6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/166

A.

kadangi Europos Sąjunga turėtų ir toliau teikti pirmenybę taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemai, sukurtai PPO, o ši sistema labai perspektyvi sąžiningos ir nešališkos tarptautinės prekybos požiūriu, nes joje nustatytos atitinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis,

B.

kadangi sėkmingas ir proporcingas Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) sudarymas yra ypač svarbus ir Europos Sąjungai, ir Indijai, ir kadangi laisvosios prekybos susitarimas netrukdo sudaryti dvišalių PPO+ susitarimų, kurie gali papildyti daugiašales taisykles,

C.

kadangi politiniai santykiai su Indija grindžiami 2004 m. strategine partneryste, 2005 m. bendru veiksmų planu, patvirtintu per ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą 2005 m. rugsėjo mėn. ir peržiūrėtu 9-ajame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime Marselyje, taip pat 1994 m. bendradarbiavimo susitarimu; kadangi laisvosios prekybos susitarimas turėtų remtis bendradarbiavimu, numatytu Bendradarbiavimo susitarimo 24 straipsnyje, ir turėtų būti pagal jį išplėstas,

D.

kadangi Europos Sąjunga yra didžiausias Indijos tiesioginių užsienio investicijų šaltinis, 2007 m. investavusi 10 900 000 000 eurų; o 2007 m. Europos Sąjungos investicijos sudarė 65 procentus visų tiesioginių užsienio investicijų srautų Indijoje; ir kadangi Indijos tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungoje padidėjo nuo 500 milijonų eurų 2006 m. iki 9 500 milijonų eurų 2007 m.,

E.

kadangi Indija 2000 m. buvo 17-oji pagal svarbą Europos Sąjungos prekybos partnerė, o 2007 m. – 9-oji; kadangi 2000–2006 m. ES prekyba prekėmis su Indija išaugo maždaug 80 procentų,

F.

kadangi Indijos prekybos ir reguliavimo aplinka ir toliau išlieka gana griežta; kadangi 2008 m. Pasaulio bankas skyrė Indijai 122 vietą (tarp 178 kitų šalių) pagal palankumo verslui sąlygas,

G.

kadangi, kaip nurodyta 2007–2008 m. Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos ataskaitoje, Indija užima 128 vietą pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (tarp 177 šalių), 35 procentai Indijos gyventojų gyvena, turėdami mažiau nei 1 dolerį per dieną, o 80 procentų gyventojų – mažiau nei 2 dolerius per dieną; kadangi pagal besivystančių šalių žmonių skurdo indeksą Indija užima 62-ą vietą tarp 108 besivystančių šalių, kurių indeksas apskaičiuotas; ir kadangi Indija yra viena iš šalių, kurioje labiausiai paplitęs vaikų darbas,

H.

kadangi dėl ekonominio Indijos valstijų netolygumo ir todėl neteisingo turtų ir nacionalinių pajamų paskirstymo reikia priimti papildomas ekonomikos politikos nuostatas, įskaitant mokesčių derinimą ir vargingiausių valstijų gebėjimų stiprinimo pastangas, suteikiant valstijoms galimybių naudoti lėšas,

I.

kadangi Indija yra vienintelė didžiausia naudos gavėja pagal bendrųjų lengvatų sistemos (BLS) programą; kadangi 2007 m. Europos Sąjungos lengvatinis importas iš Indijos sudarė 11 300 milijonų eurų, palyginti su 9 700 milijonais eurų 2006 m.,

J.

kadangi abi šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus mažinti muitų tarifus ir toliau liberalizuoti įmonių steigimąsi ir prekybą paslaugomis,

K.

kadangi patekimas į rinką turi būti reglamentuojamas skaidriomis ir tinkamomis taisyklėmis ir standartais, siekiant užtikrinti, kad prekybos liberalizavimas būtų naudingas,

L.

kadangi patekimą į rinką varžo tokios netarifinės prekybos kliūtys (NPK) kaip sveikatos ir saugos reikalavimai arba techninės kliūtys, kiekybiniai ribojimai, atitikties procedūros, prekybos apsaugos mechanizmai, muitinės procedūros, vidaus mokesčiai ir nesugebėjimas priimti tarptautinių normų ir standartų,

M.

kadangi reikėtų deramai atsižvelgti į intelektinės nuosavybės teisių (INT), įskaitant patentų, prekės arba paslaugų ženklų, autorių teisių ir gretutinių teisių, geografinių nuorodų (įskaitant kilmės ženklus), pramoninio dizaino ir integruotos vietos topografijos pripažinimo, tinkamos bei veiksmingos apsaugos, įgyvendinimo ir vykdymo aspektus,

N.

kadangi Indija yra viena iš šalių, iš kurių valstybių narių muitinės konfiskavo daugiausia suklastotų vaistų (30 procentų iš bendro skaičiaus); kadangi nenorminiai ir suklastoti vaistai skatina atsparumą vaistams ir dėl to didėja sergamumas bei mirtingumas,

O.

kadangi Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams; kadangi tai sudaro esminę susitarimo dalį,

P.

kadangi pagal 2008 m. pasaulinį bado indeksą Indija užima 66 vietą tarp 88 besivystančių ir pereinamojo laikotarpio šalių; ir kadangi iš Indijos bado indekso matyti, kad nė viena valstija nepatenka į teritorijų, kuriose mažas alkis arba vidutinis alkis, kategorijas; dvylika valstijų patenka į nerimą keliančios padėties teritorijų kategoriją; o keturios valstijos – Pendžabas (Punjab), Kerala (Kerala), Harjana (Haryana) ir Asamas (Assam) – patenka į pavojingos padėties teritorijų kategoriją,

Q.

kadangi laisvosios prekybos susitarimas turėtų apimti įsipareigojimus dėl socialinių bei aplinkos apsaugos standartų ir tvariosios plėtros, taip pat veiksmingą tarptautiniu mastu socialinėje ir aplinkos srityje nustatytų standartų įgyvendinimą kaip būtiną sąlygą padoriam darbui skatinti, šalies viduje veiksmingai įgyvendinant pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartus,

R.

kadangi Indija nepasirašė branduolinio ginklo neplatinimo sutarties; kadangi Branduolinių medžiagų tiekėjų grupė panaikino Indijos branduolinės prekybos embargą ir JAV Kongresas patvirtino JAV ir Indijos branduolinio bendradarbiavimo sutartį,

S.

kadangi 9-ajame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime Marselyje pasirašytas Horizontalusis aviacijos susitarimas ir Indija buvo vienuolikta transporto vykstančio tarp ES ir ne ES šalių keleivių atžvilgiu; kadangi Europos Sąjunga ir Indija patvirtino peržiūrėtą Bendrąjį veiksmų planą ir įtraukė į 2005 m. strateginę partnerystę naujas sritis ir kadangi Indijoje įkurtas Europos verslo ir technologijų centras,

1.

mano, kad LPS turėtų atitikti PPO taisykles ir įsipareigojimus; mano, kad sėkmingas DPD ir toliau lieka Europos Sąjungos ir Indijos prekybos prioritetas, o derybos su Indija dėl laisvosios prekybos susitarimo tokiu būdu prisidės prie daugiašalių taisyklių papildymo;

2.

primena, kad ES ir Indijos strateginė partnerystė yra grindžiama bendraisiais principais ir vertybėmis, kurios atsispindi 1994 m. EB ir Indijos bendradarbiavimo susitarime ir 2005 m. bendrųjų veiksmų plane; konkurencija pagrįstas naujasis laisvosios prekybos susitarimas turėtų papildyti 1994 m. bendradarbiavimo susitarimą, su kuriuo jis turėtų būti teisiškai ir instituciškai susijęs;

3.

pritaria 9-ojo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir peržiūrėto Bendrojo veiksmų plano rezultatams; skatina besiderančias šalis konsultuotis su svarbiausiomis suinteresuotomis šalimis; primena Europos Sąjungos ir Indijos įsipareigojimą paspartinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo ir daryti esminę bei veiksmingą pažangą siekiant greitai sudaryti didelio užmojo ir proporcingos, įvairialypės prekybos ir investavimo susitarimą; yra nusivylęs lėta derybų eiga; ragina abi šalis iki 2010 metų sudaryti kompleksišką, ambicingą ir subalansuotą laisvosios prekybos susitarimą;

4.

ragina Indijos federalinės ir vietos valdžios institucijas suderinti savo politikos kryptis ir procedūras, siekiant kiek įmanoma padidinti būsimą naudą;

5.

remdamasis abiejų valstybių ekonomikos papildomumu, pabrėžia ES ir Indijos prekybos ir ES bei Indijos investicijų potencialą ir augimą ateityje, taip pat didžiules galimybes, kurias teikia LPS; ES ir Indijos LPS laiko abipusiškai naudingu veiksmų planu, bet rekomenduoja atlikti esamų sektoriui būdingų sunkumų vertinimą; be to, pabrėžia, kad LPS turėtų užtikrinti, kad prekybos didėjimas būtų naudingas kuo didesniam skaičiui žmonių ir padėtų Indijai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), taip pat užkirsti kelią aplinkos nykimui;

6.

ragina šalis taip pat aptarti galimus LPS nepatogumus ir būdus, kuriais dėl greito rinkų atvėrimo gali būti daromas neigiamas poveikis žmonių vystymuisi ir lyčių lygybei;

7.

prašo Komisijos įtraukti didelio masto tvarios plėtros skyrių kaip esminę LPS dalį, kuriai būtų taikomas standartinis ginčų sprendimo mechanizmas;

8.

palankiai vertina daugelio laisvosios prekybos modelių rezultatus, iš kurių matyti, kad laikantis LPS padidėtų bendras ES ir Indijos eksportas ir importas; pabrėžia, kad esant vidutiniam augimo tempui dvišalės prekybos apimtis iki 2010 m. turėtų viršyti 70 700 milijonų eurų ir iki 2015 m. – 160 600 milijonų eurų;

9.

atkreipia dėmesį kad vidutiniai Indijos taikomi tarifai sumažėjo tiek, kad juos galima lyginti su kitų Azijos šalių tarifais, ypač Indijos vidutinis taikomas tarifas, kuris dabar yra 14,5 procento, palyginti su ES 4,1 procento vidurkiu;

10.

mano, kad svarbu, jog LPS patvirtintų Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių ir Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių nuostatas; ragina Komisiją šiuo požiūriu atkreipti dėmesį į tokius neišspręstus klausimus kaip gyvūnų gerovė;

11.

atkreipia dėmesį, kad Indija yra susirūpinusi dėl mikrobiologinių standartų nepakankamo suderinimo ES, Reglamento dėl cheminių medžiagų. registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) išvadų, brangių pažymėjimų dėl vaistų eksportavimo į ES išdavimo ir brangių atitikties procedūrų dėl EB ženklo, ir pabrėžia, kad šiuos klausimus būtina išspręsti LPS; ragina abi šalis užtikrinti, kad reguliavimas ir netarifinės prekybos kliūtys būtų tvarkomi taip, kad nebūtų varžoma visa prekyba; ragina ES ir Indiją artimiau bendradarbiauti skirtingose darbo grupėse siekiant skaidresnės techninių taisyklių ir standartų sistemos; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą Indijos gamintojams, kurie stengiasi pasiekti ES standartus, ypač sveikatos, aplinkos ir socialinių aspektų požiūriu, taip kuriant abipusiškai naudingą padėtį;

12.

pripažįsta, kad Indijos standartų sistema vis dar kuriama; ragina Indijos standartų biurą ir Centrinę vaistų standartų kontrolės organizaciją suderinti savo standartus su tarptautiniais standartais ir didinti standartų rengimo skaidrumą, tobulinant testavimo ir sertifikavimo procedūras; yra susirūpinęs dėl higienos ir augalų sanitarijos priemonių ir standartų įgyvendinimo bei stebėjimo; ragina Komisiją suteikti atitinkamą paramą pajėgumo ir kvalifikuotų žmogiškų išteklių Indijos reguliavimo institucijose stiprinimui;

13.

pabrėžia, kad LPS apima privalomąjį ginčų sprendimo mechanizmą „valstybė valstybei“, nuostatas dėl tarpininkavimo, susijusio su NPK, antidempingo ir kompensacinio muito priemonių ir bendrojo išimties straipsnio, grindžiamo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT) XX ir XXI straipsniais;

14.

pripažįsta, kad paslaugų sektorius yra greičiausiai augantis Indijos ekonomikos sektorius; pažymi, kad Indija turi aktyvių interesų dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) 1 ir 4 būdų liberalizavimo; Europos Sąjunga norėtų užbaigti daugelio 3 būdo paslaugų patekimo į rinką ir nacionalinio vertinimo liberalizavimą;

15.

nurodo, kad paslaugų liberalizavimas jokiu būdu neturi trukdyti turėti teisę reglamentuoti paslaugas, įskaitant viešąsias paslaugas;

16.

pažymi, kad, pasak Indijos prekybos ir pramonės federacijos, dvišalė prekyba paslaugomis iki 2015 m., kai bus įgyvendintas LPS dėl paslaugų, turėtų viršyti 246 800 milijonų eurų;

17.

pažymi, kad ES ir Indijos prekyba paslaugomis palyginti neproporcinga; ES eksportuoja 1,5 procento paslaugų į Indiją, o Indija į ES eksportuoja 9,2 procento viso savo eksporto;

18.

ragina Indiją rengti tinkamus duomenų apsaugos teisės aktus, kurie Indijai suteiktų galimybių pasiekti šalies, kurioje apsaugos lygis pakankamas, būklę ir sudarytų sąlygas asmens duomenis perduoti iš Europos Sąjungos laikantis ES teisės aktų;

19.

pažymi, kad Indijos telekomunikacijų paslaugų rinka yra penkta pagal dydį pasaulyje ir kad telekomunikacijų rinka per paskutinius penkerius metus kasmet išaugdavo apie 25 procentus; pritaria užsienio nuosavybės ribojimų mažinimui telekomunikacijų srityje, bet apgailestauja, kad vis dar išlieka vidaus politikos suvaržymų; todėl ragina sumažinti paslaugų teikėjų licencijavimo ribojimus ir pašalinti politikos netikrumą dėl tarifų bei tarpusavyje susijusios tvarkos; pabrėžia poreikį pakeisti senus sektorių reglamentuojančius teisės aktus naujais perspektyvias teisės aktais, kurie apimtų su kibernetika susijusius teisės aktus ir naują licencijavimą; mano, kad telekomunikacijų ir informacinių technologijų sektoriai yra pagrindinės Indijos ekonomikos varomosios jėgos ir kad Indija turi tapti telekomunikacijų gamybos centru, sudarant palankesnes sąlygas Specialiosioms ekonominėms zonoms, kurios būdingos telekomunikacijoms; pabrėžia didžiules gamybos sektoriaus galimybes;

20.

kalbant apie palydovų sektorių, ragina Indiją pradėti dialogą su ES bendrovėmis ir atverti joms savo rinką, siekiant:

21.

pritaria Indijos įsipareigojimui leisti užsienio advokatų kontoroms veikti Indijoje, nes toks atvirumas bus labai naudingas Indijos ekonomikai ir teisininko profesijai, taip pat Europos advokatų kontoroms, turinčioms tarptautinės teisės patirtį, ir jų klientams; ragina Komisiją kartu su Indijos valdžios institucijomis ištirti teisės paslaugų liberalizavimo galimybę ir taikymo sritį LPS;

22.

pažymi, kad numatyti LPS siekiai nebus visiškai įgyvendinti, jeigu nebus prisiimti 4 būde apibrėžti įsipareigojimai; pabrėžia, kad labai naudingi profesinės kvalifikacijos akreditavimas nacionaliniu bei ES mastu ir susitarimai dėl abipusio pripažinimo ir licencijavimo reikalavimų ES ir Indijoje specialistų teikiamoms paslaugoms, kuriuos galima nesunkiai įtraukti į LPS; vis dėlto prašo išsamios atskirų valstybių narių analizės;

23.

ragina Indiją palaipsniui liberalizuoti bankų ir draudimo sektorius;

24.

ragina Indiją užtikrinti, kad pagal būsimą persvarstytą pašto įstatymo projektą nebūtų sumažintos dabartinės patekimo į rinką galimybės skubių siuntų gabenimo paslaugų teikėjams ir ragina Komisiją stengtis, kad Indija visiškai įsipareigotų dėl skubių siuntų gabenimo paslaugų ir dėl skubių siuntų krovininių važiuoklių paslaugų oro uostose saviteikos, siekiant išsaugoti patekimo į rinką galimybes ir ateityje;

25.

prašo Indiją būti atviresnę ir valstybių narių piliečiams, verslininkams ir politikams teikti daugkartines vizas mažiausiai vieneriems metams;

26.

ragina Komisiją į LPS įtraukti skyrių dėl investicijų, kuriame būtų nuostatos, numatančios vieno informacijos teikimo investuotojams punkto sistemą;

27.

pritaria Europos verslo ir technologijų centro Naujajame Delyje įsteigimui, kuriuo siekiama stiprinti Indijos ir valstybių narių į verslo klientus orientuotą bei technologinį bendradarbiavimą;

28.

primena, jog siekiant naudingų investicijų, reikia tinkamai sukurtų principų ir taisyklių; į tai atsižvelgdamas patvirtina savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujosios partnerystės (13); todėl ragina Komisiją LPS propaguoti taisykles, skirtas tarptautinėms susitarimo bendrovėms, siekiant užtikrinti, kad investuotojai laikytųsi pagrindinių TDO standartų, socialinių ir aplinkos įsipareigojimų bei tarptautinių susitarimų ir taip būtų pasiekta ekonomikos augimo ir aukštesnių socialinių bei aplinkos standartų pusiausvyra;

29.

primena, kad nors laisvosios prekybos susitarimo skyriai dėl investicijų paprastai lydimi įsipareigojimų liberalizuoti kapitalo judėjimą ir atsisakyti kapitalo kontrolės, tokias išlygas reikia vertinti labai atsargiai, atsižvelgiant į kapitalo kontrolės – ypač besivystančių šalių – svarbą mažinant finansinės krizės poveikį; primygtinai ragina ES tarptautinių forumų metu skatinti didesnę kolektyvinę Indijoje įsikūrusių užsienio bendrovių atsakomybę ir tuo pat metu ragina susitarti su Indijos vyriausybe dėl veiksmingos darbuotojų teisių šalies ir užsienio bendrovėse, įsikūrusiose Indijoje, stebėjimo sistemos sukūrimo;

30.

ragina Komisiją į laisvosios prekybos susitarimą įtraukti skyrių dėl investicijų, kuris būtų svarbi susitarimo dalis ir taip padėtų sudaryti sąlygas daug sklandesniam investavimui į vieni kitų rinkas, skatinat investicinius sandorius, juos apsaugant ir tiriant betarpiškas galimybes; siūlo, kad tokioje investavimo sutartyje galėtų būti numatyta sukurti abiejų šalių ekonomikos vieno informacijos teikimo investuotojams punkto sistemą, kurioje būtų jiems aiškinami investavimo taisyklių ir praktikos skirtumai bei teikiama informacija visų teisinių aspektų klausimais;

31.

pažymi, kad Indija nepageidauja į laisvosios prekybos susitarimą įtraukti viešųjų pirkimų klausimo; ragina Komisiją derėtis dėl veiksmingų ir skaidrių viešųjų pirkimų sistemų; ragina Indiją taikyti skaidrias ir sąžiningas procedūras sudarant viešąsias sutartis ir Europos įmonėms sudaryti galimybes naudotis viešųjų pirkimų sistemomis;

32.

ragina įgyvendinti naująjį Indijos konkurencijos įstatymą; mano, kad ES į laisvosios prekybos susitarimą turėtų įtraukti Sutarties 81 ir 82 straipsnius, kad užtikrintų konkurencijos politikos įsipareigojimų vykdymą;

33.

pritaria Indijos ryžtingiems įsipareigojimams laikytis griežtos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos reikalavimų ir pasinaudoti TRIPS numatytomis lankstumo nuostatomis, kad įvykdytų visuomenės sveikatos įsipareigojimus, visų pirma dėl galimybės įsigyti vaistų; skatina griežtai įgyvendinti ir vykdyti šios sistemos nuostatas; ragina Komisiją ir susijusias Indijos valdžios institucijas koordinuoti veiksmus siekiant veiksmingai kovoti su klastojimu, ypač su vaistų klastojimu;

34.

ragina Europos Sąjungą ir Indiją užtikrinti, kad pagal LPS prisiimti įsipareigojimai nesudarytų kliūčių įsigyti pagrindinių vaistų, kol Indijoje ši pramonės šaka plėtojasi nuo nepatentuotų vaistų į pramonės šaką, pagrįsta moksliniais tyrimais;

35.

ragina Europos Sąjungą ir Indiją finansuoti ir remti priemones bei iniciatyvas, pavyzdžiui, premijų fondus, patentų susivienijimus ir kitas priemones, siekiant remti galimybę įsigyti vaistų ir skatinti vaistų naujoves, ypač vaistų nuo negydomų ligų;

36.

pripažįsta, kad pagrindinis plėtros skyrius yra esminė LPS dalis, kuriai taikomas standartinis ginčų sprendimo mechanizmas;

37.

ragina Europos Sąjungą ir Indiją užtikrinti, kad prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos nebūtų skatinamos mažinant aplinkos apsaugos standartus arba pagrindiniuose darbo ir sveikatos bei saugos darbe standartuose ir įstatymuose numatytus reikalavimus;

38.

prašo ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas ir veiksmingai jas taikyti;

39.

yra susirūpinęs dėl vaikų darbo Indijoje, nes jie labai dažnai išnaudojami ir dirba nesaugiomis bei sveikatai kenksmingomis sąlygomis; prašo, kad Komisija aptartų šį klausimą per derybas dėl LPS ir paprašytų Indijos vyriausybės dėti kuo daugiau pastangų pagrindinėms priežastims pašalinti ir taip panaikinti šį reiškinį;

40.

pripažįsta naują Indijos vaikų darbo teisę, kuri pradėta taikyti 2006 m. ir pagal kurią jaunesniems kaip 14 m. vaikams draudžiama dirbti tarnais namų ūkiuose arba maisto produktų kioskuose, ir ragina Europos Sąjungą toliau skatinti Indiją ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, Konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus bei Konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, nes tai būtų teigiamas žingsnis siekiant galimo vaikų darbo panaikinimo;

41.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų daryti spaudimą Indijos vyriausybei, kad ji spręstų priverstino darbo už skolas problemą, su kuria susiduria milijonai Indijos žmonių, ypač dalitų ir adivasių bendruomenės. manoma, kad šis klausimas nėra tinkamai sprendžiamas dėl administracinės ir politinės valios trūkumo;

42.

ragina ES į Europos Sąjungos ir Indijos LPS įtraukti nuostatą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad ES bendrovės, naudodamosi specialiosiomis ekonominėmis zonomis, privalo gerbti pagrindines darbo teises ir kitas darbo teises, grindžiamas TDO konvencijomis, kurias ratifikavo Indija;

43.

pabrėžia, kad žmogaus teisės ir demokratijos išlygos sudarytų esminę LPS dalį; yra susirūpinęs dėl to, kad Indijoje nuolat persekiojamos religinės mažumos ir žmogaus teisių gynėjai, taip pat dėl dabartinės žmogaus teisių ir saugumo padėties Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje;

44.

ragina Komisiją, Tarybą ir Indiją užtikrinti kad LPS nebūtų žalingas nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų grupėms, pvz., dalitams ir adivasiams, ir kad galima laisvosios prekybos susitarimo teikiama nauda pasiektų visus visuomenės narius;

45.

pritaria Europos Sąjungos ir Indijos prisiimtiems įsipareigojimams bendradarbiauti civilinių branduolinių tyrimų srityje; pažymi, kad Indija nepasirašė neplatinimo sutarties (NS) ir Branduolinių medžiagų tiekėjų grupė pateikė jai atsisakymo dokumentą; ragina Indiją pasirašyti NS;

46.

tikisi, kad Komisija ir Taryba pateiks LPS Parlamento pritarimui pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą;

47.

prašo Komisijos ir Tarybos patvirtinti Indijos įsipareigojimą derėtis dėl ES laisvosios prekybos susitarimo su nauja Indijos vyriausybe po būsimų visuotinių rinkimų;

48.

pažymi, kad Indijoje sparčiai didėja infliacija; pripažįsta, kad Indija, norėdama išlikti konkurencinga ir vis svarbesnė prekybos su ES partnerė, privalės daug investuoti į infrastruktūrą ir labai padidinti energijos gamybos pajėgumus; palankiai vertina vyriausybės planą per ateinančius 5 metus šiai sričiai skirti 500 milijardų JAV dolerių ir ragina privačias ir valstybines įstaigas visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant šį didžiulį projektą;

49.

pritaria Indijos Ministro pirmininko atidarytai naujai Srinagaro geležinkelio linijai, kuri sujungia Baramullą ir Qazigundą ir suteikia tūkstančius naujų darbo vietų; tiki, kad šio pobūdžio ekonominės iniciatyvos padidins Kašmyro gyventojų taikios ir klestinčios ateities galimybes;

50.

palankiai vertina Indijos pažangą tampant ne tik vystomosios pagalbos gavėja, bet ir teikėja;

51.

palankiai vertina pažangą bendradarbiaujant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse, įskaitant ES finansuojamą pagrindų programą; taip pat palankiai vertina tai, kad daug studentų iš Indijos mokosi Europos universitetuose pagal programą Erasmus Mundus;

52.

pažymi, kad jei Indijos ir Europos Sąjungos ekonominiai ryšiai bus paremti visuotine ES vertybių sistema, jie turėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims;

53.

pritaria tam, kad buvo pradėti specialieji veiksmai, skirti ES ir Indijos kultūriniam bendradarbiavimui 2007–2009 m. laikotarpiu, ypač švietimo, studentų mainų, mokymų ir kultūrų dialogo srityse;

54.

reiškia susirūpinimą dėl pasaulyje vis didėjančių prekių kainų ir jų poveikio skurdžiausiems gyventojams, įskaitant Indijos gyventojus, nes dėl to kyla stabilaus augimo sunkumų ir didėja skirtumai pasaulio mastu; ragina Europos Sąjungą ir Indiją koordinuoti visapusę strategiją, skirtą bendrai spręsti šią problemą;

55.

džiaugiasi tuo, kad Indija padarė didelę pažangą visuotinio pradinio lavinimo, skurdo mažinimo ir galimybių vartoti saugų geriamąjį vandenį didinimo srityse, tačiau pabrėžia, kad Indija vis dar atsilieka siekdama daugelio su sveikata susijusių TVT, pavyzdžiui, kūdikių mirtingumo mažinimo, motinų sveikatos gerinimo, vaikų mitybos gerinimo srityse ir susirgimų maliarija, tuberkulioze bei ŽIV/AIDS skaičiaus mažinimo srityse; yra susirūpinęs, kad dalitai ir adivasiai (vietinės gentys ir gyventojai) mažiausiai jaučia pažangą siekiant TVT ir toliau yra diskriminuojami apgyvendinimo, švietimo, užimtumo srityse bei dėl galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis;

56.

pastebi, kad, nepaisant tvaraus ekonomikos augimo, vis dar egzistuoja dideli skirtumai, o daugiau nei 800 mln. žmonių gyvena už mažiau kaip 2 JAV dolerius per dieną; yra ypač susirūpinęs dėl mažai teisių turinčių gyventojų, ypač moterų, vaikų, paribio grupių ir diskriminacijos aukų, pavyzdžiui, dalitų ir adivasių, bei kaimo gyventojų, padėties; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog pagal LPS nebūtų ribojami įgaliojimai, kurių Indijos vyriausybei reikia kovojant su skurdu ir nelygybe; ragina Komisiją ir Tarybą dirbti kartu su Indijos vyriausybe, siekiant gerinti šių gyventojų grupių padėtį ir išnagrinėti bendradarbiavimą ateityje atsižvelgiant į jų indėlį siekiant panaikinti diskriminaciją lyties bei kastos pagrindu, ir atsižvelgti į minėtą Parlamento rezoliuciją dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje;

57.

pabrėžia, kad didėjantis aplinkos niokojimas Indijoje virsta vis didesne problema, kuri turės neįsivaizduojamas ekonomines, socialines ir ekologines pasekmes, visų pirma daugumai skurdžiai gyvenančių Indijos gyventojų, taip pat pabrėžia, kad labai svarbu tęsti ES ir Indijos bendradarbiavimą šioje srityje;

58.

džiaugiasi poveikiu, kurį ekonomikos augimas turėjo tam tikriems Indijos regionams, ir ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, svarbiausius veikimo būdus ir pagrindines nacionalinės ir regionų politikos priemones, kurios skatina tokį poveikį, siekiant palengvinti mokymąsi regionuose ir pažangiosios patirties sklaidą;

59.

pritaria Indijos įsipareigojimui padidinti su sveikata susijusias valdžios sektoriaus išlaidas ir palaiko šį siekį tam, kad būtų užtikrintas atitinkamas veiksmingos sveikatos priežiūros prieinamumas, ypač kaimo zonose;

60.

mano, kad ES turi atkreipti ypatingą dėmesį į Indijos VMĮ sektorių, taigi siūlo stiprinti MVĮ pagal Europos Sąjungos ir Indijos vystomojo bendradarbiavimo programas taikant priemones, skirtas piliečių pasiūlytiems ir į rinką orientuotiems vietos projektams finansuoti;

61.

džiaugiasi dėl to, kad visoje Indijoje pradėjo populiarėti mikrokreditai ir kad buvo pripažinta, jog tai veiksmingas būdas skatinti vystymąsi vietos lygmeniu;

62.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Indijos vyriausybėms ir parlamentams.