18.12.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 347/8

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Lisabonos darbotvarkės ir vidaus rinkos

(nuomonė savo iniciatyva)

(2010/C 347/02)

Pranešėjas Edwin CALLEJA

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. vasario 26 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Lisabonos darbotvarkės ir vidaus rinkos.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. vasario 1 d. priėmė savo nuomonę.

460 plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. vasario 17–18 d. (vasario 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 184 nariams balsavus už, 16 – prieš ir 34 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

Lisabonos strategijos tikslas – pasiekti, kad Europos ekonomika taptų dinamiškiausia ir konkurencingiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia iki 2010 m. pasiekti tvarų ekonomikos augimą, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, stiprinti socialinę sanglaudą ir saugoti aplinką. 2005 m. persvarsčius strategiją, valstybių narių vyriausybės ėmė vykdyti savo nacionalines reformų programas ir kasmet vertinti pažangą, padarytą įgyvendinant nustatytus tvaraus vystymosi tikslus. Nors iki nustatytos datos – 2010 metų – tikslai nebus pasiekti, geresnis valdymas Europos lygmeniu turėtų padėti įgyvendinti reikiamas trumpalaikes priemones. Dar kartą svarstyti Lisabonos strategiją jau per vėlu. Tačiau šiuo klausimu Taryba priims sprendimą pavasario sesijos metu. Priimant sprendimą bus remiamasi Komisijos dokumentu „Konsultacijos dėl būsimosios ES 2020 strategijos“ (1).

1.1.1   Todėl EESRK ragina ES Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų ir ryžtingų veiksmų, kurie padėtų užbaigti kurti bendrąją rinką, taip pat reikia išsaugoti ir toliau plėtoti ekonominius, socialinius ir aplinkos standartus. EESRK atkreipia dėmesį, kad Lisabonos strategija ir bendroji rinka yra iš esmės susiję dalykai nepaisant skirtingų jų valdymo modelių. Dinamiška bendroji rinka yra būtina ES 2020 strategijos sėkmingam įgyvendinimui užtikrinti.

1.2   EESRK rekomenduoja valstybėms narėms keisti strategiją ir požiūrį į bendrosios rinkos taisykles ir norėtų matyti tokius poslinkius:

—

Geresnių taisyklių. Skaidresnės ir aiškesnės taisyklės, kurių įgyvendinimas būtų užtikrinamas mažesnėmis sąnaudomis ir taupant įmonių ir visų piliečių laiką, yra labai reikalingos. Šių principų reikia laikytis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos tarptautinei veiklai. Be to, akivaizdu, kad problemos finansų rinkose, ekologiškesnės ekonomikos poreikis ir paslaugų sektoriaus stiprinimas atsižvelgiant į demografinius pokyčius gali pareikalauti naujo požiūrio į bendrąją rinką ir rinkos ekonomiką. Geresnės taisyklės tai nebūtinai automatiškai mažiau taisyklių arba nereguliuojamos rinkos, tačiau jomis turi būti sukurtos būtinos sąlygos, kurios padėtų pašalinti protekcionistinį požiūrį ir konkuruojančias sistemas, perdėtai palankias kurioms nors valstybėms narėms. Nustatant taisykles reikėtų atsižvelgti į ekonomines ir socialines sąlygas, ir kartu sudaryti įmonėms vienodas veiklos sąlygas, užtikrinti didesnę sanglaudą, garantuoti socialinį teisingumą ir skatinti laisvą finansinių ir žmogiškųjų išteklių judėjimą.

—	Geresnio įgyvendinimo. Visose valstybėse narėse taisykles į nacionalinę teisę reikėtų perkelti vienodai, siekti vienintelio nuoseklaus tų taisyklių aiškinimo ir daryti kiek galima mažiau išimčių. Nesuderintose srityse reikia siekti daugiau abipusio pripažinimo.

—

Geresnės priežiūros. Reikėtų tvirtesnių Europos Komisijos, kuri yra bendrosios rinkos sergėtoja, įgaliojimų. Kad priežiūra ir įgyvendinimas būtų geriau koordinuojami, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų įsteigti vieną struktūrą, į kurią būtų galima kreiptis ir kuri būtų įgaliota užtikrinti vienodą bendrosios rinkos taisyklių taikymą ir už tai būtų atskaitinga Europos Komisijai.

—

Glaudesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo, informacijos ir operatyvaus skundų tvarkymo sistemų. Atsakingos valstybių narių institucijos turi stiprinti savitarpio pasitikėjimą ir supratimą užmegzdamos tarpusavyje tvirtesnius darbo santykius. Bendradarbiavimo pagrindu turėtų tapti Europos Komisijos sukurti tinklai, jeigu šie tinklai veiks visose valstybėse narėse, gins piliečius ir teiks jiems informaciją. Sklandžiai veikiantis tinklas užtikrintų veiksmingą priežiūrą ir radikaliai sumažintų iš trečiųjų šalių importuojamų priekių, kurios neatitinka ES standartų, srautą. Tai padidintų produktų standartus ir sustiprintų vartotojų apsauga, taip pat būtų užtikrintos vienodos sąlygos ES pramonei.

—

Daugiau teisingumo piliečiams. Teismai geriau užtikrins bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą, jeigu valstybių narių teisėjams bus prieinamas atitinkamas Bendrijos teisės mokymas. Socialiniai partneriai šiuo metų analizuoja įvairias alternatyvas, kaip išspręsti prieštaravimą tarp vidaus rinkos laisvių ir pagrindinių teisių. Turi būti nustatyti aiškūs principai, padedantys išvengti keturių laisvių ir darbuotojų kolektyvinių teisių prieštaravimo.

—

Bendrosios rinkos tolesnė stebėsena ir stiprinimas. Šis procesas turėtų užtikrinti geresnį reguliavimą ir politiką bei jų įgyvendinimą. Sprendimai turėtų būti pragmatiški ir skirti konkrečioms valstybių ir rinkos problemoms. Šis stebėsenos procesas taip pat leistų išsiaiškinti prekybos kliūtis bendrojoje rinkoje ir jas šalinti (2).

—	Bendrosios rinkos prioritetinių problemų nustatymas. Reikėtų persvarstyti ES artimiausių metų prioritetus, nes neišspręstos bendrosios rinkos darbotvarkės problemos gali trukdyti siekti Lisabonos tikslų.

—

Ypač svarbu Paslaugų direktyvą įgyvendinti visapusiškai laikantis bendrosios rinkos principų ir taisyklių. Šiuo požiūriu rimta problema yra ta, kad vis dar neužtikrintas laisvas darbo jėgos judėjimas iš kai kurių valstybių narių, įstojusių į Sąjungą per paskutinį plėtros etapą. Reikia veiksmingų ir aiškių įgyvendinimo taisyklių, kad būtų galima tinkamai taikyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą ir pasiekti šios direktyvos tikslus, t. y. įgyvendinti sąžiningą įmonių konkurenciją, pagarbą darbuotojų teisėms ir vengti socialinio dempingo.

—	Viena iš bendrosios rinkos ir ES problemų yra ta, kad darbo užmokestis ir darbo sąlygos tapo konkurencijos veiksniu. Bus dar svarbiau apsaugoti darbo rinkos standartus, tai reikės numatyti ir naujojoje ES 2020 strategijoje.

—	Bendroji rinka skatina bereikalingą, aplinkai kenkiantį prekių vežimą dideliais atstumais. Tai prieštarauja griežtesniems reikalavimams aplinkos politikai ir tvariam vystymuisi.

—	EESRK pritaria Aplinkos ministrų tarybos išvadoms (3) ir turėjo galimybę pristatyti savo nuomonę (4), kurioje pabrėžiama, kad nustatant teisingas kainas būtina internalizuoti išorės išlaidas, tuo pačiu metu atsižvelgiant į neveiklumo kainą ir ekosistemos funkcijų vertę.

1.3   „ES 2020“strategija priklauso nuo veiksmingos bendrosios rinkos. Kito Lisabonos proceso persvarstymo metu ES reikia drąsiai prisiimti pasaulinės ekonominio ir socialinio vystymosi lyderės vaidmenį. Todėl reikėtų pasinaudoti įvairiais ekonominiais konkurenciniais pranašumais, kuriais veiksmingoje ir sklandžiai veikiančioje bendrojoje rinkoje pasižymi įvairūs ES regionai.

1.4   „ES 2020“ strategija turi spręsti neatidėliotinas problemas:

—

Įgyvendinti ekonomikos atgaivinimo planą ir ištraukti ES iš ekonomikos nuosmukio bei padėti valstybėms narėms pasiekti jau patvirtintus tikslus ir uždavinius. Strategija turi remti permainas, kad pramonė laikytųsi ekologiškesnės strategijos, ir kartu siekti keisti vartotojų įpročius, kad būtų remiama ekologiškesnė ekonomika.

—	Nustatyti konkrečias priemones ir parengti ekologinio efektyvumo gaires, ir šiais metais parengti integruotą strategiją ir ekologinių inovacijų rėmimo planą; taip pat parengti būsimą Europos inovacijų planą, kad būtų galima sukurti konkurencingą ir suderintą vidaus rinką šioje srityje.

—

Parengti realią valstybės kišimosi į bankų, draudimo ir finansų sektorius stiprinant priežiūrą ir reguliavimą pasitraukimo strategiją. Ji turėtų apimti strateginį požiūrį į laipsnišką valstybės dalyvavimo mažinimą išlaikant finansų sektoriaus gyvybingumą, nustatant aiškius tikslus sektoriaus veiksmingumui užtikrinti, valstybės skolos naštai sumažinti, kartu užtikrinant finansinės veiklos indėlį į stabilią ekonomiką ir augimą.

—	Daugiau dėmesio skirti reikalingiems struktūriniams pokyčiams atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir su tuo susijusias problemas. Dabar reikėtų imtis konkrečių veiksmų Smulkiojo verslo aktui įgyvendinti valstybėse narėse.

1.5   Tolesnės ES plėtros strategija. Tolesnė plėtra turėtų vykti tik tokiu atveju, jeigu naujoms valstybėms narėms iš anksto pavyktų į savo teisę perkelti ES teisyną ir įvykdyti visus gero valdymo, teisinės valstybės ir tvarios ekonomikos reikalavimus.

1.6   Išėjimas iš finansų krizės

—

Kadangi finansų krizė sudrebino patį ekonominės ir socialinės pažangos pagrindą, iš jos išbristi būtina kiek galima sklandžiau ir greičiau. Verslo finansavimas ir investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skatinimas yra būtini, jeigu norime išlaikyti užimtumo ir ekonominės gerovės lygį.

—

Neatsiejama sprendimo dalis yra pasitikėjimo Europos finansų sektoriumi atkūrimas. Tai įmanoma tik iš esmės pertvarkius viešąją priežiūrą ir reguliavimą – juos reikia sugriežtinti, kad neatsiliktume nuo pasaulinio masto procesų ir operacijų finansų rinkose. Ne mažiau pageidautina pasauliniu lygmeniu koordinuoti privalomą finansinį reguliavimą ir priežiūrą, nes vienoje šalyje kilusi finansų krizė gali greitai ir didžiuliu mastu išplisti pasaulyje, nes jame didėja valstybių tarpusavio priklausomybė.

—

Valstybės narės turėtų remti Europos centrinio banko (ECB) koncepciją, pagal kurią vienodai atsižvelgiama ir į ekonominį ir užimtumo aspektą, ir į kainų stabilumą ir įpareigoti ECB nuolat stebėti eurozonos ekonomiką ir teikti rekomendacijas Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų tarybai. Šiuo požiūriu būtų naudinga apsvarstyti realius Eurogrupės įgaliojimus ir jos indėlį apibrėžiant euro pinigų politiką.

—

Kad finansų ir ekonomikos krizė dar labiau nepablogintų užimtumo ir socialinės situacijos, nacionaliniu ir ES lygmeniu reikia imtis visų būtinų priemonių, kad prie dabartinių aplinkybių būtų pritaikytos socialinės priemonės stengiantis nepabloginti dirbančiųjų padėties socialinės apsaugos ir perkamosios galios požiūriu, išsaugoti sanglaudą vidaus rinkoje ir atsižvelgti į socialinių sistemų tvarumą bei būtinybę užtikrinti patikimą mokesčių politiką. Kartu reikėtų ruoštis ekonominiam pakilimui ir stabilizuoti darbo rinkas: reikia intensyviai įgyvendinti papildomas plataus masto priemones, skirtas darbuotojų mokymui ir tolesnio žiniomis pagrįsto mokymo įgyvendinimui, nes tai padės užtikrinti našesnes ir kokybiškesnes darbo vietas.

—	Reikalingos geresnės pažangos vertinimo socialinėje, ekonominėje ir aplinkos apsaugos srityje priemonės. Būtina parengti papildomus, su BVP nesusijusius, rodiklius, kad su tvariu vystymusi ir gerove susijusi pažanga būtų geriau suprantama.

1.7   Europos pozicijų pasaulinėje rinkoje gerinimas

1.7.1   Europai reikia pagerinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Norėdami tai pasiekti, turime spręsti vidaus ekonomines, socialines ir ekologines problemas, stiprinti Europos integraciją ir tarptautinį bendradarbiavimą.

1.7.2   Reikėtų skatinti ES pramonę savo veiklą perkelti į technologijoms imlius sektorius, kuriuose principingai laikomasi klimato tausojimo strategijos. Tai suteiktų ES konkurencinį pranašumą, nes pagerėtų išorės prekyba, būtų sukurta ekologiškų darbo vietų, būtų siekiama ilgalaikio ekonominio tvarumo ir jis būtų užtikrinamas.

1.7.3   Siekiant šios pusiausvyros reikia vadovautis novatorišku mąstymu, kad pažanga socialinėje ir aplinkosaugos srityje prisidėtų prie konkurencingumo.

1.7.4   Tolesnis ekonominių ir teisinių kliūčių šalinimas turėtų paskatinti intensyvesnę integraciją vidaus rinkoje ir apskritai padidintų Europos konkurencingumą (5). Aktyvesnis socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas pasibaigus Lisabonos procesui pagreitins pažangą.

1.7.5   Globalinis problemų mastas reikalauja papildomų bendrų pastangų. Kiekviena valstybė narė turėtų imtis savo nacionalinės darbotvarkės ir bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis siekti nustatytų bendrų tikslų. Iš jų paminėtini:

—	aktyvesnio vaidmens pasaulyje siekis, nepamirštant, kad traukos centras slenka link Azijos ir sparčiai augančios ekonomikos valstybių,

—	strateginė energetikos politika, sustiprinta dvišaliais ES ir kitų šalių susitarimais ir naujos mažai anglies išskiriančios, intelektualiosios ir decentralizuotos energetikos infrastruktūros vystymu,

—

ES turėtų reikalauti, kad tos valstybės, su kuriomis ji prekiauja, pasirašytų ir laikytųsi atitinkamų Jungtinių Tautų ir šios organizacijos agentūrų, pavyzdžiui, TDO bei kitų tarptautinių organizacijų tarptautinių sutarčių ir konvencijų, kuriomis nustatomi aplinkosaugos, darbuotojų teisių standartai, įskaitant vienodo užmokesčio už vienodą darbą standartus, ir draudžiamas vaikų darbas.

2.   Įžanga

2.1   Lisabonos tikslai

2.1.1   Paskelbusi Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo pradžią, 2000 m. pavasario Europos Vadovų Taryba nustatė Europos Sąjungai strateginį tikslą iki 2010 m. tapti dinamiškiausia ir konkurencingiausia žinių ekonomika pasaulyje, gebančia užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, sukuriantį daugiau ir geresnių darbo vietų, didesnę sanglaudą ir tvaresnę aplinkosaugą. Europa laikėsi savo įsipareigojimo suderinti savo įgyvendinamą politiką, institucines ir finansines priemones su savo strateginiais prioritetais. EESRK yra pabrėžęs ypatingą Lisabonos strategijos svarbą – ji labai padeda išlaikyti reformų, kuriomis stiprinama, toliau vystoma ir konsoliduojama bendroji rinka, pagreitį (6). Reformos prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo rinkose turėtų padėti sukurti sklandžiai veikiančią ir veiksmingą bendrąją rinką ir prisidėti prie dar gilesnės valstybių narių integracijos į ekonominę erdvę po 2010 m. Ši erdvė bus konkurencingesnė ir labiau priartės prie Lisabonos darbotvarkės tikslų įgyvendinimo, joje taip pat bus užtikrinta ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos tvaraus vystymosi ramsčių pusiausvyra.

2.2   Antrasis Lisabonos darbotvarkės etapas

2.2.1   Šis etapas prasidėjo 2005 m. vidurio laikotarpio persvarstymu, kai buvo įvertinta padėtis kiekvienoje valstybėje narėje, atsakingoje už įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Buvo patikslinti prioritetai, paskelbtos naujos politinės ir finansinės priemonės. Buvo priimtos naujos integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės, kurias reikėjo įtraukti į nacionalines reformų programas.

2.3   Lisabonos darbotvarkė po 2010 m.

2.3.1   2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime taip pat buvo nuspręsta pradėti diskusijas dėl Lisabonos darbotvarkės ateities po 2010 m. daugiausia dėmesio skiriant:

—	investicijoms į žmogiškąjį kapitalą ir darbo rinkų modernizavimui,

—	verslo potencialo realizavimui,

—	investavimui į žinias ir inovacijas,

—	klimato kaitai, energetikai ir investicijoms į infrastruktūrą.

2.4   Finansų krizės ištikta Europa

2.4.1   Europos Sąjunga šiuo metu yra apimta JAV kilusios pasaulinės finansų krizės, kuri jau išaugo iki pandemijos, apėmusios viso pasaulio ekonomiką, pakenkusios investicijoms, atėmusios iš įmonių joms labai reikalingas kredito linijas ir prisidėjusios prie tokio pasaulinės prekybos apimčių sumažėjimo, kuris prilygsta nebent laikmečiui po Antrojo pasaulinio karo. Europos Sąjungoje krizės socialiniai padariniai – darbo vietų mažėjimas ir sumažėjusi darbuotojų perkamoji galia – pasiekė nerimą keliantį lygį, o ekonomikos atsigavimo perspektyvos kol kas atrodo tolimos. ECB ėmėsi priemonių, kad apsaugotų eurą nuo infliacijos ir defliacijos. Valstybės narės turėtų remti Europos centrinio banko (ECB) koncepciją, pagal kurią vienodai atsižvelgiama ir į ekonominį ir užimtumo aspektą, ir į kainų stabilumą, ir ECB įpareigotos nuolat stebėti eurozonos ekonomiką ir teikti rekomendacijas Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų tarybai. Šiuo požiūriu būtų naudinga apsvarstyti realius Eurogrupės įgaliojimus ir jos indėlį apibrėžiant euro pinigų politiką. Rinkų atvėrimas finansų sektoriuje buvo teigiamas poslinkis. Tačiau viešoji priežiūra ir reguliavimas atsiliko nuo finansų rinkų pasaulinės dinamikos. Tai – papildomos problemos, kurias Europa turės spręsti peržiūrėdama ir sugriežtindama reguliavimą.

2.5   Bendrosios rinkos ir Lisabonos darbotvarkės nesėkmės

2.5.1   Globalizacijos iššūkiai. Atsižvelgiant į ES susiklosčiusią padėtį, akivaizdu, kad bendrosios rinkos ir Lisabonos darbotvarkės laukia rimti sunkumai. Globalizacija ir jos iššūkiai niekur nesitrauks ir krizei praėjus. Europai reikia užimti geresnes pozicijas tarptautinėje arenoje, taigi reikia siekti pažangos sprendžiant vidaus ekonomines, socialines ir ekologines problemas ir stiprinant Europos integraciją ir tarptautinį bendradarbiavimą. Kad ši strategija būtų veiksminga ir vadovaujantis persvarstytais Lisabonos darbotvarkės prioritetais, būtina išlaikyti ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos vystymosi pusiausvyrą.

2.5.2   Socialinė sanglauda

2.5.2.1   2000 m. pradėjus įgyvendinti Lisabonos strategiją, socialinė sanglauda buvo svarbus klausimas ir jo svarba iki šiol nesumažėjo. Vis dėlto nuvilia menka pažanga skurdo ir nelygybės mažinimo srityje tiek tarp valstybių narių, tiek jose. Skurdas ir nelygybė vis dar laikomos viena didžiausių Europos problemų. Atliekant Lisabonos strategijos peržiūrą, daugiau dėmesio turi būti skiriama skurdui ir socialinei sanglaudai, taip pat turi būti nustatyti aukštesni ekonominio ir socialinio vystymosi tikslai, kurie padėtų iš esmės sumažinti skurdą ir nelygybę.

2.5.2.2   Socialinis aprūpinimas ir jo užtikrinimo sistemos ES šalyse gerokai skiriasi. Kai kuriuos skirtumus lėmė visiškai skirtingos mokesčių sistemos ir mokesčių konkurencija. Vienose šalyse įmonių mokesčiai ir mokesčiai už gautus dividendus ir palūkanas yra aukšti, o kitose – žemi. Dėl fiksuoto dydžio mokesčių modelių taikymo padidėjo valstybių narių pajamų mokesčio ir pajamų skirtumai. Vienose šalyse socialinės išlaidos, išreikštos BVP procentais, viršija 30 proc., o kitose šalyse, kuriose taikomi nedideli fiksuoto dydžio mokesčiai, nesiekia 15 proc. Visų šalių socialinio aprūpinimo sistemoms ateityje kils problemų.

2.5.2.3   Aukštesni švietimo standartai, geresni ir daugiau rinkoje paklausių įgūdžių, daugiau mokslininkų turėtų tapti pagrindiniais aukštesnio lygio konkurencingumo ramsčiais kuriant ekologiškesnę Europos pramonę, kuri turi užtikrinti pirmaujančią poziciją inovacijų srityje, įskaitant aukštesnes technologijas, didesnį našumą ir didesnę papildomą vertę. Taip bus sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų ir spartinamas ekonominis ir socialinis vystymasis, kuris leis sumažinti skurdą ir nelygybę.

2.5.2.4   Tikslingos priemonės būtų atvirasis koordinavimo metodas ir prioriteto teikimas vienalaikiams ir sąveikaujantiems veiksmams ES, valstybių ir regionų lygiu. įtraukiant Nacionalinių parlamentų, socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės įtraukimas valstybių narių lygmeniu turėtų suteikti supratimą ir atsakomybę už pagrindines problemas bei veiksmus, kurių reikėtų imtis.

2.5.2.5   Viešųjų paslaugų teikėjai gali padėti išspręsti socialinės sanglaudos ir dabartinės ekonomikos ir finansų krizės problemas, nes jie atlieka svarbų darbą, kuriuo remiamos vyriausybių pastangos stabilizuoti ekonomiką ir darbo rinką. Viešasis sektorius spartina ekonomikos augimą ir sudaro sąlygas klestėti privačiajam verslui. Geresnės viešosios paslaugos (pavyzdžiui, švietimas, sveikata, socialinė apsauga ir pan.) turėtų būti naujos Europos strategijos dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas ir tarnauti visų Europos piliečių interesams.

2.6   Pasipriešinimas nuosmukio tendencijoms

2.6.1   Veiksmingesnė bendroji rinka turėtų padėti ES vystytis vidutinės trukmės laikotarpiu ir sparčiau išbristi iš dabartinės finansų ir ekonomikos krizės. Struktūrines reformas reikėtų rengti taip, kad jos padėtų patikimai ir ilgam atgaivinti ekonomiką. Nepamiršdami būtinos socialinės pusiausvyros tikslo, reformomis turėtume siekti pasipriešinti įsivyravusioms nuosmukio tendencijoms ir stabdyti tolesnį ES gamybinio pajėgumo mažėjimą. Jeigu valstybėms narėms pavyktų pasiekti sąveiką ir pasiryžti drauge grąžinti ekonomiką į tvaraus augimo vėžes, atsirastų stiprus bendro tikslo ir kryptingumo jausmas. Valstybės narės turėtų būti pasiruošusios skatinti paklausą vidaus rinkoje ir atkurti vartotojų perkamąją galią pagal pažangą, pasiektą stengiantis išeiti iš dabartinės ekonomikos ir finansų krizės ir įveikti su tuo susijusį nuosmukį.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Šioje nuomonėje išvardytos tam tikros sritys, kuriose bendroji rinka galėtų įnešti indėlį į Lisabonos darbotvarkę po 2010 m. Šios sritys apžvelgiamos toliau.

3.2   Vidaus rinkos dydis

3.2.1   Prekių prekybos ES vidaus rinkoje apimtis beveik dvigubai viršija prekybą su likusiu pasauliu – šis rodiklis yra pastarųjų metų integracijos procesų rezultatas (7). Manoma, kad Europos prekių bendroji rinka turi didelį konkurencinį pranašumą ir suteikia valstybėms narėms gerą pagrindą sėkmingai veikti išorės rinkose ir kurti gerovę ir darbo vietas savo piliečiams. Netrukus vis tiek iškils tolesnės ES plėtros perspektyva, taigi bendroji rinka tik didės.

3.3   Pažanga tęsiant ir įgyvendinant bendrosios rinkos projektą

3.3.1   Bendrosios rinkos projektas yra dar nebaigtas darbas, tačiau tam tikrus svarbius klausimus būtina skubiai spręsti. Nepaprastai svarbu teisingai taikyti bendrosios rinkos teisyną. Reikia išlaikyti įvairių interesų pusiausvyrą ir nuoseklumą. Be to, valstybės narės bendrojoje rinkoje konkuruoti turėtų taip, kad vartotojui geriausia kaina būtų siūlomi kokybiškesni ir saugesni produktai, o pramonei būtų užtikrintas tvirtesnis ir veiksmingesnis pagrindas plėsti išorės prekybą. 2009 m. sausio mėn. paskelbtoje ataskaitoje (8) nurodomi iki šiol neįgyvendinti 1992 m. vidaus rinkos programos aspektai. Ataskaitoje daroma išvada, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai skirtingai interpretuojami ir skirtingai įgyvendinami, taip pat trūksta derinimo. Ataskaitoje taip pat kalbama apie dideles administracines sąnaudas ir siūlomi būdai, kaip visiškai panaikinti esamas kliūtis įmonėms.

3.3.2   ES įdiegė naują išorės sąnaudų internalizavimo metodą visų rūšių transporto priemonėms. EESRK jau turėjo galimybę pateikti savo pastabas šiuo klausimu (9) ir pakartoja savo rekomendacijas, kad laukiamą poveikį bus įmanoma pasiekti tik tuo atveju, jeigu ši koncepcija bus taikoma vienodu mastu visose srityse, kur susidaro išorės sąnaudos. 2009 m. spalio 23 d. Taryba savo išvadose šią koncepcija pabrėžė kaip priemonę nustatyti teisingas kainas ir paragino valstybes nares suaktyvinti diskusijas, kaip geriausiai panaudoti ekonomiškai efektyvias ekonomines priemones, kad būtų geriau atspindimos tikrosios su aplinkosauga susijusios išlaidos, ir nustatyti numatomą kainą už išmetamą anglies dioksidą. Taryba taip pat paragino Komisiją nustatyti konkrečias priemones ir naujoje „ES 2020“ strategijoje parengti ekologinio efektyvumo gaires, bei šiais metais pristatyti integruotą strategiją ir ekologinių inovacijų rėmimo planą; taip pat parengti būsimų Europos inovacijų planą, kad būtų galima sukurti konkurencingą ir suderintą vidaus rinką šioje srityje. Šiuo metu išorinės išlaidos nėra perkeliamos atskiroms transporto rūšims ir jų naudotojams. Tai gali suteikti konkurencinį pranašumą toms transporto rūšims, kurios sukuria dideles visuomenines išlaidas. Internalizavimas padėtų panaikinti šiuos konkurencijos iškraipymus, o tai paskatintų perėjimą prie ekologiškesnių transporto priemonių. Svarbu aktyviau taikyti šią koncepciją, kadangi jos taikymas galėtų lemti transporto sektoriaus operatorių ir naudotojų struktūros pokyčius.

3.4   Paslaugų sektorius

3.4.1   Paslaugų vidaus rinka dar turi trūkumų. Tikimasi, kad padėtis pagerės pradėjus įgyvendinti Paslaugų direktyvą, kuri turi įsigalioti šių metų pradžioje. Opūs tebėra tarpvalstybiniai klausimai, ypač energetikos, pašto ir finansų paslaugų sektoriuose. Kai kuriais klausimais europiniai sprendimai yra visiškai neįmanomi dėl valstybių narių pasipriešinimo, tvyro įtampa ir ryškėja protekcionizmo tendencijos. Valstybių vyriausybėms reikia atsisakyti tokių trumpalaikių ir trumparegiškų priemonių. Tačiau jos turėtų kontroliuoti padėtį ir užtikrinti, kad pirmiau minėtose srityse nesumažėtų socialiniai, kokybės, aplinkosaugos ir saugumo standartai. EESRK ragina valstybes nares tinkamai mokyti administracijos darbuotojus, jei norima užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį įgyvendinant ES paslaugų direktyvą. Paslaugų sektorius turi būti plėtojamas taip, kad galėtų atremti demografinių pokyčių keliamus iššūkius, su kuriais susidurs ir vidaus rinka. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Paslaugų direktyva neapima kai kurių socialinių paslaugų.

3.5   Pinigų sąjunga

3.5.1   Pinigų sąjunga ir euro sėkmė yra labai svarbūs kapitalo vidaus rinkos gilesnei integracijai ir stiprinimui. Reikia pripažinti, kad ekonominio nuosmukio tarpsniais vidaus rinka ir euro zona parodė galinčios užtikrinti įmonių stabilumą, nes ES vidaus prekyba mažėja lėčiau nei prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis. Šie ženklai rodo, kad dar esama tolesnės integracijos galimybių.

3.6   Euro išorės poveikis

3.6.1   Nustatyta, kad įvedus eurą prekyba išaugo beveik 5 procentais (10). Rinkoms taip pat bus naudinga gilesnė euro zonos integracija, įskaitant makroekonominės politikos koordinavimą, atstovavimą užsienyje ir finansų rinkų reguliavimą, ypač dabartinio ekonominio nuosmukio aplinkybėmis.

3.7   Keturių laisvių įgyvendinimo sunkumai

3.7.1   Judėjimo laisvė padeda stiprinti ES valstybių narių ekonomiką, nes didina konkurenciją, o vartotojams siūlo didesnį kokybiškesnių produktų už mažesnę kainą pasirinkimą. Ši laisvė taip pat padeda ES įmonėms konkuruoti trečiųjų šalių rinkose. Tačiau yra požymių, kad nacionaliniu lygiu egzistuoja neaiškios Darbuotojų komandiravimo direktyvos taikymo taisyklės, dėl kurių gali kilti nesąžininga konkurencija tarp įmonių, nepakankamai atsižvelgiama į darbuotojų teises ir atsiranda socialinis dempingas.

3.7.2   Pastaraisiais metais užimtumo gairės dažniausiai būdavo skirtos darbo jėgos judumui – darbo rinkos struktūros gerinimo priemonei. Aktyvus darbo rinkos principų, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų propagavimas (atsižvelgiant į susitarimus su socialiniais partneriais ir vyriausybėmis), mokymosi visą gyvenimą ir profesinio tobulėjimo skatinimas, atsparių, tinkamų ir tvarių socialinės apsaugos sistemų sukūrimas, sąlygų lygioms galimybėms sudarymas, lyčių lygybės užtikrinimas, darbo, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas ir visų diskriminacijos formų išgyvendinimas yra būtini, kad darbo rinka labiau prisidėtų prie Lisabonos tikslų įgyvendinimo.

3.8   Reguliavimo suvaržymai

3.8.1   Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio daug ES teisės aktų reglamentavo prekių, paslaugų, darbo jėgos ir kapitalo judėjimo laisvę. Reguliavimo aplinka, kurioje veikia įmonės, yra labai svarbi jų konkurencingumui ir gebėjimui augti ir kurti darbo vietas. Taisyklės gali užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tačiau dėl jų gali pablogėti verslo klimatas. Todėl teisės aktus reikėtų persvarstyti ir supaprastinti sudarant įmonėms sąlygas greitai prisitaikyti prie pokyčių, išsaugant sąžiningas ir palyginti saugias rinkas. Visoms 27 valstybėms narėms reikėtų imtis suderintų priemonių veiksmingam Europos rinkos sistemos stabilizavimui. Taip pat skubiai reikia imtis priemonių užtikrinti, kad bankai daugiau dėmesio skirtų savo pagrindinei veiklai – realiosios ekonomikos likvidumui užtikrinti naudojantis stabiliais finansavimo šaltiniais, kuriuos sukuria pačios ekonomikos uždirbamos pajamos, labiau rizikingą ir spekuliacinę veiklą finansų rinkose patikint pavieniams, šioje srityje besispecializuojantiems, veiklos vykdytojams.

3.8.2   Per pastaruosius penkerius metus bendrosios rinkos teisinė bazė, reguliuojanti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, pastebimai patobulėjo. Iš esmės tai susiję su Abipusio pripažinimo reglamentu, kuriuo buvo nustatytos bendros techninės taisyklės. Šios taisyklės mažina papildomas administracines ir gamybos sąnaudas. Prie laisvo judėjimo iš principo prisidėjo ir Akreditavimo ir rinkos priežiūros reglamentas, kuriuo siekiama aukštesnių standartų vartotojams ir parduodamų prekių saugos.

3.8.3   Svarbu parengti darniuosius standartus laisvam prekių, paslaugų, darbo jėgos ir kapitalo judėjimui. Tam tikri suvaržymai vis dar neleidžia bendrajai rinkai sklandžiai veikti.

3.8.4   ES Komisija jau įsteigė keletą tinklų, kurie turėtų veikti visose valstybėse narėse ir kurie turi pakankamai išteklių savo funkcijoms vykdyti. EESRK norėtų pirmiausia paminėti Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), Skubaus įspėjimo apie ne maisto produktus sistemą (RAPEX), Skubaus įspėjimo apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą (RASFF) ir Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT). Šios sistemos ir tinklai teikia informaciją ir gina ES piliečių interesus, taip pat užtikrina sklandesnį bendrosios rinkos taisyklių vykdymą ir stebėseną. Apskritai, didesnis visuomenės informuotumas turėtų prisidėti prie naudingų, bendrąją rinką stiprinančių reformų įgyvendinimo.

3.9   Išorinis poveikis aplinkai

3.9.1   Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ES privalo tapti tausiausiai energiją ir išteklius naudojančia ekonomine bendrija, o klimato politika turi būti grindžiama tvarumo principu. Reikia išnagrinėti visas energijos taupymo galimybes, taip pat pasinaudoti vietos, atsinaujinančiomis ir regionų struktūromis. Energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo didinimas bus vienas svarbiausių naujos strategijos elementų.

3.9.2   Kad ekonominis vystymasis būtų tvaresnis, reikia tvirtesnės sąsajos su ES išorės priemonėmis, kurios daro įtaką globalizacijai ir skatina tarptautinę strateginę konvergenciją siekiant tvaraus vystymosi.

3.9.3   Šiuo požiūriu prekių rinka prie Lisabonos tikslų įgyvendinimo prisidėtų daugiau, jeigu tarptautinėse derybose ES vis griežčiau ir nuosekliau kalbėtų vienu balsu.

3.9.4   Reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus energetikos ir klimato kaitos srityje. Būsimų pramonės investicijų ES atrama turėtų tapti strateginė energetikos politika, kuri palaikytų ES ir kitų šalių dvišaliai susitarimai. Taip pat svarbus naujos mažai anglies išskiriančios, intelektualios ir decentralizuotos energetikos infrastruktūros vystymas.

3.10   Energijos ir pagrindinių prekių tiekimo saugumas

3.10.1   Tenka pripažinti, kad ES ekonomikai reikia nuolatinės ir patikimos prieigos prie energijos ir pagrindinių prekių, taigi šioje srityje ES turėtų užsitikrinti kuo geresnį apsirūpinimą šiais produktais.

3.10.2   Kai pastaraisiais metais energijos ir pagrindinių prekių kainos smarkiai svyravo, euras apsaugodavo nuo finansų rinkų svyravimų ir, būdamas stipri valiuta, prieš dvejus metus, kai pasaulio maisto ir energijos rinkose išaugo paklausa, sušvelnino kainų kilimo poveikį.

3.10.3   Šiuo atveju taip pat svarbu, kad kapitalo rinkos būtų atviros, ypač tarp valstybių narių. Šį atvirumą reikėtų skatinti, nes taip būtų galima finansuoti prekybą energijos ištekliais ir skatinti investicijas į energetikos sektorių.

3.10.4   ES energijos vidaus rinka taip pat turi tapti tikrai darnia sistema, kuri veiktų pagal bendrą politiką visiško sujungiamumo ir sąveikos sąlygomis ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją ir saugotų vartotojų teises ir interesus. Įgyvendinant ES konkurencingumo politiką, stiprinant nacionalines reguliavimo institucijas ir vykdant visuotinės svarbos paslaugų politiką vartotojams būtų užtikrinamas tinkamas, saugus ir nepertraukiamas įvairių rūšių tvarios ir įperkamos energijos tiekimas.

3.11   Transporto ir ryšių infrastruktūra

3.11.1   Vykstant globalizacijai, bendrosios rinkos tinkamam veikimui transportas yra labai svarbus. Jis sustiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir mainus tarp valstybių narių. Veiksmingos transporto sistemos sudaro sąlygas ekonominiam veiksmingumui, nes atsiranda platesnis konkurencingesnėmis kainomis parduodamų prekių asortimentas. Europos vidaus geležinkelio infrastruktūra yra veiksminga ir ekologiška prekių vežimo priemonė, palyginti su autotransportu, kuris į aplinką išskiria daugiau teršalų.

3.11.2   2009–2018 m. Jūrų transporto strategija taip pat prisidės prie tvaraus ekonominio vystymosi. Kadangi vis daugiau laivų plaukioja trumpais nuotoliais prekybos ir tarptautinės prekybos tikslais, teks spręsti klimato kaitos ir kitas ekologines problemas.

3.11.3   Tikimasi, kad ES transporto sistemos permainos sumažins infrastruktūros apkrovą, o ES ekonomikai padės prisitaikyti prie globalizacijos iššūkių. Veiksminga transporto sistema didina verslo ir darbo galimybes ir užtikrina ilgalaikį konkurencingumą pačioje ES ir užsienyje. Transportas taip pat skatina inovacijas ir ekonomikos augimą.

3.11.4   Valstybių narių tarpusavio sąveikos ir sujungiamumo problemas visų pirma reikėtų įvertinti energijos tinklų ir galimybių visiems gyventojams naudotis plačiajuosčiu interneto ryšiu požiūriu. Tai turėtų didelės įtakos periferiniams regionams.

3.11.5   Kalbant apie keleivinio oro transporto paslaugas, periferiniai regionai vis dar yra labai nepalankioje padėtyje. ES turėtų iš naujo pažvelgti į šią problemą ir siekti, kad šių regionų gyventojai galėtų naudotis infrastruktūra, kuri yra lygiavertė infrastruktūrai pagrindinėje šalies teritorijoje.

3.12   Konkurencingumas bendrojoje rinkoje

3.12.1   Lisabonos strategija tikrai buvo sėkminga prekių rinkos kai kurių aspektų požiūriu. Europos bendroji rinka sudarė geresnes sąlygas prekybai prekėmis, o vartotojams pasiūlė daug didesnį labai konkurencingomis kainomis parduodamų produktų pasirinkimą. Vis dėlto, reikia sąžiningos konkurencijos, kuri turėtų būti pasiekta vykdant veiksmingą nacionalinio lygmens priežiūrą ir bendradarbiaujant valstybėms narėms.

3.12.2   Tenka pripažinti, kad įsipareigojimai nacionaliniu ir Europos lygmeniu vykdomi nevienodai. Kadangi stiprėja tarptautinė konkurencija prekių ir paslaugų srityje, vis svarbiau skubiai didinti konkurencingumą Europos lygmeniu. Yra patikimų duomenų, rodančių, kad, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) branduoliams ir didelėms bendrovėms geriau koordinuojant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangas, didėja konkurencingumas ir šis teigiamas poveikis peržengia vidaus rinkos ribas.

3.12.3   Pažymėtina, kad Europos pinigų sąjungos sukūrimas padėjo ES rinkai tapti konkurencingesne dėl mažesnių ir skaidresnių tarpvalstybinės veiklos sąnaudų. Tai taip pat atvėrė kelią į Europos rinką naujoms įmonėms, o neveiksmingiausiai dirbusios įmonės rinkoje neišsilaikė arba buvo perimtos. Vis dėlto vidaus rinkos lankstumą ir darbo jėgos judumą dar galima didinti. Iš tiesų visoms rinkoms būdingas didžiausias trūkumas yra tas, kad Europos bendroji rinka turi užtikrinti likusių vidaus kliūčių pašalinimą.

3.13   Bendrosios rinkos išorės aspektas

3.13.1   Europos atvirumas pasauliui prisidėjo prie jos klestėjimo. Todėl Europa suinteresuota plėsti savo išorės darbotvarkę, ginti savo gyventojų interesus ir jiems tarnauti. Ateityje visų sričių politika turėtų būti formuojama vaduojantis iš intravertiškumo sindromo, kuris išryškėjo jau 1957 m., kai buvo pasirašyta Romos sutartis. Dabar į globalizuotą ekonomiką ES turėtų pažvelgti būdama pasiryžusi imtis visaverčio vaidmens ir atsižvelgti į tai, kad traukos centras slenka Azijos ir stiprėjančios ekonomikos valstybių, ypač vadinamosios BRIC grupės šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos link. Siekdama plėsti laisvosios prekybos zoną, ES taip pat turėtų vystyti ekonominį bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis ir veikti per Europos kaimynystės politiką, Rytų partnerystę ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą. Atviros rinkos principai turėtų būti tokios partnerystės susitarimų sąlyga. Kartu labai svarbu gilinti ir gerinti vidaus rinką, nes tik taip ES pavyks išsaugoti pasaulio rinkos lyderės pozicijas.

3.13.2   Europai tenka pareiga spręsti pasaulines problemas ir daryti įtaką globalizacijos tempui ir pobūdžiui. ES, stengdamasi liberalizuoti prekybą pasaulinėje prekių ir paslaugų rinkoje, pasekė kitų didelių prekybos blokų pavyzdžiu. Šiuo metu deramasi dėl dvišalių laisvos prekybos susitarimų su Korėja, ASEAN grupės šalimis ir Indija. Teigiamai vertintina Transatlantinės ekonomikos tarybos padaryta pažanga. Ši strategija iš dalies rodo, jog nebetikima, kad Dohos raundo derybas pavyktų užbaigti greitai ir sėkmingai. Tenka pripažinti, kad toks dvišališkumas paneigia visą daugiašalių prekybos derybų esmę. Reikia laikytis savo politinės pozicijos, kad tarptautinės rinkos turi būti atveriamos vadovaujantis abipusiškumo principu, ir prioritetą teikti Dohos raundo užbaigimui. EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybių narių vyriausybių vadovus derybose dėl prekybos liberalizavimo primygtinai reikalauti trečiųjų šalių vyriausybes gerbti žmogaus teises, laikytis TDO konvencijų ir saugoti gamtos, ekonominius ir kultūros išteklius.

3.13.3   Pageidautina ir tikrai seniai laikas, kad ES būtų įvesta vienodą Bendrijos patento apsaugą. Reikia griežtai ginti intelektinės nuosavybės teises ir veiksmingai kovoti su prekyba nelegaliai nukopijuoto prekės ženklo produktais (11).

3.13.4   Pastaraisiais metais ne kartą buvo pastebėta, kad ES nevykdoma veiksminga rinkos stebėsena ir priežiūra – tai parodė pranešimai apie standartų neatitinkančius iš trečiųjų šalių importuotus maisto produktus ir žaislus. Kadangi nėra tinkamos iš trečiųjų šalių įvežamų prekių stebėsenos, gali kilti pavojus ES vartotojų sveikatai, be to, vartotojai priversti įsigyti standartų neatitinkančias ir žemesnės kokybės prekes. Tai iškreipia konkurenciją rinkoje ir ateityje gali neigiamai paveikti investicijas ir užimtumą Europoje.

3.13.5   Reikėtų pagalvoti apie ryžtingą ir suderintą strategiją Europos vartotojams apsaugoti nuo iš trečiųjų šalių importuojamų prekių ir paslaugų, kurios neatitinka techninių, socialinių ir aplinkosaugos standartų, vartotojų apsaugos ir darbuotojų darbo sąlygų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šalys, su kuriomis ES valstybės narės sudaro prekybos susitarimus, laikytųsi TDO, Jungtinių Tautų ir šios organizacijos agentūrų ir kitų tarptautinių konvencijų dėl asmens teisių, asociacijų laisvės, darbuotojų teisės burtis į organizacijas ir teisės į kolektyvines derybas, vaikų ir priverstinio darbo panaikinimo.

3.13.6   Dabartinė krizė parodė, kad pasaulinėse finansų ir prekybos rinkose stiprėja valstybių tarpusavio priklausomybė. Pasaulio finansų sistemas reikia sustiprinti nustatant riziką ribojančias taisykles, gerinti priežiūrą vykdančių valdžios institucijų ir centrinių bankų veiklos koordinavimą ir komunikaciją, kad būtų ne tik didinamas skaidrumas, bet ir griežčiau kontroliuojamas nešvarių pinigų, gautų iš prekybos narkotikais, nusikalstamos veiklos ir neteisėtų ginklų sandorių, judėjimas.

3.13.7   Šiomis aplinkybėmis ES socialinio dialogo modelis turėtų tapti pavyzdžiu ES nepriklausančioms šalims, taigi EESRK turėtų aktyviau propaguoti šią koncepciją.

3.14   Socialinis aspektas

3.14.1   Siekiant tolesnės vidaus rinkos raidos, reikalingas visų Europos piliečių pritarimas. Socialinius vidaus rinkos aspektus sustiprino į Lisabonos sutartį įtraukta Pagrindinių teisių chartija. Tai turėtų suteikti svarumo organizuotos pilietinės visuomenės vaidmeniui kuriant vidaus rinką.

3.14.2   ES savo strategija po 2010 m. turėtų siekti sąžiningesnės ir teisingesnės visuomenės, apsaugodama ir vystydama ES visuomenės modelį pagal integruoto vystymosi politikos principus. Kiekviena valstybė narė turėtų prisitaikyti prie globalizacijos ir technologijų pokyčių gerindama kokybę ir nuolatinio švietimo ir mokymosi galimybes. Reikėtų pasinaudoti šiuo krizės laikotarpiu ir skatinti žinių gilinimą, taip paruošiant darbo jėgą ateičiai. Darbo neturintiems asmenims reikėtų suteikti galimybę keisti kvalifikaciją ir dalyvauti švietimo, įskaitant aukštąjį mokslą, programose, kurios leistų jiems sugrįžti į darbo rinką su geresnių darbo sąlygų perspektyvomis, o darbdavius reikėtų skatinti investuoti į naujus rinkos poreikius, kurie ateityje atsiras dėl gausėjančių technologijų. Globalizacijos fondą ir Europos socialinį fondą reikėtų geriau naudoti ir pritaikyti šio pobūdžio iššūkiams vidaus rinkoje. Atsižvelgiant į ekonomikos krizės sukeltus padarinius, reikia kuo skubiau atnaujinti kovos su skurdu programas.

4.   Baigiamosios pastabos

4.1   Dabartinės krizės sąlygomis ES reikia atitinkamai keisti Lisabonos strategijoje numatytas vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikes priemones. ES struktūrinių reformų darbotvarkę reikia papildyti trumpalaikėmis priemonėmis ir toliau investuoti į ateitį. Tai galima pasiekti papildomai investuojant į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas ir švietimą, aktyviai skatinant valstybes nares laisvai keistis žiniomis ir remiant įmones (ypač MVĮ), kad jos galėtų prisidėti prie dinamiškesnės bendrosios rinkos. Priemonės, kuriomis siekiama ekologiškesnės ekonomikos, taip pat svarbios, nes jos padeda kurti naujas darbo vietas ir technologijas, parūpina alternatyvių energijos išteklių ir siekia aplinkosaugos tikslų. Tai padarysime tik sustiprinę valdymą Europos lygmeniu taip, kad pasiektume didesnį kolektyviškumą Europos Sąjungoje ir išvengtume pastangų ir išteklių dubliavimo.

---

(1)  COM(2009) 647 galutinis, 2009 11 24.

(2)  Informacijos apie nepašalintas kliūtis bendrajai rinkai galima rasti EESRK Bendrosios rinkos observatorijos (BRO) tyrime http://www.eesc.europa.eu/smo/news/index_en.asp

(3)  14891/09, 2009 10 23.

(4)  OL C 317, 2009 12 23, p. 80.

(5)  OL C 277, 2009 11 17, p. 6.

(6)  OL C 77, 2009 3 31, p. 15.

(7)  Vidaus rinkos rezultatų suvestinė, 2008 m. gruodžio mėn.

(8)  Kada iš tiesų pasieksime 1992-uosius. Konkretūs pasiūlymai, kaip užbaigti kurti vidaus rinką (angl. When will it really be 1992 – Specific Proposals for Completing the Internal Market), paskelbta Nyderlandų darbdavių federacijų VNO – NCW, MKB (žr. http://www.eesc.europa.eu/smo/prism/moreinformation/literature/7/index_en.asp).

(9)  OL C 317, 2009 12 23, p. 80 ir CESE 1947/2009, 2009 12 17 (TEN/356).

(10)  Tyrimas dėl euro poveikio prekybai ir tiesioginėms užsienio investicijoms (angl. Study on the Impact of the Euro on Trade and Foreign Direct Investment), http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication12590_en.pdf.

(11)  OL C 116, 1999 4 28, p. 35 ir OL C 221, 2001 8 7, p. 20.

---

---