52010DC0580

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.10.20

KOM(2010) 580 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

apie bendrajame biudžete numatytas garantijasPadėtis 2009 m. gruodžio 31 d.

SEK(2010) 1218

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

apie bendrajame biudžete numatytas garantijasPadėtis 2009 m. gruodžio 31 d.

TURINYS

1. Įvadas 4

2. Iš ES biudžeto finansuojamų operacijų tipai 4

3. Pokyčiai nuo paskutinės 2009 m. birželio 30 d. ataskaitos 5

3.1. Mokėjimų balanso parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms 5

3.2. Makrofinansinė pagalba 6

3.3. Euratomas 6

3.4. ES biudžeto garantija EIB išorės finansavimo operacijoms 6

3.5. Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė 6

4. Rizikos, kuriai teikiama Biudžeto garantija, duomenys 7

4.1. Rizikos apibūdinimas 7

4.2. Su valstybėmis narėmis susijusi rizika 9

4.3. Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika 9

4.4. Iš Biudžeto garantuojama bendroji rizika 11

4.5. Rizikos raida 11

5. Įsipareigojimų nevykdymas, Biudžeto garantijų panaudojimas ir įsiskolinimai 11

5.1. Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių 11

5.2. Mokėjimai iš Biudžeto 11

5.3. Išorės veiksmų garantijų fondo panaudojimas 11

6. Išorės veiksmų garantijų fondas 11

6.1. Išieškotos lėšos 11

6.2. Turtas 11

6.3. Planuojama suma 11

7. Rizikos vertinimas. Ekonominė ir finansinė trečiųjų šalių, kurioms gresia didžiausia rizika, padėtis 11

7.1. Tikslai 11

7.2. Rizikos vertinimo metodai 11

1. Įvadas

Šia ataskaita siekiama stebėti Europos Sąjungos biudžeto patiriamos kredito rizikos, susidariusios dėl išduotų garantijų ir skolinimo operacijų, vykdomų tiesiogiai Europos Sąjungos arba netiesiogiai per EIB išorės įgaliojimus, lygį.

Ši ataskaita teikiama pagal Finansinio reglamento 130 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai dukart per metus praneša apie biudžeto garantijas ir atitinkamą riziką [1]. Prie jos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (toliau – TDD), kuriame pateiktos išsamios lentelės ir paaiškinimai.

2. Iš ES biudžeto finansuojamų operacijų tipai

Iš Europos Sąjungos biudžeto (toliau – Biudžetas) garantuojama rizika kyla dėl įvairių skolinimo ir garantijų operacijų, kurias galima suskirstyti į dvi kategorijas:

- Europos Sąjungos suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų, t. y. makrofinansinės pagalbos[2] (toliau – MFP) paskolos trečiosioms šalims ir susijusios su Bretton Woods institucijomis, mokėjimų balanso (toliau – MB) paskolos, kuriomis teikiama parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, patiriančioms mokėjimų balanso sunkumų[3]; ir

- paskolos, suteiktos siekiant mikroekonominių tikslų, t. y. Euratomo paskolos ir, svarbiausia, Europos investicijų banko (EIB) operacijų, kurioms taikomos ES garantijos[4], ES nepriklausančiose valstybėse finansavimas (EIB išorės finansavimas)[5].

EIB išorės finansavimo operacijoms, Euratomo paskoloms ir MFP paskoloms nuo 1994 m. suteikiama Išorės veiksmų garantijų fondo (toliau – Fondas)[6], o MB paskoloms – tiesiogiai Biudžeto garantija. Fondas dengia neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, susijusius su paskolomis ir paskolų garantijomis ES nepriklausančioms valstybėms arba projektams ES nepriklausančiose valstybėse. Jis buvo įkurtas siekiant:

- užtikrinti likvidumo atsargas, kad Biudžetu nereikėtų naudotis kiekvieną kartą, kai nevykdomi įsipareigojimai ar vėluojama grąžinti garantuotą paskolą; ir

- sukurti biudžetinės drausmės priemonę nustatant finansinę sistemą, kuria remiantis būtų galima formuoti ES garantijų paskoloms, kurias Komisija ir EIB teikia ES nepriklausančioms valstybėms, politiką[7].

2004 m. iš dalies pakeitus[8] Garantijų fondo reglamentą, Fondo garantija operacijoms nebeteikiama, jei trečiosios šalys tampa valstybėmis narėmis, ir rizika dengiama nebe iš Fondo, o tiesiogiai iš Biudžeto. Lėšos į Fondą pervedamos iš Biudžeto, o Fondo turto vertė turi nuolat atitikti tam tikrą jo garantuojamų skolinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis bei paskolų garantijomis, procentinę dalį. Ši dalis, vadinama planuojama norma, šiuo metu yra 9 %. Jei Fondui nepakanka išteklių, jų bus prašoma iš Biudžeto.

2007 m. iš dalies pakeitus[9] Tarybos reglamentą, numatytas naujas lėšų atidėjimo mechanizmas. Jis veikia atliekant metinius pervedimus iš Biudžeto ir taikant švelninamąjį mechanizmą, kurio paskirtis – apriboti reikalavimų vykdyti įsipareigojimus poveikį Fondui (taip pat žr. 5.3. skirsnį).

Atliekant EIB išorės įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą[10], 2009 m. antrąjį pusmetį buvo atliktas išorės vertinimas, siekiant įvertinti fondo veiklą ir jo parametrus, įskaitant planuojamą normą. Vertinimo ataskaitoje[11] patvirtinta, kad naujuoju lėšų atidėjimo mechanizmu pasiekta numatytų tikslų ir kad pagrindinių fondo parametrų, visų pirma planuojamos normos, dabartinis lygis yra tinkamas.

3. Pokyčiai nuo paskutinės 2009 M. BIRžELIO 30 D. ATASKAITOS

3.1. Mokėjimų balanso parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms

2009 m. antrąjį pusmetį vėl buvo vykdomas mokėjimų balanso finansinės paramos išmokėjimas. Liepos mėn. buvo įvykdytos trys papildomos operacijos, kurių bendra suma 4,2 mlrd. EUR. Trečioji 1,5 mlrd. EUR dalis, skirta Vengrijai, išmokėta 2009 m. liepos 6 d. Be to, pirmoji 1,5 mlrd. EUR dalis, skirta Rumunijai, ir antroji 1,2 mlrd. EUR dalis, skirta Latvijai, buvo išmokėtos 2009 m. liepos 27 d. Visos šios paskolos finansuotos kompensaciniu pagrindu, išleidžiant ES palyginamąsias obligacijas.

2009 m. iš viso 7,2 mlrd. EUR suma buvo išmokėta pagal mokėjimų balanso finansinę programą, suteikiančią galimybę ES atkurti pasitikėjimą trijų euro zonai nepriklausančių valstybių narių (Vengrijos, Latvijos ir Rumunijos) finansine situacija, kurią pablogino finansų krizė. Vidutiniškai jau yra atlikta 63 % paskolos operacijų, dėl kurių priimtas sprendimas[12]. Numatoma, kad likusi suma bus išmokėta 2010[13] ir 2011 m.

3.2. Makrofinansinė pagalba

Antrąjį pusmetį 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė sprendimą dėl naujų makrofinansinės pagalbos Armėnijai[14], Bosnijai ir Hercegovinai[15] ir Serbijai[16] operacijų paskolų forma kartu su finansine parama Armėnijai. Dalis paskolų ir dotacijų greičiausiai bus išmokėta 2010 m. antrąjį pusmetį.

3.3. Euratomas

Trečioji 10,335 mln. USD dalis Euratomo paskolai Ukrainoje[17] buvo išmokėta 2009 m. spalio 15 d. Paskola finansuota kompensaciniu pagrindu atlikus skolinimosi privataus vertybinių popierių platinimo būdu operaciją.

3.4. ES biudžeto garantija EIB išorės finansavimo operacijoms

2009 m. antrąjį pusmetį veikla pagal 2007–2013 m. išorės įgaliojimą buvo aktyvi, kalbant tiek apie pasirašytų paskolų apimtį, tiek apie išmokėtų paskolų skaičių. Nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta paskolų už 3 317 mln. EUR sumą (+39 %). Taip pat galima pastebėti paskolų išmokėjimo paspartėjimą – per tą patį laikotarpį išmokėta 1 855 mln. EUR suma. 2009 m. pabaigoje bendra pagal dabartinį įgaliojimą išmokėtų paskolų suma sudaro 3 044 mln. EUR.

3.5. Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė

Po krizės Graikijoje 2010 m. gegužę Taryba ir valstybės narės nusprendė priimti priemonių paketą, skirtą finansiniam stabilumui Europoje išsaugoti, įskaitant Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFPSP)[18].

Ši priemonė grindžiama Sutarties 122 straipsnio 2 dalimi[19]. Jos panaudojimas labai priklausys nuo įvairių sąlygų, atsižvelgiant į bendrą ES/TVF paramą, ir bus vykdomas panašiomis į TVF sąlygomis (operacinė rizika pagal EFPSP bus dengiama iš ES biudžeto).

Kitas priemones tiesiogiai teikia dalyvaujančios valstybės narės, ir jos nekelia jokios rizikos ES biudžetui:

- finansinė parama Graikijai, kurią sudaro sukauptos dvišalės paskolos, suteiktos euro zonos valstybių narių, ir kurios bendra suma yra 80 mlrd. EUR. 30 mlrd. EUR suteikė TVF – tai yra dalis bendros ES/TVF paramos, iš viso sudarančios 110 mlrd. EUR.

- Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, kurios numatytas dydis – 440 mlrd. EUR. Pro rata pagrindu už ją garantuoja dalyvaujančios valstybės narės.

4. Rizikos, kuriai teikiama Biudžeto garantija, duomenys

4.1. Rizikos apibūdinimas

Rizika, kuriai teikiama Biudžeto garantija, atsiranda dėl negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų sumos, susijusios su operacijomis su garantija.

Įsipareigojimų nevykdymo atveju operacijų nuostoliai bus padengti iš Fondo, kai tos operacijos susijusios su trečiosiomis šalimis (55 % visų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų su garantija 2009 m. gruodžio 31 d.), ir tiesiogiai iš Biudžeto, kai jos susijusios su valstybėmis narėmis (MB paskolos ir paskolos projektams arba jų naudai valstybėse narėse sudaro likusius 45 % visų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų su Biudžeto garantija). Didelę paskolų su garantija, susijusių su valstybėmis narėmis, dalį sudaro paskolos su garantija, kurias lėmė pastaruoju metu vykę plėtros etapai[20], ir pradėta taikyti ES vidutinės trukmės laikotarpio finansinės pagalbos ne euro zonos valstybėms narėms priemonė (MB priemonė).

Šioje ataskaitoje naudojami du metodai rizikai, kuriai teikiama Biudžeto garantija (tiesiogiai arba netiesiogiai per Fondą), įvertinti:

- Metodas, pagal kurį apskaičiuojamas visų negrąžintų paskolų, susijusių su atitinkamomis operacijomis, pagrindinės dalies dydis ir sukauptos palūkanos konkrečią dieną. Pagal šį metodą galima nustatyti visų būsimų mokėjimo įsipareigojimų (neatsižvelgiant į šių mokėjimų terminą ateityje ir nepriklausomai nuo to, ar jiems teikiama Fondo garantija) visos rizikos, kuriai teikiama Biudžeto garantija, dydį konkrečią dieną (žr. 1 lentelę toliau).

- Biudžetinis metodas, apibrėžiamas kaip metinė iš Biudžeto dengiama rizika – pagal jį apskaičiuojama didžiausia metinių mokėjimų terminui suėjus suma, kurią ES turėtų išmokėti per finansinius metus, darant prielaidą, kad nevykdomi visų paskolų su garantija mokėjimų įsipareigojimai[21]. Metinė Biudžeto patiriama rizika įtraukta į Komisijos tarnybų darbinio dokumento A2 lentelę.

1 lentelė. Visi neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai 2009 m. gruodžio 31 d. (mln. EUR) |

Negrąžinta pagrindinės paskolos dalies suma | Sukauptos palūkanos | Iš viso | % |

Valstybės narės* |

Makrofinansinė pagalba | 90 | 0 | 90 | <1 % |

Euratomas | 427 | 3 | 430 | 2 % |

Mokėjimų balanso parama | 9 200 | 104 | 9 304 | 31 % |

EIB | 3 533 | 36 | 3 570 | 12 % |

Valstybės narės, tarpinė suma | 13 250 | 143 | 13 393 | 45 % |

Trečiosios šalys** |

Makrofinansinė pagalba | 495 | 2 | 497 | 2 % |

Euratomas | 54 | 0 | 54 | <1 % |

EIB | 15 691 | 119 | 15 810 | 53 % |

Trečiosios šalys, tarpinė suma | 16 239 | 122 | 16 361 | 55 % |

Iš viso | 29 489 | 265 | 29 754 | 100 % |

* Šiai rizikai teikiama tiesioginė Biudžeto garantija. Čia taip pat įeina makrofinansinė pagalba, Euratomo ir EIB paskolos, suteiktos iki prisijungimo prie ES. ** Šiai rizikai teikiama Fondo garantija. |

TDD A1, A2, A3 ir A4 lentelėse pateikiama išsamesnė informacija apie šiuos neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, visų pirma apie viršutines ribas, išmokėtas sumas arba garantijų normas.

Visa negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų suma, garantuojama iš biudžeto, padidėjo 6 077 mln. EUR iki 29 754 mln. EUR, palyginti su 2009 m. birželio 30 d. padėtimi. Šį padidėjimą iš esmės galima paaiškinti 4,2 mlrd. EUR suma, išmokėta pagal mokėjimų balanso priemonę, taip pat padažnėjusiomis EIB išmokomis (1,8 mlrd. EUR per 2009 m. antrąjį pusmetį).

4.2. Su valstybėmis narėmis susijusi rizika

Dabartinė su valstybėmis narėmis susijusi rizika kyla dėl paskolų, suteiktų prieš stojimą, ir pradėtos naudoti mokėjimų balanso priemonės.

2010 m. pradžioje iš Biudžeto garantuojama didžiausia su valstybėmis narėmis susijusi rizika bus 890,1 mln. EUR (ją sudaro sumos, mokėtinos 2010 m., darant prielaidą, kad paskolų, kurių įsipareigojimai nevykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas). 2 lentelėje parodyta, kad pagal neįvykdytus skolinius įsipareigojimus Rumunija ir Vengrija užima pirmą ir antrą vietas tarp valstybių narių.

2 lentelė. Valstybės narės eilės tvarka pagal didžiausios rizikos, kuriai teikiama biudžeto garantija, poziciją 2010 m. pradžioje (mln. EUR) |

Eilės nr. | Šalis | Didžiausia rizika (mln. EUR, suapvalinta) | Bendros didžiausios rizikos % |

1 | Rumunija | 279,6 | 31,4 % |

2 | Vengrija | 196,3 | 22,1 % |

3 | Bulgarija | 88,0 | 9,9 % |

4 | Čekija | 82,0 | 9,2 % |

5 | Lenkija | 80,5 | 9,0 % |

6 | Slovakija | 65,6 | 7,4 % |

7 | Latvija | 60,2 | 6,8 % |

8 | Slovėnija | 20,8 | 2,3 % |

9 | Kipras | 9,7 | 1,1 % |

10 | Lietuva | 5,7 | 0,6 % |

11 | Estija | 1,0 | 0,1 % |

12 | Malta | 0,7 | 0,1 % |

Iš viso | 890,1 | 100,0 % |

Valstybių narių rizika susijusi su EIB, MFP ir Euratomo paskolomis, suteiktomis prieš stojimą į ES, ir paskolomis, suteiktomis pagal MB priemonę.

4.3. Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika

2010 m. pradžioje iš Fondo garantuojama didžiausia su trečiosiomis šalimis susijusi metinė rizika bus 1 234 mln. EUR (ją sudaro sumos, mokėtinos 2010 m., darant prielaidą, kad paskolų, kurių įsipareigojimai nevykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas). Toliau išvardytos dešimt šalių, kurių bendra neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma yra didžiausia. Ši suma sudaro 64 % rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija. Šių šalių ekonominė padėtis išanalizuota ir pakomentuota TDD.

3 lentelė. 10 svarbiausių trečiųjų šalių eilės tvarka pagal didžiausios rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija, poziciją 2010 m. pradžioje (mln. EUR) |

Eilės nr. | Šalis | Didžiausia rizika (mln. EUR, suapvalinta) | Bendros didžiausios rizikos % |

1 | Turkija | 343,9 | 21,8 % |

2 | Egiptas | 202,8 | 12,9 % |

3 | Marokas | 152,2 | 9,7 % |

4 | Tunisas | 149,1 | 9,5 % |

5 | Pietų Afrika | 89,3 | 5,7 % |

6 | Libanas | 70,6 | 4,5 % |

7 | Brazilija | 63,1 | 4,0 % |

8 | Serbija | 61,5 | 3,9 % |

9 | Sirija | 56,9 | 3,6 % |

10 | Jordanija | 44,2 | 2,8 % |

Iš viso 10 šalių | 1 233,6 | 78,3 % |

Iš Fondo garantuojamos 44 šalių paskolos su garantija, kurių mokėjimo terminas – iki 2039 m. Išsami informacija pagal atskiras šalis pateikiama TDD A2 lentelėje.

4.4. Iš Biudžeto garantuojama bendroji rizika

Iš viso 2010 m. iš Biudžeto bus garantuojama 2 465 mln. EUR suma, kurią sudaro šiuo laikotarpiu mokėtinos sumos, 36 % šios sumos turi sumokėti valstybės narės (žr. TDD A2 lentelę).

4.5. Rizikos raida

- Mokėjimų balanso priemonė

2009 m. antrąjį pusmetį po didelių nuosmukių laikotarpio pasaulio ekonomika pradėjo stabilizuotis. Finansinių rinkų finansinės sąlygos toliau gerėjo. Tačiau tarptautinė krizė savo intensyvumu toliau veikė visas valstybes nares, visų pirma, valstybes nares, kuriose dar neįvestas euras. 2008 m. gruodžio mėn. pradėta taikyti ES vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonė (mokėjimų balanso (MB) priemonė) kai kurioms iš šių šalių padėjo atkurti investuotojų pasitikėjimą. 2008 m. gruodžio mėn.[22] ir 2009 m. gegužės mėn.[23] bendra priemonės viršutinė riba buvo padidinta iki 50 mlrd. EUR, kad ES galėtų ir toliau greitai reaguoti į visus galimus tolesnius prašymus suteikti MB paramą.

- Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFPSP)

- Finansinė pagalba pagal EFPSP gali būti teikiama iš ES biudžeto garantuojamos paskolos arba kredito linijos forma. ECOFIN tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR[24] bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos yra numatytos Tarybos reglamento 2 straipsnyje 2 dalyje, pagal kurią mokėtina suma neviršija galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą[25]. Kol kas priemonė nenaudojama.

- Makrofinansinės pagalbos paskolos

Dėl makrofinansinės pagalbos paskolų trečiosioms šalims kiekvienu atveju priimamas Tarybos sprendimas[26], o įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas.

- Euratomo paskolos

Euratomo paskolų valstybėms narėms arba tam tikrose reikalavimus atitinkančiose ES nepriklausančiose šalyse (Rusijos Federacija, Armėnija, Ukraina) viršutinė riba yra 4 mlrd. EUR, iš kurių apie 85 % jau panaudota. Likutis yra apie 600 mln. EUR.

2009 m. spalio 12 d. išmokėta trečioji (ir paskutinė) dalis (10,3 mln. USD) pagal Ukrainos K2R4 projekto paskolos susitarimą.

- EIB paskolos

Ankstesnis EIB bendras įgaliojimas, apimantis 2000–2007 m. laikotarpį, baigėsi 2007 m. liepos 31 d. Iki tos dienos buvo pasirašyta sutarčių, kurių bendra vertė sudaro 98 % didžiausios sumos pagal šį įgaliojimą (20 060 mln. EUR, žr. TDD A5 lentelę). 2009 m. gruodžio 31 d. pagal šį įgaliojimą buvo likę išmokėti iš viso 3 988 mln. EUR, bet šią sumą dar galima išmokėti su ES garantija per dešimt metų nuo įgaliojimo pabaigos – tuomet ES garantija visų neišmokėtų sumų atžvilgiu baigia galioti.

Komisijai pateikus pasiūlymą iš dalies pakeisti EIB išorės įgaliojimo teisinį pagrindą likusiai dabartinės finansinės perspektyvos 2007–2013 m. daliai[27], Parlamentas ir Taryba privalo iki 2011 m. spalio 31 d. priimti atitinkamą sprendimą. ES garantija negali viršyti 65 % visos pagal EIB finansavimo operacijas išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas, o didžiausia viršutinė riba negali viršyti 27 800 mln. EUR[28]. 2009 m. gruodžio 31 d. pagal šį įgaliojimą buvo pasirašyta sutarčių iš viso už 11 928 mln. EUR; iš tos sumos tą dieną buvo neišmokėta 8 884 mln. EUR (žr. TDD A6 lentelę).

5. Įsipareigojimų nevykdymas, Biudžeto garantijų panaudojimas ir įsiskolinimai

5.1. Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių

Kai skolininkas vėluoja sumokėti ES, Komisija naudoja savo grynųjų pinigų išteklius siekdama išvengti vėlavimų ir su skolinimosi operacijų aptarnavimu susijusių išlaidų[29].

5.2. Mokėjimai iš Biudžeto

Pagal Biudžeto 01 04 01 straipsnį (įrašu p. m. pažymėta eilutė) „Europos bendrijos garantijos skolinimo operacijoms“ asignavimų neprašyta, nes per antrąjį 2009 m. pusmetį įsipareigojimų nevykdymo atvejų neužregistruota.

5.3. Išorės veiksmų garantijų fondo panaudojimas

Kai paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą, kurią trečiosioms šalims suteikė arba kuriai garantiją suteikė ES, kreipiamasi į Fondą su prašymu padengti neįvykdytus įsipareigojimus per tris mėnesius nuo tos dienos, kai skola turėjo būti grąžinta[30].

Per antrąjį 2009 m. pusmetį Fondui tokių prašymų nepateikta.

6. Išorės veiksmų garantijų fondas

6.1. Išieškotos lėšos

2009 m. gruodžio 31 d. išieškotinų sumų nebuvo.

6.2. Turtas

2009 m. gruodžio 31 d. Fondo grynasis turtas[31] buvo 1 333 590 221 EUR.

6.3. Planuojama suma

Fondas turi pasiekti tinkamą lygį (planuojamą sumą), kuri sudarytų 9 % visų negrąžintų pagrindinių paskolų dalių iš visų operacijų, pridėjus sukauptas palūkanas. Fondo išteklių (1 333 590 221 EUR) ir negrąžintų pagrindinių paskolų dalių[32] (16 360 727 665 EUR) santykis, kaip apibrėžta Fondo reglamente, šiek tiek sumažėjo nuo 8,39 % 2009 m. birželio 30 d. iki 8,15 % 2009 m. gruodžio 31 d.

2009 m. pabaigoje Fondo ištekliai buvo mažesni negu planuota suma. Pagal Garantijų fondo reglamento lėšų atidėjimo taisykles 138 880 000 EUR atidėjinys įtrauktas į 2011 m. preliminarų biudžeto projektą. Ši suma iš Biudžeto į Fondą bus sumokėta 2011 m. sausio mėn.

7. RIZIKOS VERTINIMAS. EKONOMINė IR FINANSINė TREčIųJų šALIų, KURIOMS GRESIA DIDžIAUSIA RIZIKA, PADėTIS

7.1. Tikslai

Ankstesniuose šios ataskaitos skirsniuose pateikta informacijos apie kiekybinius iš Biudžeto garantuojamos rizikos aspektus, susijusius su trečiosiomis šalimis. Tačiau taip pat reikėtų įvertinti rizikos, kuri priklauso nuo operacijos rūšies ir skolininkų padėties (žr. 4.3 skirsnį), pobūdį.

7.2. Rizikos vertinimo metodai

TDD pateiktas rizikos vertinimas paremtas šalių, gavusių paskolų su garantija, informacija apie ekonominę ir finansinę padėtį, reitingus ir kitus žinomus duomenis. Šiame vertinime neatsižvelgiama į numatomų nuostolių ir numatomų išieškoti sumų įverčius, kurie paprastai būna labai netikslūs.

Šalių rizikos rodikliai, pateikti TDD lentelėse, rodo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos raidą. Ši šalių, su kuriomis susijusi kredito rizika ir rizika Biudžetui 2009 m. yra didžiausia, ir šalių, su kuriomis susijusi tiesioginė rizika Biudžetui (makrofinansinės pagalbos ir Euratomo paskolų), analizė pateikta TDD 2 skirsnyje.

[1] Ankstesnė ataskaita apie 2009 m. birželio 30 d. biudžete numatytas garantijas pateikta COM (2010) 188 ir SEC (2010) 479.

[2] Makrofinansinė pagalba taip pat gali būti dotacijos trečiosioms šalims. Daugiau informacijos apie makrofinansinę pagalbą galima rasti Komisijos ataskaitoje COM (2009) 514 ir SEC (2009) 1279.

[3] Panaši priemonė, taikoma visoms euro zonos valstybėms narėms, buvo nustatyta 2010 m. gegužės 11 d. – Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (dar neveikianti). 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

[4] Paskutinį kartą suteikta 2007 m. vasario 1 d. – 2011 m. spalio 31 d. laikotarpiui 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 633/2009/EB (OL L 190, 2009 7 22, p. 1) ( Sprendimas dėl išorės įgaliojimo ), kuriuo pakeistas 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/1016/EB.

[5] EIB įgaliojimų duomenys pateikiami TDD A1 lentelėje, o nuorodos į teisinį pagrindą išvardytos TDD A4 lentelėje.

[6] 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija) (toliau – Garantijų fondo reglamentas), OL L 145, 2009 6 10, p. 10.

[7] Nors nuo išorės rizikos draudžia ES biudžeto garantija, Garantijų fondas veikia kaip priemonė ES biudžetui apsaugoti nuo neatliktų mokėjimų. Išsami Fondo veikimo ataskaita pateikta COM (2006) 695 ir prie jo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SEC (2006) 1460.

[8] Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2273/2004, OL L 396, 2004 12 31, p. 28.

[9] 2007 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 89/2007, OL L 22, 2007 1 31, p. 1.

[10] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūros (COM (2010) 173) ir pridedamas tarnybų darbinis dokumentas (SEC (2010) 442).

[11] http://ec.europa.eu/economy_finance/evaluation/completed/index_en.htm#external

[12] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento A3a lentelę.

[13] Pirmąjį pusmetį iš viso buvo išmokėta 1,5 mlrd. EUR, iš kurių 500 mln. EUR skirta Latvijai ir 1 mlrd. EUR – Rumunijai.

[14] 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimu 2009/890/EB, OL L 320, 2009 12 5, p. 3–5.

[15] 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimu 2009/891/EB, OL L 320, 2009 12 5, p. 6–8.

[16] 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimu 2009/892/EB, OL L 320, 2009 12 5, p. 9–11.

[17] 1994 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimu 94/179/Euratomas (OL L 84, 1994 3 29, p. 41–43).

[18] 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

[19] Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje numatoma finansinė pagalba valstybėms narėms, patiriančioms sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių valstybė narė negali kontroliuoti.

[20] Pagal Garantijų fondo reglamento 1 straipsnio trečią pastraipą, kai šalis tampa valstybe nare, paskolų rizika garantuojama nebe iš Fondo, bet iš Biudžeto.

[21] Ją apskaičiuojant daroma prielaida, kad paskolų, kurių įsipareigojimai nevykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas, t. y. atsižvelgiama tik į mokėjimus, kurių terminas yra suėjęs (taip pat žr. TDD 1 skirsnį).

[22] 2008 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1360/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo, OL L 352, 2008 12 31, p. 11–11.

[23] 2009 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 431/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo, OL L 128, 2009 5 27, p. 1–2.

[24] Plg. Pranešimas spaudai apie 2010 m. gegužės 9–10 d. neeilinį ECOFIN tarybos posėdį (http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/114324.pdf).

[25] 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

[26] Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, bendro sprendimo procedūra bus įprasta teisėkūros procedūra.

[27] 2010 m. balandžio 21 d. COM (2010) 174.

[28] Ją sudaro 25 800 mln. EUR nustatytos didžiausios sumos pagrindinė viršutinė riba ir 2 000 mln. EUR neprivalomas įgaliojimas. Dėl neprivalomo įgaliojimo panaudojimo Europos Parlamentas ir Taryba priims sprendimą atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą.

[29] Žr. 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Europos bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 12 straipsnį, OL L 130, 2000 5 31, 1–12.

[30] Daugiau informacijos galima rasti TDD 1.4.3 skirsnyje.

[31] Bendras Fondo turtas, atėmus mokėtinas sumas (mokesčius EIB ir audito mokesčius).

[32] Įskaitant sukauptas palūkanas.