52010PC0073

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 3.3.2010

KOM(2010) 73 galutinis

Pasiūlymas

Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos

susitarimas dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais

TURINYS

Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais 3

I DALIS. FINANSINĖ PROGRAMA ir SPECIALIOS PRIEMONĖS 4

A. Su finansine programa susijusios nuostatos 4

B. Su specialiomis priemonėmis susijusios ir į finansinę programą neįtrauktos nuostatos 4

B.1. Neatidėliotinos pagalbos rezervas 4

B.2. Europos Sąjungos solidarumo fondas 5

B.3. Lankstumo priemonė 5

B.4. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas 6

II DALIS. TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS METU TOBULINIMAS 7

A. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo procedūra 7

B. Finansinių nuostatų įtraukimas į teisės aktus 7

C. Su žuvininkystės susitarimais susijusios išlaidos 7

D. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) finansavimas 8

III DALIS. PATIKIMAS ES LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS 10

A. Finansinis programavimas 10

B. Agentūros ir Europos mokyklos 11

C. Naujos finansinės priemonės 11

PRIEDAS. TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS BIUDŽETO SEKTORIUJE 12

A dalis. Biudžetinės procedūros kalendorius 12

B dalis. Biudžetinės procedūros prioritetai 12

C dalis. Biudžeto projekto rengimas ir sąmatų atnaujinimas 12

D dalis. Biudžetinė procedūra iki taikinimo procedūros 13

E dalis. Taikinimo procedūra 13

F dalis. Taisomieji biudžetai 14

Pasiūlymas

Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos

susitarimas dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais

EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS KOMISIJA,

toliau – institucijos,

SUSITARė:

1. Šio susitarimo, priimto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį, tikslas – pagerinti metinę biudžetinę procedūrą ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais.

2. Tol, kol galioja šis susitarimas, jis privalomas visoms institucijoms.

3. Šiuo susitarimu nekeičiamos Sutartyse, Reglamente, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa[1] (toliau – DFP reglamentas), ir Finansiniame reglamente[2] nustatyti atitinkami institucijų biudžeto įgaliojimai.

Kai daroma nuoroda į šį punktą, tai reiškia, kad Taryba priims sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – visų narių balsų ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma.

4. Bet kokiems šio susitarimo pakeitimams būtina gauti visų institucijų pritarimą.

5. Šį susitarimą sudaro trys dalys:

6. I dalyje pateikiamos papildomos nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa, ir nuostata dėl specialių priemonių, neįtrauktų į finansinę programą.

7. II dalyje aptariamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžetinės procedūros metu.

8. III dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su patikimu ES lėšų finansiniu valdymu.

9. Šis susitarimas įsigalioja tą pačią dieną, kaip ir DFP reglamentas, ir pakeičia 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[3].

I DALIS. FINANSINĖ PROGRAMA ir SPECIALIOS PRIEMONĖS

A. Su finansine programa susijusios nuostatos

10. Informacija apie operacijas, neįtrauktas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir numatomi įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčiai nurodomi atskirose lentelėse. Ši informacija bus atnaujinama kiekvienais metais kartu dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.

11. Išskyrus finansinės programos 1b išlaidų subkategoriją „Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti“, siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžetinės procedūros ir biudžeto priėmimo metu kiek galėdamos užtikrins, kad iki įvairioms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų liktų pakankamos maržos.

Mokėjimų asignavimų prognozių atnaujinimas po 2013 m.

12. 2010 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2013 m. Šios atnaujintos prognozės bus parengtos atsižvelgiant į biudžeto įsipareigojimų asignavimų ir biudžeto mokėjimų asignavimų realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat bus įvertintos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tinkamai organizuojami, palyginti su įsipareigojimų asignavimais ir Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) augimo prognozėmis.

B. SU SPECIALIOMIS PRIEMONėMIS SUSIJUSIOS IR į FINANSINę PROGRAMą NEįTRAUKTOS NUOSTATOS

B.1. NEATIDėLIOTINOS PAGALBOS REZERVAS

13. Neatidėliotinos pagalbos rezervas skirtas skubiai reaguoti į trečiosiose šalyse dėl įvykių, kurių nebuvo galima numatyti sudarant biudžetą, atsiradusius konkrečius pagalbos poreikius, visų pirma humanitarinių operacijų, tačiau taip pat civilinių krizių valdymui ir apsaugai, jeigu to reikia pagal aplinkybes. Finansinės programos laikotarpiui nustatoma metinė 221 mln. EUR šio rezervo suma 2004 m. kainomis.

Šis rezervas įtraukiamas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

Kai Komisija manys, kad reikia panaudoti šį rezervą, abiem biudžeto valdymo institucijoms ji pateiks pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Tačiau prieš Komisijai pateikiant bet kokį pasiūlymą pasinaudoti rezervu, turi būti išnagrinėtos galimybės perskirstyti asignavimus.

Nepavykus susitarti, bus inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Perkėlimas bus atliekamas pagal Finansinio reglamento 26 straipsnį.

B.2. Europos Sąjungos solidarumo fondas

14. Europos Sąjungos solidarumo fondo paskirtis – užtikrinti skubią finansinę pagalbą kurios nors valstybės narės arba šalies kandidatės teritorijoje įvykus didelėms nelaimėms, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame akte. Metinės fondui skiriamos sumos viršutinė riba bus 1 mlrd. EUR (galiojančiomis kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde turi likti ne mažiau kaip ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Į biudžetą neįtraukta metinės sumos dalis negali būti perkelta į kitus metus.

Išimtiniais atvejais, taip pat jeigu nelaimės metais, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame akte, fonde likusių finansinių išteklių nepakanka suteikti biudžeto valdymo institucijos manymu reikalingai pagalbai, Komisija gali siūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas kitų metų metinėmis sumomis. Kiekvienais metais biudžete numatoma metinė fondo suma jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 1 mlrd. EUR.

Komisija pateiks pasiūlymą panaudoti fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame akte nustatytos fondo panaudojimo sąlygos. Kai yra galimybė perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje atsiranda papildomų išlaidų, Komisija, teikdama reikiamą pasiūlymą pagal Finansinį reglamentą, atsižvelgs į tai ir imsis atitinkamos biudžeto priemonės. Sprendimą panaudoti fondo lėšas kartu priims abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą.

Nepavykus susitarti, bus inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

B.3. Lankstumo priemonė

15. Lankstumo priemonės, kurios metinė viršutinė riba yra 200 mln. EUR (galiojančiomis kainomis), paskirtis – užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais, neviršijant nustatytos sumos, padengti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima padengti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų.

Nepanaudota metinės sumos dalis gali būti perkelta ne vėliau kaip į n+2 metus. Jeigu bus naudojamos lankstumo priemonės lėšos, pirmiausia bus naudojamos perkeltos sumos pagal jų perkėlimo seką. Jeigu n+2 metais nepanaudojama n metų metinės sumos dalis, ji panaikinama.

Pasiūlymą naudoti lankstumo priemonę Komisija pateiks išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje atsiranda papildomų išlaidų.

Pasiūlyme bus nurodyti finansuotini poreikiai ir suma. Pasiūlymas atitinkamiems finansiniams metams gali būti pateikiamas biudžetinės procedūros metu.

Sprendimą panaudoti lankstumo priemonę kartu priims abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą.

Susitarimas bus pasiektas metinės biudžetinės procedūros metu.

B.4. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

16. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas skirtas teikti papildomą paramą darbuotojams, kurie patiria esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

Fondas negali viršyti didžiausios metinės 500 mln. EUR sumos (galiojančiomis kainomis), o ją galima paimti iš bet kurios turimos maržos neviršijant praėjusiųjų metų bendrųjų išlaidų viršutinės ribos ir (arba) iš įsipareigojimų asignavimų, panaikintų per praėjusius dvejus metus, išskyrus tuos, kurie susiję su finansinės programos 1b išlaidų kategorija.

Asignavimai bus įtraukti į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjiniai taikant įprastinę biudžetinę procedūrą, kai tik Komisija nustatys pakankamas maržas ir (arba) panaikins įsipareigojimus, kaip nurodyta antroje pastraipoje.

Komisija pateiks pasiūlymą panaudoti fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame akte nustatytos fondo lėšų panaudojimo sąlygos. Sprendimą panaudoti fondo lėšas kartu priims abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą.

Pateikdama sprendimo panaudoti fondo lėšas pasiūlymą, Komisija kartu pateiks abiems biudžeto valdymo institucijoms pasiūlymą atlikti perkėlimą į atitinkamas biudžeto eilutes. Nepavykus susitarti, bus inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Su fondu susijęs perkėlimas bus atliekamas pagal Finansinio reglamento 24 straipsnio 4 dalį.

II DALIS. TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS METU TOBULINIMAS

A. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo procedūra

17. Išsami tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto klausimais tvarka išdėstyta priede.

B. FINANSINIų NUOSTATų įTRAUKIMAS į TEISėS AKTUS

18. Kiekviename pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtame daugiametes programas reglamentuojančiame teisės akte bus nustatyta, kad teisės aktų leidybos institucija nustato programos finansinius paketus.

Ši suma bus svarbiausia nuoroda biudžeto valdymo institucijai metinės biudžetinės procedūros metu.

Biudžeto valdymo institucija ir Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos laikotarpį nenukrypti nuo šios sumos daugiau kaip 5 %, jeigu dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių neiškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, atsižvelgdamos į programos įgyvendinimo rezultatus, ypač vertinimus. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas turi neviršyti atitinkamai išlaidų kategorijai nustatytos viršutinės ribos, nepažeidžiant DFP reglamente ir šiame susitarime numatytų priemonių panaudojimo.

Šis punktas netaikomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtintiems ir iš anksto valstybių narių paskirstytiems sanglaudos asignavimams, į kuriuos įtrauktos viso programos laikotarpio finansinio paketo lėšos.

19. Daugiametes programas reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriems netaikoma įprasta teisėkūros procedūra, nenurodoma reikalinga laikytina suma.

Jeigu Taryba norėtų įtraukti finansinę nuorodą, ji bus laikomas kaip teisės aktų leidybos institucijos valios įrodymas ir neturės įtakos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytoms biudžeto valdymo institucijos galioms. Ši nuostata bus paminėta visuose teisės aktuose, kuriuose yra tokia finansinė nuoroda.

Jeigu reikalinga laikytina suma patvirtinama taikinimo procedūros, numatytos 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje[4], būdu pasiektu susitarimu, pagal šio susitarimo 15 punktą ji bus laikoma orientacine suma.

C. Su žuvininkystės susitarimais susijusios išlaidos

20. Su žuvininkystės susitarimais susijusioms išlaidoms taikytinos šios specialios taisyklės.

Komisija įsipareigoja nuolat pranešti Europos Parlamentui apie pasirengimą deryboms ir jų eigą, įskaitant poveikį biudžetui.

Rengdamos su žuvininkystės susitarimais susijusius teisės aktus, institucijos įsipareigoja stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Biudžete numatytos sumos, skirtos naujiems arba atnaujintiems susitarimams, įsigaliojantiems po susijusių biudžetinių metų sausio 1 d., įrašomos į rezervą.

Jeigu paaiškės, kad su žuvininkystės susitarimais susijusių asignavimų (įskaitant rezervą) nepakanka, Komisija pateiks biudžeto valdymo institucijai reikiamos informacijos, kad būtų galima trišalio dialogo procedūra (jei reikia, supaprastinta forma) apsikeisti nuomonėmis apie tokią padėtį lėmusias priežastis ir priemones, kurių būtų galima imtis laikantis nustatytos tvarkos. Prireikus Komisija pasiūlys atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija biudžeto valdymo institucijai pateiks išsamią informaciją apie galiojančių susitarimų įgyvendinimą ir finansines likusios metų dalies prognozes.

D. BENDROS UžSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS (BUSP) FINANSAVIMAS

21. Kalbant apie BUSP išlaidas, pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnį įtrauktas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, institucijos Taikinimo komitete ir vadovaudamosi Komisijos parengtu biudžeto projektu, kiekvienais metais stengsis pasiekti susitarimą dėl į Europos Sąjungos biudžetą įtrauktinos einamųjų išlaidų sumos ir dėl šios sumos paskirstymo BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Nepasiekus susitarimo, Europos Parlamentas ir Taryba įtrauks į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba biudžeto projekte pasiūlytą sumą, jei ji yra mažesnė.

Bendra BUSP einamųjų išlaidų suma bus paskirstyta BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Į kiekvieną straipsnį įtraukiamos jau patvirtintos priemonės, taip pat numatytos, bet dar nepatvirtintos priemonės ir visos būsimos, t. y. dar nenumatytos, priemonės, kurias Taryba numato patvirtinti atitinkamais finansiniais metais.

Kadangi pagal Finansinį reglamentą Komisija turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus tarp BUSP biudžeto skyriaus straipsnių, atitinkamai bus užtikrinamas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jeigu per finansinius metus BUSP biudžeto skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba stengsis skubiai priimti sprendimą, atsižvelgdami į DFP reglamento 2 straipsnį ir šio susitarimo 10 punktą.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos įtrauktini BUSP veiksmai, galėtų būti suskirstyti pagal šias gaires:

- krizių valdymo operacijos, konfliktų prevencija, sprendimas ir stabilizavimas, taikos ir saugumo procesų stebėjimas ir įgyvendinimas;

- ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas,

- neatidėliotinos priemonės,

- parengiamosios ir tolesnės priemonės,

- Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai.

Trečioje įtraukoje paminėtame straipsnyje nurodytoms priemonėms skirta suma negali viršyti 20 % bendros BUSP biudžeto skyriaus sumos.

22. Kiekvienais metais Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai konsultuosis su Europos Parlamentu dėl dokumento, kuris bus persiunčiamas iki svarstomų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminės pasirinkimo galimybės, įskaitant finansines pasekmes Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir n-1 metais pradėtų priemonių įvertinimą. Be to, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai teiks informaciją Europos Parlamentui, ne rečiau kaip penkis kartus per metus rengdamas bendrus konsultacinius posėdžius, kurie yra įprasto politinio dialogo BUSP klausimais dalis ir dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip per Taikinimo komiteto posėdį. Šiuose posėdžiuose dalyvauja atstovai iš:

23. Europos Parlamento: iš dviejų susijusių komitetų biurų;

24. Tarybos: Politinio ir saugumo komiteto pirmininkas.

Komisija bus kviečiama dalyvauti šiuose posėdžiuose.

Kai Taryba priima su išlaidomis susijusį BUSP sprendimą, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai nedelsdamas ir kiekvienu atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo galutinio sprendimo siunčia Europos Parlamentui numatytų išlaidų sąmatą (finansinę pažymą), ypač išlaidų, susijusių su trukme, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonėmis, mokymo poreikiais ir saugumo susitarimais.

Kas ketvirtį Komisija praneš biudžeto valdymo institucijai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines likusių metų laikotarpio prognozes.

III DALIS. PATIKIMAS ES LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS

A. Finansinis programavimas

25. Du kartus per metus: pirmą kartą – gegužės arba birželio mėn. (kartu su biudžeto projekto lydimaisiais dokumentais), o antrą kartą – gruodžio arba sausio mėn. (patvirtinus biudžetą), Komisija pateiks išsamų finansinės programos 1A, 2 (aplinka ir žuvininkystė), 3A, 3B ir 4 išlaidų kategorijų finansinio programavimo dokumentą. Šiame pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes parengtame dokumente turėtų būti nurodyta:

a) galiojantys teisės aktai , išskiriant daugiametes programas ir metinius veiksmus:

- daugiamečių programų atveju Komisija turėtų nurodyti procedūrą, pagal kurią jos buvo priimtos (įprasta ir speciali teisėkūros procedūra), jų trukmę, orientacines sumas ir administracinėms išlaidoms priskirtą dalį;

- metinių veiksmų (bandomųjų projektų, parengiamųjų veiksmų, agentūrų) ir veiksmų, finansuojamų pagal specialius Komisijos įgaliojimus, atveju Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas ir (bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų) maržas, kurios lieka iki leistinų viršutinių ribų, nustatytų FR įgyvendinimo taisyklių[5] 32 straipsnyje.

b) dar nepriimti teisės aktų pasiūlymai : tebesvarstomi Komisijos pasiūlymai pagal biudžeto eilutes (žemesnio lygio), skyrius ir politikos sritis. Reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima atnaujinti lenteles kiekvieną kartą, kai tik priimamas naujas pasiūlymas, kad būtų galima įvertinti jo finansines pasekmes.

Komisija turėtų apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima daryti kryžmines nuorodas į finansinio programavimo dokumentą kartu su jo teisėkūros programavimo dokumentu, kad būtų galima pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes. Kiekvieno teisės akto pasiūlymo atveju Komisija turėtų nurodyti, ar jis yra įtrauktas į gegužės–gruodžio mėn. programą ar ne. Biudžeto valdymo institucija ypač turėtų būti informuojama apie:

a) visus naujus teisės aktus, kurie buvo priimti, tačiau nebuvo įtraukti į gegužės–gruodžio mėn. dokumentą (nurodant atitinkamas sumas);

b) visus dar nepriimtus teisės aktus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo įtraukti į gegužės–gruodžio mėn. dokumentą (nurodant atitinkamas sumas);

c) Komisijos metinėje teisėkūros darbo programoje numatytus teisės aktus, nurodant veiksmus, kurie – tikėtina – turės finansinių pasekmių (taip / ne).

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, ar dėl naujų teisės aktų pasiūlymų gali reikėti perprogramavimo.

B. Agentūros ir Europos mokyklos

26. Rengdama pasiūlymą dėl naujos agentūros sukūrimo, Komisija įvertins jos poveikį atitinkamai biudžeto išlaidų kategorijai. Remdamosi šia informacija ir nepažeisdamos teisėkūros procedūrų, reglamentuojančių agentūros įkūrimą, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja, laikydamosi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl agentūros finansavimo.

Panaši procedūra taikytina, kai numatoma įkurti naują Europos mokyklą.

Bus laikomasi tokios tvarkos:

- Pirma, Komisija nuolat pateiks pasiūlymų dėl naujos agentūros įkūrimo per pirmąjį trišalį dialogą po pasiūlymo patvirtinimo, taip pat pateiks finansinę pažymą, pridedamą prie teisės akto, kuriuo siūloma įkurti agentūrą, ir nurodys pasekmes likusiu finansinio programavimo laikotarpiu.

- Antra, atsižvelgiant į teisėkūros proceso pažangą ir su sąlyga, kad abi biudžeto valdymo institucijos galės pareikšti savo poziciją dėl finansinių pasiūlymo pasekmių prieš priimant teisės aktą, naujos agentūros sukūrimas bus vienas iš tolesnio trišalio dialogo (skubiais atvejais – supaprastintos formos) klausimų, siekiant susitarti dėl finansavimo.

- Trečia, trišalio dialogo metu pasiektas susitarimas bus patvirtintas bendroje deklaracijoje, jeigu ją patvirtins abi biudžeto valdymo institucijos pagal savo darbo tvarkos taisykles.

C. Naujos finansinės priemonės

27. Institucijos sutinka, kad, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos biudžeto sverto efektą, labiau skatinant finansavimą, būtina įvesti bendro finansavimo mechanizmus.

Jos pritaria, kad būtų skatinama kurti atitinkamas daugiametes finansines priemones, kurios paspartintų viešąsias ir privačias investicijas.

Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, Komisija praneš biudžeto valdymo institucijai apie veiklą, kurią finansuoja Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, siekiant skatinti investicijas mokslinių tyrimų ir plėtros bei transeuropinių tinklų srityse, taip pat investicijas į mažąsias ir vidutines įmones.

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Komisijos vardu

Pirmininkas Pirmininkas Komisijos narys […] […] […]

PRIEDAS. TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS BIUDŽETO SEKTORIUJE

A dalis. Biudžetinės procedūros kalendorius

28. Įvairiais biudžetinės procedūros etapais institucijos vadovausis tolesniuose 2, 3, 8, 9, 11, 12 ir 14 punktuose nurodytu kalendoriumi. Iki biudžetinės procedūros pradžios likus pakankamai laiko, jos prireikus gali kartu susitarti dėl bet kokio tinkamo šio kalendoriaus tikslinimo.

B dalis. Biudžetinės procedūros prioritetai

29. Likus pakankamai laiko iki tol, kol Komisija priims biudžeto projektą, bet ne vėliau kaip balandžio mėn. bus sušauktas trišalio dialogo susitikimas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams aptarti.

C dalis. Biudžeto projekto rengimas ir sąmatų atnaujinimas

30. Komisija priims biudžeto projektą paskutinę balandžio mėn. savaitę arba vėliausiai pirmąją gegužės mėn. savaitę.

31. Komisija kasmet pateiks biudžeto projektą, kuriame parodyti faktiniai Europos Sąjungos finansavimo poreikiai.

Jame bus atsižvelgiama į:

a) valstybių narių pateiktas struktūrinių fondų prognozes,

b) gebėjimus panaudoti asignavimus, siekiant išlaikyti griežtą įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų pusiausvyrą,

c) galimybes pradėti kurti naują politiką vykdant bandomuosius projektus ir (arba) naujus parengiamuosius veiksmus arba tęsiant daugiamečius baigiamus veiksmus, įvertinus, ar bus įmanoma užtikrinti Finansinio reglamento 49 straipsnyje nurodytą pagrindinį aktą (pagrindinio akto apibrėžimas, pagrindinio akto būtinybė vykdymui ir išimtys),

d) būtinybę užtikrinti, kad visi išlaidų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, atitiktų biudžetinės drausmės apribojimus.

32. Institucijos kiek galėdamos vengs į biudžetą įtraukti punktus, pagal kuriuos operacijoms skiriamos nereikšmingos išlaidų sumos.

33. Abi biudžeto valdymo institucijos taip pat įsipareigoja atsižvelgti į galimybių vykdyti Komisijos projektuose sudarytą biudžetą ir galimybių, susijusių su esamo biudžeto vykdymu, įvertinimą.

34. Siekdamos patikimai valdyti finansus ir dėl didelių pokyčių biudžeto nomenklatūros skirsniuose ir skyriuose, susijusiuose su Komisijos tarnybų įsipareigojimais teikti vadovybės ataskaitas, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja aptarti šiuos svarbius pokyčius su Komisija taikinimo procedūros metu.

35. Iki to laiko, kol bus sušauktas Taikinimo komitetas, Komisija prireikus gali iš dalies pakeisti biudžeto projektą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 2 dalį, taip pat taisomuoju raštu atnaujinti žemės ūkio išlaidų sąmatas. Tik gavusi atnaujintą informaciją, Komisija pateiks ją svarstyti abiems biudžeto valdymo institucijoms. Ji pateiks biudžeto valdymo institucijai visas deramai pagrįstas priežastis, kurių ši gali paprašyti.

D dalis. Biudžetinė procedūra iki taikinimo procedūros

36. Trišalio dialogo susitikimas bus sušauktas iš anksto iki svarstymo Taryboje, kad institucijos galėtų pasikeisti nuomonėmis apie biudžeto projektą.

37. Kad kurdama naujus arba tęsdama esamus parengiamuosius veiksmus (bandomuosius projektus) Komisija galėtų laiku įvertinti biudžeto valdymo institucijos numatytų pakeitimų įgyvendinamumą, abi biudžeto valdymo institucijos iki birželio mėn. vidurio praneš Komisijai apie savo ketinimus šioje srityje, kad pirmoji diskusija galėtų įvykti jau per trišalį dialogą.

38. Taryba baigia svarstymą ne vėliau kaip iki liepos mėn. pabaigos.

39. Europos Parlamento biudžeto komitete už svarstomą biudžeto projektą balsuojama iki rugsėjo mėn. pabaigos arba ne vėliau kaip iki spalio mėn. pradžios, o Europos Parlamento plenariniame posėdyje už svarstomą biudžeto projektą balsuojama spalio mėn. viduryje.

E dalis. Taikinimo procedūra

40. Jeigu Europos Parlamentas priima pakeitimus, Europos Parlamento Pirmininkas, Tarybos Pirmininkui pritarus, tinkamai atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, sušaukia Taikinimo komitetą. Sprendimas dėl Taikinimo komiteto sušaukimo turėtų būti pasirašytas ir išsiųstas tuo pačiu metu, kai plenarinėje sesijoje balsuojama dėl biudžeto.

41. Institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos per 21 dieną iki lapkričio mėn. vidurio užbaigti Taikinimo komiteto darbą.

42. Institucijos kuo greičiau keičiasi reikiamais dokumentais, kad Taikinimo komitetas pasirengtų susitarti dėl bendro projekto.

43. Prieš Europos Parlamento balsavimą galima suorganizuoti techninio pasirengimo susirinkimą, kad būtų galima aptarti darbo organizavimą.

44. Taikinimo komitetui kartu pirmininkaus Europos Parlamento ir Tarybos atstovai. Komiteto posėdžiams pirmininkaus posėdį organizavusios institucijos pirmininkas. Atsižvelgdama į savo darbo tvarkos taisykles, kiekviena institucija kiekvienam posėdžiui paskirs savo dalyvius ir nustatys derybų įgaliojimus.

45. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 5 dalies antros pastraipos nuostatas Komisija dalyvauja taikinimo procedūroje ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos, kad Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos būtų suderintos.

46. Kad taikinimo procedūros metu Taikinimo komiteto darbas būtų veiksmingas, posėdžio pirmininkai kartu nustatys Taikinimo komiteto posėdžių datas ir tvarkaraščius. Su Komisija bus konsultuojamasi numatytomis dienomis.

47. Taikinimo procedūros metu vyks įvairių atstovavimo lygmenų trišaliai dialogai, siekiant išspręsti likusius klausimus ir padėti pamatus Taikinimo komiteto susitarimui.

48. Taikinimo komiteto posėdis ir trišaliai dialogai pakaitomis vyks Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalijamasi patalpomis, įskaitant žodinio vertimo patalpas.

49. Europos Parlamento sekretoriatas ir Tarybos Generalinis sekretoriatas veiks kaip Taikinimo komiteto sekretoriatas kartu su Komisijos Generaliniu biudžeto direktoratu, remdamiesi iš anksto aiškiai nustatytomis trijų institucijų užduotimis.

50. Taikinimo komitetui pateikiamas Komisijos biudžeto projektas, Tarybos pozicija ir Europos Parlamento pakeitimai. Be to, Komisija pateiks nuomonę dėl Tarybos pozicijos ir Europos Parlamento pakeitimų įgyvendinamumo ir galbūt informacinį pranešimą dėl biudžeto vykdymo.

51. Susitarimas dėl bendro projekto sudaromas Taikinimo komiteto posėdyje arba vėliau posėdžio pirmininkams keičiantis raštais. Tokių raštų kopijos persiunčiamos Komisijai.

52. Kiekviena biudžeto valdymo institucija imsis visų reikalingų priemonių, kad taikinimo procedūros rezultatų būtų laikomasi visos biudžetinės procedūros metu, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas.

53. Institucijos sieks surengti bendrą spaudos konferenciją, kad paskelbtų apie sėkmingus taikinimo procedūros rezultatus. Jos taip pat stengsis parengti bendrus pranešimus spaudai.

54. Taikinimo komitetui sutarus dėl bendro projekto, Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 6 dalį, laikydamiesi savo atitinkamų vidaus darbo tvarkos taisyklių, sieks kuo greičiau patvirtinti Taikinimo komiteto rezultatus.

F dalis. Taisomieji biudžetai

Bendrieji principai

55. Atsižvelgdamos į tai, kad taisomieji biudžetai dažnai skirti specialiems, o kartais skubiems klausimams spręsti, institucijos sutinka su toliau išdėstytais principais, kad užtikrintų tinkamą institucijų bendradarbiavimą siekiant sklandžiai ir greitai priimti taisomuosius biudžetus, kad taikinimo posėdžius taisomiesiems biudžetams priimti tektų šaukti kuo rečiau.

56. Institucijos kiek galėdamos sieks riboti taisomųjų biudžetų skaičių.

Kalendorius

57. Komisija iš anksto praneš abiems biudžeto valdymo institucijoms apie galimas taisomųjų biudžetų projektų priėmimo datas, nepažeisdama galutinės priėmimo datos termino.

58. Laikydamosi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, abi biudžeto valdymo institucijos sieks išnagrinėti Komisijos pasiūlytą taisomojo biudžeto projektą kuo greičiau po to, kai jį priima Komisija.

59. Siekdamos paspartinti procedūrą, abi biudžeto valdymo institucijos užtikrins, kad jų atitinkami darbo kalendoriai būtų kuo labiau suderinti, kad procedūros būtų nuoseklios ir suderintos. Todėl jos stengsis kuo greičiau sudaryti orientacinį įvairių etapų, susijusių su galutiniu taisomojo biudžeto priėmimu, grafiką.

Abi biudžeto valdymo institucijos atsižvelgs į santykinį taisomojo biudžeto skubumą ir poreikį jį laiku patvirtinti, kad įsigaliotų atitinkamais metais.

Bendradarbiavimas abiejų biudžeto valdymo institucijų svarstymų metu

60. Procedūros metu institucijos bendradarbiaus gera valia, kad taisomuosius biudžetus būtų galima priimti kuo ankstesniu procedūros etapu.

Prireikus ir esant galimam nukrypimui, abi biudžeto valdymo institucijos, prieš priimdamos galutinę poziciją dėl taisomojo biudžeto, arba Komisija gali pasiūlyti sušaukti trišalio dialogo posėdį, kad būtų aptarti nukrypimai ir surastas kompromisas.

61. Visi Komisijos pasiūlyti ir dar galutinai nepatvirtinti taisomųjų biudžetų projektai bus sistemingai įtraukiami į trišalių dialogų, kurie planuojami metinės biudžetinės procedūros metu, darbotvarkę. Komisija pateiks taisomųjų biudžetų projektus, o abi biudžeto valdymo institucijos kuo anksčiau iki trišalio dialogo praneš savo pozicijas.

62. Jeigu per trišalį dialogą randamas kompromisas, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja atsižvelgti į trišalio dialogo rezultatus, svarstydamos taisomąjį biudžetą, atsižvelgdamos į Sutartį ir vidaus darbo tvarkos taisykles.

Bendradarbiavimas po abiejų biudžeto valdymo institucijų svarstymų

63. Jeigu Europos Parlamentas be pakeitimų patvirtina Tarybos poziciją, taisomasis biudžetas priimamas.

64. Jeigu Europos Parlamentas priims pakeitimus savo narių balsų dauguma, taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 4 dalies c punktas. Tačiau iki Taikinimo komiteto posėdžio bus sušauktas trišalio dialogo posėdis.

65. Jeigu per trišalį dialogą pasiekiamas susitarimas ir jeigu abi biudžeto valdymo institucijos sutinka dėl trišalio dialogo rezultatų, taikinimo procedūra bus užbaigta pasikeičiant raštais, nerengiant Taikinimo komiteto posėdžio.

66. Jeigu per trišalį dialogą susitarimo nepasiekiama, Taikinimo komitetas susitiks ir organizuos savo darbą atsižvelgdamas į aplinkybes, siekdamas, kad kuo daugiau sprendimo priėmimo veiksmų būtų užbaigta iki Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 6 dalyje nurodyto dvidešimt vienos dienos termino. Taikinimo komitetas gali užbaigti savo darbą pasikeisdamas raštais.

[1] OL L , p. .

[2] 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[3] OL C 139, 2006 5 14, p. 1.

[4] OL C 89, 1975 4 22, p. 1.

[5] 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, OL L 357, 2002 12 31, p. 1.