27.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/1

1.

džiaugiasi, kad Regionų komiteto plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. spalio 8 d. Briuselyje, Europos Komisija paskelbė, jog Dunojaus regionui bus parengta atskira ES strategija, kurią galima palyginti su strategija Baltijos jūros regionui (1);

2.

palankiai vertina tai, kad 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Komisiją iki 2010 m. parengti ES strategiją Dunojaus regionui;

3.

džiaugiasi, kad 2008 m. lapkričio 27 d. Regionų komitete buvo įkurta tarpregioninė grupė „Dunojus“ ir remia jos veiklą;

4.

džiaugiasi, kad Europos Parlamentas skiria dėmesį Dunojaus regionui ir pritaria siekiams įkurti tarpfrakcinę grupę Europos Parlamente (2);

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES strategija Dunojaus regionui siekiama suteikti jo gyventojams daugiau gerovės, saugumo ir taikos. Tai bus naudinga visai Europos Sąjungai, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijoms;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES, kuriai priklauso 27 valstybės narės, makroregionai atlieka vis svarbesnį vaidmenį, visų pirma įgyvendinant ES teritorinės sanglaudos koncepciją;

7.

nurodo, kad Dunojaus regionui priklauso tiek palei Dunojų esančios valstybės, tiek valstybės, esančios jo baseine; be to, nurodo, kad Dunojaus regioną sudaro ES valstybės narės, ES šalys kandidatės, galimos šalys kandidatės ir valstybės, kurios dalyvauja Europos kaimynystės politikoje;

8.

pabrėžia Dunojaus regiono europinę perspektyvą; kartu pabrėžia Dunojaus regiono išorės dimensiją ir tai, kad Dunojaus regionas gali tapti bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis pavyzdžiu;

9.

atkreipia dėmesį į radikalias Dunojaus regione vykdomas politines, ekonomines ir socialines reformas, kurios įgyvendintos nusileidus Geležinei uždangai, todėl Europos Komisija įtraukė šias permainas kaip atskirą klausimą į savo 2009 m. darbo programą (3) ir į savo Komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos centriniam bankui „Penkeri išsiplėtusios ES metai. Ekonomikos laimėjimai ir iššūkiai“ (4);

10.

pripažįsta Dunojaus regiono teigiamą poveikį Europos lygmeniu, tolesnę paramą demokratijai ir teisinei valstybei šiame regione ir ypač remia ES nepriklausančias Dunojaus regiono valstybes tolesniame jų demokratijos vystymo kelyje;

11.

teikia didžiulę svarbą bendradarbiavimui regionų ir vietos lygiu įgyvendinant subsidiarumo, artumo su piliečiais ir partnerystės Europos principus, taip pat atsakingam valdymui trečiosiose valstybėse ir atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo vietos ir regionų lygiu Dunojaus regione papildomą naudą šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms toliau rengiantis stojimui į Europos Sąjungą;

12.

akcentuoja tradicinius viso Dunojaus regiono kultūrinius ir istorinius ryšius ir pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų įnašą visų pirma į šią sritį;

13.

atkreipia dėmesį į esamą tarptautinį, nacionalinį, regioninį ir vietos bendradarbiavimą, tinklus ir institucijas, kurios veikia Dunojaus regione, taip pat į jų patirtį ir žinias, kuriomis derėtų pasinaudoti vykstant dialogui su Europos institucijomis;

14.

pritaria Europos Komisijai, kad reikia plėtoti veiksmingus ir plačius santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir kurti atitinkamus politinius ir ekonominius santykius su atskirais regionais ir partneriais;

15.

pabrėžia Dunojaus regiono, kurį sudaro ES valstybės narės, ES šalys kandidatės, galimos šalys kandidatės ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančios valstybės, ypatingą svarbą, vaidmenį ir atsakomybę; šis regionas yra svarbi sąsaja tarp Europos Sąjungos sanglaudos politikos programų, šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms skirtų priemonių bei programų, kurios parengtos Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančioms valstybėms;

16.

pabrėžia Regionų komiteto politinį vaidmenį strateginėje programoje, kuri padeda susieti Europos Komisijos Europos kaimynystės politiką ir ES strategiją Dunojaus regionui. Regionų komitetui žinomi vietos poreikiai, todėl galima labai gerai įvertinti tokių priemonių ir programų poveikį vietoje;

17.

atkreipia dėmesį, kad Dunojaus makroregiono pripažinimas yra svarbus Europos sanglaudos politikos klausimas, ir pabrėžia šio regiono vaidmenį būsimam teritorijų vystymui visoje Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, todėl jį reikia pripažinti taip, kaip pripažįstami Baltijos jūros ir Juodosios jūros regionai;

18.

mano, kad visų pirma ES strategijos Baltijos jūros regionui turinys galėtų būti pavyzdys Dunojaus regionui. Abu makroregionai remia kadaise buvusių komunistinių valstybių integraciją į Europos Sąjungą ir bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis. Abu regionai yra ES vidaus strategijų ir bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis susiliejimo pavyzdys. Šiuo atžvilgiu būtų taip pat naudinga pasinaudoti patirtimi, kurią atokiausi regionai įgijo kartu su trečiosiomis kaimyninėmis šalimis įgyvendami Europos kaimynystės politiką;

19.

Europos Vadovų Tarybos prašymą Europos Komisijai iki 2010 m. parengti ES strategiją Dunojaus regionui vertina kaip Dunojaus regiono svarbos būsimam Europos vystymuisi ir ES santykiams su kaimyninėmis valstybėmis pripažinimą; prašo Komisiją į ES strategijos rengimą įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas; įgyvendinant pripažinti valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę ir jų galių vidinį pasidalijimą ir pasitelkti esamas institucijas, naudotis prievole teikti ataskaitas ir stebėsenos procesais;

20.

mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos bei už regionų vystymąsi atsakingos organizacijos yra pagrindinės Dunojaus strategijos partnerės. Jos labai prisideda prie sėkmingo Europos Komisijos teritorinės sanglaudos koncepcijos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo formavimo. Ekonomikos, mokslo, kultūros, aplinkosaugos organizacijų ir visuomeninių įstaigų suinteresuotieji subjektai atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, už regionų vystymąsi atsakingos agentūros ir organizacijos, esančios arti piliečių, labai gerai žino piliečių poreikius bei interesus ir joms tenka svarbiausias vaidmuo planuojant, įgyvendinant ir toliau vystant ES strategiją Dunojaus regionui, kurią Europos Komisija ketina parengti;

22.

pabrėžia Dunojaus regiono vystymo svarbą kaip svarbų sėkmingos valstybių, regionų, savivaldybių, taip pat šio regiono piliečių europinės integracijos aspektą, ir remia Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pastangas toliau skatinti šią integraciją;

23.

pritaria Pietryčių Europos stabilumo pakto pakeitimui regioninio bendradarbiavimo tinklu, (Regioninio bendradarbiavimo taryba, RBT), veikiančiu laikantis Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso (angl. SEECP) nuostatų. Ši regioninė sąsaja atitinka konkrečius Dunojaus regiono poreikius ir reikalavimus;

24.

mano, kad svarbiausios ES strategijos Dunojaus regionui sritys yra strateginės politikos sritys: transportas, aplinkosauga, energijos tiekimo patikimumas, ekonomika, saugumas, švietimas ir kultūra, darbas, sveikatos apsauga ir socialiniai reikalai;

25.

atkreipia dėmesį į didelius teritorinius Dunojaus regiono ekonominio išsivystymo skirtumus ir mano, kad Dunojaus regiono įtraukimas į 2010 m. Europos Komisijos veiklos prioritetus ir šio regiono kaip vienos didelės teritorijos vertinimas yra šio regiono tolesnės integracijos ir tvaraus ekonomikos vystymosi prielaida;

26.

prašo Europos Komisijos vadovaujantis ES tvaraus vystymosi strategija atkreipti dėmesį į ypatingą Dunojaus kaip perspektyvaus visos Europos transporto ir vandens kelio, kuris gali labai svariai sumažinti spūstis kituose Europos transporto maršrutuose, vaidmenį. Infrastruktūros vystymas – tiek vandens, tiek sausumos – padės visam regionui, jungiančiam Vakarus ir Rytus bei Šiaurę ir Pietus, išnaudoti savo padėtį ir visų pirma padidinti savo konkurencingumą;

27.

siūlo kuo greičiau įgyvendinti TEN-T infrastruktūros projektus, nes tai tvarus indėlis, padedantis geriau sujungti Dunojaus regioną su esamais Europos transporto keliais ir pagerinti Dunojaus regiono valstybių susisiekimą; šiame kontekste ragina susijusias vietos ir regionų valdžios institucijas taip pat pateikti pasiūlymus, kaip spręsti jau anksčiau iškilusias problemas bei sunkumus ir įgyvendinti šiuos sprendimus laikantis tvaraus vystymosi principų;

28.

pabrėžia, kad transportas ir aplinkosauga neturėtų būti supriešinami, o priešingai – tuir veikti viena kryptimi. Pabrėžia, kad svarbiausias tikslas turėtų būti tvarus Dunojaus regiono vystymas ir pagrindinių principų, išdėstytų bendroje Dunojaus komisijos, Tarptautinės Dunojaus upės apsaugos komisijos ir Tarptautinės Savos upės baseino komisijos deklaracijoje dėl vidaus laivybos ir aplinkos apsaugos Dunojaus upės baseine, laikymasis;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiavimas per sieną tokiose srityse kaip ekologija, bendra kova su klimato kaitos padariniais ir apsauga nuo potvynių yra būtinas;

30.

valstybėms, esančioms Dunojaus regione, teikia ypatingą svarbą užtikrinant energijos tiekimo patikimumą ir pabrėžia Dunojaus vaidmenį, kurio natūralūs atsinaujinantys energijos ištekliai yra vertingas vandens energijos potencialas; reikėtų skatinti šio potencialo naudojimą visų pirma ten, kur galima suderinti aplinkosaugą ir ekonomiką;

31.

šiame kontekste atkreipia dėmesį į Konvenciją dėl bendradarbiavimo siekiant apsaugoti ir tausiai naudoti Dunojaus upę (Konvencija dėl Dunojaus apsaugos) (5), kuri įsigaliojo 1998 m. ir kuria sukurta Tarptautinė Dunojaus upės apsaugos komisija, taip pat Pagrindų konvenciją dėl Karpatų apsaugos ir tvaraus vystymosi (Karpatų konvencija). Bendras pareiškimas dėl Dunojaus upės baseino vidaus laivybos vystymo ir aplinkos apsaugos gairių principų (6) yra tinkamas tokio bendradarbiavimo pavyzdys;

32.

ragina valstybes nares bei Dunojaus regiono vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat už regionų vystymąsi atsakingas organizacijas bendradarbiauti įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamas aplinkos programas, pavyzdžiui, LIFE+ programą (upių ir upių slėnių sistemų atkūrimas) ir Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) programas, taip pat programą „Pažangi energetika Europai“, kuri skatintų to regiono vietos valdžios institucijas imtis vietos energijos tinklaveikos projektų;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo priemonės turėtų padėti tausoti žuvų išteklius. Dunojaus upės sistemos žuvų ištekliai yra labai įvairūs rūšių požiūriu, tarp jų esama nemažai endeminių rūšių, todėl joms reikia ypatingos apsaugos;

34.

pabrėžia tvarių Bendrijos koncepcijų turizmo srityje svarbą. Pavyzdžiui, įgyvendindamos Espoo (7), Orhuso (8) ir Berno (9) konvencijas Dunojaus regiono valstybės galėtų glaudžiau bendradarbiauti. Dunojaus dviračių tako pavyzdys rodo tokio bendradarbiavimo naudą visiems suinteresuotiesiems subjektams;

35.

mano, kad ypač vietos ir regionų valdžios institucijų bei už regionų vystymąsi atsakingų organizacijų keitimasis patirtimi šiose srityse yra naudingas visam Dunojaus regiono vystymuisi. Jų dalykinė kompetencija ir tai, kad jie žino vietos sąlygas, užtikrina prasmingą bendrų koncepcijų įgyvendinimą. Bendri tarpvalstybiniai susitarimai ir bendradarbiavimas, siejantys daugelį Dunojaus regiono valstybių ir regionų, gali būti pavyzdys, kaip galima plėtoti bendrus veiksmus siekiant konkretaus tikslo;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad Dunojus turėtų būti vertinamas kaip tolesnio ekonomikos vystymosi šiame regione veiksnys. Pavyzdžiui, tai pasakytina apie vandens ir sausumos kelių, taip pat uostų ir pramonės centrų, esančių regione, jungtis;

37.

atkreipia dėmesį į tarptautinių projektų, padedančių įveikti ekonominį pasienio regionų izoliuotumą ir padidinti jų konkurencingumą bei stabilumą, svarbą;

38.

nurodo, kad regionams ir savivaldybėms tenka svarbiausias vaidmuo remiant ryšių mezgimą mažųjų ir vidutinių įmonių lygmeniu;

39.

mano, kad apskritai svarbiausia labiau remti nevyriausybinių organizacijų, ekonominių ir socialinių subjektų bei vietos ir regionų valdžios institucijų pasienio projektus ir tarptautinius projektus. Reikėtų užtikrinti, kad pasienio, tarptautinio ir regioninio teritorinio bendradarbiavimo programos (3 tikslas) ir 1 bei 2 tikslo programos būtų įgyvendinamos kartu. Tai leistų ES nepriklausančias Dunojaus regiono valstybes, regionus ir bendruomenes priartinti prie Europos Sąjungos ir visų pirma supažindinti vietos gyventojus su tokiomis Bendrijos vertybėmis kaip demokratija ir teisinės valstybės principai; teikia itin didelę svarbą glaudesniam bendradarbiavimui technologinės plėtros ir mokslinių tyrimų srityje remiantis esamu potencialu (žmogiškaisiais ištekliais, infrastruktūra) siekiant tvaraus ekonominio Dunojaus regiono vystymosi;

40.

ragina kompetentingas Dunojaus regiono valstybių valdžios institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas būsimose Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėse (ETBG), kaip numatyta Reglamentu (EB) 1082/2006;

41.

primena, kad Dunojus yra itin dažnai laivybai naudojama upė, ateityje laivybos mastai tikriausiai dar labiau padidės, todėl pabrėžia priemonių, didinančių transporto saugumą, svarbą;

42.

šiame kontekste atkreipia dėmesį į Belgrado konvenciją (10), kuria reglamentuojama laivyba Dunojumi;

43.

ragina kaimynines Dunojaus valstybes ir toliau kartu kovoti su įvairiomis nusikalstamumo per sieną formomis, ypač organizuotu nusikalstamumu, nelegaliu narkotikų gabenimu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis;

44.

pabrėžia aplinkos apsaugos svarbą, kadangi tai svarbus saugumo aspektas, visų pirma susijęs su apsauga nuo potvynių ir būtinybe užkirsti kelią tarptautinei taršai;

45.

dar kartą pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį skatinant kultūrų dialogą. Miestai ir regionai, turint omenyje jų gyventojų įvairovę ir tiesioginę patirtį, ypač tinka skatinti kultūrų ir religijų dialogą;

46.

atkreipia dėmesį į tai, kad regioninė kultūrinė veikla kilmės ir gimtosiose šalyse, esančiose šalia Dunojaus, gali būti tiltas ir veiksnys, skatinantis Europos integraciją;

47.

atkreipia dėmesį į miestų partnerių iniciatyvos vystymą, pavyzdžiui, DonauHanse® tinkle. Šios partnerystės, tiesiogiai įtraukiančios piliečius, yra svarbi priemonė Europos Sąjungoje įgyvendinant Europos šūkį „Suvienijusi įvairovę“. Tarpusavio dialogas ne tik padeda įveikti išankstinę kultūrų priešpriešą, bet ir sudaro ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo bei tvaraus vystymosi sąlygas ir taip prisideda prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo;

48.

nurodo, kad tokios institucijos kaip Europos Dunojaus akademija ir Budapešto Andrássy Gyula universitetas arba Dunojaus regiono ir Vidurio Europos institutas, gali atlikti svarbų vaidmenį, nes jos telkia esamą potencialą ir atranda naujas tikslines grupes;

49.

mano, kad Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai (2010 m.) ir Europos savanorių metai (2011 m.) yra gera proga atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominis Dunojaus regiono vystymasis būtinai turi būti siejamas su socialiniu vystymusi norint įtvirtinti visuomenėje nuostatą apie Europos Sąjungos naudą visiems piliečiams;

50.

dėkoja visiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie, siekiant paspartinti vystymąsi socialinėje ir sveikatos srityse, keičiasi patirtimi su Dunojaus regiono vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ir prašo jų toliau teikti šią paramą visais lygmenimis;

51.

teigia, kad vykstant globalizacijai ir įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus konkurencingų ir perspektyvių regionų vystymui teks vis svarbesnis vaidmuo;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad Dunojaus regionas dabartiniu vystymosi laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 m. padalintas į du iš dalies besidubliuojančius daugiašalius paramą gaunančius regionus: Vidurio Europos regioną ir Pietryčių Europos regioną. Tai, kad ankstesnis bendras Vidurio ir Pietryčių Europos regionas padalytas į Baltijos ir Egėjo jūros (CADSES) regionus, Dunojaus regione visų pirma gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį teritorinei, socialinei ir ekonominei sanglaudai. Dėl ypatingos geografinės ir kultūrinės bei istorinės Dunojaus regiono svarbos visų pirma Rytų ir Vakarų Europos sanglaudai Dunojaus regionui būdinga konkreti politinė ir strateginė teritorinė dimensija. Ją geriausiai galėtų atspindėti atskiro bendradarbiavimo regiono sukūrimas remiantis jo geopolitine svarba;

53.

pažymi, kad, dėl minėtų priežasčių norint išnaudoti visą jo ekonominį, socialinį, ekologinį ir kultūrinį potencialą, Dunojaus regionas turėtų būti vertinamas tik kaip vienas daugiašalis ES remiamas regionas. Pripažinus Dunojaus regioną vienu ES remiamu regionu būtų galima:

54.

ragina Europos institucijas artimiausiu vystymosi laikotarpiu pripažinti Dunojaus regioną bendru daugiašaliu ES remiamu regionu. Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (ENPI) yra lanksčios priemonės, padedančios visapusiškai įtraukti šalis kandidates, galimas šalis kandidates bei trečiąsias šalis į bendrą remiamą regioną. Tolesnis šios paramos plėtojimas bus naudingas nuosekliam Dunojaus regiono vystymui. Šiuo požiūriu siūloma išnagrinėti, ar Komisijos atsakomybė už ERPF, PNPP ir ENPI vystymo priemones gali būti konsoliduota ir įgyvendinimas pavestas vienai Komisijos tarnybai.