2.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 259/70

—

tikisi, kad ES lygmeniu įgyvendinama strategija bus tikrai vertingesnė, palyginti su panašiomis valstybių narių atskirai įgyvendinamomis iniciatyvomis, kadangi nustatytos spręstinos saugumo problemos vis dažniau įgyja tarptautinį mastą;

—

pabrėžia, kad įgyvendinant numatytas priemones neabejotinai būtina siekti vidaus saugumo ir piliečių saugumo užtikrinimo, ypatingą dėmesį skiriant privatumo apsaugai, tačiau kartu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės;

—

siūlo Europos Sąjungai ne tik aktyviau ir veiksmingiau plėtoti nacionalinių informacinių punktų kūrimą, bet ir skatinti galimybę taikant „vieno langelio“ principą organizuoti pirkimus, kuriuos koordinuotų regionų lygmeniu veikiančios valdžios institucijos. Taip konkrečioje vietovėje būtų suvienodintos viešųjų pirkimų procedūros ir sumažintas viešųjų tarnybų, turinčių įgaliojimus sudaryti viešųjų pirkimų sutartis taikant darbų, prekių ir paslaugų viešojo pirkimo procedūras, skaičius;

—

pritaria Komisijos sprendimui pateikti teisės akto pasiūlymą dėl ES teisinės sistemos turto konfiskavimo srityje stiprinimo ir rekomenduoja šiame teisės akto pasiūlyme prioritetine tvarka kitų sprendimų atžvilgiu nustatyti administracinį vienetą, kurio teritorijoje būtų laikomas konfiskuotas turtas ir kuriam būtų suteikta atitinkama nuosavybės teisė;

—

džiaugiasi, kad šiuo tikslu numatyta jau 2011 m. metais bendradarbiauti su Regionų komitetu kuriant „ES informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklą“;

—

pageidauja būti įtrauktas į vidaus reikalų ir saugumo finansinių priemonių peržiūros procesus po 2013 m., taip pat norėtų naudingai bendradarbiauti rengiant pasiūlymus dėl galimų finansavimo priemonių.

Pranešėjas

Giuseppe VARACALLI (IT / LDAE), Gerace miesto meras (Kalabrijos Redžo provincija)

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“

COM(2010) 673 galutinis

1.

pabrėžia, kad komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“ (1), kuris priimtas atsižvelgiant į 2009 m. Stokholmo programą ir į penkerių metų teisingumo ir vidaus reikalų darbo programą, pateikta bendra vidaus saugumo strategija ir siūlomas konkretus penkerių metų veiksmų planas;

2.

mano, kad ES vidaus saugumo strategijos rengimas ir įgyvendinimas yra iššūkis, kurį kartu turi įveikti Europos institucijos, valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė nepriklausomai nuo skirtingų jų vaidmenų ir kompetencijos;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija imasi veiksmų istoriniu laikotarpiu, kai ypač svarbu pasiekti Europos Sąjungos institucijų įgaliojimų pusiausvyrą, visų pirma turint omenyje Lisabonos sutartimi sustiprintus Europos Parlamento įgaliojimus, kas leido aiškiau apibrėžti skirtingų institucijų atsakomybę vidaus saugumo srityje;

4.

apskritai teigiamai vertina bendrą komunikato struktūrą: jame pateikiama išsami ir tiksli sudėtingų Europos vidaus saugumo problemų analizė, tačiau kartu laikomasi šio tipo dokumentams keliamo glaustumo reikalavimo;

5.

tačiau kartu pabrėžia, kad konkreti vietos ir regionų valdžios institucijų veikla iš esmės užtikrina aukštą piliečių saugumo lygį. Šį aukštą saugumo lygį reikėtų toliau plėtoti, atsižvelgiant į įtvirtintas pagrindines teises ir teisinės valstybės teikiamas garantijas reguliuojančias nuostatas. Ypač svarbu atsižvelgti į privatumo apsaugą. Sudarydama sutartis su trečiosiomis šalimis Europos Sąjunga turėtų atsižvelgti ir į šiuos reikalavimus, turint omenyje būsimas įgyvendinimo priemones;

6.

pritaria pasirinktai metodikai, kurią, objektyviai vertindamas, laiko tinkama ir priimtina ir kuria remiantis nustatyti penki strateginiai tikslai, savo ruožtu suderinti su aiškiai apibrėžtais ir tiksliais veiksmais; kadangi veiksmų nėra daug, juos bus lengviau įgyvendinti;

7.

patvirtina ankstesnėse nuomonėse išreikštą savo įsipareigojimą saugumo srityje laikytis koordinuoto požiūrio visais instituciniais lygmenimis, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu, kadangi šioms institucijoms tiesiogiai ir neišvengiamai tenka spręsti visas savo teritorijose iškylančias saugumo problemas;

8.

be to, atkreipia dėmesį, kad saugumo tema, ypač pastaraisiais metais, vis dažniau nagrinėjama viršvalstybiniu lygmeniu, kadangi įvairių formų grėsmė saugumui įgyja tarpvalstybinį mastą;

9.

todėl pabrėžia, kad kai kurių nacionalinių bendruomenių saugumo problemos negali būti atskirtos nuo Europos vidaus saugumo politikos, kuri atlieka koordinuojamąjį vaidmenį tais atvejais, kai atitinkamus veiksmus įgyvendinti viršvalstybiniu lygmeniu – atsižvelgus į nacionalines prerogatyvas – yra tinkamesnis ir veiksmingesnis sprendimas;

10.

kadangi spręstinos saugumo problemos vis dažniau įgyja tarptautinį mastą, tikisi, kad ES lygmeniu įgyvendinama strategija bus tikrai vertingesnė, palyginti su panašiomis valstybių narių atskirai įgyvendinamomis iniciatyvomis;

11.

mano, kad vadovaujantis simetriškumo principu reikia vietoje įgyvendinamiems veiksmams teikti tokią pat svarbą kaip ir būtiniems viršvalstybinio lygmens veiksmas, kadangi vietos lygmens veiksmai suderinti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios atstovauja bendruomenėms, tiesiogiai susiduriančioms su nusikalstamumu;

12.

vis dėlto patikslina, kad prieš pradedant bet kokius veiksmus, susijusius su įvairiomis strategijoje siūlomomis iniciatyvomis, būtina atlikti šiuo metu galiojančio teisinio pagrindo vertinimą ir, dalyvaujant Regionų komitetui ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams, įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo principo;

13.

iš esmės teigiamai vertina visą strategiją, tačiau atkreipia dėmesį, kad nėra atliktas bendras numatytų veiksmų poveikio vertinimas, ir mano, kad būtina tokį vertinimą numatyti ir šiuo tikslu surengti konsultacijas vietos ir regionų lygmeniu. Regionų komitetas pasirengęs bendradarbiauti jau pirmuose pasirengimo etapuose;

14.

pabrėžia, kad įgyvendinant numatytas priemones neabejotinai būtina siekti vidaus saugumo ir piliečių saugumo užtikrinimo, ypatingą dėmesį skiriant privatumo apsaugai, tačiau kartu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir stiprinamos įtariamųjų ir (arba) kaltinamųjų procesinės teisės, kad būtų užtikrintas teisingas teismo procesas, turint omenyje įsigaliojusią Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir artėjantį ES prisijungimą prie Europos žmogaus teisių konvencijos, pagal kurią Europos institucijos pateks Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre jurisdikcijon;

15.

todėl pabrėžia savo ketinimą toliau plėtoti bendradarbiavimą su ES pagrindinių teisių agentūra (Prancūzija) siekiant užtikrinti geresnę pagrindinių teisių apsaugą ir visų pirma padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms atlikti joms tenkančią nelengvą užduotį, t. y. įgyvendinant strategiją išlaikyti siekio sustiprinti saugumą, saugoti privatumą ir pagarbos pagrindinėms asmens ir kolektyvinėms teisėms pusiausvyrą;

16.

turi labai rimtų abejonių dėl Komisijos komunikate pabrėžiamos „tvirtos ES saugumo pramonės“ reikšmės. Veikiau priešingai: reikėtų pabrėžti, kad valstybė turi turėti išimtinę teisę panaudoti jėgą. Taikant veiksmingą viešą leidimų išdavimo ir kontrolės sistemą būtina užtikrinti, kad visada būtų laikomasi teisės normų, reguliuojančių privačių saugos įmonių veiklą, ir garantijų, ypač susijusių su piliečių pagrindinėmis teisėmis. Be to, būtina užtikrinti, kad privačios įmonės nebus naudojamos siekiant išvengti teisinės valstybės nuostatų laikymosi;

17.

pabrėžia, kad visi komunikate nurodyti tikslai ir veiksmai yra aktualūs vietos ir regionų valdžios institucijoms, tačiau kai kurie jų labai konkrečiai susiję su tiesiogine šių institucijų veikla;

18.

mano, kad bene labiausiai susijęs su vietos ir regionų valdžios institucijų veikla yra 1-ojo tikslo 2-asis veiksmas (Apsaugoti ekonomiką nuo nusikaltėlių įsiskverbimo). Tai tik dar labiau patvirtina teiginys, kad ypač svarbu plėtoti politiką „kuria būtų įtrauktos vyriausybinės ir reguliavimo įstaigos, atsakingos už licencijų išdavimą, leidimus, viešųjų pirkimų sutartis ir subsidijas (administracinis požiūris)“.

19.

pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis labai svarbi Komisijos praktinė pagalba valstybėms narėms, kurią ji suteiks sukurdama „susijusių įstaigų ir valstybių narių informacinių punktų tinklą“ ir remdama „bandomuosius projektus praktiniais klausimais“; mano, kad būtinas oficialus ir sistemingas vietos ir regionų valdžios institucijų tiesioginis dalyvavimas šiose iniciatyvose ir atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant atskirose vietovėse veiksmingai didinti saugumą, būtina tose vietovėse vykdyti viešųjų išteklių, kurie dažnai būna organizuoto nusikalstamumo grupuočių ypatingo susidomėjimo objektas, nuolatinę ir griežtą naudojimo kontrolę;

20.

kalbant konkrečiai apie viešųjų pirkimų sutartis ir subsidijas, siūlo Europos Sąjungai ne tik aktyviau ir veiksmingiau plėtoti nacionalinių informacinių punktų kūrimą, bet ir skatinti galimybę taikant „vieno langelio“ principą organizuoti pirkimus, kuriuos koordinuotų regionų lygmeniu veikiančios valdžios institucijos. Taip konkrečioje vietovėje būtų suvienodintos viešųjų pirkimų procedūros ir sumažintas viešųjų tarnybų, turinčių įgaliojimus sudaryti viešųjų pirkimų sutartis taikant darbų, prekių ir paslaugų viešojo pirkimo procedūras (2) skaičius;

21.

taip pat mano, kad toliau svarstant su 1-uoju tikslu susijusius veiksmus, 3-iasis veiksmas (Nusikaltėlių turto konfiskavimas) neabejotinai yra vienas svarbiausių tikrai kompleksinės kovos su visomis nusikalstamumo formomis būdų ir yra ypač svarbus Europos vidaus saugumui, kadangi neginčijamai įrodyta, kad būtent nusikalstamai įgyto turto konfiskavimas iš visų taikomų priemonių yra ko gero veiksmingiausia atgrasanti priemonė;

22.

pritaria Komisijos sprendimui pateikti teisės akto pasiūlymą dėl ES teisinės sistemos turto konfiskavimo srityje stiprinimo. Šiuo požiūriu labai svarbios konkrečios nuostatos dėl išplėsto šios priemonės taikymo – trečiosios šalies turto konfiskavimo, išplėsto konfiskavimo ir valstybių narių ne ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstų nutarimų konfiskuoti tarpusavio pripažinimo nuostatos. Nuolat tobulinant taikomas procedūras, subjektyviai ir objektyviai išplečiami viešosios valdžios įgaliojimai šioje srityje, o tai be abejonės leidžia veiksmingiau ir konkrečiau kovoti su neteisėtu turto įgijimu, be to užtikrina didesnį institucijų veiksmų nuoseklumą;

23.

vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (3) įgyvendinimo eigos, kadangi šio sprendimo nuostatos, Komisijos teigimu, perkeltos ne į visų valstybių narių teisės aktus: iki 2010 m. vasario mėn. pabaigos, t. y. praėjus 15 mėnesių nuo šiame sprendime nustatyto termino, tik 13 valstybių narių perkėlė pamatinio sprendimo nuostatas į savo teisę (4);

24.

todėl pritaria Komisijos raginimui valstybėms narėms perkelti šio sprendimo nuostatas;

25.

pritaria Komisijos pasiūlytam iniciatyvų konfiskavimo srityje įgyvendinimo tvarkaraščiui ir mano, kad ketveri metai (iki 2014 m.) yra pakankamas laikotarpis programai įgyvendinti;

26.

konkrečiai kalbant apie iniciatyvą iki 2014 m. įsteigti „turto susigrąžinimo tarnybas“, mano, kad turėtų būti nustatyti bendri visai ES principai ir kriterijai, kuriais remiantis vietos ir regionų valdžios institucijos, skirdamos oficialius atstovus, nuo pat pradžių aktyviai dalyvautų šių tarnybų kūrime tiek politiniu, tiek operatyviniu lygmeniu;

27.

yra giliai įsitikinęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat turi būti sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti dviejose Komisijos 2013 m. siūlomose informavimo priemonėse: pirmoji skirta kurti „bendrus rodiklius“, kuriais remdamosi valstybės narės turėtų vertinti minėtų tarnybų veiklos rezultatus, antroji – pateikti „geriausios patirties gaires“, kaip užkirsti kelią nusikalstamoms grupuotėms atgauti konfiskuotą turtą. Komitetas mano, kad vietos ir regionų institucijos turi dalyvauti šiose iniciatyvose kaip oficialios partnerės nuo jų pradinio etapo iki jų įgyvendinimo pabaigos;

28.

rekomenduoja šiame teisės akto pasiūlyme prioritetine tvarka kitų sprendimų atžvilgiu nustatyti administracinį vienetą, kurio teritorijoje būtų laikomas konfiskuotas turtas ir kuriam būtų suteikta atitinkama nuosavybės teisė, siekiant sukurti tvirtą institucinį pagrindą, visų pirma būtiną tolesniam konfiskuoto turto naudojimui; šiuo klausimu Komitetas pritaria socialinio pobūdžio iniciatyvoms, pavyzdžiui, skirti konfiskuotą turtą asociacijoms arba kooperatyvams, kadangi būtent vietos bendruomenės labiausiai nukenčia nuo organizuoto nusikalstamumo ir konfiskuoto turto naudojimas socialiniais tikslais automatiškai taptų atlygiu nuo šio pavojingo reiškinio nukentėjusioms bendruomenėms; pabrėžia, kad reikėtų turėti teisinį pagrindą konfiskuoto turto klausimu ir pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti ar keisti galiojantį teisinį pagrindą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos labai dažnai susiduria su organizuoto nusikalstamumo atvejais;

29.

tačiau pabrėžia, kad kiekvienu atveju, kai konfiskuojamas turtas, būtina numatyti priemones, kurios užtikrintų veiksmingą ir tinkamą jo naudojimą, turint omenyje, kad dažnai šio turto būklė tokia, kad jo negalima praktiškai panaudoti;

30.

džiaugiasi, kad 2-ojo tikslo (Užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą) 1-ajame veiksme (Įgalioti bendruomenes užkirsti kelią radikalizmo skatinimui ir verbavimui) be kita ko numatyta, kad „siekiant užkirsti jam (radikalizmo skatinimui) kelią reikia bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis“, taigi, komunikate jau yra kalbama apie tiesioginę sąveiką su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

31.

nurodo, kad būtina atkreipti dėmesį į konkrečią grėsmę, kurią gali sukelti pagrindinių teisių pažeidimas priėmus šias priemones (ypač kovos su terorizmu priemones);

32.

džiaugiasi, kad šiuo tikslu numatyta jau 2011 m. metais bendradarbiauti su Regionų komitetu kuriant „ES informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklą“, kurio tikslas – sudaryti sąlygas pasidalyti patirtimi, žiniomis ir gerąja praktika informuojant apie radikalizmo grėsmę ir plėtoti komunikacijos būdus, leidžiančius pasipriešinti teroristinių grupuočių agitacijai;

33.

pabrėžia, kad numatyto tinklo sukūrimas, į jį įtraukiant gausų aktyviai ir įvairiais lygmenimis kovoje prieš neteisėtą veiką dalyvaujančių asmenų būrį, sudarytų tinkamiausią pagrindą praktiniam ir ilgalaikiam Regionų komiteto ir Europos Komisijos bendradarbiavimui. Šis tinklas ne tik veiktų kaip nuolatinis neoficialus suinteresuotųjų subjektų forumas, suteiktų galimybę jiems pateikti savo idėjas ir taip paskatinti strategines diskusijas, bet ir galėtų tapti bandomųjų projektų erdve;

34.

todėl nori pareikšti savo ketinimą įnešti konkretų indėlį kuriant suplanuotą interneto forumą ir ES lygmeniu organizuojant konferencijas ir pabrėžia, kad būtina nedelsiant užmegzti dalykinius kompetentingų Komiteto ir Komisijos organų ryšius ir įgyvendinti šią partnerystę;

35.

ragina Komisiją, be kita ko, užmegzti analogiškus dalykinius ryšius ir išplėsti partnerystę, t. y. bendradarbiauti su Komitetu organizuojant 2012 m. numatytą ministrų konferenciją ir rengiant veiksmų ir patirties vadovą, kurio paskirtis – remti valstybių narių pastangas. Tokia išplėsta partnerystė gali padėti dar nuosekliau susieti bendras iniciatyvas, kas savo ruožtu Europos piliečiams patvirtintų rimtus vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimus dalyvauti sprendžiant šią nepaprasto svarbumo ir aktualią nūdienos problemą;

36.

siūlo savo paramą ir bendradarbiavimą nustatyti ypatingos svarbos infrastruktūras užtikrinant apsaugą nuo teroristinių išpuolių;

37.

mano, kad 2-ojo tikslo 3 veiksmas (Transporto saugumas) yra ypač svarbus ir teigiamai vertina ne tik siekį toliau rengti ES aviacijos ir jūrų transporto saugumo sistemą, bet ir pritaria ketinimui aktyviau plėtoti Sąjungos veiklą sausumos transporto srityje;

38.

vietos ir regionų geležinkelių ir greitųjų geležinkelių klausimu pritaria, kad būtų naudinga sukurti nuolatinį sausumos transporto saugumo komitetą, ir mano, kad dėl objektyvių praktinių priežasčių jame turėtų oficialiai dalyvauti proporcingas vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų skaičius, kuris, žinoma, galėtų kisti atsižvelgiant į svarstomus klausimus;

39.

laikosi nuomonės, kad daugelis gerai žinomų su geležinkelių transportų susijusių problemų turi ypač didelį poveikį bendruomenių judumo teisėms, todėl vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų tiesioginis dalyvavimas su šia sritimi susijusių ES lygmens organų veikloje yra tikrai būtinas;

40.

atkreipia dėmesį į daugelį nuomonių, kuriose kritikuojamas oro transporto keleivių duomenų įrašų naudojimas, ir ragina į tai atsižvelgti rengiant planuojamą teisės aktą dėl keleivių duomenų rinkimo;

41.

nori pabrėžti, kad įgyvendinant 3-iojo tikslo (Padidinti piliečių ir įmonių saugumą elektroninėje erdvėje) veiksmus Komitetas yra pasirengęs atlikti svarbų vaidmenį informuojant piliečius ir vietos įmones apie nuolat didėjančią būtinybę kovoti su augančia grėsme ir informacinių technologijų sistemų puolimais, taip pat atsižvelgiant į naujus šio pobūdžio nusikaltimų vykdymo būdus;

42.

remia komunikate pareikštą didelį pasiryžimą spręsti šią problemą ir pritaria pagrindinei minčiai, kad IT tinklų saugumas yra viena svarbiausių tinkamo informacinės visuomenės funkcionavimo sąlygų. Šie tinklai, kaip ir jų mazgai, daugiausia sutelkti miestų zonose. Todėl Komitetas rekomenduoja Komisijai jau dabar imtis priemonių ir paramos politika, kuri turėtų būti derinama su decentralizuotos valdžios institucijomis, užtikrinti IT tinklų mazgų saugumą ir valdymą miesto zonose;

43.

yra įsitikinęs, kad galėtų bendradarbiauti įgyvendinant siekį stiprinti Europos Sąjungos gebėjimus spręsti šią problemą, pabrėžia, kad labai svarbi iniciatyva iki 2013 m. esamose struktūrose sukurti kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą, kuris glaudžiai bendradarbiautų su Europos institucijomis, pavyzdžiui, CEPOL, Europolu ir Eurojustu. Komitetas taip pat galėtų bendradarbiauti atliekant išsamesnį tyrimą dėl minėto centro sukūrimo galimybės;

44.

pabrėžia, kad būtina šioje srityje stiprinti vietos lygmens kompetenciją, todėl tam reikia skirti atitinkamas investicijas mokymui vietos įstaigose;

45.

dėl 4-ojo tikslo (Valdant sienas stiprinti saugumą) visų pirma nori atkreipti dėmesį į komunikate aiškiai nurodytus „solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo“ (SESV 80 str.) principus, kurie ypač svarbūs siekiant veiksmingai spręsti problemas, taip pat pageidauja, kad šie principai būtų įgyvendinami konkrečiomis pagalbos priemonėmis, skirtomis dažniausiai su šia problema susiduriančioms valstybėms narėms ir jų teritorijoms;

46.

pabrėžia, kad iš esmės labai svarbus reikalavimas kiek įmanoma labiau suderinti būtinybę stiprinti kovos su esamomis ir pastaruoju metu nepaliaujamai stiprėjančiomis problemomis mechanizmus ir būtinybę veiksmingai tęsti tarptautinio bendradarbiavimo su ES išorės partneriais procesus. Atsižvelgdamas į šių dviejų užduočių akivaizdų papildomumą, Komitetas įsipareigoja prisidėti prie kuo geresnio jų įgyvendinimo;

47.

atsižvelgdamas į nuolat augančios migracijos socialinį matmenį, pabrėžia, kad būtina nedelsiant įgyvendinti Europos imigracijos ir prieglobsčio politiką, parengtą bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir grindžiamą žmogaus teisėmis, solidarumu ir atsakomybe. Ypač pabrėžtina sienas kertančių žmonių privatumo apsauga. Taip pat akcentuotina, kad reikia raginti daugiau valstybių priimti daugiau žmonių ir taip spręsti demografinę problemą, t. y. Europos gyventojų skaičiaus ir kartu darbo jėgos mažėjimą;

48.

bendrai vertindamas su asmenų judėjimu susijusių priemonių paketą, mano, kad šios priemonės atitinka priimtiną bendrą intervencijos kriterijų, kadangi jomis siekiama didesnio naujų technologijų naudojimo pasienio kontrolei ir sienų stebėjimui (EUROSUR sistema, dėl kurios Komisija numačiusi pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros akto 2011 m.), taip pat gerinti valstybių narių koordinavimą per Frontex agentūrą – komunikate numatomas konkretus su šios agentūros veikla susijęs veiksmas: stiprinti informacijos valdymo galimybes;

49.

pabrėžia, kad net ir naujos sienų valdymo srityje asmenų patikrinimui naudojamos priemonės (pvz., kūno skaitytuvai), turi būti tinkamos, turi padėti siekti laukiamų rezultatų ir turi užtikrinti pagrindines tikrinamųjų teises, visų pirma žmogaus orumą, privatumo apsaugą ir teisę į laisvą judėjimą; atsižvelgdamas į naujausius įvykius, palankiai vertina iniciatyvą atlikti visų krovinių rizikos analizę. Šios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad kiekvienu individualiu atveju ribotas kontrolės technines galimybes būtų galima tikslingai taikyti ir tuo pačiu metu užtikrinti prekių transporto greitumą, kadangi tai svarbus ekonomikos veiksnys;

50.

įgyvendinant 5-ąjį tikslą (Didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes) įsipareigoja dalyvauti visose Europos reagavimo į krizes ir nelaimes iniciatyvose ir mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kurioms Komitetas atstovauja, turi natūraliai įgytų gebėjimų ir sukauptos patirties, todėl Komitetas galėtų daug prisidėti prie grėsmės ir rizikos vertinimo, keitimosi informacija ir komunikate numatytų operatyvinių veiksmų nepaprastos padėties atvejais;

51.

šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad yra pasirengęs padėti gerinant koordinavimą ir keitimąsi informacija, visų pirma vietos, regionų ir tarpvalstybiniu lygiu, reaktorių saugos ir gyventojų apsaugos nuo radioaktyvios grėsmės srityje;

52.

galiausiai, remdamasis pirmiau išdėstytais teiginiais, mano, kad Komiteto dalyvavimas Europos vidaus saugumo stiprinimo procese būtinas, tačiau tam reikia vietos ir regionų valdžios institucijų įgūdžių. Todėl būtina investuoti į naujus mokslinius tyrimus ir inovacijų diegimą IT apsaugos, kriminalistikos, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir saugumo miestuose srityse. Tik taip bus galima žinias pritaikyti padidėjusiam poreikiui spręsti vis konkretesnes ir sudėtingesnes problemas;

53.

todėl reikalauja įtraukti Komitetą į vidaus reikalų ir saugumo finansinių priemonių peržiūros procesus po 2013 m., taip pat norėtų naudingai bendradarbiauti rengiant pasiūlymus dėl galimų finansavimo priemonių ir taip vietos valdžios institucijų sukaupta patirtimi prisidėti prie racionalaus ir veiksmingo išteklių skirstymo planavimo.