52011DC0408

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Pagrindiniai faktai 3

2.1. Užsitęsusių pasaulinio nuosmukio pasekmių šalinimas 3

2.2. Naujų makrofinansinės pagalbos operacijų taisyklių nustatymas 4

2.2.1. MFP pagrindų reglamentas 4

2.2.2. Paskolų ir dotacijų teikimo vykdant MFP operacijas kriterijai 5

3. 2010 m. makrofinansinės pagalbos operacijos 5

3.1. Bendra informacija 5

3.2. Atskiros operacijos pagalbą gaunančiose šalyse 2010 m. 6

3.2.1. Vakarų Balkanai 6

3.2.1.1. Bosnija ir Hercegovina 6

3.2.1.2. Kosovas[1] 6

3.2.1.3. Serbija 7

3.2.2. Rytų kaimyninės šalys 7

3.2.2.1. Armėnija 7

3.2.2.2. Gruzija 8

3.2.2.3. Moldova 8

3.2.2.4. Ukraina 9

3.2.3. Kaimyninės Viduržemio jūros regiono šalys 9

3.2.3.1. Libanas 9

4. Tinkamo MFP lėšų panaudojimo užtikrinimas. Veiklos vertinimai, viešųjų išlaidų bei finansinės atskaitomybės ir ex post vertinimai 10

4.1. Veiklos vertinimai 10

4.2. Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės vertinimai 10

4.3. Ex post vertinimai 11

5. Pagalbos prašymai ir būsimi Komisijos pasiūlymai 11

ĮžANGA

Ataskaitoje pateikiama bendra apžvalga, kaip 2010 m. įgyvendinta ES makrofinansinės pagalbos (MFP) trečiosioms šalims priemonė. Apibūdinamos bendros aplinkybės, kuriomis MFP operacijos patvirtintos ir įgyvendintos, pateikiama informacija apie naujausias operacijas ES kaimyninėse šalyse ir bendri statistiniai įvairių per pastaruosius dešimt metų vykdytų MFP operacijų duomenys.

2010 m. buvo vieni aktyviausių naudojimosi MFP priemone metų nuo dešimtmečio pradžios – tai buvo susiję su pasaulinės ekonomikos krizės poveikiu ir lėtu ES kaimynių atsigavimu po jos. Be to, tai buvo pirmieji MFP vykdymo metai naujoje teisinėje aplinkoje po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

Ataskaitoje trumpai aptariami ir pagrindiniai tikslai, kurių siekiama šiuo metu rengiamu MFP pagrindų reglamento pasiūlymu, kurį šiais metais tikimasi pateikti Parlamentui ir Tarybai. Joje taip pat paaiškinta metodika, kuria Komisija naudojasi spręsdama, ar vykdant atskiras siūlomas MFP operacijas teikti paskolas, ar dotacijas.

Be to, ataskaitoje yra skyrius apie MFP gaunančiose šalyse atliktus veiklos vertinimus, viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės tyrimus ir ex post vertinimus. Nuo 2004 m. pagal Audito Rūmų rekomendaciją kiekvienoje pagalbą gaunančioje šalyje Komisija atlieka su MFP susijusių finansinių procedūrų veiklos vertinimus. Pagal Finansinį reglamentą taip pat reikalaujama, kad Komisija atliktų savo programų ex post išorės vertinimus. 2010 m. padedama konsultantų Komisija susijusiose šalyse atliko tris papildomus veiklos vertinimus ir vieną viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės tyrimą. Kadangi 2009 m. neužbaigta nė viena MFP operacija, 2010 m. nepradėtas nė vienas ex post vertinimas.

Galiausiai ataskaitoje pateikiama informacijos apie naujus MFP prašymus ir galimus naujus Komisijos rengiamus pasiūlymus dėl MFP.

Ši ataskaita parengta pagal Tarybos ir bendrus Tarybos ir Parlamento sprendimus dėl MFP operacijų. Ja atsižvelgiama į anksčiau pateiktas ataskaitas. Prie jos pridedami du Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai: viename (SEC(2011) 873 galutinis) pateikiama išsamesnės informacijos apie atskirų MFP operacijų makroekonomines aplinkybes ir įgyvendinimą ir jų analizė, o kitame (SEC(2011) 874 galutinis) išsamiau paaiškinama metodika, kuria Komisija naudojasi spręsdama, ar vykdant MFP operacijas teikti paskolas, ar dotacijas.

PAGRINDINIAI FAKTAI

Užsitęsusių pasaulinio nuosmukio pasekmių šalinimas

Dėl pasaulinės 2008–2009 m. ekonomikos ir finansų krizės, kuri stipriai paveikė Europos Sąjungos kaimyninių šalių besivystančią ekonomiką, šiam regionui labai išaugo tarptautinių donorų, visų pirma TVF, parama. Dėl to padaugėjo ir ES finansinės paramos (įskaitant paramą MFP forma) prašymų. Kai kurie iš šių prašymų patenkinti faktiškai vykdant paramos programas, skirtas padėti šalims mažinti neigiamus pasaulinės krizės padarinius. 2009 m. pabaigoje ES Ministrų Taryba priėmė sprendimą dėl keturių tokių programų Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai, Armėnijai ir Gruzijai. 2010 m. ES teisės leidėjai (šį kartą Taryba ir Parlamentas kartu) priėmė sprendimą dėl dar dviejų programų Ukrainai ir Moldovai pagal 2009 m. pateiktus prašymus.

2010 m. pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė atsitraukė. Išsivysčiusių šalių, įskaitant Europos Sąjungą, ekonomika vėl pradėjo augti, dėl to padidėjo eksporto iš jų prekybos partnerių, įskaitant ES kaimynines šalis, paklausa. Taigi, Vakarų Balkanų ir Rytų kaimyninių šalių augimas atsigavo, kai kuriais atvejais – įspūdingai. Vis dėlto, nepaisant prasidėjusio atsigavimo, pasaulinės krizės ir jos regiono ekonomikai sukeltų sukrėtimų (įskaitant silpną išorės finansinę būklę) poveikis nedingo. Taigi, vis dar lieka poreikis teikti paramą daugeliui Rytų Europos ir Vakarų Balkanų šalių.

2009 ir 2010 m. ES kaimyninės Viduržemio jūros regiono šalys pasirodė esančios atsparesnės krizei negu Vakarų Balkanų ir Europos kaimynystės politikos Rytų partnerės. 2011 m. tai galėtų pasikeisti dėl vykstančių politinių neramumų Viduržemio jūros regiono pietuose.

Naujų makrofinansinės pagalbos operacijų taisyklių nustatymas

MFP pagrindų reglamentas

Jau 2003 m. Europos Parlamentas nustatė, kad vienas iš pagrindinių MFP trūkumų yra ilgas sprendimų priėmimo procesas – sprendimus dėl atskirų MFP operacijų kiekvienu atskiru atveju priimdavo Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu. Be to, Parlamentas pabrėžė, kad reikia skaidraus visos MFP priemonės teisinio pagrindo. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, teisėkūros sprendimus dėl atskirų MFP operacijų pagal įprastą teisėkūros procedūrą (bendru sprendimu) priima Parlamentas ir Taryba. Dėl to sprendimų priėmimo procesas gali dar labiau užtrukti. Todėl dėl Lisabonos sutarties poreikis racionalizuoti MFP sprendimų priėmimo tvarką tapo primygtinis. Be to, kaip išryškėjo per pasaulinę finansų krizę, norint veiksmingai veikti kritinėse makroekonominėse ir finansinėse situacijose, reikia reagavimo į krizes priemonės, kuria būtų galima greitai ir veiksmingai pasinaudoti.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, pagal Komisijos darbo programą numatyta parengti MFP pagrindų reglamento teisėkūros pasiūlymą. Šį pasiūlymą tikimasi greitai pateikti Parlamentui ir Tarybai.

Pagal pasiūlytą būsimą pagrindų reglamentą sprendimų dėl MFP priėmimo tvarka taps panaši į sprendimų dėl kitų išorės finansavimo priemonių priėmimo tvarką, kai prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui Komisijos kompetencijai priklauso priimti sprendimus suteikti MFP reikalavimus atitinkančioms trečiosioms šalims. Taikant šį metodą turėtų būti paprasčiau priimti sprendimus dėl atskirų MFP operacijų, kad ši priemonė galėtų geriau padėti pagalbą gaunančioms šalims laiku priimti programas, kuriose būtų tinkamai suderintos koregavimo priemonės ir išorės finansinė parama.

Rengiamu reglamentu, t. y. oficialia teisine priemone, taip pat konsoliduojamos MFP operacijoms taikomos taisyklės, kurios iki šiol apibrėžtos Tarybos išvadose (vadinamieji Ženvalio kriterijai). Būsimu Komisijos pasiūlymu iš esmės patvirtinami šie kriterijai, kartu kai kuriuos iš jų atnaujinant ir išaiškinant.

Paskolų ir dotacijų teikimo vykdant MFP operacijas kriterijai

Dar vienas 2010 m. Komisijos metodiško darbo dėl MFP priemonės aspektas buvo persvarstyti abstrakčius kriterijus, taikomus atskiroms MFP operacijoms renkantis tinkamą paramos formą, t. y. vidutinės trukmės ir ilgalaikės paskolos, dotacijos arba jų derinys. Remdamasi ilgą laiką plėtota praktika, Komisija patobulino ir išaiškino savo metodiką. Atsižvelgiant į prielaidą, kad paprastai MFP turėtų būti teikiama paskolų forma, pagal metodiką pateikiamos gairės, kurioms šalims galėtų būti teikiamos MFP dotacijos. Laikantis tarptautinių finansų institucijų taikomos praktikos, metodika pagrįsta objektyviais rodikliais, susijusiais su pagalbą gaunančių šalių išsivystymo lygiu ir skolos tvarumu.

2010 M. MAKROFINANSINėS PAGALBOS OPERACIJOS

Bendra informacija

2010 m. Komisija baigė įgyvendinti tris MFP programas: dvi programas, dėl kurių sprendimai priimti 2006 ir 2007 m. ir kurios skirtos atitinkamai Kosovui ir Libanui, ir vieną iš keturių programų, kurias 2009 m. lapkričio 30 d. patvirtino Taryba, t. y. Gruzijai skirtą programą. Kosovo ir Libano operacijos įgyvendintos tik iš dalies: antrosios pagalbos dalys neišmokėtos. Gruzijai skirta MFP operacija visiškai įgyvendinta, ir Komisija parengė tolesnę programą. Pagal kitas tris operacijas, dėl kurių sprendimai priimti 2009 m. lapkričio mėn. ir kurios skirtos Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai ir Armėnijai, 2010 m. ir 2011 m. pradžioje lėšų neišmokėta, nes vėluojama susitarti dėl programų ekonominių sąlygų ir užbaigti būtinas administracines ir teisines procedūras pagalbą gaunančiose šalyse.

Be to, 2010 m. teisės aktų leidėjai pagal Lisabonos sutartį bendrai priėmė du pirmuosius teisėkūros sprendimus dėl MFP: Ukrainai (500 mln. EUR paskolos) ir Moldovai (90 mln. EUR dotacijos) skirtų programų. Pirmoji dalis pagal Moldovos operaciją išmokėta jau 2010 m. Nauja paskola Ukrainai, jei bus visiškai įgyvendinta, bus didžiausia kada nors įgyvendinta MFP operacija[2].

Turint omenyje dviejų MFP operacijų, dėl kurių priimtas sprendimas, dydį, 2010 metai buvo MFP įsipareigojimų piko metai (žr. 1 lentelę ir 1a bei 1b diagramas). Pagal programas, patvirtintas nuo pastarosios ekonomikos krizės pradžios, skirtų lėšų bendra suma viršijo 1 mlrd. EUR, t. y. daugiau negu visų MFP programų, patvirtintų 2001–2008 m., bendra suma. Be to, per šiuos dvejus metus bendra patvirtintų MFP paskolų suma gerokai viršijo bendrą MFP dotacijų sumą. Galiausiai, dėl dviejų naujų operacijų pasikeitė geografinis MFP įsipareigojimų pasiskirstymas – ES Rytų kaimyninėms šalims skirta daugiau negu Vakarų Balkanų šalims.

Kitas svarbus 2010 m. pasikeitimas – vėl pradėta išmokėti sumas, viršijančias 100 mln. EUR (žr. 2 lentelę ir 2a bei 2b diagramas). Metinė MFP išmokų suma 2010 m. buvo didžiausia metinė suma nuo 2003 m.

Atskiros operacijos pagalbą gaunančiose šalyse 2010 m.

Vakarų Balkanai

Bosnija ir Hercegovina

2009 m. liepos mėn. TVF su valdžios institucijomis sudarė 1,1 mlrd. rezervinį susitarimą, skirtą ekonominei programai, kuria siekiama panaikinti dėl pasaulinės krizės susidariusį išorės ir fiskalinį disbalansą, paremti. 2009 m. lapkričio 30 d. ES nusprendė šį susitarimą papildyti makrofinansinės pagalbos paskolomis iki 100 mln. EUR (Tarybos sprendimas 2009/891/EB).

2010 m. Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika ėmė pamažu atsigauti po 2009 m. nuosmukio. Atsigavimą skatino eksportas, susijęs su tvirtu kai kurių šalies pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimu. Eksportui augant sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas ir sukauptos didesnės užsienio atsargos, todėl per visus 2010 m. Bosnijos ir Hercegovinos išorės finansavimo poreikiai mažėjo (remiantis TVF apskaičiavimais). Šiomis aplinkybėmis, spalio mėn. sėkmingai užbaigus antrąjį ir trečiąjį TVF programos vertinimus (2010 m. programa buvo tęsiama pagal planą), centrinis bankas nepanaudojo trečiosios dalies lėšų – tai rodo, kad turimos užsienio valiutos atsargos buvo pakankamos. 2010 m. pradžioje Komisija su valdžios institucijomis derėjosi dėl susitarimo memorandumo ir paskolos susitarimo, kuriuose nustatytos pagalbos teikimui taikomos ekonominės politikos sąlygos. Užtrukus valstybės ir dviejų subjektų susitarimui dėl šio memorandumo, jis ir paskolos susitarimas pasirašyti 2010 m. lapkričio mėn., po visuotinių rinkimų. Tačiau paskolos susitarimo ratifikavimas dar užtruko iki 2011 m., kol pradėjo veikti naujai išrinkti parlamentai. Numatoma, kad lėšos bus išmokėtos 2011 m.

Kosovas[3]

Kosovo ekonomika ir toliau augo 2010 m. (jau 2009 m. ji išaugo 2,9 %), daugiausia dėl viešųjų išlaidų. Kyla vis didesnė rizika augimo perspektyvai, nes fiskalinė ekspansija, kuria grindžiamas augimas, baigia pasiekti ribas.

Iš pradžių nustatyta, kad nuo 2006 m. Kosovui teikiama išskirtinė finansinė pagalba 50 mln. EUR biudžeto paramos dotacijų forma (2006 m. lapkričio 30 d. Sprendimas 2006/880/EB) baigsis 2009 m. gruodžio mėn. 2009 m. gruodžio mėn. Komisija nusprendė programos laikotarpį pratęsti dar metams iki 2010 m. gruodžio 11 d. 2010 m. liepos mėn. Kosovo vyriausybė su TVF susitarė dėl ekonominės programos, kuri būtų remiama pagal 18 mėnesių rezervinį susitarimą. Tai buvo paskutinė neįvykdyta sąlyga, kad būtų išmokėta pirmoji dalis pagal ES MFP programą. Taigi, 2010 m. rugsėjo mėn. Komisija išmokėjo pirmąją 30 mln. EUR dotacijos dalį. Lapkričio mėn. paleidus Kosovo parlamentą, pirmąjį programos vertinimą pagal rezervinį susitarimą TVF galėjo užbaigti tik 2010 m. pabaigoje. Todėl Komisija negalėjo įvertinti, ar susitarimas su TVF tebevykdytas pagal planą – tai buvo pagrindinė sąlyga, kad būtų išmokėta likusi antroji 20 mln. EUR dalis. Pagalba galėjo būti suteikta iki 2010 m. gruodžio mėn., ir terminas negalėjo būti pratęstas.

Serbija

2009 m. Serbijos gamybos apimtis realiais dydžiais sumažėjo 3,5 %, o 2010 m. ekonomika pradėjo atsigauti. 2010 m. Ekonomikos augimą (+1,8 %) daugiausia lėmė užsienio paklausa, o vidaus vartojimas ir investicijos tebebuvo suvaržyti. Kadangi Serbijos pagrindinių prekybos partnerių ekonomika pradėjo palaipsniui atsigauti, o dinaras dar nuvertėjo, smarkiai išaugo eksportas. Nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. 3 mlrd. EUR vertės TVF programa tebebuvo vykdoma pagal planą, ir TVF Valdyba sėkmingai užbaigė visus septynis programos vertinimus. Atsižvelgdamas į pagerėjusią mokėjimų balanso būklę, Serbijos centrinis bankas pasinaudojo tik puse lėšų, skirtų pagal rezervinį susitarimą.

2009 m. pabaigoje Tarybai patvirtinus MFP paskolos priemonę iki 200 mln. EUR (2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/892/EB), 2010 m. liepos mėn. Komisija ir Serbijos valdžios institucijos pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame nustatytos šios pagalbos sąlygos. Paskolos susitarimas pasirašytas gruodžio mėn. Atsižvelgdama į tai, kad Serbijos valdžios institucijos panaudojo mažiau TVF išteklių, nei planuota, 2010 m. liepos mėn. Komisija informavo Ekonomikos ir finansų komitetą, kad planuoja sumažinti ES pagalbą ir išmokėti tik pirmąją jos dalį (100 mln. EUR). Komitetas pritarė Komisijos požiūriui. 2011 m. kovo mėn. ratifikavus MFP paskolos susitarimą, Komisija rengiasi išmokėti šią dalį – tai padaryti tikimasi 2011 m. vasarą.

Rytų kaimyninės šalys

Armėnija

2010 m. Armėnijos ekonomika šiek tiek atsigavo po 2009 m. staigaus 14,2 % nuosmukio; vis dėlto atsigavimas tebebuvo lėtas – realusis BVP išaugo 2,6 %. Be to, tiek einamosios sąskaitos, tiek užsienio investicijų atsigavimas tebebuvo silpnas. Taigi, išorės finansavimo poreikiai tebėra dideli ir tarptautinės bendruomenės parama tebėra būtina, kad būtų atkurtos tvaraus augimo sąlygos. Tokiomis aplinkybėmis Armėnijos vyriausybė toliau vykdė ekonomikos stabilizavimo ir reformų programą, kurią rėmė tarptautiniai donorai.

Armėnijos susitarimas su TVF sudarytas 2009 m. kovo mėn. – tuomet TVF Valdyba patvirtino 28 mėnesių rezervinį susitarimą dėl 820 mln. USD. 2010 m. birželio mėn. rezervinis susitarimas pakeistas nauja trejų metų programa pagal išplėstinę fondo priemonę ir lengvatinę išplėstinę kredito priemonę. Apskaičiuota, kad, įskaitant pagal rezervinį susitarimą išmokėtas lėšas, 2009–2013 m. Armėnijai iš viso skirta maždaug 950 mln. USD TVF išteklių. 2009 m. lapkričio 30 d. ES Taryba priėmė sprendimą dėl MFP suteikimo Armėnijai – ta pagalba būtų iki 100 mln. EUR, įskaitant 35 mln. EUR dotacijų ir 65 mln. EUR paskolų (Tarybos sprendimas 2009/890/EB). Siekdama įgyvendinti šį sprendimą, 2010 m. gruodžio mėn. Komisija ir Armėnijos valdžios institucijos susitarė dėl susitarimo memorandumo ir susijusių teisinių dokumentų (paskolos ir dotacijos susitarimų) ir jie pasirašyti 2011 m. vasario mėn. Numatyta lėšas pagal MFP programą išmokėti 2011 m.

Gruzija

2010 m. ES baigė įgyvendinti Gruzijai skirtą MFP programą, kurią Taryba patvirtino 2009 m. lapkričio mėn. (2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/889/EB). Dotacijų forma suteikta 46 mln. EUR pagalba buvo dalis 2008 m. spalio mėn. tarptautinėje donorų konferencijoje Komisijos prisiimto įsipareigojimo dėl dviejų galimų ES finansuojamų vienodo dydžio MFP operacijų. Šiomis operacijomis siekta padėti Gruzijai įveikti dvigubo sukrėtimo dėl 2008 m. karinio konflikto su Rusija (ir susijusios prekybos blokados) ir dėl pasaulinės finansų krizės poveikį. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Gruzija sėkmingai įgyvendina ekonominę programą, dėl kurios susitarta su TVF ir kuri remiama TVF lėšomis.

2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. išmokėjus pirmąją 2009 m. pagalbos programos dalį, antroji 23 mln. EUR dalis išmokėta 2010 m. rugpjūčio mėn. Šią dalį buvo galima išmokėti, nes Gruzijos valdžios institucijos sėkmingai vykdė struktūrinių reformų politiką (visų pirma viešųjų finansų valdymo srityje), dėl kurios susitarta 2009 m. ir kuri turėjo būti sąlyga, kad pagalba būtų išmokėta.

Kartu Komisija pradėjo rengti antrąją MFP operaciją. Ši antroji makrofinansinės pagalbos operacija, kurią įgyvendinti įsipareigota 2008 m., priklausė nuo likusių išorės finansavimo poreikių, be tų, kurie buvo padengti susitarimu su TVF. Remdamasi nuodugniu Gruzijos finansavimo poreikių vertinimu ir tuo, kad sėkmingai užbaigta ankstesnė MFP operacija, 2011 m. sausio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą suteikti antrąją MFP dalį laikantis 2008 m. įsipareigojimų. Komisijos pasiūlymu numatoma derinti dotacijas (pusė visos pagalbos sumos) ir paskolas. Naująja programa bus remiamos tolesnės reformos kai kuriose esminėse struktūrinės reformos srityse, įskaitant viešųjų finansų valdymą. Bendro Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo tikimasi 2011 m. vasarą.

Moldova

MFP programą Moldovai Komisija pradėjo rengti jau 2009 m., kai nauja reformas palaikanti koalicija suformavo vyriausybę ir parengė naują didelio užmojo reformų darbotvarkę. Šis pasirengimas, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų institucijomis, tęsėsi 2010 m. pradžioje, TVF vykdomajai valdybai 2010 m. sausio mėn. patvirtinus trejų metų finansavimo susitarimą pagal išplėstinę kredito priemonę ir išplėstinę fondo priemonę, o vėliau Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktas pasiūlymas dėl MFP iki 90 mln. EUR dotacijomis, kurios būtų išmokėtos trimis dalimis 2010 ir 2011 metais. Komisijos pasiūlymą teisės aktų leidėjai galiausiai patvirtino 2010 m. spalio 20 d. (Sprendimas 938/2010/ES). Priėmus MFP teisėkūros sprendimą, Komisija ir valdžios institucijos užbaigė derybas dėl pagalbai taikomų ekonominės politikos sąlygų. Pasirašius susitarimo memorandumą, Komisija galėjo jau 2010 m. gruodžio mėn. išmokėti pirmąją ES MFP dalį – 40 mln. EUR.

2009 m. Moldovos ekonomika susitraukė, bet 2010 m. pradėjo atsigauti. Vis dėlto Moldovos išorės sąskaitos tebėra silpnos – tai reiškia, kad tarptautinių donorų parama vis dar svarbus veiksnys, kad būtų išsaugotas makroekonominis stabilumas ir paremta vyriausybės reformų darbotvarkė. ES MFP papildys finansinius išteklius, kurie iš viso sudaro apie 1,4 mlrd. USD ir kuriuos skyrė TVF, Pasaulio bankas, kiti daugiašaliai kreditoriai bei oficialūs dvišaliai donorai ir ES (EIB paskolų ir sektorinės biudžeto paramos forma).

Ukraina

2010 m. Ukrainos ekonomika pradėjo atsigauti – vėl pradėjo augti ekonomika, šalyje sumažėjo infliacija, stabilizavosi grivina, papildytos oficialios užsienio valiutos atsargos ir sumažėjo valstybės biudžeto deficitas. Tačiau investicijų atsigavimas tebebuvo lėtas ir vėl susidarė einamosios sąskaitos deficitas, todėl kilo tam tikrų abejonių dėl atsigavimo tvarumo vidutinės trukmės laikotarpiu ir ilgėja šalies priklausomybė nuo oficialios išorės finansinės paramos. Šiomis aplinkybėmis ES teisės aktų leidėjai 2010 m. liepos mėn. priėmė sprendimą Ukrainai suteikti 500 mln. EUR MFP (2010 m. liepos 7 d. Sprendimas 388/2010/ES). Tai buvo pirmoji MFP operacija, po Lisabonos sutarties įsigaliojimo patvirtinta pagal naujas taisykles (Tarybos ir Parlamento bendras sprendimas). Šia ES makrofinansine pagalba papildomos 10 mlrd. SST lėšos, kurias TVF skyrė pagal 2010 m. liepos 29 d. patvirtintą rezervinį susitarimą (pakeitus ankstesnį 2008 m. lapkričio mėn. patvirtintą rezervinį susitarimą).

2010 m. Europos Komisija su Ukrainos valdžios institucijomis pradėjo derybas dėl politinių sąlygų, susijusių su MFP paskolų iki 610 mln. EUR paketu, kuriame sujungiamos lėšos, skirtos pagal 2010 m. ir 2002 m. (2002 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas 2002/639/EB) MFP sprendimus. Tačiau derybos dėl šių politinių sąlygų (į kurias tikimasi įtraukti priemones viešųjų finansų valdymo, mokesčių ir muitinės administracijos, energetikos ir finansų sektoriaus taisyklių srityse) vyko lėtai, todėl šios operacijos įgyvendinimas vėluoja.

Kaimyninės Viduržemio jūros regiono šalys

Libanas

Libanui skirta MFP programa, kurią sudaro 30 mln. EUR dotacija ir 50 mln. EUR paskola, patvirtinta 2007 m. (2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas 2007/860/EB). Pirmoji dalis, t. y. pusė dotacijos ir pusė paskolos sumos, pagal šią programą išmokėta 2008 m. gruodžio mėn. (dotacijos dalis) ir 2009 m. birželio mėn. (paskolos dalis). Antroji dalis iki pirminės programos pabaigos datos (2009 m. gruodžio 21 d.) negalėjo būti išmokėta dėl to, kad valdžios institucijos nevykdė sąlygų, dėl kurių su Komisija susitarta susitarimo memorandume. Nepakankama struktūrinių reformų įgyvendinimo pažanga buvo susijusi su tuo, kad silpnoje koalicinėje vyriausybėje trūko politinio sutarimo ir kad 2008–2009 m. teisėkūros procesas praktiškai sustojo, nepaisant 2009 m. birželio mėn. rinkimų į parlamentą.

2009 m. pabaigoje Komisija pasiūlė galimo antrosios dalies išmokėjimo laikotarpį pratęsti iki 2010 m. gruodžio 21 d., susitarimo memorandumą papildant priedėliu. Tačiau šio priedėlio Libano valdžios institucijos taip ir neratifikavo. Be to, padaryta labai nedidelė pažanga įgyvendinant struktūrines reformas, o kelios iš jų buvo antrosios ES MFP dalies išmokėjimo sąlyga. Taigi, Libanui skirta MFP nustojo galioti 2010 m. gruodžio mėn. Tai, kad programa nustojo galioti jos iki galo neįgyvendinus, susiję ir su tuo, kad nebuvo parengtas tolesnis TVF finansinis susitarimas po Skubios po konflikto teikiamos pagalbos (angl. EPCA) II-osios programos, kuri baigė galioti 2009 m. birželio mėn., ir kad pagerėjo Libano mokėjimų balanso būklė. Iš tiesų, Libano ekonomika pasirodė labai atspari pasaulinei finansų krizei, nepaisant politiškai nestabilios aplinkos – ekonominė veikla klestėjo, o išorės finansinė būklė pagerėjo.

TINKAMO MFP Lėšų PANAUDOJIMO UžTIKRINIMAS. VEIKLOS VERTINIMAI, VIEšųJų IšLAIDų BEI FINANSINėS ATSKAITOMYBėS IR EX POST VERTINIMAI

Veiklos vertinimai

Laikydamasi su ES biudžetu susijusio Finansinio reglamento reikalavimų prieš išmokant lėšas pagalbą gaunančioms šalims atlikti patikras, Komisija, padedama išorės konsultantų, vykdo veiklos vertinimus, kad gautų pakankamą užtikrinimą, kad veikia administracinės ir finansinės pagalbą gaunančių šalių procedūros.

Atliekant veiklos vertinimus daugiausia dėmesio skiriama finansų ministerijų ir centrinių bankų procedūroms ir darbo organizavimui ir, konkrečiau, sąskaitų, į kurias gaunamos ES lėšos, administravimui. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas išorės audito įstaigų veiklai, jų nepriklausomumui, darbo programoms ir jų taikomų kontrolės priemonių veiksmingumui. Atliekant naujausius veiklos vertinimus, išnagrinėtos ir viešųjų pirkimų agentūrų taikomos procedūros.

2010 m. veiklos vertinimus Komisija atliko Armėnijoje, Moldovoje ir Gruzijoje. Pagrindinės šių veiklos vertinimų išvados pateikiamos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SEC (2011) 873 galutinis.

Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės vertinimai

Komisija siekia, kad jos priemonės donorų paramą gaunančiose šalyse papildytų kitas diagnostines priemones viešųjų finansų valdymo srityje. Tam ypač tinkama sistema – Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės (VIFA) programa, 2001 m. įsteigta kaip daugelio donorų partnerystė, kurioje dalyvauja, inter alia , Europos Komisija, Pasaulio bankas ir TVF.

Per keletą pastarųjų metų VIFA tyrimai užbaigti tam tikrose MFP gaunančiose arba galinčiose gauti šalyse: Armėnijoje (2008 m.), Baltarusijoje (2009 m.), Gruzijoje (2008 m.), Kosove (2009 m.), Kirgizijoje (2009 m.), Moldovoje (2008 m.), Maroke (2009 m.) ir Serbijoje (2010 m.). Kartu su Pasaulio banku Komisija parengė Gruzijos ir Maroko VIFA tyrimus ir tiesiogiai prisidėjo prie keleto kitų tyrimų. 2010 m. Komisija atliko Libano VIFA vertinimą, bet tyrimas dar neužbaigtas. Šiuo metu Komisija kartu su Pasaulio banku rengia du VIFA tyrimus: atnaujinami ankstesni Ukrainos (atlikta 2007 m.) ir Moldovos VIFA vertinimai.

Šių VIFA tyrimų išvados papildys naujausius šių dviejų šalių finansinių procedūrų veiklos vertinimus. Jie bus labai naudingi remiant vykdomas MFP operacijas, visų pirma viešųjų finansų valdymo sąlygų stebėseną ir rengimą.

Ex post vertinimai

Siekdama įvertinti MFP poveikį ir laikydamasi Finansinio reglamento, Komisija atlieka MFP programų ex post vertinimus. Į vertinimų išvadas atsižvelgiama tobulinant MFP valdymo praktiką. Jos taip pat naudotos rengiant būsimą MFP pagrindų reglamentą.

Kadangi 2009 m. neužbaigta nė viena MFP operacija, 2010 m. nepradėtas nė vienas ex post vertinimas. 2010 m. buvo užbaigti 2009 m. pradėti du vertinimai: Gruzijai ir Moldovai skirtų MFP programų, kurios atitinkamai įgyvendintos 2006–2008 ir 2007–2008 m., vertinimai. Šių vertinimų rezultatai pateikti 2009 m. metinėje makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimo ataskaitoje.

2010 m. rugpjūčio mėn. baigus įgyvendinti Gruzijai skirtą MFP programą ir 2010 m. gruodžio mėn. baigus galioti Kosovui ir Libanui skirtoms MFP programoms, Komisija planuoja 2011 m. pradėti šių trijų operacijų ex post vertinimus.

PAGALBOS PRAšYMAI IR BūSIMI KOMISIJOS PASIūLYMAI

2011 m. įgyvendinamas MFP operacijas sudaro 2009–2010 m. patvirtintos programos, skirtos Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai, Armėnijai, Moldovai ir Ukrainai. Tikimasi, kad visos šios programos, išskyrus Ukrainos, bus baigtos įgyvendinti 2011 m. Be to, tikimasi, kad greitai bus patvirtinta nauja Gruzijai skirta programa, kurią šiuo metu svarsto teisės aktų leidėjai. Ir šią operaciją planuojama užbaigti 2011 m.

Tarp planuojamų arba numatomų 2011–2012 m. MFP operacijų – galima Kosovui skirta programa. Pasibaigus ankstesnei programai, nauja MFP operacija atitiktų sąlyginį įsipareigojimą, kurį ES prisiėmė 2008 m. birželio mėn. Kosovui skirtoje donorų konferencijoje ir kuris būtų suteikti iki 100 mln. EUR dotacijų.

2010 m. prašymą suteikti pagalbą Komisija gavo iš naujų Kirgizijos valdžios institucijų. Pirmoje 2009 m. pusėje ankstesnės administracijos pateiktas pradinis prašymas paskelbtas netinkamu, turint omenyje, kad Rusijai suteikus reikšmingą finansavimą buvęs finansavimo poreikis dingo. Šis naujas prašymas pateiktas po 2010 m. politinių šalies įvykių. Šiuo metu Komisija, palaikydama glaudžius ryšius su TVF ir atsižvelgdama į daugelio oficialių donorų teikiamą pagalbą, iš naujo vertina Kirgizijos ekonominę padėtį ir finansavimo poreikius.

Kitos galimos naujos MFP programos galėtų būti vykdomos tenkinant 2009 m. Islandijos ir Baltarusijos pateiktus prašymus. Šiuo metu dėl gerokai pagerėjusios išorės perspektyvos mažai tikėtina, kad Islandijai prireiks MFP operacijos. Be to, TVF programa baigiasi 2011 m. rugpjūčio mėn. ir valdžios institucijos neketina prašyti tolesnės išmokų programos. Nors nuo 2011 m. pradžios Baltarusijos mokėjimų balansas labai pablogėjo, ES atsakas į galimą Baltarusijos prašymą, jei ir kai TVF su šalies valdžios institucijomis derėsis dėl naujo finansavimo susitarimo (ankstesnis rezervinis susitarimas baigė galioti 2010 m. pradžioje), iš esmės priklausys nuo Baltarusijos gebėjimo laikytis politinių makrofinansinės pagalbos teikimo prielaidų, visų pirma tai yra būtinybė užtikrinti demokratines institucijas ir žmogaus teisių apsaugą. Šios prielaidos šiuo metu nevykdomos.

Be to, galima numatyti, kad prireiks tęsti esamų programų Armėnijai ir Moldovai operacijas (turint omenyje ir tai, kad galiojantys vidutinės trukmės finansavimo susitarimai su TVF baigia galioti 2013 m.).

Atsižvelgiant į tikėtinus kai kurių Pietų kaimyninių šalių, kuriose vyksta politiniai pasikeitimai (pvz., Egipto ir Tuniso), trumpalaikius finansavimo poreikius, taip pat labai tikėtina, kad ES bus prašoma kai kurioms šalims, kurioms labiausiai reikia, suteikti finansinę paramą, įskaitant MFP forma. MFP priemonės panaudojimo kai kurioms Viduržemio jūros regiono šalims perspektyva aiškiai patvirtinta 2011 m. kovo 8 d. priimtame bendrame Komisijos ir ES Vyriausiojo Įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“. Kaip nurodyta šiame komunikate ir kaip būna vykdant visas MFP operacijas, reikėtų laikytis dviejų prielaidų, kad ES galėtų svarstyti tokią pagalbą regionui: sudarytas susitarimas su TVF ir Komisijos kartu su TVF patvirtinimas, kad yra nepadengtų mokėjimų balanso finansavimo poreikių. Egipto valdžios institucijos su TVF derasi dėl programos ir 2011 m. birželio 9 d. Komisijai atsiuntė oficialų prašymą suteikti papildomą MFP. Šiuo metu Komisija, palaikydama ryšius su TVF, vertina nepadengtus Egipto išorės finansavimo poreikius, kad galėtų prireikus priimti pasiūlymą suteikti MFP šiai šaliai.

1 lentelė. 2001–2010 m. patvirtintos MFP sumos pagal metus (mln. EUR)

[pic]

1a diagrama. 2001–2010 m. patvirtintos MFP sumos pagal metus (mln. EUR)

[pic]

1b diagrama. 2001–2010 m. patvirtintos MFP sumos pagal regionus

[pic]

2 lentelė. 2001–2010 m. išmokėtos MFP sumos pagal metus (mln. EUR)

[pic]

2a diagrama. 2001–2010 m. išmokėtos MFP sumos pagal metus (mln. EUR)

[pic]

2b diagrama. 2001–2010 m. išmokėtos MFP sumos pagal regionus

[pic]

[1] JT ST rezoliucija 1244.

[2] Pagal 2010 m. liepos mėn. sprendimą Ukrainai skirta 500 mln. EUR suma bus sujungta su 110 mln. EUR suma, kuri liko neišmokėta pagal šiai šaliai skirtą 2002 m. MP sprendimą, tai reiškia, kad didžiausia operacijos suma būtų 610 mln. EUR. Tai reiškia, kad tai bus antra pagal dydį MP programa, dėl kurios priimtas sprendimas. Didžiausia MP operacija (870 mln. EUR paskolos Vengrijai priemonė, dėl kurios sprendimas priimtas 1990 m.) sustabdyta išmokėjus pirmąją 260 mln. EUR dalį.

[3] JT ST rezoliucija 1244.