13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/156

—

palankiai vertina programą „Kūrybiška Europa“. Tai – 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (1) numatyta nauja kultūros ir kūrybos sektoriaus bendroji programa, kuria sujungiamos dabartinės programos „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“ ir sukuriama nauja priemonė, sudarysianti geresnes galimybes pasinaudoti ištekliais,

—

aiškiai pabrėžia, kad kultūra turi savo vertę, nepriklausomai nuo ekonominių kultūros vertybių ir paslaugų aspektų, todėl rengiant programą turi būti atsižvelgta į šį dvejopą pobūdį, nesutelkiant dėmesio tik į kultūros ekonominį naudingumą,

—

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu gerokai padidinti kultūros ir kūrybos sektoriams skiriamą paramą, kad visa jos suma siektų 1,801 mlrd. eurų, t. y. 37 proc. daugiau nei šiems sektoriams skiriama šiuo metu,

—

mano, kad laisva ir nepriklausoma kultūra yra labai svarbi visuomenės vystymuisi. Ji užtikrina nuomonių įvairovę ir laisvę, suteikia galimybę dalyvauti ir sukuria forumus vertingoms ir nepriklausomoms diskusijoms, be kurių gyvybinga demokratija neįsivaizduojama.

Pranešėjas

Gábor BIHARY (HU / ESP), Budapešto miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“

COM(2011) 785 final

1.

palankiai vertina programą „Kūrybiška Europa“. Tai – 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (2) numatyta nauja kultūros ir kūrybos sektoriaus bendroji programa, kuria sujungiamos dabartinės programos „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“ ir sukuriama nauja priemonė, sudarysianti geresnes galimybes pasinaudoti ištekliais;

2.

aiškiai pabrėžia, kad kultūra turi savo vertę, nepriklausomai nuo ekonominių kultūros vertybių ir paslaugų aspektų, todėl rengiant programą turi būti atsižvelgta į šį dvejopą pobūdį, nesutelkiant dėmesio tik į kultūros ekonominį naudingumą;

3.

pripažįsta, kad sujungdama kultūrą ir sklaidos priemones, ši programa gali pagerinti kultūros produktų sklaidos galimybes, sukurti unikalią internetinę audiovizualinių kūrinių rinką ir paskatinti potencialias darbo vietų kūrimo galimybes kultūros ir kūrybos sektoriuose;

4.

pritaria pastangoms supaprastinti bendrąją programą, siekiant suteikti Europos kultūros ir kūrybos darbuotojams geresnes prieigos sąlygas ir užtikrinti jiems galimybę vykdyti savo kūrybinę veiklą Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

5.

pritaria dabartinių programų poveikio vertinimų išvadoms, kuriose nurodytos keturios bendros problemos, kurias tam, kad būtų pasiektas norimas poveikis, reikia spręsti Europos lygmeniu, sujungiant šias programas ir naują finansinę priemonę į vieną bendrą programą:

6.

palankiai vertina tai, kad ši su kultūrų ir kalbų įvairovės sklaida glaudžiai susijusi programa, tenkinanti kultūros ir kūrybos sektorių tarpvalstybinio masto veiklos reikmes, papildys kitų ES programų veiklą: struktūrinių fondų investicijas į kultūros ir kūrybos sektorius, paveldo atkūrimą, kultūros infrastruktūrą ir paslaugas, kultūros paveldo skaitmeninimo fondus ir išorės ryšių bei plėtros priemones;

7.

džiaugiasi, kad programa bus taip pat grindžiama sėkmingai įgyvendinamų iniciatyvų, tokių kaip MEDIA, Europos paveldo ženklas ir Europos kultūros sostinės, patirtimi;

8.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu gerokai padidinti kultūros ir kūrybos sektoriams skiriamą paramą, kad visa jos suma siektų 1,801 mlrd. eurų, t. y. 37 proc. daugiau nei šiems sektoriams skiriama šiuo metu;

9.

pabrėžia, kad paramos didinimas visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“ nuostatas ir prioritetus, taip pat jos pavyzdines iniciatyvas, kadangi investuojant į kultūros ir kūrybos sektorius tiesiogiai prisidedama prie šioje strategijoje numatyto pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslo įgyvendinimo bei sudaromos geresnės sąlygos finansavimui gauti kultūros ir kūrybos sektoriuje veikiančioms MVĮ.

10.

tačiau mano, kad reikia tikslesnių apibrėžčių, visų pirma susijusių su teisiniu pagrindu ir finansinės priemonės taikymo kriterijais;

11.

norėtų priminti, kad dauguma kultūros bei kūrybos sektoriaus įmonių yra mikroįmonės, MVĮ ir savarankiškai dirbančių asmenų įmonės, kurioms reikalingos vietos lygmens iniciatyvos ir organizacinė veikla. Tokia orientacija į vietos specifiką yra teigiamas aspektas regionų požiūriu, nes ji skatina vietos ekonomikos vystymąsi (kūrybiškumas stiprina ekonomikos konkurencingumą) ir taip pat užkerta kelią talentingų vietos kūrėjų emigracijai, išsaugodama atitinkamas darbo vietas. Todėl reikėtų atsižvelgti į ypatingą kultūros darbuotojų ir įmonių padėtį;

12.

palankiai vertina priemones, kuriomis siekiama didinti kultūrinio sektoriaus pajėgumus ir skatinti tarpvalstybinius kultūrinius ryšius pačioje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, turėdamas omenyje, kad kultūrų įvairovė yra vienas iš vystymosi šaltinių;

13.

pritaria teiginiui, kad ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu kultūra gali atlikti tam tikrą vaidmenį, padėdama kūrybiškai įgyvendinti socialinės politikos tikslus, t. y., skatindama inovacijas, kurios padeda siekti rezultatų socialinėje srityje (3);

14.

mano, kad kultūra ir menai, taip pat sklaidos priemonės ir audiovizualinis sektorius pajėgūs keisti visuomenės elgseną, kurdami naujus socialinius ryšius ir skatindami atskirus asmenis išnaudoti savo kūrybines galias, be to, kultūra ir menai gali prisidėti saugant demokratinės visuomenės vertybes;

15.

mano, kad laisva ir nepriklausoma kultūra yra labai svarbi visuomenės vystymuisi. Ji užtikrina nuomonių įvairovę ir laisvę, suteikia galimybę dalyvauti ir sukuria forumus vertingoms ir nepriklausomoms diskusijoms, be kurių gyvybinga demokratija neįsivaizduojama;

16.

pabrėžia, kad visose Europos Sąjungos valstybėse vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka didelė atsakomybė įgyvendinant kultūros politiką, nes vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka esminė misija – skatinti kultūrą, stiprinti jos poveikį, ypač kai reikia saugoti kultūros paveldą ir remti meno naujoves (4). Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka ir ypatinga pareiga užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas turėtų galimybę susipažinti su aktyviu kultūriniu gyvenimu ir jame dalyvauti;

17.

primena, kad jau anksčiau yra pabrėžęs vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą, nes jos dėl savo artumo piliečiams užima geresnę strateginę padėtį ir gali patenkinti konkrečius įvairių ES kultūros grupių poreikius ir pageidavimus bei veiksmingai sutelkti vietos ir regionų bendruomenes skatinant geresnį kultūrų dialogą (5);

18.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms pavyko integruoti kultūros ir kūrybos sektorių į savo vystymosi strategiją, o tai padėjo sustiprinti vietos ekonomiką; vietos bendruomenių lygmeniu galima įsteigti jaunųjų talentų duomenų bankus ir tinklus, skatinti jaunimą studijuoti meną ir kultūrą, remti jaunųjų menininkų profesinį tobulinimą, įgyvendinti įvairialypei terpei skirtus ir daugiakultūrius eksperimentus, skirti viešąsias erdves jaunųjų menininkų kūriniams, skatinti jaunųjų žiūrovų meninį ir kultūrinį ugdymą, remti jaunimo veiklą meno ir kultūros susivienijimuose ir skatinti naujoves vietos tradicijų ir papročių srityse (6);

19.

pabrėžia, kad audiovizualinis sektorius yra ne tik industrija, turinti didelės reikšmės augimui, konkurencingumui ir užimtumui, bet ir itin svarbi veiklos sritis, padedanti saugoti ir skatinti miestų ir regionų kultūrinį identitetą ir kultūrų įvairovę. Dėl savo pobūdžio šis sektorius yra labai svarbus Europos socialinių vertybių sklaidos ir tinkamo demokratinių visuomenių funkcionavimo veiksnys, kadangi audiovizualiniai kūriniai gali atlikti reikšmingą vaidmenį formuojant europinį identitetą (7);

20.

pabrėžia, kad perėjimas prie skaitmeninio formato sudaro naujas galimybes skirtingiems Europos regionams užmegzti tarpusavio ryšius keičiantis audiovizualiniais kūriniais ir bandant naujus ryšių užmezgimo ir keitimosi turiniu būdus. Šis perėjimas gali suteikti galimybę pritraukti naujų žiūrovų, pasinaudoti alternatyvaus turinio privalumais, teikti naujas paslaugas ir atkreipti didesnį dėmesį į skirtingų regionų sukurtą turinį (8);

21.

dar kartą ragina Tarybą ir Europos Parlamentą stipriau akcentuoti esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant ir skleidžiant kultūrą savo bendruomenėse (9) ir užtikrinti, kad naujojoje programoje vietos ir regionų valdžios institucijoms bus suteiktas svaresnis vaidmuo;

22.

šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp stambiems globaliems projektams skiriamų išteklių ir vietos bei regiono lygmeniu sukoncentruotų priemonių ir veiksmų finansavimo;

23.

primygtinai prašo Tarybos ir Europos Parlamento sudaryti galimybę sprendimų priėmimo procese aktyviau dalyvauti kultūros veikėjams, užuot pernelyg didelį dėmesį sutelkus į finansų sektoriaus vaidmenį įgyvendinant reglamentą;

24.

pripažįsta, kad pasiūlyme numatytos priemonės tenkina subsidiarumo ir proporcingumo principų reikalavimus, tačiau pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant Europos kultūros ir kūrybos sektorių finansavimo priemones ir jas valdant reikėtų nuolat konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

25.

norėtų savo veikla prisidėti prie kuo aktyvesnio programos „Kūrybiška Europa“ propagavimo Europos Sąjungos regionuose ir siūlo bendradarbiauti šioje srityje; be to, Komitetas norėtų dalyvauti programos įgyvendinimo stebėsenos procese;

26.

iš esmės pritaria bendrosios programos suskaidymui į tris paprogrames (tarpsektorinę paprogramę, paprogramę „Kultūra“ ir paprogramę MEDIA) ir preliminariam biudžeto paskirstymui kiekvienai šių paprogramių, tačiau atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant programą būtina užtikrinti tam tikrą lankstumą, kad prireikus ir atsižvelgiant į poreikius ir patirtį būtų galima perskirstyti paprogramių biudžeto lėšas;

27.

pažymi, jog svarbu, kad šioje naujoje struktūroje neliktų nuošalyje menų ir kultūros paveldo sektoriai;

28.

pritaria Komisijos pasiūlytam strateginiam ir integraciniam požiūriui, taikomam siekiant remti kultūros ir kūrybos sektorių vystymąsi;

29.

pabrėžia, kad norint, jog integruotos vystymosi strategijos būtų sėkmingos, jos turėtų būtų apibrėžtos atitinkamu teritoriniu lygmeniu, valdžios institucijoms, atsakingoms už skirtingas politikos sritis (pavyzdžiui, ekonomikos vystymą, užimtumą, švietimą ir kultūrą) užmezgant partnerystės ryšius su pilietinės visuomenės, visų pirma verslininkų, darbuotojų ir piliečių asociacijų atstovais.

30.

pažymi, kad reikėtų ištirti, kurios sritys ir temos labiausiai išplėtotos regionuose ir vietos bendruomenėse, ir todėl parama turi būti skiriama joms, nes kiekvienas regionas turi galimybių, kurias būtina identifikuoti: didieji miestai ir regionai turi daugiau priemonių ir galimybių, leidžiančių jiems tapti daugiapakopiais kūrybos ir traukos centrais, tuo tarpu mažieji ir neturtingesni regionai, ypač esantys ES pakraščiuose arba rečiau apgyvendinti, turi būti remiami, kad galėtų atskleisti savo kultūrines vertybes visam pasauliui;

31.

jau anksčiau pabrėžė būtinybę kaupti patikimą informaciją apie bendrą Europos kultūros sektoriaus būklę (10), todėl pritaria priemonėms, kuriomis teikiama parama duomenų rinkimui, tyrimų atlikimui, ateities profesijoms ir darbo vietų kūrimo priemonėms, vertinimams. Nepaisant to, duomenys turėtų būti renkami ir analizuojami bendradarbiaujant nacionalinėms ir Europos statistikos įstaigoms, kad būtų išvengta lėšų, sąnaudų dubliavimosi ir būtų užtikrintas saugus duomenų tvarkymas;

32.

pabrėžia, kad tarpsektorinė aplinka užtikrina geriausias sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriams klestėti, todėl rekomenduoja skatinti meno, filosofijos, mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ir pramonės įmonių sąsajas ir suartėjimą;

33.

mano, kad labai svarbu vystyti tikrą kultūros ir kūrybos sektorių „kūrybinę partnerystę“ su kitomis sritimis, tokiomis kaip švietimas, pramonė, mokslo tyrimai ir viešasis administravimas, bei ragina sukurti veiksmingas priemones perkelti kūrybines žinias, pavyzdžiui, dizainą, į kitus sektorius;

34.

palankiai vertina priemones, skirtas padidinti kultūros sektoriaus pajėgumus, ir skatinančias tarpvalstybinius kultūrinius ryšius pačioje Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

35.

džiaugiasi, kad paprogramėje „Kultūra“ ypatingas dėmesys skiriamas tarptautinių ryšių ir judumo stiprinimui, įskaitant tarptautines gastroles, naujas Europos platformas, skatinančias stambių struktūrų kūrimą, ir labiau strateginėms paramos priemonėms, skatinančioms verstinės literatūros kūrinių leidybą ir jų sklaidą;

36.

pabrėžia, kad pasibaigus krizei kultūra gali atlikti tam tikrą vaidmenį padėdama kūrybiškai įgyvendinti socialinės politikos tikslus, skatindama inovacijas kaip būdą spręsti socialinius klausimus;

37.

džiaugiasi, kad numatoma teikti paramą tarpvalstybinei kultūros sklaidai, ir pabrėžia, kaip svarbu remti sektorius, kurie sudaro sąlygas kultūrai pasiekti auditoriją, nepaisant kartais nepalankios regionų geografinės padėties ir kalbų įvairovės keliamų problemų;

38.

pabrėžia, kad investicijos į kultūrą turi vienodai remti tiek individualią, tiek ir kolektyvinę kūrybą, taip pat ir esminės reikšmės kultūros ir kūrybos sektoriams turinčias sritis, tokias kaip nauji verslo modeliai, kūrybiškumas ir inovacijos, skaitmeninimas, žmogiškojo kapitalo sertifikavimo sistemos ir vystymas bei kūrybinė partnerystė su kitais sektoriais.

39.

pabrėžia bendrų privačiojo ir viešojo sektorių iniciatyvų vystymo svarbą siekiant remti meninius eksperimentus, kurie gali būti abipusiai naudingi stiprinant kultūrą ir didinant įmonių pelningumą;

40.

patvirtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali veiksmingiau veikti informuodamos vietos įmones, kaip ir kokiomis priemonėmis remti vietos ir regionų lygmens kultūrinę veiklą;

41.

pažymi, kad privatusis sektorius neretai atlieka svarbų vaidmenį kultūros rėmimo srityje, laikydamasis įmonių socialinės atsakomybės principo ir teikdamas dotacijas ar paramą kitomis formomis; tačiau vietos ir regionų valdžios institucijos savo ruožtu gali prisidėti kuriant aplinką, kurioje būtų sudarytos palankiausios sąlygos naudotis šia parama;

42.

pripažįsta nuoseklaus ir vidutinės trukmės bei ilgalaikio požiūrio svarbą planuojant kultūros plėtojimui skirtas priemones. Geras pavyzdys - Europos kultūros sostinės (EKS) (11) iniciatyva, kadangi ilgalaikė strategija skatina tvaresnius kultūrinio vystymo metodus, stiprina daromą poveikį ir jo ilgalaikiškumą bei pabrėžia Europos kultūrų turtingumą, įvairovę ir sąlyčio taškus;

43.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatindamos kurti vietos ir regionų audiovizualinius kūrinius, veiksmingai remdamos jų gamybą ir aktyviai prisidėdamos prie kultūrų įvairovės ir jų dialogo skatinimo (12);

44.

pripažįsta plataus masto tarptautinio bendradarbiavimo audiovizualiniame sektoriuje programos, kuria siekiama stiprinti Europos ir trečiųjų šalių kino pramonės kultūrinius ir komercinius ryšius, parengimo svarbą;

45.

sutinka, kad reikės spręsti uždavinius, susijusius su audiovizualinės erdvės pokyčiais pasaulio mastu, kuriuos lemia technologijos pažanga ir struktūrų silpnumas, dėl kurio nukenčia Europos audiovizualinių kūrinių sklaida trečiųjų šalių rinkose ir kuris trukdo šio sektoriaus Europos pramonei naudotis pasaulinio masto perspektyvomis bei kelia grėsmę jo konkurencingumui;

46.

atsižvelgdamas į socialinį programos aspektą nurodo, kad naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumo ugdymas bei mokymo metodų pritaikymas mokykloje ir už jos ribų yra labai svarbus Europos ateičiai; reikėtų taip pat teikti paramą mokymui naujųjų komunikacijos technologijų srityje, kurios yra itin svarbios socialinei ir profesinei integracijai (13);

47.

primena kino atliekamą vaidmenį formuojant Europos identitetą ir integruojant regionus (14);

48.

pabrėžia, kad programa sudaro galimybes kultūros pramonei plėtoti kultūros ir kitų sektorių (IRT, mokslinių tyrimų, turizmo, socialinių partnerių ir kt.) kūrybines partnerystes, tokiu būdu stiprindama investicijų į kultūrą ir kūrybą socialinį ir ekonominį poveikį (15), ypač ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, regionų ir miestų plėtojimo bei jų patrauklumo didinimo apsektais;

49.

pabrėžia, kad būtina taikyti daugiau priemonių siekiant mobilizuoti visą Europos kūrybinio turinio potencialą (16), siekiant didinti novatoriškų ir kokybiškų Europos kūrinių gamybą, gerinti prieigą prie jų ir jų sklaidą, skatinti Europos kultūrų įvairovę ir didinti Europos konkurencingumą sklaidos priemonių srityje;

50.

pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos privalo imtis pagrindinio vaidmens valdant savo kultūros ir kalbų paveldą, propaguoti naujus verslo modelius vietos kūrybinėse įmonėse ir vietos žiniasklaidoje, skatinti kūrinių leidybą, (bendrai) finansuojamą žiniasklaidos institutų ir organizacijų (17);

51.

primena, kad nors „Kūrybiška Europa“ nėra socialinė programa, naujųjų paslaugų ir skaitmeninių sklaidos priemonių bei su kūrinių turiniu susijusi politika negali būti rengiama remiantis vien tik ekonominiais kriterijais; joje būtinai turi būti atsižvelgta ir į kultūrinius bei socialinius kriterijus (18). Todėl kūrybinis turinys turėtų padėti skatinti socialinę sanglaudą ir įtrauktį, visų pirma atskirties grėsmę arba kitų socialinių sunkumų patiriančių grupių atžvilgiu;

52.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti programos ir nacionalinių bei regioninių pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo sinergiją.

53.

pripažįsta, kad vertinant rezultatus teks atsižvelgti į tai, kad veiklos rezultatai priklauso nuo poveikio, kurį kultūros ir kūrybos sektoriuose daro kita Europos ir nacionalinio lygmens veikla, ir todėl poveikis veiklos rodikliams ne visuomet gali būti priskiriamas programai „Kūrybiška Europa“;

54.

pritaria, jog naudinga parengti kiekybinius rodiklius, skirtus bendriesiems ir konkretiesiems tikslams, susijusiems su kultūrine ir kūrybine veikla, pvz., užimtumo, prieinamumo, partnerysčių skaičiaus, mokymosi galimybių, kūrinių sklaidos ir veiklos vykdytojų judumo, filmų auditorijos dydžio ir Europoje sukurtų audiovizualinių kūrinių procento rodiklius; tuo pačiu metu pabrėžia regioninį šių rodiklių matmenį. Komitetas apgailestauja, kad programos rodikliai pernelyg susiję su ekonomikos augimu, pelnu ir konkurencija ir todėl jie nevisiškai tinka vertinti nekomercinį kultūros sektorių ar vykdyti jo stebėseną;

55.

kalbant apie Europos kultūros ir kūrybos sektoriaus finansinio pajėgumo stiprinimo tikslo įgyvendinimą, palankiai vertina tai, kad minimas ne tik paskolų dydis, bet ir finansų įstaigų, finansuojančių kultūros ir kūrybos sektorių veiklą, skaičius ir geografinis pasiskirstymas;

56.

prašo Tarybos ir Europos Parlamento užtikrinti, kad be reguliarios stebėsenos, Komisija pateiktų Regionų komitetui vertinimo ataskaitą, kurią ji turi parengti ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje, kad būtų galima įvertinti, ar programa įgyvendino savo tikslus, yra veiksminga ir suteikia Europai papildomos naudos.