52009PC0122

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.3.2009

KOM(2009) 122 galutinis

2009/0039 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas ilgalaikis europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų valdymo planas {SEC(2009)300{SEC(2009)301}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO TURINYS |

110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šiuo siūlomu reglamentu nustatomas ilgalaikis europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų valdymo planas. Plano tikslas – vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis išlaikyti tokią europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių biomasę, kad, siekiant žvejybos sektoriaus stabilumo ir pelningumo, būtų galima tuos išteklius tausiai naudoti remiantis didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu (angl. MSY). Šie tikslai atitinka 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką[1] 2 straipsnyje ir įgyvendinimo plano, dėl kurio susitarta 2002 m. Johanesburge įvykusiame pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi, 30 dalyje nustatytus bendrosios žuvininkystės politikos tikslus. Šiuo planu pakeičiamas ir panaikinamas 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrinių lydekų ištekliams atkurti. Pagrindiniai naujo plano aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra šie: Būtinybė persvarstyti tikslus Atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tikslinga didžiausią dėmesį sutelkti į optimalų išteklių panaudojimą, kuriuo bus užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, kuris galimas okeanografinėmis sąlygomis. Įrodyta, jog būtina ne nustatyti tam tikrą tikslinę biomasę, o sudaryti sąlygas išteklių dydžiui nenuspėjamai kisti, palyginti su išteklių atkūrimo tiksliniu dydžiu, ir vengti kurti atskirus išteklių atkūrimo ar ilgalaikius išteklių valdymo planus. Todėl siūloma nustatyti tikslą išteklius naudoti taikant metinį žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą 0,17. Tai atitinka mokslines rekomendacijas, kuriose teigiama, kad žvejyboje taikant šį koeficientą būtų užtikrintas geriausias išteklių panaudojimas. Plano pritaikymas prie dabartinių socialinių ir ekonominių sąlygų Dėl aukštų kuro kainų 2008 m. ir mažo pelningumo šiuo metu žvejybos sektorius sparčiai pertvarkomas. Naujajame plane turėtų būti atsižvelgiama į šiuos pokyčius ir siekiama kuo trumpesniu priimtinu laikotarpiu kuo labiau vėl padidinti žvejybos pelningumą. Žvejybos taisyklių numatymas, kai trūksta duomenų Iš naujausios kitų išteklių valdymo patirties matyti, kad ne visada gali būti pakankamai duomenų, kad būtų įmanoma numatyti plano taikymo kriterijus. Būtina nustatyti aiškias taisykles, taikytinas, jeigu mokslininkai negali pateikti tikslaus išteklių būklės įvertinimo. Būtinybė sumažinti į jūrą išmetamų europinių paprastųjų JūRINIų LYDEKų KIEKį Sumažinus anksčiau europinių paprastųjų jūrinių lydekų žvejyboje taikytą žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą iki koeficiento, kuris būtinas siekiant išteklius panaudoti geriausiai, į jūrą bus išmetama mažiau žuvų – tiek europinių paprastųjų jūrinių lydekų, tiek su europinėmis paprastosiomis jūrinėmis lydekomis sužvejojamų kitų rūšių žuvų. Taikant mažesnį žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą galima sukaupti didesnių ir didesnio amžiaus atitinkamo ištekliaus žuvų ir sužvejoti mažiau netinkamų parduoti žuvų jauniklių, sužvejojamų kaip neišvengiama priegauda. Kontrolės nuostatos Kontrolės nuostatas taip pat būtina suderinti su nauja struktūra ir naujomis nuostatomis. Atsižvelgiant į siūlomus europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių valdymo plano pakeitimus, reikėtų patobulinti tam tikras 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą, nustatytas kontrolės priemones, kad jos atitiktų naująsias priemones. |

120 | Bendrosios aplinkybės 2002 m. valstybės narės pasirašė įgyvendinimo planą, dėl kurio susitarta pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi (Johanesburge). Į tą įgyvendinimo planą įtrauktas įsipareigojimas iki 2015 m. žuvų išteklius naudoti pagal didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio (angl. MSY) principą. Vykdant 2002 m. bendrosios žuvininkystės politikos reformą, Komisija ir Taryba sutarė laipsniškai įgyvendinti Bendrijai svarbių žuvininkystės išteklių daugiamečius valdymo planus ir išteklių atkūrimo planus. Buvo parengti daugelio Bendrijos vandenų atlantinių menkių išteklių, dviejų europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių, dviejų norveginių omarų (Nephrops) išteklių, dviejų paprastųjų jūrų liežuvių išteklių ir šiaurės jūros jūrinių plekšnių bei paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymo planai. Daugiametis europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių atkūrimo planas buvo antras įgyvendintas išteklių atkūrimo planas (pirmasis skirtas atlantinėms menkėms). Tame galiojančiame europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių atkūrimo plane nustatyta, kad, jei europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis dvejus metus iš eilės viršija išteklių atkūrimo plane numatytą tikslinį dydį, išteklių atkūrimo planas turėtų būti pakeistas išteklių valdymo planu. 2007 m. mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis atitinka išteklių atkūrimo plane numatytą tikslinį dydį, todėl pradėta rengti šį pasiūlymą. Naujesnėse mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad šių išteklių būklė pasikeitė ir kad daugiau negali būti laikoma, kad tie ištekliai dvejus metus iš eilės viršija išteklių atkūrimo plane numatytą tikslinį dydį. Įrodyta, jog būtina sudaryti sąlygas išteklių dydžiui nenuspėjamai kisti, palyginti su išteklių atkūrimo tiksliniu dydžiu, ir vengti kurti atskirus išteklių atkūrimo ar ilgalaikius išteklių valdymo planus. Todėl tikslinga išteklių atkūrimo planą pakeisti planu, taikytinu tuomet, kai išteklių dydis viršija tikslinį dydį arba yra už jį mažesnis. Tokiame plane turėtų būti užtikrinta atitiktis MSY tikslams. Į jį turėtų būti įtrauktos bendro leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio (BLSK) nustatymo taisyklės, taikomos tada, kai išteklių dydis viršija prevencinį subrendusių žuvų 140 000 tonų biomasės dydį arba yra už jį mažesnis, ir kai biomasės dydis yra mažesnis už mažiausią 100 000 tonų dydį. |

130 | Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką nustatyta bendroji tausaus žuvininkystės išteklių naudojimo sistema. 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 811/2004, nustatančiu priemones šiaurinių jūrinių lydekų ištekliams atkurti, nustatytos europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių BLSK nustatymo taisyklės, siekiant, kad šių išteklių dydis būtų didesnis už prevencinį dydį. |

140 | Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Pasiūlymo tikslas – darnus vystymasis – atitinka Bendrijos aplinkos politiką, ypač jos dalį, susijusią su natūralių buveinių apsauga ir gamtinių išteklių išsaugojimu. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendra informacija apie respondentus Pasiūlymas pagrįstas keliomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir suinteresuotųjų šalių atstovais regioniniuose patariamuosiuose komitetuose. 2008 m. vasario mėn. Komisija regioninėms patariamosioms taryboms (RPT) ir valstybėms narėms pateikė neoficialų techninį dokumentą. Šiame dokumente nagrinėjami įvairūs laipsniško perėjimo prie išteklių naudojimo pagal tausaus valdymo tikslus, atitinkančius 2002 m. Johanesburge įvykusiame susitikime prisiimtus įsipareigojimus, metodai ir pasekmės. Sumažinus žuvų mirtingumą dėl žvejybos, sužvejojamų žuvų kiekis (po pereinamojo laikotarpio) būtų pastovesnis, į jūrą būtų išmetama mažiau žuvų ir būtų prisidėta siekiant mažinti per didelį kitų rūšių tame pačiame rajone ir tais pačiais žvejybos būdais sužvejojamų žuvų kiekį. Daryta nuoroda į to meto mokslines rekomendacijas, kuriose teigiama, kad žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas atitinka didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį (f=0,17). Turėtų būti nustatyta kasmet bent 10 % sumažinti žuvų mirtingumą dėl žvejybos, nes, to nepadarius, naudos priimtinu laikotarpiu tikriausiai nebūtų. Aprašyti žvejybos įrankių, naudotų europinėms paprastosioms jūrinėms lydekoms žvejoti, tipai, apie kuriuos pranešė valstybės narės, taip pat aprašyti svarbūs laivų, kuriuos atitinkamos valstybės narės naudojo europinėms paprastosioms jūrinėms lydekoms žvejoti, tipai. Su šios pramonės šakos atstovais konsultuotasi dėl įvairių galimybių, susijusių su žuvų mirtingumo dėl žvejybos mažinimo priemonėmis, įskaitant: kontrolės stiprinimą ir teisės aktų vykdymo užtikrinimą; žuvų mirtingumo dėl žvejybos mažinimo tempą; žvejybos būdų keitimą siekiant, kad nebūtų sužvejojamos mažesnės žuvys, įskaitant tinklinio audeklo akies dydžio didinimą žvejojant įvairiais būdais; žuvininkystės valdymą naudojantis dienų jūroje arba kilovatais išreikštų dienų apribojimais, taikomais kartu su belsk; laivų eksploatacijos nutraukimą. Konsultacijų dokumentas skirtas Šiaurės vakarų vandenų ir Pietvakarių vandenų regioninėms patariamosioms taryboms. Šias institucijas įsteigė Europos bendrija, kad žvejybos ir žuvų perdirbimo sektorių, aplinkos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, pramogine žūkle užsiimantys žvejai ir įvairių kitų grupių atstovai galėtų Europos Komisijai teikti rekomendacijas. |

212 | Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

221 | Aptariamos mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) buvo paprašyti pateikti mokslines rekomendacijas dėl ilgalaikio europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių valdymo. ŽMTEK ataskaitą pateikė 2007 m. birželio 4–8 d. vykusiame susitikime[2]. 2007 m. gruodžio mėn. įvykusiame susitikime[3] parengta ekonominio poveikio ataskaita. |

2249 | Gautų ir panaudotų rekomendacijų santrauka Pagrindiniai aspektai yra šie: ŽMTEK rekomendacijose teigiama, kad vietoje išteklių atkūrimo plane nurodyto žuvų mirtingumo dėl žvejybos prevencinio koeficiento (f=0,25) pradėjus taikyti su didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu siejamą žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą (f=0,17) būtų gauta didelės ilgalaikės naudos. Tačiau, siekiant pereiti prie mažesnio koeficiento, taikomos pereinamojo laikotarpio sužvejojamų žuvų kiekio mažinimo nuostatos. Nors ŽMTEK savo rekomendacijose taip pat teigė, kad ištekliai būtų geriausiai panaudojami pakeitus žvejybos įrankius, kuriuos naudojant būtų sužvejojama mažiau mažesnių žuvų, RPT nariai nesutiko didinti tinklinio audeklo akių dydžio žvejojant tais žvejybos būdais, kuriuos naudojant sužvejojamos europinės paprastosios jūrinės lydekos. RPT pritarė būtinybei mažinti žuvų mirtingumą dėl žvejybos ir žvejybos pastangas, tačiau, jų nuomone, tai turėtų būti daroma kartu atliekant struktūrinius žvejybos pajėgumų pakeitimus, o ne kilovatais išreikštų dienų ar dienų jūroje valdymo būdu. RPT nepritarė naujų rajonų, kuriuose būtų uždrausta žvejyba, nustatymui. Pasiūlymas pagrįstas gautomis rekomendacijomis. |

225 |

226 | Priemonės, kurių imtasi, kad visuomenė galėtų sužinoti ekspertų nuomonę TJTT ir ŽMTEK rekomendacijos visuomenei prieinamos jų interneto svetainėse (atitinkamai www.ices.dk ir fishnet.jrc.it/web/stecf). |

230 | Poveikio vertinimas Poveikio vertinimas grindžiamas trijų rūšių indėliu: Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto atliktu biologiniu tyrimu, kurio metu buvo tiriamos biologinės kitų tikslinių mirtingumo dėl žvejybos koeficientų taikymo galimybės ir tų koeficientų užtikrinimo būdas; ŽMTEK parengta ekonomine analize, kurioje atsižvelgiama į galimus atitinkamų laivynų išlaidų ir uždarbio pokyčius, pasirinkus skirtingas galimybes; Konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis, daugiausia – bendromis Šiaurės vakarų vandenų RPT ir Pietvakarių vandenų RPT rekomendacijomis. Poveikio vertinimą galima rasti http://ec.europa.eu/governance/impact/practice_en.htm. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

310 | Teisinis pagrindas Teisinis ilgalaikių išteklių valdymo planų rengimo pagrindas yra Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsnis. |

329 | Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. |

331 | Palyginti su galiojančiu išteklių atkūrimo planu, siūlomu reglamentu įgyvendinami tik pakeitimai, kurių pakanka siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami remiantis didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu ir naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

409 | Pasiūlymas poveikio Bendrijos biudžetui neturi. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga |

531 | Į šį pasiūlymą įtraukta nuostata, kuria numatoma kas trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo įvertinti valdymo priemones. |

532 | Siūlomi tiksliniai žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientai grindžiami ŽMTEK ir TJTT mokslinėmis rekomendacijomis ir rodo dabartinę biologinę padėtį. Į pasiūlymą įtraukta vertinimo sąlyga, siekiant užtikrinti, kad prireikus, atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją ir rekomendacijas, žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientai galėtų būti iš dalies keičiami. |

2009/0039 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas ilgalaikis europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų valdymo planas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[4],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[5],

kadangi:

(1) Pagal 2002 m. Johanesburge įvykusiame JT Pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi priimtą įgyvendinimo planą Europos bendrija įsipareigojusi, inter alia , išlaikyti arba atkurti žuvininkystės išteklius tiek, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, siekiant neatidėliotinai, jei įmanoma – ne vėliau kaip iki 2015 m., įgyvendinti šiuos tikslus išeikvotų išteklių atžvilgiu.

(2) Siekiant pagerinti europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių, kurie jau beveik išeikvoti, būklę, priimtas 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti[6]. Nors įgyvendinant šį planą minėtų išteklių būklė tam tikru atžvilgiu pagerėjo, to plano tikslai nepakankami, kad būtų galima įgyvendinti 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytus tikslus.

(3) Siekiant europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinius išteklius atkurti tiek, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, būtina priimti ilgalaikį europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių valdymo planą, numatant tikslus ir tvarką, pagal kurią būtų nustatomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai ir valstybėms narėms būtų paskirstomos žvejybos galimybės, ir Reglamentą (EB) Nr. 811/2004 pakeisti kitu reglamentu.

(4) Vadovaujantis turima informacija, neįmanoma tiksliai nustatyti pageidaujamo ilgalaikio biomasės dydžio. Todėl ilgalaikio plano tikslas turėtų būti išreikštas tiksliniu žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientu, o ne tiksliniu biomasės dydžiu.

(5) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose nurodyta, kad geriausias ilgalaikis išteklių panaudojimas gali būti užtikrintas taikant žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą 0,17.

(6) ŽMTEK, neturėdamas pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos, ne visada gali pateikti rekomendacijas dėl leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų. Todėl reikėtų nustatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai galėtų būti nustatomi nuosekliai, net jei nepakanka duomenų.

(7) Svarbiausios bendrosios žuvininkystės politikos priemonės, darančios tiesioginį poveikį valstybių narių žvejybos laivynų socialinei ir ekonominei padėčiai, – žvejybos pastangų nustatymas bei paskirstymas, mažiausio bei prevencinio išteklių dydžių nustatymas ir žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficiento nustatymas. Tikslinga, kad Taryba sau numatytų teisę tiesiogiai naudotis su šiais specifiniais dalykais susijusiais įgyvendinimo įgaliojimais.

(8) Siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente išdėstytoms priemonėms, be 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[7], nustatytų priemonių turėtų būti priimtos ir specialiosios kontrolės priemonės.

(9) Tikslinga užtikrinti, kad planas būtų vertinamas periodiškai. Jei atlikus tokį vertinimą būtų nustatyta, kad plane nurodyti mažiausias ir prevencinis dydžiai arba žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientai nebėra tinkami, turėtų būti užtikrinta galimybė planą pakeisti.

(10) Kad būtų įgyvendinti 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo[8] 21 straipsnio a punkto i ir iv papunkčiai, jei išteklių dydis yra mažesnis už prevencinį neršiančių žuvų biomasės dydį, turėtų būti parengtas 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[9] 5 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių atkūrimo planas, o visomis kitomis aplinkybėmis – to reglamento 6 straipsnio nuostatas atitinkantis išteklių valdymo planas.

(11) Todėl Reglamentą (EB) Nr. 811/2004 reikėtų panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas ilgalaikis europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių išsaugojimo ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas europinių paprastųjų jūrinių lydekų ištekliams šiuose rajonuose:

a) TJTT IIIa pakvadratyje ir TJTT IIIb, IIIc bei IIId pakvadračių Bendrijos vandenyse,

b) TJTT IIa pakvadračio ir TJTT IV kvadrato Bendrijos vandenyse,

c) TJTT VI ir VII kvadratuose, TJTT Vb pakvadračio Bendrijos vandenyse ir TJTT XII bei XIV kvadratų tarptautiniuose vandenyse,

d) TJTT VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe pakvadračiuose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių kiekis, kurį galima kasmet sužvejoti ir iškrauti bet kuriame iš 2 straipsnyje nurodytų rajonų;

b) mažiausias biomasės dydis – neršiančių žuvų biomasės dydis, lygus 100 000 tonų;

c) prevencinis biomasės dydis – neršiančių žuvų biomasės dydis, lygus 140 000 tonų;

d) esamoji biomasė – europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis tų metų, kuriais taikomas BLSK, sausio 1 d.

II SKYRIUSILGALAIKIO IŠTEKLIŲ VALDYMO TIKSLAS

4 straipsnis

Plano tikslas

Plano tikslai yra šie:

a) išlaikyti tokią europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių biomasę, kuriai esant būtų galima tuos išteklius tausiai naudoti remiantis tiksliniu žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientu, kurį taikant būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, ir

b) numatyti tų išteklių valdymo priemones, kad tų išteklių dydis būtų didesnis už prevencinį biomasės dydį.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

5 straipsnis

BLSK nustatymo tvarka

1. Siekdama įgyvendinti 4 straipsnyje išdėstytus tikslus, Taryba kiekvienais metais kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, nustato ateinančiais metais 2 straipsnyje nurodytuose rajonuose europinių paprastųjų jūrinių lydekų ištekliams taikomą BLSK.

2 BLSK nustatomas pagal šį skyrių.

6 straipsnis

Bendras numatomas sužvejoti kiekis

1. ŽMTEK numato, koks bendras europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis, atitinkantis pagal 2, 3 ir 4 dalis nustatytus žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientus, gali būti sužvejojamas kitais metais.

2. Jei ŽMTEK numato, kad tų metų, kuriais taikomas BLSK, sausio 1 d. europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis bus didesnis už prevencinį biomasės dydį arba jam lygus, taikomas žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas 0,17, vidutiniškai apskaičiuotas 2–6 amžiaus grupėms.

3. Jei ŽMTEK numato, kad tų metų, kuriais taikomas BLSK, sausio 1 d. europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis bus mažesnis už mažiausią biomasės dydį, taikomas žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas 0,085, vidutiniškai apskaičiuotas 2–6 amžiaus grupėms.

4. Jei ŽMTEK numato, kad tų metų, kuriais taikomas BLSK, sausio 1 d. europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis bus didesnis už mažiausią biomasės dydį arba jam lygus arba bus mažesnis už prevencinį biomasės dydį, žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, vidutiniškai apskaičiuotas 2–6 amžiaus grupėms, nustatomas pagal šią formulę:

0,085 + (esamoji biomasė - mažiausias biomasės dydis)*(0,17 - 0,085)/(prevencinis biomasės dydis - mažiausias biomasės dydis).

7 straipsnis

BLSK apskaičiavimas

1. BLSK apskaičiuojami iš 6 straipsnyje nurodyto bendro numatomo sužvejoti europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekio atėmus šiuos kiekius:

a) žuvų kiekį, kuris lygus numatomam iš atitinkamų išteklių į jūrą išmestų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekiui, ir

b) prireikus atitinkamai kiekį, atitinkantį kitus susijusius žuvų mirtingumo dėl žvejybos šaltinius.

2. Nepaisant 1 dalies, kiekvienam atitinkamam rajonui nustatomas BLSK nuo 2010, 2011 ir 2012 m. taikomo BLSK kasmet gali skirtis ne daugiau kaip 10 %, o nuo vėlesniais metais taikomų BLSK – ne daugiau kaip 20 %.

8 straipsnis

BLSK nustatymo tvarka, taikoma, kai nepakanka duomenų

Jei ŽMTEK dėl pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos stokos negali pateikti rekomendacijos, kuria remdamasi Taryba pagal 6 straipsnį galėtų nustatyti BLSK, nustatomi šie BLSK:

a) jei ŽMTEK rekomendacijoje nurodo, kad sužvejojamų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekį reikėtų sumažinti iki mažiausio galimo kiekio, BLSK nustatomas taikant ne mažesnį kaip 25 % mažinimo koeficientą, palyginti su ankstesnių metų BLSK;

b) visais kitais atvejais BLSK nustatomas taikant ne mažesnį kaip 15 % mažinimo koeficientą, palyginti su ankstesnių metų BLSK.

9 straipsnis

Priemonių pritaikymas

Jei ŽMTEK rekomendacijoje nurodo, kad 6 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti mažiausias ir prevencinis biomasės dydžiai arba žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas nebetinkami, kad būtų išlaikyta nedidelė išteklių išeikvojimo rizika ir didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, Taryba nustato naujas tų dydžių vertes.

IV SKYRIUS

STEBĖJIMAS, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA

10 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EEB) Nr. 2847/93

Be Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 V skyriuje nustatytų kontrolės priemonių ir jų įgyvendinimo taisyklių, taikomos šiame skyriuje nustatytos kontrolės ir tikrinimo priemonės.

11 straipsnis

Laivo žurnalo tikrinimas

1. Naudodamosi laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenimis valstybės narės tikrina, ar informacija, žuvininkystės stebėjimo centruose (ŽSC) gauta iš laivų, kuriuose įrengta LSS, atitinka laivo žurnale užregistruotą veiklą. Tokių kryžminių patikrinimų duomenys registruojami elektroniniu būdu ir saugomi trejus metus.

2. Kiekviena valstybė narė turi ir savo oficialioje interneto svetainėje skelbia kontaktinę informaciją, reikalingą laivo žurnalams ir iškrovimo deklaracijoms pateikti.

12 straipsnis

Pirmą kartą iškrautų europinių paprastųjų jūrinių lydekų svėrimas

1. Žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad bet koks 2 straipsnyje nurodytuose rajonuose sužvejotas ir Bendrijos uoste iškrautas europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis, prieš jį parduodant arba prieš išvežant į kitą vietą, būtų pasvertas laive arba iškrovimo uoste. Sveriama kompetentingų nacionalinių institucijų patvirtintomis svarstyklėmis. Pasvėrus nustatytas svoris nurodomas pildant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnyje nurodytą deklaraciją.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti europines paprastąsias jūrines lydekas sverti valstybės narės teritorijoje vykstančiame žuvų aukcione, jei iškraunant žuvis buvo atliktas fizinis patikrinimas ir jei žuvų transportavimo konteineriai buvo užplombuoti prieš jas išvežant tiesiai į aukcioną ir laikyti užplombuoti iki žuvų svėrimo. Transportavimo dokumente nurodomi išsamūs iškraunant žuvis atlikto patikrinimo duomenys.

13 straipsnis

Žuvų perkrovimo draudimas

2 straipsnyje nurodytuose rajonuose draudžiama jūroje perkrauti europines paprastąsias jūrines lydekas.

14 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1. Prieš Bendrijos žvejybos laivui, kuriame yra daugiau nei viena tona europinių paprastųjų jūrinių lydekų, įplaukiant į valstybės narės uostą arba kurią nors žuvų iškrovimo vietą, laivo kapitonas arba jo ar jos atstovas tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki įplaukimo, praneša:

a) uosto arba iškrovimo vietos pavadinimą;

b) numatomą atplaukimo į tą uostą arba iškrovimo vietą laiką;

c) kiekvienos rūšies žuvų kiekį, išreikštą gyvojo svorio kilogramais, jei tos rūšies žuvų laive yra daugiau nei 50 kg.

2. Valstybės narės, kurioje turi būti iškrauta daugiau nei viena tona europinių paprastųjų jūrinių lydekų, kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad laive laikomą sužvejotų žuvų kiekį leidžiama pradėti iškrauti tik guvus tų institucijų leidimą.

3. Jeigu Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo ar jos atstovas pageidauja laive laikomą žuvų kiekį perkrauti ar išmesti į jūrą arba jį iškrauti trečiosios valstybės uoste ar iškrovimo vietoje, jis vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki žuvų perkrovimo ar išmetimo į jūrą arba jų iškrovimo trečiojoje valstybėje, praneša 1 dalyje nurodytą informaciją.

15 straipsnis

Paskirtieji uostai

1. Jeigu iš Bendrijos žvejybos laivo Bendrijoje turi būti iškrauta daugiau nei dvi tonos europinių paprastųjų jūrinių lydekų, laivo kapitonas užtikrina, kad žuvys būtų iškraunamos tik paskirtuosiuose uostuose.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria uostus, kuriuose iškraunama daugiau nei dvi tonos europinių paprastųjų jūrinių lydekų.

3. Kiekviena valstybė narė per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo atsiunčia Komisijai paskirtųjų uostų sąrašą, o per 30 dienų nuo to sąrašo pateikimo nurodo atitinkamą tuose uostuose taikomą tikrinimo ir priežiūros tvarką, įskaitant kiekvieną kartą iškraunamo europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekio registravimo ir pranešimo sąlygas. Komisija šią informaciją persiunčia visoms valstybėms narėms.

16 straipsnis

Vertinant laivo žurnale užregistruotą žuvų kiekį taikomas leidžiamasis nuokrypis

Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles[10], 5 straipsnio 2 dalies, laive laikomą žuvų kiekį apytikriai apskaičiuojant kilogramais, leidžiama taikyti nuokrypį, lygų 5 % laivo žurnale nurodyto skaičiaus.

17 straipsnis

Atskiras europinių paprastųjų jūrinių lydekų sandėliavimas

Bendrijos žvejybos laive draudžiama europines paprastąsias jūrines lydekas laikyti viename konteineryje kartu su kitų rūšių jūrų gyvūnais. Konteineriai, kuriuose yra europinės paprastosios jūrinės lydekos, triume laikomi atskirai nuo kitų konteinerių.

18 straipsnis

Europinių paprastųjų jūrinių lydekų transportavimas

1. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad visas europinių paprastųjų jūrinių lydekų, sužvejotų kuriame nors iš 2 straipsnyje nurodytų rajonų ir pirmą kartą iškrautų toje valstybėje narėje, kiekis būtų pasvertas prižiūrint kontrolieriams prieš jas išvežant iš pirmojo iškrovimo uosto. Dalyvaujant valstybių narių įgaliotiems kontrolieriams, reprezentatyviosios europinių paprastųjų jūrinių lydekų, pirmiausia iškrautų pagal 15 straipsnį paskirtame uoste, imtys, paimtos ne mažiau kaip 20 % iškrovimo operacijų skaičiaus sudarančių iškrovimo operacijų metu, pasveriamos prieš pasiūlant žuvis pirmą kartą parduoti ir prieš jas parduodant. Todėl per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės perduoda Komisijai išsamius duomenis apie imčių ėmimo tvarką, kurią jos ketina taikyti.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, prie visų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekių, didesnių nei 50 kg ir transportuojamų ne į pirmojo iškrovimo ar importo vietą, pridedama kurios nors iš to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų deklaracijų kopija, susijusi su transportuojamais europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekiais. To reglamento 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

19 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

1. Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal I priedą parengia nacionalines kontrolės veiksmų programas.

2. Valstybės narės, turinčios laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, iki kiekvienų metų sausio 31 d. oficialiose interneto svetainėse paskelbia savo nacionalines kontrolės veiksmų programas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad su jais galėtų susipažinti Komisija ir kitos valstybės narės, kurioms taikomas šis reglamentas.

3. Komisija bent kartą per metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertintas nacionalinių kontrolės veiksmų programų taikymas ir jo rezultatai.

20 straipsnis

Tikrinimo standartai

19 straipsnyje nurodytose nacionalinėse kontrolės veiksmų programose nurodomi konkretūs tikrinimo standartai. Tokie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Tikrinimo standartai palaipsniui keičiami, kol atitinka II priede apibrėžtus tikslinius tikrinimo standartus.

21 straipsnis

Specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, specialiosios europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių kontrolės ir tikrinimo programos gali būti taikomos ilgiau nei trejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.

V SKYRIUSPASKESNI VEIKSMAI

22 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi ŽMTEK rekomendacijomis ir pasikonsultavusi su atitinkama regionine patariamąja taryba, Komisija, ne vėliau kaip trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir ne rečiau kaip kas trejus kitus šio reglamento taikymo metus, įvertina plano poveikį europinių paprastųjų jūrinių lydekų ištekliams ir tų ištekių naudojimo būdams ir prireikus siūlo atitinkamas plano keitimo priemones.

VI SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Europos žuvininkystės fondo parama

1. Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunktis, tais metais, kuriais europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis yra mažesnis už prevencinį biomasės dydį, planas laikomas išteklių atkūrimo planu, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnio nuostatas.

2. Kad būtų įgyvendintas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunktis, tais metais, kuriais europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių dydis yra lygus prevenciniam biomasės dydžiui arba yra už jį didesnis, planas laikomas išteklių valdymo planu, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnio nuostatas.

24 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 811/2004 panaikinamas.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

Nacionalinių kontrolės veiksmų programų turinys

Nacionalinėmis kontrolės veiksmų programomis siekiama, inter alia , tiksliai apibrėžti šiuos dalykus:

1. KONTROLĖS PRIEMONĖS

Žmogiškieji ištekliai

1.1. Krante ir jūroje dirbančių inspektorių skaičius, jų darbo laikotarpiai ir žvejybos zonos, kuriose jie turi dirbti.

Techniniai ištekliai

1.2. Patruliuojančių laivų ir orlaivių skaičius, jų dislokavimo laikotarpiai ir zonos.

Finansiniai ištekliai

1.3. Biudžeto asignavimai, skirti žmogiškųjų išteklių, patruliavimo laivų ir orlaivių panaudojimui.

2. SU ŽVEJYBOS VEIKLA SUSIJUSIOS INFORMACIJOS ELEKTRONINIS REGISTRAVIMAS IR PERDAVIMAS

Sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 11, 12, 15 ir 16 straipsnių laikymąsi, aprašymas.

3. UOSTŲ PASKYRIMAS

Jei tinka, uostų, kurie pagal 15 straipsnį paskirti europinėms paprastosioms jūrinėms lydekoms iškrauti, sąrašas.

4. PRANEŠIMAS PRIEŠ IŠKRAUNANT ŽUVIS

Sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 14 straipsnio laikymąsi, aprašymas.

5. ŽUVŲ IŠKROVIMO KONTROLĖ

Priemonių ir sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 12, 14, 15, 16 ir 18 straipsnių laikymąsi, aprašymas.

6. TIKRINIMO PROCEDŪROS

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose nustatomos procedūros, kurių bus laikomasi:

a) atliekant tikrinimus jūroje ir sausumoje;

b) susisiekiant su kompetentingomis institucijomis, kurias kitos valstybės narės paskyrė atsakingomis už europinių paprastųjų jūrinių lydekų ištekliams taikomas nacionalines kontrolės veiksmų programas;

c) bendrai vykdant priežiūrą ir keičiantis inspektoriais (taip pat nurodomi kitų valstybių narių vandenyse pareigas einančių inspektorių įgaliojimai ir kompetencijos sritys).

II PRIEDAS

KONKRETŪS TIKRINIMO STANDARTAI

Tikslas

1. Kiekviena valstybė narė pagal šį priedą nustato konkrečius tikrinimo standartus.

Strategija

2. Vykdant žvejybos veiklos tikrinimą ir priežiūrą daugiausiai dėmesio skiriama laivams, kurie, tikėtina, žvejoja europines paprastąsias jūrines lydekas. Tikrinimo ir priežiūros veiksmingumui patikrinti taikomas papildomas kryžminio patikrinimo mechanizmas – atsitiktiniai europinių paprastųjų jūrinių lydekų transportavimo ir pardavimo patikrinimai.

Prioritetai

3. Skirtingoms žvejybos įrankių rūšims taikomi nevienodo lygmens prioritetai, atsižvelgiant į tai, kiek įtakos laivynams turi žvejybos galimybių apribojimai. Todėl kiekviena valstybė narė nustato konkrečius prioritetus.

Tiksliniai tikrinimo standartai

4. Praėjus ne daugiau kaip mėnesiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, valstybės narės, atsižvelgdamos į toliau nurodytus tikslus, įgyvendina tikrinimo programas.

Valstybės narės nurodo, kokia imčių ėmimo strategija bus taikoma, ir ją apibūdina.

Komisijos prašymu valstybės narės turi jai pateikti taikomą imčių ėmimo planą.

a) Tikrinimo uostuose apimtis

Siektinas tikslumas paprastai turėtų būti ne mažesnis už tikslumą, kuris būtų pasiektas taikant paprastą atsitiktinės imčių ėmimo metodą, kai valstybėje narėje patikrinama 20 % visų europinių paprastųjų jūrinių lydekų iškrovimo operacijų.

b) Parduoti skirtų žuvų tikrinimo apimtis

Tikrinami 5 % europinių paprastųjų jūrinių lydekų, pasiūlytų parduoti aukcione.

c) Tikrinimo jūroje apimtis

Jūroje taikomi standartai turi būti nustatomi atlikus išsamią kiekviename rajone vykdomos žvejybos veiklos analizę. Jūroje taikomi standartai susiję su patruliavimo jūroje europinių paprastųjų jūrinių lydekų išteklių valdymo rajonuose dienų skaičiumi, galbūt atskirai nurodant, kiek dienų reikia patruliuoti tam tikruose rajonuose.

d) Priežiūros iš oro apimtis

Lankstūs standartai turi būti nustatomi atlikus išsamią kiekviename rajone vykdytos žvejybos veiklos analizę ir atsižvelgiant į valstybės narės turimus išteklius.

III PRIEDASAtitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 811/2004 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnis | 4 straipsnis |

3 straipsnis | - |

4 straipsnis | 5 straipsnis |

5 straipsnis | 6 ir 7 straipsniai |

6 straipsnis | 8 straipsnis |

7 straipsnis | - |

8 straipsnis | 14 straipsnis |

9 straipsnis | 15 straipsnis |

10 straipsnis | 16 straipsnis |

11 straipsnis | 17 straipsnis |

12 straipsnis | 18 straipsnis |

13 straipsnis | 21 straipsnis |

[1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[2] Ilgalaikiai europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių valdymo planai. Lisabona, 2007 m. birželio 4–8 d. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto Išteklių ir jų naudojimo pusiausvyros pogrupio susitikimo ataskaita.

[3] Ilgalaikio europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių valdymo plano poveikio vertinimas. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto Išteklių ir jų naudojimo pusiausvyros pogrupis.

[4] OL C, p.

[5] OL ...

[6] OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

[7] OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

[8] OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

[9] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[10] OL L 276, 1983 10 10, p. 1.