3.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/8

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 27/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

Pakeitimo paraiška pagal 9 straipsnį

„FOURME D’AMBERT“ ARBA „FOURME DE MONTBRISON“

EB Nr.: FR-PDO-0117-0119-30.03.2006

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Produkto specifikacijos dalis, kurioje padaryta pakeitimų:

—		Produkto pavadinimas
—		Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita [nurodyti]

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento ar santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimai
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikini specifikacijos pakeitimai dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai):

3.1.   Pavadinimas:

„Fourme d’Ambert ou fourme de Montbrison“ pakeisti į „Fourme d’Ambert“.

Šis dalinis pakeitimas taip pat taikomas ir likusiai specifikacijos daliai.

Šiais dviem pavadinimais vadinami du skirtingi gaminiai. Darant šį pakeitimą SKVN „Fourme d’Ambert“ atskiriama nuo SKVN „Fourme de Montbrison“.

3.2.   Aprašymas:

Pirmoji produkto aprašymo pastraipa pakeičiama patikslinant, kad „Fourme d'Ambert yra (...) pilkšvos ar pilkos spalvos sūris, kurio paviršius gali būti su baltu, geltonu ir raudonu pelėsiu ar melsvo atspalvio. Vidus baltas ar kreminės spalvos, su ertmėmis ir tolygiai pasiskirsčiusiu mėlynu ar žaliu pelėsiu. “

Antroji aprašymo pastraipa pakeičiama tokia pastraipa:

Argumentai:

Taip išdėstant sūrio aprašymas tampa tikslesnis: patikslintas jo dydis ir svoris, žievės ir vidaus išvaizda.

3.3.   Geografinė vietovė:

Specifikacijos 3 punktas pakeičiamas taip:

„Fourme d’Ambert geografinei vietovei priskiriama:

—

istorinę vietovę, kurioje šis produktas atsirado, sudaro Forė kalvų viršutinėje dalyje, Luaros ir Piui de Domo departamentų pakraščiuose esanti Hautes chaumes du Forez vietovė. Ši vietovė geomorfologiniu ir botanikos aspektu sudaro visiškai savitą gamtinį vienetą. Hautes chaumes – dideli tyrlaukių plotai, kurių pamatinės uolienos granitinės – yra drėkinamos ir veikiamos žemyno bei jūros klimato. Nustatyta, kad šios vietovės augalija pasižymi įvairove ir priklauso nuo vietovės sąlygų ir šiuo metu bei praeityje vykdytos žemės ūkio veiklos. Tai žolė ir pievos, mėlynėmis, šiliniais viržiais ir raipstais; rasakilomis ir vaivorais apaugę tyrlaukiai; pelkės ir durpynai. Hautes chaumes vietovėje taip pat yra vadinamųjų jas arba jasseries aukštikalnių ganyklų pastatų, esančių aukščiau nei nuolatiniai pastatai – tai liudija apie žemės ūkio veiklą, susijusią su nuo seno gaminamu šiuo sūriu.

—

Atokiose vietovėse šį sūrį imta gaminti XX amžiaus pradžioje. Šios zonos yra pakankamai aukštai arba stačiose vietovėse, kad jas būtų galima vadinti kalnų vietovėmis. Šie regionai daugiausia sudaryti iš kristalinių ar vulkaninių uolienų plynaukščių, tarp kurių įsiterpia slėniai, kuriuose pagrindinė ūkio veikla – galvijininkystė.

Pienas turi būti gaunamas, o sūriai gaminami, brandinami ir ne ilgiau kaip 28 dienas nuo fermentavimo šliužo fermentu saugomi geografinėje vietovėje, esančioje santraukoje nurodytų savivaldybių teritorijoje.“

Argumentai:

Siekiant apibrėžti „Fourme d’Ambert“ ypatybes, remiantis išvardytais kriterijais iš naujo nustatyta šio produkto geografinė gamybos vietovė.

To padarinys – iš pradžioje buvusių 858 savivaldybių 495 savivaldybės išbrauktos.

3.4.   Kilmės įrodymas:

Įterpiamos tokios dalys:

Argumentai:

Nurodyti duomenys padėtų užtikrinti geresnę produktų kilmės kontrolę ir priežiūrą. Jie suderinti su 2007 m. besikeitusiais nacionalinių teisės aktų, susijusių su kilmės vietos nuorodomis, reikalavimais.

3.5.   Gamybos būdas:

Ši dalis palyginti su ankstesne specifikacija buvo patikslinta ir padalyta į kelias mažesnes dalis. Ankstesnis tekstas pakeistas taip:

Pieno gamyba

a)   raciono pagrindas

Argumentai:

Šie pakeitimai skirti sūrio ir SKVN vietovės ryšiui sutvirtinti, naudojant pieninių karvių pašarus.

b)   bandos laikymas ir ganymas

Argumentai:

Šie pakeitimai skirti sūrio ir SKVN vietovės ryšiui sutvirtinti, nustatant pieninių karvių ganymo sąlygas.

c)   Pašarų papildai

„Pieninių galvijų bandoje papildai ir priedai vidutiniškai per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 800 kg sausųjų medžiagų vienai pieninei karvei.

Liestini priedai ir papildai:

—	visi grūdai ir jų subproduktai,

—	kukurūzų burbuolės,

—	bet kokios išspaudos, į kurias nepridėta šlapalo,

—	dehidratuota liucerna, dehidratuoti runkelių griežiniai, išrūgos, melasa, baltyminių ir aliejinių augalų sėklos,

—	druska, mineralai, mikroelementai, vitaminai.

Bet kokie priedai, kuriuos naudojant siekiama tiesiogiai pakeisti pieno sudėtį, draudžiami.“

Argumentai:

Priedai (visi mitybos produktai, išskyrus pašarus: grūdai, mineralai ir kt.) pieno gamyboje būtini. Šie pašarai minėtoje produkto geografinėje vietovėje auginami labai retai. Uždrausti juos naudoti negalima, tačiau būtina sudaryti išsamų sąrašą, kad nebūtų naudojami papildai, pienui galintys turėti nepageidaujamo poveikio. Be to, siekiant, kad kaip raciono pagrindas būtų naudojami geografinėje vietovėje užauginti pašarai, tokių papildų ir priedų kiekis ribojamas.

d)   pieno laikymas ūkyje

Argumentai:

Šie pakeitimai skirti užtikrinti pieno kokybę ūkyje ir prieš pradedant apdorojimą sūrinėje.

Naudojamas pienas

Argumentai:

Visi su naudojamu pienu susiję gamybos reikalavimai aprašyti išsamiau, kad šis etapas būtų tiksliau reglamentuotas.

Perdirbimas

„Tolesni etapai (sutraukos arba varškės supjaustymas, maišymas, sudėjimas į formą, nuvarvinimas, sūdymas baigus nuvarvinti) apibūdinami šiose pastraipose:

—	Sutrauktas pienas, vadinamas sutrauka arba varške, pjaustant susmulkinamas 1–2 cm dydžio gabalėliais, kurie baigiant maišyti katile tampa panašūs į kukurūzo grūdą.

—	Varškės ir išrūgų mišinys keletą kartų maišomas ir paliekamas pastovėti.

—	Prieš formuojant sūrį dalis išrūgų gali būti pašalinama.

—	Prieš varškę dedant į formą ji nuvarvinama ant specialaus takelio ar analogiškos gamybos ūkyje sistemos.

—	Neslegiant per 24–48 valandas ji nuvarvinama patalpoje, kurioje temperatūra 18–25 °C, sūrį apverčiant.

—	Baigtas nuvarvinti ir iš formos išimtas sūris sūdomas druska ir (arba) laikant jį sūryme.“

Argumentai:

Visos sūrio gamybos sąlygos aprašytos detaliau.

Patikslinta fermentavimo šliužo fermentu temperatūra, taip pat sūdymo laikas, kuris svarbus norint, kad sūris įgytų tam tikras savybes.

Badymo etapas būtinas, siekiant sūryje susidarytų „Fourme d’Ambert“ būdingas pelėsis. Todėl šį etapą būtina aiškiai apibūdinti.

Nokinimas ir saugojimas

„Subadytas sūris ne trumpiau kaip 17 dienų nokinamas rūsyje arba nokinimo patalpoje, kurioje temperatūra yra 6 °C–12 °C, o santykinis drėgnis 90–98 %.“

„Paskui sūriai 28 dienas nuo fermentavimo pridedant šliužo fermento laikomi patalpoje, kurios temperatūra 0–6 °C.“

„Saugoma kilmės vietos nuoroda „Fourme d’Ambert“ sūriui gali būti suteikta tik praėjus 28 dienoms po fermentavimo šliužo fermentu.“

Argumentai:

Nokinimo sąlygos patikslintos siekiant tinkamiau reglamentuoti šį svarbų sūrio gamybos etapą.

Gamyba ūkyje

Argumentai:

Įvairūs gamybai ūkyje būdingi etapai pateikti vienoje dalyje.

3.6.   Ryšys su geografine vietove:

Antra, trečia ir ketvirta dalys pakeistos šiomis dalimis:

Argumentai:

Punktas „Ryšys su geografine vietove“ pakeistas, nes keisti punktai „Pavadinimas“, „Geografinė vietovė“ ir „Gamybos būdas“.

3.7.   Ženklinimas etiketėmis:

Naujos nuostatos, atnaujinamos dėl to, kad nacionaliniai reikalavimai keitėsi, ir patikslinimai. Panaikintas reikalavimas produktą žymėti INAO logotipu.

3.8.   Nacionaliniai reikalavimai:

Įterpiama:

Argumentai:

2002 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintų saugomos kilmės vietos nuorodos techninio taikymo taisyklių įtraukimas į SKVN specifikaciją.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„FOURME D’AMBERT“

EB Nr.: FR-PDO-0117-0119-30.03.2006

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1.   Atsakinga valstybės narės institucija:

Pavadinimas:	Institut National de l’Origine et de la Qualité
Adresas:	51 rue d’Anjou 75008 Paris FRANCE
Tel.	+33 153898000
Faks.	+33 153898060
El. paštas	info@inao.gouv.fr

2.   Grupė:

Pavadinimas:	Syndicat Interprofessionnel de la Fourme d’Ambert
Adresas:	4, place de l'Hôtel de Ville 63600 Ambert FRANCE
Tel.	+33 473820155
Faks.	+33 473824400
El. paštas:	contact@fourme-ambert.com
Sudėtis:	Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( ) kita ( )

3.   Produkto rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas:

„Fourme d’Ambert“

4.2.   Aprašymas:

Cilindro, kurio aukštis 17–21 cm, skersmuo 12,5–14 cm, o svoris 1,9–2,5 kg, formos pelėsinis, neslėgtas, nekaitintas, fermentuotas ir pasūdytas sūris iš karvės pieno; riebalai jame sudaro 50 % sausųjų medžiagų, sausųjų medžiagų ne mažiau kaip 50 %.

Žievė sausa, pilkšvos ar pilkos spalvos, gali būti su baltu, geltonu ir raudonu pelėsiu ar melsvo atspalvio. Vidus baltas ar kreminės spalvos, su ertmėmis ir tolygiai pasiskirsčiusių mėlynu ar žaliu pelėsiu.

4.3.   Geografinė vietovė:

„Fourme d’Ambert“ geografinei vietovei priskiriama:

—

istorinę vietovę, kurioje šis produktas atsirado, sudaro Forė kalvų viršutinėje dalyje, Luaros ir Piui de Domo departamentų pakraščiuose esanti Hautes chaumes du Forez vietovė. Ši vietovė geomorfologiniu ir botanikos aspektu sudaro visiškai savitą gamtinį vienetą. Hautes chaumes – dideli tyrlaukių plotai, kurių pamatinės uolienos granitinės – yra drėkinamos ir veikiamos žemyno bei jūros klimato. Nustatyta, kad šios vietovės augalija pasižymi įvairove ir priklauso nuo vietovės sąlygų ir šiuo metu bei praeityje vykdytos žemės ūkio veiklos. Tai žolė ir pievos, mėlynėmis, šiliniais viržiais ir raipstais apaugę tyrlaukiai; rasakilomis ir vaivorais apaugę tyrlaukiai; pelkės ir durpynai. Hautes chaumes vietovėje taip pat yra vadinamųjų jas arba jasseries aukštikalnių ganyklų pastatų, esančių aukščiau nei nuolatiniai pastatai – tai liudija apie žemės ūkio veiklą, susijusią su nuo seno gaminamu šiuo sūriu.

—

Atokiose vietovėse šį sūrį imta gaminti XX amžiaus pradžioje. Šios zonos yra pakankamai aukštai arba stačiose vietovėse, kad jas būtų galima vadinti kalnų vietovėmis. Šie regionai daugiausia sudaryti iš kristalinių ar vulkaninių uolienų plynaukščių, tarp kurių įsiterpia slėniai, kuriuose pagrindinė ūkio veikla – galvijininkystė.

Pienas turi būti gaunamas, o sūriai gaminami, brandinami ir ne ilgiau kaip 28 dienas nuo fermentavimo šliužo fermentu saugomi geografinėje vietovėje, esančioje tokioje teritorijoje:

Pui de Domo departamentas

Visos Ambert, Ardes, Arlanc, Besse-et-Saint-Anastaise, Bourg-Lastic, Courpière, Cunlhat, Herment, Manzat, Montaigut, Olliergues, Pionsat, Pontaumur, Pontgibaud, Rochefort-Montagne, Saint-Amant-Roche-Savine, Saint-Anthème, Saint-Dier-d'Auvergne, Saint-Germain-l'Herm, Saint-Gervais-d'Auvergne, Saint-Rémy-sur-Durolle, Tauves, Thiers, La Tour-d'Auvergne, Viverols kantonų savivaldybės.

Aubière kantono Romagnat savivaldybė.

Beaumont kantono Saint-Genès-Champanelle savivaldybė.

Billom kantono Bongheat, Mauzun, Montmorin savivaldybės.

Champeix kantono Clémensat, Courgoul, Creste, Grandeyrolles, Ludesse, Montaigut-le-Blanc, Saint-Floret, Saint-Nectaire, Saint-Vincent, Saurier, Tourzel-Ronzières, Verrières savivaldybės.

Châteldon kantono Châteldon, Lachaux, Paslières, Puy-Guillaume, Ris savivaldybės.

Combronde kantono Combronde savivaldybė.

Gerzat kantono Sayat savivaldybė.

Issoire kantono Vodable savivaldybė.

Jumeaux kantono Champagnat-le-Jeune, La Chapelle-sur-Usson, Esteil, Peslières, Saint-Jean-Saint-Gervais, Saint-Martin-d'Ollières, Valz-sous-Châteauneuf savivaldybės.

Lezoux kantono Néronde-sur-Dore, Orléat, Peschadoires savivaldybės.

Menat kantono Blot-l'Eglise, Lisseuil, Menat, Neuf-Eglise, Pouzol, Saint-Gal-sur-Sioule, Saint-Pardoux, Saint-Rémy-de-Blot, Servant, Teilhet savivaldybės.

Riom-Est kantono Châtelguyon savivaldybė.

Riom-Ouest kantono Enval, Volvic savivaldybės.

Royat kantono Chanat-la-Mouteyre, Durtol, Orcines savivaldybės.

Saint-Amant-Tallende kantono Aydat, Chanonat, Cournols, Olloix, Saint-Sandoux, Saint-Saturnin, Saulzet-le-Froid, Le Vernet-Sainte-Marguerite savivaldybės.

Saint-Germain-Lembron kantono Saint-Gervazy savivaldybė.

Sauxillanges kantono Bansat, Chaméane, Egliseneuve-des-Liards, Saint-Etienne-sur-Usson, Saint-Genès-la-Tourette, Saint-Jean-en-Val, Saint-Quentin-sur-Sauxillanges, Sauxillanges, Sugères, Vernet-la-Varenne savivaldybės.

Vic-le-Comte kantono Isserteaux, Manglieu, Pignols, Sallèdes savivaldybės.

Kantalio departamentas

Visos Allanche, Condat, Murat, Saint-Flour – Nord, Saint-Flour – Sud kantonų savivaldybės.

Luaros departamentas

Montbrison kantono Lérigneux, Roche savivaldybės.

Noirétable kantono La Chamba, La Chambonie savivaldybės.

Saint-Georges-en-Couzan kantono Chalmazel, Jeansagnière, Saint-Bonnet-le-Courreau, Sauvain savivaldybės.

4.4.   Kilmės įrodymas:

Kiekvienas ūkinės veiklos vykdytojas, kuris pageidauja visiškai ar iš dalies dalyvauti gaminant ir surenkant pieną, taip pat gaminant ar nokinant „Fourme d’Ambert“ sūrį, privalo pateikti identifikavimo deklaraciją. Šią deklaraciją patvirtina ir registruoja grupė.

Kiekvienas ūkinės veiklos vykdytojas privalo kompetentingoms valdžios institucijoms pateikti apskaitos knygas ir kitus pieno bei sūrių kilmei, kokybei ir gamybos sąlygoms patikrinti reikalingus dokumentus, visų pirma, kasdieninės buhalterijos apyskaitą, kurioje nurodyti įsigyti ir išvežti sūriai bei pienas, ar kitus analogiškus apskaitos dokumentus.

Nokinimo rūsių valdytojai privalo vykdyti specialią apskaitą arba turėti analogiškus apskaitos dokumentus, kuriuose nurodomi įvežti ir išvežti produktai, ir visų pirma, pateikiama tokia informacija: sūrio subadymo data, galvų skaičius ir partijų numeriai, baigus brandinti sūrio ištraukimo iš rūsių ar brandinimo patalpų data.

Siekiant patikrinti SKVN žymimo produkto savybes, atliekamas analitinis ir organoleptinis tyrimas, skirtas užtikrinti šiam tyrimui pateiktų produktų kokybę ir tipiškumą.

4.5.   Gamybos būdas:

Melžiamų karvių didžiąją raciono dalį ištisus metus turi sudaryti pašaras iš geografinės vietovės. Ši nuostata gali būti netaikoma sausros metu, vykstant neįprastiems meteorologiniams reiškiniams ar susiklosčius kitokioms ypatingoms aplinkybėms.

Karvių raciono pagrindą turi sudaryti ganyklų žolė, nuvytusi žolė ar silosas. Tuo metu, kai auga žolė, karves privaloma ganyti ganyklose, jei tai leidžia oro sąlygos. Ganiavos metu karves nuolat laikyti tik tvarte ar ūkyje, tačiau ne ganykloje, draudžiama. Pieninių galvijų bandoje papildai ir priedai vidutiniškai per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 800 kg sausųjų medžiagų vienai pieninei karvei.

Pienas ūkyje negali būti laikomas ilgiau nei 48 valandas nuo pirmo melžimo.

Ūkyje gaminamam sūriui naudojamas žalias, nenugriebtas, nenormalizuotas (t. y. nepakeisto baltymų ir riebalų kiekio) pienas.

Fermentavimas atliekamas 30–35 °C temperatūroje naudojant tik šliužo fermentą.

Tolesni etapai: sutraukos arba varškės susmulkinamas 1–2 cm dydžio gabalėliais, kurie baigiant maišyti katile tampa panašūs į kukurūzo grūdą, maišymas, sūrio formavimas, nuvarvinimas, baigus nuvarvinti sūdymas sūryme ir (arba) su druska.

Praėjus keturioms dienoms po to, kai pridedama šliužo fermento, sūris patalpoje, kurios temperatūra 6–15 °C, subadomas.

Subadytas sūris ne trumpiau kaip 17 dienų nokinamas rūsyje arba nokinimo patalpoje, kurioje temperatūra yra 6 °C–12 °C, o santykinis drėgnis 90–98 %.

Paskui sūriai 28 dienas nuo fermentavimo pridedant šliužo fermento laikomi patalpoje, kurios temperatūra 0–6 °C.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Fourme d’Ambert“ sūriui gali būti suteikta tik praėjus 28 dienoms po fermentavimo šliužo fermentu.

4.6.   Ryšys su geografine vietove:

Šį sūrį iš tiesų imta gaminti ankstyvaisiais viduramžiais Haut-Forez regione, kuriame žemės ūkio ir su ganyklomis susijusi veikla dominavo iki Antrojo pasaulinio karo.

Legendose pasakojama, kad galų laikais Forė kalnuose kultą praktikuojantys druidai žinojo šį sūrį ir, anot Pastero instituto direktoriaus Maze, „Fourme d'Ambert“ arba „Fourme de Montbrison“ sūris Arvernes krašte buvo gaminamas dar prieš jį užkariaujant Cezariui.

Neginčijami „Fourme d'Ambert“ arba „Fourme de Montbrison“ gamybos įrodymai siekia VIII–IX amžių. Labai savita sūrio forma vaizduojama viename iš septynių virš įėjimo į Forė kalnuose netoli Saint-Anthème esančią senovinę feodalų laikų La Chaulme koplyčią įmūrytų akmenų.

Žodis Fourme kilęs iš žodžio forme (forma), indo, naudoto varškei laikyti; šiandien fourme reiškia Centrinės Prancūzijos kalnuose pagamintą sūrį.

Sūrį pirmiausia imta gaminti Forė kalnuose, kurių aukščiausia viršukalnė yra 1 640 m. Pierre-Sur-Haute. Šis aukštumų regionas – dideli tyrlaukių plotai, kurių pamatinės uolienos granitinės – drėkinamas ir veikiamas žemyno bei jūros klimato. Nepaisant atšiaurių gamtos sąlygų, žemės ūkio ir ganyklų veikla, orientuota į sūrio gamybą iš nedidelių bandų pieno, jame tapo dominuojančia.

Iki Antrojo pasaulinio karo šis sūris buvo gaminamas tik ūkiuose. Tai buvo atliekama trobelėse, vadinamose jasseries, panašiose į Alpių aukštikalnių ganyklų trobeles ar į Overnės regiono piemenų trobeles, vadinamas burons. Šių jasseries trobelių ant Forė kalnų masyvo apiejų šlaitų buvo daug. Tuo metu buvo tik viena sūrio rūšis, pagal abipus masyvo esančias dvi dideles rinkas pavadinta „Fourme d’Ambert“ arba „Fourme de Montbrison“.

Kadangi XX a. pradžioje Forė aukštikalnių ganyklose ūkiuose sūrio imta gaminti mažiau, šiame regione, ypač ant rytinių Forė masyvo šlaitų, pradėjo steigtis pieninės. 1950 m. penkiolika pieninių surinkdavo pieną iš labai nedidelės teritorijos.

XX a. pradžioje taip pat atsirado įmonių, šį sūrį gaminančių už tradicinės vietovės ribų. Visų pirma, tai buvo Puy de Dôme vakarinėje dalyje (Laqueuille ir Rochefort-Montagne), paskui Cantal (Murat) ir Dore slėnyje (Thiers, Puy de Dôme). Galiausiai, šeštajame XX a. dešimtmetyje sūrio gamintojai įsisteigė Saint-Flour (Cantal) ir Balbigny (Loire lygumoje).

Šios atokios vietovės, kuriose sūrį imta gaminti XX a. pradžioje, yra pakankamai aukštai arba stačiose vietovėse, kad jas būtų galima vadinti kalnų vietovėmis. Šie regionai daugiausia sudaryti iš kristalinių ar vulkaninių uolienų plynaukščių, tarp kurių įsiterpia slėniai, kuriuose pagrindinė ūkio veikla – galvijininkystė.

Mažėjant sūrio gamybai ūkyje ir plečiantis gamybos zonai, kartu keitėsi ir gamybos technologijos. Todėl keičiantis Fourme sūrio gamybai, atsisakyta maišymo ir sūrio masės sūdymo, o vietoj to imta švelniai nuvarvinti ir sūdyti sūrį mirkant sūryme. Nuo vieno gaminio, vadinamo „Fourme d’Ambert“ arba „Fourme de Montbrison“, pereita prie „Montbrison“ sūrio rūšies, kuriai būdinga tai, kad varškė iš anksto nuvarvinama, maišoma ir druska sūdoma į masę, ir prie „Ambert“ sūrio rūšies, kuriai būdinga tai, kad varškė nuvarvinama nedaug, o sūris sūdomas jį mirkant sūryme arba paviršių pasūdant druska.

Nors dokumentuose pavadinimai „Fourme de Montbrison“ ir „Fourme d’Ambert“ vartoti kaip sinonimai, pastarajam sūriui suteikiant kilmės vietos nuorodą paaiškėjo, kad šie sūriai pakankamai skiriasi – jie gaminami skirtingose vietovėse ir naudojant skirtingus sūrio gamybos metodus. Todėl imtasi šiuos du sūrius apibūdinti tiksliau ir iš naujo nustatyti jų geografinę gamybos vietovę pagal zoną, kurioje jie tradiciškai buvo gaminami.

4.7.   Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:	I.N.A.O.
Adresas:	51 rue d’Anjou 75008 Paris FRANCE
Tel.	+33 153898000
Faks.	+33 142255797
El. paštas	info@inao.gouv.fr

Pavadinimas:	D.G.C.C.R.F.
Adresas:	59 Bd V. Auriol 75703 Paris Cedex 13 FRANCE
Tel.	+33 144871717
Faks.	+33 144973037

4.8.   Ženklinimas etiketėmis:

Etiketėje privalomas užrašas „Appellation d'Origine Controlée“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda) ir saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, įrašytas raidėmis, kurių dydis sudaro bent jau du trečdalius didžiausių ant etiketės esančių raidžių.

Prie SKVN pavadinimo pridėti kitus apibūdinančius žodžius, išskyrus konkrečius prekių ženklus, draudžiama.

---