkamai nustato klaidų lygį. Klaida nėra kovos su sukčiavimu srityje vartojama sąvoka[8]. Iš šioje metinėje ataskaitoje pateikiamų statistinių duomenų matyti faktinis pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų, apie kuriuos Komisijai pranešė valstybės narės arba kuriuos nustatė Komisija, skaičius. Taigi Komisijos ir Europos Audito Rūmų metodai nesuderinami.

Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys vertintini atsargiai. Faktinis pažeidimų lygis nežinomas ir nėra apytikriai nustatytas, todėl nepateikiamas, tačiau jis didesnis negu nurodytas lygis, apie kurį pranešta . Faktinis sukčiavimo lygis taip pat nežinomas ir nėra apytikriai nustatytas. Nurodytas įtariamo sukčiavimo (įskaitant patvirtintus sukčiavimo atvejus) lygis, apie kurį pranešė valstybės narės. Šis įtariamo sukčiavimo lygis tikrai neatitinka baudžiamosiose bylose patvirtinto sukčiavimo lygio – pastarasis dažnai patvirtinamas po daugelio metų. Taigi ataskaitoje šie konkretūs duomenys nepateikiami. Dėl visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, Komisija ir valstybės narės imasi įvairių tolesnių veiksmų.

2010 m. valstybių narių ir Komisijos tarnybų pranešimų apie sukčiavimo atvejus ir kitus pažeidimus analizė

Pagal ES teisę reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie įtariamo sukčiavimo atvejus ir kitus nustatytus pažeidimus, kurie turi įtakos ES finansiniams interesams tose srityse, kuriose valstybės narės įgyvendina biudžetą, taip pat ES tradicinių nuosavų išteklių surinkimui. Pagrindiniai susiję išlaidų sektoriai – žemės ūkis ir sanglaudos politika. Komisijai turi būti pranešama apie visus pažeidimus, susijusius su didesne negu 10 000 EUR vertės ES išteklių suma[9].

Pranešimams apie pažeidimus skirtos dvi elektroninės sistemos – Nuosavų išteklių duomenų bazė (angl. OWNRES), kuri apima tradicinius nuosavus išteklius, ir Pažeidimų valdymo sistema (angl. IMS), kuri apima biudžeto išlaidas tose srityse, kurias bendrai valdo Komisija ir valstybės narės.

OWNRES duomenų bazė taip pat yra viena pagrindinių priemonių, kuria naudojantis gaunami duomenys, reikalingi bendrai sukčiavimo ir pažeidimų analizei. Dėl sėkmingo IMS taikymo labai pagerėjo pranešimų kokybė, nes racionaliau paskirstomas su pranešimo pareiga susijęs darbo krūvis, paspartėjo pranešimų teikimo procesas, o pranešimai tapo išsamesni, taip pat pagerėjo bendra jų kokybė.

Pranešimų apie pažeidimus kokybė apskritai pagerėjo, tačiau tebėra su šių atvejų klasifikavimu, priskiriant juos prie pažeidimų arba prie įtariamo sukčiavimo atvejų, susijusių neatitikimų.

Siekdamos pašalinti šiuos sunkumus, Komisijos tarnybos parengs darbinį dokumentą apie praktinius pranešimo apie pažeidimus aspektus.

Galiausiai išlaidų, kurias tiesiogiai valdo Komisija, srityje pažeidimų duomenys gaunami iš Apskaitos kaupimo pagrindu (angl. ABAC) sistemos.

Daugiau informacijos apie pranešimų teikimo sistemas ir metodus galima rasti prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Statistinis pažeidimų įvertinimas“[10].

1 lentelė. Pažeidimų skaičius ir sumos 2010 m.

Sritis | Pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius | Bendras apytikris pažeidimų, įskaitant įtariamo sukčiavimo atvejus, finansinis poveikis (mln. EUR) | Apytikris tik įtariamo sukčiavimo atvejų finansinis poveikis (mln. EUR) | Išieškotos sumos (mln. EUR) |

2009 m.[11] | 2010 m. | 2009 m.[12] | 2010 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2010 m. |

Žemės ūkis | 1621 | 1825 | 125 (~ 0,24 % visų asignavimų) | 131 (~ 0,23 % visų asignavimų) | 13,3 (0,03 % visų asignavimų) | 69 (0,12 % visų asignavimų) | 175[13] |

Sanglaudos politika | 4737 | 7062 | 1,183 (~ 2,44 % visų asignavimų) | 1550 (~ 3,15 % visų asignavimų) | 109 (~ 0,23 % visų asignavimų) | 364 (0,74 % visų asignavimų) | 611[14] |

Pasirengimo narystei fondai | 706 | 424 | 117 (~ 3,8 % visų asignavimų) | 83 (~ 5,26 % visų asignavimų) | 57 (~ 0,78 % visų asignavimų) | 41 (2,6 % visų asignavimų) | 14[15] |

Tiesioginės išlaidos | 705 | 1021 | 27,5 (~ 0,17 % visų asignavimų) | 43 (~ 0,27 % visų asignavimų) | 1,5 (~ 0,01 % visų asignavimų) | 4 (0,02 % visų asignavimų) | 25[16] |

Iš viso išlaidų | 7769 | 10332 | 1,4525 (~ 1,13 % visų asignavimų) | 1,807 (~ 1,27 % visų asignavimų) | 180,8 (0,13 % visų asignavimų) | 478 (0,34 % visų asignavimų) | 825 |

Visos įplaukos (tradiciniai nuosavi ištekliai)[17] | 5204 | 4744 | 357 (~1,84 % visų 2009 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių (neatskaičius išlaidų)) | 393 (~1,88 % visų 2010 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių (neatskaičius išlaidų)) | 103 (~0,53% visų 2009 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių (neatskaičius išlaidų)) | 139 (~0,67 % visų 2010 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių (neatskaičius išlaidų)) | 180 |

Įplaukos

Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI)

Per 97 % visų nustatytų TNI sumų surenkama be ypatingų problemų.

Pažeidimų (įskaitant įtariamo sukčiavimo atvejus), apie kuriuos 2010 m. pranešta Komisijai, mažiau negu ankstesniais metais, o neteisėtai išmokėta suma, apie kurią pranešta, didesnė (žr. 1 diagramą). Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Statistinis pažeidimų įvertinimas“ pateikta išsami šios srities pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta, analizė.

1 diagrama. Pažeidimai, įskaitant įtariamo sukčiavimo atvejus, ir susijusios neteisėtai išmokėtos sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

Atvejų, apie kuriuos valstybės narės pranešė kaip apie įtariamo sukčiavimo atvejus, skaičius išliko stabilus. Valstybių narių pateikti duomenys labai skiriasi, taigi akivaizdu, kad pažeidimų ir sukčiavimo klasifikavimas OWNRES duomenų bazėje nėra visiškai patikimas – skirtingai aiškinamos atitinkamos apibrėžtys. Kaip jau minėta, Komisijos tarnybos parengs darbinį dokumentą apie praktinius pranešimo apie pažeidimus aspektus.

2 diagrama. Įtariamo sukčiavimo atvejai ir susijusios sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

Valstybių narių skirtumai taip pat matyti nagrinėjant nustatytas ir apytikriai įvertintas neteisėtai išmokėtas sumas, apie kurias pranešta 2010 m. Šiems skirtumams įtakos gali turėti keli veiksniai, įskaitant prekių judėjimo ir prekybos pobūdį, taip pat tai, kokiu lygiu ūkinės veiklos vykdytojai laikosi reikalavimų, bei geografinė padėtis. Šie duomenys skirtingais metais taip pat gali gerokai skirtis. Tam tikrais metais nustatomi pavieniai didesnio sukčiavimo atvejai gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims, ypač tose šalyse, kuriose surenkama mažiau TNI. Kitas kintantis veiksnys yra valstybių narių muitinio tikrinimo strategijų veiksmingumas atliekant rizika pagrįstas importo patikras ir nustatant su TNI susijusio sukčiavimo atvejus ir pažeidimus[18].

Pastaraisiais metais atlikdama TNI patikras Komisija teikė ypatingą dėmesį valstybių narių muitinio tikrinimo strategijoms. Komisija atidžiai stebi, kokių veiksmų valstybės narės imasi, atsižvelgdamos į pastabas, pateikiamas per Komisijos patikras[19].

Tolesni veiksmai.

Valstybių narių muitinio tikrinimo strategijomis turėtų būti toliau telkiamas dėmesys į su didele rizika susijusį importą ir taip toliau gerinamas pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų TNI srityje nustatymo rodiklis.

PVM

Apmokestinimo srityje valstybės narės turi stebėti dabartines ir naujas sukčiavimo tendencijas ir į jas reaguoti. Tai apima ir teisinius, ir veiklos aspektus, kaip antai administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, reikalavimų laikymosi politiką, rizikos analizę ir kontrolės strategijas, kiek tai susiję su visų rūšių mokesčiais, taip pat teisės aktų apsaugą nuo sukčiavimo. Komisija valstybėms narėms pateikė teisinę sistemą, kurios joms reikia bendradarbiavimui PVM srityje stiprinti. Taip pat pateikta teisinė sistema vadinamajam EUROFISC sukurti. EUROFISC yra veiklos tinklas, skirtas visoms valstybėms narėms sparčiai ir tikslingai keistis informacija apie sukčiavimo atvejus, visų pirma apie karuselinį sukčiavimą VAT srityje. Valstybių narių ekspertai bendradarbiauja konkrečiose srityse – skelbia išankstinius perspėjimus apie galimo sukčiavimo atvejus ir derina nacionalinę veiklą. Nuo 2013 m. sausio mėn. valstybių narių valdžios institucijos galės automatiškai susipažinti su tam tikrais kitų valstybių narių duomenimis, taigi bus galima dar sparčiau keistis informacija. Galiausiai Komisija pasiūlė plėtoti naują požiūrį, visų pirma grindžiamą savanorišku reikalavimų laikymusi, rizikos vertinimu ir stebėjimu, siekiant sumažinti mokesčių administratorių dalyvavimą ir palengvinti administracinę naštą įmonėms.

Žalioji knyga dėl PVM ateities – gera galimybė susipažinti su įvairiomis nuomonėmis dėl galimų konkrečių priemonių ir šiems svarstymams suteikti naują postūmį[20].

Išlaidos

Žemės ūkio išlaidos

Žemės ūkio srityje pažeidimų ir susijusių sumų, apie kuriuos pranešta, skaičius, palyginti su bendromis išlaidų sumomis, gerokai skiriasi – skirtumų esama ir tarp valstybių narių, ir pavienių valstybių narių viduje.

Pernai komisija paragino Suomiją, Austriją ir Nyderlandus geriau laikytis pranešimų teikimo reikalavimų. Šios valstybės narės patvirtino įsipareigojančios pranešti apie pažeidimus ir dėti pastangas racionalizuoti pranešimo procesą.

Kas ketvirtį Komisija (OLAF) atlieka kokybės patikras ir informuoja valstybes nares apie pranešimų kokybę ir trūkstamus duomenis. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių paskirtais ryšių palaikymo pareigūnais žemės ūkio sektoriaus reikalams, kad suteiktų valstybėms narėms būtiną paramą ir aktualiausią informaciją apie naujausias tendencijas ir pokyčius.

Pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta, padaugėjo, taip pat padidėjo susijęs finansinis poveikis. Įtariamo sukčiavimo finansinis poveikis nuo 13 mln. EUR 2009 m. padidėjo iki 69 mln. EUR 2010 m. Įtariamo sukčiavimo atvejų skaičiaus padidėjimą 2010 m. (žr. 4 diagramą) galima paaiškinti taip: teikti geresni pranešimai per IMS pranešimų teikimo sistemą ir ES-10 bei ES-2 valstybės narės pradėjo teikti su šiuo sektoriumi susijusius pranešimus.

3 diagrama. Pažeidimai, įskaitant įtariamo sukčiavimo atvejus, ir susijusios neteisėtai išmokėtos sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

2010 m. Italija ir ES-12 valstybės narės nurodė, kad daugiau negu 90 % atvejų, apie kuriuos pranešė, atitiko įtariamo sukčiavimo kriterijus. Kai kurios valstybės narės, kurių išlaidos didelės, kaip antai Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė toliau praneša apie labai nedaug įtariamo sukčiavimo atvejų. Prancūzija nė vieno atvejo, apie kurios pranešė 2010 m., nepriskyrė prie įtariamo sukčiavimo atvejų. Taigi kyla klausimas, ar apie nedaug įtariamo sukčiavimo atvejų pranešama dėl ataskaitų teikimo principų nesilaikymo, ar dėl to, kad pasitelkiant taikomas kontrolės sistemas sugebama nustatyti sukčiavimą valstybėse narėse.

4 diagrama. Įtariamo sukčiavimo atvejai ir susijusios sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Statistinis pažeidimų įvertinimas“ pateikta išsami pažeidimų, apie kuriuos pranešta, analizė, atsižvelgiant į atitinkamus finansinius metus. Ypatingas dėmesys skiriamas 2004–2005 m. finansiniams metams, kurie laikomi užbaigtais – audito planai įvykdyti, išieškojimo procedūros pradėtos ir apie pažeidimus pranešta.

Tolesni veiksmai.

Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė raginamos paaiškinti, kodėl pranešė apie mažai įtariamo sukčiavimo atvejų, taip pat pranešti, kaip kontrolės sistemos pritaikytos sritims, kuriose didesnė sukčiavimo ir pažeidimų rizika. Suomija, Nyderlandai ir Lenkija turėtų nuosekliau teikti pranešimus, visų pirma kiek tai susiję su pažeidimus įvykdžiusių ir sukčiavusių asmenų asmens duomenimis. Apskritai valstybės narės pranešimus turėtų dar patobulinti – 2010 m. pranešdamos apie pažeidimus valstybės narės prasčiau laikėsi terminų.

Sanglaudos politika

Iš visų su ES biudžeto išlaidų dalimi susijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, daugiausia buvo pažeidimų, kurie turėjo įtakos sanglaudos politikai (apie 70 % atvejų, apie kuriuos pranešta 2010 m.).

2010 m. pasitvirtino tendencija, kuri jau pastebėta ankstesniais metais – pranešama apie daugiau pažeidimų ir neteisėtai išmokėtų sumų (žr. 5 diagramą). Taip yra dėl kelių priežasčių, tačiau svarbiausios susijusios su padidėjusia veiksmų kontrole dėl 2000–2006 m. programavimo laikotarpio pabaigos, 2007–2013 m. programavimo laikotarpio programų visapusiško įgyvendinimo ir pradėtos taikyti IMS.

Iš išsamios pažeidimų nustatymo metodų analizės matyti, kad kontrolės sistemos šiuo metu veiksmingesnės.

Tų kategorijų pažeidimų, apie kuriuos pranešama daugiausia, analizė rodo, kad pažeidimai dažniausiai nustatomi projekto įgyvendinimo etape. Tačiau didžiausias poveikis vertės prasme (finansinis poveikis) padaromas atrankos ir viešųjų pirkimų etape.

Analizė patvirtina, kad reikia peržiūrėti ES viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų daugiau aiškumo ir kad būtų pagerintos įgyvendinimo sąlygos[21].

5 diagrama. Pažeidimai, įskaitant įtariamo sukčiavimo atvejus, ir susijusios neteisėtai išmokėtos sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

Kalbant apie įtariamo sukčiavimo atvejus, apie kuriuos pranešta, pasitvirtina ankstesniais metais išryškėjusi tendencija – Italija, Vokietija ir Lenkija praneša apie daugiausia atvejų. Vokietija yra sėkmingiausiai su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu susijusias sukčiavimo nustatymo procedūras įvykdžiusi valstybė narė, taip pat itin sėkmingai jas įvykdė Lenkija ir Italija.

6 diagrama. Įtariamo sukčiavimo atvejai ir susijusios sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

2010 m. šios valstybės narės nepranešė apie nė vieną tokį atvejį: Danija, Prancūzija, Malta, Nyderlandai, Švedija ir Slovėnija. Taigi matyti, kad pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų klasifikavimas IMS nėra visiškai patikimas.

Atsižvelgiant į 2010 m. gautus pranešimus, su Žuvininkystės orientavimo finansine priemone[22] susijusio sukčiavimo atvejų buvo daugiausia. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Statistinis pažeidimų įvertinimas“ pateikta išsami šios srities pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta, analizė.

Tolesni veiksmai

Komisija remia Ispanijos ir Prancūzijos pastangas iki 2011 m. pabaigos imti visapusiškai taikyti IMS ir ragina Airiją padaryti tą patį.

Komisija išnagrinės sanglaudos politikos srityje valstybių narių taikomas kovos su sukčiavimu kontrolės sistemas. 2011 m. liepos mėn. valstybėms narėms išsiųstas su šia tema susijęs klausimynas. Klausimyno rezultatai bus paskelbti 2012 m. kartu su kita ES finansinių interesų apsaugos metine ataskaita.

Pasirengimo narystei fondai

Pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejai, apie kuriuos pranešta

Pasirengimo narystei paramos srityje 2010 m. padaryta didelė pažanga teikiant pranešimus per IMS. Daugelis praeityje pasirengimo narystei paramą gavusių valstybių narių šiuo metu turi galimybę pranešti apie pažeidimus per šią pranešimų teikimo sistemą. Gautų pranešimų apie pažeidimus kokybė patenkinama – jie išbaigti ir atitinka reikalavimus.

Palyginti su 2009 m., daugelio fondų srityje pažeidimų skaičius ir susijęs finansinis mastas, apie kuriuos pranešta, gerokai sumažėjo. Išimtis yra PHARE – šioje srityje pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius išliko nepakitęs, nors finansinis mastas sumažėjo. Atrodo, kad tai lėmė palaipsnis pasirengimo narystei paramos nutraukimo ES-10 ir ES-2 valstybėms narėms etapas.

7 diagrama. Pažeidimai, įskaitant įtariamo sukčiavimo atvejus, ir susijusios neteisėtai išmokėtos sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

Dauguma atvejų, apie kuriuos pranešta pastaruoju metu, kaip ir 2009 m., susiję su SAPARD fondu Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tačiau Bulgarijoje būta svarbaus pokyčio – šiuo metu pažeidimus ir įtariamo sukčiavimo atvejus šioje šalyje daugiausia nustato nacionalinės tarnybos. Rumunijoje padėtis kitokia – daugelis pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų nustatomi per ES tarnybų patikras arba per šių tarnybų prašymu atliktas patikras. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Statistinis pažeidimų įvertinimas“ pateikta išsami šios srities pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta, analizė.

8 diagrama. Įtariamo sukčiavimo atvejai ir susijusios sumos, apie kuriuos pranešta 2006–2010 m.

[pic]

Tolesni veiksmai.

Komisija toliau rems naujų paramos gavėjų (Turkijos, Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Juodkalnijos) pastangas įgyvendinti IMS, kad pranešimai būtų kokybiškesni.

Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos

Šiame punkte aptariami su Komisijos tarnybų išduotais vykdomaisiais raštais sumoms (susijusioms su išlaidomis, kurioms taikomas centralizuotas tiesioginis valdymas[23]) išieškoti[24] susiję duomenys.

Su vykdomaisiais raštais sumoms išieškoti susiję duomenys rodo, kad, nors tiesiogiai valdomų išlaidų, kurioms taikyti vykdomieji raštai sumoms išieškoti, dalis padidėjo, nustatytų pažeidimų tebėra nedaug (0,17 % 2009 m., 0,27 % 2010 m.). Vos 2,1 % išduotų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti buvo susiję su, kaip nustatė Komisijos tarnybos, įtariamo sukčiavimo atvejais (apie 0,02 % asignavimų).

NETEISėTAI IšMOKėTų SUMų IšIEšKOJIMAS 2010 M.

Šiame skyriuje pateikiami duomenys, pagrįsti valstybių narių pranešimais apie pažeidimus, ir telkiamas dėmesys į nacionalinių valdžios institucijų veiksmų, kuriais šios siekė išieškoti neteisėtai paramos gavėjams (t. y. ekonominės veiklos vykdytojams) išmokėtas sumas, rezultatus. Analizė neapima išieškojimo atvejų, susijusių su mažesnėmis negu 10 000 EUR sumomis, išskyrus žemės ūkio sektorių – šio sektoriaus išieškojimo duomenys susiję su visomis sumomis, kurias reikėjo išieškoti.

Taigi šios ataskaitos apimtis skiriasi nuo kitų Komisijos dokumentų, kuriuose kalbama apie Komisijos iš valstybių narių išieškotas sumas (pvz., kai ištaisomos finansinės klaidos arba patvirtinamos sąskaitos[25]), apimties.

Pažymėtina, kad skirtingų sektorių išieškojimo rodiklių palyginti negalima, nes taikyta skirtinga reguliavimo sistema ir išieškojimo mechanizmai (tai paaiškinta 2 lentelėje). Be to, siekiant paspartinti išieškojimo procesą įvesti tam tikri mechanizmai taikyti trumpiau (pvz., žemės ūkio sektoriuje).

2 lentelė. Įvairių sektorių išieškojimo rodikliai 2009–2010 m.

BIUDŽETO SEKTORIUS | APLINKYBĖS | IŠIEŠKOJIMO RODIKLIS |

2009 | 2010 |

TNI | Kadangi išieškojimas tęsiamas, bendras išieškojimo rodiklis nuolat kinta. Visų metų (1989–2009 m.) išieškotų lėšų rodiklis yra 47 %. | 50 % | 46 % |

Žemės ūkis | Šioje skiltyje nurodytus duomenis valstybės narės Komisijai (Žemės ūkio GD) pateikia tiesiogiai, jie apskaičiuojami tik atsižvelgiant į nustatytais atvejais po naujo sąskaitų patvirtinimo mechanizmo įvedimo (2007 m.) veiksmingai iš galutinių paramos gavėjų išieškotas sumas. Duomenys apima ir mažesnių negu 10 000 EUR sumų išieškojimo atvejus. | 39 % | 42 % |

Sanglaudos politika | Šioje skiltyje pateikti duomenys pagrįsti valstybių narių tiesiogiai per IMS Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) pateiktais pranešimais[26]. Rodikliai susiję su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu (programų užbaigimas pradėtas 2010 m.), jais atsižvelgiama į neteisėtai išmokėtas sumas, kurioms padengti valstybės narės neskyrė ES finansavimo (panaikinimai), tačiau kurios nebūtinai išieškotos iš paramos gavėjų. | 53 % | 67 % |

Pasirengimo narystei fondai | Šioje skiltyje nurodytus duomenis valstybės narės per IMS tiesiogiai teikia Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir jie susiję su sumomis, kurios išieškotos iš galutinių paramos gavėjų. Programavimo laikotarpis – 2002–2006 m. (programos baigtos 2010 m.). | 27 % | 30 % |

Tiesioginės išlaidos | Išieškojimo rodikliai apskaičiuojami kasmet. | 56 % | 59 % |

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Kalbant apie tradicinius nuosavus išteklius, valstybės narės įpareigotos išieškoti nustatytas sumas, kurias jos registruoja OWNRES duomenų bazėje. Dėl nustatytų pažeidimų 2010 m. išieškotina suma yra 393 mln. EUR (apie 1,88 % 2010 m. visos surinktos TNI sumos, neatskaičius išlaidų). Valstybės narės jau išieškojo 180 mln. EUR vertės sumą. Šios ataskaitos paskelbimo metu 2010 m. išieškojimo rodiklis siekia 46 %.

Valstybių narių išieškojimo veiksmai TNI srityje stebimi per TNI patikras ir taikant procedūrą, pagal kurią Komisijai pranešama apie visas didesnes negu 50 000 EUR sumas, kurių galiausiai nepavyksta išieškoti. Valstybės narės laikomos finansiškai atsakingomis už prarastus TNI, jeigu nesugeba išieškoti atitinkamų sumų.

Žemės ūkis

Žemės ūkio srityje valstybės narės 2010 finansiniais metais išieškojo 175 mln. EUR.

Sąskaitų patvirtinimo mechanizmas (Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 įvesta 50/50 taisyklė[27]), yra didelė paskata valstybėms narėms kuo sparčiau iš paramos gavėjų išieškoti neteisėtai išmokėtas sumas. Todėl iki 2010 finansinių metų pabaigos valstybės narės jau išieškojo 42 % naujų 2007 m. ir vėlesnių Europos žemės ūkio garantijų fondo skolų.

Tačiau nacionalinių valdžios institucijų iš paramos gavėjų dar neišieškota susikaupusi suma 2010 finansinių metų pabaigoje buvo 1,2 mlrd. EUR[28], iš kurių apie 0,3 mlrd. EUR valstybės narės pagal 50/50 taisyklę jau sumokėjo į ES biudžetą.

2008–2010 m. Komisija atliko naujo sąskaitų patvirtinimo mechanizmo auditą – patikras vietoje nacionalinėse valdžios institucijose, kurios atsakingos už 16 mokėjimo agentūrų 12-oje valstybių narių; patikros apėmė 89 % visos 2010 finansinių metų pabaigoje likusios skolos.

Apskritai nacionalinių valdžios institucijų išieškojimo procedūros tinkamos. Su atliekant minėtą kontrolę nustatytais trūkumais susiję tolesni veiksmai vykdomi įgyvendinant atitikties patvirtinimo procedūras.

Sanglaudos politika

Sanglaudos politikos išlaidų srityje išieškojimo rodiklis 2010 m. didžiausias (per 60 %).

Sanglaudos politika grindžiama daugiametėmis programomis, todėl kai kurios išieškojimo procedūros atidedamos iki programavimo laikotarpio pabaigos. Pasibaigus 1994–1999 m. programavimo ciklui susidurta su dideliais sunkumais. Iš tikrųjų su trečdaliu to laikotarpio pažeidimų, apie kuriuos pranešė valstybės narės, finansinio poveikio susijusios procedūros dar nebaigtos (ES indėlis – 0,5 mlrd EUR). Komisijos tarnybos vykdo derinimo procedūras, siekdamos užbaigti šiuos atvejus[29]. Šiuo metu 1994–1999 m. programavimo ciklo išieškojimo rodiklis yra 67 %.

2000–2006 m. programavimo laikotarpio reikmėms taikytų patobulintų procedūrų sėkmę rodo tai, kad praėjus vos vieniems metams nuo tada, kai valstybės narės Komisijai pateikė baigimo dokumentus, 70 % 2,9 mlrd. EUR vertės neteisėtai išmokėto ES indėlio sumos išieškota (arba išbraukta iš paraiškų kompensuoti išlaidas)[30].

Vengrijos, Čekijos ir Slovėnijos išieškojimo rodikliai yra apie 20 % arba mažesni. Šios valstybės narės raginamos paaiškinti priežastis ir dėti daugiau pastangų.

Pasirengimo narystei fondai

2000–2006 m. programavimo laikotarpio išieškojimų analizė leidžia patvirtinti, kad būtina stiprinti pastangas šioje srityje. Pasirengimo narystei fondų srityje išlaidų išieškojimo rodikliai mažiausi. 2010 m. išieškojimo rodiklis siekia 10 % – jis gerokai mažesnis negu ankstesniais metais (27 %). Net atsižvelgiant į ankstesniais metais išieškotas sumas, išieškojimo rodiklis mažas (2002–2006 m. – apie 30 %), ypač Bulgarijos, Turkijos, Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos. Įtariamo sukčiavimo atvejais procedūros dar ilgėja ir sudėtingėja – tai rodo mažesnis išieškojimo rodiklis (tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai 14 %). Be to, kad su įtariamo sukčiavimo atvejais susijusios procedūros ilgos, kita mažų rodiklių priežastis galėtų būti ta, kad šalys paramos gavėjos neatnaujina informacijos apie išieškojimą pažeidimų atvejais.

Šalys paramos gavėjos raginamos paaiškinti mažų išieškojimo rodiklių priežastis, pagerinti išieškojimo rezultatus ir atnaujinti trūkstamą informaciją apie baigtas išieškojimo procedūras.

Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos

Kalbant apie 2010 m. išduotus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, beveik visais iš 791 atvejo išieškotos visos sumos arba dalis jų – iš viso beveik 25 mln. EUR. Apskritai išieškojimo rodiklis padidėjo iki 58,5 %, o išieškojimo rodiklis įtariamo sukčiavimo atvejais didelis – 82,4 %.

Komisija tęs išieškojimo procedūras.

KLAUSIMYNO APIE BENDRADARBIAVIMą SU VALSTYBėMIS NARėMIS DėL SANGLAUDOS POLITIKOS SRITIES PROJEKTų DVIGUBO FINANSAVIMO RIZIKOS REZULTATAI

Kasmet Komisija ir valstybės narės pasirenka specialią temą, kuri plėtojama ataskaitoje, remiantis valstybėms narėms skirto klausimyno atsakymais. Šių metų speciali tema – dvigubo finansavimo sanglaudos politikos srityje rizika.

Išsamūs valstybių narių atsakymai į klausimyną ir išsamesnė nacionalinės praktikos analizė pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „2010 m. valstybių narių vykdytas SESV 325 straipsnio įgyvendinimas“.

Nacionalinė teisinė sistema

Visos valstybės narės patvirtino, kad tų pačių išlaidų finansavimas iš dviejų ar daugiau šaltinių draudžiamas. Dvigubo finansavimo draudimas tinkamai apibrėžtas jų nacionalinėse teisinėse sistemose ir kitomis nacionalinėmis taisyklėmis.

Nustačiusios projektų dvigubo finansavimo atvejus valstybės narės taiko administracines ir baudžiamąsias sankcijas, išieško ES lėšas ir paramos gavėjus patraukia baudžiamojon atsakomybėn.

Dauguma valstybių narių[31] naudojasi dvigubo finansavimo rizikos rodikliais. Paprastai valstybės narės siekia geresnės prevencijos praplėsdamos rizikos analizės mastą, atsižvelgdamos į Komisijos rekomendacijas ir keisdamosi informacija apie paramos gavėjus per bendras duomenų bazes.

Keitimasis informacija

Visos valstybės narės pranešė, kad nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vykdo operatyvinį bendradarbiavimą, siekdamos užkirsti kelią projektų dvigubo finansavimo rizikai ir ją sumažinti. Mėginimai siekti dvigubo finansavimo pradedami nustatyti paraiškų pateikimo ir leidimų suteikimo etape.

ES lėšas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis administruojančios institucijos gali naudotis duomenų bazėmis, kuriose yra bendro pobūdžio ir finansinės informacijos apie projektus, kurie bendrai finansuojami ES ir paramos gavėjų. Informacijos taip pat galima gauti iš kitų institucijų, kaip antai iš policijos ir prokuratūros. Su dalimi informacijos gali susipažinti ir visuomenė.

Dauguma valstybių narių[32] taip pat išplėtojo kitas elektronines priemones duomenims apie ES iš dalies finansuotus projektus analizuoti, kartu atsižvelgiant į išorės duomenų šaltinius (pvz., viešas interneto svetaines ir viešas duomenų bazes).

Projektų sutarčių paskelbimo, sudarymo ir įgyvendinimo etapuose įvairios nacionalinės valdžios institucijos keičiasi informacija tarpusavyje ir su Europos Komisija darbo grupėse ir per informacines sistemas.

Pagal Finansinio reglamento 95 straipsnį nustatyta centrine uždraustų subjektų duomenų baze valstybės narės naudojasi dar labai nedaug. Kai kurios valstybės narės[33] naudojasi nacionalinėmis uždraustų subjektų duomenų bazėmis.

Dažniausiai dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose neleista, nes paramos gavėjas nesugebėjo sumokėti socialinių įmokų arba mokesčių[34].

Toliau pateikiamos atsižvelgiant į klausimyno rezultatus padarytos išvados. Iš valstybių narių gautų duomenų rengiant šią ataskaitą matyti, kad jose taikomos priemonės, kurios turėtų padėti užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją. Šios priemonės apima teisines nuostatas, rizikos analizę, administracines procedūras ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir elektroninių priemonių naudojimą. Vis dėlto reikia didesnės pažangos nustatant riziką.

Visos valstybės narės raginamos pradėti naudotis centrine uždraustų subjektų duomenų baze.

KOVOS SU SUKčIAVIMU POLITIKA

Kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvų įgyvendinimas 2010 m.

(Herkulio programa II)

Herkulio programa II yra Komisijos (OLAF) valdoma finansinė priemonė ES finansinių interesų apsaugos ir susijusios baudžiamosios veikos, įskaitant cigarečių kontrabandą, prevencijos srityje. Herkulio programos II įgyvendinimo laikotarpio vidurio įvertinime patvirtinta šių išlaidų vertė[35]. Įvertinime pateikta rekomendacija, kad programa, kuria bus pakeista Herkulio programa II, turėtų būti toliau tobulinama techninė įranga valstybėse narėse, finansuojama prieiga prie duomenų bazių, kurios būtinos tam, kad valstybių narių valdžios institucijos ir OLAF galėtų vykdyti tyrimus, ir kovojama su cigarečių kontrabanda ir padirbinėjimu pagal teisiškai privalomus susitarimus su tabako gamintojais.

Muitai

Komisija išplėtojo įvairias IT priemones, kad sudarytų palankesnes sąlygas rizikai vertinti ir pažeidimams bei sukčiavimo atvejams muitų srityje nustatyti (keitimasis informacija, bendradarbiavimo sistemos ir duomenų bazės). 2010 m. didžiausias pokytis buvo platformos „Tarpusavio pagalbos brokeris“ sukūrimas – platforma užtikrina bendrą sąsają su nacionalinėmis sistemomis.

Komisija su valstybėmis narėmis vykdo bendras muitinių operacijas [36]. Per 2010 m. birželio mėn. OLAF koordinuotą bendrą muitinių operaciją kodiniu pavadinimu SIROCCO sulaikyta apie 40 mln. cigarečių, 1,2 tonų sukamo tabako, 7 000 litrų alkoholio ir 8 mln. kitų suklastotų prekių. Per šią operaciją taip pat sulaikyti trys įtariami cigarečių kontrabandininkai[37].

2010 m. pabaigoje Sąjunga atnaujino muitinių bendradarbiavimą su Kinija ir Rusija. Patvirtintas strateginio muitinių bendradarbiavimo su abiem šalimis planas. Atsižvelgiant į bendrą siekį užtikrinti ekonominę integraciją, modernizuoti muitines ir užtikrinti konvergenciją pagal tarptautinius standartus, minėtais planais nustatyti trys plataus masto prioritetai: 1) saugūs ir sklandūs prekybos keliai, 2) rizikos valdymas ir kova su sukčiavimu, taip pat 3) investicijos į muitinių modernizavimą. Po 2011 m. gegužės 6 d. ES ir Rusijos muitų sienos klausimų sprendimo darbo grupės posėdžio sudarytas susitarimas dėl pradinių praktinių veiksmų strateginiam planui įgyvendinti, įskaitant išankstinio perspėjimo mechanizmo parengimą, siekiant užkirsti kelią eilėms prie sienų, ir bendrų ekspertų grupių sukūrimą, siekiant išnagrinėti galimybes bendradarbiauti konkrečiose srityse.

Pažanga siekiant ratifikuoti Konvenciją dėl ES finansinių interesų apsaugos

Malta konvenciją ratifikavo 2011 m. sausio 20 d. Komisija darkart ragina Čekiją prisijungti prie visų kitų valstybių narių ir ratifikuoti konvenciją, taip pat ragina Estiją ratifikuoti 1996 m. lapkričio 29 d. Protokolą dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją.

Komisijos kovos su sukčiavimu politika, atsižvelgiant į plėtrą

2010 m. Komisija toliau užtikrino, kad į kovos su sukčiavimu politiką būtų tinkamai atsižvelgiama per derybas dėl stojimo į ES, visų pirma su Kroatija ir Turkija.

Komisija stebėjo, kaip įgyvendinama Kroatijos kovos su sukčiavimu strategija siekiant ES finansinių interesų apsaugos 2010–2012 m., taip pat Kroatijos veiksmų planas, patvirtintas 2010 m. sausio mėn.[38]. Kalbant apie Turkiją, 2010 m., kaip ir ankstesniais metais, Komisija daugiausia pastangų dėjo siekdama, kad būtų patobulinta pažeidimų analizė ir pranešimai, taip pat kad būtų parengta nacionalinė kovos su sukčiavimu strategija. Po to, kai 2009 m. gruodžio mėn. buvo paskirta Turkijos Ministro pirmininko tikrinimo valdyba – kovos su sukčiavimu kontaktinis punktas, OLAF aktyviau konsultavosi su Turkija dėl institucinių ir teisėkūros pokyčių kovos su sukčiavimu srityje.

Komisija bendrai finansavo ES projektą dėl tarptautinių teisėsaugos institucijų koordinavimo vienetų (angl. ILECU) steigimo[39] Vakarų Balkanų šalyse kandidatėse (Kroatijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Juodkalnijoje) ir potencialiose šalyse kandidatėse (Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje).

Komisija tikisi, kad Islandija ir Juodkalnija, kuri 2011 m. įgijo šalies kandidatės statusą, aktyviau bendradarbiaus ES finansinių interesų apsaugos srityje.

Komisijos kovos su sukčiavimu politika Europos kaimynystės politikos sistemoje

Rytų partnerystė yra naujas Europos kaimynystės politikos Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos atžvilgiu aspektas. Rytų partneryste siekiama sudaryti būtinas sąlygas ES ir jos šalių partnerių politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai paspartinti. ES nuo 2009 m. derėjosi dėl naujų asociacijos susitarimų su tomis šalimis remdamasi Rytų partneryste (išskyrus su Baltarusija).

Tam, kad užtikrintų tvirtą teisinę sistemą, pagal kurią šalys partnerės būtų aiškiai įsipareigojusios užtikrinti patikimą iš ES gaunamų lėšų valdymą, minėtų susitarimų finansiniam bendradarbiavimui skirtose antraštinėse dalyse Komisija pasiūlė naujų kontrolės ir kovos su sukčiavimu nuostatų.

Po to, kai 2009 m. baigtos derybos dėl finansinio bendradarbiavimo antraštinės dalies su Ukraina, 2010 m. Komisija derėjosi dėl finansinio bendradarbiavimo antraštinės dalies su Moldova. Abiejose antraštinėse dalyse nustatytos naujos kontrolės ir kovos su sukčiavimu nuostatos. Nuo 2011 m. sausio 1 d. derybas veda Europos išorės veiksmų tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Komisija.

Komisija ir minėta tarnyba sieks, kad, kai 2012 m. pradžioje bus pradėtos derybos su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija, naujuose susitarimuose su šiomis šalimis būtų nustatytos minėtos nuostatos.

Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais

Siekdamos kovoti su tabako gaminių klastojimu ir kontrabanda, 2010 m. ES ir 26 ES valstybės narės[40] pasirašė du bendradarbiavimo susitarimus su „British American Tobacco“ ir „Imperial Tobacco Limited“. 2004 ir 2007 m. susitarimai atitinkamai pasirašyti su „Philip Morris International“ ir „Japan Tobacco International“. Šiais teisiškai privalomais susitarimais nustatomos išsamios priemonės, siekiant sumažinti šių bendrovių gaminių skaičių neteisėtoje tabako rinkoje[41]. Šie susitarimai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos kovos su kontrabanda nuostatas. Juose taip pat remiamos ES pastangos priimti griežtą tos konvencijos protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais nutraukimo.

Minėta konvencija yra pirmas tarptautinis dokumentas, dėl kurio derėtasi kartu dalyvaujant Pasaulio sveikatos organizacijai. Konvenciją Pasaulio sveikatos asamblėja priėmė 2003 m., ji įsigaliojo 2005 m. sausio mėn. Per pirmąjį Tabako kontrolės pagrindų konvenciją pasirašiusių šalių konferencijos susitikimą 2007 m. liepos mėn., šalių konferencija sukūrė Tarpvyriausybinę derybų instituciją, kad ši pagal Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 15 straipsnį derėtųsi dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais nutraukimo. Komisija (OLAF) koordinavo ES poziciją ir su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare atstovavo ES derybose. Surengti keturi Tarpvyriausybinės derybų institucijos posėdžiai, vėliausias – 2010 m. Nors padaryta pažanga, dar reikia derėtis dėl tam tikrų pagrindinių protokolo aspektų. Kitas Tarpvyriausybinės derybų institucijos posėdis bus surengtas 2012 m. Europos Komisija tvirtai siekia, kad būtų pasirašyta pasaulinio masto sutartis (Protokolas) dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais nutraukimo, nes yra atsakinga už ES finansinių interesų apsaugą, įskaitant kovą su cigarečių kontrabanda ir klastojimu.

Naujos kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvos

OLAF reforma

Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų. Rengdama iš dalies pakeistą pasiūlymą Komisija atsižvelgė į Europos Parlamento ir Tarybos išreikštas pozicijas ir į 2010 m. liepos mėn. paskelbtame savo svarstymų dokumente[42] pateiktas išvadas, kuriose pabrėžtos galimybės patobulinti teisėkūros procesą.

Derybos dėl pasiūlymo vykdytos, kai Tarybai pirmininkavo Vengrija, ir tęsiamos, kai Tarybai pirmininkauja Lenkija. Komisija padės teisės aktų leidėjui, kad 2011 m. pabaigoje pasiūlymas būtų galutinai priimtas.

Daugiametė Komisijos kovos su sukčiavimu strategija

2011 m. birželio 24 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos[43]. Pagal strategiją nustatyta geresnės ES finansinių interesų apsaugos įvairiuose politikos sektoriuose sistema, daugiausia dėmesio skiriama sukčiavimo prevencijai ir nustatymui. Vienas pagrindinių Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos tikslų – nustatyti Komisijos generalinių direktoratų lygmens įvairiems sektoriams skirtas kovos su sukčiavimu strategijas.

Komunikatas dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus

2011 m. gegužės 26 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus. Juo įgyvendinama integruota politika mokesčių mokėtojų lėšoms apsaugoti[44]. Komunikate siūloma išnagrinėti galimybę priimti naujas teisėkūros priemones ir taip apsaugoti ES finansinius interesus pagal Lisabonos sutartį. Svarstoma apie galimybes patobulinti baudžiamąsias ir administracines procedūras, institucinę tvarką (modernizuoti Eurojusto gebėjimus, sukurti specializuotą Europos baudžiamojo persekiojimo instituciją, pritaikyti OLAF vaidmenį prie naujos institucinės struktūros) ir materialinės baudžiamosios teisės sistemą.

Komunikatas dėl kovos su korupcija ES

Remdamasi Tarybos Stokholmo programa 2011 m. birželio 6 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl kovos su korupcija ES[45]. Komisija taip pat sukūrė naują ES kovos su korupcija ataskaitos mechanizmą valstybių narių kovai su korupcija stebėti ir vertinti. Tai turėtų paskatinti politinį dalyvavimą ir padėti valstybėms narėms geriau užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą ir visapusiškai įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus. Kartu Komisija priėmė Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje įgyvendinimo ataskaitą ir ES dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje sąlygų ataskaitą.

Žalioji knyga dėl ES viešųjų pirkimų taisyklių

2011 m. sausio 27 d. Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas (paskelbė žaliąją knygą[46]) dėl viešųjų pirkimų teisės aktų atnaujinimo ir patobulinimo. Žaliojoje knygoje aptartos tokios temos kaip taisyklių supaprastinimas, biurokratizmo ribojimas, visų pirma kiek tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kova su favoritizmu, korupcija ir interesų konfliktu. 2011 m. birželio pabaigoje priimta šių konsultacijų įvertinimo atskaita[47]. Komisija atsižvelgs į konsultacijas rengdama būsimą pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto dėl ES viešųjų pirkimų taisyklių reformos.

Kovos su cigarečių ir alkoholio kontrabanda per rytinę ES sieną veiksmų planas

Kontrabanda, ypač cigarečių, yra didelė ES problema, dėl kurios prarandama daug nacionalinių ir ES biudžeto lėšų. Rytinė ES siena kelia itin daug susijusių sunkumų. Komisija parengė Kovos su cigarečių ir alkoholio kontrabanda per rytinę ES sieną veiksmų planą[48]. Planas paskelbtas 2011 m. birželio mėn., jame pateikta išsami struktūrinė dabartinių Komisijos ir valstybių narių lygmenimis taikomų priemonių, taip pat nepašalintų trūkumų ir spragų apžvalga ir Komisijos pasiūlymai, kokių kitų veiksmų būtų galima imtis Komisijos ir ES lygmenimis. Komisija tikisi, kad veiksmų plano poveikis bus platesnis ir kad jis turės įtakos visai ES teritorijai, taip pat padės kovoti su nusikalstama veika apskritai.

Tarp plane numatytų veiksmų – gebėjimų stiprinimas ir techninės pagalbos veiksmai, atgrasymo ir informuotumo didinimo priemonės, pasiūlymai stiprinti operacinį ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Bendros išvados

Iš šios ataskaitos matyti, kad per pastaruosius vienus metus padaryta pažanga pranešimų apie pažeidimus teikimo srityje visų pirma dėl to, kad valstybės narės taikė geresnes pranešimų teikimo sistemas. Iš gautų duomenų taip pat akivaizdu, kad reikalinga didesnė pažanga, ypač išieškojimo srityje, kurioje procedūros tebetrunka palyginti ilgai.

Galiausiai 2010 m. ir per pirmąjį 2011 m. pusmetį Komisija priėmė ir įgyvendino įvairias politikos iniciatyvas, kurios turės teigiamos įtakos ES finansinių interesų apsaugai. Šios iniciatyvos jau pradėtos praktiškai įgyvendinti ir prireiks, kad ES institucijos ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų. Pirmieji šių politikos iniciatyvų rezultatai bus pateikti kitoje, 2011 m., ataskaitoje.

[1] Finansinis poveikis – viešojo įnašo suma, kuriai turi įtakos pažeidimai.

[2] Tai daugiausia muitai ir žemės ūkio mokesčiai, taip pat antidempingo muitai ir cukraus mokesčiai.

[3] Pvz., 2011 m. baland˛io 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. 2009 m. metinė ataskaita (2010/2247(INI)), 3 punktas.

[4] Ankstesnių metų ataskaitos pateiktos adresu http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/anti-fraud_en.html.

[5] Dėl nuorodų žr. ataskaitos viršelį.

[6] 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 2 dalis (OL L 312, 1995 12 23).

[7] 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 1 dalies a punktas (OL C 316, 1995 11 27).

[8] Dėl klaidos termino vartojimo žr. Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą, OL C 303, 2010 11 9, p. 2. Kadangi duomenys renkami pagal skirtingus metodus, Europos Audito Rūmai ir Komisija sutinka, kad Europos Audito Rūmų turimų klaidų duomenų ir Komisijos turimų pažeidimų ir finansinio klaidų ištaisymo duomenų prasmingai palyginti neįmanoma (OL C 303, 2010 11 9, p. 2, 1.50 dalis, p. 32–33). Audito Rūmų taikomi metodai aptarti 1.1 priede („Audito metodas ir metodika“) (OL C 303, 2010 11 9, p. 2, p. 34).

[9] Dėl teisinio pagrindo ir leidžiančių nukrypti nuostatų žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Statistinis pažeidimų įvertinimas“.

[10] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Statistinis pažeidimų įvertinimas“.

[11] Kai kurių sektorių duomenys, palyginti su 2009 m. ataskaita, atnaujinti.

[12] Kai kurių sektorių duomenys, palyginti su 2009 m. ataskaita, atnaujinti.

[13] Šie duomenys pagrįsti valstybių narių Komisijai (Žemės ūkio GD) pateikta informacija ir apima visas neteisėtai išmokėtas sumas, kurias 2010 m. iš galutinių gavėjų išieškojo valstybės narės.

[14] Šie duomenys pagrįsti per IMS valstybių narių Europos kovos su sukčiavimu tarnybai pateikta informacija ir apima sumas, kurioms padengti valstybės narės nesuteikė ES finansavimo, nes buvo nustatyta, kad įgyvendinant projektus padaryta pažeidimų (jie nutraukti), ir kurias paskyrė kitiems reikalavimus atitinkantiems projektams – šios sumos nebūtinai susigrąžintos iš paramos gavėjų.

[15] Šie duomenys pagrįsti per IMS valstybių narių Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) pateikta informacija ir apima visas neteisėtai išmokėtas sumas, kurias 2010 m. iš galutinių gavėjų išieškojo valstybės narės.

[16] Tai ABAC užregistruotų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti skaičius.

[17] Šie duomenys susiję su sumomis, kurios kaip OWNRES duomenų bazėje nurodė valstybės narės, išmokėtos neteisėtai.

[18] Daugiau informacijos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Statistinis pažeidimų įvertinimas“.

[19] Valstybių narių muitinio tikrinimo strategijų teminė ataskaita, kurioje konsoliduoti 2009 ir 2010 m. visose valstybėse narėse atliktų patikrų rezultatai, 2011 m. liepos 7 d. pateikta Nuosavų išteklių patariamajam komitetui.

[20] COM(2010) 695. Viešos konsultacijos baigtos 2011 m. gegužės 31 d.

[21] Komisija šį procesą pradėjo 2011 m. Žaliąja knyga dėl ES viešųjų pirkimų taisyklių, COM(2011) 15; taip pat žr. 4 punktą.

[22] Šis fondas yra vienas 2000–20006 m. programavimo laikotarpio struktūrinių fondų.

[23] Centralizuotas tiesioginis valdymas apima bet kokias ES institucijoms valdant lėšas ES patiriamas išlaidas (pvz., institucijų, tokių programų kaip Leonardo , Erasmus , Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintoji bendroji programa, administravimo išlaidos, taip pat Europos plėtros fondo ir kt. administravimo išlaidos). Pagal Finansinio reglamento (Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002) 53 straipsnį ši biudžeto dalis gali būti vykdoma centralizuotai, t. y. tiesiogiai Komisijos tarnybų, arba perduodant vykdymo funkcijas trečiosioms šalims (decentralizuotas valdymas) ar tarptautinėms organizacijoms (valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis).

[24] Pagal Finansinio reglamento 72 straipsnį įgaliojimas išieškoti skolą yra veiksmas, kuriuo įgaliotas ar perįgaliotas atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, nurodo apskaitos pareigūnui išieškoti gautiną sumą, kurią jis yra nustatęs.

[25] Žr., pvz., Europos Sąjungos 2009 finansinių metų metines finansines ataskaitas, visų pirma finansinių ataskaitų aiškinamųjų raštų 6 aiškinamąjį raštą „Finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimas nustačius pažeidimus“

http://ec.europa.eu/budget/library/biblio/documents/2009/EU_final_accounts_2009_en.pdf .

[26] Pateikti pažeidimų, kurie susiję su didesniu negu 10 000 EUR vertės ES finansavimu, duomenys. Be to, taikomi mechanizmai valstybėms narėms suteikia galimybę neskirti ES finansavimo projektams, kurie, kaip nustatoma, neteisėti (panaikinimai) ir paskirti šiuos išteklius kitiems reikalavimus atitinkantiems projektams.

[27] Jei valstybė narė iš paramos gavėjo neatgauna neteisėtai išmokėtos sumos per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą (arba per aštuonerius metus, jei imtasi teisinių veiksmų nacionaliniu lygmeniu), tuomet atliekant metinį EŽŪGF ir EŽŪFKP finansinį sąskaitų patvirtinimą 50% neišieškotos sumos padengiama iš atitinkamos valstybės narės biudžeto.

[28] Ši likusi suma susijusi su u˛ visus finansinius metus išieškotinomis sumomis.

[29] 2010 m. Komisija priėmė 12 sprendimų dėl 107 pažeidimų atvejų, dėl kurių atitinkamos valstybės narės paprašė Komisijos prisiimti neįmanomų išieškoti sumų finansinius padarinius, įvertinimo.

[30] Išieškotos sumos procentais išreikšta dalis neapima Komisijai taisant finansines klaidas iš valstybių narių išieškotų sumų.

[31] BE, BG, CZ, DE, EE, IE, EL, ES, FR, IT, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT ir SE.

[32] BE, BG, EE, IE, ES, FR, IT, LT, LU, MT, AT, PL, PT, RO, SI, SK ir SE.

[33] DK, IE, ES, HU, SI ir SE.

[34] 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 2 dalies e ir f punktai.

[35] COM(2011) 500 galutinis.

[36] Nuostatos dėl specialios priežiūros pagal Reglamentą Nr. 515/97 dėl tarpusavio pagalbos.

[37] http://ec.europa.eu/anti_fraud/budget/Sirocco/i_en.html.

[38] Žr. Komisijos parengtą Kroatijos pažangos ataskaitą, COM(2010) 660.

[39] CARDS regioninė veiksmų programa, EUROPAID/126164/C/ACT/Multi.

[40] Išskyrus Švediją.

[41] Daugiau informacijos pateikta adresu http://ec.europa.eu/anti_fraud/budget/2010/2010_en.html.

[42] SEC(2010) 859 galutinis.

[43] COM(2011) 376 galutinis.

[44] COM(2011) 293 galutinis.

[45] COM(2011) 308 galutinis.

[46] COM(2011) 15 galutinis.

[47] SEC(2011) 853 galutinis.

[48] SEC(2011) 791 galutinis.