2.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 104/7

—

pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda padeda Sąjungai, visoms jos valstybėms narėms ir teritoriniams vienetams geriau pasirengti atremti globalizacijos iššūkius, kylančius Europoje, kad būtų išvengta galimo įtakos praradimo,

—

prieina prie išvados, kad ETBG gali būti Bendrijos teisinis sprendimas, kuriuo Sąjungoje instituciškai įtvirtinamas teritorinis bendradarbiavimas ir kuris taip pat leidžia Europos teritoriniams vienetams laisvai pasirinkti kitas bendradarbiavimo formas ar alternatyvas, turinčias juridinio asmens statusą arba jo neturinčias, tačiau tokie subjektai būtų ne grynai europiniai, bet tarptautiniai,

—

mano, kad ETBG taip pat suteikia įdomių perspektyvų kaip daugiapakopio valdymo „laboratorijos“, taip pat pritaria pasiūlymui kaip paskatą numatyti konkrečią programą, finansuojamą Bendrijos lėšomis ir tinkamą ERPF finansavimui, kuri prisidėtų prie naujos ETBG sukūrimo ex nihilo arba būsimų bendradarbiavimo projektų, įgyvendinamų pagal įprastus modelius, pakeitimo,

—

laikosi nuomonės, kad programas valdančioms institucijoms būtina priminti ir būsimame persvarstytame ETBG reglamente (EB) Nr. 1082/2006 aiškiai nurodyti, kad jokiu būdu niekada negalima diskriminuoti ETBG, norinčių konkurencijos pagrindu dalyvauti Bendrijos iniciatyvose, konkursuose ar programose, juo labiau, kad jau pats ETBG egzistavimas rodo, kad partnerystės Europoje yra ilgalaikės ir atitinka įprastus tarpvalstybiškumo reikalavimus,

—

pritaria 2011 m. sausio 26 d. Regionų komiteto biuro priimtam sprendimui įsteigti ETBG stebėsenos platformą, kuri nuolat vertintų Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatų įgyvendinimą ir praktinę ETBG pažangą.

Pranešėjas

:

Alberto Núñez Feijóo (ES/ELP), Galisijos regiono vyriausybės pirmininkas

1.

pažymi, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) yra naujos formos juridinis asmuo, įsteigtas pagal Bendrijos teisę vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1082/2006 (1). Šio reglamento 18 straipsnyje nustatyta, kad jis įsigalioja 2006 m. rugpjūčio 1 d. ir privalo būti taikomas ne vėliau kaip nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus 16 straipsnį, kuris taikomas nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Pastarajame straipsnyje numatyta, jog valstybės narės nustato visas tinkamas nuostatas, kad užtikrintų veiksmingą šio reglamento taikymą;

2.

primena, kad Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje nurodyta, jog Komisijai tenka atsakomybė ir kompetencija užtikrinti, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji taip pat prižiūri Sąjungos teisės taikymą, kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

3.

pabrėžia, kad Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 17 straipsnyje nurodyta, kad „iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda pranešimą apie reglamento taikymą, o prireikus – pasiūlymus dėl pakeitimų“;

4.

mano, kad, atsižvelgiant į Europos teisinėje literatūroje paskelbtas analizes ir nustatytus nukrypimus praktiškai taikant reglamentą, šią nuomonę savo iniciatyva Regionų komitetas rengia labai tinkamu laiku. Joje bus pateiktas išsamus EBTG įsteigimo ir praktinės veiklos diagnostinis tyrimas ir prireikus ji padės iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 siekiant jį suderinti su poreikiais, kuriuos Europos Sąjungos Regionų komitetas atskleidė vykdydamas savo ankstesnį konsultacinį darbą ir rengdamas šią nuomonę;

5.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nuo šiol teritorinė sanglauda prilyginama ekonominei ir socialinei sanglaudai ir kad ETBG reglamentas gali būti svarbi politinė ir teisinė priemonė šiam principui įgyvendinti;

6.

pažymi, kad nustačius naujas nuostatas dėl „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos“ Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio trečioje pastraipoje priduriama, kad „šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio įtakojamoms vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms“;

7.

nurodo, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje atsižvelgiama į ypatingą atokiausių regionų padėtį ir poreikį imtis specialiai jiems pritaikytų priemonių;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol ETBG visų pirma buvo kuriamos pasienio regionuose ir šiek tiek mažiau salų regionuose;

9.

primena, kad Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 konstatuojamosiose dalyse labai aiškiai nurodomos priežastys, dėl kurių Bendrijos teisės aktų leidėjai nusprendė imtis tokio ryžtingo veiksmo – įsteigti tokio pobūdžio naują teisinę instituciją ir įtraukti ją į Sąjungos teisinę sistemą: pirma, reikia didinti mūsų Sąjungos sanglaudą stiprinant teritorinį bendradarbiavimą; antra, mažinti sunkumus šiam bendradarbiavimui; trečia, stiprinti šį bendradarbiavimą atsižvelgiant į po plėtros padidėjusią Bendrijos sienų apimtį; ketvirta, šalinti ankstesnių teisinių struktūrų, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės, netinkamumą bendradarbiavimui pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (ankstesnę iniciatyvą INTERREG) organizuoti;

10.

konstatuoja, kad be teisinių priežasčių iš Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 taip pat gali išplaukti tai, kad finansiniu ir ekonominiu požiūriu būtų tikslinga savanorišku pagrindu užtikrinti, kad Sąjungos bendrai finansuojamos teritorinio bendradarbiavimo programos ir projektai būtų įgyvendinami per ETBG, kaip vieną iš keleto teritorinio bendradarbiavimo priemonių. Visais atvejais pagrindinis kriterijus bendram finansavimui gauti turi būti kiekvieno pateikto pasiūlymo kokybė;

11.

norėtų pabrėžti, kad šiuo atžvilgiu Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 18 straipsnyje (2) aiškiai nustatoma, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei galima perduoti atsakomybę už veiksmų programos, įgyvendinamos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, valdymą, patikint šiai grupei vadovaujančios institucijos ir jungtinio techninio sekretoriato pareigas. Atsakomybė taip pat turėtų apimti finansinius įsipareigojimus ES Komisijai;

12.

nurodo, kad savo ruožtu Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (3) 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad „Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas – stiprinti peržengiantį sieną bendradarbiavimą pasitelkus jungtines vietos ir regionines iniciatyvas, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą imantis veiksmų, skatinančių su Bendrijos prioritetais susijusią integruotą teritorinę plėtrą, taip pat stiprinti regionų bendradarbiavimą bei keitimąsi patirtimi atitinkamu teritoriniu lygiu“;

13.

pabrėžia, kad Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 7, 38 ir kituose susijusiuose straipsniuose, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 III skyriuje ir papildomose nuostatose nurodomas tikslas – stiprinti sanglaudą užtikrinant Sąjungoje platesnio masto ir glaudesnį teritorinį bendradarbiavimą, kuris geriausių ir veiksmingiausių rezultatų pasiektų suteikus jam institucinį pagrindą;

14.

pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda padeda Sąjungai, visoms jos valstybėms narėms ir teritoriniams vienetams geriau pasirengti atremti globalizacijos iššūkius, kylančius Europoje, kad būtų išvengta galimo įtakos praradimo;

15.

prieina prie išvados, kad ETBG gali būti Bendrijos teisinis sprendimas, kuriuo Sąjungoje instituciškai įtvirtinamas teritorinis bendradarbiavimas ir kuris taip pat leidžia Europos teritoriniams vienetams laisvai pasirinkti kitas bendradarbiavimo formas ar alternatyvas, turinčias juridinio asmens statusą arba jo neturinčias, tačiau tokie subjektai būtų ne grynai europiniai, bet tarptautiniai;

16.

mano, kad ETBG taip pat suteikia įdomių perspektyvų kaip daugiapakopio valdymo „laboratorijos“, kaip pažymima Regionų komiteto baltojoje knygoje. Atsižvelgdamas į tai, kad ETBG gali padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, mano, kad atitinkamo dydžio ETBG, pavyzdžiui, vykdant veiklą makroregionų lygiu dalyvaujančios ETBG, galėtų padėti sudaryti 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate dėl biudžeto peržiūros minimus partnerystės susitarimus vystymuisi ir investicijoms skatinti, kurie galėtų būti priemonė strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti, tačiau šią priemonę, deja, galima taikyti tik Komisijos ir valstybių narių santykiams;

17.

vis dėlto nurodo, kad nepaisant to, jog ETBG turi institucinį statusą pagal Bendrijos teisę ir yra steigiama konkrečiai paskirčiai – sudaryti palankesnes sąlygas teritoriniam bendradarbiavimui Sąjungoje, ir nors a priori atrodytų, jog Bendrijos fondus reguliuojantys reglamentai skatina jų lėšų panaudojimą Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu, faktiškai padėtis labai skiriasi nuo logiškų ir tikslingų lūkesčių, kurie paskatino Bendrijos teisės leidėjus imtis tokio reikšmingo teisinio veiksmo;

18.

po išsamių išankstinių konsultacijų su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovais ir susitikimų, kuriuose galėjo dalyvauti ne tik Komiteto, bet ir skirtingų Europos regioninių organizacijų nariai ir šios srities specialistai, patvirtina, kad Bendrijos lėšomis bendrai finansuojamas teritorinio bendradarbiavimo programas ir projektus valdo labai nedaug veikiančių ETBG;

19.

tvirtina, kad dauguma įsteigtų ETBG atlieka kitus konkrečius teritorinio bendradarbiavimo veiksmus, kurių Sąjunga nefinansuoja, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 7 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;

20.

mano, kad atsižvelgiant į dabartinę padėtį derėtų atlikti išsamų tyrimą, dėl kokių priežasčių realūs pasiekimai neatitinka lūkesčių, ir pasiūlyti konkrečių priemonių trūkumams šalinti remiantis prielaida, kad motyvai ir tikslai, kurie paskatino Europos teisės aktų leidėjus steigti ETBG, yra ne mažiau aktualūs dabar, kai Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo teritorinę sanglaudą prilygino ekonominei ir socialinei sanglaudai;

21.

taip pat laikosi nuomonės, kad šis Komiteto indėlis gali būti itin naudingas Komisijai rengiant pranešimą dėl Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 taikymo, kurį ji turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su pasiūlymais dėl jo pakeitimų, jeigu jų reikia;

22.

mano, kad pranešėjos Mercedes Bresso nuomonė (CdR 308/2007 fin), kuri buvo priimta 2008 m. birželio 18 d. Komiteto plenarinėje sesijoje, yra puikus pagrindas nuodugniai išnagrinėti aplinkybes, kurios neleido ETBG tapti nepriekaištingai veikiančia Bendrijos teisine priemone, skirta Sąjungoje vykdomam teritoriniam bendradarbiavimui instituciškai įtvirtinti ir sustiprinti;

23.

privalo pakartoti, kad pirmiau minėtoje pranešėjos M. Bresso nuomonėje jau buvo pabrėžta, kad „viena iš priemonių, kurią reikia įgyvendinti Bendrijos lygiu, – tai skatinti naudotis ETBG kaip pirmaeile bendradarbiavimo priemone“ (25 punktas), ir akcentuota, jog „reglamento įgyvendinimą reikia tinkamai koordinuoti, kad skirtingi teisės aktai, kuriuos rengia valstybės narės Reglamentui (EB) Nr. 1082/2006 įgyvendinti, derėtų tarpusavyje ir nesukurtų kliūčių“ (32 punktas);

24.

taip pat pritaria minėtoje nuomonėje išdėstytam pasiūlymui kaip paskatą „numatyti konkrečią programą, finansuojamą Bendrijos lėšomis ir tinkamą ERPF finansavimui, kuri prisidėtų prie naujos ETBG sukūrimo ex nihilo arba būsimų bendradarbiavimo projektų, įgyvendinamų pagal įprastus modelius, pakeitimo“ (nuomonės 308/2007 48 punktas), ir mano, kad „reikėtų Komisijos skelbiamo konkurso, į kurio sąlygas reikėtų įtraukti didesnio veiksmingumo kriterijų vertinant projektus, pateiktus siekiant įsteigti ETBG, ir tvarumo prognozę, kai projektas baigiamas. Tai padėtų ugdyti trumpalaikę ir vidutinės trukmės institucinę bendradarbiavimo kultūrą, kuria remiantis būtų ieškoma naujų finansavimo šaltinių papildomai prie Bendrijos biudžeto lėšų“ (49 punktas);

25.

perspėja, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Sąjungos teritorijoje buvo įsteigta labai nedaug ETBG palyginti su tarpusavyje bendradarbiaujančių Europos teritorinių vienetų skaičiumi ir sukurtais lūkesčiais. Taip pat atrodo, kad šiuo metu steigiamų ETBG skaičius labai nedidelis nepaisant to, kad įgyvendinama labai daug Europos teritorinio bendradarbiavimo projektų, visų pirma bendrai finansuojamų Bendrijos lėšomis;

26.

nurodo, kad ETBG patiria sunkumų dėl nacionalinių teisės aktų įdarbinimo, delegavimo ir darbuotojų valdymo srityse nepaisant to, kad jos yra teritorinio bendradarbiavimo struktūros, kurioms šioje srityje turėtų būti suteikta šiek tiek lankstumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad fiziškai vienoje šalyje veikiančiai struktūrai, kurios buveinė yra kitoje šalyje, kyla nemažai teisinių sunkumų, susijusių su pensija, socialine apsauga ir mokesčių sistema. Todėl siūlo reglamente patikslinti, kad darbuotojams turi būti taikomi tos šalies įstatymai, kurioje jie dirba, o ne tos, kurioje yra struktūros buveinė;

27.

atkreipia dėmesį į ETBG, kaip teritorinio bendradarbiavimo organizavimo priemonės, savanorišką pobūdį, todėl tinkamiausias teritorinio bendradarbiavimo procedūras ir toliau turi nustatyti vietos ir regionų valdžios institucijos;

28.

remdamasis surinkta informacija prieina prie išvados, kad sunkumų, su kuriais susidurta kuriant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, kaip Bendrijos teisinę instituciją, priežastys yra trijų rūšių, t. y. teisinės-materialinės, teisinės-procedūrinės ir ekonominės-finansinės;

29.

mano, kad remiantis ETBG klausimu Regionų komiteto atliktais ar mokslinėje literatūroje paskelbtais tyrimais ir pranešimais galima padaryti išvadą, jog esama tikimybės, kad problemos kyla dėl teisinio statuso neaiškumo, skirtų šiai institucijai reguliuoti, pavyzdžiui, ji nėra aiškiai priskirta nei viešosios teisės subjekto, nei (atvirkščiai) privatinės teisės subjekto kategorijai;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia duomenų rodo, jog didžiausios teisinės kliūtys kyla procedūrinėje srityje, nes Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 įgyvendinimo nekoordinuoja nei savarankiškai tarpusavyje pačios valstybės narės, nei jokia Bendrijos institucija;

31.

mano, kad atsižvelgiant į tokią padėtį būtina, kad kuri nors Bendrijos institucija iš anksto nurodytų, kaip Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 turi būti taikomas nacionalinėje teisėje, nors tokie nurodymai ir nebūtų privalomi;

32.

rekomenduoja Europos Komisijai savo pasiūlyme dėl reglamento pakeitimų pasiūlyti praktinių procedūrinių priemonių, kurios leistų sutrumpinti ilgą dabartinių procedūrų trukmę, nes šios problemos dažnai neįmanoma išspręsti vadovaujantis principu, kad tyla iš administracijos pusės reiškia sutikimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių, kurių teritoriniai vienetai dalyvauja ETBG, skaičius didėja, o tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, kredito įstaigoms, rangovams ir darbuotojams, reikia didesnio teisinio tikrumo;

33.

pabrėžia, kad tokiose procedūrinėse priemonėse būtina numatyti įsteigti bendrą forumą, kuris suburtų visus ETBG įgyvendinančius teritorinius vienetus ir tvirtinimo įgaliojimus turinčias nacionalines valdžios institucijas, kad būtų išvengta nesibaigiančio susitarimų ir įstatų projektų rengimo, nes jie nuolat keičiami dėl tarpusavyje nesusijusių ir neaktualių motyvų;

34.

be to, pasisako už tai, kad glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija ir naudojantis RK sukurta ETBG stebėsenos platforma būtų parengta ir įgyvendinta keletas ETBG geriausios patirties pavyzdžių, ypač atsižvelgiant į sanglaudos politikos tikslus, strategiją „Europa 2020“ ir makroregionines strategijas;

35.

todėl pabrėžia, kad svarbu, jog visi atitinkami patvirtinimai nacionaliniu lygiu būtų pasiūlyti viename bendrame akte, parengtame po labai glaudžių, darnių, vienalaikių tiesioginių diskusijų su visais įgyvendinančiais subjektais, tačiau jokiu būdu nepažeidžiant išimtinai nacionalinėms valdžios institucijoms priklausančių galių, nepaisant to, kokių formalumų gali būti vėliau reikalaujama kiekvieno patvirtinimo nacionaliniu lygiu atveju;

36.

pasinaudodamas šia galimybe akcentuoja, kad toks bendras visų įgyvendinančių subjektų ir nacionalinių valdžios institucijų forumas ne tik žymiai sumažins dokumentų rengimo ir procedūrų trukmę, bet ir sudarys sąlygas kūrybingai spręsti nuolat pasikartojančias veikiančių ETBG problemas, susijusias su jų darbuotojų statusu ir mokesčių tvarka: Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas ETBG reglamentuojančių priemonių sąrašas leidžia atitinkamai pritaikyti kiekvienos ETBG susitarimus ir įstatus;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbūs gali būti savanoriški prašymai pateikti išankstinę techninio pobūdžio teisinę nuomonę dėl kiekvienos įgyvendinamos ETBG susitarimų ir įstatų projektų griežto atitikimo Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatoms. Tokios nuomonės būtų neprivalomos, derėtų su Bendrijos teise, o jas parengtų Regionų komiteto paskirta teisės specialistų grupė; vietoj išankstinės techninio pobūdžio teisinės nuomonės ETBG šalininkai – vėlgi savanoriškai – gali kreipti į tuos pačius teisės specialistus dalyvauti rengiant pirmiau nurodytą bendrą glaudų ir dialogą bei teisinį ir techninį ETBG pagrindą;

38.

rekomenduoja taikyti supaprastintą procedūrą visiems pakeitimams, kurie teikiami įstatams ir sutarčiai dėl partnerystės, biudžeto, asocijuoto partnerio prisijungimo, buvusio asocijuoto partnerio narystės (plg. veiklos), narių pasiskirstymo ar vietų pasiskirstymo. Ši supaprastinta procedūra galėtų vykti ETBG vieningai priimamo sprendimo, kurį užginčyti galėtų tik atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos, forma;

39.

siūlo remti ir laikantis atsargumo priemonių leisti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėse dalyvauti arba su jomis bendradarbiauti privatiems (ar pusiau privatiems) subjektams, kurie, vykdydami savo užduotis, padėtų plėtoti ETBG veiklą ir įgyvendinti ETBG tikslą, nesvarbu, ar tai įmonės, teikiančios visuotinės ekonominės svarbos paslaugas kaip viešųjų paslaugų sektoriaus atstovės ar pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Privatūs (arba pusiau privatūs subjektai) bet kuriuo atveju turėtų laikytis skaidrumo, lygių galimybių ir nediskriminavimo principų, ypač pirkimų ir užimtumo srityse;

40.

pabrėžia, kad Europos lygiu būtina geriau informuoti visuomenę apie ETBG susitarimus ir įstatus. Visas jų tekstas turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, nes taip visoje Sąjungoje tretiesiems asmenims būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, o naujoji institucija taptų geriau žinoma;

41.

tuo pat metu rekomenduoja Europos Komisijai papildomai apibrėžti savo pačios reglamento (EB) teisines įgyvendinimo nuostatas, kad būtų išaiškintos neapibrėžtos teisinės sąvokos, užpildytos spragos, o galimas ETBG įsteigimas būtų aiškiau susietas platesniu mastu – su esmine regionine ir (arba) vietos lygio sanglauda, taip pabrėžiant savanorišką ETBG pobūdį;

42.

laikosi nuomonės, kad programas valdančioms institucijoms būtina priminti ir būsimame persvarstytame ETBG reglamente (EB) Nr. 1082/2006 aiškiai nurodyti, kad jokiu būdu niekada negalima diskriminuoti ETBG, norinčių konkurencijos pagrindu dalyvauti Bendrijos iniciatyvose, konkursuose ar programose, juo labiau, kad jau pats ETBG egzistavimas rodo, kad partnerystės Europoje yra ilgalaikės ir atitinka įprastus tarpvalstybiškumo reikalavimus;

43.

apgailestauja, kad dažniausiai remiamasi pasenusiais modeliais, pavyzdžiui, pasirašomi netipiški susitarimai ir taikoma „projekto vadovo–dalyvių“ schema, sudarant de facto grupes, kurios dažnai privalo sukurti sudėtingas teisines sistemas, kad gautų išankstinius mokėjimus, padengtų skolas ir pateiktų reikiamus patvirtinimus, nepaisant to, kad dėl šios priežasties didėja projekto administracinės ir valdymo sąnaudos;

44.

primygtinai ragina atsižvelgti į pirmiau minėtoje pranešėjos M. Bresso nuomonėje pateiktas rekomendacijas, ypač tas, kurios išdėstytos nuomonės 48 ir 49 punktuose, kuriose reikalaujama, kad Bendrijos bendram finansavimui pasibaigus ETBG įgyvendintojai garantuotų nepriklausomų Europos bendradarbiavimo centrų steigimą, siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnį valdymo administracinį veiksmingumą, ekonominę naudą ir teritorinę Europos sanglaudą bei integraciją nepadidinant bendrų ES viešųjų išlaidų;

45.

ragina atsisakyti atstumo kriterijaus (150 km.), taikomo priskiriant salas ir atokiausius regionus pasienio regionams, kurie gali gauti pasienio bendradarbiavimo programų finansavimą įgyvendinant sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo tikslą arba Europos kaimynystės politiką ir Platesnės kaimynystės veiklos planą;

46.

ragina persvarstyti Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatas dėl trečiųjų šalių valdžios institucijų dalyvavimo. Visų pirma siūlo numatyti galimybę steigti dvišales ETBG tarp valstybės narės valdžios institucijos ir ES nepriklausančios valstybės valdžios institucijos neatsižvelgiant į tai, ar ta šalis rengiasi narystei, priklauso Europos ekonominei erdvei ar dalyvauja Europos Sąjungos kaimynystės arba platesnės kaimynystės politikoje. Be to, ragina priimti naujas europines nuostatas pagal tarptautinės teisės aktus, kad trečiųjų šalių teritoriniai vienetai, ypač tie, kurie su ES palaiko ypatingus ryšius, galėtų prisijungti prie ETBG kaip lygiaverčiai partneriai;

47.

primena, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų šalių teritoriniams vienetams dalyvauti ETBG būtų galima sudaryti Sąjungos ir atitinkamų šalių tarptautinius susitarimus vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktosios dalies V antraštinės dalies nuostatomis;

48.

mano, kad įgyvendindama šias priemones Sąjunga įgis daugiau nuoseklumo ir vidinės stiprybės įveikti ateityje laukiančias išorės problemas, atsirandančias dėl didėjančios konkurencijos tarptautinėje prekių ir paslaugų rinkoje, kurioje besiformuojančios ekonomikos šalys vis dar patiria mažiau struktūrinių sąnaudų ir turi didesnių konkurencinių pranašumų, kadangi jose nevyksta toks spartus ir opus visuomenės senėjimo ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo procesas;

49.

mano, kad Regionų komitetas atlieka svarbų vaidmenį kaip tarpininkas, patarėjas ir ETBG propaguotojas. Todėl reikia užtikrinti, kad Komitetas kaip institucija galėtų toliau dirbti ETBG srityje įgyvendindamas įvairias priemones, pavyzdžiui, skatindamas kurti Europos tinklą, kuriam priklausytų techninio pobūdžio klausimų specialistai ir politinių sluoksnių atstovai, ir įsteigti tarpinstitucinį forumą;

50.

pritaria 2011 m. sausio 26 d. Regionų komiteto biuro priimtam sprendimui įsteigti ETBG stebėsenos platformą, kuri nuolat vertintų Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatų įgyvendinimą ir praktinę ETBG pažangą, siekiant pasirengti darbui naujomis sąlygomis, kurios susidarys nuo 2014 m. sausio 1 d.