52010PC0748

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis,

COM(2010) 748

2010/xxxx (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo

(Nauja redakcija)

{SEC(2010) 1547}{SEC(2010) 1548}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS

Bendrosios aplinkybės

Šiuo pasiūlymu nauja redakcija išdėstomas 2001 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I).

Reglamentas „Briuselis I“ – teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose Europos Sąjungoje pagrindas. Jis taikomas įvairiausių rūšių byloms – ne vien sutartiniams, bet ir deliktiniams bei turtiniams reikalavimams. Jame nustatyta, kuris teismas tinkamiausias ginčui su užsienio elementu spręsti ir sklandžiam kitoje valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų pripažinimui ir vykdymui užtikrinti. Reglamentas pakeitė 1968 m. Briuselio konvenciją, kurią sudarė dešimt valstybių narių ir kuri po Sąjungos plėtros etapų buvo ne kartą keičiama. Reglamentas taikomas visose valstybėse narėse, įskaitant Daniją, su kuria sudarytas atskiras tarptautinis susitarimas ir kuriai Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo suteiktas specialus statusas teisminio bendradarbiavimo srityje.

Reglamentas įsigaliojo 2002 m. kovo mėn. Po aštuonerių metų Komisija peržiūrėjo praktinį reglamento veikimą ir nusprendė esant reikalinga jį pakeisti.

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Iš esmės manoma, kad reglamentas veikia sėkmingai, tačiau iš konsultacijų su suinteresuotaisiais asmenimis ir įvairių Komisijos užsakymu atliktų teisinių ir empirinių tyrimų paaiškėjo, kad šiuo metu taikant reglamentą kyla tam tikrų sunkumų, kurie turėtų būti pašalinti. Iš esmės galima išskirti keturis pagrindinius trūkumus:

- Kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūra („egzekvatūra“) tebekliudo laisvam teismo sprendimų judėjimui, dėl to proceso šalys patiria nereikalingų sąnaudų ir sugaišta daug laiko, o bendrovės ir piliečiai vengia visapusiškai naudotis vidaus rinkos privalumais.

- Jei atsakovas gyvena už ES ribų, galimybė kreiptis į teismą Europos Sąjungoje apskritai nepatenkinama. Išskyrus tam tikras išimtis, dabartinis reglamentas taikomas tik tais atvejais, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ES. Kitu atveju jurisdikciją reglamentuoja nacionalinė teisė. Skirtingas nacionalinis reglamentavimas lemia nevienodas ES bendrovių galimybes kreiptis į teismą, kai sandoriai sudaromi su partneriais iš trečiųjų šalių: vienoms nekyla didesnių sunkumų bylinėtis ES, o kitos negali net ir tais atvejais, kai nėra kito kompetentingo teismo, užtikrinančio teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, kai pagal nacionalinę teisę nesuteikiama galimybė kreiptis į teismą dėl ginčo, kurio šalys gyvena už ES ribų, neužtikrinamas imperatyvių ES teisės normų, kuriomis saugomi, pavyzdžiui, vartotojai, darbuotojai ir prekybos agentai, įgyvendinimas.

- Būtina gerinti susitarimų dėl teismingumo veiksmingumą. Šiuo metu susitarime dėl teismingumo šalių nurodytas teismas pagal reglamentą įpareigotas sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei į kitą teismą kreiptasi pirmiau. Ši nuostata leidžia nesąžiningai veikiančioms ginčo šalims pirmiausia kreiptis į teismą, kuriam ginčas nėra teismingas, ir taip vilkinti ginčo išsprendimą pasirinktame teisme. Dėl to patiriama papildomų sąnaudų, gaištamas laikas ir mažinamas teisinis tikrumas bei ginčo išsprendimo numatomumas, kurio kaip tik ir siekiama susitarimu dėl teismingumo.

- Būtina gerinti arbitražo ir teisminio ginčo sprendimo sąsają. Arbitražas nepatenka į reglamento taikymo sritį. Tačiau teisme ginčydama arbitražinį susitarimą, šalis gali jį veiksmingai apeiti ir sudaryti sąlygas tam, kad lygiagrečiai ir neveiksmingai vyktų keli teismo procesai, kurie gali baigtis nesuderinamais ginčo sprendimais. Dėl to patiriama papildomų sąnaudų, gaištamas laikas, mažinamas ginčo išsprendimo numatomumas ir sukuriamos paskatos piktnaudžiauti bylinėjimosi taktika.

Išsami dabartinės sistemos problemų analizė ir įvairių jų sprendimo galimybių poveikis pateikti prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime.

Bendras peržiūros tikslas – toliau plėtoti Europos teisingumo erdvę pašalinant likusias laisvo teismo sprendimų judėjimo kliūtis laikantis abipusio pripažinimo principo. Europos Vadovų Taryba šio tikslo svarbą pabrėžė 2009 m. Stokholmo programoje[1]. Konkrečiau, šiuo pasiūlymu siekiama palengvinti tarptautinį bylinėjimąsi ir laisvą teismo sprendimų judėjimą Europos Sąjungoje. Peržiūra taip pat turėtų padėti sukurti reikiamas teisines sąlygas Europos ekonomikai atsigauti.

KONSULTACIJOS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Prieš pateikiant pasiūlymą dėl esamų dabartinės sistemos problemų ir galimų jų sprendimų buvo išsamiai konsultuotasi su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, valstybėmis narėmis, kitomis institucijomis ir ekspertais. 2009 m. balandžio 21 d. Komisija priėmė reglamento taikymo ataskaitą ir žaliąją knygą, kurioje pateikė reglamento peržiūros pasiūlymų, dėl kurių sulaukė iš viso 130 nuomonių. Komisija atsižvelgė į keletą įvairiems peržiūros aspektams skirtų tyrimų, pavyzdžiui, 2007 m. praktinio reglamento taikymo tyrimo[2] ir 2006 m. likusios jurisdikcijos tyrimo[3], išvadas. Empiriniai duomenys apie įvairių reformos priemonių poveikį buvo surinkti dar dviejuose nepriklausomuose tyrimuose[4]. 2009 m.[5] ir 2010 m.[6] Komisija dalyvavo organizuojant dvi peržiūrai skirtas konferencijas. 2010 m. liepos mėn. įvyko susitikimas su nacionaliniais ekspertais. Arbitražo klausimams spręsti buvo įsteigta atskira ekspertų grupė, kuri susitiko tris kartus – 2010 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėn.

Toliau pateikiamos per konsultacijas pareikštos suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl pagrindinių reformos elementų. Kiek tai susiję su egzekvatūra , didžioji dauguma suinteresuotųjų subjektų ir visos valstybės narės pritarė laisvam teismo sprendimų judėjimui Europos Sąjungoje. Be to, iš esmės pritarta egzekvatūros procedūros panaikinimui siekiant minėto tikslo. Vyraujanti dauguma suinteresuotųjų subjektų manė, kad egzekvatūros panaikinimas turėtų būti susietas su procesinėmis garantijomis, visų pirma siekiant apsaugoti šalies, kurios atžvilgiu prašoma įvykdyti sprendimą, gynybos teises. Išsiskyrė nuomonės dėl tokių garantijų apimties ir vietos, kur jos turėtų būti suteikiamos (vykdymo valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje). Tam tikrų abejonių išreikšta dėl egzekvatūros panaikinimo šmeižto bylose ir nagrinėjant kolektyvinius ieškinius. Kiek tai susiję su reglamento veikimu tarptautinėje teisės sistemoje, dauguma manė, kad daugiašalės tarptautinės derybos būtų tinkamiausias reglamentavimo variantas. Išsiskyrė nuomonės, kokių priemonių geriausiai imtis nesant tokio reglamentavimo. Nemažai suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių pritarė tam, kad jurisdikcijos taisyklės būtų taikomos ir atsakovams iš trečiųjų valstybių, visų pirma, kad būtų užtikrinta galimybė kreiptis į Europos teismus, tačiau dauguma suinteresuotųjų subjektų manė, kad trečiosios valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas turėtų būti reglamentuojamas daugiašaliu pagrindu, nes taip tarptautiniu lygmeniu būtų užtikrintas abipusiškumas. Kiek tai susiję su susitarimais dėl teismingumo, daugelis suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių pritarė būtinybei gerinti tokių susitarimų veiksmingumą. Iš įvairių būdų šiam tikslui pasiekti palankiausiai buvo įvertinta nuostata, kad pasirinktam teismui būtų teikiama pirmenybė spręsti dėl savo jurisdikcijos. Toks mechanizmas iš esmės atitiktų 2005 m. Hagos konvencijoje dėl susitarimų dėl teismingumo nustatytą sistemą ir užtikrintų nuoseklumą Sąjungoje bei tarptautiniu lygmeniu, jei Sąjunga nuspręstų ateityje prisijungti prie 2005 m. konvencijos. Kiek tai susiję su reglamento ir arbitražo sąsaja, daugelis suinteresuotųjų subjektų pripažino esant problemų ir pritarė ketinimui ateityje imtis priemonių, tačiau keletas arbitrų asociacijų išreiškė susirūpinimą, kad bet koks reglamentavimas gali turėti įtakos pirmaujančiam Europos arbitražo centrų vaidmeniui pasauliniu lygiu. Išsiskyrė nuomonės, kokių priemonių geriausia imtis, t. y. aktyviai populiarinti arbitražinius susitarimus su sąlyga, kad bus vengiama lygiagrečiai vykstančių teismo procesų ir piktnaudžiavimo bylinėjimosi taktikomis, ar iš esmės neįtraukti arbitražo į reglamento taikymo sritį. Nepaisant to, dauguma suinteresuotųjų subjektų nurodė iš esmės esantys patenkinti 1958 m. Niujorko konvencijos veikimu, todėl Sąjunga šiuo klausimu neturėtų imtis jokių priemonių.

Prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime Komisija išanalizavo pagrindinių siūlomos reformos aspektų sąnaudas ir naudą.

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Siūlomi tokie reformos elementai:

- tarpinės teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūros ( egzekvatūros ) panaikinimas, išskyrus teismo sprendimus, priimtus šmeižto bylose ir nagrinėjant kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo;

- reglamento jurisdikcijos taisyklių išplėtimas ir taikymas ginčams, kai atsakovas yra iš trečiosios šalies, įskaitant reglamentavimą tokių atvejų, kai tas pats dalykas yra ES ir užsienio teismo žinioje;

- susitarimų dėl teismingumo veiksmingumo gerinimas;

- reglamento ir arbitražo sąsajos gerinimas;

- geresnis teismo procesų valstybių narių teismuose koordinavimas;

- galimybių kreiptis į teismą dėl tam tikrų rūšių ginčų gerinimas ir

- aiškus sąlygų, kuriomis laikinosios ir apsaugos priemonės galėtų judėti ES, apibrėžimas.

Egzekvatūros panaikinimas

Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose, grindžiamas abipusio teismo sprendimų pripažinimo principu, buvo plėtojamas lygiagrečiai kuriant vidaus rinką. Abipusis pripažinimas buvo palaipsniui gerinamas švelninant reikalavimus užsienio teismų sprendimų tikrinimui Sąjungoje. Šiuo metu teisminis bendradarbiavimas ir valstybių narių pasitikėjimas pasiekė tokį brandos lygį, kad galima pereiti prie paprastesnės, mažiau sąnaudų reikalaujančios ir labiau standartizuotos teismo sprendimų judėjimo sistemos ir panaikinti valstybėse narėse esančius formalumus. Todėl pasiūlymu naikinama visų teismo sprendimų, patenkančių į reglamento taikymo sritį, egzekvatūros procedūra, tačiau tai netaikoma teismo sprendimams, priimtiems šmeižto bylose ir nagrinėjant kolektyvinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Egzekvatūros panaikinimas bus susiejamas su procedūrinėmis garantijomis, kurios užtikrins tinkamą atsakovo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir jo gynybos teisių, garantuojamų ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, apsaugą. Atsakovas galėtų naudotis trimis pagrindinėmis teisių gynimo priemonėmis, kuriomis išimtiniais atvejais jis galės užkirsti kelią tam, kad vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas įsigaliotų kitoje valstybėje narėje: pirma, jis galės ginčyti teismo sprendimą kilmės valstybėje narėje, jei nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą toje valstybėje. Antra, pasiūlyme numatoma išimtinė teisių gynimo priemonė vykdymo valstybėje narėje, leidžianti atsakovui ginčyti bet kokius kitus procedūrinius trūkumus, kurių gali pasitaikyti kilmės valstybės narės teisme vykstančiame procese ir kurie gali pažeisti jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą. Trečioji teisių gynimo priemonė leistų atsakovui sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, jei jis prieštarauja kitam teismo sprendimui, priimtam vykdymo valstybėje narėje arba – jei įvykdomos tam tikros sąlygos – kitoje šalyje. Šiomis garantijomis reaguojama į tokias aplinkybes, kurios iki šiol buvo atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą pagrindas, visų pirma siekiant užtikrinti gynybos teisių apsaugą; pagrindinis skirtumas tas, kad panaikinama viešosios tvarkos pažeidimo kontrolė. Bus išvengta egzekvatūros procedūros laiko sąnaudų bei išlaidų, o būtina atsakovų teisių apsauga – išsaugoma.

Be to, šiame pasiūlyme pateikta vairių standartinių formų, kuriomis siekiama palengvinti užsienio teismų sprendimo pripažinimą ir vykdymą nesant egzekvatūros procedūros, taip pat prašymas peržiūrėti teismo sprendimą, kai taikoma pirmiau aprašyta gynybos teisių užtikrinimo procedūra. Šios formos palengvins kompetentingų institucijų darbą vykdant teismo sprendimus, ypač tais atvejais, kai reikia apskaičiuoti palūkanas ir išlaidas. Be to, jomis naudojantis nebereikės versti teismo sprendimų, o atsakovui, kuris turi imtis veiksmų kitoje valstybėje narėje, bus lengviau pateikti prašymą peržiūrėti teismo sprendimą.

Pasiūlymu išsaugoma egzekvatūros procedūra teismo sprendimams šmeižto bylose, kai asmuo teigia, kad žiniasklaidos priemonės pažeidė jo asmenines arba privatumo teises. Tokios bylos itin delikačios, o valstybėse narėse vyrauja skirtingi požiūriai, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi įvairių paveiktų pagrindinių teisių, kaip antai, žmogaus orumas, pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui, asmens duomenų apsauga, saviraiškos ir informacijos laisvė. Dėl šių skirtumų ir dėl to, kad nėra Sąjungos lygmeniu suderintų kolizijos taisyklių (žr. Reglamento (EB) Nr. 864/2007 (Roma II)[7] 1 straipsnio 2 dalies g punktą), per anksti daryti prielaidą, kad teisės sistemų tarpusavio pasitikėjimas jau yra pakankamas, kad šiuo klausimu būtų galima atsisakyti status quo . Todėl tikslinga laikinai, kol nėra aiškesnių šios srities materialinių ir (arba) kolizinių normų, toliau taikyti egzekvatūros procedūrą teismo sprendimams šmeižto bylose.

Egzekvatūra taip pat toliau taikoma teismo sprendimams bylose, kuriose ieškinį pareiškė grupė ieškovų, įgaliotas asmuo arba viešąjį interesą ginanti institucija ir kurios susijusios su neteisėta verslo praktika ieškovų daugetui padarytos žalos atlyginimu (kolektyvinis ieškinys). Visoje ES taikomi labai skirtingi neteisėta verslo praktika grupei nukentėjusiųjų padarytos žalos atlyginimo mechanizmai. Iš esmės kiekviena nacionalinė ieškinių dėl žalos atlyginimo sistema yra unikali ir todėl šioje srityje nėra dviejų panašių nacionalinių sistemų. Kai kurios procedūros taikomos labai specifiniuose sektoriuose (pvz., prarastų kapitalo investicijų išieškojimas Vokietijoje arba antikonkurencine veikla padaryta žala Jungtinėje Karalystėje); kitų procedūrų taikymo sritis labai plati (pvz., su kolektyviniais ieškiniais susijusios procedūros Ispanijoje). Antras skirtumas – teisė pareikšti ieškinį bylose dėl žalos atlyginimo: kai kurios valstybės narės viešosioms institucijoms suteikė įgaliojimus tam tikrose srityse kelti bylas (pvz., ombudsmenas Suomijoje), kitos teisę pareikšti ieškinį suteikė privačioms organizacijoms, kaip antai vartotojų asociacijos (pvz., Bulgarija) arba grupės vardu veikiantiems privatiems asmenims (pvz., Portugalija). Daugelyje valstybių narių taikomas keleto teisės pareikšti ieškinį taisyklių derinys. Kitas skirtumas susijęs su nukentėjusiųjų, kurie gali pasinaudoti teise pareikšti kolektyvinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kategorija. Daugumoje pirmiau nurodytų nacionalinių sistemų teisė pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo suteikiama vartotojams ir tik keliose tokia teisė suteikiama ir kitiems nukentėjusiesiems, pavyzdžiui, mažosioms įmonėms. Be to, skiriasi ir teismo sprendimo poveikis tokios grupės nariams: daugumoje valstybių narių teismo sprendimas privalomas tik tiems, kurie aiškiai pritarė teismo procesui (angl. opt–in , pvz., Švedijoje, Italijoje). Keliose valstybėse narėse teismo sprendimas privalomas visiems grupės nariams, nebent jie teismo procesui nepritarė (Portugalijoje, Danijoje, Nyderlanduose). Be to, valstybėse narėse skiriasi momentas, kada konkrečiai apibrėžiami teisę pareikšti ieškinį turintys asmenys; vienose valstybėse narėse tokie asmenys apibrėžiami, kai pareiškiamas atstovaujamasis ieškinys (pvz., Jungtinėje Karalystėje), kitose tai gali būti nustatoma vėliau (pvz., Lenkijoje ir Ispanijoje). Be to, labai skiriasi kolektyvinių ieškinių dėl žalos atlyginimo finansavimas, kompensacijos paskirstymas ir alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų naudojimas. Atsižvelgiant į šiuos didelius skirtumus, šiuo metu negali būti daroma prielaida, kad pasiektas reikiamas pasitikėjimo lygis. Todėl Komisija turi surengti viešas konsultacijas dėl Europos kolektyvinio ieškinio koncepcijos, siekdama nustatyti, kokios kolektyvinio ieškinio formos tiktų ES teisės sistemai ir 27 ES valstybių narių teisėtvarkai. Viešos konsultacijos, be kita ko, padės įvertinti, kaip veiksmingai Europos civilinės ir procesinės teisės normos taikomos kolektyviniams ieškiniams ir visoje ES vykdytiniems teismo sprendimams. Kol nėra konsultacijų išvadų, kolektyvinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimu per anksti atsisakyti status quo , panaikinant egzekvatūros procedūrą teismo sprendimams bylose, kuriose pareikšti kolektyviniai ieškiniai. Jei konsultacijų rezultatai paskatintų priimti šios srities derinimo arba suartinimo priemones, šio reglamento pasiūlymo projekto nuostatos, kuriomis panaikinama egzekvatūra , nuoseklumo dėlei turėtų būti taikomos ir minėto pobūdžio byloms. Net jei derinimo arba suartinimo priemonės nebūtų priimtos, išplėtus minėtų nuostatų taikymo sritį, Komisija neturėtų prarasti galimybės pasiūlyti panaikinti tarpines priemones byloms, kuriose nagrinėjami kolektyviniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, jei tai būtų veiksminga ir naudinga Europos teisėtvarkos vystymuisi šia kryptimi.

Reglamento veikimo tarptautinėje teisės sistemoje gerinimas

Siūloma keletas pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti reglamento veikimą tarptautinėje teisės sistemoje.

- Pagal reglamento pasiūlymą jurisdikcijos taisyklės pradedamos taikyti atsakovams iš trečiųjų šalių. Šiuo pakeitimu iš esmės bus išplečiamos bendrovių ir piliečių galimybės Europos Sąjungoje paduoti į teismą atsakovus iš trečiųjų šalių, nes tais atvejais galima pasinaudoti specialiomis jurisdikcijos taisyklėmis, kurios, pavyzdžiui, numato sutarties vykdymo vietos jurisdikciją. Konkrečiau – pakeitimu bus užtikrinta, kad vartotojams, darbuotojams, ir draudėjams skirtos apsauginės jurisdikcijos taisyklės taip pat bus taikomos, kai atsakovas gyvena ne ES.

- Be to, pasiūlymu suderinamos papildomos jurisdikcijos taisyklės ir numatomi du papildomi ginčų, kai atsakovas gyvena ne ES, sprendimo institutai. Pirma, pasiūlyme numatyta, kad ne ES gyvenantis atsakovas gali būti paduotas į teismą jam priklausančio kilnojamojo turto buvimo vietoje, jei jo vertė nėra neproporcinga ieškinio vertei, o ginčas pakankamai glaudžiai susijęs su teismo, kuriame iškelta byla, valstybe nare. Be to, valstybės narės teismai galės pasinaudoti jurisdikcija, jei nėra jokio kito teismo, užtikrinančio teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o ginčas pakankamai glaudžiai susijęs su atitinkama valstybe nare ( forum necessitatis ). Suderinus papildomą jurisdikciją užtikrinama, kad piliečiai ir bendrovės turės vienodas galimybes Sąjungoje kreiptis į teismą, o bendrovėms vidaus rinkoje šiuo klausimu sudaromos vienodos sąlygos. Suderintomis taisyklėmis pakeičiamos panaikintos dabartinės nacionalinės taisyklės. Pirma, turto buvimo vieta kompensuoja atsakovo nebuvimo Sąjungoje aplinkybę. Tokia taisyklė šiuo metu taikoma didelėje valstybių narių dalyje; jos privalumas – užtikrinama galimybė vykdyti teismo sprendimą valstybėje, kurioje jis buvo priimtas. Antra, forum necessitatis užtikrina ES ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri ypač svarbi ES bendrovėms, investuojančioms į šalis, kurių teisės sistema dar nėra brandi.

- Pasiūlyme numatyta diskrecinė lis pendens taisyklė, taikoma ginčams dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių, kurie yra ES ir trečiosios šalies teismų žinioje. Išimties atveju valstybės narės teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei byla pirmiau iškelta ES nepriklausančios šalies teisme, kuris, tikėtina, priims sprendimą per protingą terminą, o sprendimą bus galima pripažinti ir vykdyti toje valstybėje narėje. Šiuo pakeitimu siekiama išvengti lygiagrečiai ES ir už jos ribų vykstančių teismo procesų.

Susitarimų dėl teismingumo veiksmingumo gerinimas

Į pasiūlymą įtraukti du pakeitimai, kuriais siekiama gerinti susitarimų dėl teismingumo veiksmingumą.

Tais atvejais, kai šalys nurodė konkretų teismą ar teismus jų ginčui nagrinėti, pasiūlyme pasirinktajam teismui suteikiama pirmenybė spręsti dėl savo jurisdikcijos, nesvarbu, ar byla jame iškelta pirmiau ar vėliau. Bet kuris kitas teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol pasirinktasis teismas konstatuos arba – jei susitarimas negalioja – paneigs savo jurisdikciją. Šiuo pakeitimu bus pagerintas susitarimų dėl teismingumo veiksmingumas ir pašalintos paskatos piktnaudžiauti teismo procesu nekompetentinguose teismuose.

Be to, pasiūlyme numatyta suderinta kolizinė norma, reglamentuojanti materialinį susitarimų dėl teismingumo galiojimą, taip šiuo atžvilgiu užtikrinant panašų rezultatą, nesvarbu, kuriame teisme byla iškelta.

Abu pakeitimai atspindi 2005 m. Hagos konvencijoje dėl susitarimų dėl teismingumo įtvirtintus sprendimus ir taip palengvina Europos Sąjungos galimybes prisijungti prie šios konvencijos.

Reglamento ir arbitražo sąsajos gerinimas

Pasiūlyme numatyta speciali taisyklė, reglamentuojanti arbitražo ir teismo proceso tarpusavio santykį. Pagal šią taisyklę teismas, kuriame pradėta byla dėl ginčo, privalo sustabdyti procesą, jei jo jurisdikcija ginčijama arbitražinio susitarimo pagrindu ir buvo kreiptasi į arbitražinį teismą arba su arbitražiniu susitarimu susijęs teismo procesas pradėtas arbitražo vietos valstybėje narėje. Šiuo pakeitimu bus pagerintas arbitražinių susitarimų veiksmingumas Europoje, užkirtas kelias lygiagrečiai vykstančiam teismo ir arbitražo procesui ir pašalintos paskatos piktnaudžiauti bylinėjimosi taktika.

Geresnis teismo procesų valstybių narių teismuose koordinavimas

Kita grupe pakeitimų siekiama gerinti teismo procesų valstybėse narėse koordinavimą. Tai yra:

- Pasiūlymu siekiama pagerinti bendrąją lis pendens taisyklę, numatant terminą, per kurį teismas, kuriame byla iškelta pirmiau, nuspręstų dėl savo jurisdikcijos. Be to, pakeitimu numatoma, kad teismai, kuriuose iškeltos bylos dėl to paties dalyko, keičiasi informacija.

- Pasiūlymu palengvinamas susijusių ieškinių sujungimas, nes panaikinamas reikalavimas, kad sujungimą turi numatyti nacionalinė teisė.

- Kiek tai susiję su laikinosiomis ir apsaugos priemonėmis, pasiūlyme numatytas laisvas tokių priemonių judėjimas, kai jas skiria teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, įskaitant ex parte skirtas priemones (jei įvykdomos tam tikros sąlygos). Ir priešingai, pasiūlyme draudžiamas teismo, neturinčio jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, skirtų laikinųjų priemonių judėjimas. Kadangi nacionalinės nuostatos šiuo klausimu labai skiriasi, šių priemonių poveikis turėtų būti ribojamas valstybės narės, kurioje jos buvo skirtos, teritorija, taip užkertant kelią pavojui, kad bus piktnaudžiaujama ieškant palankesnio teisinio reglamentavimo (angl. forum shopping ). Jei bylos nagrinėjimas iš esmės yra vieno teismo žinioje, o kito teismo prašoma skirti laikinąsias priemones, pasiūlyme numatoma abiejų teismų pareiga bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad skiriant laikinąsias priemones būtų atsižvelgta į visas bylos aplinkybes.

Teisės kreiptis į teismą stiprinimas

Paskutine pakeitimų grupe gerinamas praktinis jurisdikcijos taisyklių veikimas. Tai yra:

- suteikiama galimybė ieškinius dėl daiktinių teisių pareikšti kilnojamojo turto buvimo vietoje;

- darbuotojams suteikiama galimybė pareikšti darbo srities ieškinius atsakovų daugetui pagal 6 straipsnio 1 dalį. Ši galimybė buvo numatyta 1968 m. Briuselio konvencijoje. Jos įtraukimas į reglamentą bus naudingas darbuotojams, norintiems iškelti bylą tos pačios grupės darbdaviams, turintiems buveines skirtingose valstybėse narėse (žr. byloje C-462/06 aprašytą situaciją). Vėl numatyta galimybė sujungti bylas prieš keletą atsakovų šiame kontekste daugiausia bus naudinga darbuotojams. Priešinga situacija, t. y., kai darbdavys sujungia bylas prieš keletą darbuotojų, individualių darbo sutarčių klausimais praktikoje iš esmės nepasitaiko;

- numatoma galimybė sudaryti susitarimą dėl teismingumo, kilus ginčams dėl patalpų nuomos profesiniams tikslams, ir

- atsakovui atvykus į teismą numatoma pareiga jį informuoti apie teismo jurisdikcijos neginčijimo teisines pasekmes.

Teisinis pagrindas

Šiuo pasiūlymu keičiamas Reglamentas Nr. 44/2001, kuris buvo pagrįstas Europos bendrijos steigimo sutarties 61 straipsnio c punktu ir 67 straipsnio 1 dalimi. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atitinkamą teisinį pagrindą sudaro Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktai.

Remiantis prie sutarčių pridėtu Protokolu dėl Danijos pozicijos, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinė dalis Danijai netaikoma. Tačiau Reglamento Nr. 44/2001 taisyklės Danijai taikomos pagal 2005 m. spalio 19 d. Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas. Tame susitarime taip pat įtvirtintas mechanizmas, leidžiantis Danijai taikyti bet kokią priemonę, keičiančią Reglamentą Nr. 44/2001.

Remiantis atitinkamomis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės nuostatomis, V antraštinė dalis šioms šalims netaikoma nebent jos nuspręstų kitaip.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Pirmiau išvardyti įvairūs peržiūros elementai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo reikalavimus. Kiek tai susiję su subsidiarumu, valstybės narės negali panaikinti egzekvatūros , nes ši procedūra buvo suderinta reglamentu „Briuselis I“, todėl gali būti keičiama tik reglamentu. Tie patys argumentai galioja ir dabartinių jurisdikcijos taisyklių gerinimui ir teismo procesų koordinavimui tarp valstybių narių. Kiek tai susiję su siūlomu likusios valstybių narių jurisdikcijos derinimu, dėl skirtingų galiojančių nacionalinių normų sandorius su šalimis iš ES nepriklausančių valstybių sudarančioms įmonėms sukuriamos nevienodos rinkos sąlygos. Tik Europos lygmens teisės aktais gali būti sukurtos vienodos sąlygos. Kalbant apie sąsają su arbitražu pasakytina, kad valstybės narės negali pačios užtikrinti, kad jose vykstančios arbitražo procedūros būtų tinkamai koordinuojamos su teismo procesu kitoje valstybėje narėje, nes nacionalinių teisės aktų poveikį riboja teritorialumo principas. Todėl būtina imtis priemonių ES lygmeniu.

Iš prieš šio pasiūlymo pridėto poveikio vertinimo matyti, kad visų pasiūlytų pakeitimų nauda atsveria jų sąnaudas, todėl siūlomos priemonės yra proporcingos.

Poveikis pagrindinėms teisėms

Kaip išsamiai išdėstyta prie šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime ir vadovaujantis Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija[8], visi reformos elementai atitinka Pagrindinių teisių chartijoje numatytas teises, visų pirma jos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, jais pagerinamas 38 straipsnyje numatyta vartotojų apsauga. Panaikinant egzekvatūrą bus sukurtos specialios peržiūros procedūros, kuriomis bus užtikrinama, kad atsakovas galėtų naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, o teismo sprendimas, kuriuo nepaisyta jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą arba gynybos teisių, neturės jam poveikio. Su tarptautine teisės sistema susiję pokyčiai pagerins piliečių, ypač silpnesniųjų šalių, ir įmonių galimybes kreiptis į teismą Europos Sąjungoje. Pašalinus galimybes apeiti susitarimą dėl teismingumo arba arbitražinį susitarimą, sumažėja pavojus, kad lygiagrečiai vyks keli procesai, todėl pagerėja bendrasis teisingumo ir Chartijos 16 straipsnyje įtvirtintos laisvės užsiimti verslu veiksmingumas. Nė viena šio reglamento nuostata nedaro poveikio darbuotojų ir darbdavių arba atitinkamų jų organizacijų teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų ir juos sudaryti, o interesų konflikto atveju – imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, savo interesams apginti, kaip nurodyta Chartijos 28 straipsnyje.

ê 44/2001

2010/xxxx (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 44/2001

2000 m. gruodžio 22 d.

dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo

(Nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ê 44/2001 (pritaikytas)

atsižvelgdamia į Europos bendrijos steigimo sutartį √ Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ∏, ir ypač į jos 61 √ 67 ∏ straipsnio c √ 4 ∏ punktą ir 67 √ 81 ∏ straipsnio 1 √ 2 ∏ daliesį √ a, c ir e punktus ∏,

ê 44/2001

atsižvelgdamia į Europos Komisijos pasiūlymą[9],

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[10],

atsižvelgdamia į Europos Eekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

ò naujas

(1) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[12] buvo keičiamas keletą kartų[13]. Kadangi reikia priimti naujus pakeitimus, dėl aiškumo reikėtų reglamentą išdėstyti nauja redakcija.

ê 44/2001 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2) Bendrija √ Sąjunga ∏ yra nustačiusi sau tikslą prižiūrėti ir vystyti laisvės, saugumo ir teisingumo sritį, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas √ ir palengvinti galimybes kreiptis į teismą, visų pirma taikant teismo ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose abipusio pripažinimo principą ∏. Siekdama iš lėto palaipsniui sukurti tokią sritį, Bendrija √ Sąjunga ∏ tarp, be kitų dalykų, turėtų priimti patikimam vidaus rinkos veikimui užtikrinti būtinas priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose √ , ypač, kai jos reikalingos tam, kad vidaus rinka veiktų tinkamai ∏.

ê 44/2001 2 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(3) Tam tikri skirtumai tarp jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių trukdo patikimai veikti vidaus rinkai. Nuostatos dėl jurisdikcijos kolizinių normų civilinėse ir komercinėse bylose suvienodinimo ir formalumų supaprastinimo, siekiant užtikrinti greitą ir paprastą teismo priimtų sprendimų valstybėse narėse, kurios privalo laikytis šio reglamento, pripažinimą ir vykdymą, yra labai svarbios.

ê 44/2001 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Ši sritis priskiriama teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose sričiai, kaip nurodoma Sutarties √ dėl Europos Sąjungos veikimo ∏ 65 √ 81 ∏ straipsnyje.

ê 44/2001 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5) Siekiant įgyvendinti Ö užtikrinti Õ laisvą civilinėse ir komercinėse bylose priimtų sprendimų judėjimą, reikia Ö ir dera Õ numatyti, kad jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą bei vykdymą reguliuojančias taisykles reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos √ Sąjungos ∏ teisinis dokumentas.

ê 44/2001 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6) √Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės tinkamai pasiekti negali, tačiau jį galima geriau pasiekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali priimti priemones, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu∏ Vadovaujantis Sutarties 5 straipsnyje nustatytais subsidiarumo ir proporcingumo principais, valstybės narės neturi galimybės pakankamai įgyvendinti šio reglamento tikslų ir dėl to juos geriau gali įgyvendinti Bendrija. √ Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. ∏

ê 44/2001 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7) 1968 m. rugsėjo 27 d. valstybės narės, veikdamos pagal √ Europos bendrijos steigimo ∏ Ssutarties 293 straipsnio ketvirtąją įtrauką, priėmė Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo su pakeitimais, padarytais Konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie minėtos konvencijos (toliau – Briuselio konvencija)[14]. 1988 m. rugsėjo 16 d. valstybės narės ir ELPA valstybės priėmė Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, panašią kuria reglamentuojama ta pati sritis, kaip ir į 1968 m. Briuselio konvencijaą.

ò naujas

(8) 2000 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris santykiuose su visomis valstybėmis narėmis, išskyrus Daniją, Sąjungos teritorijoje pakeitė Briuselio konvenciją. 2006 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimu 2006/325/EB Sąjunga ir Danija sudarė susitarimą, kuriuo užtikrinamas Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų taikymas Danijoje. 1988 m. Lugano konvencija buvo pakeista Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kurią 2007 m. spalio 30 d. pasirašė Sąjunga, Danija ir ELPA valstybės[15]. Turėtų būti užtikrintas tų konvencijų ir šio reglamento aiškinimo nuoseklumas.

(9) 2009 m. balandžio 21 d. Komisija priėmė Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo ataskaitą[16]. Šioje atskaitoje prieita prie išvados, kad apskritai reglamentas veikia patenkinamai, tačiau pageidautina gerinti tam tikrų jo nuostatų taikymą, toliau lengvinti laisvą teismo sprendimų judėjimą ir gerinti galimybes kreiptis į teismą.

ê 44/2001 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(10) Būtina, kad šio reglamento taikymo sritis apimtų visas pagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus aiškiai nustatytas bylas. Ö Kadangi 2008 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, šie klausimai neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Õ

ò naujas

(11) Šis reglamentas netaikomas arbitražui, išskyrus tam tikrus nurodytus atvejus. Visų pirma jis netaikomas arbitražinių susitarimų formai, buvimui, galiojimui arba pasekmėms, arbitrų įgaliojimams, procedūrai arbitražiniame teisme ir arbitražo sprendimo galiojimui, panaikinimui, pripažinimui ir vykdymui.

ê 44/2001 8 konstatuojamoji dalis

Bylos, kurioms taikomas šis reglamentas, ir jo laikytis privalančių valstybių narių teritorijos turi būti susijusios. Atitinkamai bendros jurisdikcijos taisyklės iš principo turėtų būti taikomos tada, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje minėtų valstybių narių.

ê 44/2001 9 konstatuojamoji dalis

Valstybėje narėje negyvenančiam atsakovui apskritai yra taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, galiojančios valstybės narės, kurioje veikia teismas, teritorijoje, o atsakovas, gyvenantis valstybėje narėje, kuriai šis reglamentas netaikomas, turi laikytis Briuselio konvencijos.

ê 44/2001 10 konstatuojamoji dalis

Siekiant užtikrinti laisvą teismo sprendimų judėjimą, šio reglamento privalančiose laikytis valstybėse narėse priimti teismo sprendimai turėtų būti pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje, kuriai taikomas šis reglamentas, net ir tuo atveju, kai teismo sprendimu pripažintas skolininkas gyvena trečioje valstybėje narėje.

ê 44/2001 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(12) Jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama galima, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriuose bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė √ pateisina kitą sąsają ∏. Turi būti atskirai apibrėžta juridinio asmens buveinė, siekiant didesnio bendrų taisyklių aiškumo ir išvengti jurisdikcijos prieštaravimų.

ê 44/2001 12 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(13) Jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. ð Glaudus ryšys turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir užkirsti kelią tam, kad atsakovui būtų iškelta byla valstybės narės, kurios jis negali pagrįstai numatyti, teisme. Tai ypač svarbu ginčuose, susijusiuose su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis dėl privatumo ir asmeninių teisių, įskaitant šmeižtą, pažeidimo. ï

ê 44/2001 13 konstatuojamoji dalis

(14) Kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnesniąją šalį turėtų ginti palankesnės tokios šalies interesams jurisdikcijos taisyklės nei bendrosios taisyklės.

ê 44/2001 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(15) Ö Nepažeidžiant šiame reglamente nustatytų išimtinės jurisdikcijos pagrindų, turi būti paisoma sutarčių šalių laisvės, išskyrus Õ Pagal kitokias nei draudimo, vartojimotojų arba darbo, sutartis Ö , kur laisvė Õ teismų savarankiškumas nustatytiant teismo jurisdikciją yra ribotas, ir šalių autonomija dėl šiame reglamente nustatytų išimtinės jurisdikcijos pagrindų turi būti gerbiama.

ò naujas

(16) Siekiant užtikrinti ieškovų ir atsakovų interesus ir tinkamą teisingumo vykdymą Sąjungoje, aplinkybė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje, nebegali būti pagrindas netaikyti tam tikrų Sąjungos jurisdikcijos taisyklių, ir nebeturėtų būti grąžinama į nacionalinę teisę.

(17) Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios valstybių narių teismų tarptautinės jurisdikcijos taisyklės. Galiojančios jurisdikcijos taisyklės užtikrina glaudų ryšį tarp teismo proceso, kuriam taikomas šis reglamentas, ir valstybių narių teritorijos, o tai pateisina platesnį jų taikymą atsakovams, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Be to, šiame reglamente turėtų būti apibrėžtos bylos, kuriose tam tikros valstybės narės teismas gali vykdyti papildomą jurisdikciją.

ê 44/2001 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(18) Siekiant harmoningai vykdyti teisingumą, reikia sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir užtikrinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai. Reikia nustatyti aiškų ir efektyvų lis pendens bylų atvejų ir susijusių ieškinių sprendimo mechanizmą, kuris taip pat padėtų išvengti dėl nacionalinių skirtumų atsirandančių problemų, kai reikia nustatyti laiką momentą, kada byla yra laikytina dar neišspręsta √ esančia teismo žinioje ∏. Pagal šį reglamentą minėtas laikas momentas turėtų būti atskirai apibrėžtas.

ò naujas

(19) Turėtų būti gerinamas susitarimų dėl teismingumo veiksmingumas, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į šalių valią ir išvengta piktnaudžiavimo bylinėjimosi taktikomis. Todėl šiame reglamente pirmenybė spręsti dėl savo jurisdikcijos turėtų būti suteikiama susitarime nurodytam teismui, nesvarbu, ar byla jame iškelta pirmiau ar vėliau.

(20) Siekiant visapusiškai atsižvelgti į šalių valią, turėtų būti gerinamas ir arbitražinių susitarimų veiksmingumas. Tai taikytina visų pirma tais atvejais, kai sutarta arba nurodyta arbitražo vieta yra valstybėje narėje. Todėl šiame reglamente turėtų būti įtvirtintos specialios taisyklės, kuriomis siekiama tokiais atvejais išvengti lygiagrečiai vykstančių procesų ir piktnaudžiavimo bylinėjimosi taktikomis. Arbitražo vieta turėtų būti šalių pasirinkta arba arbitražinio teismo, arbitražinės institucijos ar kitos šalių tiesiogiai ar netiesiogiai pasirinktos institucijos nurodyta vieta.

(21) Turėtų būti sukurtas lankstus mechanizmas, leidžiantis valstybių narių teismams atsižvelgti į trečiųjų valstybių teismų žinioje esančius procesus, visų pirma turint omenyje tinkamą teisingumo vykdymą ir tai, ar trečiojoje valstybėje priimtas teismo sprendimas gali būti pripažintas ir vykdomas toje valstybėje narėje.

(22) Reikėtų aiškiau apibrėžti laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, sąvoką. Jos turėtų apimti visų pirma apsauginio pobūdžio nurodymus, kuriais siekiama surinkti informacijos arba užtikrinti įrodymus, įskaitant nurodymus atlikti kratą ir konfiskuoti, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo[17] 6 ir 7 straipsniuose. Jos neturėtų apimti priemonių, kurios nėra apsauginės, pavyzdžiui, nurodymų apklausti liudytojus, siekiant padėti ieškovui nuspręsti, ar kelti bylą.

ê 44/2001 16 konstatuojamoji dalis

Tarpusavio pasitikėjimas, vykdant teisingumą Bendrijoje, pateisina valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų automatišką pripažinimą, nepradedant jokio proceso, išskyrus tuos atvejus, kai kyla ginčas.

ê 44/2001 17 konstatuojamoji dalis

Vadovaujantis tuo pačiu tarpusavio pasitikėjimo principu, vienoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje procesas turi būti veiksmingas ir greitas. Tuo tikslu teismo sprendimas turėtų būti paskelbtas vykdytinu automatiškai, formaliai patikrinus pateiktus dokumentus, nepaliekant teismui jokios galimybės savo iniciatyva nurodyti bet kokį sprendimo nevykdymo pagrindą pagal šį reglamentą.

ê 44/2001 18 konstatuojamoji dalis

Tačiau gerbti gynybos teises reiškia, kad gynėjas gali rungtyniškame procese apskųsti teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu, jeigu jis mano, kad yra bent vienas sprendimo nevykdymo pagrindas. Ieškovui taip pat reikėtų sudaryti galimybę pasinaudoti žalos atlyginimo procesu, jeigu jo prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu atmetamas.

ò naujas

(23) Abipusis pasitikėjimas teisingumo vykdymu Sąjungoje ir siekis sumažinti tarptautinio bylinėjimosi laiko sąnaudas ir išlaidas pateisina esamų tarpinių priemonių, kurių reikėjo imtis iki prašomo vykdymo valstybėje narėje, panaikinimą. Todėl vykdymo tikslais vienos valstybės narės teismo sprendimas turėtų būti traktuojamas taip, tarsi jis būtų priimtas valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdymo. Tačiau dėl skirtingų valstybių narių sistemų ir ypatingo bylų, susijusių su šmeižtu ir žalos atlyginimu nagrinėjant kolektyvinius ieškinius, delikatumo tokio pobūdžio byloms kol kas reikėtų toliau taikyti dabartinę pripažinimo ir vykdymo procedūrą, kol teisė šioje srityje toliau vystosi. Specialios šmeižto bylas reglamentuojančios nuostatos turi būti taikomos tiek, kiek jos nereglamentuojamos 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) ir turėtų būti aiškinamos tokiu pačiu būdu. Nuostatos, kuriomis panaikinamos tarpinės vykdymo priemonės, turėtų būti taikomos ir teismo sprendimams dėl žalos atlyginimo kolektyvinių ieškinių atveju, jei būtų priimtos tokioms byloms taikytinų procesinių normų derinimo arba suartinimo priemonės. Tačiau net jei derinimo arba suartinimo priemonės nebūtų priimtos, išplėtus minėtų nuostatų taikymo sritį, Komisija neturėtų prarasti galimybės pasiūlyti panaikinti tarpines priemones byloms, kuriose nagrinėjami kolektyviniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, jei tai būtų veiksminga ir naudinga Europos teisėtvarkos vystymuisi šia kryptimi.

(24) Panaikinant tarpines priemones turėtų būti suteikiamos būtinos garantijos, kuriomis siekiama visų pirma užtikrinti besąlygišką Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintų gynybos teisių ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymąsi. Tam vykdymo stadijoje reikia numatyti specialias teisių gynimo priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti atsakovai, kurie neatvyko į bylos nagrinėjimą dėl to, kad nebuvo informuoti, arba kurių procese kilmės valstybės teisme buvo procesinių trūkumų, kurie gali reikšti Chartijos 47 straipsnio pažeidimą.

(25) Panaikinus tarpines priemones reikia numatyti laisvą laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, judėjimą. Kai tokias priemones skiria teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti ginčą iš esmės, turėtų būti užtikrinamas laisvas jų judėjimas. Tačiau jei tokias priemones paskiria teismas, neturintis jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, tokių priemonių poveikis turėtų būti ribojamas tos valstybės narės teritorija. Be to, laisvas ex parte taikytų priemonių judėjimas turėtų būti leidžiamas tik tuomet, jei jos susiejamos su tinkamomis garantijomis.

ê 44/2001 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(26) Reikėtų užtikrinti Briuselio konvencijos ir šio reglamento tęstinumą ir tuo tikslu nustatyti pereinamąsias nuostatas. Tęstinumą taip pat turi užtikrinti Europos Bendrijų √ Sąjungos ∏ Teisingumo Teismas, aiškindamas Briuselio konvenciją √ ir ją pakeičiančius reglamentus ∏ , o 1971 m. Protokolas[18] turėtų būti toliau taikomas byloms, kurios dar nebus išspręstos įsigaliojus šiam reglamentui.

ò naujas

(27) Šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti besąlygišką pagrindinių teisių laikymąsi, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Nė viena šio reglamento nuostata neturėtų daryti poveikio nei saviraiškos ir informacijos laisvei (11 straipsnis), nei teisei į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), nei darbuotojų ir darbdavių arba atitinkamų jų organizacijų teisei pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę bei praktiką derėtis dėl kolektyvinių susitarimų ir atitinkamu lygiu juos sudaryti, o interesų konflikto atveju – imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, savo interesams apginti (28 straipsnis).

ê 44/2001 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(28) Pagal Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti √ dalyvavo ∏ priimant ir taikant šį rReglamentą (EB) Nr. 44/2001. ð Remiantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais, [Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą]/[nepažeidžiant Protokolo 4 straipsnio, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šį reglamentą, jis nebus joms privalomas ar taikomas] ï.

ê 44/2001 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(29) Pagal Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties √ Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ∏ Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir dėl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas ð , nepanaikinant Danijos galimybės taikyti Reglamento (EB) Nr. 44/2001 pakeitimus remiantis 2005 m. spalio 19 d. sudaryto Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[19] 3 straipsniu ï.

ê 44/2001 22 konstatuojamoji dalis

Kadangi Briuselio konvencija ir toliau lieka galioti santykiams tarp Danijos ir valstybių narių, kurios privalo laikytis šio reglamento, Konvencija ir 1971 m. Protokolas toliau taikomi santykiams tarp Danijos ir valstybių narių, kurios privalo laikytis šio reglamento.

ê 44/2001 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(30) Briuselio konvencija taip pat toliau taikoma valstybių narių teritorijoms, kurios yra patenka į minėtos konvencijos teritorinę taikymo teritorijoje sritį ir kurioms pagal Sutarties √ dėl Europos Sąjungos veikimo ∏ 299 √ 355 ∏ straipsnį šis reglamentas netaikomas.

ê 44/2001 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(31) Taip pat, siekiant užtikrinti nuoseklumą, šis reglamentas neturėtų paveikti specialiuose Bendrijos √ Sąjungos ∏ dokumentuose numatytų jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą reglamentuojančių taisyklių.

ê 44/2001 25 konstatuojamoji dalis

(32) Valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų gerbimas reiškia, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikio specialioms konvencijoms, kurių šalimis yra valstybės narės.

ê 44/2001 26 konstatuojamoji dalis

Siekiant atsižvelgti į tam tikrų valstybių narių specialias procesines taisykles, reikėtų būtinai numatyti pagrindinių šio reglamento taisyklių lankstumą. Tam tikros Briuselio konvencijos Protokolo nuostatos turėtų būti atitinkamai įtrauktos į šį reglamentą.

ê 44/2001 27 konstatuojamoji dalis

Siekiant harmoningo perėjimo tam tikrose srityse, kurioms buvo taikomos specialios Briuselio konvencijos Protokolo nuostatos, šiame reglamente yra nurodytos nuostatos pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į specifinę padėtį tam tikrose valstybėse narėse.

ê 44/2001 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, Komisija pateiks jo taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlys pakeitimus.

ê 44/2001 29 konstatuojamoji dalis

Komisijai teks patikslinti I–IV priedus dėl nacionalinės jurisdikcijos taisyklių, teismų arba kompetentingų institucijų ir žalos kompensavimo procedūrų, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pateiktus pakeitimus; V ir VI priedų pakeitimus reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimąsi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[20],

ò naujas

(33) Siekiant pritaikyti I, II, V, VI ir VII priedus, Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti įgaliojama priimti deleguotus teisės aktus,

ê 44/2001 (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS √ IR APIBRĖŽTYS ∏

ê 44/2001

ð naujas

1 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Jis ypač netaikomas mokesčių, muitinių arba administracinėms byloms.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais, testamentais ir paveldėjimu;

b) bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procedūromssams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms;

c) socialiniam draudimui;

d) arbitražui ð , išskyrus 29 straipsnio 4 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus; ï

ò naujas

e) iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms išlaikymo prievolėms.

ê 44/2001

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ reiškia valstybes nares, išskyrus Daniją.

322 straipsnis

Šiame reglamente:

ê 44/2001 (pritaikytas)

√a) ∏ „teismo sprendimas“ reiškia bet kokį valstybės narės teismo sprendimą, nepaisant to, kaip jis yra įvardijamas, įskaitant dekretą, įsakymą, nutartį ar teismo įsakymų, o taip pat ir teismo pareigūno nurodymą dėl sumokėtinųo bylinėjimosi žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

ò naujas

III skyriuje terminas „teismo sprendimas“ apima teismo, kuris pagal šį reglamentą turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, paskirtas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones. Be to, jis apima priemones, kurios buvo paskirtos atsakovui neįteikus šaukimo atvykti į teismą ir kurias ketinama vykdyti neįteikiant atsakovui vykdomojo dokumento, jei atsakovas turi teisę priemonę apskųsti pagal kilmės valstybės narės nacionalinę teisę;

b) laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones – apsauginio pobūdžio nurodymai, kuriais siekiama surinkti informacijos arba įrodymų;

c) teismas – bet kokia valstybės narės paskirta institucija, turinti jurisdikciją į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais;

d) taikos sutartis – teismo proceso metu teismo patvirtinta arba teisme sudaryta sutartis;

e) autentiškas dokumentas – kilmės valstybėje narėje oficialiai parengtas arba kaip autentiškas dokumentas užregistruotas dokumentas, kurio autentiškumas:

i) siejamas su parašu bei dokumento turiniu ir

ii) pagrindžiamas aplinkybe, kad jį parengė viešoji arba kita šiam tikslui įgaliota institucija.

f) kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje atitinkamai priimtas teismo sprendimas, patvirtinta arba sudaryta taikos sutartis arba parengtas autentiškas dokumentas;

g) vykdymo valstybė narė – valstybė narė, kurioje prašoma vykdyti teismo sprendimą, taikos sutartį arba autentišką dokumentą;

h) kilmės teismas – teismas, priėmęs sprendimą, kuris turi būti pripažintas ir vykdomas.

ê 44/2001

II SKYRIUS

JURISDIKCIJA

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

1. Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.

2. Asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje jie nuolat gyvena, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės.

34 straipsnis

1. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

2. Prieš pirmiau nurodytus asmenis netaikomos I priede nustatytos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės.

ò naujas

2. Asmenims, nuolat negyvenantiems kurioje nors valstybėje narėje, bylos gali būti keliamos tam tikros valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–8 skirsniuose nustatytas taisykles.

ê 44/2001

4 straipsnis

1. Jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikciją pagal 22 ir 23 straipsnius nustato tos valstybės narės teisė.

2. Prieš tokį atsakovą, bet kuris valstybėje narėje nuolat gyvenantis asmuo, neatsižvelgiant į jo pilietybę, taip pat, kaip tos valstybės narės piliečiai, gali naudotis toje valstybėje narėje galiojančiomis jurisdikcijos taisyklėmis, ypač I priede nurodytomis taisyklėmis.

2 SKIRSNIS

SPECIALI JURISDIKCIJA

5 STRAIPSNIS

ê 44/2001 (pritaikytas)

Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl √ Šie teismai turi jurisdikciją ∏ :

1. a) √ bylose dėl ∏ sutarties – gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismaiuose;

ê 44/2001

b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra:

- parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį,

- teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį;

c) a papunktis punktas taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis punktas;

2. išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe;

ê 44/2001 (pritaikytas)

32. √ bylose dėl ∏ civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto, √ – ∏ gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti √ , teismai ∏;

ò naujas

3. bylose dėl daiktinių teisių arba kilnojamojo turto valdymo – turto buvimo vietos teismai;

ê 44/2001 (pritaikytas)

4. √ dėl ∏ reikalavimo atlyginti nuostolius arba žalą √ arba taikyti restituciją ∏, padarytą √ grindžiamo ∏ veiksmu, dėl kurio keliama baudžiamoji byla, √ – ∏ gali būti iškelta tokias bylas nagrinėjantisčiame teismase, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas;

5. √ dėl ∏ ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veiklaos, gali būti nagrinėjamos √ – ∏ vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismaiuose;

6. √ dėl ∏ turto patikėtojo, patikėtinio ar dėl turto patikėjimo sutarties, sudarytos pagal įstatymą arba rašytine forma, arba žodžiu ir patvirtintos raštu, naudos gavėjo, gali būti nagrinėjama √ – ∏ valstybės narės, kurioje yra patikėtas turtas, teismaiuose;

7. √ dėl ∏ ginčo, susijusio su reikalavimu išmokėti kompensaciją Ö atlygį Õ už krovinio arba frachto išgelbėjimą, gali būti nagrinėjama √ – ∏ teismasuose, kurioų kompetencijosai priklausantis √ srityje yra ∏ atitinkamas krovinys arba frachtas:

ê 44/2001 (pritaikytas)

a) buvo areštuotas kaip kompensacijos √ atlygio ∏ sumokėjimo užtikrinimo priemonė arba

(b) galėjo būti tokiu būdu tikslu areštuotas, bet buvo pateiktas laidavimas arba kitau prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu Ö priemonė Õ;

su sąlyga, kad ši nuostata yra taikoma tik pareiškus, kad atsakovui priklauso dalis krovinio arba frachto arba kad jo dalis atsakovui priklausė išgelbėjimo metu.

6 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

Valstybėje narėje gyvenančiam aAsmeniui byla taip pat gali būti iškelta:

1. kai minėtas asmuo √ nuolat gyvena valstybėje narėje ir ∏ yra vienas iš atsakovų, teismuose pagal bet kurio iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo;

ê 44/2001

2. kaip trečiajam asmeniui byloje dėl laidavimo arba garantijos ar bet kurioje kitoje byloje kaip trečiajam asmeniui, teisme, kuriame buvo iškelta pagrindinė byla, išskyrus, jeigu tokia byla buvo iškelta vien tik siekiant pašalinti minėtą asmenį iš ją nagrinėti kompetentingo teismo jurisdikcijos;

3. pagal priešieškinį, susijusį su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo pagrįstas pagrindinis ieškinys, teisme, kurios žinioje yra nagrinėja pagrindinisį ieškinysį;

4. dėl sutarties, jeigu ją galima nagrinėti kartu su tam pačiam atsakovui iškelta byla, kai tokios bylos yra susijusiose su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, valstybės narės, kurioje yra turtas, teismuose.

7 straipsnis

Jeigu pagal šį reglamentą valstybės narės teismas turi jurisdikciją bylose, susijusiose su atsakomybe už laivo naudojimą arba eksploataciją, toks teismas arba bet kuris kitas tuo tikslu vietoj jo valstybės narės nacionaliniame įstatyme numatytas teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti tokios atsakomybės apribojimo bylas.

3 skirsnis

JURISDIKCIJA BYLOSE, SUSIJUSIOSE SU DRAUDIMU

8 STRAIPSNIS

Bylose, susijusiose su draudimu, jurisdikcija nustatoma pagal šį skirsnį, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto.

9 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

1. Draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti:

ê 44/2001 (pritaikytas)

a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba

b) kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose;

c) bendro draudimo sutarties atveju – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudėjui, teismuose.

2. Draudiko, kurio nuolatinėio buvimo gyvenamoji ar verslo vieta yra kita nei valstybė narė, tačiau turinčio filialąskyrių, agentūrą atstovybę arba padalinįįstaigą vienoje iš valstybių narių, ginčuose, susijusiuose su filialoskyriaus, agentūros atstovybės arba padalinioįstaigos veikla, tokia valstybė narė yra laikoma nuolatine draudiko buvimo gyvenamąja ar verslo vieta.

10 straipsnis

Byla, susijusi su atsakomybės arba nekilnojamojo turto draudimu, draudikui taip pat gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, teismuose. Ši nuostata taip pat taikoma ir tuomet, kai kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra nurodyti vienoje draudimo sutartyje ir kai abiejų rūšių turtui žalą padaro tas pats įvykis.

11 straipsnis

1. Bylose, susijusiose su atsakomybės draudimu, draudikas taip pat gali būti įtrauktas į nukentėjusiosios šalies apdraustajam iškeltą bylą, jeigu įstatymai, kuriais vadovaujasi teismas, tai leidžia.

2. 8, 9 ir 10 straipsniai taikomi nukentėjusiosios šalies draudikui tiesiogiai iškeltoms byloms pareikštiems ieškiniams, jeigu tokieos tiesioginiaisės bylos ieškiniai yra leidžiamios.

3. Jeigu pirmiau nurodytusas tiesioginiuses bylas ieškinius reglamentuojančiuose įstatymuose yra numatyta, kad draudėją arba draudiką √ apdraustąjį ∏ galima įtraukti į bylą kaip šalį, jieos priskiriamios to paties teismo jurisdikcijai.

12 straipsnis

1. Nepažeisdamas 11 straipsnio 3 dalies, draudikas gali kelti bylą tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas.

2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei kelti priešieškinį teisme, kurioame žinioje, kaip nurodoma šiame skirsnyje, yra dar nebaigtas nagrinėti pagrindinis ieškinys.

13 straipsnis

Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:

1. sudaromas kilus ginčui; arba

2. leidžia draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui kelti bylą kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje; arba

3. sudaromas tarp draudėjo ir draudiko, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu yra toje pačioje valstybėje narėje, ir kuris tos valstybės narės teismams suteikia jurisdikciją, netgi jei žalingas įvykis įvyktų užsienyje, jeigu toks susitarimas neprieštarauja minėtos valstybės įstatymams; arba

4. sudaromas tarp valstybėje narėje nuolat negyvenančio draudėjo, išskyrus privalomąjį arba su nekilnojamuoju turtu valstybėje narėje susijusį draudimą; arba

5. yra susijęs su draudimo sutartimi, sudaryta dėl vienos ar daugiau 14 straipsnyje nustatytų rizikos rūšių.

14 straipsnis

13 straipsnio 5 dalyje minimos rizikos rūšys yra šios:

1. visų rūšių nuostoliai arba žala, kuriuos patiria:

a) jūroje plaukiojantys laivai, √ pakrančių ∏ vandenysje arba atviroje jūrojse esantys įrenginiai arba orlaiviai, kylantysčios iš pavojų, susijusių su jų naudojimu komerciniams tikslams;

b) tranzitu gabenamos prekės, kitos nei keleivių bagažas, jeigu tranzitą vykdo arba jeigu jis apima gabenimą jos visiškai arba iš dalies gabenamos laivais arba orlaiviais;

2. visų rūšių atsakomybė, kita nei atsakomybė už keleivių kūno sužalojimą arba jų bagažo praradimą ar sugadinimą:

a) kuri atsiranda dėl 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimo arba eksploatacijos, jeigu valstybė narė, kurioje tokie orlaiviai yra registruoti, nedraudžia sudaryti susitarimų dėl tokios rizikos draudimo jurisdikcijos;

b) už 1 dalies b punkte apibūdintų tranzitu gabenamų prekių padarytus nuostolius arba žalą;

3. visų rūšių finansiniai nuostoliai, susiję su 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimu arba eksploatacija, ypač frachto arba laivo nuomos mokesčio praradimas;

4. kita visų rūšių rizika arba turtinės teisės, susijusios su bet kuriomis 1–3 punktuose nurodytomis rizikos rūšimis;

ê 44/2001 (pritaikytas)

5. neatsižvelgiant į 1–4 punktus, visos „didelės rizikos“ yra apibūdintos Tarybos direktyvoje 73/239/EEB[21] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB[22] su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyvomis 88/357/EEB[23] ir 90/618/EEB[24], su galimais pakeitimais.

ê 44/2001

ð naujas

4 SKIRSNIS

JURISDIKCIJA, SUSIJUSI SU VARTOJIMOTOJų SUTARTIMIS

15 STRAIPSNIS

1. Bylose dėl sutarties, kurią asmuo, vartotojas, sudaro tokiam tikslui, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo darbu arba profesija, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis šiuo skirsniu, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto, jeigu:

a) sutartis sudaryta dėl prekių pardavimo išsimokėtinai grąžinantmo dalinių įmokų kreditąo sąlygomis; arba

b) sutartis sudaryta dėl paskolos, kuri turi būti grąžinta dalimis, arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pardavimui finansuoti; arba

c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su šalimi, vykdančia komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančia su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant pastarąją tą valstybę narę, ir jeigu minima sutartis yra priskiriama tokios veiklos sričiai.

2. Jeigu vartotojas sudaro sutartį su šalimi, kuri minėtoje valstybėje narėje nuolat negyvena, bet vienoje valstybių narių turi filialą, agentūrą atstovybę arba kitokį įmonės padalinį, visuose su minėto filialo, agentūros atstovybės arba įmonės padalinio operacijomis susijusiuose ginčuose laikoma, kad tokios šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje.

3. Šis skirsnis netaikomas vežimo sutarčiai, kitai nei išskyrus sutartis, kuriosje už įskaitytą bendrą kainą numatyta kelionė ir nakvynė.

16 straipsnis

1. Vartotojas kitai sutarties šaliai bylą gali iškelti valstybės narės, kurioje yra nuolatinė tos sutarties šalies gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.

2. Bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

3. Šis straipsnis nedaro poveikio teisei kelti priešieškinį teisme, kurioame žinioje, kaip nurodoma šiameoje dalyje skirsnyje, yra dar nebaigtas nagrinėti pagrindinis ieškinys.

17 straipsnis

Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:

1. sudaromas po to, kai kyla ginčas; arba

2. leidžia vartotojui iškelti bylą teismuose, kituose nei nurodyti šiame skirsnyje; arba

3. sudaromas tarp vartotojo ir kitos sutarties šalies, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu yra toje pačioje valstybėje narėje, ir kuris tos valstybės narės teismams suteikia jurisdikciją, jeigu toks susitarimas neprieštarauja minėtos valstybės įstatymams.

5 skirsnis

JURISDIKCIJA, SUSIJUSI SU INDIVIDUALIOMIS DARBO SUTARTIMIS

18 STRAIPSNIS

1. Bylose, susijusiose su individualiomis darbo sutartimis, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis šiuo skirsniu, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto ð ir 6 straipsnio 1 dalies ï .

2. Jeigu darbuotojas sudaro individualią darbo sutartį su darbdaviu, kuris minėtoje valstybėje narėje nuolat negyvena, bet vienoje valstybių narių turi filialą, agentūrą arba kitokį įmonės padalinį, visuose su minėto filialo, agentūros arba įmonės padalinio veikla susijusiuose ginčuose laikoma, kad darbdavio nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje.

19 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam dDarbdaviui bylą galima iškelti:

ê 44/2001

1. valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė buvimo gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba

2. kitoje valstybėje narėje:

ê 44/2001 (pritaikytas)

a) darbuotojo darbo vietos √ ,kurioje arba iš kurios darbuotojas paprastai atlieka savo darbą, ∏ teismuose arba paskutinės tokios darbo vietos teismuose; arba

ê 44/2001

b) jeigu darbuotojo darbo vieta yra arba buvo ne kurioje nors šalyje jei darbuotojas paprastai savo darbą atlieka arba atliko ne toje pačioje šalyje, vietos, kurioje yra arba buvo darbuotoją įdarbinusi įmonė, teismuose.

20 straipsnis

1. Darbdavys bylą gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei kelti priešieškinį teisme, kurioame žinioje, kaip nurodoma šiameoje dalyje skirsnyje, yra dar nebaigtas nagrinėti pagrindinis ieškinys.

21 straipsnis

Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:

1. sudaromas po to, kai kyla ginčas; arba

2. leidžia darbuotojui iškelti bylą teismuose, kituose nei nurodyti šioje šiame dalyje skirsnyje.

6 skirsnis

IšIMTINė JURISDIKCIJA

22 STRAIPSNIS

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

Toliau išvardyti teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą:

1. teismo procesuose, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, valstybės narės, kurioje yra turtas, teismuose. √ Tačiau ∏

a) Tačiau teismo procesuose, kurių objektas yra nekilnojamojo turto nuoma laikinam privačiam naudojimui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpiui, valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismai taip pat turi jurisdikciją, jeigu nuomininkas yra fizinis asmuo, ir jeigu nuomojamos nuosavybės turto savininko ir nuomininko nuolatinė gyvenamoji vieta ð susitarimo sudarymo arba bylos iškėlimo metu ï yra toje pačioje valstybėje narėje;

ò naujas

b) susitarimuose dėl patalpų nuomos profesiniams tikslams šalys gali susitarti, kad pagal 23 straipsnį jurisdikciją turi tam tikros valstybės narės teismas arba teismai;

ê 44/2001

2. teismo procesuose, kurių objektas yra įstatų galiojimas, bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų steigimo galiojimas, negaliojimaso, likvidavimaso ar jų valdymo organų sprendimų galiojimas, valstybės narės, kurioje yra minėtos bendrovės, juridinio asmens arba asociacijos buveinė, teismuose. Minėtai buveinės vietai nustatyti teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės taisykles;

3. teismo procesuose, kurių objektas yra įrašų valstybiniuose registruose galiojimas, valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teismuose;

ê 44/2001 (pritaikytas)

4. teismo procesuose, susijusiuose su patentų, prekės ženklų, dizainų pramoninių pavyzdžių arba kitų panašių teisių registracija arba galiojimu, kurias reikalaujama deponuoti arba registruoti, registracija arba galiojimu, √ nepaisant to, ar šis klausimas iškeltas pareiškiant ieškinį ar prieštaravimą,[25] ∏ valstybės narės, kurioje buvo kreiptasi dėl deponavimo arba registravimo, deponavimas arba registravimas buvo atliktas arba pagal Bendrijos √ Sąjungos ∏ dokumento arba tarptautinės konvencijos sąlygas yra laikomas atliktu, teismuose.

ê 44/2001

Nepažeidžiant Europos patentų biuro jurisdikcijos, pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytą Europos patentų išdavimo konvenciją, kiekvienos valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą, teismo procesuose, susijusiuose su bet kurio tai valstybei išduoto Europos patento registravimu arba galiojimu;

5. teismo procesuose, susijusiuose su teismo sprendimų vykdymu, valstybės narės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvo arba turi būti įvykdytas, teismuose.

7 skirsnis

SUSITARIMAS DėL JURISDIKCIJOS

23 STRAIPSNIS

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

1. Jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją ð nebent susitarimas pagal tos valstybės narės teisę iš esmės negalioja nuo pat sudarymo momento ï . Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Toks jurisdikciją suteikiantis susitarimas:

ê 44/2001 (pritaikytas)

a) priimamas arba paliudijamas raštu; arba

b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba

c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka panaudojimą, apie kurį šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurį tokioje prekyboje arba komercijoje plačiai žino ir vykdo kurio nuolat laikosi sutarčių, susijusių su konkrečia prekyba arba atitinkama komercija, šalys.

2. Bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduodamas informacinis pranešimas, kuris yra ilgalaikis susitarimo įrašas, laikomas lygiaverčiu rašytinei formai.

3. Jeigu tokį susitarimą priima šalys, kurių nė vienos nuolatinė gyvenamoji vieta nėra valstybėje narėje, kitų valstybių narių teismai minėtų šalių ginčams neturi jurisdikcijos, išskyrus tuos atvejus, kai pasirinktas teismas arba teismai jurisdikcijos atsisakė.

3. Valstybės narės, kuriai turto patikėjimo dokumentu buvo suteikta jurisdikcija, teismas arba teismai turi išimtinę jurisdikciją bet kurioje byloje, iškeltoje patikėtojui, patikėtiniui arba naudos gavėjui, jeigu byla yra susijusi su turto patikėjimo santykiais tarp šių asmenų arba jų teisėmis ar įsipareigojimais pareigomis.

4. Susitarimai arba jurisdikciją suteikiančio turto patikėjimo dokumento nuostatos neturi teisinės galios, jeigu jie prieštarauja 13, 17 arba 21 straipsniui arba jeigu teismai, kurių jurisdikcija juose nenumatyta √ paneigiama ∏, turi išimtinę jurisdikciją pagal 22 straipsnį.

24 straipsnis

1. Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta į teismą dėl jurisdikcijos užginčijimo arba jeigu pagal 22 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją.

ò naujas

2. Šio skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nurodytose bylose dokumentu, kuriuo iškeliama byla, arba lygiaverčiu dokumentu atsakovas turi būti informuojamas apie savo teisę ginčyti teismo jurisdikciją ir įstojimo į bylą pasekmes. Prieš nustatydamas savo jurisdikciją pagal šį straipsnį, teismas užtikrina, kad tokia informacija būtų pateikta atsakovui.

8 skirsnis

PAPILDOMA JURISDIKCIJA IR FORUM NECESSITATIS

25 STRAIPSNIS

Kai pagal 2–24 straipsnius jurisdikcijos neturi nė vienas valstybės narės teismas, byla teisminga valstybės narės, kurioje yra atsakovui priklausantis turtas, teismui, jei

a) turto vertė nėra neproporcinga ieškinio vertei: ir

b) ginčas turi pakankamą sąsają su valstybe nare, kurios teisme iškelta byla.

26 straipsnis

Kai pagal šį reglamentą jurisdikcijos neturi nė vienas valstybės narės teismas, išimtiniais atvejais bylą gali nagrinėti tam tikros valstybės narės teismai, jei to reikia siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą arba teisę kreiptis į teismą, visų pirma:

a) jei nepriimtina arba būtų neįmanoma bylą iškelti arba ją vesti trečiojoje valstybėje, su kuria ginčas glaudžiai susijęs; arba

b) jei trečiojoje valstybėje dėl reikalavimo priimto teismo sprendimo nebūtų galima pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, kurios teisme byla iškelta pagal jos nacionalinę teisę, o toks pripažinimas ir vykdymas būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos ieškovo teisės;

ir ginčas turi pakankamą sąsają su valstybe nare, kurios teisme iškelta byla.

ê 44/2001

ð naujas

89 SKIRSNIS

JURISDIKCIJOS IR PRIIMTINUMO TIKRINIMAS

2527 straipsnis

Jeigu valstybės narės teismui pateikiamas reikalavimas, iš esmės susijęs su byla, kuri pagal 22 straipsnį priskiriama išimtinei kitos valstybės narės teismų jurisdikcijai ð jam pagal šį reglamentą neteisminga ï , pirmiau nurodytas teismas savo iniciatyva viešai paskelbia, kad neturi jurisdikcijos.

ê 44/2001 (pritaikytas)

2628 straipsnis

1. Jeigu atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje valstybėje narėje, byla iškeliama kitos valstybės narės teisme ir jis neatvyksta į teismą, teismas savo iniciatyva viešai paskelbia, kad neturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdikcija numatyta šio reglamento nuostatose.

2. Teismas sustabdo bylos procesą nagrinėjimą, kol įrodoma, kad atsakovas turėjo galimybę laiku gauti bylos iškėlimo arba lygiavertį dokumentą, kad galėtų susitarti dėl pasirengti savo gynybaios, arba kad buvo imtasi visų šiam tikslui būtinų priemonių.

ê 44/2001

ð naujas

32. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl civilinių arba komercinių bylų teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo valstybėse narėse[26] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007[27] 19 straipsnios 1, 2 ir 3 dalys taikomosas vietoj 2 dalies nuostatų, jeigu pagal šį reglamentą bylos iškėlimo dokumentą ar lygiavertį dokumentą viena valstybė narė turi perduoti kitai valstybei narei.

43. Kai Reglamento (EB) Nr. 1348/2000 1393/2007 nuostatos netaikomos, galioja 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl civilinių ir komercinių bylų teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo užsienyje, jeigu bylos iškėlimo dokumentas, arba lygiavertis dokumentas turi būti perduotas, kaip nurodoma šioje konvencijoje.

910 SKIRSNIS

LIS PENDENS – SUSIJę IEšKINIAI

2729 straipsnis

1. ð Nepažeidžiant 32 straipsnio 2 dalies, ï Jjeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos tuo pačiu ieškinio pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame byla buvo iškelta pirmoji byla vėliau , savo iniciatyva sustabdo bylos procesą nagrinėjimą, kol nustatoma pirmojo iškėlusio bylą teismo jurisdikcija.

ò naujas

2. 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, kuriame byla iškelta pirmiau, savo jurisdikciją nustato per 6 mėnesius, nebent tai neįmanoma dėl išimtinių aplinkybių. Bet kurio kito teismo, į kurį kreiptasi dėl ginčo, prašymu teismas, kuriame byla iškelta pirmiau, jį informuoja, kada byla jame iškelta ir ar jis nustatė savo jurisdikciją dėl ginčo, o jei to nepadarė – kada preliminariai nustatys jurisdikciją.

ê 44/2001

23. Jeigu nustatoma teismo, kuriame byla buvo iškelta pirmiauoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei pirmiau nurodytas teismas, atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai.

ò naujas

4. Jei sutarta arba paskirta arbitražo vieta yra tam tikroje valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismai, kurių jurisdikcija ginčijama remiantis arbitražiniu susitarimu, sustabdo bylos nagrinėjimą, kai į valstybės narės, kurioje yra arbitražo vieta, teismus arba į arbitražinį teismą kreipiamasi su pagrindiniu arba šalutiniu klausimu dėl tokio arbitražinio susitarimo buvimo, galiojimo arba pasekmių.

Ši dalis neužkerta kelio teismui, kurio jurisdikcija ginčijama, atsisakyti jurisdikcijos pirmiau nurodytais atvejais, jei to reikalaujama pagal jo nacionalinę teisę.

Jei nustatomas arbitražinio susitarimo buvimas, galiojimas arba pasekmės, teismas, kuriame iškelta byla, atsisako savo jurisdikcijos.

Ši dalis netaikoma II skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nurodytuose ginčuose.

ê 44/2001

2830 straipsnis

1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismųuose žinioje yra nagrinėjamos susijęusios bylos ieškiniai, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau pirmoji byla, gali sustabdyti savo bylos procesą nagrinėjimą.

ê 44/2001 (pritaikytas)

2. Jeigu √ teisme, kuriame byla iškelta pirmiau, ∏ šieos bylos ieškinys yra nagrinėjamasos pirmąjaosios instancijaos teisme, bet kuris kitas teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinėjamose bylose jurisdikciją nagrinėti tuos ieškinius turi pirmiauąją bylą iškėlęs teismas ir jeigu jo įstatymas leidžia minėtas bylas nagrinėti kartu.

ê 44/2001

3. Pagal šį straipsnį bylos ieškiniai laikytinios susijusiaisomis, kai jieos yra tokieos panašūsios, kad juosas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios bylas nagrinėjant atskirai.

ò naujas

31 straipsnis

Jei bylos nagrinėjimas iš esmės yra tam tikros valstybės narės teismo žinioje, o į kitos valstybės narės teismus kreiptasi su prašymu skirti laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, šie teismai bendradarbiauja, kad užtikrintų tinkamą bylos nagrinėjimo iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių procedūros koordinavimą.

Teismas, į kurį kreiptasi su prašymu skirti laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, visų pirma prašo kito teismo suteikti informacijos apie reikšmingas bylos aplinkybes, pavyzdžiui, prašomų priemonių skubą arba teismo, kuriame byla nagrinėjama iš esmės, atsisakymą skirti panašias priemones.

ê 44/2001

2932 straipsnis

1. Jeigu bylos ieškiniai priskiriamios išimtinei kelių teismų jurisdikcijai, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame byla buvo iškelta pirmiauą kartą, atsisako jurisdikcijos pastarojo teismo naudai.

ò naujas

2. Kai 23 straipsnyje nurodytame susitarime išimtinė jurisdikcija suteikiama tam tikros valstybės narės teismui arba teismams, kitos valstybės narės teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo, kol susitarime numatytas teismas arba teismai neatsisako savo jurisdikcijos, išskyrus šio skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus susitarimus.

ê 44/2001

3033 straipsnis

1. Pagal šį skirsnį laikoma, kad byla teisme iškeliama tuomet:

1.a) kai teismui įteikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, nurodantis, kad ieškovas ėmėsi būtinų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba

2.b) jeigu pirmiausia dokumentas turi būti įteiktas ne teismui, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, jeigu ieškovas ėmėsi būtinų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui.

ò naujas

b punkte nurodyta už dokumento įteikimą atsakinga institucija yra institucija, kuri pirmoji gauna įteiktinus dokumentus.

2. 1 dalyje nurodyti teismai ir institucijos, atsakingos už dokumentų įteikimą, prireikus pažymi bylos iškėlimo dokumento įteikimo datą ir laiką arba įteiktino dokumento gavimo faktą.

3. Šiame skirsnyje laikoma, kad į arbitražinį teismą kreiptasi, kai šalis paskyrė arbitrą arba paprašė įtaigos, institucijos arba teismo pagalbos teismui suformuoti.

34 straipsnis

1. Nepažeidžiant 3–7 straipsnių taisyklių, jei kreipiantis į valstybės narės teismą, byla tuo pačiu ieškinio pagrindu ir tarp tų pačių šalių yra trečiosios valstybės teismų žinioje, valstybės narės teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei:

a) trečiosios valstybės teisme byla iškelta pirmiau;

b) galima tikėtis, kad trečiosios valstybės teismas per protingą laikotarpį priims sprendimą, kurį bus galima pripažinti ir prireikus vykdyti toje valstybėje narėje; ir

c) teismas yra įsitikinęs, kad tai būtina norint tinkamai vykdyti teisingumą.

2. Kol bylos nagrinėjimas sustabdytas, šalis, iškėlusi bylą valstybės narės teisme, išsaugo teisę sustabdyti tos valstybės narės teisėje numatyto senaties termino skaičiavimą.

Teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva bet kuriuo metu gali panaikinti bylos nagrinėjimo sustabdymą, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme taip pat sustabdytas arba nutrauktas;

b) teismas mano, kad mažai tikėtina, jog bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme bus užbaigtas per protingą terminą;

c) panaikinti bylos nagrinėjimo sustabdymą būtina siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.

4. Teimas šalies prašymu arba savo iniciatyva nutraukia bylos nagrinėjimą, jei byla baigta nagrinėti trečiosios valstybės narės teisme ir priimtas toje valstybėje vykdytinas teismo sprendimas arba sprendimas, kurį galima pripažinti arba prireikus vykdyti valstybėje narėje.

ê 44/2001

1011 SKIRSNIS

LAIKINOSIOS, įSKAITANT APSAUGOS, PRIEMONėS

ò naujas

35 straipsnis

Kai tam tikros valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, jie turi jurisdikciją skirti laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, kurios numatytos pagal tos valstybės teisę.

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

3136 straipsnis

Prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas teisė, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal šį Reglamentą kitos valstybės narės teismai ð arba arbitražinis teismas ï turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

ê 44/2001 (pritaikytas)

III SKYRIUS

TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS √ , VYKDOMUMAS ∏ IR VYKDYMAS

32 straipsnis

Šiame reglamente „teismo sprendimas“ reiškia bet kokį valstybės narės teismo sprendimą, nepaisant to kaip jis yra įvardijamas, įskaitant dekretą, įsakymą, nutartį ar teismo įsakymų, o taip pat ir teismo pareigūno nurodymą dėl sumokėtino žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

ò naujas

37 straipsnis

1. Šiame skyriuje reglamentuojamas teismų sprendimų, kuriems taikomas šis reglamentas, pripažinimas, vykdomumas ir vykdymas.

2. 1 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams, išskyrus nurodytus 3 dalyje.

3. 2 skirsnis taikomas kitoje valstybėje narėje priimtiems teismo sprendimams

a) dėl nesutartinių prievolių, kylančių dėl privatumo ir asmeninių teisių pažeidimo, įskaitant šmeižtą, ir

b) bylose dėl neteisėta verslo praktika padarytos žalos atlyginimo nukentėjusių šalių daugetui, kurias iškėlė

i. valstybinė institucija,

ii. ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinė paskirtis ir veikla – neatlygintinai atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims ir ginti jų interesus teikiant jiems teisinę konsultaciją arba atstovaujant teisme, arba

iii. daugiau nei dvylikos ieškovų grupė.

4. 4. Nepažeidžiant Komisijos kompetencijos atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinės teisės nuostatų suderinimo lygį ir Sąjungos teisės vystymąsi bet kuriuo metu pasiūlyti 1 skirsnio taisykles pradėti taikyti teismo sprendimams, patenkantiems į 3 dalies b punkto taikymo sritį, praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo arba anksčiau, jei Komisija pasiūlytų toliau tęsti derinimą, Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą, kurioje įvertinama, ar tebėra būtina 3 dalies b punkte nurodytose bylose priimtiems teismo sprendimams taikyti pripažinimo ir vykdymo procedūrą.

1 SKIRSNIS

TEISMO SPRENDIMAI , KURIų NEREIKIA PASKELBTI VYKDYTINAIS

1 POSKIRSNIS

EGZEKVATūROS PANAIKINIMAS

38 STRAIPSNIS

1. Pagal šio skyriaus nuostatas vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitoje valstybėje narėje netaikant jokios specialios procedūros ir nenumatant galimybės ginčyti jo pripažinimą.

2. Vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas, kuris yra vykdytinas toje valstybėje narėje, vykdytinas ir kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu.

39 straipsnis

1. Šalis, norinti kitoje valstybėje narėje remtis pagal 38 straipsnio 1 dalį pripažintu teismo sprendimu, pateikia teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti.

2. Teismas, kuriame remiamasi pripažintu teismo sprendimu, prireikus gali nurodyti juo besiremiančiai šaliai pateikti I priede nustatytos formos kilmės teismo išduotą pažymą ir formos turinio transliteraciją arba vertimą, kaip nustatyta 69 straipsnyje.

Kilmės teismas suinteresuotosios šalies prašymu taip pat išduoda tokią pažymą.

3. Teismas, kuriame remiamasi pripažintu teismo sprendimu, gali visiškai arba iš dalies sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei teismo sprendimas ginčijamas kilmės valstybėje narėje arba prašoma jį peržiūrėti pagal 45 arba 46 straipsnius.

2 poskirsnis

VYKDYMAS

40 STRAIPSNIS

Vykdytinas teismo sprendimas ipso iure suteikia teisę taikyti apsaugos priemones, numatytas vykdymo valstybės narės teisėje.

41 straipsnis

1. Pagal šio skyriaus nuostatas kitoje valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų vykdymo procedūrą reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, vykdytinas vykdymo valstybėje narėje, joje vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip toje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas.

2. Nepaisant 1 dalies, vykdymo valstybės narės teisėje numatyti atsisakymo vykdyti arba vykdymo sustabdymo pagrindai netaikomi, kai jie susiję su 43–46 straipsnių aplinkybėmis.

42 straipsnis

1. Jei kitoje valstybėje narėje vykdomas kitas nei 2 dalyje nurodytas teismo sprendimas, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti, ir

b) I priede nurodytos formos kilmės teismo išduotą pažymą, kuria patvirtinama, kad teismo sprendimas vykdytinas ir kurioje pateikiama teismo sprendimo santrauka ir informacija apie atlygintinas proceso išlaidas ir apskaičiuotas palūkanas.

2. Jei kitoje valstybėje narėje vykdomas teismo sprendimas, kuriuo paskiriamos laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti; ir

b) I priede nurodytos formos kilmės teismo išduotą pažymą, kurioje aprašomos priemonės ir patvirtinama, kad

i) teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės; ir

ii) atsakovas turi teisę ginčyti priemonę pagal kilmės valstybės narės teisę, kai priemonė paskiriama neįteikus jam šaukimo atvykti į teismą ir kurią ketinama vykdyti prieš tai jam neįteikus vykdomojo dokumento.

3. Kompetentinga institucija prireikus gali paprašyti pateikti 1 ir 2 dalių b punkte nurodytos formos turinio transliteraciją arba vertimą pagal 69 straipsnį.

4. Kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų teismo sprendimo vertimą. Tačiau vertimo gali būti reikalaujama, jei ginčijamas teismo sprendimo vykdymas ir vertimas atrodo reikalingas.

43 straipsnis

Kompetentinga vykdymo valstybės narės institucija atsakovo prašymu atsisako visiškai arba iš dalies vykdyti teismo sprendimą, jei

a) jis yra nesuderinamas su teismo sprendimu, priimtu vykdymo valstybėje narėje dėl ginčo tarp tų pačių šalių;

b) jis yra nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei ankstesnis teismo sprendimas atitinka privalomas teismo sprendimų pripažinimo vykdymo valstybėje narėje sąlygas.

44 straipsnis

1. Jei teismo sprendimą prašoma peržiūrėti pagal 45 arba 46 straipsnius, kompetentinga vykdymo valstybės narės institucija atsakovo prašymu gali:

a) vykdymo procedūrą apriboti taikant tik apsaugos priemones;

b) vykdymą susieti su sąlyga, pagal kurią sprendimas vykdomas tik pateikus jos nustatytą užtikrinimą; arba

c) visiškai arba iš dalies sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.

2. Kompetentinga institucija atsakovo prašymu sustabdo teismo sprendimo vykdymą, kai to teismo sprendimo vykdymas sustabdomas kilmės valstybėje narėje.

3. Jei apsaugos priemonė paskirta neįteikus atsakovui šaukimo atvykti į teismą ir įvykdyta prieš tai jam neįteikus vykdomojo dokumento, kompetentinga institucija gali atsakovo prašymu sustabdyti vykdymą, jei atsakovas priemonę ginčijo kilmės valstybėje narėje.

3 poskirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis

1. Į teismo procesą kilmės valstybėje narėje neatvykęs atsakovas turi teisę prašyti kompetentingo tos valstybės narės teismo peržiūrėti teismo sprendimą, jei

a) jam laiku nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galėtų pasirengti gynybai; arba

b) dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių jis ne dėl savo kaltės negalėjo pateikti prieštaravimo;

nebent jis teismo sprendimo neginčijo, nors tokią galimybę turėjo.

2. Prašymas pateikiamas naudojantis II priede nurodyta forma.

3. Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai kilmės valstybės narės teismui, kompetentingam peržiūrėti teismo sprendimą pagal šį straipsnį. Prašymas taip pat gali būti pateikiamas kompetentingam vykdymo valstybės narės teismui, kuris nedelsdamas ryšio priemonėmis, apie kurias pranešta pagal 87 straipsnio b punktą, perduoda prašymą kompetentingam kilmės valstybės narės teismui.

4. Prašymas peržiūrėti teismo sprendimą pateikiamas nedelsiant, bet kokiu atveju nė vėliau kaip per 45 dienas nuo to momento, kai atsakovas faktiškai sužinojo teismo sprendimo turinį ir galėjo imtis veiksmų. Kai atsakovas prašo peržiūrėti teismo sprendimą vykdymo procedūros metu, terminas pradedamas skaičiuoti ne vėliau kaip nuo pirmosios vykdymo priemonės, dėl kurios jis visiškai arba iš dalies negali disponuoti savo turtu, taikymo dienos. Laikoma, kad prašymas pateiktas, kai jį gauna kuris nors 3 dalyje nurodytas teismas.

5. Jei prašymas peržiūrėti teismo sprendimą akivaizdžiai nepagrįstas, teismas nedelsdamas, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo jį atmeta. Tokiu atveju teismo sprendimas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad yra vienas iš 1 dalyje nurodytų sprendimo peržiūrėjimo pagrindų, teismo sprendimas panaikinamas. Tačiau šalis, kurios prašymu buvo priimtas kilmės teismo sprendimas, nepraranda per pirminį bylos nagrinėjimą įgytų teisių dėl senaties termino sustabdymo.

6. Ši nuostata taikoma vietoj Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 19 straipsnio 4 dalies, jei viena valstybė narė kitai valstybei narei pagal tą reglamentą turi perduoti bylos iškėlimo ar lygiavertį dokumentą.

46 straipsnis

1. 45 straipsnio nereglamentuojamais atvejais šalis turi teisę prašyti nepripažinti arba nevykdyti teismo sprendimo, jei pripažinimas arba vykdymas prieštarautų pagrindiniams principams, kuriais grindžiama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

2. Prašymas pateikiamas III priede nurodytam vykdymo valstybės narės teismui. Teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama pripažinti arba vykdyti teismo sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba sprendimo vykdymo vietą.

3. Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė.

4. Jei prašymas akivaizdžiai nepagrįstas, teismas nedelsdamas, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo jį atmeta.

5. Jei teismas nusprendžia, kad prašymas pagrįstas, teismo sprendimas nepripažįstamas ir nevykdomas.

6. Pagal šį straipsnį priimtą teismo sprendimą galima ginčyti tik pateiktus IV priede nurodytą skundą.

7. Teismas, kuriam pagal šį straipsnį pateiktas prašymas, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei teismo sprendimas kilmės valstybėje narėje buvo apskųstas įprastine tvarka arba jeigu tokio skundo pateikimo terminas dar nesibaigė. Jei tokio skundo pateikimo terminas dar nesibaigė, teismas gali nurodyti terminą, per kurį skundas turi būti pateiktas.

8. Bylos nagrinėjimo pagal šį straipsnį išlaidos, įskaitant kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, priteisiamos pralaimėjusiai šaliai.

ê 44/2001 (pritaikytas)

12 SKIRSNIS

√ TEISMO SPRENDIMAI, KURIUOS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU REIKIA PASKELBTI VYKDYTINAIS ∏ TEISMO SPRENDIMų PRIPAžINIMAS

3347 straipsnis

1. Vienoje valstybėje narėje Ö 37 straipsnio 3 dalyje nurodytose bylose Õ priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso.

2. Bet kuri suinteresuota šalis, kuri pateikia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip ginčo esmę, gali pagal šio skyriaus 2 ir 63 skirsniuose numatytą tvarką, √ 50–63 straipsniuose numatyta tvarka ∏ kreiptis dėl nutarties dėl teismo sprendimo pripažinimo išdavimo.

ê 44/2001 (pritaikytas)

3. Jei proceso baigtis valstybės narės teisme priklauso nuo √ nepagrindinio ∏ neesminio pripažinimui klausimo √ dėl pripažinimo ∏ nustatymo sprendimo, teismas turi jurisdikciją tokįio klausimąo nusprendimui spręsti.

ê 44/2001 (pritaikytas)

3448 straipsnis

Teismo sprendimas nėra pripažįstamas:

1. jei toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai √ ( ordre public ) ∏ ;

ê 44/2001

2. jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės negavo laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo pasirengti gynybaios, išskyrus, jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas nesiėmė veiksmų apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti;

3. jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių prašomoje sprendimo pripažinimo valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą;

ê 44/2001 (pritaikytas)

4. jei jis yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei su sąlyga, kad ankstesnis sprendimas atitinka sprendimų pripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje √ , kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą ∏ .

ê 44/2001

ð naujas

35 straipsnis

1. Be to, sprendimas nėra pripažįstamas, jei jis prieštarauja II skyriaus 3, 4 ar 6 skirsniams, arba 72 straipsnyje numatytu atveju.

2. Nagrinėdamas pirmiau minėtoje dalyje numatytus jurisdikcijos pagrindus, prašomas teismas ar kompetentinga institucija yra įpareigotas kilmės valstybės narės teismo faktų aiškinimu.

3. Priklausomai nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija gali nebūti peržiūrima. 34 straipsnio 1 punkte minimas viešosios tvarkos kriterijus negali būti taikomas taisyklėms dėl jurisdikcijos.

3749 straipsnis

1. Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, teismas, gali sustabdoyti bylos nagrinėjimą, jei šis sprendimas yra įprastai apskundžiamas ð nutarties vykdymas kilmės valstybėje narėje sustabdytas dėl to, kad nutartis buvo apskųsta ï .

2. Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje priimtą teismo sprendimą, teismas, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei sprendimo vykdymas yra sustabdomas dėl jo apskundimo jį priėmusio teismo valstybėje.

ê 44/2001 (pritaikytas)

2 SKIRSNIS

TEISMO SPRENDIMO VYKDYMAS

3850 straipsnis

1. Valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdytinasomas teismo sprendimas vykdomas √ vykdytinas ∏ kitoje valstybėje narėje √ kitose valstybėse narėse ∏ , kai suinteresuotos šalies prašymu jis ten buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje √ 51–63 straipsniuose numatyta tvarka ∏ .

ê 44/2001

2. Tačiau Jungtinėje Karalystėje toks teismo sprendimas vykdomas Anglijoje ir Velse, Škotijoje arba Šiaurės Airijoje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo užregistruotas vykdyti toje Jungtinės Karalystės dalyje.

3951 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

1. Prašymas √ dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu ∏ pateikiamas II priedo sąraše nurodytam ð vykdymo valstybės narės ï teismui ar kompetentingai institucijai ð , apie kurią ta valstybė narė pagal 87 straipsnio d punktą pranešė Komisijai ï .

ê 44/2001

2. Vietos Teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba sprendimo vykdymo vietą.

4052 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

5. Prašymo Ö dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu Õ pateikimo procedūrą reglamentuoja Ö vykdymo Õ valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai.

6. Ö Prie prašymo pridedami šie dokumentai: Õ

√ a) teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti, ∏

√ b) kilmės valstybės narės teismo arba kompetentingos institucijos išduota VI priede nustatytos formos pažyma, nepažeidžiant 53 straipsnio. ∏

ê 44/2001

2. Pareiškėjas privalo nurodyti adresą, pagal kurį turi būti įteikti teismo proceso dokumentai, teismo, į kurį kreipiamasi, jurisdikcijoje. Jeigu valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymuose nėra numatytas tokio adreso pateikimas, pareiškėjas paskiria atstovą ad litem.

3. Prie prašymo pridedami 53 straipsnyje nurodyti dokumentai.

5553 straipsnis

1. Jeigu 54 52 straipsnioyje 2 dalies b punkte nurodytas pažymėjimas nepateikiamas, teismas arba kompetentinga institucija gali nustatyti jos pateikimo laiką terminą arba priimti lygiavertį dokumentą ar, jeigu ji mano, kad turi pakankamai informacijos, apsieiti be nereikalauti minėtos pažymėjimos.

ê 44/2001 (pritaikytas)

2. √ 1 dalyje nurodytu atveju, ∏ Jjeigu teismas arba kompetentinga institucija reikalauja, reikia pateikti šių dokumentų vertimą. Vertimą patvirtina vienoje iš valstybių narių specialiai įgaliotas asmuo.

4154 straipsnis

Sprendimas paskelbiamas vykdytinu √ jo neperžiūrint pagal 48 straipsnį ∏ iš karto, kai užbaigiami 53 52 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperžiūrint 34 ir 35 straipsniuose nurodyta tvarka. Šalis, kurios atžvilgiu sprendimas yra vykdytinas, šiame bylos proceso etape neturi jokios teisės pateikti prašymo.

4255 straipsnis

1. Pareiškėjas iš karto informuojamas apie nutartį, susijusią su prašymu dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, √ vykdymo ∏ valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymo nustatyta tvarka.

ê 44/2001

2. Prašymas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pateikiamas šaliai, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, kartu su teismo sprendimu, jeigu jis minėtai šaliai dar nepateiktas.

4356 straipsnis

1. Bet kuri šalis gali apskųsti nutartį, susijusią su prašymu dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu.

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

2. Skundas turi būti pateiktas III priedo sąraše nurodytam ð vykdymo valstybės narės teismui , apie kurį ta valstybė narė pagal 87 straipsnio e punktą pranešė Komisijai ï .

3. Skundas nagrinėjamas pagal konfliktų sprendimo tvarką ginčo teiseną reglamentuojančias taisykles.

4. Jeigu šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, neatvyksta į apeliacinį teismą, nagrinėjantį bylą, susijusią su pareiškėjo pateiktua skundu apeliacija, 26 straipsnio 2–4 dalys 28 straipsnis taikomaos netgi tuomet, kai šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra bet √ nėra ∏ kurioje √ nors ∏ valstybėje narėje.

5. Skundas dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu turi būti priimtas pateiktas per vieną mėnesį ð 30 dienų ï nuo sprendimo įteikimo. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kitoje nei valstybė narė, kurioje sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu, laikotarpis, per kurį jį galima apskųsti, yra du mėnesiai ð 45 dienos ï ir skaičiuojamas nuo jo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šis laikotarpis negali būti pratęstas remiantis atstumu.

4457 straipsnis

Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik pateikus IV priede nurodytą skundą ð atitinkamos valstybės narės Komisijai pagal 87 straipsnio f punktą pranešta tvarka ï.

4558 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

1. Teismas, kuriam pateikiamas 5643 arba 5744 straipsnyje nurodytas skundas, vykdymo reikalavimą teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu atmeta arba patenkina √ atšaukia ∏ tik esant vienai iš priežasčių, nustatytų 34 ir 3548 straipsnyjeiuose. Teismas nutartį priima iš karto.

2. Užsienio teismo priimtas sprendimas iš esmės negali būti peržiūrimas jokiomis aplinkybėmis.

ò naujas

2. Atsižvelgiant į 56 straipsnio 4 dalį, teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 56 straipsnį, nutartį priima per 90 dienų nuo skundo pateikimo dienos, išskyrus, kai tai neįmanoma dėl išimtinių aplinkybių.

ê 44/2001 (pritaikytas)

√ 3. Teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 57 straipsnį, nutartį priima nedelsdamas. ∏

ê 44/2001

ð naujas

4659 straipsnis

1. Teismas, kuriam pateikiamas 5643 arba 5744 straipsnyje nurodytas skundas, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, prašymu gali sustabdoyti bylos nagrinėjimą procesą, jeigu teismo sprendimui apskųsti kilmės valstybėje narėje buvo ð sustabdytas nutarties vykdymas dėl to, kad nutartis buvo apskųsta ï pateikta įprastinė apeliacija arba jeigu tokios apeliacijos pateikimo terminas dar nesibaigė; pastaruoju atveju teismas gali nurodyti laikotarpį, per kurį tokia apeliacija turėtų būti pateikta.

2. Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas Airijoje arba Jungtinėje Karalystėje, bet kurios formos apeliacija, pateikta kilmės valstybėje narėje, pagal šio straipsnio 1 dalį laikoma paprastąja apeliacija.

23. Teismas taip pat gali nustatyti sąlygą, pagal kurią sprendimas vykdomas tik pateikus jo nustatytą užtikrinimą.

4760 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

1. Kai teismo sprendimas turi būti pripažintas šiame reglamente √ skirsnyje ∏ nustatyta tvarka, niekas netrukdo pareiškėjui pasinaudoti laikinosiomis, įskaitant apsaugos, priemonėmis, pagal √ vykdymo ∏ valstybės narės, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymus, teisę nereikalaujant paskelbti sprendimo vykdytinu pagal 5441 straipsnį.

2. Sprendimo paskelbimas vykdytinu suteikia teisę √ ipso jure ∏ taikyti bet kurias apsaugos priemones.

ê 44/2001 (pritaikytas)

3. Per laikotarpį, kuris 5643 straipsnio 5 dalyje nustatytas pateikti apeliaciją prieš skundui dėl sprendimo paskelbimoą vykdytinu pateikti, ir iki tokios apeliacijos skundo išsprendimo, negalima imtis sprendimo vykdymo priemonių, kitų nei √ į ∏ šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, turtąo √ nukreiptų ∏ apsaugos priemoniųės.

4861 straipsnis

1. Jeigu teismas priėmė sprendimą dėl kelių bylų √ reikalavimų ∏ priėmė užsienio šalies teismas ir ne visus juos galima paskelbti vykdytinais, teismas arba kompetentinga institucija vykdytinais paskelbia vieną arba keletą tokių sprendimų √ reikalavimų ∏ vykdytinais paskelbia teismas arba kompetentinga institucija.

ê 44/2001

2. Pareiškėjas gali reikalauti vykdytinomis paskelbti tik kai kurias teismo sprendimo dalis.

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

5062 straipsnis

Pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje narėje buvo visiškai arba iš dalies teikiama teisinė pagalba, arba kuris buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir išlaidų apmokėjimo, šiame skirsnyje nustatyta tvarka ð teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūroje ï turi teisę pasinaudoti pačia palankiausia tvarka teikiant teisinęe pagalbąa, arba jam turi būti taikomas didžiausias atleidžiantimas nuo žyminio mokesčio ir išlaidų apmokėjimo pagal √ vykdymo ∏ valstybės narės, į kurią kreipiamasi, įstatymus.

ê 44/2001 (pritaikytas)

5263 straipsnis

Teismo procesuose dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu √ vykdymo ∏ valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, negali būti taikoma jokia rinkliava, muitas žyminio mokesčio išlaidos arba mokestis, skaičiuojami pagal ieškinio kainą vertę.

3 skirsnis

BENDRO JO POBūDžIO NUOSTATOS

ê 44/2001

64 straipsnis

Vienos valstybės narės teismo priimtas sprendimas jokiomis aplinkybėmis negali būti peržiūrimas iš esmės valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti, paskelbti vykdytinu arba vykdyti teismo sprendimą.

ò naujas

65 straipsnis

Iš šalies, prašančios pripažinti, paskelbti vykdytinu arba vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, negali būti reikalaujama vykdymo valstybėje narėje turėti pašto adresą arba įgaliotą atstovą.

66 straipsnis

Jei teismo sprendime numatyta priemonė arba nurodymas, kuris vykdymo valstybei narei nėra žinomas, kompetentinga tos valstybės narės institucija, kiek tai įmanoma, pritaiko priemonę arba nurodymą prie lygiavertį poveikį turinčių ir panašių tikslų ir interesų siekiančių jos nacionalinėje teisėje numatytų priemonių ir nurodymų.

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

4967 straipsnis

Užsienio √ Vienoje valstybėje narėje ∏ teismo priimtas sprendimas dėl reguliaraus delspinigių mokėjimo vykdomas vykdymo valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, tik jeigu √ atitinkamai pagal 1 arba 2 skirsnį. ∏ ð Kompetentingas vykdymo valstybės narės teismas arba institucija nustato mokėtinos sumos dydį, jeigu ï galutinioį sprendimoą dėl mokėtinos sumos dydžio priėmė ð nepriėmė ï kilmės valstybės narės teismai.

5168 straipsnis

Jeigu asmuo vienoje valstybėje narėje kreipiasi dėl teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje, iš jo neturi būti reikalaujama jokio bet kurios rūšies užtikrinimo, garantijos ar depozito, remiantis tuo, kad minėtas asmuo yra užsienio šalies pilietis arba kad jo nuolatinė arba gyvenamoji vieta nėra √ vykdymo ∏ valstybėje √ narėje ∏ , kurioje prašoma vykdyti sprendimą.

ò naujas

69 straipsnis

1. Jei pagal šį reglamentą reikia dokumento transliteracijos arba vertimo, transliteracija arba vertimas atliekamas į atitinkamos valstybės narės oficialiąją kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra keletas oficialių kalbų, pagal tos valstybės narės teisę – į vietos, kurioje remiamasi pripažintu sprendimu arba pateikiamas prašymas, oficialiąją proceso kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų.

2. 39 ir 42 straipsniuose nurodytų formų dokumentų transliteracija arba vertimas gali būti atliekami į bet kurią kitą oficialiąją Sąjungos institucijų kalbą arba kalbas, kurią (-ias) atitinkama valstybė narė nurodė kaip priimtinas.

3. Vertimą pagal šį reglamentą atlieka asmuo, įgaliotas versti vienoje iš valstybių narių.

ê 44/2001 (pritaikytas)

53 straipsnis

1. Šalis, kuri prašo pripažinimo arba kreipiasi dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, pateikia teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti.

2. Šalis, kuri kreipiasi dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, taip pat pateikia 54 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, nepažeisdama 55 straipsnio.

54 straipsnis

Valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.55 straipsnis

1. Jeigu 54 straipsnyje nurodytas pažymėjimas nepateikiamas, teismas arba kompetentinga institucija gali nustatyti jo pateikimo laiką arba priimti lygiavertį dokumentą ar, jeigu ji mano, kad turi pakankamai informacijos, apsieiti be minėto pažymėjimo.

2. Jeigu teismas arba kompetentinga institucija reikalauja, reikia pateikti šių dokumentų vertimą. Vertimą patvirtina vienoje iš valstybių narių specialiai įgaliotas asmuo.

56 straipsnis

53 straipsnyje arba 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų arba atstovo ad litem paskyrimo dokumento nereikia legalizuoti ar taikyti kitą panašų formalumą.

IV SKYRIUS

AUTENTIŠKI DOKUMENTAI IR TEISMO SUSITARIMAS TAIKOS SUTARTYS

5770 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

1. Dokumentas, kuris buvo formaliai parengtas arba užregistruotas kaip aAutentiškas dokumentas, ir yra vykdytinas vienoje valstybių narių, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybėje pagal prašymą, pateiktą laikantis 38 ir kituose straipsniuose numatytos tvarkos ð kitoje valstybėje narėje vykdomas taip pat kaip ir teismo sprendimai pagal III skyriaus 1 ir 2 skirsnius ï . Teismas, kuriam pateikiama apeliacija pagal 43 arba 44 straipsnius, atmeta arba panaikina sprendimo paskelbimą vykdytinu tik tuo atveju, jeigu tokio dokumento vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi,viešajai tvarkai.

ê 44/2001

ð naujas

2. Su administracinėmis institucijomis sudaryti arba jų patvirtinti susitarimai dėl išlaikymo įsipareigojimų taip pat laikomi autentiškais dokumentais, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalyje.

32. Pateiktas dokumentas turi atitikti sąlygas, būtinas jo autentiškumui nustatyti dokumentą išdavusioje kilmės valstybėje narėje. ð Kompetentinga kilmės valstybės narės institucija suinteresuotosios šalies prašymu išduoda atitinkamai V ir VII prieduose nustatytos formos pažymą, kurioje pateikiama dokumente nurodytos vykdytinos prievolės santrauka. ï

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

43. Prireikus, √ atitinkamai ∏ taikomosas III skyriaus 3 1 arba 2 skirsnios √ nuostatos ∏. Valstybės narės, kurioje buvo išduotas arba užregistruotas autentiškas dokumentas, kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento VI priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.

5871 straipsnis

Susitarimas √ Taikos ∏ sutartis, kurį teismas patvirtino bylos nagrinėjimo eigoje ir kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, kurioje jis buvo priimtas, turi būti vykdomas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi ð kitose valstybėse narėse vykdoma ï tokiomis pat sąlygomis kaip autentiški dokumentai. Teismo susitarimą patvirtinusioje √ Kompetentingas kilmės ∏ valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą √ nustatytos ∏ standartinės formos pažymėjimą ð , kurioje pateikiama šalių susitarimo santrauka ï.

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

ò naujas

72 straipsnis

Šiam reglamentui įgyvendinti nereikia nei priimti teisės akto, nei atlikti kito panašaus formalumo.

ê 44/2001

5973 straipsnis

1. Teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo vidaus teisę.

2. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje kitoje nei valstybė narė, kurios teismuose yra iškelta byla, teismas, norėdamas nustatyti, ar minėtos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, taiko tos valstybės narės teisę.

6074 straipsnis

1. Pagal šį reglamentą bendrovės arba kito juridinio asmens ar fizinių arba juridinių asmenų asociacijos nuolatinėio buvimo ar verslo vieta yra ten, kur yra jų:

a) oficiali buveinės vieta arba

b) centrinė administracija; arba

c) pagrindinė verslo vieta.

2. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje „oficiali buveinės vieta“ yra registruotas biuras arba, jeigu tokio biuro niekur nėra, įregistravimo vieta ar, jeigu tokios vietos niekur nėra, vieta, pagal kurios teisę buvo įsteigta bendrovė.

3. Teismas, norėdamas nustatyti, ar patikėtas turtas yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo tarptautinės privatinės tarptautinės teisės taisykles.

6175 straipsnis

Nepažeidžiant bet kurių kitų palankesnių nacionalinių įstatymų nuostatų, valstybėje narėje nuolat gyvenantys asmenys, kaltinami valstybės narės, kitos nei valstybė narė, kurios piliečiais jie yra, baudžiamuosiuose teismuose už netyčinį nusikaltimą, gali būti ginami tam įgaliotų asmenų, net jeigu jie asmeniškai nedalyvauja. Tačiau bylą iškėlęs teismas gali reikalauti minėtų asmenų dalyvavimo; jiems neatvykus, sprendimas, priimtas civilinėje byloje suinteresuotajam asmeniui neturint galimybės susitarti dėl pasirengti savo gynybaios, kitose valstybėse narėse neturi būti pripažįstamas arba vykdomasytinas.

62 straipsnis

Švedijoje vykstančiuose supaprastintuose teismo procesuose dėl mokėjimo reikalavimų (betalningsföreläggande) ir pagalbos (handräckning) „teismo“ sąvoka apima „Švedijos vykdymo tarnybą“ (kronofogdemyndighet).

ê 44/2001 (pritaikytas)

63 straipsnis

1. Didžiosios Liuksemburgo Kunigaikštystės teritorijoje nuolat gyvenantis asmuo, paduotas į teismą kitoje valstybėje narėje, pagal 5 straipsnio 1 dalį gali atsisakyti paklusti to teismo jurisdikcijai, jeigu galutinė prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo vieta yra Liuksemburge.

2. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalį galutinė prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo vieta yra Liuksemburge, bet kuris jurisdikcijos suteikimo susitarimas galioja tik tuomet, jeigu jam pritariama raštu arba jeigu pateikiami raštiški įrodymai 23 straipsnio 1 dalies s a punkte nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos finansinių paslaugų teikimo sutartims.

4. Šio straipsnio nuostatos taikomos šešerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

64 straipsnis

1. Teismo procesuose, susijusiuose su ginču tarp Graikijoje arba Portugalijoje registruoto laivo savininko ir įgulos nario dėl atlyginimo ar kitų tarnybos sąlygų, valstybės narės teismas nustato, ar apie ginčą buvo pranešta už laivą atsakingam diplomatinės atstovybės arba konsulato pareigūnui. Teismas gali pradėti veikti, kai tik minėtam pareigūnui buvo pranešta.

2. Šio straipsnio nuostatos taikomos šešerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

6576 straipsnis

ê 2003 m. Stojimo aktas, 20 str. ir II priedas, p. 715

ð naujas

1. Dėl 6 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytųos bylų dėl laidavimų arba garantijų ar bet kuriųose kitųose bylų, dalyvaujant tretiesiems trečiųjų šalių asmenims, nagrinėjimo teismingumu jurisdikcijos negali būti kreipiamasi į Vokietiją, Austriją ir Vengriją ð remiamasi VIII priede nurodytose valstybėse narėse tik tiek, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę ï . Byla bet kuriam kitoje valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui gali būti iškelta: ð tose valstybėse narėse pagal VIII priede nustatytas trečiųjų asmenų informavimo apie ginčą taisykles, nepažeidžiant 22 ir 23 straipsnių nuostatų. ï

a) Vokietijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 68 ir 72-74 straipsnius dėl trečiosios šalies pranešimų,

b) Austrijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 21 straipsnį dėl trečiosios šalies pranešimų,

c) Vengrijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Polgári perrendtartás) 58-60 straipsnius dėl trečiosios šalies pranešimų,

ò naujas

Pagal šį straipsnį kompetentingas teismas sprendžia dėl pranešimo tretiesiems asmenims priimtinumo.

ê 2003 m. Stojimo aktas, 20 str. ir II priedas, p. 715

ð naujas

(2). Teismo sprendimai, priimti kitose valstybėse narėse pagal 6 straipsnio 2 dalį arba 11 straipsnį pripažįstami ir vykdomi Vokietijoje, Austrijoje ir Vengrijoje ð VIII priede nurodytose valstybėse narėse ï III skyriuje nustatyta tvarka. Bet kurios galimos minėtose valstybėse priimtų teismo sprendimų pasekmės trečiosioms šalims tretiesiems asmenims pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas taip pat pripažįstamos minėtose kitose valstybėse narėse.

ê 44/2001 (pritaikytas)

VI SKYRIUS

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

6677 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas tik byloms, kurios iškeliamos, ir dokumentams, kurie formaliai oficialiai parengiami arba užregistruojami kaip autentiški dokumentai po nuo šio reglamento įsigaliojimo taikymo pradžios.

√ 2. Iki šio reglamento taikymo pradžios iškeltos bylos ir oficialiai parengti arba užregistruoti autentiški dokumentai reglamentuojami III skyriaus 2 ir 3 skirsnių nuostatų. Õ

2. Tačiau jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos prieš šio reglamento įsigaliojimą, po jo įsigaliojimo datos priimti teismo sprendimai pripažįstami ir vykdomi pagal III skyrių:

a) jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos po Briuselio arba Lugano konvencijos įsigaliojimo kilmės valstybėje narėje ir valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi;

b) visais kitais atvejais, jeigu jurisdikcija buvo pagrįsta taisyklėmis, kurios atitiko taisykles, nurodytas II skyriuje arba kilmės valstybės narės ir valstybės narės, į kurią kreipiamasi, sudarytoje konvencijoje, galiojusioje bylos iškėlimo metu.

ê 44/2001

VII SKYRIUS

SANTYKIAI SU KITAIS DOKUMENTAIS

ê 44/2001 (pritaikytas)

6778 straipsnis

Šis reglamentas nepažeidžia nuostatų, reglamentuojančių jurisdikciją ir specialiose bylose srityse priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nuostatų, numatytų Bendrijos √ Sąjungos ∏ dokumentuose arba nacionaliniuose įstatymuose, suderintuose pagal tokius dokumentus.

6879 straipsnis

1. Šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia Briuselio konvenciją, išskyrus jos taikymo srityje esančias valstybių narių teritorijas ir teritorijas, kurioms pagal Sutarties 299 √ 355 ∏ straipsnį šis reglamentas netaikomas.

ê 44/2001

2. Kadangi šis reglamentas pakeičia valstybių narių sudarytą Briuselio konvenciją, bet kuri nuoroda į šią konvenciją laikoma nuoroda į šį reglamentą.

6980 straipsnis

ê 44/2001 (pritaikytas)

ð naujas

Pagal 8166 straipsnio 2 dalį ir 8270 straipsniusį šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia šias dviejų ar daugiau šalių sudarytas konvencijas: √ , kurios taikomos tokiems patiems klausimams, kaip ir šiame reglamente. Visų pirma pakeičiamos IX priede išvardytos konvencijos. ∏

- Belgijos ir Prancūzijos konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašytą Paryžiuje 1899 m. liepos 8 d.,

- Belgijos ir Nyderlandų konvenciją dėl jurisdikcijos, bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašytą Briuselyje 1925 m. kovo 28 d.,

- Prancūzijos ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, pasirašytą Romoje 1930 m. birželio 3 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28 (pritaikytas)

- Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Respublikos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio vykdymo su Protokolu, pasirašytą Paryžiuje 1934 m. sausio 18 d.,

- Jungtinės Karalystės ir Belgijos Karalystės konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio vykdymo su Protokolu, pasirašytą 1934 m. gegužės 2 d.,

ê 44/2001 (pritaikytas)

- Vokietijos ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje 1936 m. kovo 9 d.,

- Belgijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų, susijusių su išlaikymo įsipareigojimais, abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1957 m. spalio 25 d.,

- Vokietijos ir Belgijos konvenciją dėl teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Bonoje 1958 m. birželio 30 d.,

- Nyderlandų ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje 1959 m. balandžio 17 d.,

- Vokietijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų, taikaus ginčų sureguliavimo ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1959 m. birželio 6 d.,

- Belgijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1959 m. birželio 16 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28 (pritaikytas)

- Jungtinės Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Bonoje 1960 m. liepos 14 d.,

- Jungtinės Karalystės ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1961 m. liepos 14 d., su keičiančiu Protokolu, pasirašytu Londone 1970 m. kovo 6 d.,

ê 44/2001 (pritaikytas)

- Graikijos ir Vokietijos konvenciją dėl teismo sprendimų, susitarimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Atėnuose 1961 m. lapkričio 4 d.,

- Belgijos ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje 1962 m. balandžio 6 d.,

- Nyderlandų ir Vokietijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Hagoje 1962 m. rugpjūčio 30 d.,

- Nyderlandų ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Hagoje 1963 m. vasario 6 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28 (pritaikytas)

- Jungtinės Karalystės ir Italijos Respublikos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje 1964 m. vasario 7 d., su keičiančiu Protokolu, pasirašytu Romoje 1970 m. liepos 14 d.,

ê 44/2001 (pritaikytas)

- Prancūzijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1966 m. liepos 15 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28 (pritaikytas)

- Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų Karalystės konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Hagoje 1967 m. lapkričio 17 d.,

ê 44/2001 (pritaikytas)

- Ispanijos ir Prancūzijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir arbitražo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Paryžiuje 1969 m. gegužės 28 d.,

- Liuksemburgo ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Liuksemburge 1971 m. liepos 29 d.,

- Italijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose, taikaus ginčų sureguliavimo ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje 1971 m. lapkričio 16 d.,

- Ispanijos ir Italijos konvenciją dėl teisinės pagalbos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Madride 1973 m. gegužės 22 d.,

- Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Danijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Kopenhagoje 1977 m. spalio 11 d.,

- Austrijos ir Švedijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Stokholme 1982 m. rugsėjo 16 d.,

- Ispanijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos konvenciją dėl teismo sprendimų, taikaus ginčų sureguliavimo ir vykdytinų autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Bonoje 1983 m. lapkričio 14 d.,

- Austrijos ir Ispanijos konvenciją dėl teismo sprendimų, taikaus ginčų sureguliavimo ir vykdytinų autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1984 m. vasario 17 d.,

- Suomijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1986 m. lapkričio 17 d.,

- Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo sutartį dėl jurisdikcijos, bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašytą Briuselyje 1961 m. lapkričio 24 d., jeigu ji galioja,

ê 2003 m. Stojimo aktas, 20 str. and II priedas, p. 715 (pritaikytas)

- Čekoslovakijos Respublikos ir Portugalijos konvenciją dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Lisabonoje 1927 m. lapkričio 23 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos ir Portugalijos,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Austrijos Respublikos konvenciją dėl tarpusavio teisminio bendradarbiavimo, pasirašytą Vienoje 1954 m. gruodžio 16 d.,

- Lenkijos Liaudies Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Budapešte 1959 m. kovo 6 d.,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Graikijos Karalystės konvenciją dėl teismo sprendimų abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Atėnuose 1959 m. birželio 18 d.,

- Lenkijos Liaudies Respublikos ir Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Varšuvoje 1960 m. vasario 6 d., dabar galiojančią santykiams tarp Lenkijos ir Slovėnijos,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimą dėl arbitražo sprendimų komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Belgrade 1960 m. kovo 18 d.,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimą dėl sprendimų bylose dėl išlaikymo abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1961 m. spalio 10 d.,

- Lenkijos ir Austrijos konvenciją dėl tarpusavio santykių civilinėse bylose ir dėl dokumentų, pasirašytą Vienoje 1963 m. gruodžio 11 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašytą Belgrade 1964 m. sausio 20 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos,

- Lenkijos ir Prancūzijos konvenciją dėl taikytinos teisės, jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo asmens ir šeimos teisės srityje, sudarytą Varšuvoje 1967 m. balandžio 5 d.,

- Jugoslavijos ir Prancūzijos vyriausybių konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Paryžiuje 1971 m. gegužės 18 d.,

- Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvenciją dėl teismo sprendimų bylose dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Belgrade 1973 m. gruodžio 12 d.,

- Vengrijos ir Graikijos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Budapešte 1979 m. spalio 8 d.,

- Lenkijos ir Graikijos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Atėnuose 1979 m. spalio 24 d.,

- Vengrijos ir Prancūzijos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėje ir šeimos teisėje, sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos, pasirašytą Budapešte 1980 m. liepos 31 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Graikijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Atėnuose 1980 m. spalio 22 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos ir Graikijos,

- Kipro Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Nikosijoje 1981 m. lapkričio 30 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Kipro Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Nikosijoje 1982 m. balandžio 23 d., vis dar galiojantį santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Kipro,

- Kipro Respublikos ir Graikijos Respublikos susitarimą dėl teisinio bendradarbiavimo civilinėse, šeimos, komercinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Nikosijoje 1984 m. kovo 5 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl teisinės pagalbos ir teismo sprendimų pripažinimo bei vykdymo civilinėse, šeimos ir komercinėse bylose, pasirašytą Paryžiuje 1984 m. gegužės 10 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Prancūzijos,

- Kipro Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Nikosijoje 1984 m. rugsėjo 19 d., vis dar galiojantį santykiams tarp Kipro ir Slovėnijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Italijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Prahoje 1985 m. gruodžio 6 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Italijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutartį dėl teisinės pagalbos, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Madride 1987 m. gegužės 4 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Ispanijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašytą Varšuvoje 1987 m. gruodžio 21 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašytą Bratislavoje 1989 m. kovo 28 d., vis dar galiojančią santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos,

- Lenkijos ir Italijos konvenciją dėl teisminės pagalbos ir teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Varšuvoje 1989 m. balandžio 28 d.,

- Čekijos ir Slovakijos Respublikos sutartį dėl teisminių institucijų teikiamos teisinės pagalbos ir tam tikrų teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašytą Prahoje 1992 m. spalio 29 d.,

- Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, pasirašytą Taline 1992 m. lapkričio 11 d.,

- Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Varšuvoje 1993 m. sausio 26 d.,

- Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Rygoje 1994 m. vasario 23 d.,

- Kipro Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimą dėl teisinio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Nikosijoje 1996 m. lapkričio 14 d.,

- Estijos ir Lenkijos susitarimą dėl teisinės pagalbos teikimo ir teisinių santykių civilinėse, darbo ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą Taline 1998 m. lapkričio 27 d.,

ê 1791/2006 1 str. 1 d. ir priedo 11 skirsnio A dalis (pritaikytas)

- Bulgarijos ir Belgijos konvenciją dėl tam tikrų tam tikrų teisminių klausimų, pasirašytą 1930 m. liepos 2 d. Sofijoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos, pasirašytą 1956 m. kovo 23 d. Sofijoje, tebegaliojantį Bulgarijai ir Slovėnijai,

- Rumunijos Liaudies Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1958 m. spalio 7 d. Bukarešte,

- Rumunijos Liaudies Respublikos ir Čekoslovakijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1958 m. spalio 25 d. Prahoje, tebegaliojančią Rumunijai ir Slovakijai,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Rumunijos Liaudies Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1958 m. gruodžio 3 d. Sofijoje,

- Rumunijos Liaudies Respublikos ir Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos, pasirašytą 1960 m. spalio 18 d. Belgrade, ir jos protokolą, tebegaliojančius Rumunijai ir Slovėnijai,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1961 m. gruodžio 4 d. Varšuvoje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Austrijos Respublikos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėje ir šeimos teisėje ir dokumentų galiojimo bei įteikimo ir prie jos pridėtą protokolą, pasirašytus 1965 m. lapkričio 17 d. Vienoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1966 m. gegužės 16 d. Sofijoje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Graikijos Respublikos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir jos protokolą, pasirašytus 1972 m. spalio 19 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Italijos Respublikos konvenciją dėl teisminės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1972 m. lapkričio 11 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašytą 1974 m. lapkričio 5 d. Paryžiuje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašytą 1975 m. spalio 30 d. Bukarešte,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Graikijos Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1976 m. balandžio 10 d. Atėnuose,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos ir santykių sureguliavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1976 m. lapkričio 25 d. Sofijoje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konvenciją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašytą 1978 m. birželio 15 d. Londone,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvencijos dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose papildomą protokolą, pasirašytą 1979 m. spalio 30 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvenciją dėl sprendimų dėl išlaikymo įsipareigojimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą 1979 m. spalio 30 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvenciją dėl santuokos nutraukimo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą 1980 m. lapkričio 6 d. Bukarešte,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Kipro Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytą 1983 m. balandžio 29 d. Nikosijoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos civilinėse bylose, pasirašytą 1989 m. sausio 18 d. Sofijoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Italijos Respublikos susitarimą dėl teisinės pagalbos ir sprendimų civilinėse bylose vykdymo, pasirašytą 1990 m. gegužės 18 d. Romoje,

- Bulgarijos Respublikos ir Ispanijos Karalystės susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos civilinėse bylose, pasirašytą 1993 m. gegužės 23 d. Sofijoje,

- Rumunijos ir Čekijos Respublikos sutartį dėl teisminės pagalbos civilinėse bylose, pasirašytą 1994 m. liepos 11 d. Bukarešte,

- Rumunijos ir Ispanijos Karalystės konvenciją dėl jurisdikcijos, teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą 1997 m. lapkričio 17 d. Bukarešte,

- Rumunijos ir Ispanijos Karalystės konvenciją, papildančią Hagos konvenciją dėl civilinio proceso teisės (Haga, 1954 m. kovo 1 d.), pasirašytą 1997 m. lapkričio 17 d. Bukarešte,

- Rumunijos ir Lenkijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse bylose, pasirašytą 1999 m. gegužės 15 d. Bukarešte.

ê 44/2001 (pritaikytas)

7081 straipsnis

1. 8069 straipsnyje nurodytosa sutartis ir konvencijos ir toliau galioja byloms, kurioms netaikomas šis reglamentas.

2. Jos ir toliau galioja priimtiems teismo sprendimams ir dokumentams, kurie yra formaliai oficialiai parengti arba užregistruoti kaip autentiški dokumentai prieš įsigaliojant šiam reglamentui √ iki 2002 m. kovo 1 d. ∏

ê 44/2001

7182 straipsnis

1. Šis reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios konkrečiose bylose reglamentuoja jurisdikciją arba teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą.

2. Siekiant vienodai aiškinti šio straipsnio 1 dalį, ji turi būti taikoma taip:

a) pagal šį reglamentą valstybės narės, kuri dalyvauja konvencijoje dėl konkrečios tam tikrų rūšių bylųos, teismui nedraudžiama prisiimti jurisdikcijos pagal minėtą konvenciją, netgi jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kuri toje konvencijoje nedalyvauja. Bet kuriuo atveju, teismas, nagrinėjantis ieškininį pareiškimą, taiko šio reglamento 2826 straipsnį;

b) konvencijoje dėl konkrečios tam tikrų rūšių bylųos numatytą jurisdikciją valstybėje narėje vykdančio teismo priimti sprendimai kitose valstybėse narėse pripažįstami ir vykdomi pagal šį reglamentą.

Turi būti tTaikomos konvencijoje dėl konkrečios tam tikrų rūšių bylųos, kurioje dalyvauja kilmės valstybė narė ir valstybė narė, į kurią kreipiamasi, nustatytos teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo sąlygos. Bet kuriuo atveju gali būti taikomos šio reglamento nuostatos, kurios yra susijusios su teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo tvarka.

7283 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio susitarimams, pagal kuriuos valstybės narės, prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Briuselio konvencijos 59 straipsnyje nustatyta tvarka įsipareigojo nepripažinti teismo sprendimų, ypač priimtų kitose minėtą konvenciją pasirašiusiose valstybėse, prieš atsakovus, kurių nuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje, kurioje pirmiau nurodytos konvencijos 4 straipsnyje nurodytais atvejais teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tos pačios konvencijos 3 straipsnio antroje dalyje nustatyta jurisdikcija.

ò naujas

84 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo taikymui.

ê 44/2001

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

ò naujas

85 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio darbuotojų ir darbdavių arba atitinkamų jų organizacijų teisei imtis koletyvinių veiksmų savo interesams apginti, visų pirma naudotis teise arba laisve streikuoti arba imtis kitų veiksmų laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės bei praktikos.

ê 44/2001 (pritaikytas)

73 straipsnis

Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.

ò naujas

86 straipsnis

Valstybės narės per Europos teisminį tinklą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, įsteigtą Sprendimu 2001/470/EB[28] su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. a568/2009 siekiant leisti juo naudotis viešai, pateikia nacionalinių vykdymo normų ir procedūrų aprašą, taip pat nurodo kompetentingas vykdymo institucijas, informaciją apie vykdymo apribojimus, visų pirma skolininko apsaugos taisykles ir senaties terminus.

Šią informaciją valstybės narės nuolat atnaujina.

87 straipsnis

Iki ___________ [1 metai iki šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės Komisijai nurodo:

a) kilmės valstybės narės teismus, kompetentingus peržiūrėti teismo sprendimą pagal 45 straipsnio 3 dalį;

b) kilmės valstybės narėje priimtinas ryšio priemones, kuriomis perduodamas prašymas peržiūrėti teismo sprendimą pagal 45 straipsnį;

c) kompetentingus vykdymo valstybės narės teismus, kuriems galima pateikti prašymą peržiūrėti teismo sprendimą pagal 45 straipsnio 3 dalį;

d) teismus, kuriems pateikiamas prašymas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 51 straipsnio 1 dalį;

e) teismus, kuriems skundžiama nutartis dėl prašymo dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 56 straipsnio 2 dalį;

f) teismus, kuriems gali būti skundžiamas teismo sprendimas dėl skundo pagal 57 straipsnį;

g) priimtinas formų vertimo pagal 69 straipsnį kalbas.

Komisija tinkamais būdais, visų pirma per Sprendimu 2001/470 įsteigtą Europos teisminį tinklą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, skelbia šią informaciją viešai.

ê 44/2001 (pritaikytas)

7488 straipsnis

1. Valstybės narės perduoda Komisijai tekstus, iš dalies keičiančius I–IV √ III, IV ir IX ∏ prieduose pateiktus sąrašus √ , ir praneša apie VIII priede išvardytų nuostatų panaikinimą arba techninius pakeitimus ∏. Komisija atitinkamai pakeičia reikiamus priedus.

ê 1103/2008 1 str. ir priedo 1 p.

2. Formų, kurių pavyzdžiai pateikti V ir VI prieduose, atnaujinimą arba patikslinimą tvirtina Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos pagal 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ò naujas

2. Pagal 90–92 straipsnius priimdama deleguotus teisės aktus, Komisija gali padaryti I, II, V, VI ir VII priedų pakeitimus.

89 straipsnis

1. Įgaliojimai priimti 88 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.

2. Priėmusi deleguotą teisės aktą, Komisija iš karto apie tai praneša kartu Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami esant 90 ir 91 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

90 straipsnis

1. 88 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą bet kuriuo metu gali atšaukti Europos Parlamentas ir Taryba.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą dėl sprendimo, ar panaikinti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per pagrįstą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo ir nurodo deleguotuosius įgaliojimus, kurie gali būti panaikinami, bei galimas panaikinimo priežastis.

3. Sprendimu dėl panaikinimo baigiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja iš karto arba jame nustatytą vėlesnę datą. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

91 straipsnis

1. Europos Parlamentas ir Taryba gali per du mėnesius nuo pranešimo dienos pateikti prieštaravimą dėl deleguotų teisės aktų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

2. Jei šiam terminui pasibaigus nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimo dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti prieš pasibaigiant tam terminui, jei Europos Parlamentas ir Taryba kartu informavo Komisiją apie savo ketinimą nereikšti prieštaravimų.

3. Deleguotas teisės aktas neįsigalioja, jei jam prieštarauja Europos Parlamentas arba Taryba. Prieštaraujanti institucija nurodo priežastis, dėl kurių prieštarauja deleguotam teisės aktui.

ê 1103/2008 1 str. ir priedo 2 p.

75 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

ò naujas

92 straipsnis

1. Šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal X priede pateiktą atitikties lentelę.

2. Šis reglamentas pakeičia 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, išskyrus 37 straipsnio 3 dalyje nurodytų teismo sprendimų atžvilgiu.

ê 44/2001 (pritaikytas)

7693 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2002 m. kovo 1 d. √ dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ∏.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas √ visose ∏ valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Ö Jis taikomas nuo [praėjus 24 mėnesiams nuo jo įsigaliojimo], išskyrus 87 straipsnį, kuris taikomas nuo [praėjus 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo]. Õ

Priimta […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

ò naujas

I PRIEDAS

PAŽYMA DĖL TEISMO SPRENDIMO CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE, KURIO NEREIKIA PASKELBTI VYKDYTINU

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 42 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalies b punktas

1. KILMėS TEISMAS

1.1. Pavadinimas

1.2 Adresas

1.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

1.2.2. Vieta ir pašto kodas

1.2.3. Valstybė narė

AT □ BE □ BU □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □

1.3. Telefonas / faksas / e. paštas

2. Ieškovas (-ai) [29]

2.1. VARDAS (-AI) IR PAVARDė / BENDROVėS ARBA ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS

2.2. Adresas

2.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

2.2.2. Vieta ir pašto kodas

2.2.3. Šalis

3. Atsakovas (-ai) [30]

3.1. VARDAS (-AI) IR PAVARDė / BENDROVėS ARBA ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS

3.2. Adresas

3.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

3.2.2. Vieta ir pašto kodas

3.2.3. Šalis

4. Teismo sprendimas

4.1. Teismo sprendimo data ir numeris

4.2. Teismo sprendimo vykdytinumas

Ar teismo sprendimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje

□ Taip

□ Taip, bet tik šių atsakovų atžvilgiu (nurodykite):

4.3. Teismo sprendimo rūšis

□ Teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo (žr. 4.4.1)

□ Konstatuojamasis teismo sprendimas (žr. 4.4.2)

□ Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones (žr. 4.4.3.)

□ Kita (žr. 4.4.4)

4.4. Teismo sprendimo turinys ir palūkanos

4.4.1.Teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo

4.4.1.1. Teismas nurodė … (vardas (-ai) ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas) sumokėti ... (vardas (-ai) ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas) tokias sumas:

4.4.1.2.Valiuta

□ euras (EUR) □ Bulgarijos levas (BGN) □ Čekijos krona (CZK) □ Vengrijos forintas (HUF) □ Lietuvos litas (LTL) □ Latvijos latas (LVL) □ Lenkijos zlotas (PLN) □ svaras sterlingas (GBP) □ Rumunijos lėja (RON) □ Švedijos krona (SEK) □ kita (nurodyti ISO kodą):

4.4.1.3. Pagrindinė suma

- □ Vienkartinė suma

- □ Periodinė suma (nurodykite)

4.4.1.4. Palūkanos (jei taikytina)

□ Teismo sprendime nurodytas palūkanų mokėjimas:

- Suma: ______ arba

- … % palūkanų norma. Palūkanos mokamos nuo ... (mmmm/mm/dd) iki ... (mmmm/mm/dd).

□ Palūkanos mokamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos:

- … % palūkanų norma.

4.4.2. Konstatuojamasis teismo sprendimas

Trumpas bylos faktinių aplinkybių aprašas ir teismo sprendimas[31]

4.4.3. Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones

4.4.3.1. Trumpas paskirtos priemonės aprašas

4.4.3.2. Priemonę paskyrė teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti ginčą iš esmės

□ Taip, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __, kuriuo keičiamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001, __ straipsniu

4.4.3.3. Ar apsaugos priemonė buvo paskirta atsakovui neįteikus šaukimo atvykti į teismą?

□ Ne

□ Taip, atsakovas turi teisę ginčyti priemonę pagal nacionalinę teisę

4.4.4. Kitos teismo sprendimų rūšys

Trumpas bylos faktinių aplinkybių aprašas ir teismo sprendimas[32]

4.5. Išlaidos

4.5.1.1. Valiuta

□ euras (EUR) □ Bulgarijos levas (BGN) □ Čekijos krona (CZK) □ Vengrijos forintas (HUF) □ Lietuvos litas (LTL) □ Latvijos latas (LVL) □ Lenkijos zlotas (PLN) □ svaras sterlingas (GBP) □ Rumunijos lėja (RON) □ Švedijos krona (SEK) □ kita (nurodyti ISO kodą):

4.5.1.2. Ar atsakovui priteista sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas ar dalį jų?

□ Taip. Nurodykite, kokias išlaidas, ir jų dydį (reikalautas arba patirtas).

□ Žyminis mokestis …

□ Atlyginimas advokatui ….

□ Dokumentų įteikimo išlaidos …

□ Kita …

□ Ne

Jei pridėjote papildomų lapų, nurodykite jų skaičių: …

Priimta …

Parašas ir (arba) kilmės teismo antspaudas

ò naujas

II PRIEDAS

PRAŠYMAS PERŽIŪRĖTI TEISMO SPRENDIMĄ

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 45 straipsnio 2 dalis

1. PAREIšKėJAS

1.1. Vardas (-ai) ir pavardė / įmonės arba organizacijos pavadinimas

1.2. Adresas

1.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

1.2.2. Vieta ir pašto kodas

1.2.3. Šalis

2. Kilmės teismas

2.1. Pavadinimas

2.2 Adresas

2.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

2.2.2. Vieta ir pašto kodas

2.2.3. Valstybė narė

AT □ BE □ BU □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □

2.3. Telefonas / faksas / e. paštas

3. Teismo sprendimas

3.1. Teismo sprendimo data ir numeris

4. IEšKOVAS (-AI)[33] KILMėS TEISME NAGRINėJAMOJE BYLOJE

4.1. Vardas (-ai) ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas

4.2. Adresas

4.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

4.2.2. Vieta ir pašto kodas

4.2.3. Šalis

5. ATSAKOVAS(-AI) KILMėS TEISME NAGRINėJAMOJE BYLOJE, IšSKYRUS PAREIšKėJą[34]

5.1. VARDAS (-AI) IR PAVARDė / BENDROVėS ARBA ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS

5.2. Adresas

5.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

5.2.2. Vieta ir pašto kodas

5.2.3. Šalis

6. Prašymas peržiūrėti teismo sprendimą

6.1. Prašau peržiūrėti teismo sprendimą, kuris buvo priimtas man neatvykus į teismo posėdį ir ( pažymėkite tinkamą langelį )

□ man nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas; arba

□ man buvo įteiktas vienas iš pirmiau nurodytų dokumentų, tačiau ne pakankamai anksti, kad galėčiau pasirengti savo gynybai (nurodykite išsamiau); arba

□ dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių ne dėl savo kaltės negalėjau pateikti prieštaravimo (nurodykite išsamiau).

6.2. Neturėjau galimybės ginčyti teismo sprendimo

□ Taip

Priimta …

Data (mm/mm/dd)

Pareiškėjo arba įgalioto atstovo vardas ir pavardė

Parašas

ê 416/2010 1 str. ir III priedas

III PRIEDAS

Teismai, kuriems galima pateikti 43 46 straipsnyjeio 2 dalyje nurodytus skundus prašymus, yra:

- Belgijoje:

a) atsakovo apeliacijoms – tribunal de première instance arba rechtbank van eereste aanleg, arba erstinstanzliches Greicht,

b) ieškovo apeliacijoms – Cour d'appel arba hof van beroep,

- Bulgarijoje: Апелативен съд – София,

- Čekijoje: apeliacinis teismas per apylinkės teismą,

- Vokietijoje: Oberlandesgericht,

- Estijoje: ringkonnakohus,

- Graikijoje: Εφετείο,

- Ispanijoje: Juzgado de Primera Instancija priimtą sprendimą apeliacine tvarka nagrinėja Audiencia Provincial,

- Prancūzijoje:

a) cour d’appel dėl sprendimų, kuriais prašymas patenkinamas,

b) tribunal de grande instance pirmininkaujantis teisėjas dėl sprendimų, kuriais prašymas atmetamas,

- Airijoje: High Court,

- Islandijoje: heradsdomur,

- Italijoje: corte d'appello,

- Kipre: Επαρχιακό Δικαστήριο arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo – Οικογενειακό Δικαστήριο,

- Latvijoje: Apgabaltiesa per rajona (pilsētas) tiesa,

- Lietuvoje: Lietuvos apeliacinis teismas,

- Liuksemburge: Cour supérieure de justice, posėdžiaujantis kaip civilinis apeliacinis teismas,

- Vengrijoje: vietos teismas, esantis apygardos teisme (Budapešte – Budos centrinis apylinkės teismas); apeliacijas nagrinėja apygardos teismas (Budapešte – Sostinės teismas),

- Maltoje: Qorti ta′ l-Appell pagal apeliacijų nagrinėjimo procedūrą, nustatytą Kodiċi ta′ Organizzazzjoni u Proċedura Ċivili – Kap.12, arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo – ċitazzjoni, dalyvaujantis Prim′ Awla tal-Qorti ivili jew il-Qorti tal-Maġistrati ta′ Għawdex fil-ġurisdizzjoni superjuri tagħha′,

- Nyderlanduose: rechtbank,

- Austrijoje: Landesgericht per Bezirksgericht,

- Lenkijoje: sąd apelacyjny per sąd okręgowy,

- Portugalijoje: Tribunal da Relação yra kompetentingas teismas. Apeliaciniai skundai pateikiami laikantis galiojančių nacionalinės teisės nuostatų, pateikiant prašymą teismui, priėmusiam skundžiamą sprendimą,

- Rumunijoje: Curte de Apel,

- Slovėnijoje: okrožno sodišče,

- Slovakijoje: apeliacinis teismas per apylinkės teismą, kurio sprendimas skundžiamas,

- Suomijoje: hovioikeus/hovrätt,

- Švedijoje: Svea hovrätt,

- Jungtinėje Karalystėje:

a) Anglijoje ir Velse: c arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo – Magistrates′ Court;

b) Škotijoje: Court of Session arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo – Sheriff Court;

c) Šiaurės Airijoje: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo – Magistrates′ Court;

d) Gibraltare: Supreme Court of Gibraltar arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo – Magistrates′ Court.

ê 280/2009 1 str. ir IV priedas (pritaikytas)

IV PRIEDAS

Skundai, kuriuos galima pateikti pagal 44 46 straipsnioį 6 dalį, yra:

- Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose – kasacinis skundas,

- Bulgarijoje: обжалване пред Върховния касационен съд,

- Čekijoje: dovolání ir žaloba pro zmatečnost,

- Vokietijoje: Rechtsbeschwerde,

- Estijoje: kassatsioonkaebus,

- Airijoje: apeliacija dėl teisės klausimo – Supreme Court,

- Islandijoje: apeliacinis skundas Hæstiréttur,

- Kipre: apeliacinis skundas Aukščiausiajam Teismui,

- Latvijoje: apeliacinis skundas Augstākās tiesas Senāts per Apgabaltiesa,

- Lietuvoje: Ö skundas Õ Lietuvos Aukščiausiajamsis Teism ui as,

- Vengrijoje: felülvizsgálati kérelem,

- Maltoje: nėra jokių tolesnių apeliacijų jokiam kitam teismui; kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo – Qorti ta’ l-Appell, laikantis kodiċi ta’ Organizzazzjoni u Procedura Ċivili - Kap.12 apeliacinių skundų pateikimui nustatytos tvarkos.

- Austrijoje: Revisionsrekurs,

- Lenkijoje: skarga kasacyjna,

- Portugalijoje: apeliacija dėl teisės klausimo,

- Rumunijoje: contestatie in anulare arba revizuire,

- Slovėnijoje: apeliacija Vrhovno sodišče Republike Slovenije,

- Slovakijoje: dovolanie,

- Suomijoje: apeliacija korkein oikeus/högsta domstolen,

- Švedijoje: apeliacija Högsta domstolen,

- Jungtinėje Karalystėje: atskira papildoma apeliacija dėl teisės klausimo.

ò naujas

V PRIEDAS

PAŽYMA DĖL AUTENTIŠKO DOKUMENTO ARBA TAIKOS SUTARTIES CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE, KURIO (-IOS) NEREIKIA PASKELBTI VYKDYTINU (-A)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 70 ir 71 straipsniai

1. PAžYMą IšDUODANTIS TEISMAS ARBA KOMPETENTINGA INSTITUCIJA

1.1. Pavadinimas

1.2. Adresas

1.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

1.2.2. Vieta ir pašto kodas

1.2.3. Valstybė narė

AT □ BE □ BU □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □

1.3. Telefonas / faksas / e. paštas

2. autentiškas dokumentas / taikos sutartis

2.1. Dokumento data ir numeris

2.2. Autentiško dokumento / taikos sutarties šalys [35]

2.2.1. Kreditorius (-iai)(vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)

2.2.2. Skolininkas (-ai)(vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)

2.2.3. Šalis (-ys), jei taikytina (vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)

2.3. Dokumente / taikos sutartyje nurodytos vykdytinos prievolės turinys [36]

Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad autentiškas dokumentas / taikos sutartis vykdytinas (-a) kilmės valstybėje narėje 2.2.2. punkte nurodytų šalių atžvilgiu.

Jei pridėjote papildomų lapų, nurodykite jų skaičių: …

Priimta …

Parašas ir (arba) kilmės teismo arba kompetentingos institucijos antspaudas

ò naujas

VI PRIEDAS

PAŽYMA DĖL TEISMO SPRENDIMO CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE, KURĮ REIKIA PASKELBTI VYKDYTINU

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 52 straipsnio 2 dalies b punktas

1. KILMėS TEISMAS

1.1. Pavadinimas

1.2 Adresas

1.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

1.2.2. Vieta ir pašto kodas

1.2.3. Valstybė narė

AT □ BE □ BU □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □

1.3. Telefonas / faksas / e. paštas

2. Ieškovas (-ai) [37]

2.1. VARDAS (-AI) IR PAVARDė / įMONėS ARBA ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS

2.2. Adresas

2.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

2.2.2. Vieta ir pašto kodas

2.2.3. Šalis

3. Atsakovas (-ai) [38]

3.1. VARDAS (-AI) IR PAVARDė / įMONėS ARBA ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS

3.2. Adresas

3.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

3.2.2. Vieta ir pašto kodas

3.2.3. Šalis

4. Teismo sprendimas

4.1. Teismo sprendimo data ir numeris

4.2. Teismo sprendimo vykdytinumas

Ar teismo sprendimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje

□ Taip

□ Taip, bet tik šių atsakovų atžvilgiu (nurodykite):

4.3. Teismo sprendimo rūšis

□ Teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo (žr. 4.4.1)

□ Konstatuojamasis teismo sprendimas (žr. 4.4.2)

□ Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones (žr. 4.4.3.)

□ Kita (žr. 4.4.4)

4.4. Teismo sprendimo turinys ir palūkanos

4.4.1. Teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo

4.4.1.1. Teismas nurodė … (vardas (-ai) ir pavardė / įmonės arba organizacijos pavadinimas) sumokėti ... (vardas (-ai) ir pavardė / įmonės arba organizacijos pavadinimas) tokias sumas:

4.4.1.2. Valiuta

□ euras (EUR) □ Bulgarijos levas (BGN) □ Čekijos krona (CZK) □ Vengrijos forintas (HUF) □ Lietuvos litas (LTL) □ Latvijos latas (LVL) □ Lenkijos zlotas (PLN) □ svaras sterlingas (GBP) □ Rumunijos lėja (RON) □ Švedijos krona (SEK) □ kita (nurodyti ISO kodą):

4.4.1.3 Pagrindinė suma

- □ Vienkartinė suma

- □ Periodinė suma (nurodyti)

4.4.1.4. Palūkanos (jei taikytina)

□ Teismo sprendime nurodytas delspinigių mokėjimas:

- Suma ______ arba

- … % palūkanų norma. Palūkanos mokamos nuo ... (mmmm/mm/dd) iki ... (mmmm/mm/dd).

□ Palūkanos mokamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos:

- … % palūkanų norma.

4.4.2. Konstatuojamasis sprendimas

Trumpas bylos faktinių aplinkybių aprašas ir teismo sprendimas[39]

4.4.3. Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones

4.4.3.1. Trumpas paskirtos priemonės aprašas

4.4.3.2. Priemonę paskyrė teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti ginčą iš esmės

□ Taip, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __, kuriuo keičiamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001, __ straipsniu

4.4.3.3. Ar apsaugos priemonė buvo paskirta atsakovui neįteikus šaukimo atvykti į teismą?

□ Ne

□ Taip, atsakovas turi teisę ginčyti priemonę pagal nacionalinę teisę

4.4.4. Kitos teismo sprendimų rūšys

Trumpas bylos faktinių aplinkybių aprašas ir teismo sprendimas[40]

4.5. Išlaidos

4.5.1.1. Valiuta

□ euras (EUR) □ Bulgarijos levas (BGN) □ Čekijos krona (CZK) □ Vengrijos forintas (HUF) □ Lietuvos litas (LTL) □ Latvijos latas (LVL) □ Lenkijos zlotas (PLN) □ svaras sterlingas (GBP) □ Rumunijos lėja (RON) □ Švedijos krona (SEK) □ kita (nurodyti ISO kodą):

4.5.1.2. Ar atsakovui priteista sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas ar dalį jų?

□ Taip. Nurodykite, kokias išlaidas, ir jų dydį (reikalautas arba patirtas).

□ Žyminis mokestis …

□ Atlyginimas advokatui ….

□ Dokumentų įteikimo išlaidos …

□ Kita …

□ Ne

Jei pridėjote papildomų lapų, nurodykite jų skaičių: …

Priimta …

Parašas ir (arba) kilmės teismo antspaudas

VII PRIEDAS

PAŽYMA DĖL AUTENTIŠKO DOKUMENTO ARBA TAIKOS SUTARTIES CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE, KURĮ (-IĄ) REIKIA PASKELBTI VYKDYTINU (-A)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 70 ir 71 straipsniai

1. PAžYMą IšDUODANTIS TEISMAS ARBA KOMPETENTINGA INSTITUCIJA

1.1. Pavadinimas

1.2 Adresas

1.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė

1.2.2. Vieta ir pašto kodas

1.2.3. Valstybė narė

AT □ BE □ BU □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □

1.3. Telefonas / faksas / e. paštas

2. autentiškas dokumentas / taikos sutartis

2.1. Dokumento data ir numeris

2.2. Autentiško dokumento / taikos sutarties šalys [41]

2.2.1. Kreditorius (-iai)(vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)

2.2.2. Skolininkas (-ai)(vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)

2.2.3. Šalis (-ys), jei taikytina (vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)

2.3. Dokumente / taikos sutartyje nurodytos vykdytinos prievolės turinys [42]

Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad autentiškas dokumentas / taikos sutartis vykdytinas (-a) kilmės valstybėje narėje 2.2.2 punkte nurodytų šalių atžvilgiu.

.

Jei pridėjote papildomų lapų, nurodykite jų skaičių: …

Priimta …

Parašas ir (arba) kilmės teismo arba kompetentingos institucijos antspaudas

VIII PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 76 straipsnyje nurodytos valstybės narės ir taisyklės

76 straipsnyje nurodytos valstybės narės ir taisyklės:

Vokietija: Civilinio proceso kodekso ( Zivilprozessordnung ) 68, 72, 73 ir 74 straipsniai dėl trečiųjų asmenų informavimo,—

Estija: Civilinio proceso kodekso ( tsiviilkohtumenetluse seadustik ) 214 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 216 straipsnis dėl trečiųjų asmenų informavimo,—

Latvija: Civilinio proceso kodekso ( Civilprocesa likums ) 78, 79, 80 ir 81 straipsniai dėl trečiųjų asmenų informavimo,—

Lietuva: Civilinio proceso kodekso 47 straipsnis,—

Vengrija: Civilinio proceso kodekso ( Polgári perrendtartás ) 58–60 straipsniai dėl trečiųjų asmenų informavimo,—

Austrija: Civilinio proceso kodekso ( Zivilprozessordnung ) 21 straipsnis dėl trečiųjų asmenų informavimo,—

Lenkija: Civilinio proceso kodekso ( Kodeks postępowania cywilnego ) 84 ir 85 straipsniai dėl trečiųjų asmenų informavimo ( przypozwanie ),—

Slovėnija: Civilinio proceso įstatymo ( Zakon o pravdnem postopku ) 204 straipsnis dėl trečiųjų asmenų informavimo.

ê 44/2001 (pritaikytas)

V PRIEDAS

[pic]

VI PRIEDAS

[pic]

√ IX PRIEDAS ∏

√ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 80 straipsnyje nurodytos konvencijos ∏

√ Pagal 80 straipsnį pakeičiamos šios konvencijos: ∏

- Belgijos ir Prancūzijos konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašyta Paryžiuje 1899 m. liepos 8 d.,

- Belgijos ir Nyderlandų konvencija dėl jurisdikcijos, bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašyta Briuselyje 1925 m. kovo 28 d.,

- Prancūzijos ir Italijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, pasirašyta Romoje 1930 m. birželio 3 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28

- Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Respublikos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio vykdymo su Protokolu, pasirašyta Paryžiuje 1934 m. sausio 18 d.,

- Jungtinės Karalystės ir Belgijos Karalystės konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio vykdymo su Protokolu, pasirašyta 1934 m. gegužės 2 d.,

ê 44/2001

- Vokietijos ir Italijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Romoje 1936 m. kovo 9 d.,

- Belgijos ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų, susijusių su išlaikymo įsipareigojimais, abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1957 m. spalio 25 d.,

- Vokietijos ir Belgijos konvencija dėl teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyt Bonoje 1958 m. birželio 30 d.,

- Nyderlandų ir Italijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Romoje 1959 m. balandžio 17 d.,

- Vokietijos ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų, taikaus ginčų sureguliavimo ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1959 m. birželio 6 d.,

- Belgijos ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1959 m. birželio 16 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28

- Jungtinės Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Bonoje 1960 m. liepos 14 d.,

- Jungtinės Karalystės ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1961 m. liepos 14 d., su keičiančiu Protokolu, pasirašytu Londone 1970 m. kovo 6 d.,

ê 44/2001

- Graikijos ir Vokietijos konvencija dėl teismo sprendimų, susitarimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Atėnuose 1961 m. lapkričio 4 d.,

- Belgijos ir Italijos konvencija dėl teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Romoje 1962 m. balandžio 6 d.,

- Nyderlandų ir Vokietijos konvencija dėl teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Hagoje 1962 m. rugpjūčio 30 d.,

- Nyderlandų ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Hagoje 1963 m. vasario 6 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28

- Jungtinės Karalystės ir Italijos Respublikos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Romoje 1964 m. vasario 7 d., su keičiančiu Protokolu, pasirašytu Romoje 1970 m. liepos 14 d.,

ê 44/2001

- Prancūzijos ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1966 m. liepos 15 d.,

ê Klaidų ištaisymas, OL L 307, 2001 11 24, p. 28

- Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų Karalystės konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Hagoje 1967 m. lapkričio 17 d.,

ê 44/2001 (pritaikytas)

- Ispanijos ir Prancūzijos konvencija dėl teismo sprendimų ir arbitražo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Paryžiuje 1969 m. gegužės 28 d.,

- Liuksemburgo ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Liuksemburge 1971 m. liepos 29 d.,

- Italijos ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose, taikaus ginčų sureguliavimo ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Romoje 1971 m. lapkričio 16 d.,

- Ispanijos ir Italijos konvencija dėl teisinės pagalbos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Madride 1973 m. gegužės 22 d.,

- Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Danijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Kopenhagoje 1977 m. spalio 11 d.,

- Austrijos ir Švedijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Stokholme 1982 m. rugsėjo 16 d.,

- Ispanijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos konvencija dėl teismo sprendimų, taikaus ginčų sureguliavimo ir vykdytinų autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Bonoje 1983 m. lapkričio 14 d.,

- Austrijos ir Ispanijos konvencija dėl teismo sprendimų, taikaus ginčų sureguliavimo ir vykdytinų autentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1984 m. vasario 17 d.,

- Suomijos ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1986 m. lapkričio 17 d.,

- Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo sutartis dėl jurisdikcijos, bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašyta Briuselyje 1961 m. lapkričio 24 d., √ tiek, kiek ∏ jeigu ji galioja,

ê 2003 m. Stojimo aktas, 20 str. ir II priedas, p. 715 (pritaikytas)

- Čekoslovakijos Respublikos ir Portugalijos konvencija dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Lisabonoje 1927 m. lapkričio 23 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos ir Portugalijos,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Austrijos Respublikos konvencija dėl tarpusavio teisminio bendradarbiavimo, pasirašyta Vienoje 1954 m. gruodžio 16 d.,

- Lenkijos Liaudies Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Budapešte 1959 m. kovo 6 d.,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Graikijos Karalystės konvencija dėl teismo sprendimų abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Atėnuose 1959 m. birželio 18 d.,

- Lenkijos Liaudies Respublikos ir Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Varšuvoje 1960 m. vasario 6 d., dabar galioja santykiams tarp Lenkijos ir Slovėnijos,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimas dėl arbitražo sprendimų komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Belgrade 1960 m. kovo 18 d.,

- Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimas dėl sprendimų bylose dėl išlaikymo abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Vienoje 1961 m. spalio 10 d.,

- Lenkijos ir Austrijos konvencija dėl tarpusavio santykių civilinėse bylose ir dėl dokumentų, pasirašyta Vienoje 1963 m. gruodžio 11 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos sutartis dėl teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašyta Belgrade 1964 m. sausio 20 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos,

- Lenkijos ir Prancūzijos konvencija dėl taikytinos teisės, jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo asmens ir šeimos teisės srityje, sudaryta Varšuvoje 1967 m. balandžio 5 d.,

- Jugoslavijos ir Prancūzijos vyriausybių konvencija dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Paryžiuje 1971 m. gegužės 18 d.,

- Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvencija dėl teismo sprendimų bylose dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Belgrade 1973 m. gruodžio 12 d.,

- Vengrijos ir Graikijos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Budapešte 1979 m. spalio 8 d.,

- Lenkijos ir Graikijos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Atėnuose 1979 m. spalio 24 d.,

- Vengrijos ir Prancūzijos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėje ir šeimos teisėje, sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos, pasirašyta Budapešte 1980 m. liepos 31 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Graikijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Atėnuose 1980 m. spalio 22 d., vis dar galiojanti santykiams tarp ČekijosÖ , Slovakijos Õ ir Graikijos,

- Kipro Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Nikosijoje 1981 m. lapkričio 30 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Kipro Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Nikosijoje 1982 m. balandžio 23 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Kipro,

- Kipro Respublikos ir Graikijos Respublikos susitarimas dėl teisinio bendradarbiavimo civilinėse, šeimos, komercinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Nikosijoje 1984 m. kovo 5 d.,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl teisinės pagalbos ir teismo sprendimų pripažinimo bei vykdymo civilinėse, šeimos ir komercinėse bylose, pasirašyta Paryžiuje 1984 m. gegužės 10 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Prancūzijos,

- Kipro Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytas Nikosijoje 1984 m. rugsėjo 19 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Kipro ir Slovėnijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Italijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Prahoje 1985 m. gruodžio 6 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Italijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutartis dėl teisinės pagalbos, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Madride 1987 m. gegužės 4 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Ispanijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašyta Varšuvoje 1987 m. gruodžio 21 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos,

- Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašyta Bratislavoje 1989 m. kovo 28 d., vis dar galiojanti santykiams tarp Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos,

- Lenkijos ir Italijos konvencija dėl teisminės pagalbos ir teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta Varšuvoje 1989 m. balandžio 28 d.,

- Čekijos ir Slovakijos Respublikos sutartis dėl teisminių institucijų teikiamos teisinės pagalbos ir tam tikrų teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose sureguliavimo, pasirašyta Prahoje 1992 m. spalio 29 d.,

- Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, pasirašyta Taline 1992 m. lapkričio 11 d.,

- Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Varšuvoje 1993 m. sausio 26 d.,

- Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Rygoje 1994 m. vasario 23 d.,

- Kipro Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimas dėl teisinio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta Nikosijoje 1996 m. lapkričio 14 d.,

- Estijos ir Lenkijos susitarimas dėl teisinės pagalbos teikimo ir teisinių santykių civilinėse, darbo ir baudžiamosiose bylose, pasirašytas Taline 1998 m. lapkričio 27 d.,

ê 1791/2006 1 str. 1 d. ir priedo 11 skirsnio A dalis

- Bulgarijos ir Belgijos konvencija dėl tam tikrų teisminių klausimų, pasirašyta 1930 m. liepos 2 d. Sofijoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos, pasirašytas 1956 m. kovo 23 d. Sofijoje, tebegaliojantis Bulgarijai ir Slovėnijai,

- Rumunijos Liaudies Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta 1958 m. spalio 7 d. Bukarešte,

- Rumunijos Liaudies Respublikos ir Čekoslovakijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta 1958 m. spalio 25 d. Prahoje, tebegaliojanti Rumunijai ir Slovakijai,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Rumunijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta 1958 m. gruodžio 3 d. Sofijoje,

- Rumunijos Liaudies Respublikos ir Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos, pasirašyta 1960 m. spalio 18 d. Belgrade, ir jos protokolas, tebegaliojantys Rumunijai ir Slovėnijai,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta 1961 m. gruodžio 4 d. Varšuvoje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Austrijos Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėje ir šeimos teisėje ir dokumentų galiojimo bei įteikimo ir prie jos pridėtas protokolas, pasirašyti 1965 m. lapkričio 17 d. Vienoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytas 1966 m. gegužės 16 d. Sofijoje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Graikijos Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir jos protokolas, pasirašyti 1972 m. spalio 19 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Italijos Respublikos konvencija dėl teisminės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta 1972 m. lapkričio 11 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašyta 1974 m. lapkričio 5 d. Paryžiuje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašyta 1975 m. spalio 30 d. Bukarešte,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Graikijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytas 1976 m. balandžio 10 d. Atėnuose,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir santykių sureguliavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašyta 1976 m. lapkričio 25 d. Sofijoje,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašyta 1978 m. birželio 15 d. Londone,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvencijos dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose papildomas protokolas, pasirašytas 1979 m. spalio 30 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvencija dėl sprendimų dėl išlaikymo įsipareigojimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta 1979 m. spalio 30 d. Bukarešte,

- Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Belgijos Karalystės konvencija dėl santuokos nutraukimo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta 1980 m. lapkričio 6 d. Bukarešte,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Kipro Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pasirašytas 1983 m. balandžio 29 d. Nikosijoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos civilinėse bylose, pasirašytas 1989 m. sausio 18 d. Sofijoje,

- Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Italijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir sprendimų civilinėse bylose vykdymo, pasirašyta 1990 m. gegužės 18 d. Romoje,

- Bulgarijos Respublikos ir Ispanijos Karalystės susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos civilinėse bylose, pasirašytas 1993 m. gegužės 23 d. Sofijoje,

- Rumunijos ir Čekijos Respublikos sutartis dėl teisminės pagalbos civilinėse bylose, pasirašyta 1994 m. liepos 11 d. Bukarešte,

- Rumunijos ir Ispanijos Karalystės konvencija dėl jurisdikcijos, teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta 1997 m. lapkričio 17 d. Bukarešte,

- Rumunijos ir Ispanijos Karalystės konvencija, papildanti Hagos konvenciją dėl civilinio proceso teisės (Haga, 1954 m. kovo 1 d.), pasirašyta 1997 m. lapkričio 17 d. Bukarešte,

- Rumunijos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse bylose, pasirašyta 1999 m. gegužės 15 d. Bukarešte.

⎡

X PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo vėlesni pakeitimai

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001, OL L 12, 2001 1 16 |

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1496/2002 (OL L 225, 2002 8 22, p. 13) |

2003 m. Stojimo akto II priedo 18 skirsnio A dalies 3 punktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 561) |

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1937/2004 (OL L 334, 2004 11 10, p. 3) |

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2245/2004 (OL L 381, 2004 12 28, p. 10) |

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1) | Tik priedo 11 skyriaus A dalies 2 punktas |

Reglamentas (EB) Nr. 1103/2008 (OL L 304, 2008 11 14, p. 80) | Tik priedo 1 punktas |

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 280/2009 (OL L 93, 2009 4 7, p. 13) |

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 416/2010 (OL L 119, 2010 5 13, p. 7) |

_____________

XI PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELė

Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 | Šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 1 dalis |

1 straipsnio 2 dalis, įžanginiai žodžiai | 1 straipsnio 2 dalis, įžanginiai žodžiai |

1 straipsnio 2 dalies a–d punktai | 1 straipsnio 2 dalies a–d punktai |

________ | 1 straipsnio 2 dalies e punktas |

1 straipsnio 3 dalis | 1 straipsnio 3 dalis |

________ | 2 straipsnis |

2 straipsnis | 3 straipsnis |

3 straipsnio 1 dalis | 4 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnio 2 dalis | ________ |

________ | 4 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnis | ________ |

5 straipsnis, įžanginiai žodžiai | 5 straipsnis, įžanginiai žodžiai |

5 straipsnio 1 dalis | 5 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 2 dalis | ________ |

5 straipsnio 3 dalis | 5 straipsnio 2 dalis |

________ | 5 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 4–7 dalys | 5 straipsnio 4–7 dalys |

6 straipsnis | 6 straipsnis |

7 straipsnis | 7 straipsnis |

8 straipsnis | 8 straipsnis |

9 straipsnis | 9 straipsnis |

10 straipsnis | 10 straipsnis |

11 straipsnis | 11 straipsnis |

12 straipsnis | 12 straipsnis |

13 straipsnis | 13 straipsnis |

14 straipsnis | 14 straipsnis |

15 straipsnis | 15 straipsnis |

16 straipsnis | 16 straipsnis |

17 straipsnis | 17 straipsnis |

18 straipsnis | 18 straipsnis |

19 straipsnis | 19 straipsnis |

20 straipsnis | 20 straipsnis |

21 straipsnis | 21 straipsnis |

22 straipsnis, įžanginiai žodžiai | 22 straipsnis, įžanginiai žodžiai |

22 straipsnio 1 dalis | 22 straipsnio 1 dalies a punktas |

________ | 22 straipsnio 1 dalies b punktas |

22 straipsnio 2–5 dalys | 22 straipsnio 2–5 dalys |

23 straipsnio 1–2 dalys | 23 straipsnio 1–2 dalys |

23 straipsnio 3 dalis | ________ |

23 straipsnio 4–5 dalys | 23 straipsnio 3–4 dalys |

24 straipsnis | 24 straipsnio 1 dalis |

________ | 24 straipsnio 2 dalis |

________ | 25 straipsnis |

________ | 26 straipsnis |

25 straipsnis | 27 straipsnis |

26 straipsnio 1–2 dalys | 28 straipsnio 1 dalis |

26 straipsnio 3–4 dalys | 28 straipsnio 2–3 dalys |

27 straipsnio 1 dalis | 29 straipsnio 1 dalis |

________ | 29 straipsnio 2 dalis |

27 straipsnio 2 dalis | 29 straipsnio 3 dalis |

________ | 29 straipsnio 4 dalis |

28 straipsnis | 30 straipsnis |

________ | 31 straipsnis |

29 straipsnis | 32 straipsnio 1 dalis |

________ | 32 straipsnio 2 dalis |

30 straipsnis | 33 straipsnio 1 dalies a–b punktai |

________ | 33 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

________ | 33 straipsnio 2–3 dalys |

________ | 34 straipsnis |

________ | 35 straipsnis |

31 straipsnis | 36 straipsnis |

32 straipsnis | 2 straipsnio a punktas |

________ | 37 straipsnis |

________ | 38 straipsnis |

________ | 39 straipsnis |

________ | 40 straipsnis |

________ | 41 straipsnis |

________ | 42 straipsnis |

________ | 43 straipsnis |

________ | 44 straipsnis |

________ | 45 straipsnis |

________ | 46 straipsnis |

33 straipsnis | 47 straipsnis |

34 straipsnis | 48 straipsnis |

35 straipsnis | ________ |

36 straipsnis | 64 straipsnis |

37 straipsnio 1 dalis | 49 straipsnis |

37 straipsnio 2 dalis | ________ |

38 straipsnio 1 dalis | 50 straipsnis |

38 straipsnio 2 dalis | ________ |

39 straipsnis | 51 straipsnis |

40 straipsnio 1 dalis | 52 straipsnio 1 dalis |

40 straipsnio 2 dalis | 65 straipsnis |

40 straipsnio 3 dalis | 52 straipsnio 2 dalis |

41 straipsnis | 54 straipsnis |

42 straipsnis | 55 straipsnis |

43 straipsnis | 56 straipsnis |

44 straipsnis | 57 straipsnis |

45 straipsnio 1 dalis | 58 straipsnio 1–3 dalys |

45 straipsnio 2 dalis | 64 straipsnis |

________ | 58 straipsnio 2 dalis |

46 straipsnio 1 dalis | 59 straipsnis |

46 straipsnio 2–3 dalys | ________ |

47 straipsnis | 60 straipsnis |

48 straipsnis | 61 straipsnis |

49 straipsnis | 67 straipsnis |

50 straipsnis | 62 straipsnis |

51 straipsnis | 68 straipsnis |

52 straipsnis | 63 straipsnis |

_______ | 66 straipsnis |

_______ | 69 straipsnis |

53 straipsnis | 52 straipsnio 2 dalies a punktas |

54 straipsnis | 52 straipsnio 2 dalies b punktas |

55 straipsnis | 53 straipsnis |

56 straipsnis | 72 straipsnis |

57 straipsnio 1 dalis | 70 straipsnio 1 dalis |

57 straipsnio 2 dalis | ________ |

57 straipsnio 3 dalis | 70 straipsnio 2 dalis |

57 straipsnio 4 dalis | 70 straipsnio 3 dalis |

58 straipsnis | 71 straipsnis |

59 straipsnio 1 dalis | 73 straipsnis |

59 straipsnio 2 dalis | _______ |

60 straipsnis | 74 straipsnis |

61 straipsnis | 75 straipsnis |

62 straipsnis | _______ |

63 straipsnis | _______ |

64 straipsnis | _______ |

65 straipsnio 1 dalis | 76 straipsnio 1 dalis |

_______ | 76 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

65 straipsnio 2 dalis | 76 straipsnio 2 dalis |

66 straipsnis | 77 straipsnis |

67 straipsnis | 78 straipsnis |

68 straipsnis | 79 straipsnis |

69 straipsnis | 80 straipsnis |

70 straipsnis | 81 straipsnis |

71 straipsnis | 82 straipsnis |

72 straipsnis | 83 straipsnis |

_______ | 84 straipsnis |

73 straipsnis | _______ |

_______ | 85 straipsnis |

_______ | 86 straipsnis |

_______ | 87 straipsnis |

74 straipsnio 1 dalis | 88 straipsnio 1 dalis |

74 straipsnio 2 dalis | 88 straipsnio 2 dalis |

_______ | 89 straipsnis |

_______ | 90 straipsnis |

_______ | 91 straipsnis |

_______ | 92 straipsnis |

75 straipsnis | _______ |

76 straipsnis | 93 straipsnis |

I–III priedai | _______ |

IV priedas | _______ |

_______ | I–IV priedai |

V priedas | VI priedas |

VI priedas | VII priedas |

________ | VIII-XI priedai |

[1] Priimta per 2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

[2] Su Heidelbergo universiteto prof. Burkhardo Hesso atliktu tyrimu galima susipažinti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/civil/studies/doc_civil_studies_en.htm

[3] Su Briuselio universiteto prof. Arnaudo Nuytso atliktu tyrimu galima susipažinti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/civil/studies/doc_civil_studies_en.htm

[4] 2010 m. Centre for Strategy & Evaluation Services (Strategijos ir vertinimo paslaugų centras) tyrimas, skirtas duomenų rinkimui ir poveikio vertinimui, susijusiam su tam tikrais galimos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo peržiūros aspektais; su tyrimu galima susipažinti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/justice/doc_centre/civil/studies/doc_civil_studies_en.htm. 2007 m. GHK atliktas tyrimas, skirtas galimo 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo ratifikavimo Europos bendrijos vardu poveikio vertinimui; su tyrimu galima susipažinti šiuo adresu: http://ec.europa.eu/dgs/justice_home/evaluation/dg_coordination_evaluation_annexe_en.htm.

[5] Konferencija organizuota kartu su Heidelbergo universitetu ir Tarptautinės privatinės teisės žurnalu.

[6] Konferencija organizuota kartu su pirmininkaujančia Ispanija.

[7] OL L 199, 2007 7 31, p. 40.

[8] 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatas COM(2010) 573 galutinis.

[9] OL C 376, 1999 12 28, p. 1.

[10] 2000 m. rugsėjo 21 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[11] OL C 117, 2000 4 26, p. 6. OL C […], […], p. […].

[12] OL L 012, 2001 1 16, p. 1.

[13] Žr. VII priedą.

[14] OL L 299, 1972 12 31, p. 32. OL L 304, 1978 10 30, p. 1. OL L 388, 1982 12 31, p. 1. OL L 285, 1989 10 3, p. 1. OL C 15, 1997 1 15, p. 1. Suvestinį tekstą žr. OL C 27, 1998 1 26, p. 1.

[15] OL L 339, 2007 12 21, p. 1.

[16] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymo, COM(2009) 174 galutinis.

[17] OL L 157, 2004 4 30, p. 45.

[18] OL L 204, 1975 8 2, p. 28. OL L 304, 1978 10 30, p. 1. OL L 388, 1982 12 31, p. 1.OL L 285, 1989 10 3, p. 1. OL C 15, 1997 1 15, p. 1. Suvestinį tekstą žr. OL C 27, 1998 1 26, p. 28.

[19] OL L 299, 2005 11 16, p. 62.

[20] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[21] OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB (OL L 181, 2000 7 20, p. 65).

[22] OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

[23] OL L 172, 1988 7 4, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB.

[24] OL L 330, 1990 11 29, p. 44.

[25] Note for the translators: the translations, particularly the German and French translation, shall use the wording of the corresponding translations of the decision of the Court of Justice in the matter GAT v. LuK (C-4/03) of 13 July 2006 (summary).

[26] OL L 160, 2000 6 30, p. 37.

[27] OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

[28] OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

[29] Jei teismo sprendimas susijęs su daugiau nei vienu ieškovu arba atsakovu, pridėkite papildomą lapą.

[30] Jei teismo sprendimas susijęs su daugiau nei vienu ieškovu arba atsakovu, pridėkite papildomą lapą.

[31] Prireikus pridėkite papildomą lapą.

[32] Prireikus pridėkite papildomą lapą.

[33] Jei teismo sprendimas susijęs su daugiau nei vienu ieškovu arba atsakovu, pridėkite papildomą lapą.

[34] Jei teismo sprendimas susijęs su daugiau nei vienu ieškovu arba atsakovu, pridėkite papildomą lapą.

[35] Netinkamą išbraukite.

[36] Prireikus pridėkite papildomą lapą.

[37] Jei teismo sprendimas susijęs su daugiau nei vienu ieškovu arba atsakovu, pridėkite papildomą lapą.

[38] Jei teismo sprendimas susijęs su daugiau nei vienu ieškovu arba atsakovu, pridėkite papildomą lapą.

[39] Prireikus pridėkite papildomą lapą.

[40] Prireikus pridėkite papildomą lapą.

[41] Netinkamą išbraukite.

[42] Prireikus pridėkite papildomą lapą.