52011DC0152

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.4.4

KOM(2011) 152 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

PILIEČIAMS NAUDINGOS EUROPOS SĄJUNGOS KOSMOSO STRATEGIJOS RENGIMAS

SEK(2011) 381 galutinisSEK(2011) 380 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

PILIEčIAMS NAUDINGOS EUROPOS SąJUNGOS KOSMOSO STRATEGIJOS RENGIMAS

1. KOSMOSO POLITIKA – ATSAKAS į VISUOMENINIUS, EKONOMINIUS IR STRATEGINIUS IššūKIUS

Kosmoso veikla ir taikmenos yra itin svarbios mūsų visuomenės augimui ir vystymuisi. Dažnai jos betarpiškai veikia kasdieninį piliečių gyvenimą. Todėl kosmoso politika yra Sąjungos vidaus ir išorės politikos vykdymo priemonė. Ja tenkinamos trijų rūšių reikmės:

- visuomeninės – nuo jos priklauso mūsų piliečių gerovė aplinkos, kovos su klimato kaita, viešojo saugumo ir civilinės saugos, humanitarinės ir vystymosi pagalbos, transporto ir informacinės visuomenės srityse;

- ekonominės – kosmosas suteikia naujų žinių, skatina naujų produktų ir pramoninio bendradarbiavimo formų atsiradimą. Tai – inovacijų šaltinis, skatinantis konkurencingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą;

- strateginės – kosmoso politika stiprina Sąjungos lyderės poziciją pasauliniu mastu ir užtikrina jos ekonominę ir politinę nepriklausomybę.

Taigi, kosmoso sektorius tiesiogiai prisidės siekiant strategijos „Europa 2020“[1] pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų. Kosmoso politika yra neatsiejama pavyzdinės iniciatyvos dėl pramonės politikos dalis, o joje numatyta, kad Komisija deda visas pastangas siekdama „plėtoti veiksmingą kosmoso politiką, kad būtų sukurtos priemonės kai kuriems pagrindiniams pasaulinio masto uždaviniams spręsti ir įgyvendinti GALILEO projektą ir Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą (GMES)“. 2010 m. spalio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl pramonės politikos[2], kuriame numatyta, kad Komisija, „remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 189 straipsniu, 2011 m. pateiks pasiūlymų dėl priemonių kosmoso politikos prioritetams įgyvendinti ir vykdys glaudžiai bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra ir valstybėmis narėmis parengtą kosmoso pramonės politiką“. 2010 m. gruodžio mėn. Konkurencingumo taryba savo susitikimo išvadose patvirtino šį ryžtą ir pabrėžė „visų pirma kosmoso sektoriaus svarbą ES konkurencingumui bei inovacijoms“. Taryba atkreipia dėmesį į „Komisijos ketinimą pasiūlyti reikiamas kosmoso politikos priemones ir vykdyti kosmoso pramonės politiką“.

Europos paveldas kosmoso srityje labai vertingas – tai valstybių narių ir Europos kosmoso agentūros (ESA) pasiekimai ir sukauptos žinios[3]. Naudodamasi šiuo paveldu, Europos Sąjunga po truputį didino savo kompetenciją kosmoso srityje.

Bendradarbiaujant su ESA, 2004 m. buvo sudarytas pagrindų susitarimas, kuriame be kita ko numatyta įsteigti Kosmoso reikalų tarybą, kurioje drauge posėdžiautų Europos Sąjungos Taryba (Konkurencingumo taryba) ir ESA Ministrų taryba. Sąjungai susidomėjus kosmosu, pradėtos vykdyti palydovinės radionavigacijos programos (EGNOS ir GALILEO) ir GMES (angl. k. Global Monitoring for Environment and Security, liet. k. Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema). Sudarius susitarimą surengti septyni Kosmoso reikalų tarybos posėdžiai, kurių metu nustatytos gairės Europos veiklai kosmoso srityje. 2007 m. gegužės mėn. per 4-ąjį Tarybos posėdį pasidžiaugta Europos Komisijos ir ESA pastangomis įgyvendinti naudotojams svarbias iniciatyvas ir pagerinti integruotų su kosmosu susijusių taikmenų plėtojimą ir naudojimą[4].

Europos Parlamentas taip pat visuomet pasisakė už ambicingą Europos kosmoso politiką[5]. Taigi visų susijusių dalyvių nuomone, aukščiausiame politiniame lygmenyje kosmosas pripažįstamas svarbiu veiksniu tenkinant piliečių poreikius, kaip ir kitose didžiosiose kosmoso politiką vykdančiose valstybėse.

Tai patvirtinta ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 189 straipsniu, pagal kurį Europos Sąjungai priskirta pasidalijamoji kosmoso srities kompetencija, kuria ji dalijasi su valstybėmis narėmis. Taigi Sąjunga turi aiškų įgaliojimą rengti Europos kosmoso politiką, siūlyti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir naudoti. Pagal šį įgaliojimą Parlamentas ir Taryba tvirtina reikiamas priemones, kurios gali tapti Europos kosmoso programa.

Pagal naują Europos kosmoso politikos pagrindą siekiama šių tikslų: skatinti techninę ir mokslinę pažangą, padėti pramonei diegti inovacijas ir konkuruoti, kosmoso taikmenas naudoti Europos piliečių reikmėms, o Europai padėti įgyti didesnį autoritetą kosmoso sektoriuje tarptautiniu mastu. Kad pasiektų šiuos tikslus, Europa turi išsaugoti galimybę nepriklausomai naudotis kosmosu. Tolesniame skirsnyje aprašyti prioritetiniai veiksmai, kurie padėtų tai įgyvendinti.

2. Prioritetiniai Sąjungos kosmoso politikos veiksmai

4-ajame Kosmoso reikalų tarybos posėdyje nustatyti didžiausi šios politikos prioritetai: pavyzdiniai projektai GALILEO ir GMES. 5-ajame Kosmoso reikalų tarybos posėdyje šie projektai buvo patvirtinti ir nustatyti kiti prioritetai: klimato kaita, saugumas, konkurencingumas ir kosmoso tyrinėjimas, kurie vėliau ne kartą buvo patvirtinti. Todėl reikia tęsti veiksmus šiems prioritetams įgyvendinti.

2.1. Palydovinė radionavigacija – programos GALILEO ir EGNOS

GALILEO – tai pavyzdinė Sąjungos programa ir pirmoji civiliniams tikslams skirta pasaulinė palydovinės navigacijos sistema. Ji padės užtikrinti Sąjungos strateginę nepriklausomybę, juolab kad priklausomybė nuo pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų vis didėja. EGNOS – tai pirmasis Europos Sąjungos projektas palydovinės navigacijos srityje, kuriuo siekiama pagerinti pasaulinės palydovinės radionavigacijos sistemų siunčiamų signalų kokybę Europos teritorijoje. Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos yra pirmoji didelė kosmoso infrastruktūra, kuri priklauso tik Sąjungai ir yra jos valdoma.

Abi programos visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus. Jas įgyvendinant Sąjunga atitrūktų nuo pasaulinių varžovių, kuriančių palydovinės radionavigacijos naudojimo inovacines paslaugas, būtų skatinamas vartotojų rinkos ekonominis aktyvumas, kuriamos naujos komercinės galimybės, lengviau teikiama humanitarinė pagalba ir gerinama Europos piliečių gerovė (pvz., padidinant transporto saugumą, civilinę saugą arba plėtojant socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems). Šių programų nauda Sąjungai pasijus visuose ekonomikos sektoriuose kaip antai, transporto, telekomunikacijų, aplinkos, saugumo ir t. t.

2011 m. sausio mėn. Komisija patvirtino Europos palydovinės radionavigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūrą, kurioje patikslinama, kad geografinio vietos nustatymo taikmenų rinkos sparčiai auga ir kad 2020 m. jų pasaulinė apyvarta turėtų sudaryti maždaug 240 mlrd. EUR. Be to, dėl GALILEO ir EGNOS sistemų privalumų, palyginti su kitomis konkuruojančiomis sistemomis, per artimiausius dvidešimt metų gauta ekonominė ir socialinė nauda turėtų sudaryti maždaug 60–90 mlrd. EUR.

2011 m. Komisija parengs teisės akto pasiūlymą, kuriuo bus siekiama institucinį programų GALILEO ir EGNOS pagrindą pritaikyti prie Europos Parlamento ir Tarybos pateiktų nurodymų. Svarbu užtikrinti, kad tolesniam šių programų vykdymui reikalingų palydovų žvaigždynas bus išdėstytas per pagrįstą laikotarpį, ir priimti visas reikiamas nuostatas dėl laipsniško GALILEO paslaugų teikimo.

2.2. Veikla kosmoso srityje padės apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita. Programa GMES

2.2.1. Užtikrinti veiksmingą GMES veiklą

Programos GMES tikslas – užtikrinti nuolatines informavimo apie aplinką ir saugumą paslaugas, teikiamas naudojantis ilgalaike kosmoso ir in-situ stebėjimo infrastruktūra. Programa GMES atlieka svarbų vaidmenį stebint jūros, žemės ir atmosferos aplinką, siekiant geriau suprasti Europos ir pasaulio aplinką ir nustatyti, kokią viešąją politiką vykdyti. Taip bus galima tausiai naudoti išteklius ir gauti tikslesnės informacijos apie klimato kaitą.

Vykdant programą gauti duomenys galėtų būti panaudoti rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos ir saugumo politiką bei padėti užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti, ypač humanitarinės bei vystymosi pagalbos ir civilinės saugos srityse.

GMES gali ne tik išplėsti paslaugų pasiūlą sprendimų priėmėjams ir piliečiams, bet ir privačiam sektoriui pasiūlyti naujų informacijos šaltinių naudojimo būdų.

2010 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą dėl programos GMES pradinės praktinės veiklos 2011–2013 m.[6]. Taigi programa GMES jau turi teisinį pagrindą ir nebepriklauso vien tik mokslinių tyrimų sričiai. Šiuo metu svarbiausia užtikrinti greitą ir veiksmingą jos įgyvendinimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir parengti nuo 2014 m. visiškai veiksiančią programą GMES.

2.2.2. Klimato kaitos iššūkis visuomenei

Programa GMES yra galingas Sąjungos atsakas į dėl klimato kaitos kylančius uždavinius. Stebėjimas iš kosmoso (drauge su įvairiais kitais stebėjimais) pateikia duomenų, kurie padeda geriau suprasti klimato pokyčius ir rengti prisitaikymo prie jų politiką.

Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms būtų naudinga nuolat gauti papildomos susistemintos informacijos, praversiančios pritaikant įvairių sričių viešąją politiką, visų pirma reaguojant į klimato kaitą ir rengiant jos prevencijos priemones. Europos Sąjungos pozicija taip pat sustiprėtų, jei ji turėtų patikimos ir nešališkos informacijos, kuria remdamasi stebėtų, kaip vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai kovos su klimato kaita srityje. Šis Sąjungos masto stebėjimo pajėgumas taip pat duotų papildomos naudos: jis papildytų arba pakeistų iki šiol naudotus nacionalinius arba regioninius pajėgumus.

Siekiant užtikrinti patikimesnes programos GMES teikiamas su klimato kaita susijusias paslaugas, esamas stebėjimo iš kosmoso infrastruktūras būtina papildyti naujomis ir užtikrinti tų jos dalių ilgaamžiškumą, kurios naudojamos įgyvendinant ir vykdant kovos su klimato kaita ir prisitaikymo prie jos politiką. Europos Sąjunga, kaip programos GMES valdytoja ir naudotoja, turi apibrėžti šios europinės paslaugos plėtojimą ir sudaryti jai palankias sąlygas, taip pat užtikrinti reikiamą infrastruktūrą.

2.3. Saugi kosmoso erdvė saugumo ir gynybos tikslais

Saugumo požiūriu kosmoso infrastruktūra yra ir priemonė, ir objektas. Kaip priemonė, ji gali būti naudojama Europos Sąjungos saugumo ir gynybos tikslais. Kaip objektas, ji turi būti apsaugota.

2.3.1. Programos GMES komponentas „S“ (saugumas)

2010 m. lapkričio mėn. 7-oji Kosmoso reikalų taryba rekomendavo, kad „GMES programoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ypatingų saugumo politikos poreikių patenkinimo būdams ir paslaugoms, kurios skirtos visų pirma jūrų stebėjimui, sienų kontrolei ir paramai ES išorės veiklai“.

Todėl programos GMES komponentas „S“, reiškiantis saugumą, turėtų būti sustiprintas. Šiuo metu svarstoma, kaip su kosminėmis technologijomis susijusi pažanga galėtų padėti veiksmingai kontroliuoti sienas, remti Europos Sąjungos išorės veiklą, stebėti jūras, sudėtingas ekstremalias situacijas, užtikrinti humanitarinę pagalbą, civilinę saugą ir pan.

Nors GMES – tik civiliniais tikslais naudojama programa, reikia nustatyti, kaip dvejopos stebėjimo galimybės (civilinės ir karinės) galėtų praversti vykdant programą GMES, visų pirma norint sistemingai stebėti didelius geografinius plotus arba strategiškai stebėti mažesnius plotus. Įvairių tinkamos rezoliucijos kosminių technologijų integravimas ir trumpesnė atsako trukmė būtini siekiant geriau tenkinti saugumo misijų poreikius.

2.3.2. Kosmoso politikos saugumo klausimas

7-oji Kosmoso reikalų taryba nustatė „sustiprintus ES įsipareigojimus saugumo ir gynybos srityse, įtvirtintus Lisabonos sutartyje ir kuriant Europos išorės veiksmų tarnybą“. Ji paragino Europos Komisiją, ES Tarybą, padedant Europos gynybos agentūrai (EGA), drauge su valstybėmis narėmis ir ESA „išnagrinėti, kokiais būdais gali būti tenkinami dabartiniai ir būsimi pajėgumų poreikiai krizių valdymo srityje, pasitelkiant ekonomiškai efektyvias galimybes naudotis tvirtais, saugiais ir reaktyviais kosminiais įrenginiais bei paslaugomis, [...] atitinkamais atvejais pasinaudojant visomis civilinio ir karinio naudojimo sinergijos teikiamomis galimybėmis“. Ji prašo „Europos Komisijos ir ES Tarybos prireikus pasiūlyti politinių sprendimų“.

Valstybių narių turimi ištekliai labai vertingi. Pradėjusios projektą MUSIS (Daugiašalė palydovinio vaizdo sistema, skirta kariniam stebėjimui), jos pripažino europinę kosmoso svarbą saugumui ir gynybai. Vykdant bendrą saugumo ir gynybos politiką, Europos Sąjungos saugumo reikmės galėtų būti patenkintos arba koordinuotai naudojant valstybių narių pajėgumus, arba sukuriant bendrus pajėgumus.

Norėdama saugumo misijas vykdyti nepriklausomai nuo trečiųjų šalių infrastruktūros ir paslaugų bei užtikrinti valstybių narių rengiamų misijų tęstinumą, Sąjunga turi pradėti bendras diskusijas ir apsvarstyti šias galimybes. Vykdydama bendrąją saugumo ir gynybos politiką, Sąjunga pagal su infrastruktūras turinčiomis valstybėmis narėmis sutartas sąlygas galėtų koordinuoti jų naudojimą ir nustatyti, kokių veiksmų trūksta krizių valdymo ir išorės veiksmų atvejais. Siekdama užpildyti šią spragą, ji galėtų imtis veiksmų kuriant naujas infrastruktūras. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę saugumo misijoms naudoti komercinės paskirties infrastruktūrą.

Imantis veiksmų turėtų būti atsižvelgta į Sąjungos ir valstybių narių vykdomą susijusių sričių politiką, pvz., saugumo ir jūrų stebėjimo.

2.3.3. Kosmoso infrastruktūros apsauga

Kosmoso infrastruktūra yra ypač svarbi infrastruktūra. Nuo jos priklauso mūsų visuomenės ir ekonomikos gyvybingumui ir piliečių saugumui užtikrinti reikalingos paslaugos. Ji turi būti saugoma – tai svarbi Europos Sąjungos užduotis, už kurią atsakingi ne vien tik palydovų savininkai.

Ši infrastruktūra gali būti apgadinta arba sunaikinta gamtos reiškinių, pvz., saulės radiacijos ir asteroidų, kitų kosminių įrenginių ar jų nuolaužų. Jai taip pat kenkia tyčiniai ir netyčiniai elektromagnetiniai trukdžiai.

Keletas valstybių narių turi pajėgumų, iš dalies apsaugančių nuo šios rizikos. Tačiau to nepakanka dėl šių pajėgumų techninių apribojimų ir tinkamų koordinavimo mechanizmų trūkumo. Todėl Europos Sąjungos kosmoso infrastruktūros apsauga priklauso nuo trečiųjų šalių pajėgumų ir geros valios.

Jau 2008 m. 5-oji Kosmoso reikalų taryba patvirtino, kad Europa „turi plėtoti europinius pajėgumus savo kosminės erdvės infrastruktūrai ir kosminių šiukšlių kiekiui stebėti ir prižiūrėti“. Ji taip pat patvirtino, kad Sąjungai svarbu būti aktyviai diegiant informavimo apie padėtį kosmose (angl. k. Space Situational Awareness (SSA)) priemonę ir savo valdymo sistemas.

Pagal šią priemonę turimus pajėgumus reikėtų suvienyti, įsigyti trūkstamų pajėgumų ir juos prižiūrėti bei valdyti. Kaip priminta komunikate dėl pramonės politikos „tokios sistemos organizavimą ir valdymą Sąjunga turėtų apibrėžti atsižvelgdama į jos dvejopą pobūdį ir poreikį užtikrinti jos tvarų naudojimą“. SSA sistema galėtų būti organizuota pagal dar nenustatytą struktūrą, kuria būtų atsižvelgta į kiekvienos SSA informavimo priemonę naudojančios valstybės narės ir kitų subjektų dalyvavimo mastą ir laipsnį, pagal tai kokias užduotis jos turi įvykdyti ir kokių apribojimų laikytis.

2.4. Kosmoso tyrinėjimas

2008 m. Kosmoso reikalų tarybos rezoliucijoje pabrėžta, „kad Europa turi parengti bendrą viziją ir ilgalaikį tyrinėjimo strateginį planą, kurie užtikrintų svarbias Europos pozicijas ir būtų grindžiami jos kompetencijos sritimis“. Suvienijus įvairių valstybių narių interesus ir užtikrinus veiksmingesnį išteklių vidinį panaudojimą, Europos Sąjungos veikla padėtų glaudžiau susieti kosmoso tyrinėjimą ir socialinius bei ekonominius uždavinius. Kosmoso tyrinėjimas svarbus ne tik mokslinių tyrimų ir vystymosi, bet ir politiniu aspektu.

Europa šioje srityje pripažįstama kaip kompetentinga ir patikima partnerė, tačiau ji neišnaudoja viso savo potencialo dėl nenuoseklios jos veiklos ir dėl nepakankamo ryšio tarp tiriamosios veiklos ir politinių, ekonominių ir visuomeninių iššūkių.

Surengus konsultacijas, kuriose dalyvavo Sąjunga, ESA ir atitinkamos jų valstybės narės bei tarptautiniai partneriai, buvo nustatytos keturios prioritetinės temos: ypatingos svarbos technologijos, tarptautinė kosminė stotis (angl. k. International Space Station (ISS)), galimybė naudotis kosmosu ir aukšto lygio tarptautinio forumo sukūrimas.

Kalbant konkrečiau, Sąjunga turėtų nustatyti ir remti svarbiausių kosmoso tyrinėjimo technologijų plėtojimą, visų pirma energetikos, sveikatos ir antrinio apdorojimo (gyvybės palaikymo izoliuotose vietose technologijos) srityse. Ši veiklos sritis nebūtinai plėtojama pačiame kosmoso sektoriuje, todėl reikėtų skatinti naudingus jo ryšius su ne kosmoso sektoriais, galinčius duoti tiesioginės naudos piliečiams.

Siekdama užtikrinti visų valstybių narių dalyvavimą, Sąjunga taip pat galėtų ištirti jų bendradarbiavimo tarptautinėje kosminėje stotyje galimybes.

Kad Europos Sąjunga galėtų savarankiškai patekti į kosmosą ir vykdyti savarankiškas misijas iš Europos kosmodromo KURU, būtina sustiprinti Europos pajėgumus.

Taip pat labai svarbu sukurti aukšto lygio tarptautinę struktūrą, siekiant nustatyti, kokiose kosmoso tyrinėjimo srityse galimas tarptautinis bendradarbiavimas, skatinti tarptautinius politinius debatus apie kosmoso tyrinėjimą ir puoselėti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Šioje struktūroje Europos Sąjunga galėtų atlikti Europos pastangų koordinatorės vaidmenį.

3. Konkurencingumas. Kosmosas – neatsiejama strategijos „Europa 2020“ dalis

3.1. Konkurencingumą skatinanti kosmoso pramonės politika

SESV 189 straipsnyje nustatyta, kad kosmoso politiką Sąjunga rengia ir tam, kad skatintų pramonės konkurencingumą. Kosmoso pramonė – gamyba, sukūrimas ir vykdymas, taikmenos ir paslaugos – skatina ekonomikos augimą ir inovacijas: ji sukuria aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas ir atveria rinkos galimybių inovaciniams produktams ir paslaugoms ne tik kosmoso sektoriuje.

Kosmoso pramonė yra strateginis sektorius, nes visuomenė tampa vis labiau priklausoma nuo kosmoso infrastruktūros ir taikmenų ir jas naudoja tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. Jam būdinga didelė koncentracija ir nedidelė MVĮ svarba. Kaip ir kitose kosmoso politiką vykdančiose valstybėse, Europoje kosmoso sektorius tvarkomas pagal viešojo pirkimo procedūrą. Šis sektorius turi išsilaikyti itin konkurencingoje pasaulio rinkoje.

Šio sektoriaus rinkoje palydovinis ryšys (Satcom) užima svarbią vietą: jo užsakymai užtikrina nuolatinį paleidimo įrenginių sektoriaus užimtumą ir užtikrina nepriklausomą galimybę naudotis kosmosu Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, kurių programoms vykdyti reikalingi prieinami paleidimo įrenginiai.

Komisijos nuomone, artimiausiu laikotarpiu, glaudžiai bendradarbiaujant su ESA ir valstybėmis narėmis, būtina nustatyti kosmoso pramonės politiką, kuri atitiktų specifinius kiekvieno subsektoriaus poreikius. Pagrindiniai jos tikslai būtų tokie: viso pramoninio pagrindo tvirtas ir tvarus vystymasis, įskaitant MVĮ, didesnis pasaulinis konkurencingumas, strateginės svarbos subsektorių, pvz., ypatingo dėmesio reikalaujantis nešančiųjų raketų sektorius, nepriklausomybė ir kosminių produktų ir paslaugų rinkos plėtojimas.

Todėl Europos Sąjunga, valstybės narės ir ESA turimas priemones turėtų naudoti koordinuotai.

Vykdant Sąjungos kosmines programas reikėtų labiau naudoti su komerciniais mainais susijusią Europos reglamentavimo sistemą ir finansines priemones, skirtas remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir Europos Sąjungai skiriant dalinį finansavimą nustatyti tinkamiausią viešojo pirkimo procedūrą ir sutarties sudarymo kriterijus. Galima būtų išnagrinėti galimybę remiantis tam tikrais teisės aktais priimti specialias nuostatas.

3.2. Skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas

Jei Europai svarbi galimybė veikti nepriklausomai ir konkurencinga kosminė pramonė, reikia sukurti tvirtą technologinį pagrindą. Europai taip pat svarbu lavinti gebėjimus ilgalaikiams poreikiams patenkinti, toliau vykdant pagrindinius kosmoso tyrimus. Šia prasme lemiamos reikšmės turės didelio poveikio technologijų, visų pirma pažangiųjų medžiagų ir nanotechnologijų, plėtojimas.

Investicijomis turi būti siekiama didinti Europos mokslinių tyrimų kompetenciją. Siekiant užpildyti dabartines spragas, reikėtų remti ypatingos svarbos technologijų (būtinų sektoriaus strateginei nepriklausomybei) ir pažangiųjų technologijų (užtikrinančių tikrąją technologijų pažangą) tyrimus, kurie taip pat bus naudingi kosmoso tyrinėjimui. Šiems uždaviniams spręsti sutelktos Sąjungos mokslinių tyrimų pajėgos bus panaudotos rengiant pasiūlymą dėl bendros mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo strateginės programos.

Didžiąją dalį numatomo investicijų į kosmoso sritį (ne tik sektorių) pelno tikimasi gauti iš teigiamo jų poveikio inovacijai. Kosmoso politika gali turėti lemiamos svarbos Inovacijų Sąjungos įgyvendinimui. Jau 2009 m. gegužės mėn. 6-oji Kosmoso reikalų taryba pabrėžė, kad „reikia sutelkti turimus paramos inovacijoms mechanizmus Europos, nacionaliniu bei regionų lygiais ir išnagrinėti naujas paramos priemones“. Sutelkus šias paramos priemones, padidės kuriamos infrastruktūros vertė, nes pagyvės rinkos susidomėjimas programų GALILEO/EGNOS ir GMES taikmenomis ir paslaugomis, taip pat ryšių sektoriumi apskritai. Kita vertus, nustačius ambicingus kosmoso srities tikslus bus skatinama inovacija.

3.3. Ryšių palydovai – inovacijos priemonė

Svarbiausia kosmoso sektoriaus dalis yra ryšių palydovai. Iš jų Europos ir pasaulio kosmoso pramonėje gaunama daugiausia pajamų[7].

Šie palydovai suteikia galimybę naudotis įvairiausiomis ekonominėmis ir socialinėmis paslaugomis, pvz., sparčiuoju internetu, televizija ir radiju, ar net pagerinti transporto judėjimą ir plėtoti piliečiui skirtas viešojo saugumo, skubios pagalbos, sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugas namuose. Todėl ryšių palydovai labai svarbūs siekiant Skaitmeninės Europos darbotvarkės tikslo iki 2013 m. visiems europiečiams suteikti galimybę naudoti bazinį plačiajuostį ryšį ir gali padėti siekiant iki 2020 m. visiems europiečiams suteikti 30 Mb/s spartos prieigą. Ryšių palydovai itin naudingi teikiant prieigą prie didelės spartos duomenų perdavimo tinklų kaimo ar atokesnėse Europos vietovėse. Šios paslaugos teikiamos įgyvendinant programas GMES ir GALILEO.

Ryšių palydovams kuriamos pažangiosios technologijos taip pat gali būti integruotos į navigacijos ir žemės stebėjimo taikmenas. Viešojo sektoriaus informacijos (angl. k. public sector information (PSI)) pakartotinis naudojimas davė pagrindo naujų paslaugų pasiūlos piliečiams plėtrai. Pavyzdžiui, saugumo srityje europinė pagalbos iškvietos sistema (eCall) automobiliuose įmanoma tik galint tiksliai nustatyti buvimo vietą. Ji padėtų sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių ir patirtą žalą. Siekiant išlaikyti Europos technologinę pažangą ryšių palydovų technologijoje, šios srities mokslinius tyrimus būtina tęsti Europos mastu, žinant jų įtaką kitiems taikomųjų technologijų sektoriams. Galiausiai reikės užtikrinti atitinkamą radijo dažnių spektrą, kad kosmoso infrastruktūra galėtų tinkamai veikti ir būti naudojama siekiant Skaitmeninės Europos darbotvarkės ir Europos kosmoso politikos tikslų. Į tai svarbu atsižvelgti įgyvendinant dabartines programas ir nustatant naujas europines kosmoso srities iniciatyvas.

4. Sąjungos kosmoso politikos tarptautinis aspektas

Kosmoso srityje tarptautinis bendradarbiavimas neišvengiamas. Vis aiškiau, kad pavienių valstybių pastangos kosmoso srityje nebeduoda vaisių, dažniausiai rezultatų pasiekiama suvienijus technologinius ir finansinius pajėgumus. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat turėtų būti naudojamas Europos technologijų ir kosmoso srities paslaugų sklaidai, taip sustiprinant šį strategiškai svarbų pramonės sektorių. Kosmoso srities tarptautinis bendradarbiavimas taip pat padėtų propaguoti Europos vertybes vykdant kosmoso srities projektus, susijusius su aplinka, klimato kaita, tvariu vystymusi ir humanitarine veikla. Be to, glaudžiai bendradarbiaudama su ESA, Europos Sąjunga su savo strateginiais partneriais – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Rusija – tęs ir plėtos dialogus kosmoso tema tikėdamasi aktyvesnio bendradarbiavimo. Šiais dialogais siekiama nustatyti, kokiose srityse abiems šalims naudinga bendradarbiauti; jų metu aptariama įvairi veikla: žemės stebėjimas ir žemės mokslai, pasaulinės palydovinės radionavigacijos sistemos (GNSS), visatos mokslai ir kosmoso tyrinėjimas. Europos Sąjunga taip pat pasiūlys užmegzti dialogą kosmoso tema (kurio aprėptis ir tikslai bus nustatyti atitinkamose dvišalėse nuostatose) su kitomis kosmoso politiką vykdančiomis ar pradedančiomis vykdyti valstybėmis, visų pirma su Kinijos Liaudies Respublika, stengdamasi konstruktyviai spręsti atidėtus bendradarbiavimo ir dažnių pasidalijimo klausimus palydovinės navigacijos srityje.

Europos Sąjunga turės užtikrinti geresnį kosmoso aspekto integravimą į Sąjungos išorės politiką. Europos Sąjunga savo kompetencija ir infrastruktūra ypač norėtų pasidalinti su Afrikos žemynu bei sustiprinti dabartinį bendradarbiavimą. Šiam žemynui ypač reikalingi žemės stebėjimo ar kitų palydovinių sistemų gauti duomenys, kurie praverstų transporto saugumui, kartografijai, vandens ir upių kelių, maisto išteklių ir žaliavų valdymui, bioįvairovei, dirvos dirbimui, kovai su miškų naikinimu ir dykumėjimu. Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama jau įdiegtų kosmoso taikmenų srityje pagal bendrą ES ir Afrikos partnerystę mokslo, informacinės visuomenės ir kosmoso srityse. 7-ojo Kosmoso reikalų tarybos susitikimo metu Taryba nurodė, „kad susijusiems GMES ir Afrikos veiksmų plano prioritetams įgyvendinti skirti sprendimai turi būti priimti nedelsiant“. Ji paprašė „Europos Komisijos drauge su Afrikos Sąjungos Komisija siekti sustiprinti turimas priemones [...] ir nustatyti, kokiu būdu Afrikoje būtų galima įrengti į programos EGNOS panašią infrastruktūrą“. 2010 m. lapkričio mėn. Europos ir Afrikos šalių vadovų susitikime buvo priimtas su šia programa susijęs veiksmų planas, kuriame numatyta Afrikos programai GNSS valdyti skirti darbuotojų, parengti Afrikos specialistus, įrengti pirmąją infrastruktūrą ir atlikti pradinius veiksmus.

Europos Sąjunga ir toliau rems tarptautinės bendruomenės pastangas didinti veiklos atvirame kosmose saugą, saugumą ir tvarumą ir pasiūlys Europos Sąjungos veiklos atvirame kosmose kodeksą.

Turėdama tokią kosmoso srities kompetenciją, Sąjunga daugiašaliuose susitikimuose galės laikytis tvirtesnių pozicijų. Žemės stebėjimo srityje Europa aktyviai dalyvauja vykdant tarptautinę iniciatyvą GEOSS (angl. k. Global Earth Observation System of Systems (liet. k. Pasaulinė žemės stebėjimo sistemų sistema)). Todėl Komisija ir toliau dirbs, kad Europoje būtų galima dalintis žemės stebėjimo duomenimis, dėl kurių sutarė GEOSS iniciatyvos nariai.

5. Pritaikytas valdymas

Vis rimtesnis Sąjungos įsitraukimas į Europos kosmoso politiką derinamas su įvairių šios srities veikėjų ryšių stiprinimu. Todėl Sąjunga turėtų sustiprinti savo bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, peržiūrėti savo santykius su ESA ir prižiūrėti, kad programos būtų valdomos optimaliai.

5.1. Glaudesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

Pasidalijamoji kosmoso srities kompetencija, Europos Sąjungai suteikta SESV, neatsiejama nuo glaudesnės partnerystės su valstybėmis narėmis, apimančios dialogą dėl įgyvendintinų priemonių ir koordinavimą. Tai būtina ir todėl, kad Europos Sąjungos kompetencija nėra išimtinė ir valstybės narės gali pasinaudoti savąja.

Valstybių narių įsitraukimas, jų biudžetas ir techniniai pajėgumai skiriasi. Dažniausiai veikla kosmoso srityje jose laikoma pirmiausia mokslinių tyrimų srities veikla. Nors ir dedama pastangų šią veiklą papildyti ir palaikomi dalykiniai ryšiai, jų rezultatas gana ribotas.

Europos Sąjungai patikėta sustiprinti politinę kosmoso svarbą. Pagal Sutarties 189 straipsnį Sąjungai suteiktas įgaliojimas ir pareiga koordinuoti jos valstybių narių veiksmus ir veiksmingiau užtikrinti, kad jie būtų papildomi. Siekiant tai padaryti, neišvengiamai būtina stiprinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendradarbiavimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad bet kokia nauja veikla būtų vykdoma naudojant turimus pajėgumus ir bendrai nustatant naujų pajėgumų poreikį.

Neseni institucijų pokyčiai – pirmasis glaudesnio bendradarbiavimo, kuris turėtų užtikrinti politinių tikslų nuoseklumą, nepažeidžiant atitinkamų Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sričių, įrodymas. Bendradarbiaujant sustiprės Sąjungos kosmoso politikos sinergija su kitų sričių, kuriose naudojami Sąjungos ar valstybių narių kosminiai pajėgumai (transporto, aplinkos, mokslinių tyrimų ir inovacijų), politika.

5.2. Europos Sąjungos ir ESA santykių raida

Pagal SESV 189 straipsnį „Sąjunga užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra“. Dėl aktyvesnės Europos Sąjungos veiklos kosmoso srityje reikia iš naujo įvertinti jos santykius su ESA ir pamažu pritaikyti pastarosios veiklą, kad būtų galima išnaudoti abiejų organizacijų privalumus.

Politinis veiklos kosmose aspektas reiškia, kad Europos veikla neturėtų būti pagrįsta vien tik arba visų pirma techniniais ar moksliniais sumetimais. Savo ruožtu Sąjunga rengiasi nustatyti ir susieti naudotojų poreikius, kad kosminiais pajėgumais būtų galima visiškai patenkinti Europos piliečių poreikius. Komisija prie to prisideda nuolat palaikydama ryšius su įvairiomis dalyvaujančiomis šalimis.

Buvo įsteigti įvairių sričių vykdomieji organai, pvz., praktinės meteorologijos (EUMETSAT, ESA pavaldi organizacija), kurios tikslas tenkinti naudotojų poreikius. Komisija turi sustiprinti sąsają su šiais organais ir galėtų jiems iš dalies patikėti programų GALILEO ir GMES įgyvendinimą.

Savo ruožtu ESA, įgyvendinanti savo valstybių narių ir Sąjungos programas, turi tvirtų techninių ir valdymo žinių ir galėtų padėti įrengti naujas kosmoso infrastruktūras tiek pagal tarpvyriausybines programas, tiek Sąjungos finansuojamas programas.

ESA darbuotojai šiuo metu nagrinėja, kokia ji turėtų būti ateityje. Nebandydama nuspėti svarstymų rezultatų, Europos Komisija mano, kad svarbesnis Europos veikėjų vaidmuo kosmoso srityje taip pat pareikalaus praktinių pasikeitimų ESA, kuriuos priimant turėtų būti atsižvelgta į atitinkamus agentūros ir Sąjungos vaidmenis mokslinių tyrimų, finansavimo ir veiklos pajėgumų srityse.

Komisijos nuomone, ESA turėtų pasirinkti tokį organizacijos modelį, pagal kurį tuo pačiu metu būtų galima vykdyti karines ir civilines bei tarpvyriausybines ir Sąjungos programas. Kad galėtų įgyvendinti programas GALILEO ir GMES, ESA jau dabar turi laikytis Europos Sąjungos teisės aktų. Ji ir toliau derinsis prie Sąjungos ir prireikus sukurs išimtinai Sąjungos programoms vykdyti skirtus valdymo padalinius.

Agentūros modelis turėtų būti lankstus, kad ji galėtų prisitaikyti prie finansinių išteklių, kuriuos įvairūs veikėjai sutelks įvairioms būsimoms programoms. Galiausiai organizacijos modelis turėtų būti kintantis, kad, viena vertus, Šveicarija ir Norvegija galėtų dalyvauti tam tikrose programose, o kita vertus, kai kuriose programose galėtų dalyvauti tik keletas valstybių narių.

Dėl šių pakeitimų ateityje reikės persvarstyti Sąjungos ir ESA pagrindų susitarimą. Bet kuriuo atveju dėl šių pakeitimų turės būti sprendžiama atsižvelgiant ir į jų poveikį taikomam teisiniam pagrindui pagal tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus.

5.3. Geresnis kosmoso programų koordinavimas ir valdymas

Kosmoso programų valdymas suskaidytas, o institucijų investicijos visiškai atskirtos. Veikėjų gausa – valstybės narės ir jų kosmoso agentūros, ESA, EUMETSAT, Europos Sąjunga – trukdo optimaliau priimti sprendimus ir veiksmingai juos įgyvendinti.

Komisija nori pasiūlyti geresnį veiklos kosmoso srityje planavimą geriau koordinuojant programos komitetų (pvz., GALILEO ar GMES) veiklą ir įvairių veikėjų veiksmus apskritai, kad naudotojų ir piliečių poreikiai būtų tenkinami nuosekliai ir būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas viešųjų išteklių valdymas.

6. Europos kosmoso programa

Lisabonos sutarties 189 straipsniu Sąjungai suteiktas platus teisinis pagrindas, pagal kurį ji gali sudaryti atskirą Europos kosmoso programą, kurios veiksmai papildytų jos veiklą kituose sektoriuose pagal kitus Sutarties straipsnius ar teisės aktus.

Komisija svarsto galimybę tokios programos pasiūlymą pateikti 2011 m. Atsižvelgusi į pastabas dėl šio komunikato, ji nustatys savo strategiją, kurią išdėstys birželio mėn. pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos.

7. Išvada

SESV 189 straipsniu suteikta naujų galimybių rengti Sąjungos kosmoso strategiją. Šiame komunikate Komisija nurodė konkrečius pasirinkimo variantus. Komunikatą Komisija pateikia Tarybai, Europos Parlamentui ir Sąjungos patariamiesiems organams ir prašo jų nuomonės – tai būtinas tokios strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių rengimo etapas.

[1] „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020.

[2] „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“, COM(2010) 614.

[3] Tekste trumpinama anglų kalbos akronimu ESA. ESA priklauso 18 valstybių narių, kurių dvi – Norvegija ir Šveicarija – nėra Europos Sąjungos narės. Kanada, Lenkija, Rumunija ir Vengrija bendradarbiauja su ESA vykdant kai kuriuos projektus.

[4] 2007 m. gegužės 21–22 d. Konkurencingumo tarybos darbo rezultatai, Rezoliucija dėl Europos kosmoso politikos, DS 417/07.

[5] 2008 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento rezoliucija, kuria pritariama Europos kosmoso politikai ir prašoma imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant keturis nustatytus prioritetus: klimato kaitos, saugumo, inovacijų ir tyrinėjimo.

[6] 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (OL L 276, 2010 10 20, p. 1).

[7] Iš ryšių palydovų gaunamos pajamos sudaro daugiau kaip 60 proc. kosmoso pramonės apyvartos. 90 proc. raketų Ariane 4 ir 5 iškeltų palydovų yra ryšių palydovai.