7.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/30

—

teigiamai vertina Europos Komisijos pateiktas kelių eismo saugos politikos kryptis ir pritaria siūlomiems septyniems tikslams ir susijusioms priemonėms; prašo Komisijos patikslinti, kaip konkrečiai kiekvienas iš septynių tikslų ir (arba) priemonių padės pasiekti užsibrėžto tikslo iki 2020 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti 50 proc.,

—

pritaria pasiūlymui suvienodinti skirtingas „sunkaus sužalojimo“ apibrėžtis, kad būtų galima geriau stebėti ir vertinti kelių saugos politikos veiksmingumą; mano, kad nustačius bendras „sunkaus sužalojimo“ ir „lengvo sužalojimo“ apibrėžtis, reikėtų taip pat iškelti bendrą tikslą sumažinti sunkių sužalojimų keliuose skaičių,

—

ragina visas valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo ir pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia numatyti priemones, kurios įpareigotų šios direktyvos principus taikyti visai ES finansuojamai kelių infrastruktūrai, tačiau nepažeidžiant proporcingumo principo, kad nekiltų bereikalingų administracinių sunkumų mažesnio masto projektams ir jiems nebūtų taikomi pernelyg dideli techniniai reikalavimai,

—

ragina Komisiją pagal savo kompetencijos sritį parengti iniciatyvas, kurios padėtų suvienodinti valstybių narių kelių eismo taisykles, kelio ženklus ir kelių ženklinimą. Siūlo Komisijai pradėti viešą diskusiją šioje nuomonėje aptariama tema paskelbiant žaliąją knygą.

Pranešėjas

Johan SAUWENS (BE / ELP), Bilzeno meras

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“

COM(2010) 389 galutinis

1.

Būsimoje baltojoje knygoje dėl transporto politikos 2010–2020 m. Europos Komisija kelių eismo saugai skirs daug dėmesio. Europos kelių eismo saugos politikos krypčių programa iki 2020 m. norima sukurti bendrą valdymo sistemą ir iškelti plataus užmojo tikslus, kuriais vadovaujantis turėtų būti įgyvendinamos nacionalinės ar vietos strategijos.

2.

Prieš pradedant rengti šią nuomonę, buvo surengtos konsultacijos su Subsidiarumo stebėsenos tinklo partneriais. Konsultacijos prasidėjo 2010 m. spalio 25 d. ir baigėsi gruodžio 10 d.

3.

Kelių eismo sauga – visuomenei ypač svarbus klausimas. Europos Sąjungos keliuose kasmet žūsta daugiau nei 30 000 žmonių ir sužalojama apie 1 500 000. Visuomenės patiriamos sąnaudos sudaro apie 130 mlrd. EUR., nekalbant apie didžiules žmonių kančias.

4.

Didžioji dalis eismo įvykių įvyksta miestų ir kaimų keliuose, ir tik 5 proc. greitkeliuose. Daugumoje valstybių narių už didžiosios kelių tinklo dalies valdymą atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos. Jos dažniausiai atsako ir už kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolę, kurią vykdo vietos ar regioninė kelių policija. Be to, daugeliu atveju vietos ir regionų valdžios institucijos atsako už viešojo transporto organizavimą, kelių eismo reglamentavimą, prevencinių kampanijų rengimą ir pirmosios pagalbos eismo įvykio vietoje užtikrinimą.

5.

Todėl akivaizdu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti įtrauktos ir dalyvauti nacionaliniu ir Europos lygmeniu įgyvendinamose iniciatyvose, be to, jei jos mano, kad reikia, turi parengti savo kelių eismo saugos strategijas, kuriomis būtų siekiama išspręsti vietos lygmeniu iškylančias problemas ir kurios būtų parengtos atsižvelgiant į padėtį vietoje.

6.

Komisija pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kuriant kelių eismo saugos koncepciją ir ją įgyvendinant. Ji teigia, kad vadovaujantis subsidiarumo principu, pirmiau minėti veiksmai turėtų būti įgyvendinami tinkamiausiu lygmeniu ir taikant geriausias priemones. Komisijos komunikate pagrįstai teigiama, kad reikia laikytis kompleksinio požiūrio: „kelių eismo sauga, be kita ko, yra glaudžiai susijusi su energetikos, aplinkos, užimtumo, švietimo, jaunimo, visuomenės sveikatos, mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų, teisingumo, draudimo, prekybos ir užsienio politikos sritimis“.

7.

Komisijos pateikti duomenys rodo, kad 2001 m. Europos Sąjungos keliuose žuvo 54 302 žmonės. Ankstesnio kelių eismo saugos veiksmų plano tikslas buvo iki 2010 m. perpus (iki 27 000) sumažinti žūčių skaičių keliuose. 2009 m. Europos Sąjungoje užregistruota 34 500 žuvusiųjų keliuose, taigi žūčių skaičių pavyko sumažinti 36 proc. Komisija tikisi, kad iki nustatyto termino, 2010 m., šis skaičius, palyginti su 2001 m., sumažės 41 proc. Nors tikslas ir nebuvo visiškai pasiektas, rezultatai visgi teikia vilčių.

8.

Komisija ir vėl užsibrėžė plataus užmojo tikslą 2010–2020 m. laikotarpiu perpus sumažinti žūčių skaičių Europos Sąjungos keliuose. Atsižvelgiant į per pastarąjį dešimtmetį sumažėjusį žūčių skaičių ir ryžtą dar labiau sustiprinti kelių eismo saugą ES, šis naujas siekis yra pagrįstas, tačiau tikrai plataus užmojo.

9.

Komisija kelia septynis strateginius tikslus:

10.

Šiems tikslams galima pritarti. Siūlomos politikos kryptys neturėtų sudaryti kliūčių laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Akivaizdu, kad valstybės narės negalės vienos įgyvendinti siūlomomis priemonėmis siekiamų tikslų. Atsižvelgiant į jų mastą, veiksmų reikėtų imtis ES lygmeniu. Nacionalinės, regioninės ir vietos politikos nuoseklumą ir veiksmingumą gali užtikrinti konkretus Europos teisės aktas šioje srityje, tarpvalstybiniai veiksmai ir bendradarbiavimas Europos lygmeniu. Be to, siūlomos priemonės neabejotinai turėtų pridėtinę vertę, palyginti su šalių, regionų ir vietų valdžios institucijų įgyvendinamomis priemonėmis. Siūloma strategija – tai paprasčiausias būdas pasiekti iškeltus tikslus, kartu nacionaliniam lygmeniui ji suteikia didžiausią galimą sprendimų priėmimo laisvę.

11.

Kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kelių eismo saugos politiką, reikėtų, kad Komisija tiksliai, pateikdama skaičius, paaiškintų, kaip konkrečiai kiekvienas iš septynių tikslų padės pasiekti užsibrėžto bendro tikslo – per ateinantį dešimtmetį žūčių skaičių sumažinti 50 proc. Tai padėtų šiek tiek aiškiau įsivaizduoti, kokių vietos ir regionų valdžios institucijų pastangų gali prireikti.

12.

Komisija nurodo du su politikos krypčių įgyvendinimu susijusius principus:

13.

Regionų komitetas pažymi, kad Komisija nori rinkti ir analizuoti duomenis ir taip gerinti stebėseną. RK pritaria šiam principui. Tuo pačiu Komitetas atkreipia dėmesį, kad dabartinės duomenų rinkimo sistemos (CARE duomenų bazė) pagrindą sudaro tik valstybių narių lygmeniu kaupiami duomenys. Visiškai neatsispindi regionų lygmuo, nors tokia informacija iš esmės lengvai prieinama valstybėse narėse. ES regionams išties praverstų galimybė savo rezultatus palyginti su kaimyninių arba panašių užsienio regionų rezultatais, kaip tai jau gali daryti valstybės narės. Minėtos informacijos įtraukimas į CARE duomenų bazę galėtų turėti didelės pridėtinės vertės ir tapti paskata vietos ir regionų valdžios institucijoms.

14.

RK atkreipia dėmesį, kad su kelių eismo taisyklėmis, kelio ženklais, kelių ženklinimu ir infrastruktūros projektų gairėmis susijusios nuostatos valstybėse narėse labai skiriasi. Tuo tarpu tarpvalstybinio transporto – tiek krovininio, tiek asmenų, keliaujančių verslo ar poilsio tikslais – apimtys valstybėse narėse kasmet didėja. Komitetas mano, kad kiek įmanoma suderinus atskirų valstybių narių kelių statybos ir įrangos principus ir taisykles, būtų galima sukurti aiškią ir visiems kelių eismo dalyviams, net ir keliaujantiems iš vienos šalies į kitą, vizualiai įprastą kelių aplinką, ir toks sprendimas būtų naudingas kelių eismo saugai ir laisvam judėjimui Europos Sąjungoje. Reikia užtikrinti šiuo metu sukauptos gerosios praktikos svarbų vaidmenį atliekant šį darbą ir suteikti pakankamą veiksmų laisvę, kuri padėtų integruoti priemones ir jas pritaikyti prie vietos padėties.

15.

pabrėžia, kad labai svarbu skirti dėmesį kelių eismo saugos klausimui ir pritaria principams, kuriais Komisija remiasi nustatydama 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptis:

16.

džiaugiasi teigiamais ankstesnio kelių eismo saugos veiksmų plano rezultatais, nustatytais atlikus ex-post vertinimą. Tačiau pabrėžia, kad ES keliuose kasmet žūsta 30 000 žmonių, o tai vis dar pernelyg didelis skaičius;

17.

atkreipia dėmesį į Komisijos siūlomą tikslą 2011–2020 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti 50 proc. ir mano, kad šis tikslas yra pagrįstas, tačiau kartu labai plataus užmojo atsižvelgiant į tai, kad 2001–2009 m. laikotarpiu žūčių valstybių narių keliuose vidutiniškai sumažėjo 36 procentais;

18.

teigiamai vertina Europos Komisijos pateiktas kelių eismo saugos politikos kryptis ir pritaria siūlomiems septyniems tikslams ir susijusioms priemonėms;

19.

prašo Komisijos patikslinti, kaip konkrečiai kiekvienas iš septynių tikslų ir (arba) priemonių padės pasiekti užsibrėžto tikslo iki 2020 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti 50 proc.;

20.

pritaria pasiūlymui suvienodinti skirtingas „sunkaus sužalojimo“ apibrėžtis, kad būtų galima geriau stebėti ir vertinti kelių saugos politikos veiksmingumą;

21.

mano, kad nustačius bendras „sunkaus sužalojimo“ ir „lengvo sužalojimo“ apibrėžtis, reikėtų taip pat iškelti bendrą tikslą sumažinti sunkių sužalojimų keliuose skaičių, kaip tai buvo padaryta žūčių keliuose atveju;

22.

pabrėžia, kad būtina susitarti dėl direktyvos, kuri palengvintų kelių eismo saugos teisės aktų taikymą tarpvalstybiniu lygmeniu. Baudų ir kitų sankcijų, taikomų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, atgrasomasis poveikis yra menkas, jei ES jų negalima išieškoti tarpvalstybiniu lygmeniu. Tokia padėtis, be kita ko, yra diskriminuojanti, kadangi baudos ar kitos sankcijos už kelių eismo taisyklių pažeidimą skyrimas priklauso nuo pažeidėjo pilietybės;

23.

taip pat ragina visas valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo ir pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia numatyti priemones, kurios įpareigotų šios direktyvos principus taikyti visai ES finansuojamai kelių infrastruktūrai, tačiau nepažeidžiant proporcingumo principo, kad nekiltų bereikalingų administracinių sunkumų mažesnio masto projektams ir jiems nebūtų taikomi pernelyg dideli techniniai reikalavimai;

24.

mano, kad apskritai ir atsižvelgiant į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus, vietos ir regionų valdžios institucijos pagal savo kompetencijos sritį turėtų parengti savo kelių eismo saugos politiką ir dalyvauti Europos ar nacionaliniu lygmeniu vykdomų kelių eismo saugos iniciatyvų valdymo mechanizmuose;

25.

laikosi nuomonės, kad reikėtų 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptyse nustatytus tikslus įtraukti į visus strateginius transporto planus ir susijusius projektus, įgyvendinamus Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu;

26.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dėti visas būtinas pastangas pagerinti duomenų apie kelių eismo įvykius rinkimą ir tyrimą. Labai svarbu kuo daugiau žinoti apie kelių eismo įvykius norint nustatyti tinkamą politiką ir įvertinti pasiektą pažangą, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu. Todėl reikėtų labiau suderinti valstybių narių taikomus duomenų rinkimo ir pateikimo metodus, kaip rekomenduojama ES tyrimų projekte SafetyNet;

27.

rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms papildyti dabartines kelių eismo įvykių registravimo sistemas įtraukiant greitosios pagalbos tarnybų ir ligoninių turimą informaciją apie aukų sužalojimų sudėtingumą;

28.

primygtinai prašo Komisijos, kad kuo daugiau duomenų būtų prieinami vietos ir regionų lygmenims, visų pirma tam naudojant CARE duomenų bazę, kad vietos ir regionų vadžios institucijos turėtų galimybę palyginti savo duomenis su panašių kitų valstybių regionų duomenimis;

29.

kadangi daugelyje šalių eismo įvykiai yra pagrindinė nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, siūlo Komisijai savo veiksmų plane paraginti viešojo ir privataus sektorių darbdavius įgyvendinti saugias keliones skatinančią politiką, kuri būtų bendros saugos kultūros dalimi. Kelių eismo saugos klausimams didesnis dėmesys turi būti skiriamas ir viešojo ir privataus sektoriaus darbdavių įgyvendinamuose ar rengiamuose judumo planuose;

30.

pabrėžia, kad labai svarbu švietimą kelių eismo saugos klausimais įtraukti į privalomojo mokymo programas ir jį vykdyti visą privalomą mokyklos lankymo laikotarpį visose valstybėse narėse;

31.

rekomenduoja Komisijai įgyvendinat mokslinių tyrimų bendrąsias programas nuolatinį dėmesį skirti kelių eismo saugos Europos lygmeniu moksliniams tyrimams, ir visų pirma šioms temoms:

32.

ragina Komisiją pagal savo kompetencijos sritį parengti iniciatyvas, kurios padėtų suvienodinti valstybių narių kelių eismo taisykles, kelio ženklus ir kelių ženklinimą. Komitetas siūlo Komisijai pradėti viešą diskusiją šioje nuomonėje aptariama tema paskelbiant žaliąją knygą;

33.

skatina Komisiją remiantis jau įgyvendinamomis ar rengiamomis mokslinių tyrimų programomis numatyti iniciatyvas, kurių tikslas būtų parengti visiškai saugios kelių infrastruktūros statybos ir įrengimo rekomendacijas ir geros praktikos kodeksus, kurie padėtų tobulinti ir derinti kelių infrastruktūros projektavimo praktiką įvairiose valstybėse narėse. Šios rekomendacijos galėtų būti susijusios, pavyzdžiui, su žiedinių sankryžų, įvažiavimo į miestą kelių, nepagrindinių užmiesčio kelių, dviračių takų ir pėsčiųjų takų projektavimu;

34.

rekomenduoja Komisijai numatyti, kokia jos vidaus struktūra galėtų prižiūrėti kelių eismo saugos veiksmų plano įgyvendinimą. Šiuo tikslu būtų galima sukurti kelių eismo saugos agentūrą arba sustiprinti jau esamas struktūras, pavyzdžiui, Europos kelių eismo saugumo observatoriją.

35.

atkreipia dėmesį į Komisijos paskelbtą Europos kelių saugos chartiją (http://www.erscharter.eu/lt/node) ir ragina Europos vietos ir regionų valdžios institucijas kiekvieną atskirai pasirašyti šią chartiją ir prisiimti praktinių įsipareigojimų gerinti kelių eismo saugumą savo pačių teritorijose.