52010PC0550

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.10.8

KOM(2010) 550 galutinis

2010/0282 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl GALILEO programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos

(pateiktas Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 683/2008[1] nustatytos tolesnio dviejų Europos palydovinės navigacijos programų (GALILEO ir EGNOS) įgyvendinimo sąlygos. Reglamento priedo nuostatose išdėstyti konkretūs programų tikslai. Šiose nuostatose numatyta, kad GALILEO programos pagrindu sukurta sistema gali teikti penkias paslaugas, įskaitant paslaugą valstybinėms institucijoms (toliau – PVI), skirtą vyriausybių įgaliotiems vartotojams, naudojantiems taikomąsias programas konfidencialioms reikmėms, kurioms būtina užtikrinti aukšto lygio ilgalaikį tęstinumą. Nuostatose nurodyta, kad teikiant PVI naudojami labai stiprūs koduoti signalai.

PVI yra paslauga, kuria negalės naudotis plačioji visuomenė ir kuri yra išskirtinai skirta Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir prireikus tinkamai įgaliotoms Europos Sąjungos agentūroms, ne ES šalims ir tarptautinėms organizacijoms. Priešingai nei neužtikrinto saugumo paslaugų, kurios teikiamos naudojant dvi Europos GNSS sistemas, atveju, naudojimasis PVI turi būti kontroliuojamas saugumo ir apsaugos sumetimais. Todėl bus būtina stebėti vartotojus taikant tokias priemones kaip įgaliojimo suteikimo procedūra, kodavimo kodų naudojimas, imtuvų atitiktis ir pan. Be to, šia paslauga gali būti naudojamasi ir labai konfidencialioms reikmėms politiniu ir strateginiu požiūriu. Atsižvelgiant į PVI ypatybes naudojimosi ja sąlygas būtina tiksliai nustatyti teisiniu aktu.

Be to, dar prieš priimant Reglamentą (EB) Nr. 683/2008, Transporto taryba 2006 m. spalio 12 d. susirinkime priimtose išvadose paprašė Komisijos aktyviai tęsti PVI prieigos politikos kūrimą, kad būtų galima nustatyti sąlygas, kuriomis valstybės narės organizuos ir valdys savo vartotojų grupes, atsižvelgiant į jau baigtus pasirengimo darbus, ir atėjus laikui pateikti savo pasiūlymus Tarybai apsvarstyti ir patvirtinti. Minėtose išvadose Transporto taryba priminė, kad valstybės narės pasirinktinai naudoja PVI ir kad visos naudojimosi šia paslauga sąnaudos atiteks vartotojams (ne komerciniu pagrindu).

Atsižvelgiant į skirtingų kontrolės mechanizmų įgyvendinimo terminus ir į numatytą pirmųjų paslaugų teikimo datą, nustatyti PVI prieigos taisykles teisiniu aktu yra ne tik svarbu, bet ir skubu.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Nors oficialiai pasiūlymo poveikis nebuvo vertinamas, šis tekstas yra nuoseklaus parengiamojo darbo, į kurį buvo įtrauktos įvairios su PVI susijusios suinteresuotosios šalys, ypač valstybės narės (kurios bus pagrindinės šios paslaugos užsakovės), rezultatas.

A. PROBLEMOS APIBūDINIMAS

Siekiant išvengti bet kokio nesusipratimo, reikėtų semantiškai skirti PVI užsakoves (t. y. valstybes nares, Tarybą ir Komisiją bei prireikus Europos Sąjungos agentūras, ne ES šalis ir tarptautines organizacijas) ir PVI vartotojus – fizinius arba juridinius asmenis, kuriems PVI užsakovai suteikia tinkamą įgaliojimą turėti PVI imtuvą arba juo naudotis.

Be to, su PVI prieigos tvarka susijusios šios suinteresuotosios šalys:

– Komisija, atsakinga už visus su sistemų saugumu susijusius klausimus pagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 13 straipsnį;

– Taryba, atsakinga už Bendrųjų veiksmų 2004/552/BUSP[2] įgyvendinimą;

– valstybės narės, kurios bus pagrindinės PVI užsakovės ir kurioms skirtas šiame pasiūlyme teikiamas sprendimas;

– Reglamentu (EB) Nr. xxx/2010 įsteigta Europos GNSS agentūra, kuri taikydama Reglamento (EB) Nr. 683/2008 16 straipsnį ir laikydamasi Komisijos nustatytų gairių, užtikrina Europos navigacijos palydovų sistemų saugumą ir valdo GALILEO saugumo centrą. Būtent šis saugumo centras yra vienintelis Tarybos partneris įgyvendinant Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP išdėstytas nuostatas, taikomas visiems PVI užsakovams ir vartotojams;

– bendrovės, kuriančios arba gaminančios PVI imtuvus ir atitinkančios saugumo atitikties tarnybos prie Europos GNSS agentūros nurodytus atitikties standartus.

Su PVI naudojimu susiję saugumo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumu. Šie reikalavimai taip pat yra susiję su strategija ir Sąjungos išorės politika. Pagal juos reikalaujama vykdyti vartotojų kontrolę, t. y. įgyvendinti pagrindinį šio pasiūlymo tikslą.

Tai apima technines priemones, kaip antai kodu suteikiami įgaliojimai, ir institucines priemones, pavyzdžiui, saugumo atitikties procedūras arba su Bendraisiais veiksmais 2004/552/BUSP susijusias krizės valdymo procedūras. Reikia atsižvelgti į tai, kad PVI vartotojų yra daug ir kad, atsižvelgiant į taikymo paskirtį, jų poreikiai gali būti skirtingi ir jiems gali būti taikomi skirtingi patikimumo reikalavimai.

Kontrolė turėtų būti įgyvendinta prieš pradinį naudojimo etapą, kurį numatyta pradėti 2014 m. Ši kontrolė bus taikoma visu laikotarpiu, t. y. keletą dešimtmečių, todėl jos tikslai:

– numatyti krizę; tai reiškia, kad turi būti palaikomi nuolatiniai, instituciniai įvairių viešojo ir privataus sektorių dalyvių ryšiai, įskaitant tinkamą sprendimo priėmimo procedūrą;

– griežtai taikyti PVI imtuvų naudojimo sąlygas, visų pirma veiksmingai valdant vartotojus;

– glaudžiai stebėti už PVI imtuvų gamybą atsakingų įmonių veiklą, ypač taikant griežtas gamybos taisykles.

Siekiant šių tikslų, reikia patikslinti ir oficialiai nustatyti atitinkamą Tarybos, Komisijos, valstybių narių ir visų kitų viešojo ar privataus sektorių dalyvių atsakomybę. Taip pat reikia nustatyti PVI naudojimo ir PVI įrangos eksportavimo sąlygas, taikomas tarptautinėms organizacijoms arba ne ES šalims. Skirtingų vartotojų grupių valdymas yra dar vienas svarbus kontrolės aspektas, ypač siekiant kiek įmanoma sumažinti neigiamus padarinius, jei viena iš šių grupių nesilaikytų reikalavimų. Galiausiai, svarbu nustatyti atitikties ir gamybos standartus, taikytinas PVI imtuvų gamintojams, ir užtikrinti Europos Sąjungos lygmens kontrolę. Gamintojai privalo ne tik sugebėti gaminti ypač saugius imtuvus, bet ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant būtų išvengiama imtuvo kopijavimo vagystės arba praradimo atveju.

B. PASIRINKTAS SPRENDIMAS IR GALIMOS ALTERNATYVOS

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 876/2002[3] 7 straipsnį įsteigta ir pagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 23 straipsnį panaikinta Saugumo taryba svarstė su PVI prieiga susijusius įvairius klausimus. Saugumo tarybą, kuri įsteigta spręsti su GALILEO sistema susijusius saugumo klausimus, sudarė visų Europos Sąjungos valstybių narių atstovai ir vienas Komisijos atstovas. Ji subūrė kelis Europos Sąjungos ekspertus, kompetentingus užtikrinti tokių sudėtingų sistemų kaip GALILEO saugumą ir apsaugą. Šią tarybą pakeitė Komisijos ekspertų grupė[4].

Saugumo taryba 2006 ir 2007 m. surengė keturis PVI seminarus, kuriuose dalyvavo apie 60 ekspertų iš valstybių narių. Išsamiose diskusijose aptartos su PVI naudojimu susijusios saugumo problemos, ypač techninės savybės ir klausimai, taikytini instituciniai mechanizmai ir jų taikymo tvarkaraštis, PVI taikymo aprėptis ir t. t.

Šiuose seminaruose dalyviams pavyko susitarti dėl būtinybės nedelsiant nustatyti tinkamą reglamentavimo pagrindą, atsižvelgiant į pagrindinius PVI prieigos suteikimo reikalavimus, taikytinus techninius saugumo reikalavimus ir skirtingus įgyvendinimo etapus. Teisės akto projekte įtraukti aptartų klausimų rezultatai; jie pateikti teisine forma ir atsižvelgus į Reglamentu (EB) Nr. 683/2008 nustatytą naują Europos palydovinės navigacijos programos valdymo planą.

Pagrindiniai pasiūlymo aspektai išdėstyti 3 dalyje. Jie grindžiami visų valstybių narių įsitikinimu, kad siekiant užtikrinti aukšto lygio saugumą PVI prieigos tvarka turi būti sukurta atsižvelgiant į minimalius saugumo reikalavimus ir visose valstybėse narėse taikomas įgaliojimo procedūras. Pažymėtina, kad pasiūlyme nėra svarstomas PVI naudojimo paskirčių klausimas, kurį kiekviena valstybė narė sprendžia savo nuožiūra, bet jame apibrėžti bendri kriterijai, pagal kuriuos PVI užsakovai gali saugiai pasirinkti savo vartotojus.

Taikant pasirinktą sprendimą su infrastruktūra tiesiogiai susijusios techninės funkcijos yra centralizuotos Europos mastu vykdant saugumo centro, kurį valdo Europos GNSS agentūra, veiklą; tačiau užsakovų ir vartotojų kontrolės funkcijos yra decentralizuotos (nacionaliniu mastu) siekiant atsižvelgti į vietos lygmens apribojimus. Numatytais teisiniais mechanizmais užtikrinama funkcijų atitiktis abiem lygmenimis ir sprendimų priėmimo procedūrų suderinamumas, visų pirma taikant bendrus minimalius standartus, kurių privalo laikytis visi dalyviai.

Svarbu pabrėžti, kad pasirengimo etape, kurį įgyvendino Saugumo taryba, surengusi PVI seminarus, buvo nuodugniai išnagrinėti įvairūs numatomi sprendimo būdai. Pasirinktas sprendimas geriausiai atitiko Europos Sąjungos ir valstybių narių interesus bei saugumo ir saugos reikalavimus. Todėl kitos sprendimo galimybės buvo atmestos. Pavyzdžiui:

- nesiimti jokių veiksmų. Priėmus šį sprendimą būtų ne tik neatsižvelgta į 2006 m. spalio 12 d. priimtas Tarybos išvadas, bet ir visiškai atsisakoma naudoti PVI, o tai prieštarautų Reglamento (EB) Nr. 683/2008 priede išdėstytoms nuostatoms. Tiesą sakant, nesukūrus tinkamo pagrindo, kuriuo būtų užtikrinamas aukšto lygio saugumas, nei Komisija, atsakinga už sistemos saugumą, nei Taryba, atsakinga už Bendrųjų veiksmų 2004/552/BUSP įgyvendinimą, nei valstybės narės negalėtų rimtai svarstyti galimybės naudotis PVI;

– valstybės narės nekontroliuoja PVI vartotojų. Šis sprendimas taip pat neatitiktų aukšto saugumo lygio, kuris būtinas PVI, reikalavimo. Atsižvelgiant į konfidencialumo aspektą ir daromą poveikį valstybių narių ir Europos Sąjungos saugumo politikai šis sprendimas negalėjo būti pasirinktas;

– Europos Sąjungos lygmeniu visiškai centralizuotas su PVI prieigos tvarka susijusių įgaliojimo standartų ir procedūrų, atitikties ir kontrolės valdymas, ypač kiek tai susiję su imtuvų gamyba ir prieigos kodų platinimu. Šis sprendimas būtų daręs neigiamą poveikį su PVI naudojimu susijusių rinkų plėtrai ir prieštarautų subsidiarumo principui. Sąjunga šiuo metu neturi reikiamų techninių žinių, kad pati galėtų užtikrinti tokį centralizuotą valdymą, nors laikui bėgant Europos GNSS agentūros veikla ir padėtų sukaupti patirtį atitikties srityje. Šios žinios, ypač susijusios su kodavimo elementais, šiuo metu sukauptos tik keliose valstybėse narėse. Sąjunga taip pat neturi priemonių, reikalingų PVI imtuvų gamybos centralizuotam valdymui ir kontrolei; ši veikla yra pramoninio pobūdžio ir dėl saugumo priežasčių ją vykdyti gali tik valstybės narės;

– visiškai decentralizuotas tų pačių elementų valdymas valstybėse narėse (priešingas atvejis). Šis sprendimas taip pat buvo atmestas, nes jį taikant sunku nustatyti bendrus visose valstybėse narėse taikomus minimalius standartus ir užtikrinti vienodą tokių standartų laikymosi griežtumą visose valstybėse narėse. Todėl Sąjungos institucijos turėtų nustatyti bendrus standartus ir stebėti, ar jų laikomasi.

Galiausiai pasirinktu sprendimu nustatoma sistema, geriausiai suderinanti tam tikrų elementų centralizuotą valdymą Sąjungos lygmeniu (kai tokia centralizacija yra įmanoma ir pageidautina) ir decentralizuotą kitų elementų valdymą tais atvejais, kai valstybės narės gali geriausiai tai atlikti, nors infrastruktūra priklauso Sąjungai.

C. POVEIKIS VALSTYBėMS NARėMS IR KITIEMS SUINTERESUOTIESIEMS ASMENIMS

Tikėtina, kad šiame pasiūlyme pateikiamas sprendimas turės įtakos valstybėms narėms, Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, ne ES šalims ir pramonės įmonėms.

Kalbant apie valstybes nares, kurioms PVI naudojimas yra aktualiausias, visų pirma reikia pabrėžti, kad sprendimas turės įtakos tik toms valstybėms narėms, kurios pageidaus naudotis PVI, o toms, kurios nepageidauja naudotis PVI, tai neturės jokios įtakos, įskaitant ir finansinę. Valstybė narė, pageidaujanti naudotis PVI, turės skirti kompetentingą PVI instituciją, valdančią vartotojus, prireikus besirūpinančia PVI imtuvų gamyba ir valstybės teritorijoje stebinčią atitiktį bendriems PVI imtuvų gamybos standartams. Pažymėtina, kad kompetentinga PVI institucija gali būti valstybėje narėje jau veikianti įstaiga.

Siekdama įvertinti su PVI naudojimu susijusius valstybių narių poreikius, 2008 m. Komisija parengė klausimyną. Šio klausimyno, kuris valstybėms narėms nėra teisiškai įpareigojantis, atsakymai yra susumuoti toliau pateikiamoje lentelėje. Nepaminėtos valstybės narės atsakymo nepateikė.

[pic]

[pic]

Reikia pabrėžti, kad nors įvairias PVI naudojimo paskirtis konfidencialiai pasirenka pačios valstybės, jų prašymai bus pildomi tik tuo atveju, jei jos laikysis minimalių saugumo standartų. Valstybių narių prašymai, kurie neatitinka šių standartų arba juos atitinka tik maža dalimi, nebus tenkinami teikiant PVI; tokiu atveju bus siūloma atvira panašaus patikimumo paslauga.

Pagal teisės akto pasiūlymą Europos Sąjungos institucijoms taikomi tokie patys naudojimo reikalavimai kaip ir valstybėms narėms. Nors derybose (surengtose prieš parengiant pasiūlymą) su valstybėmis narėmis suderinti bendrieji principai leidžia visiškai naudotis PVI Europos lygmeniu, visiems užsakovams taikoma tokia pati prieigos tvarka. Susijusios Europos Sąjungos institucijos (Taryba, Komisija ir, jei taikoma, Sąjungos agentūros) nusprendžia, ar jos nori naudotis PVI ir kokiu tikslu. Be to, pagal Bendruosius veiksmus 2004/522/BUSP ypatingas vaidmuo tenka Tarybai ir Europos GNSS agentūrai.

Tarptautinės organizacijos ir ne ES šalys, pageidaujančios naudotis PVI, turėtų pasirašyti išankstines tarptautines sutartis su Europos Sąjunga, kuriose būtų išdėstytos naudojimosi PVI sąlygos. Šios sąlygos bus ne mažiau griežtos nei tos, kurios taikomos valstybėms narėms.

Galiausiai, kalbant apie pramonės įmones, visų pirma svarbu pažymėti, kad atitikties taikomiems standartams sąlygos bus taikomos tik toms įmonėms, kurios nusprendė atsiliepti į kvietimą teikti paraiškas dėl PVI imtuvų kūrimo arba gamybos. Be to, kadangi PVI yra visiškai nauja paslauga, jos įvedimo ekonominis poveikis, nepaisant su saugumu susijusių ribojimų, gali būti tik teigiamas.

Dėl naudojimosi PVI sąlygų su įmonėmis konsultuotasi keletą kartų, konkrečiai – atliekant PACIFIC tyrimą pagal 6-tąją bendrąją mokslo ir tyrimų programą. Tyrimu nustatyta, kad įmonės:

– pripažįsta specialius su PVI saugumu susijusius poreikius;

– palankiai vertina platų PVI naudojimą su saugumu susijusiuose sektoriuose, ypač gynybos ir teisėsaugos srityse;

– gynybos sektoriuje pabrėžia poreikį taikyti su kariniu GPS signalu suderinamas sistemas;

– teisėsaugos srityje pabrėžia naudojamų PVI imtuvų darnos su kitomis saugiomis telekomunikacijų priemonėmis naudą;

– mano, kad reikalinga numatyti galimybę eksportuoti PVI imtuvus į ne ES šalis, kurioms bus suteikti įgaliojimai tapti PVI užsakovėmis.

Pasiūlyme neprieštaraujama įmonių pageidavimams, nors jame ir išdėstytos griežtos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir privataus sektoriaus dalyviams taikomus PVI imtuvų gamybos ir naudojimo reikalavimus.

D. VISUOTINIS SUSITARIMAS

Kaip minėta, pasiūlymas yra nuoseklaus parengiamojo darbo, į kurį 2006 ir 2007 m. buvo įtrauktos įvairios su PVI susijusios suinteresuotosios šalys, ypač valstybės narės (kurios bus pagrindinės PVI užsakovės), rezultatas.

Nuo 2007 m. įvairios atsakingos institucijos, atsakingos už programų ir sistemų saugumą, surengė daug diskusijų; jose patvirtintas sutarimas dėl įvairių projekte numatytų sprendimo būdų. Šios institucijos, kurias sudaro valstybių narių atstovai, dažniausiai yra Europos GNSS saugumo sistemų ekspertų grupė ir šios ekspertų grupės specialiai įsteigtas darbo pogrupis, susijęs su PVI.

Reikia priminti, kad atsižvelgiant į konfidencialumo aspektą, su PVI naudojimu susiję klausimai apima ne tik sistemos saugumą, bet ir pačių valstybių narių saugumą. Dėl šios priežasties valstybės narės politiškai ir praktiškai negalėjo nepasiekti vieningos nuomonės dėl pasirinkto sprendimo. Bendrųjų veiksmų 2004/522/BUSP, kurie priimami vieningu sprendimu, taikymas visais atvejais, susijusiais su pavojumi Europos Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui, yra išskirtinai numatytas projekto 11 straipsnyje.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Komisijos pasiūlymas yra teisiškai pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsniu (buvęs Europos Bendrijos steigimo sutarties 156 straipsnis). Be to, siūloma Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo forma, nes sprendimas skiriamas tik valstybėms narėms.

Pasiūlyme pateikiamos tokios priemonės:

– bendrieji PVI prieigai taikomos tvarkos principai, ypač neribota ir nenutrūkstama prieiga, suteikiama Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms visame pasaulyje, o Europos Sąjungos agentūros, ne ES šalys ir tarptautinės organizacijos, pageidaujančios naudotis PVI turi sudaryti susitarimą;

– PVI užsakovų prievolė skirti kompetentingą PVI instituciją, valdančią ir kontroliuojančią PVI imtuvų gamybą, turėjimą ir naudojimą, ir bendrų minimalių standartų, kurių privalo laikytis kompetentingos PVI institucijos, nustatymas;

– PVI imtuvų gamybos ir saugumo sąlygų nustatymas;

– nuostatos, susijusios su eksporto kontrole, visame pasaulyje veikiantys kontrolės centrai ir bendrųjų veiksmų taikymas pagal antrąjį ramstį.

Galiausiai, nors pasiūlymas gali turėti įtakos bendrai užsienio ir saugumo politikai, jis turi būti priimtas pagal Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytas procedūras, atsižvelgiant į Teisingumo teismo praktiką, nustatytą 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu byloje C-91/05 (Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą), vadinamoje „lengvųjų ginklų“ byloje.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Komisijos pasiūlymas neturi tiesioginio poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Konkrečiai, juo Sąjunga nėra įpareigojama imtis naujos politikos srities, o pasiūlyme nurodytos įvairios Sąjungos kontrolės institucijos jau įsteigtos kitais teisės aktais.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

Kai kuriais atvejais PVI gali būti naudojama labai konfidencialioms reikmėms politiniu ir strateginiu požiūriu. Bet kuriuo atveju, Komisija pasiūlymu nesiimama reglamentuoti galimų PVI naudojimo paskirčių, o nustato šios paslaugos prieigos tvarką. Šis pasiūlymas visų pirma yra techninio, o ne politinio pobūdžio.

2010/0282 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl GALILEO programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

veikdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo[7] priede nustatyta, kad GALILEO programos konkretūs tikslai – užtikrinti, kad sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti teikti paslaugas valstybinėms institucijoms (toliau – PVI), skirtas tam tikriems vyriausybių įgaliotiems vartotojams, naudojantiems taikomąsias programas konfidencialioms reikmėms, kurioms būtina užtikrinti aukšto lygio ilgalaikį tęstinumą.

(2) Transporto taryba 2006 m. spalio 12 d. susirinkime priimtose išvadose paprašė Komisijos aktyviai tęsti PVI prieigos politikos rengimą, kad būtų galima nustatyti sąlygas, kuriomis valstybės narės organizuos ir valdys savo vartotojų grupes, atsižvelgiant į parengiamąjį darbą, ir atėjus laikui pateikti savo pasiūlymus Tarybai apsvarstyti ir patvirtinti. Minėtose išvadose Transporto taryba priminė, kad valstybės narės pasirinktinai naudos PVI ir kad visos naudojimosi šia paslauga sąnaudos atiteks vartotojams (ne komerciniu pagrindu).

(3) Taryba ne kartą nurodė, kad GALILEO programos pagrindu sukurta sistema yra civilinė sistema, kontroliuojama civilių, t. y. ji sukurta pagal civilinius standartus atsižvelgiant į civilių reikmes ir kontroliuojant Europos Sąjungos institucijoms.

(4) Iš visų Europos palydovinės navigacijos sistemos paslaugų PVI yra labiausiai apsaugota ir pati konfidencialiausia. Užsakovų labui būtina užtikrinti šios paslaugos tiekimą net ir sudėtingiausiomis krizės sąlygomis. Saugumo taisyklių pažeidimas naudojantis šia paslauga gali turėti pasekmių ne tik susijusiam vartotojui, bet ir kitiems vartotojams. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos ir valstybių narių saugumą už PVI naudojimą ir valdymą bendrai atsakingos valstybės narės. Į tai atsižvelgiant PVI prieiga turi būti griežtai ribojama tam tikrų kategorijų vartotojams, kurie yra nuolatos stebimi.

(5) Todėl būtina nustatyti tikslias PVI prieigos ir valdymo taisykles, visų pirma nurodant bendruosius principus, susijusius su šia prieiga, įvairių valdymo ir kontrolės institucijų funkcijas, su imtuvų gamyba ir saugumu susijusius reikalavimus, eksporto kontrolės sistemą.

(6) Kalbant apie bendruosius PVI prieigos principus, dėl pačio paslaugos tikslo ir ypatybių ja turėtų naudotis tik Taryba, Komisija, valstybės narės, įgaliojimus gavusios Sąjungos agentūros ir tarptautinės organizacijos; Taryba, Komisija ir valstybės narės gali diskretiškai, neribotai ir nenutrūkstamai naudotis paslauga visame pasaulyje. Be to, kiekviena valstybė narė turi turėti teisę savarankiškai nuspręsti, kuriems vartotojams suteikti PVI prieigos įgaliojimus ir kokia paskirtimi ji bus naudojama, įskaitant saugumo paskirtį, laikantis minimalių saugumo standartų.

(7) Taip pat, siekiant visame pasaulyje skatinti Europos technologijų naudojimą (navigacijos palydovų sistemas taikant saugioms vyriausybinėms taikmenoms), reikia nustatyti sąlygas, kuriomis tam tikros ne ES šalys ir tarptautinės organizacijos galėtų naudotis PVI, visų pirma laikydamosi saugumo reikalavimų.

(8) Apskritai Sąjunga ir valstybės narės turi stengtis užtikrinti GALILEO programos pagrindu sukurtos sistemos ir PVI technologijų bei įrangos saugumą ir apsaugą, siekdamos užkirsti kelią įgaliojimo neturintiems fiziniams arba juridiniams asmenims pasinaudoti PVI skleidžiamais signalais ir priešiškai tikslais panaudoti PVI prieš jas.

(9) Šiuo atžvilgiu svarbu, kad valstybės narės nustatytų sankcijas, taikomas už šiame sprendime išdėstytų prievolių nevykdymą, ir užtikrintų, kad jos būtų taikomos. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(10) Kalbant apie valdymo arba priežiūros institucijas, geriausias sprendimas, kuriuo būtų užtikrinama, jog PVI prieiga yra veiksmingai valdoma, yra reikalavimas, kad kiekvienas užsakovas skirtų kompetentingą PVI instituciją, valdysiančią ir prižiūrėsiančią vartotojus; tai supaprastintų įvairių už saugumą atsakingų dalyvių ryšius ir garantuotų nuolatinę vartotojų kontrolę (ypač nacionalinių vartotojų) laikantis bendrų minimalių standartų. Pažymėtina, kad kompetentinga PVI institucija yra nebūtinai susijusi su konkrečia valstybe nare ir kad keli skirtingi užsakovai gali skirti tą pačią kompetentingą PVI instituciją.

(11) Be to, viena iš saugumo centro, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 683/2008 16 straipsnio a dalies ii punkte, užduočių turėtų būti skirtingų dalyvių, atsakingų už PVI saugumą, techninės sąsajos užtikrinimas.

(12) Taryba taip pat raginama prisidėti valdant PVI – taikant 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų[8] ir patvirtinant tarptautinius susitarimus, kuriais ne ES šalims arba tarptautinėms organizacijoms leidžiama naudotis PVI.

(13) Dėl imtuvų gamybos ir saugumo, laikantis saugumo reikalavimų ši užduotis gali būti patikėta tik valstybei narei, turinčiai PVI prieigą, arba turinčios PVI prieigą valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms. Be to, imtuvus gaminanti įmonė turi iš anksto gauti Europos GNSS agentūros, įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. xxx/2010[9], įgaliojimą ir atitikti joje įkurtos atitiktį patvirtinančios institucijos nustatytas taisykles. Kompetentingos PVI institucijos turi užtikrinti nuolatinę šios atitikties institucijos nurodytų atitikties standartų ir su minimaliais bendraisiais standartais susijusių konkrečių techninių reikalavimų laikymosi priežiūrą.

(14) Dėl eksporto kontrolės, svarbu riboti su PVI naudojimu susijusios įrangos arba technologijų eksportą už Europos Sąjungos ribų ir jas eksportuoti tik į tas ne ES šalis, kurioms pagal tarptautinį susitarimą su Europos Sąjunga suteiktas PVI prieigos įgaliojimas.

(15) Komisijai turėtų būti suteiktos galios priimti deleguotus aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kad ji nustatytų taisykles dėl konfidencialios informacijos, susijusios su PVI, apsaugos, ir galėtų pakeisti bendrus minimalius standartus.

(16) Atsižvelgiant į tai, kad šio sprendimo tikslo – išdėstyti tvarką, pagal kurią valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos agentūroms ir tarptautinėms organizacijoms gali būti suteikta PVI prieiga, – valstybės narės tinkamai įgyvendinti negali bei atsižvelgiant į siūlomų veiksmų apimtį, jį geriau įgyvendinti gali Europos Sąjunga, imdamasi veiksmų pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje išdėstytą subsidiarumo principą. Be to, pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma tvarka, pagal kurią valstybės, Taryba, Komisija, Europos Sąjungos agentūros ir tarptautinės organizacijos gali naudotis paslaugomis valstybinėms institucijoms (toliau – PVI), teikiamomis GALILEO programos pagrindu sukurta pasauline navigacijos palydovų sistema (toliau – GNSS).

2 straipsnis

Bendrieji PVI prieigos principai

1. PVI užsakovės yra Taryba, Komisija ir valstybės narės, taip pat įgaliojimą turinčios Europos Sąjungos agentūros, ne ES šalys ir tarptautinės organizacijos.

2. Taryba, Komisija ir valstybės narės turi neribotą ir nenutrūkstamą PVI prieigą visame pasaulyje.

3. Taryba, Komisija ir kiekviena iš valstybių narių nusprendžia, ar naudotis PVI.

4. PVI vartotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems PVI užsakovai suteikė įgaliojimą turėti PVI imtuvą arba juo naudotis.

5. Taryba ir Komisija nusprendžia, kuriems subjektams leidžiama turėti PVI imtuvą arba juo naudotis, atsižvelgdamos į 6 straipsnio 6 dalyje išdėstytus bendrus minimalius standartus. PVI prieigą turinti valstybė narė nepriklausomai nusprendžia, kurie jos teritorijoje gyvenantys fiziniai asmenys arba jos teritorijoje įsisteigę juridiniai asmenys gali turėti PVI imtuvą arba juo naudotis, taip pat kokia paskirtimi jis gali būti naudojamas, atsižvelgiant į 6 straipsnio 6 dalyje išdėstytus minimalius techninius standartus. Tokia naudojimo paskirtis gali apimti ir su saugumu susijusią paskirtį.

6. Europos Sąjungos agentūros gali naudotis PVI tik pagal Komisijos ir tų agentūrų administraciniame susitarime išdėstytas nuostatas.

7. Ne ES šalis arba tarptautinė organizacija gali turėti PVI prieigą tik tuo atveju, jei:

- Europos Sąjunga ir ši ne ES šalis arba tarptautinė organizacija yra sudariusios saugumo susitarimą;

- Europos Sąjunga ir ši ne ES šalis arba ši tarptautinė organizacija yra sudariusios susitarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, kuriame išdėstytos šiai ne ES šaliai arba tarptautinei organizacijai taikomos PVI naudojimo sąlygos ir tvarka.

3 straipsnis

Su sistemos veikimu susijęs prieigos suteikimas

Nepažeidžiant 2 straipsnio ir siekiant užtikrinti tinkamą sistemos veikimą, naudotis PVI technologijomis ir turėti PVI imtuvą arba juo naudotis laikantis Komisijos nustatytų konkrečių saugumo taisyklių bei griežtai laikantis Komisijos pateiktų nurodymų gali:

- Komisija, atlikdama GALILEO programos valdytojo funkciją;

- GALILEO programos pagrindu sukurtos sistemos naudotojai, tiek kiek tai atitinka jiems nustatytus tikslus;

- Europos GNSS agentūra, idant galėtų atlikti jai pavestas užduotis;

- Europos kosmoso agentūra, tik tyrimų, plėtros ir infrastruktūros plėtojimo tikslais.

4 straipsnis

Konfidencialios informacijos apsauga

1. Valstybės narės užtikrina su PVI susijusios konfidencialios informacijos apsaugą. Komisija pagal 12, 13 ir 14 straipsnius deleguotais aktais nustato taisykles, susijusias su konfidencialios informacijos apie PVI apsauga, ypač informacijos apie fizinių arba juridinių asmenų poreikį naudotis konfidencialia informacija siekiant atlikti tam tikras funkcijas ar užduotį.

2. Kiekviena valstybė narė Komisijai praneša apie konkrečias nuostatas, kurias ji priima, kad įgyvendintų šio paragrafo nuostatas.

3. Paaiškėjus, kad su PVI susiję duomenys buvo atskleisti tretiesiems asmenims, kuriems nesuteiktas įgaliojimas gauti tokius duomenis, Komisija pradeda tyrimą, praneša Tarybai ir Parlamentui apie tyrimo rezultatus ir imasi reikiamų priemonių, siekdama ištaisyti neteisėto atskleidimo pasekmes.

5 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šį sprendimą, pažeidimų atvejais taikomas sankcijas. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

6 straipsnis

Kompetentinga PVI institucija

4. Visi PVI užsakovai, besinaudojantys PVI skiria kompetentingą PVI instituciją. Keli užsakovai gali skirti bendrą kompetentingą PVI instituciją.

5. Valstybės paskirtos kompetentingos PVI institucijos užduotis – valdyti ir stebėti šioje valstybėje gyvenančių fizinių asmenų arba joje įsisteigusių juridinių asmenų PVI imtuvų gamybą, turėjimą ir naudojimą.

6. Tarybos, Komisijos, Europos Sąjungos agentūros arba tarptautinės organizacijos paskirtos kompetentingos PVI institucijos užduotis – valdyti ir stebėti šių institucijų, agentūrų arba organizacijų atitinkamų vartotojų PVI imtuvų turėjimą ir naudojimą.

7. PVI užsakovas gali skirti Europos GNSS agentūrą, valdančią Reglamento (EB) Nr. 683/2008 16 straipsnio a dalies ii punkte nurodytą saugumo centrą, kompetentinga PVI institucija.

8. Kompetentinga PVI institucija PVI imtuvų turėtojus ir naudotojus sugrupuoja pagal kategorijas. Kompetentinga PVI institucija nustato kiekvienos grupės vartotojų PVI prieigos teises.

9. Kompetentingos PVI institucijos valdydamos ir kontroliuodamos PVI imtuvų turėtojus, naudotojus ir gamintojus laikosi bendrų minimalių saugumo standartų. Šie bendri minimalūs standartai išdėstyti priede. Komisija pagal 12, 13 ir 14 straipsnius gali deleguotais aktais iš dalies arba visiškai pakeisti šį priedą, siekdama atsižvelgti į programos pokyčius, ypač techninius, ir į saugumo poreikių pokyčius.

10. Komisija su valstybių narių ir Europos GNSS agentūros pagalba užtikrina, kad atliekant auditą ir patikras kompetentingos PVI institucijos laikytųsi bendrų minimalių standartų.

11. Jei kompetentinga PVI institucija nesilaiko bendrų minimalių standartų, Komisija gali pareikalauti, kad institucija naudotųsi Europos GNSS agentūros techninėmis priemonėmis.

7 straipsnis

Saugumo centro vaidmuo

Saugumo centras užtikrina kompetentingų PVI institucijų, Tarybos, veikiančios pagal Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP, ir kontrolės centrų techninę sąsają. Jis praneša Komisijai apie visus įvykius, galinčius turėti įtakos sklandžiam PVI teikimui.

8 straipsnis

Imtuvų ir saugumo modulių gamyba ir saugumas

12. PVI naudojanti valstybė narė gali pati gaminti PVI imtuvus ir susijusius saugumo modulius arba patikėti tai įmonėms, įsisteigusioms PVI naudojančios valstybės narės teritorijoje. Taryba ir Komisija gali patikėti PVI naudojančiai valstybei narei arba įmonėms, įsisteigusioms PVI naudojančios valstybės narės teritorijoje, gaminti PVI imtuvus ir susijusius saugumo modulius.

13. Pirmoje pastraipoje nurodyti subjektai, atsakingi už PVI imtuvų ir susijusių saugumo modulių gamybą, tokią įrangą gali gaminti tik šiuo tikslu gavę Europos GNSS agentūros įsteigtos atitikties agentūros, atsakingos už Europos navigacijos palydovų sistemas, leidimą. Leidimų gaminti įrangą galiojimas yra ribotas ir jie gali būti atnaujinami.

14. Už PVI imtuvų ir susijusių saugumo modulių gamybą atsakingi subjektai, nurodyti pirmoje pastraipoje, laikosi Europos GNSS agentūros įsteigtos atitikties agentūros, atsakingos už Europos navigacijos palydovų sistemas, nurodytų reikalavimų, kuriuose numatytas saugumo moduliams taikomas dvigubo įvertinimo principas, ir 6 straipsnio 6 dalyje išdėstytų bendrų minimalių standartų, tiek kiek tai susiję su jų veikla.

15. Pagal savo kompetenciją kompetentingos PVI institucijos užtikrina atitiktį 3 pastraipoje nurodytoms taisyklėms ir standartams.

16. Atitikties agentūra, atsakinga už Europos navigacijos palydovų sistemas, gali bet kuriuo metu atšaukti pirmoje pastraipoje nurodytam subjektui suteiktą leidimą gaminti PVI imtuvus ir susijusius saugumo modulius, jei paaiškėja, kad nebuvo laikomasi trečioje pastraipoje nurodytų priemonių.

9 straipsnis

Eksporto kontrolė

Iš Europos Sąjungos nėra leidžiama eksportuoti su PVI naudojimu susijusios įrangos arba technologijų, nepriklausomai nuo to, ar ta įranga arba tos technologijos yra nurodyti 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą,[10] I priede, išskyrus 2 straipsnio 7 dalyje nurodytuose susitarimuose numatytais atvejais arba laikantis 10 straipsnyje išdėstytų išsamių referencinių stočių įkūrimo ir veikimo taisyklių.

10 straipsnis

Referencinės stotys su PVI įranga

Ne ES šalis, kurios teritorijoje įkurta referencinė stotis su PVI įranga ir sudaranti pagal GALILEO programą nustatytos sistemos dalį nėra laikoma PVI užsakove remiantis vien šiuo faktu. Komisija drauge su ne ES šalimi nustato išsamias referencinių stočių su PVI įranga įkūrimo ir veikimo taisykles.

11 straipsnis

Bendrųjų veiksmų 2004/552/BUSP taikymas

Visais atvejais, kai taikant šį sprendimą kyla pavojus Europos Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui, taikomos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP nustatytos procedūros.

12 straipsnis

Perdavimas

17. Įgaliojimai priimti 4 ir 6 straipsniuose nurodytus deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.

18. Kai Komisija priima deleguotą teisės aktą, ji nedelsdama tuo pačiu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

19. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami, jei laikomasi 13 ir 14 straipsniuose nustatytų sąlygų.

13 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 12 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, kuri pradėjo vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti deleguotus įgaliojimus, prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį informuoja kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir galimas tokio atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas jame nurodytų įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau įsigaliojusių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

14 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas ir Taryba prieštaravimą dėl deleguoto teisės akto gali pareikšti per du mėnesius nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas vienam mėnesiui.

2. Jeigu iki to laikotarpio pabaigos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepaprieštaravo deleguotajam teisės aktui, jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną. Deleguotas teisės aktas gali būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti anksčiau nei baigiasi tas laikotarpis, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad prieštarauti neketina.

3. Jei Europos Parlamentas arba Taryba prieštarauja dėl deleguoto teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguoto teisės akto priežastis.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

16 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

Priedas

Bendri minimalūs reikalavimai, kurių laikosi kompetentingos PVI institucijos valdydamos ir kontroliuodamos PVI imtuvų turėtojus, naudotojus ir gamintojus

20. Kiekviena kompetentinga PVI institucija turi platforminį ryšių punktą, nuolatos susietą su saugumo centru.

21. Kiekviena kompetentinga PVI institucija pagal savo kompetenciją atlieka tokias užduotis:

22. PVI vartotojų valdymas, įskaitant visus techninius ir operacinius veiksmus, ypač įrašus, susijusius su PVI imtuvų saugumo moduliais;

23. Kodavimo kodų valdymas, ypač jų užsakymas ir pristatymas;

24. Elektromagnetinio įsikišimo, turinčio įtakos PVI, stebėsena ir valdymas;

25. Visų įvykių, turinčių įtakos PVI saugumui, valdymas;

26. Keitimasis žodiniais pranešimais ir koduotais duomenimis, ypač su vartotojais ir saugumo centru;

27. Sąsajų su PVI vartotojais valdymas.

28. Siekdama tinkamai taikyti šį sprendimą kiekviena kompetentinga institucija nustato išsamius operacinius reikalavimus, ypač kiek tai susiję su skirtingų kategorijų vartotojais.

29. Kiekviena kompetentinga institucija turi priemones nustatyti, lokalizuoti, sušvelninti arba neutralizuoti bet kokį elektromagnetinį įsikišimą, ypač trikdžius arba slopinimą, kuris būtų laikomas pavojumi sistemai arba teikiamoms paslaugoms.

30. Kiekviena kompetentinga institucija nuolat praneša saugumo centrui apie vartotojų, už kuriuos ji atsakinga, kategorijas ir su kiekviena kategorija susijusius saugumo modulius.

31. Jei nustatomas PVI saugumui įtaką darantis įvykis, kaip antai imtuvo praradimas arba vagystė, ypač svarbu, kad kiekviena kompetentinga PVI institucija taiko įvykio nustatymo ir ištaisymo priemones ir praneša apie įvykį saugumo centrui.

32. Kompetentingos PVI institucijos įvertina riziką, susijusią su jų pareigų atlikimu ir imasi atitinkamų korekcinių ir prevencinių priemonių.

33. Kiek tai susiję su PVI imtuvų ir saugumo modulių gamyba, kompetentingos PVI institucijos remiasi techniniais reikalavimais ir procedūromis, išdėstytais šiuose dokumentuose:

34. PVI imtuvų saugumo reikalavimai (SSRS–PRS);

35. PVI imtuvų sujungimo saugumo reikalavimai (SSIRS–PRS);

36. PVI imtuvų veikimo koncepcijos (Conops–PRS);

37. saugių PVI imtuvų naudojimo operacinės procedūros (Secops–PRS);

38. PVI saugumo modulio apsaugos profilis (PP–PRS–SM).

39. Kompetentinga PVI institucija gali keisti saugumo modulio programinę įrangą arba elektronines schemas tik gavusi išankstinį saugumo centro leidimą.[pic][pic][pic]

[1] OL L 196, 2008 7 24, p. 1 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo.

[2] OL L 246, 2004 7 20, p. 30. 2004 m. liepos 12 d. Tarybos Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų.

[3] OL L 138, 2002 5 21, p. 1. 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 dėl bendros įmonės Galileo įsteigimo.

[4] OL L 101, 2009 4 21, p. 22. 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas kuriuo sudaroma Europos GNSS sistemų saugumo ekspertų grupė.

[5] OL C, p..

[6] OL C, p..

[7] OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

[8] OL L 246, 2004 7 20, p. 30.

[9] OL L xx, 2010 bb aa, p. tt.

[10] OL L 134, 2009 5 29, p. 1.