52011DC0017

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.1.26

KOM(2011) 17 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

REGIONINĖS POLITIKOS ĮNAŠAS Į TVARŲ AUGIMĄ ĮGYVENDINANT STRATEGIJĄ „EUROPA 2020“

SEK(2011) 92 galutinis

ĮVADAS

Šiame komunikate apibrėžiamas regioninės politikos vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“[1], ypač taikant pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Kaip pabrėžė 2010 m. birželio 17 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba, sanglaudos politika būtina įgyvendinant minėtą strategiją, kad ES ekonomika vėl tvariai augtų ir būtų kuriamos darbo vietos. Sėkmingas strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas daugiausia priklausys nuo vietos ir regionų lygmeniu priimtų sprendimų[2]. Regioninė politika atlieka itin svarbų vaidmenį suteikiant postūmį pažangiam ir tvariam augimui; šios politikos priemonėmis galima padėti spręsti su klimatu, energija ir aplinka susijusias problemas.

2006 m. buvo priimtos Bendrijos sanglaudos politikos strateginės gairės[3]. Šiame komunikate atsižvelgiama į naujausius pasiekimus regioninės politikos srityje ir teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama spartinti tvarų regionų vystymąsi. Šiuo komunikatu papildomas neseniai priimtas komunikatas apie regioninės politikos įnašą į pažangų augimą[4] ir skatinama regioninės politikos priemonėmis prisidėti prie struktūrinių ekonomikos pokyčių ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Regioninės politikos srityje būtini su investicijų prioritetais susiję pokyčiai[5], kad bendroji ekonominė politika vystytųsi atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ nustatytus prioritetus. Kitaip tariant, prireikus regioninių fondų lėšos turėtų būti naudojamos struktūrinėms reformoms įgyvendinti[6].

Atsižvelgiant į dabartinę finansinę Sąjungos padėtį ir į tai, kad liko daug lėšų, skirtų dabartiniam 2007–2013 m. sanglaudos politikos programavimo laikotarpiui[7], šiuo komunikatu suinteresuotosios šalys skatinamos nedelsiant imtis veiksmų regioninės politikos srityje, daugiau investuoti į tvarų augimą ir veiksmingiau panaudoti lėšas. Jame regionams pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip pasinaudoti šios politikos priemonėmis vystant tausaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimato kaitai atsparų, konkurencingą ūkį, įskaitant gerosios patirties pavyzdžius, įtrauktus į pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą[8]. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis ir regionų valdžios institucijomis, kad padėtų joms įgyvendinti šias rekomendacijas.

TVARUS AUGIMAS IR REGIONINė POLITIKA

Maždaug 30 proc. visų regioninei politikai 2007–2013 m. skirtų 344 mlrd. EUR numatyta veiksmams, kuriais visų pirma kuriamos palankios sąlygos tvariam augimui. Iki 2009 m. pabaigos tik 22 proc. minėtų tvariam augimui skatinti numatytų lėšų paskirstyta konkretiems projektams, tuo tarpu visai regioninei politikai skirtų lėšų paskirstymo lygis buvo 27 proc.

1 lentelė. 2007–2013 m. sanglaudos politikos asignavimai tvariam augimui skatinti

[pic]

Šaltinis: 2009 m. rugsėjo mėn.–2010 m. sausio mėn. strateginės valstybių narių ataskaitos.

Pažymėtina, kad investicijos į energijos tausojimo ir aplinkos apsaugos programas nesiekė vidurkio.

Šio programavimo laikotarpio pradžioje efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančioji energija nebuvo pripažinti veiklos prioritetais; dabar tai yra prioritetinės sritys. Delsimo priežastis – finansų krizė, apribotos viešosios išlaidos, administracinės kliūtys ir nepakankamos techninės žinios šiose vadovaujančiosioms institucijoms palyginti naujose veiklos srityse.

1 diagrama. Valstybių narių panaudoti 2007–2013 m. sanglaudos politikos asignavimai tvariam augimui skatinti (procentinė dalis)

[pic]

Šaltinis: 2009 m. rugsėjo mėn.–2010 m. sausio mėn. strateginės valstybių narių ataskaitos.

Pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ pabrėžiama, kad svarbu sutelkti regioninės politikos finansines priemones[9], siekiant nuoseklios finansavimo strategijos, pagal kurią būtų sutelktos nacionalinės viešojo ir privačiojo sektorių lėšos. Bus privaloma parengti aiškias nacionalines strategijas. Kitoje diagramoje nurodytas sanglaudos politikos poveikis nacionaliniam finansavimui valstybėms narėms investuojant į daugiausia aplinkos infrastruktūros ir rekonstrukcijos projektus.

2 diagrama. Visos viešosios išlaidos skirtos aplinkos apsaugai, išreikštos procentine BVP dalimi (2008 m.)

[pic]

COH MS: sanglaudos politikos paramą gaunanti valstybė narė - NON COH MS: sanglaudos politikos paramos negaunanti valstybė narė

Šaltinis: Eurostatas, GD REGIO

Iš toliau pateiktų žemėlapių matyti, kad dabartiniai regioninės politikos asignavimai padės užpildyti nustatytas tvaraus išteklių valdymo spragas[10] kai kuriuose regionuose ir valstybėse narėse.

1 žemėlapis. Tvarus išteklių naudojimas valstybėse narėse ir numatytos sanglaudos politikos investicijos į tvarų išteklių naudojimą 2007–2013 m.

.[pic][pic]

Taškai, skirti atsižvelgiant į tvarų išteklių naudojimą

Santykinė valstybių narių padėtis: daugiau taškų reiškia geresnę padėtį.

Šaltinis: Europos Komisija, GD ECFIN . Šaltinis: Europos Komisija, GD REGIO

Regioninės politikos priemonėmis buvo bendrai finansuojami su vandeniu ir atliekų tvarkymu susiję aplinkos infrastruktūros projektai, padedant regionams įgyvendinti ES direktyvose nustatytus privalomus reikalavimus. Tai taip pat padėjo didinti regionų konkurencinį pranašumą saugant aplinką ir kuriant darbo vietas.

Komisija mano, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu vadovaujančiosios institucijos turi daug galimybių veiksmingiau panaudoti turimus išteklius. Vykdant dabartines veiklos programas galima persvarstyti su projektais susijusius prioritetus ir pradėti naujus projektus. Šiame komunikate pateiktos rekomendacijos galėtų būti gairėmis, kurios padėtų nustatyti investavimo prioritetus ir juos sėkmingai įgyvendinti, kad būtų gauti kuo geresni tvaraus augimo rezultatai. Teikiant rekomendacijas atkreipiamas dėmesys į gerąją regionų arba miestų patirtį.

REGIONINėS POLITIKOS įNAšO į TVARų AUGIMą DIDINIMAS DABARTINIU PROGRAMAVIMO LAIKOTARPIU

Šiame komunikate pateikiama dviem ramsčiais pagrįsta strategija, kuria siekiama didinti regioninės politikos įnašą į tvarų augimą dabartiniu programavimo laikotarpiu:

1. daugiau investuoti į tvarų augimą: skatinti investavimo į tvarų augimą strategijas, didžiausią dėmesį kreipiant į tausaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ūkį ir

2. tinkamiau investuoti į tvarų augimą : tobulinti politikos įgyvendinimą plačiau taikant tvaraus vystymosi principus veiklos programose.

Pirmas ramstis: daugiau investuoti į tvarų augimą

Siekiant prisidėti prie strategijoje „Europa 2020“ apibrėžtų tvaraus augimo tikslų ir užduočių įgyvendinimo, buvo nustatyti trys prioritetai: mažo anglies dioksido kiekio technologijų ūkis, ekosistemos funkcijos bei biologinė įvairovė ir ekologinės inovacijos.

Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ūkio daugiau investuojant į efektyvų energijos vartojimą, pastatus, atsinaujinančiąją energiją ir netaršias transporto priemones

Pastaraisiais metais buvo priimtos kelios pagrindinės naujos ES politikos priemonės, įskaitant 2008 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, jo technologinį pagrindą – Europos strateginį energetikos technologijų planą ir Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo naują redakciją.

- Investuodami į efektyvų energijos vartojimą pastatuose regionai ir miestai turėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis.

41 proc. visos energijos suvartojama pastatuose, todėl tai – pagrindinė investicijų sritis[11] siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Investicijomis šioje srityje galima prisidėti prie tausaus išteklių naudojimo ir darbo vietų kūrimo regionuose.

Iš dalies pakeitus Reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) nuostatas[12], jo taikymo sritis buvo išplėsta, siekiant finansuoti tvarios energijos vartojimą pastatuose.

Anksčiau regioninės politikos priemonėmis buvo remiamos investicijos į efektyvų energijos vartojimą tik visuomeniniuose ir komercinės paskirties pastatuose; dabar visose valstybėse narėse šiomis lėšomis galima finansuoti ir investicijas gyvenamųjų namų sektoriuje. Dabar iki 4 proc. iš ERPF valstybėms narėms skirtų lėšų galima panaudoti investicijoms į energijos vartojimą būstuose, kuriomis skatinama socialinė sanglauda, finansuoti. Jei dabartiniu programavimo laikotarpiu valstybės narės nusprendžia iš naujo paskirstyti lėšas, numatyti 8 mlrd. EUR gali būti atitinkamai perskirstyti.

Be to, siekiant paskatinti tinkamiau naudoti rinkos priemones, kitais reglamento pakeitimais[13] buvo išplėstas finansų inžinerijos priemonių taikymas, siekiant skatinti efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančiosios energijos vartojimą pastatuose, įskaitant jau pastatytus būstus. Atsižvelgiant į svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį šioje investicijų srityje, vadovaujančiosios institucijos turėtų kuo greičiau pasinaudoti minėtomis naujomis galimybėmis.

- Regionai ir miestai, atsižvelgdami į turimą vietos energijos potencialą, turėtų paspartinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą.

Siekiant ES tikslo, t. y. kad 2020 m. 20 proc. visos suvartojamos energijos būtų energija iš atsinaujinančiųjų išteklių, galima sukurti naujų darbo vietų. Dauguma jų būtų investicijomis pasinaudojusiuose sektoriuose. Užimtumo potencialas efektyvaus energijos naudojimo srityje taip pat yra didelis.

Vadovaujančiosios institucijos atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų jos vartojimą turėtų laikyti svarbiu vystymosi veiksniu, ypač kaimo vietovėse ir pakrančių zonose, atokiausiuose regionuose ir salose, ir pasinaudoti jūros energijos potencialu. Regioninės politikos priemonėmis taip pat galima skatinti tvarios energijos naudojimą centrinio šildymo ir bendros elektros energijos gamybos sistemose. Taip pat svarbu investuoti į transeuropinį energetikos tinklą (TEN-E) ir vietos pažangius paskirstymo tinklus.

- Vadovaujančiosios institucijos turėtų teikti pirmenybę projektams, kuriais skatinamas tausus išteklių naudojimas transporto sektoriuje.

Šiame sektoriuje turi būti dedama daugiau pastangų investuojant į netaršųjį viešąjį transportą ir anglies dioksido kiekio mažinimą. Atsižvelgiant į naujausias ES rekomendacijas[14], regionai ir miestai skatinami naudoti visas skirtas ES lėšas, siekiant paspartinti perėjimą prie veiksmingesnių transporto rūšių. Skatinti netaršų miesto viešąjį transportą, kuo geriau panaudojant netaršias ir efektyviai energiją vartojančias transporto priemones ir nevariklines transporto priemones (geležinkelį), tapo prioritetu; todėl visų pirma reikėtų spartinti numatytų ES asignavimų (19 mlrd. EUR), skirtų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) prioritetams geležinkelių srityje įgyvendinti, panaudojimą.

Didesnė nei iki šiol regioninės politikos paramos dalis turėtų būti skiriama TEN-T pagrindinio tinklo, kurio europinė pridėtinė vertė šalinant pagrindines kliūtis ypač tarpvalstybiniuose ruožuose, sujungiant mišraus transporto mazgus ir skatinant sąveiką, yra didelė, įgyvendinimui.

Tvarieji Europos miestai

Iki 75 proc. anglies dioksido išskiriama miestuose[15]. Todėl jų vaidmuo vystant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių naudojimo ūkį yra labai svarbus. Įgyvendinant sektorių projektus, kaip antai netaršus viešasis transportas ir efektyvus energijos vartojimas pastatuose, arba plėtojant visapusišką požiūrį, pvz., į miestų plėtros kontrolės priemones, svarbu, kad planuojantieji miestų plėtrą apsvarstytų, kaip panaudoti visas turimas priemones, kad būtų skatinamas tvarus augimas. Pažymėtini šie gerosios patirties pavyzdžiai:

– išsami investavimo į tvarią energiją Barselonos (Ispanija) provincijoje strategija, remiantis Merų paktu ir Europos pagalbos vietinei energetikai (ELENA) priemone,

– investicijų į energijos vartojimą gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje finansavimas pagal JESSICA priemonę skyrus 227 mln. EUR.

Ekosistemos funkcijos: aktyviau saugoti ir stiprinti gamtinės aplinkos potencialą

ES neįvykdė savo tikslo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą. Siekdamos labiau sutelkti pastangas valstybės narės susitarė dėl naujo tikslo, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2020 m.[16]; būsima nauja ES biologinės įvairovės strategija bus skirta sutartam tikslui pasiekti. Tarptautiniu lygmeniu ES įsipareigojo siekti paskutinės Biologinės įvairovės konvencijos[17] šalių konferencijos metu nustatytų rodiklių, visų pirma, pradėti telkti išteklius, kad būtų įgyvendintas 2011–2020 m. strateginis planas dėl biologinės įvairovės.

- Vadovaujančiosios institucijos turėtų investuoti į gamtos turtus – ekonominio vystymosi šaltinį.

Oras, vanduo, žemė, įvairios rūšys, dirvožemis ir vandens telkiniai yra gamtos ištekliai, darantys didelę įtaką mūsų gerovei ir ekonomikos perspektyvoms. 2004 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio ekosistemos vertinime sukurtas naujas terminas – „ekosistemos funkcijos“, kuriuo nusakoma gamtos teikiama nauda ir galimi nuostoliai tuo nepasinaudojus. Ekosistemų apsauga skatina ilgalaikių darbo vietų kūrimą ir socialinį bei ekonominį augimą. Maždaug 16,8 proc. darbo vietų Europoje yra netiesiogiai susijusios su gamtos turtais[18]. Pavyzdžiui, vabzdžių atliekamo apdulkinimo nauda Europos žemės ūkiui gali būti įvertinta maždaug 22 mlrd. EUR per metus[19].

- Regioninei politikai skirtą finansavimą vadovaujančiosios institucijos turėtų naudoti gamtinio pavojaus rizikos prevencijai, taip skatinant saugoti gamtos išteklius ir prisitaikyti prie klimato kaitos.

Investicijos į rizikos prevenciją gali būti veiksmingos, kadangi su prevencijos priemonėmis susijusios išlaidos dažnai yra mažesnės nei nuostolių kompensavimo išlaidos. Vykdant gerai parengtus rizikos prevencijos projektus būtų galima išsaugoti ekosistemos funkcijas, kaip antai vandens kokybė ir kiekybė, o tai atneštų naudos biologinei įvairovei, žemės ūkiui ir pakrančių zonoms. Vykdant rizikos prevenciją gerinama gamtai būdinga savybė atsinaujinti ir taip geriau prisitaikoma prie klimato kaitos, nulemiančios dažnesnes ir didesnio masto stichines nelaimes.

- Vadovaujančiosios institucijos pirmenybę turėtų teikti žaliajai infrastruktūrai.

Žalioji infrastruktūra – miškai, upės, pakrančių zonos, parkai, ekologiniai koridoriai ir kiti gamtiniai arba pusiau gamtiniai elementai, būtini ekosistemos funkcijoms vykdyti. Žaliosios infrastruktūros plėtojimas labai svarbus siekiant išsaugoti darnią aplinką, kurioje mūsų ūkis ir visuomenė galėtų klestėti. Tai visų pirma padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir skatintų ekologinių tinklų kūrimą ir tinkamą jų valdymą. Vadovaujančiosios institucijos turėtų užtikrinti, kad vertinant visus infrastruktūros projektus būtų visapusiškai išnagrinėtas poveikis natūralioms gamtinėms zonoms ir žemės naudojimas. Reikėtų dažniau naudoti tinkamas priemones, kaip antai integruotas pakrančių ir upių baseinų valdymas, ypač tada, kai pavojus gresia į tinklą „Natura 2000“ įtrauktoms vietovėms.

Integruotas ekosistemos funkcijų valdymas

- Užliejamų lygumų atkūrimas. Tai padeda prisitaikyti prie klimato kaitos, apsaugant kitas naudingas ekosistemos funkcijas, pvz., prieigą prie neužteršto vandens išteklių (Vengrija).

- Žaliųjų infrastruktūrų, pvz., ekologinių koridorių plėtojimas, siekiant užtikrinti tinkamą tinklo „Natura 2000“ veikimą (Lenkija).

Ekologinės inovacijos: padidinti pastangas telkiant partnerystę inovacijų srityje ir informacines technologijas

Ekologinės inovacijos yra pagrindinė tausaus išteklių naudojimo, konkurencingumo didinimo ir darbo vietų kūrimo priemonė.

- Vadovaujančiosios institucijos turėtų aktyviau remti ekologines inovacijas.

Ekologinės inovacijos gali padėti tausiau naudoti išteklius ir sukurti naujų darbo vietų visuose ekonomikos sektoriuose. Dabar ekologinės pramonės sektorius yra vienas didžiausių Europos pramonės sektorių: jame dirba maždaug 3,4 mln. darbuotojų. Pastaraisiais metais metinis šio sektoriaus augimas buvo apie 8 proc., o 2004–2008 m. jame sukurta 600 000 papildomų darbo vietų[20].

- Skatindamos įmonių partnerystę vadovaujančiosios institucijos turėtų remti ekologiškų technologijų srities inovacijų grupes.

Tarpusavyje susijusių įmonių grupių, mokslinių tyrimų įstaigų ir kitų inovacijomis suinteresuotų šalių geografinė koncentracija, dažnai vadinama inovacijų grupe, yra labai naudinga regionams. Vadovaujančiosios institucijos turėtų remti aplinkos ir energetikos sektorių inovacijų grupes, kurių veikla grindžiama viešojo ir privačiojo sektorių atstovų bendradarbiavimu, siekiant paspartinti investicijas į ekologines inovacijas.

- Vadovaujančiosios institucijos turėtų naudoti regioninei politikai skirtą finansavimą ekologiško ūkio kūrimui, pasitelkiant informacinių ir ryšių technologijas (IRT), skatinti.

IRT infrastruktūrų tinklai[21] kartu su naujoviškomis paslaugomis ir taikomosiomis programomis yra pagrindinis ekologiškų technologijų ir ekologinių inovacijų plėtros veiksnys. Todėl reikėtų koordinuoti ir papildyti atitinkamas investicijas, kad jos būtų abipusiai naudingos. Pažangieji elektros energijos tinklai, atsinaujinančioji energija ir pažangios transporto sistemos – tai pavyzdžiai, iš kurių matyti, kaip šiose srityse pasitelkus IRT kuriama didelė pridėtinė vertė ir mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, taip pat atskleidžiamos naujos ekologinių inovacijų rinkos galimybės.

Ekologiškų technologijų ir ekologinių inovacijų potencialą išnaudojantys regionai

- Bendros strategijos rengimas, siekiant skatinti ekologines inovacijas regionų inovacijų grupėse (Austrija).

- Investavimas į išsamią paramos įmonėms programą, skirtą padėti MVĮ tausiau naudoti išteklius (Jungtinė Karalystė).

Kuriant išteklius tausiai naudojančią visuomenę labai svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių. Pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ iš Europos socialinio fondo gautą paramą galima skirti darbuotojų įgūdžiams, kūrybingumui, verslumui ir jų gebėjimui kurti naujoves atskleisti.

Labai svarbu, kad visose minėtose srityse regioninės politikos priemonės būtų rengiamos derinant jas su kitų ES politikos sričių priemonėmis. Vadovaujančiosios institucijos ypač raginamos pasinaudoti papildoma kaimo plėtros politikos priemonėmis teikiama parama, taip pat pagal aplinkos finansinę priemonę LIFE+, Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą teikiama parama.

Antras ramstis: tinkamiau investuoti

Įgyvendinant regioninių fondų programas pagal tvaraus vystymosi principus[22], teigiamas jų poveikis tvariam regionų vystymuisi padidės, o kitos neigiamo poveikio švelninimo priemonės taps nereikalingos.

Diegti tvaraus vystymosi principus visuose projekto įgyvendinimo etapuose

- Įgyvendinant kiekvieną projektą – nuo parengiamosios veiklos iki jo stebėsenos – reikia atsižvelgti į tvaraus vystymosi principus.

Nors tvarumo sąvoka labai gerai žinoma daugumai politikos formuotojų ir už programų valdymą atsakingų asmenų, vis dėlto planuojant, įgyvendinant ir vertinant visus veiksmus vis dar nepakankamai atsižvelgiama į tvarų vystymąsi. Siekiant pagerinti regionų finansavimo veiksmingumą, būtina atkreipti dėmesį į minėtą aspektą visuose projekto įgyvendinimo etapuose[23]. Vadovaujančiosios institucijos, lygindamos alternatyvių investicijų metodų „gyvavimo ciklo“ sąnaudas, taip pat turėtų atsižvelgti į ilgalaikes perspektyvas ir į savo skaičiavimus įtraukti ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos sąnaudas.

- Regionai ir miestai turėtų dažniau vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus.

Žaliaisiais viešaisiais pirkimais galima padidinti Europos prekių ir paslaugų tiekėjų konkurencingumą. Pagal Europos viešųjų pirkimų direktyvas valdžios institucijos, vykdydamos pirkimus, gali atsižvelgti į klimato, aplinkos ir socialinius aspektus. Siekiant skatinti žaliuosius viešuosius pirkimus pasiūlyti įvairūs metodai ir būdai[24]. Regioninės politikos priemonėmis galima informuoti ir padėti rengti mokymus už viešuosius pirkimus atsakingiems tarnautojams visais vietos ir regionų valdžios institucijų lygmenimis.

- Reikia nustatyti tinkamus stebėsenos ir vertinimo rodiklius.

Eurostatas parengė tvaraus vystymosi rodiklius, kuriais remdamosi nacionalinės ir regionų valdžios institucijos gali pateikti tvaraus vystymosi rezultatų suvestines. Regioninės politikos techninės pagalbos programomis galima teikti paramą rengiant ir vertinant stebėsenos priemones[25], ir tokiu būdu padėti politikos formuotojams nuspręsti, kokios investicijos gali geriausiai prisidėti prie įgyvendinant programas išskiriamų CO2 išmetamųjų teršalų mažinimo.

Visų projekto etapų rengimas. Gerosios patirties pavyzdžiai Konkrečių aplinkos apsaugos gairių, kuriomis projektų teikėjai remiasi rengdami ir atrinkdami projektus, parengimas (Švedija). Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas Hradec Kralovės regione (Čekija): gerosios patirties pavyzdžių konkursas, kuriame dalyvauja miestai ir institucijos. Konkrečių klimato kaitos, biologinės įvairovės ir dykumėjimo rodiklių nustatymas, siekiant įvertinti pažangą šiose srityse (Bulgarija). |

- Atsparumas klimato kaitai ir tausus išteklių naudojimas. Investicijų šiose srityse kontrolė

- Vadovaujančiosios institucijos turėtų tikrinti, ar veiklos programų ir projektų autoriai atsižvelgia į klimato kaitą.

Ši programų ir projektų patikra, atliekama siekiant nustatyti ne tik jų poveikį aplinkai, bet ir jų galimą neatsparumą klimato kaitai, yra svarbi priemonė, skirta didinti regionų gebėjimą prisitaikyti. Baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos regionai skatinami iki 2012 m. parengti regionines prisitaikymo strategijas. Valstybės narės ir jų regionai regioninei politikai skirtas lėšas turėtų naudoti šioms naujoms strategijoms ir jų įgyvendinimui finansuoti.

- Vadovaujančiosios institucijos turėtų investuoti į projektus, kuriais skatinamas tausiausias išteklių naudojimas.

Investuojant į svarbius aplinkos infrastruktūros projektus didelį dėmesį reikėtų skirti tiems projektams, kurie pagrįsti vadinamąja atliekų tvarkymo ir vandens naudojimo principų hierarchija, nustatyta ES teisės aktuose[26]. Tai reiškia, kad pirmenybę reikėtų teikti atliekų susidarymo prevencijai, po to – antriniam jų panaudojimui, perdirbimui ir galiausiai atgavimui (pvz., energijos atgavimui). Atliekų šalinimas yra paskutinė išeitis. Atliekų valdymo planuose aiški pirmenybė turi būti teikiama prevencijai ir perdirbimui, o ne kitoms galimybėms.

Vadovaujančiosios institucijos turėtų teikti pirmenybę tiems projektams, kuriais būtų taupomas vanduo, didinamas jo vartojimo efektyvumas ir vandens apmokestinimo politikos veiksmingumas arba diegiamos ekonomiškai naudingos vandens poreikio valdymo priemonės. Konkretūs tokių projektų pavyzdžiai yra vandens nuotėkio iš vamzdžių mažinimas, lietaus vandens kolektorių įrengimas arba išvalyto vandens antrinis panaudojimas.

Šią metodiką galima taikyti ir kitose srityse, įvertinus galimybes investuoti į projektus, kuriais skatinamas tausus išteklių naudojimas.

Veiklos programų patikra, siekiant įvertinti, ar jose atsižvelgiama į klimato kaitą ir tausų išteklių naudojimą. Gerosios patirties pavyzdžiai Pakrančių zonos atkūrimo projekto patikra, siekiant nustatyti, ar projekte atsižvelgiama į klimato kaitą. Po jos nuspręsta perkelti pakrantės kelią (Prancūzija). Perdirbimo, kompostavimo sistemų įdiegimas ir biodujų elektrinės įrengimas Sant'Antnin savivaldybės atliekų tvarkymo gamykloje (Malta). |

- .

Geresnis valdymas

Regioninės politikos įnašas siekiant ES tvaraus augimo tikslų yra išskirtinis: konkrečioms vietovėms pritaikyta politika skatinamas daugiapakopis valdymas, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė įgyvendinant integruotas strategijas.

- Valstybių narių viešojo administravimo įstaigos ir politikos formuotojai turėtų įtraukti tvaraus augimo tikslus į bendrą politikos kūrimo procesą.

Strategijos „Europa 2020“ tikslams sparčiau pasiekti, regioninei politikai skirtų lėšų naudojimas turėtų būti bendro politikos formavimo proceso dalis; tai užtikrintų teisinį tikrumą ir tinkamas skatinimo priemones. Tai reiškia, kad rengiant programas ir projektus reikėtų atsižvelgti į reglamentavimo bei administracinės sistemos pokyčius.

- Vadovaujančiosios institucijos turėtų plėtoti partnerystę ir stiprinti strateginį programų priežiūros komiteto vaidmenį.

Paskutiniame 2000–2006 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinime nustatyta, kad siekiant tvaraus augimo tikslų labai svarbu pagerinti valdymą. Geresnis valdymas laikomas itin svarbiu veiksniu, padedančiu sukurti bendrą viziją ir nustatyti tos vizijos autorius tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, kurios yra strategijos ir programos įgyvendinimo varomoji jėga. Socialiniai ir ekonominiai partneriai ir pilietinė visuomenė turi būti įtraukti jau ankstyvajame projektų įgyvendinimo etape ir juose dalyvauti iki programų pabaigos. Priežiūros komitetai turėtų periodiškai įvertinti padarytą parengtos strategijos ir programų tikslų įgyvendinimo pažangą ir prireikus nuspręsti, ar reikia keisti veiklos kryptį. Teminių tinklų plėtojimas nacionaliniu mastu bendradarbiaujant su atitinkamomis valdžios institucijomis taip pat gali padidinti programų tvarumą.

Tvarų vystymąsi skatinantis valdymas. Gerosios patirties pavyzdžiai Nacionalinių ir regioninių aplinkosaugos institucijų tinklų, susijusių su struktūrinių ir sanglaudos fondų valdymu, kūrimas (Ispanija, Italija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Graikija). Nevyriausybinių organizacijų gebėjimų ugdymas ir jų partnerystės skatinimas vykdant regioninę politiką (Slovėnija). |

- Reikėtų skatinti abipusę naudą, gautą panaudojus ES lėšas, ir ieškoti naujoviškų finansavimo metodų.

Gali būti, kad dėl ekonominės krizės valstybės narės nebegalės ir toliau naudoti tik viešojo sektoriaus lėšas. Privačios bendrovės galėtų ir turėtų aktyviau dalyvauti infrastruktūrų projektavimo, statymo ir valdymo procese. Reikėtų plačiau taikyti principą „teršėjas moka“, kuris yra esminis projektų tvarumo veiksnys.Be to, taip pat reikėtų apsvarstyti finansų inžinerijos priemonių naudojimą, siekiant sustiprinti ir papildyti turimus ribotus išteklius. Reikėtų kaip įmanoma geriau panaudoti regioninės politikos priemones JEREMIE ir JESSICA, taip pat imti pavyzdį iš kitų priemonių, pvz., ES mokslinių tyrimų programų rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, naudojimo.

- Reikėtų pasinaudoti visais tarpvalstybinių veiksmų teikiamais privalumais.

Regionai turėtų remti tvarų augimą integruodami įvairių sričių politiką, susijusią su ES teritoriniais vienetais ir vandens telkiniais, ypač pakrančių zonomis, miškais ir upių baseinais, turinčiais didelį biologinės įvairovės potencialą. Valstybių narių ir regionų bendradarbiavimas dėl nuoseklių veiksmų konkrečiuose teritoriniuose vienetuose arba jūrų zonose, pvz., jūrų baseinuose, duos papildomos naudos.Visų pirma vadovaujančiosios institucijos turėtų visapusiškai išnaudoti tarpvalstybinio, tarpregioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, atsižvelgdamos į naują Lisabonos sutartimi nustatytą teritorinės sanglaudos politikos tikslą. Baltijos jūros ir Dunojaus strategijomis atskleidžiama veiksmų makroregioniniu lygmeniu vertė.

IšVADOS

Esminius regioninės politikos veiklos pokyčius bus galima numatyti tik kitoje daugiametėje finansinėje programoje. Šiame komunikate pateikta būdų, kuriais vadovaujančiosios institucijos gali pertvarkyti dabartines regioninės politikos programas pagal strategijos „Europa 2020“ tvaraus augimo tikslus. Nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos raginamos imtis veiksmų jau dabar ir geriau panaudoti gautas lėšas, kad tvarus augimas būtų skatinamas kiekviename Europos regione. Šie veiksmai turėtų būti susiję su pavyzdine iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir strategijoje „Europa 2020“ nustatytais tikslais kovos su klimato kaita ir energetikos srityse[27] ir juos papildyti.

1 Priedas. Veiksmai, kuriais siekiama strategijos „Europa 2020“ tvaraus augimo tikslų, naudojantis regionine politika ir jos finansavimu

Valstybės narės ir regionai skatinami:

- Perskirstyti išlaidas pagal dabartinių programų prioritetus, kad būtų paspartintas perėjimas prie tausaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ūkio, ir išnagrinėti, ar būtina tas programas keisti; pasinaudoti papildoma kaimo plėtros politikos priemonėmis teikiama parama, taip pat pagal aplinkos finansinę priemonę LIFE+, Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą teikiama parama, kuria būtų:

- skatinamas efektyvus energijos vartojimas, atsinaujinančios energijos vartojimas ir mažinamas transporto sektoriaus išskiriamas anglies dioksido kiekis;

- gerinamos ekosistemos funkcijos, visų pirma biologinės įvairovės apsauga, prisitaikymas prie klimato kainos ir stichinių nelaimių prevencija;

- skatinamos ekologinės inovacijos, remiant inovacijų grupes ir IRT paslaugas bei taikomąsias programas.

- Užtikrinti sistemingą tvarumo principų integravimą kiekviename projekto įgyvendinimo etape, ypatingą dėmesį skiriant tausesniam išteklių naudojimui.

- Atsižvelgti į klimato kaitos klausimus vykdant teritorinį planavimą ir įtraukti juos į vietos, regionų ir makroregionines strategijas dėl supranacionalinių zonų, ypač jūros ar upių baseinų.

- Atlikti konkrečius vertinimus ir įtraukti su tuo susijusį skirsnį į metines veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu regioninės politikos programos atitinka šiame komunikate išdėstytas gaires.

- Įgyvendinant nacionalines reformų programas pasinaudoti veiklos programų lankstumu ir perskirstyti regioninei politikai skirtą finansavimą strategijoje „Europa 2020“ nustatytiems prioritetams.

- Pradėti rengti kito laikotarpio programas, kuriose:

- didelis dėmesys skiriamas žaliosioms investicijoms ir perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparaus ūkio, įgyvendinant integruotą tvarios miestų ir (arba) kaimų plėtros strategiją ir visapusiškai atsižvelgiant į konkrečių vietovių ypatumus ir galimybes;

- numatoma stiprinti gebėjimus naudojant lėšas pagal techninės pagalbos programas, kad vietos, regionų veikėjai ir NVO prisidėtų prie regionų prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo strategijų įgyvendinimo.

2 Priedas. Veiksmai, kuriais siekiama strategijos „Europa 2020“ tvaraus augimo tikslų, naudojantis regionine politika ir jos finansavimu

Komisija įsipareigoja kuo skubiau išnagrinėti ir paremti kiekvieną finansavimo perskirstymo prašymą strategijos „Europa 2020“ prioritetiniams tikslams pasiekti. Todėl Komisija:

- bendradarbiaus su tarptautinėmis ir nacionalinėmis finansų institucijomis, kad būtų padidinti ištekliai ir, jei reikia, iki galo išnaudojamos finansinės priemonės, įskaitant visokeriopą iniciatyvų JEREMIE ir JESSICA panaudojimą. Didelis dėmesys bus skiriamas tvarios energijos vartojimui gyvenamuosiuose pastatuose, remiantis paskutiniais reglamentų dėl struktūrinių fondų pakeitimais;

- bendradarbiaus su atitinkamomis valstybių narių ir regionų institucijomis rengiant tikslines bandomąsias iniciatyvas ir seminarus, kuriais bus įgyvendinami šiame komunikate išdėstyti pasiūlymai;

- perduos nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms teminę patirtį, susijusią su programų įgyvendinimu ir stebėsena;

- sutelks dabartinių veiklos programų išteklius ir taip sustiprins institucinius pajėgumus, kad būtų užtikrintas tvaraus vystymosi principų taikymas, ir, pasinaudodama programa JASPERS, pašalins kliūtis;

- toliau padės valstybėms narėms telkti numatytą techninę pagalbą pagal jų programas, skirtas regionų tvariam augimui skatinti, ir lengvins projektų rengimą visais administraciniais lygmenimis;

- nustatys gerosios patirties pavyzdžius ir skatins jų mainus tarp valstybių narių su tvariu augimu susijusiose srityse pagal tokias iniciatyvas kaip „Regionų ekonominiai pokyčiai“ arba ESPON.

-

[1] COM(2010) 2020.

[2] Europos Parlamentas, 2009/2235 (INI), 2010 m. balandžio 30 d.

[3] OL L 291/11 OF 2006 10 21.

[4] COM(2010) 553.

[5] COM(2010) 642 galutinis, „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“.

[6] COM(2010) 700 galutinis, „ES biudžeto peržiūra“.

[7] COM(2010) 110.

[8] Išsamesnė informacija SEC(2011) 92

[9] Taip pat žr. CdR 223/2010.

[10] Išsamesnė informacija SEC(2011) 92

[11] SEC(2008) 2865.

[12] Reglamentas (EB) Nr. 397/2009.

[13] Reglamentas (ES) Nr. 832/2010.

[14] COM (2009) 279 galutinis.

[15] http://www.worldenergyoutlook.org/index.asp.

[16] „Iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir ekosistemų funkcijų nykimą, kiek galima jas atkurti ir padidinti ES pastangas siekiant užkirsti kelią pasauliniam biologinės įvairovės mažėjimui“.

[17] Dešimtasis Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimas (CBD COP10, Nagoja, 2010 m. spalio mėn.).

[18] Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika (EBĮE): „EBĮE vietos ir regionų politikos formuotojams“.

[19] Gallai et al. 2009 m.

[20] „ Konkurencingiausi pramonės sektoriai yra tie, kuriuose tausiausiai naudojami ištekliai, ir atvirkščiai “, – teigiama viename Europos Komisijos finansuotame tyrime (Projektas ENV.G.1/ETU/2007/0041).

[21] Šioje srityje vykdomi veiksmai nurodyti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (COM(2010) 245 galutinis/2).

[22] Pasak vadinamosios Bruntlando Komisijos (1987 m.), tai – dabartinės kartos poreikių patenkinimas nepakenkiant būsimų kartų galimybėms patenkinti savo poreikius.

[23] Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2009.

[24] http://ec.europa.eu/environment/gpp/index_en.htm.

[25] Žr. gerosios patirties pavyzdį – anglies dioksido poveikio stebėsenos priemonę „NECATER“ (Prancūzija), SEC(2011) 92

[26] Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB ir Atliekų pagrindų direktyva 2008/98/EB.

[27] 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.