11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 9/4

—

ragina valstybes nares užtikrinti tokias būsto kainas, kad visi galėtų jį turėti, t. y. nuomos brangimas turėtų būti grindžiamas realią padėtį atitinkančiomis kainomis, t. y. metodu, užtikrinančiu saikingą nekilnojamojo turto kainų didėjimą, ir pritaikyti mokesčių politiką, kad sumažėtų spekuliavimo atvejų;

—

palankiai vertina tai, kad Komisija, kaip Regionų komitetas buvo anksčiau raginęs, 2011 m. rugsėjo 19 d. pasiūlė naują požiūrį dėl nuo pranešimo prievolės atleistų vietos lygiu teikiamų ir socialinių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, įskaitant socialinį būstą, taikymo srities išplėtimo; primena, kad valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų apibrėžti visuotinės svarbos paslaugas būsto politikos srityje ir jų teikimo būdus, taip pat pabrėžia, kad Komisija neturi įgaliojimų nustatyti socialinio būsto skyrimo sąlygų nei apibrėžti namų ūkių, kurių svarbiausių poreikių negali patenkinti rinka, kategorijas;

—

prašo, kad, siekiant socialinės sanglaudos, toliau būtų taikomos taisyklės dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos socialinio būsto renovacijai energijos vartojimo požiūriu, kad visi regionai turėtų lankstesnes sąlygas naudoti šiems veiksmams skirtas fondų lėšas; be to, mano, kad struktūrinių fondų lėšos turi būti skiriamos veiksmingai taikant partnerystės principą ir kad valstybės narės turi būti skatinamos bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kartu nustatyti prioritetus ir nuspręsti, kaip šis finansavimas turėtų būti panaudotas;

—

pabrėžia, kad netinkamos būsto sąlygos turi didelės įtakos sveikatai ir kad būsto kokybės gerinimas padeda užkirsti kelią perpildyto, pernelyg drėgno, šalto, blogai vėdinamo būsto neigiamoms pasekmėms jame gyvenančių žmonių sveikatai; priduria, kad būsto neturėjimas yra streso ir nepasitenkinimo šaltinis, neigiamai veikiantis asmenų, šeimų ir visuomenės gyvenimo kokybę, sveikatą ir gerovę.

Pranešėjas

Pranešėjas Alain HUTCHINSON (BE/ESP), Briuselio regiono parlamento narys

1.

dar kartą reiškia pritarimą strategijai „Europa 2020“, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad kitą pusmetį Europos būsto rinkų pusiausvyra bus vienas iš galimų makroekonomikos stebėsenos rodiklių, turint omenyje šių rinkų svarbą siekiant didesnio Europos finansinio ir ekonominio stabilumo;

3.

primena, kad prieinamas ir kokybiškas būstas yra vienas svarbiausių visų Europos Sąjungos piliečių poreikių ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos labai dažnai atlieka svarbų tarpininko vaidmenį padedant žmonėms šį poreikį patenkinti;

4.

pabrėžia, kad nors Europos Sąjunga ir neturi aiškiai apibrėžtų įgaliojimų būsto politikos srityje, tačiau, atsižvelgiant į būsto klausimo svarbą įgyvendinant pirmiau minėtus svarbius Europos Sąjungos tikslus (ekonominis stabilumas, kova su klimato kaita ir socialinė įtrauktis), į horizontaliąją socialinę nuostatą, apibrėžtą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje, ir į Pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnį, būtina paaiškinti, kokio poveikio būstui gali turėti ES politika;

5.

be to, pagal Lisabonos sutarties 14 straipsnį ir jos Protokolą Nr. 26 teisė nustatyti būsto, visų pirma socialinio būsto, politiką turi visiškai priklausyti vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kad būsto politiką jos, išnaudodamos visus turimus finansinius išteklius, galėtų derinti su gyventojų poreikiais, ir taip būtų sudarytos sąlygos vietos ir regionų valdžios institucijoms pačioms kuo geriau įveikti didžiausius visai Europos Sąjungai tenkančius iššūkius;

6.

pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės prisiimtų atsakomybę už būsto politiką ir kad ES politika sudarytų sąlygas pasiekti šį tikslą;

7.

todėl teigiamai vertina išplėstus tinkamumo kriterijus gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą socialinio būsto renovacijai energijos vartojimo efektyvumo ir socialiai atskirtų žmonių būsto sąlygų gerinimo tikslais; todėl ragina šias priemones taikyti ir po 2014 m.;

8.

palankiai vertina tai, kad Komisija, kaip Regionų komitetas buvo anksčiau raginęs (1), 2011 m. rugsėjo 19 d. (2) pasiūlė naują požiūrį dėl nuo pranešimo prievolės atleistų vietos lygiu teikiamų ir socialinių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, įskaitant socialinį būstą, taikymo srities išplėtimo; primena, kad valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų apibrėžti visuotinės svarbos paslaugas būsto politikos srityje ir jų teikimo būdus, taip pat pabrėžia, kad Komisija neturi įgaliojimų nustatyti socialinio būsto skyrimo sąlygų nei apibrėžti namų ūkių, kurių svarbiausių poreikių negali patenkinti rinka, kategorijas;

9.

pritaria Komisijos tyrimo išvadoms, kad būtina ateityje vengti nekilnojamo turto „kainų burbulo“, kadangi tokio pobūdžio reiškiniai turi įtakos ir socialiniam, ir finansiniam stabilumui. Komisijos pasiūlytos naujos bendros hipotekinių kreditų rinkos taisyklės, kurios taikomos iki sutarties pasirašymo ir kuriomis siekiama paskolų teikimo procese dalyvaujantiems rinkos dalyviams sukurti pritaikytą sistemą, turėtų labiau apsaugoti vartotojus, visų pirma neturtingus namų ūkius, tačiau kartu užtikrinti jiems galimybę įsigyti būstą. Jau yra sukurta prižiūrimo ir kontroliuojamo socialinio būsto įsigijimo modelių, įtrauktų į socialinę būsto politiką, kurios neturėtų varžyti naujoji direktyva (3);

10.

pabrėžia, kad ekonominis nestabilumas, kilęs dėl pernelyg didelių būsto kainų, turi įtakos ne tik finansams, jis labai paveikia ir namų ūkių vartojimo įpročius. Europoje nepasiturintys namų ūkiai vidutiniškai 40 proc. savo pajamų išleidžia būstui ir šildymo paslaugoms ir šis procentas nuolat auga (4);

11.

ragina valstybes nares užtikrinti tokias būsto kainas, kad visi galėtų jį turėti, t. y. nuomos brangimas turėtų būti grindžiamas realią padėtį atitinkančiomis kainomis, t. y. metodu, užtikrinančiu saikingą nekilnojamojo turto kainų didėjimą, ir pritaikyti mokesčių politiką, kad sumažėtų spekuliavimo atvejų;

12.

prašo remti investicijas socialinio būsto sektoriuje ir, vertinant investicijų į gyvenamąjį būstą riziką, atsižvelgti į specifinį socialinio būsto pobūdį, kadangi šiame sektoriuje rizika skiriasi, palyginti su kitais nekilnojamo turto sektoriais;

13.

mano, kad Europos investicijų bankas (EIB) turėtų labai padidinti investicijas į būsto sektorių, kadangi kokybiškas, energijos vartojimo efektyvumu pasižymintis būstas už prieinamą kainą yra vietos ekonomikos vystymąsi skatinanti infrastruktūra, visų pirma valstybėse narėse, kuriose nėra viešojo būsto „banko“, be to, reikėtų supaprastinti ir paskolų gavimo sąlygas atsižvelgiant į būtinybę kai kuriuose regionuose sukurti didelį nuomojamo būsto „banką“ siekiant patenkinti vargingiausių gyventojų, negalinčių įsigyti nuosavybės, poreikius;

14.

primena, kad gyvenamojo būsto sektorius išskiria 40 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, todėl sprendžiant klimato kaitos problemas šiam sektoriui turi būti skiriamas didelis dėmesys; priduria, kad, norint pasiekti šiuos tikslus, būtina pagerinti senesnių nei 30 metų pastatų, kurie kai kuriuose regionuose sudaro daugiau nei 70 proc. visų pastatų, savybes; be kita ko, pabrėžia, kad keturių būstų renovacija energijos vartojimo požiūriu prilygsta vienai darbo vietai, todėl atkreipia dėmesį į šio sektoriaus teigiamą ir struktūriniu požiūriu svarbią įtaką užimtumui, ekonomikos augimui ir aplinkos apsaugai vietos lygmeniu;

15.

prašo, kad, siekiant socialinės sanglaudos, toliau būtų taikomos taisyklės dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos socialinio būsto renovacijai energijos vartojimo požiūriu, kad visi regionai turėtų lankstesnes sąlygas naudoti šiems veiksmams skirtas fondų lėšas; be to, mano, kad struktūrinių fondų lėšos turi būti skiriamos veiksmingai taikant partnerystės principą ir kad valstybės narės turi būti skatinamos bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kartu nustatyti prioritetus ir nuspręsti, kaip šis finansavimas turėtų būti panaudotas;

16.

palankiai vertina Europos Komisijos energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo prioritetus ir mano, kad Europos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo (5) būtina dar labiau sustiprinti atsižvelgiant į subsidiarumo principą; prašo Europos Parlamento ir Tarybos užtikrinti, kad reikalavimai sumažinti energijos vartojimą ir energijos nepriteklius darys teigiamą poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir kad sukūrus specialius nacionalinius arba regioninius fondus renovavimo skatinimo priemonės bus visų pirma nukreiptos energijos nepritekliui mažinti;

17.

taip pat pabrėžia, kad techninės paramos programos, t. y. ELENA (vietos lygmens energijos vartojimo efektyvumo planų sudarymas), arba specialūs fondai, pvz., JESSICA (parama integruotam miestų vystymui panaudojant struktūrinių fondų lėšas), yra dvi pagrindinės priemonės, skirtos Merų pakto (kurį iniciavo ir RK) iniciatyvai įgyvendinti, ir mano, kad jos turi būti tęsiamos ir plečiamos kitu programavimo laikotarpiu;

18.

pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia siekti sumažinti mūsų gyvensenos poveikį aplinkai ir ekonomiką pertvarkyti atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytą pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM (2011) 21 galutinis), ir pabrėžia, kad būsto, teritorijų planavimo ir miestų atnaujinimo politika turi atlikti didesnį vaidmenį siekiant minėto tikslo;

19.

teigiamai vertina Komisijos siekį skirti investicijas ekonomikos modernizavimui ir sudaryti visiems piliečiams galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), užtikrinančiomis aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad visose amžiaus ir visuomenės grupėse didėja socialinio būsto paklausa ir auga spaudimas vietos ir regionų valdžios institucijoms patenkinti įvairių gyventojų grupių poreikius, ir prašo, kad plėtojant paslaugas, kuriomis siekiama patenkinti senėjančios visuomenės poreikius, jos būtų geriau pritaikytos prie šios visuomenės grupės poreikių ir būtų prieinamos techniškai ir finansiškai; pabrėžia, kad visose Europos šalyse didėja vyresnio amžiaus žmonių skurdas, ir prašo šį klausimą įtraukti į naująją Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje programą, kuria remiantis koordinuojami šioje srityje atliekami moksliniai tyrimai, ir ypatingą dėmesį skirti sprendimams, kurie suteiktų galimybę vyresnio amžiaus žmonėms kiek įmanoma ilgiau likti gyventi savo namuose, atsižvelgiant į tai, kad geresnės galimybės pasinaudoti esamu būstu yra protingas ir perspektyvus būdas sumažinti pagalbos poreikį padedant žmonėms likti jų gyvenamojoje vietoje ir grįžti į visuomeninį gyvenimą sudarant geresnes sąlygas jų asmeniniam nepriklausomumui;

21.

dar kartą pabrėžia, kad ateities (pažangių) miestų kūrimo bandomuosiuose projektuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas piliečiams, į šiuos projektus įtraukiant socialinės įtraukties klausimą ir skatinant juose dalyvauti vartotojus, tokiu būdu pripažįstant jų lemiamą vaidmenį pertvarkant miestus, kurių tvarumas gali būti užtikrintas tik tuomet, jei bus pasiekta socialinė sanglauda;

22.

mano, kad technologijoms, leidžiančioms statyti mažai energijos naudojančius pastatus, turi būti skirtos platesnės programos, kurios padėtų vartotojams jas įsisavinti, be to, šioje srityje būtina ne tik vykdyti mokslinius tyrimus, bet ir skirti didesnį Europos finansavimą naudotojų ir vartotojų informavimo ir jų įtraukimo priemonėms;

23.

palankiai vertina informacinių technologijų ir nuotolinės priežiūros, teikiančių paramą vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems jų namuose, pažangą;

24.

remia Europos Sąjungos tikslą sumažinti skurdą iki 2020 m. Šiam tikslui pasiekti valstybės narės ir regionų valdžios institucijos turi įgyvendinti plataus užmojo programas;

25.

pabrėžia, kad netinkamos būsto sąlygos turi didelės įtakos sveikatai ir kad būsto kokybės gerinimas padeda užkirsti kelią perpildyto, pernelyg drėgno, šalto, blogai vėdinamo būsto neigiamoms pasekmėms jame gyvenančių žmonių sveikatai; priduria, kad būsto neturėjimas yra streso ir nepasitenkinimo šaltinis, neigiamai veikiantis asmenų, šeimų ir visuomenės gyvenimo kokybę, sveikatą ir gerovę;

26.

prašo, kad būsto klausimas taptų šių programų pagrindu ir būtų sprendžiamas kartu su investicijų ir kokybiško būsto už prieinamą kainą pasiūlos didinimo klausimais, įskaitant tiek nuosavybę, tiek nuomą;

27.

ragina reguliariai skelbti EUROSTATO duomenis apie būstą (kainą, kokybę) ir socialinę įtrauktį, kad būtų galima vertinti pažangą šioje srityje ir šiuos duomenis papildyti vietos ir regionų statistika;

28.

laikosi nuomonės, kad būtinas skubus benamystės (6) problemos sprendimas ir kad šiuo požiūriu būtina koordinuotai sutelkti visas politikos sritis, kurios svarbios sprendžiant benamystės problemą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES kovos su benamyste strategijos  (7) ir ragina Komisiją ją nedelsiant įgyvendinti;

29.

prašo, kad socialinės inovacijos būtų labiau remiamos kovos su skurdu plane ir mokslinių tyrimų pagrindų programoje siekiant išbandyti naujas politikos sričių valdymo formas ir pagerinti galimybes gauti būstą bei spręsti benamystės problemą (8);

30.

susidomėjęs atsižvelgia į konsensuso konferencijos benamystės klausimu, vykusios Belgijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu, žiuri komisijos rekomendacijas ir primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant partnerystę su susijusios veiklos vykdytojais ir didinant prieinamo būsto pasiūlą, kadangi tai yra nors ir nepakankama, bet būtina sąlyga norint sumažinti benamystę;

31.

pritaria, kad būtina plėtoti įvairius būsto sprendimus siekiant tenkinti vis labiau kintančius poreikius ir pasiūlyti galimybes rinktis nuomoti būstą ar jį įsigyti, pavyzdžiui, kurti kooperatyvus, bendrą nuosavybę (angl. shared equity), žemės turto valdymo patikėjimo bendruomenes (angl. land trust communities) ir t. t.; prašo, kad valstybės narės paremtų vietos ir regionų valdžios institucijas palaikant ir didinant būsto pasiūlos įvairovę, atsižvelgdamos į būsto renovacijai reikalingus mechanizmus, tačiau neskatintų įsigyti nuosavybės atsisakant kitų būsto gavimo formų;

32.

prašo, kad Komisijos komunikate dėl socialinio verslumo, kurį žadama paskelbti 2011 m. pabaigoje, būtų įvardytos socialinių įmonių teikiamos galimybės plėsti būsto už prieinamą kainą pasiūlą;

33.

pabrėžia, kad urbanistinės ir socialinės politikos priemonėmis būtina užkirsti kelią pavojingai gyvenamųjų rajonų diferenciacijos tendencijai arba tuos skirtumus mažinti;

34.

pažymi, kad be galimybės sutelkti Europos Sąjungos struktūrinius fondus socialiai atskirtų grupių būstams (ši priemonė turės būti tęsiama kitoje programoje, nes padeda spręsti nederamo būsto klausimą), taip pat būtina labiau sujungti Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ESP / ERPF) veiklą, kad būtų galima paremti tvarų skurdžių kvartalų (9) vystymą; atkreipia dėmesį į tai, kad kvartalų atnaujinimas neturėtų paskatinti socialinės gyventojų kaitos reiškinių ir kad reikia įgyvendinti socialinės įvairovės programas, kad būtų galima užtikrinti socialinę sanglaudą;

35.

prašo valstybių narių užtikrinti, kad toliau būtų rengiami neoficialūs už būsto politiką atsakingų ministrų posėdžiai, kadangi tai padeda keistis informacija, geriau suprasti nacionalinę politiką ir nacionalines aplinkybes, taip pat ir suderinti pozicijas tais klausimais, kurie daro esminį poveikį nacionalinei būsto politikai, o ypač jos finansavimui;

36.

siūlo, kad EUROSTATUI būtų pavesta atlikti konkretų Eurobarometro tyrimą dėl būsto sąlygų ir kainų, atsižvelgiant į būsto reikšmę kasdieniam Europos Sąjungos piliečių gyvenimui;

37.

siūlo Europos Parlamento tarpfrakcinei grupei miestų ir apgyvendinimo klausimais su Regionų komitetu reguliariai rengti posėdžius dėl Europos būsto, visų pirma miestuose, politikos aspektų.