52011DC0434

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos įgyvendinimo

ĮVADAS

Tai pirmoji ataskaita, kurią Komisija privalo pateikti pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1552/2005 dėl su profesiniu mokymu įmonėse susijusios statistikos[1] 12 straipsnį.

Šioje ataskaitoje apžvelgiama valstybių narių ir Norvegijos (toliau – dalyvaujančios šalys[2]) pažanga, susijusi su Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 nuostatomis ir 2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 198/2006[3] įgyvendinimu. Ataskaitą patvirtino Europos statistikos sistemos komitetas.

Ataskaitos turinys pagrįstas susijusių šalių pateiktomis kokybės ataskaitomis, duomenimis ir kita informacija, taip pat įmonėms nusiųstų nacionalinių klausimynų analize, nes atliekant atrankinius tęstinio profesinio mokymo tyrimus (toliau – TPMT) visose dalyvaujančiose šalyse buvo parengti suderinti profesinio mokymo įmonėse statistiniai duomenys.

PAGRINDINIAI KLAUSIMAI

2.1 dalyje aprašyti šios ataskaitos pagrindiniai statistiniai duomenys ir TPMT periodiškumas. Joje aptartas Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 10 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimas. Visi kiti reglamento straipsniai apžvelgti 2.2–2.6 dalyse tokia tvarka:

- 3 bei 8 straipsniai ir 9 straipsnio 1 dalis dėl rinktinų duomenų ir tyrimo modelio (2.2 dalis);

- 2, 4, 5 ir 6 straipsniai dėl statistinių duomenų aprėpties ir statistinio vieneto (2.3 dalis);

- 6 bei 7 straipsniai ir 10 straipsnio 1 dalis bei 11 straipsnio 1 dalis dėl duomenų šaltinių ir tyrimo ypatumų (2.4 dalis);

- 9 straipsnio 2 bei 4 dalys ir 11 straipsnis dėl duomenų kokybės ir perdavimo (2.5 dalis);

- 15 straipsnis dėl duomenų rinkimo finansavimo (2.6 dalis);

- 9 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnis dėl pagrindinių įgyvendinimo klausimų, iškilusių atliekant tyrimą (2.7 dalis).

Šios ataskaitos pagrindiniai statistiniai duomenys ir laikotarpiai tarp TPMT: 10 straipsnio 2 ir 3 dalys

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 10 straipsnio 2 dalį Komisija nustato pirmuosius rinktinų duomenų ataskaitinius metus. Reglamente (EB) Nr. 198/2006 nurodyta, kad pirmieji ataskaitiniai metai, kurių duomenys turi būti surinkti, yra 2005 kalendoriniai metai.

Rengiamas naujas 2010 m. tyrimas, t. y. praėjus penkeriems metams po pirmojo tyrimo, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 10 straipsnio 3 dalyje. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 822/2010[4] iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 198/2006 siekiant pritaikyti tam tikrus 2005 m. tyrimo ypatumus. Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į informaciją, kurią reikia pateikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 452/2008[5] ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 823/2010[6] dėl suaugusiųjų švietimo tyrimo, be to, dėl jo turėtų pagerėti rezultatų kokybė ir sumažėti įmonėms tenkanti statistinių duomenų rinkimo našta atliekant 2010 m. tyrimą.

Verta paminėti, kad 2005 ir 2010 m. tyrimų įgyvendinimas pagrįstas ankstesniais dviem tęstinio profesinio mokymo tyrimais, atliktais pagal tam tikrų šalių ir Eurostato neoficialius susitarimus. Šių tyrimų rezultatai atitinkamai susiję su 1993 ir 1999 kalendoriniais metais.

Rinktini duomenys ir tyrimo modelis: 3 bei 8 straipsniai ir 9 straipsnio 1 dalis

3 straipsnyje nurodyti rinktini duomenys, susiję su toliau lentelėje išdėstytomis 14 temų. Iš Reglamente (EB) Nr. 198/2006 nustatytų 140 kintamųjų pasiskirstymo matyti, kad Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 3 straipsnis ES lygmeniu įgyvendintas tinkamai.

1 lentelė. 2005 m. surinkti duomenys

Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 3 straipsnyje išvardytos temos | Kintamųjų skaičius Komisijos reglamente (EB) Nr. 198/2006 |

1(a) įmonių mokymo politika ir mokymo strategijos plėtojant jų darbo jėgos gebėjimus; | 25 |

1(b) tęstinio profesinio mokymo įmonėse valdymas, organizavimas ir formos; | 17 |

1(c) socialinių partnerių vaidmuo užtikrinant tęstinio profesinio mokymo darbo vietoje visus aspektus; | 9 |

1(d) galimybė dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme, jo aprėptis ir turinys, pirmiausia atsižvelgiant į ekonominę veiklą ir įmonės dydį; | 10 |

1 lentelė. 2005 m. surinkti duomenys (tęsinys)

1(e) konkrečios įmonių tęstinio profesinio mokymo priemonės, siekiant pagerinti jų darbo jėgos IT įgūdžius; | 9 |

1(f) mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme ir įgyti naujų įgūdžių bei mažų ir vidutinių įmonių konkretūs mokymo poreikiai; | (*) |

1(g) viešųjų priemonių įtaka tęstiniam profesiniam mokymui įmonėse; | 5 |

1(h) visų darbuotojų lygios galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme įmonėse, visų pirma lyčių lygybės ir tam tikrų amžiaus kategorijų požiūriu; | 14 |

1(i) konkrečios tęstinio profesinio mokymo priemonės, skirtos palankių sąlygų darbo rinkoje neturintiems žmonėms; | 8 |

1(j) tęstinio profesinio mokymo priemonės, susijusios su įvairiomis darbo sutarčių rūšimis; | 4 |

1(k) tęstinio profesinio mokymo išlaidos: finansavimo lygmenys ir ištekliai, paskatos dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme; | 17 |

1(l) įmonėse taikomos tęstinio profesinio mokymo vertinimo ir stebėjimo procedūros; | 8 |

2(a) pirminio profesinio mokymo dalyviai; | 3 |

2(b) visos išlaidos, susijusios su pirminiu profesiniu mokymu. | 11 |

Pastaba (*).Visi kintamieji gali būti suskirstyti pagal įmonės dydį, kaip antai 1 (d) punkto kintamieji.

Reglamente (EB) Nr. 198/2006 nustatyti 140 kintamųjų buvo susiję tiek su mokymą vykdančiomis, tiek jo nevykdančiomis įmonėmis, taip pat su įvairiomis profesinio mokymo formomis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 8 straipsnyje:

1. mokymą vykdančios ir mokymo nevykdančios įmonės: visos įmonės – 96 kintamieji, tik mokymą vykdančios įmonės – 35 kintamieji ir tik mokymo nevykdančios įmonės – 9 kintamieji;

2. įvairios profesinio mokymo formos – 12 kintamųjų.

Visos dalyvaujančios šalys ėmėsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų rezultatų kokybę, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 9 straipsnio 1 dalyje. Tai buvo galima padaryti panaudojant standartinį įmonių klausimyną, kurį pasiūlė Europos Komisija „Europos Sąjungos vadove“, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 198/2006 8 straipsnyje. Nors valstybės narės nebuvo teisiškai įpareigotos naudoti šio modelio, dalyvaujančios šalys jį plačiai naudojo rengdamos nacionalinius klausimynus.

Visos dalyvaujančios šalys pateikė duomenis pagal pirmiau išvardytas 14 temų. Kai kuriose dalyvaujančiose šalyse buvo sunku pateikti kiekybinės ir antrinės informacijos, susijusios su 1(b), 1(c), 1(d), 1(h), 1(i), 1(j) ir 1(k) punktais, nes įmonėms nusiųsti klausimynai buvo sudėtingi ir ilgi. Tai nesutrukdė parengti pirmiau išvardytų 14 temų nacionalinius ir ES rezultatus ir net padėjo iš esmės sumažinti kintamųjų skaičių pagal Reglamentą (ES) Nr. 822/2010 atliekamame 2010 m. tyrime (žr. 2.7 dalį).

Statistinių duomenų aprėptis, statistinis vienetas: 2, 4 ir 5 straipsniai

2 bei 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžti statistiniai vienetai, ekonominė veikla ir įmonių, kurios turi būti įtrauktos, dydis.

Kaip reikalauta, visos valstybės narės pateikė klasifikatoriaus NACE red. 1.1 C–K ir O sekcijų duomenis apie įmones, turinčias 10 ar daugiau darbuotojų.

5 straipsnio 2 dalyje siūloma išplėsti statistinio vieneto apibrėžtį įtraukiant kitus ekonomikos sektorius, tačiau dėl didelių techninio įgyvendinimo problemų šiuo etapu neįmanoma susitarti. Visų pirma tai susiję su viešaisiais sektoriais, kurių įstaigos teikia daug profesinio mokymo paslaugų (žr. 2.7 dalį).

Duomenų šaltiniai ir tyrimo ypatumai: 6 ir 7 straipsniai, 10 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis

Kaip nurodyta 6 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, dalyvaujančių šalių duomenų šaltinius sudarė atrankinis įmonių tyrimas ir administraciniai duomenys, taikant naštos respondentams mažinimo principą. Tačiau administraciniai šaltiniai buvo naudojami tik pagrindinei informacijai apie darbuotojų skaičių ir ypatybes gauti, todėl įmonėms tenkančios naštos nebuvo galima itin sumažinti.

Kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje dėl tvarkos, pagal kurią įmonės teikia tyrimo duomenis, dauguma dalyvaujančių šalių pasirinko paštu siunčiamus klausimynus drauge su telefono skambučiais ir tiesiogines apklausas bei apklausas internetu. Šešiose dalyvaujančiose šalyse duomenys taip pat buvo renkami elektroniniu būdu, kaip skatinama 11 straipsnio 1 dalyje. Visos dalyvaujančios šalys atliko tyrimą remdamosi 2005 m. 12 mėnesių (vienų kalendorinių metų) duomenimis, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje.

Dalyvaujančios šalys tyrimą atliko pagal 7 straipsnio 2 bei 3 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 198/2006 4 straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje nurodyti imties ir tikslumo reikalavimai ir 60 sluoksnių pagal ekonomikos sektorių ir įmonės dydį, siekiant parodyti statistinių vienetų grupės struktūrą. Dauguma variacijos koeficientų, susijusių su mokymą vykdančių įmonių dalimi, atitiko Reglamento (EB) Nr. 198/2006 reikalavimus dėl šio reglamento 4 straipsnyje nustatytų 60 sluoksnių. Dėl techninių priežasčių būta kai kurių šios taisyklės išimčių, tačiau jos neturėjo įtakos nacionaliniams ir ES rezultatams, nes dėl mažo imties dydžio skelbiant duomenis daugiausia dėmesio skiriama labiau suvestinėms klasėms. Tarp šių techninių problemų minėtini tikėtino įmonių, esančių imties sąraše prieš pradedant tyrimą, skaičiaus ir faktinio įmonių, tebesančių sąraše vykdant tyrimą, skaičiaus (pvz., bankrotas, bendrovių susijungimas ir pan.) skirtumai.

Duomenų kokybė ir perdavimas: 9 straipsnio 2 bei 4 dalys ir 11 straipsnis

9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nustatyti duomenų ir kokybės ataskaitų perdavimo Komisijai (Eurostatui) terminai. 2006 m. atlikus tyrimą dėl 2005 m. vykdyto profesinio mokymo, Komisijai (Eurostatui) duomenys turėjo būti nusiųsti iki 2007 m. birželio mėn., o kokybės ataskaitos – iki 2007 m. rugsėjo mėn.

Šešios šalys tikslius ir patvirtintus mikroduomenis perdavė iki nustatyto termino. 17 šalių dėl kodavimo problemų duomenis perdavė per tris mėnesius pasibaigus terminui. Keturiose šalyse iki aštuonių mėnesių vėluota patvirtinti mikroduomenis. Viena valstybė narė dėl didelių problemų perkoduojant duomenis į ES formatą tikslius ir patvirtintus mikroduomenis perdavė vėluodama 17 mėnesių.

18 dalyvaujančių šalių kokybės ataskaitas atsiuntė iki nustatyto termino. Šešios šalys pateikti išsamius duomenų rinkinius užtruko ilgiau – jos juos pateikė vėluodamos 4–10 mėnesių. Keturios šalys išsamias kokybės ataskaitas pateikė vėluodamos maždaug 24 mėnesius, nes trūko informacijos (pvz., apskaičiuojant visų sluoksnių dispersijas). Pagal visas ataskaitas buvo galima patikrinti Reglamento (EB) Nr. 198/2006 5 ir 7 straipsniuose nustatytus atitikties kriterijus.

Visi duomenys pateikti naudojant elektroninio duomenų perdavimo protokolus (Edamis/Stadium), kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 198/2006 6 straipsnyje. Duomenys apie atskiras įmones duomenų rinkiniuose buvo pateikti taip, kad nebūtų galima tiesiogiai identifikuoti statistinių vienetų, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1552/2005 11 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 198/2006 6 ir 8 straipsnius Komisija (Eurostatas) dalyvaujančias valstybes nares aprūpino programine įranga, kad padėtų įdiegti automatinio duomenų tvarkymo priemonę.

Visos dalyvaujančios šalys naudodamos šią priemonę užtikrino gerą mikroduomenų kokybę, tačiau dėl laiko intervalo nuo rezultatų ataskaitinių metų (2005 m.) iki laikotarpio, kada visi rezultatai buvo faktiškai paskelbti (2008–2009 m.), labai sunku juos plačiai panaudoti (žr. 2.7 dalį).

Duomenų rinkimo finansavimas: 15 straipsnis

15 straipsnio 1 ir 2 dalyse teigiama, kad pirmaisiais ataskaitiniais metais Komisija suteikia valstybėms narėms finansinę paramą, kad padėtų padengti jų patirtas duomenų rinkimo, tvarkymo ir perdavimo išlaidas. Todėl pagal 2005 m. ES biudžetą buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl dotacijos. Dalyvavo 13 ES–15 valstybių narių ir Norvegija. Bendras tyrimo įgyvendinimo visose kitose ES–27 valstybėse narėse finansavimas buvo numatytas pagal 2004 m. keliems gavėjams skirtą programą Phare dėl statistikos srities bendradarbiavimo ir 2004 m. pereinamojo laikotarpio priemonę – keliems gavėjams skirtą programą dėl statistikos srities integracijos. Iš viso pagal šias programas paramos gavėjams išmokėta 815 558 EUR.

Rengiant tyrimą buvo surengti keli techniniai susitikimai su dalyvaujančiomis šalimis (pvz., specialios paskirties grupėmis, siekiant parengti Komisijos (Eurostato) „Europos Sąjungos vadovą“), kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 198/2006 8 straipsnyje. Šie susitikimai buvo remiami iš ES biudžeto, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje.

Įgyvendinimo ataskaita: 9 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnis

9 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad Komisija (Eurostatas) vertina perduotų duomenų kokybę, ypatingą dėmesį skirdama tam, kad būtų užtikrintas valstybių narių duomenų palyginamumas.

Pagal 12 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, kad būtų:

- įvertinama Bendrijos, valstybių narių ir statistinių duomenų naudotojų gauta nauda, palyginus su našta respondentams, ir

- nustatomos sritys, kurias atsižvelgiant į gautus rezultatus reikėtų tobulinti bei keisti.

TPMT rezultatai buvo pateikti metinėse Europos Komisijos pažangos siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityje ataskaitose. Šios pažangos ataskaitos yra strateginės politinio bendradarbiavimo ES lygmeniu gairės, be to, jose įvertinta pažanga siekiant bendrų tikslų švietimo ir mokymo srityse. Šių ataskaitų išvados naudojamos kas dvejus metus rengiamose bendrose Švietimo ministrų tarybos ir Komisijos ataskaitose. Pagal TPMT duomenis taip pat nustatyti du rodikliai Lisabonos strategijos užimtumo srityje įgyvendinimui stebėti (užimtumo gairės).

Be to, nuo 2002 m. 32 Europos valstybių nacionalinės institucijos ir socialiniai partneriai dalyvauja Kopenhagos procese[7], kad padėtų plėtoti profesinio mokymo sistemas. Bendras tikslas – skatinti daugiau asmenų labiau naudotis mokyklų, aukštojo mokslo institucijų, darbo vietų ar privataus sektoriaus siūlomomis profesinio mokymo galimybėmis. Visų pirma TPMT duomenys buvo naudojami nagrinėjant padarytą pažangą, susijusią su profesiniu mokymu darbo vietoje. Naujausiose 2010 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose dėl Kopenhagos proceso ir 2010 m. gruodžio mėn. Briugės komunikate pabrėžiama būtinybė gerinti supratimą apie profesinio mokymo sistemas ir jų duomenis atsižvelgiant į jo svarbą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

TPMT duomenis taip pat naudoja valstybių narių ir ES lygmens (Europos profesinio mokymo plėtros centras, CEDEFOP) profesinio mokymo politikos specialistai.

Apskritai, dėl politinių aplinkybių tęstinio profesinio mokymo duomenys tampa vis labiau reikalingi ir svarbesni.

Vis dėlto atsižvelgiant į didelę TPMT naštą ir išlaidas būtina šį klausimą įvertinti išsamiau, nes yra daugybė techninių problemų, kurios trukdo plačiau naudoti duomenis:

3. Įmonėms tenkanti našta. Dėl klausimyno ilgio ir sudėtingumo gauta mažai kai kurių dalyvaujančių šalių įmonių atsakymų, nes siekiant pateikti visų klausimyno temų atsakymus reikia susisiekti su keliais vietos skyriais.

4. Surinktų kiekybinių duomenų patikimumas. Daugelis įmonių neturi tikslių atitinkamais metais vykdyto mokymo turinio ir specifikacijų duomenų. Nagrinėtinos galimybės rinkti kiekybinius tęstinio profesinio mokymo duomenis iš kitų rengiamų tyrimų.

5. Tyrimo aprėptis. TPMT išplėtimo, įtraukiant mažas įmones ir viešuosius sektorius, išlaidos ir našta, dalyvaujančių šalių nuomone, per didelės.

6. Pateikimas laiku. Kadangi reikia perduoti visus mikroduomenis, vėluojama paskelbti ES rezultatus, nes prieš išplatinant duomenis reikia atlikti daug patikrinimų.

Reglamentu (ES) Nr. 822/2010 galima pakoreguoti 2010 m. tyrimą ir geriau įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1552/2005. Nepaisant Komisijos ir dalyvaujančių šalių pastangų supaprastinti tyrimą, vis dar liks neišspręsti kai kurie sunkumai. Todėl remiantis 2010 m. tyrimo rezultatais gali reikėti pakoreguoti Reglamente (EB) Nr. 1552/2005 nustatytus techninius reikalavimus.

IŠVADA

Atsižvelgiant į surinktų duomenų tipą, Reglamentas (EB) Nr. 1552/2005 įgyvendintas tinkamai. Dalyvaujančios šalys iš esmės laikėsi Reglamento (EB) Nr. 1552/2005.

Atsižvelgdama į strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, Komisija įvertins su Reglamentu (ES) Nr. 822/2010 susijusius rezultatus (2010 m. TPMT įgyvendinimą) prieš pasiūlydama tolesnius veiksmus statistikai, susijusiai su profesiniu mokymu įmonėse, supaprastinti. Svarstant tolesnį TPMT plėtojimą reikėtų peržiūrėti galimybę juos papildyti kitomis priemonėmis, visų pirma suaugusiųjų švietimo tyrimu.

[1] OL L 255, 2005 9 30, p. 1.

[2] Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija ir Šveicarija tyrimo neatliko. Turkija tyrimą atliko 2008 m. (Eurostatas mikroduomenų neturi).

[3] OL L 32, 2006 2 4, p. 15.

[4] OL L 246, 2010 9 18, p. 18.

[5] 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 452/2008 dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės (OL L 145, 2008 6 4, p. 227).

[6] OL L 246, 2010 9 18, p. 33.

[7] OL C 13, 2003 1 18, p. 3 ir 2002 m. lapkričio 29–30 d. Kopenhagoje susirinkusių Europos profesinio mokymo ministrų ir Europos Komisijos deklaracija dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje ( http://ec.europa.eu/education/pdf/doc125_en.pdf ).