EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IP0305

Tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinė įtrauktis 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos (2010/2041(INI))

OL C 308E, 2011 10 20, p. 44–49 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 308/44


2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis
Tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinė įtrauktis

P7_TA(2010)0305

2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų socialinės integracijos (2010/2041(INI))

2011/C 308 E/07

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo antrąją dalį, kurioje nustatoma Europos Sąjungos prievolė kovoti su diskriminacija,

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1), 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (3) ir 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (4),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį,

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (5), JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (6) (angl. CEDAW) ir JT deklaraciją dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių (7),

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas,

atsižvelgdamas į Stokholmo programą (8),

atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją ir šiuo metu rengiamą strategiją „Europa 2020“,

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (9),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje (10),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl vienodo požiūrio principo asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės įgyvendinimo (11),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: imigrančių vaidmuo ir vieta Europos Sąjungoje (12),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. (13),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl išstumtų iš darbo rinkos asmenų aktyvios įtraukties (14),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (15),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0221/2010),

A.

kadangi Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatomos vertybės, kuriomis grindžiama ES, o iš tikrųjų ne visi ES gyvenantys žmonės, ypač tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys, įskaitant prievartos, prekybos žmonėmis ir skurdo aukas, visiškai naudojasi Pagrindinių teisių chartijoje numatytomis teisėmis; be to, kadangi šios vertybės yra bendros valstybių narių visuomenėms, kuriose vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė,

B.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje draudžiama bet kokia diskriminacija dėl priklausymo tautinei mažumai; kadangi vis dėlto daug ES gyvenančių tautinių mažumų bendruomenių vis dar kenčia diskriminaciją, socialinę atskirtį ir segregaciją,

C.

kadangi vienodas požiūris į asmenis yra pagrindinė visų piliečių teisė, o ne privilegija, ir kadangi tolerancija turėtų būti pagrindinė gyvenimo nuostata, o ne kai kam teikiama malonė; kadangi reikia vienodai aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija,

D.

kadangi tautinių mažumų moterys yra nepalankioje padėtyje ne tik daugumos moterų, bet taip pat ir tautinių mažumų vyrų atžvilgiu,

E.

kadangi siekiant nuoseklios tautinėms mažumoms priklausančių moterų įtraukties politikos būtina nustatyti integruotą ES požiūrį, įskaitant priemones, skirtas kovoti su diskriminacija ir padėti užtikrinti aprūpinimą būstu, užimtumą, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas ir ugdyti pagarbą pagrindinėms teisėms,

F.

kadangi nėra visuotinai priimtos teisinės tautinių mažumų grupių apibrėžties; kadangi lygių galimybių ir vienodo požiūrio principai, kurie grindžiami abipuse pagarba, supratimu ir pripažinimu, turėtų būti ES politikos, susijusios su visais jos gyventojais, nepaisant jų kilmės, pagrindas,

G.

kadangi užtikrinant lygias galimybes visiems naudotis kokybiška švietimo sistema skatinama įtrauktis į darbo rinką ir gerinama bendra gyvenimo kokybė; kadangi kai kuriose valstybėse narėse tautinėms mažumoms priklausantys gyventojai negali tinkamai ir lygiomis sąlygomis naudotis pagrindinės švietimo sistemos teikiamomis galimybėmis; kadangi, siekiant užtikrinti demokratinės, atviros ES visuomenės vystymąsi, švietimo sistemos privalo padėti perteikti tolerancijos ir lygybės vertybes,

H.

kadangi lyčių aspekto skatinimas, kuris būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į specifinius tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų poreikius, daro teigiamą poveikį trečiųjų šalių piliečiams skirtai integracijos politikai,

I.

kadangi taikant imigracijos ir prieglobsčio politiką bei teisės aktus turėtų būti skatinama tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų įtrauktis,

J.

kadangi reikia nustatyti tikslinį požiūrį į tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinę įtrauktį siekiant išvengti daugeriopos diskriminacijos, stereotipų, niekinimo ir etninės segregacijos,

K.

kadangi kultūrų, tradicijų ir (arba) religijų skirtumai neturėtų kliudyti tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų įtraukčiai,

L.

kadangi siekiant apginti ir skatinti moterų ir tautinių mažumų žmogaus teises būtina kaupti sugrupuotus duomenis, kadangi, kai dėl to, jog statistinių duomenų nesama, daug problemų lieka nenustatytos, taigi nepriimama tikslinių politinių sprendimų,

M.

kadangi yra daug tinkamų priemonių, taip pat ir politinių, kuriomis galima naudotis siekiant užtikrinti tautinių mažumų grupėms priklausančių moterų įtrauktį, tačiau yra įgyvendinimo spragų nacionaliniu lygmeniu ir trūksta koordinavimo ES lygmeniu,

N.

kadangi daugeliu atveju tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys patiria daugeriopą diskriminaciją ir socialinės atskirties, skurdo ir didelių žmogaus teisių pažeidimų, pvz., prekyba žmonėmis ir priverstinė sterilizacija, požiūriu yra labiau pažeidžiamos negu pagrindinei visuomenės grupei priklausančios moterys ar mažumos grupei priklausantys vyrai,

O.

kadangi dėl žemesnio daugelio tautinei mažumai priklausančių moterų socialinio ir ekonominio statuso jos praktiškai neturi galimybės pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis ir gauti prieigą prie išteklių, įskaitant reprodukcinės ir seksualinės sveikatos priežiūros išteklius, o įtraukties procesas tampa labai sunkus,

P.

kadangi moterų sveikatos būklė daro poveikį ne tik jų pačių, bet ir jų vaikų sveikatai,

Q.

kadangi aktyvus moterų dalyvavimas visuomenėje ir sėkminga moterų įtrauktis turės teigiamą poveikį jų vaikams ir ateities kartoms,

R.

kadangi dėl to tautinėms mažumoms priklausančių moterų atskirties gali kilti sunkumų, susijusių su ekonomine nepriklausomybe, dėl kurių bendruomenės ir valstybės biudžetai gali patirti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų,

S.

kadangi, kai tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys integruotos mažiau, negu pagrindinei visuomenei priklausančios moterys, jos yra mažiau apsaugotos nuo įvairių formų vyrų smurto ir išnaudojimo,

T.

kadangi siekiant socialinės įtraukties būtų naudinga išsamiau nuolat konsultuoti tautinių mažumų grupėms priklausančias moteris vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis,

1.

pabrėžia, kad nėra vieningai priimtos teisinės tautinių mažumų grupių apibrėžties ir kad šia sąvoka apibūdinamos įvairios padėtys, kuriose yra skirtingos tautinių mažumų grupės ES valstybėse narėse;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO ir pilietinės visuomenės grupėmis užtikrinti, kad laikantis valstybių narių asmens duomenų apsaugos taisyklių būtų nuolat renkami ir analizuojami pagal lytį ir etninę kilmę sugrupuoti duomenys su socialine įtrauktimi susijusiais klausimais, pvz., prieiga prie švietimo, darbo rinkos, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu;

3.

mano, kad visų svarbiausia laiku įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir perkelti direktyvas į valstybių narių teisę; laikosi nuomonės, kad reikia labiau struktūrizuoto ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politikos, susijusios su etinių mažumų grupėmis, koordinavimo siekiant ilgalaikio poveikio ir geresnės politikos ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir ragina visų lygių politikos formuotojus konsultuoti moteris, kurių teisės pažeidžiamos, taip pat šioje srityje veikiančias bendruomenes ir organizacijas apie politikos sritis ir priemones, skirtas pagerinti tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinę integraciją;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu visuomenę šviesti tolerancijos skirtingoms kultūroms ir diskriminacijos bei išankstinių nusistatymų poveikio klausimais; pažymi, kad veiksminga įtrauktis priklauso ir nuo tautinių mažumų, ir nuo pagrindinės visuomenės dalies, jos turi dėti abišales pastangas ir abipusiai integruotis taip, kad būtų pasiekta socialinė santarvė;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti priemones, kurias taikant būtų siekiama užkirsti kelią tam, kad tautinėms mažumoms priklausančios moterys prarastų savo įgūdžius, t. y. suteikti joms geresnę prieigą prie darbo rinkos, įskaitant prieigą prie įperkamų aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugų, ir užtikrinti prieigą prie švietimo, mokymo ir profesinio ugdymo; ragina veiksmingai įgyvendinti tautinių mažumų grupėms priklausančioms moterims skirtą politiką ir pradėti taikyti aiškias, greitas įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimo procedūras;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant integracijos procesą svarbu keistis geriausia praktika su tomis valstybėmis narėmis, kurios turi daugiau patirties vykdant socialinės atskirties prevenciją; ragina politikos formuotojus ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis konsultuotis su tautinių mažumų organizacijomis dėl politikos ir priemonių, skirtų tautinėms mažumoms priklausančių moterų socialinei įtraukčiai; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti priemones, skirtas tarpkultūrinių bei socialinių ir kultūrinių tarpininkų veiklai ES skatinti;

7.

mano, kad siekiant veiksmingai pasiūlyti skurdo ir socialinės atskirties alternatyvų įtraukties procesą būtina pradėti ankstyvuoju gyvenimo etapu; todėl laikosi nuomonės, kad būtina sukurti institucinę vaikams ir šeimoms teikiamų bendruomene grindžiamų socialinių ir švietimo paslaugų sistemą, kuri atitiktų regioninius ir asmeninius poreikius, užtikrinant lygias galimybes gauti kokybiškas paslaugas, ir ragina Komisiją teikti konkrečią paramą įgyvendinant programas, skirtas ankstyvai įtraukčiai;

8.

ragina Komisiją, pasitelkiant Europos socialinį fondą ir valstybes nares, pasitelkiant nacionalinius socialinius fondus, suteikti daugiau verslumo galimybių, konkrečiai skirtų tautinių mažumų grupėms priklausančioms moterims, t. y. organizuoti lengviau prieinamus seminarus ir praktinius mokymus verslumo tema bei skelbti informaciją apie vystymosi projektus;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO vykdyti etninėms mažumoms priklausančių moterų ir visuomenės apskritai informuotumo didinimo kampanijas ir užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinamos atitinkamos nuostatos siekiant kovoti su diskriminaciniais kultūriniais papročiais ir patriarchaliniais vaidmenų modeliais, užkirsti kelią poliarizacijai ir kovoti su paplitusiais seksistiniais stereotipais bei socialiniu niekinimu, kurie palaiko smurtą prieš moteris, taip pat užtikrinti, kad smurto nebūtų galima pateisinti papročiais, tradicijomis ar religiniais sumetimais;

10.

pabrėžia, kad tam, kad integracijos politika būtų tikslingiau suformuota, reikia atlikti daugiau kelis sektorius apimančių tyrimų ir pateikti daugiau rodiklių, kokį poveikį tautinių mažumų bendruomenėms priklausančioms moterims Europos Sąjungoje daro diskriminacija ir socialinė atskirtis; taigi ragina Komisiją, ypač Mokslinių tyrimų GD, finansuoti šiuos tyrimų projektus;

11.

ragina tautinių mažumų grupėms priklausančias moteris politiniu ir socialiniu aspektais aktyviai dalyvauti visose visuomeninio gyvenimo srityse, ypač pretenduoti į vadovaujamus postus politikos, švietimo ir kultūros srityse, siekiant kovoti su tuo, kad šiuo metu nepakankamai moterų eina vadovaujamas pareigas;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant visiško moterų dalyvavimo visuomenės gyvenime itin svarbu užtikrinti didesnį jų ekonominę nepriklausomybę ir savarankiškumą;

13.

ragina valstybes nares gerbti visų moterų, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančių moterų, pagrindines teises, ypač užtikrinti joms prieigą prie sveikatos apsaugos paslaugų, galimybes siekti teisingumo, gauti teisinę pagalbą, teisinę informaciją ir būstą;

14.

ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas dėti daug pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų paprasčiau ir lengviau dalyvauti tautinių mažumų grupėms priklausančioms moterims ir mergaitėms skirtose švietimo programose, ypatingą dėmesį skiriant kalbų (ypač priimančios šalies kalbos) mokymui, taip pat mokytis visą gyvenimą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą siekiant, kad būtų išvengta lyčių išsilavinimo lygio skirtumo, kuris gali būti atskirties nuo darbo rinkos ir skurdo priežastis;

15.

pabrėžia, kad būtina garantuoti, jog tautinių mažumų grupėms priklausančios moterys informaciją apie sveikatos priežiūrą gautų įvairiomis kalbomis; pabrėžia tarpkultūrinio mokymo sveikatos priežiūros darbuotojams, bendradarbiaujant su tautinių mažumų moterų grupėmis, svarbą;

Lyčių lygybė

16.

ragina Komisiją, priimant sprendimus dėl socialinės įtraukties politikos ir priemonių, atsižvelgti į lyčių aspektą;

17.

ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti prieigą prie paramos paslaugų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir apsaugoti moteris nuo tokio smurto, nepaisant jų teisinio statuso, rasės, amžiaus, seksualinės orientacijos, etninės kilmės arba religijos;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti esami teisės aktai lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimais, ir skirti išteklių tikslinėms mokymo ir informuotumo didinimo priemonėms siekiant suteikti žinių apie tautinėms mažumoms priklausančių moterų jau turimas teises bei galimus nuostolių dėl jų teisių pažeidimo išieškojimo būdus;

19.

ragina valstybes nares užtikrinti daugeriopos diskriminacijos aukų, kurias didžia dalimi sudaro tautinėms mažumoms priklausančios moterys, apsaugą ir į teisinę sistemą įtraukti aiškias sąlygas ir privalomus reglamentus dėl daugeriopos diskriminacijos;

20.

primygtinai reikalauja, kad Europos lyčių lygybės institutas aktyviai dalyvautų renkant duomenis ir atliekant tyrimus, susijusius su tautinėms mažumoms priklausančių moterų integracijos klausimais, nuosekliai taikytų lyčių aspekto integravimo principą ir skatintų spręsti prioritetinius klausimus socialinės įtraukties srityje;

21.

ragina Pagrindinių teisių agentūrą į daugiametę programą ir pagal ją vykdomą veiklą, taip pat susijusią su diskriminacija etniniu pagrindu, romų pagrindinėmis teisėmis, visais aspektais įtraukti horizontalią lyčių lygybės ir moterų teisių perspektyvą;

22.

ragina Europos lyčių lygybės institutą nuolat rinkti pagal lytį ir etninę kilmę, taip pat kitu pagrindu suskirstytus duomenis ir pateikti pagal lytį ir etninę kilmę suskirstytus rezultatus; pabrėžia, kad norint užtikrinti, kad duomenys nebūtų naudojami netinkamai, pvz., klasifikuojami rasiniu pagrindu, būtina juos rinkti tinkamai ir taikyti duomenų apsaugos priemones;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės už lygybės klausimus atsakingos institucijos atlieka svarbų vaidmenį teikdamos paramą ir pagalbą diskriminacijos aukoms, taip pat informuodamos jas apie jų teises ir pareigas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės lygybės įstaigos būtų veiksmingos ir nepriklausomos, ir suteikti joms pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius kiekvienos rūšies diskriminacijai, taip pat daugialypei diskriminacijai, tirti; ragina nacionalines lygybės įstaigas parengti priemones ir mokymus, susijusius su daugialype diskriminacija, taip pat su ypatinga tautinėms mažumoms priklausančių moterų padėtimi;

*

* *

24.

paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(2)  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(3)  OL L 204, 2006 07 26, p. 23.

(4)  OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(5)  Priimta Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217A (III).

(6)  Priimta 1979 m. gruodžio 18 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 34/180.

(7)  Priimta Generalinės Asamblėjos 1992 m. gruodžio 18 d. rezoliucija 47/135.

(8)  2010 m. kovo 3 d. Europos Sąjungos Tarybos dokumentas Nr. 5731/10.

(9)  OL L 301 2007 11 20, p. 3.

(10)  OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283.

(11)  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 317.

(12)  OL C 313 E, 2006 12 20, p. 118.

(13)  OL C 46 E, 2010 2 24, p. 48.

(14)  Priimti tekstai, P6_TA(2009)0371.

(15)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0021.


Top