6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/73

A.

kadangi pripažįstama, kad nors už miestų klausimus ir yra atsakinga nacionalinė, regioninė ir vietos valdžia, miestų teritorijos vis vien atlieka pagrindinį vaidmenį veiksmingai įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo strategijas, taigi yra laikomos itin svarbia sanglaudos politikos, už kurią yra atsakingos ES institucijos, sudedamąja dalimi,

B.

kadangi Leipcigo chartijoje išdėstyti ES tikslai yra užtikrinti integruotą požiūrį į miestų plėtros politikos įgyvendinimą siekiant sukurti aukštos kokybės miestų teritorijas, modernizuoti transporto, energetikos, komunalinių paslaugų ir informacijos tinklus ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, švietimą bei naujoves, ypač skurdžiuose vidiniuose miestų rajonuose ir teritorijose,

C.

manydamas, kad, viena vertus, lankstaus, pritaikomo ir dinamiško Leipcigo chartijos įgyvendinimo tvarkaraščio parengimo procesas, kuris yra būtina išankstinė sąlyga norint patenkinti ypač skirtingus įvairių Europos miestų poreikius ir kurį jau pradėjo pirmininkaujanti Prancūzija, ir, kita vertus, vėlesnis kiekvienos valstybės narės integruotos miestų plėtros planų parengimas gali pasirodyti labai naudingi siekiant pateikti informaciją apie įvairią padėtį ir suteikti galimybes įgyvendinti iniciatyvas, kurioms nustatyti aiškūs tikslai,

D.

kadangi reikia skirti miestus ir miestų teritorijas,

E.

kadangi, nors 80 procentų iš 492 mln. ES gyventojų gyvena miestuose, Europos Sąjungai visgi būdingas policentrinis vystymasis, vis dėlto valstybėse narėse yra reikšmingų gyventojų pasiskirstymo miestų, priemiesčių ir kaimų teritorijose skirtumų ir jose yra problemų, susijusių su nepakankamu atstovavimu miestų gyventojų interesams ir poreikiams struktūrinių fondų veiklos programose,

F.

kadangi miestų teritorijose sukuriama 70–80 procentų Europos Sąjungos BVP ir miestai laikomi naujovių centrais bei regioninės, nacionalinės ir ES plėtros centrais,

G.

kadangi vis dėlto, miestuose sunaudojama daugiau kaip 75 proc. pasaulio energijos ir išmetama 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl energijos gamybos, eismo, pramonės ir šildymo,

H.

kadangi dėl vidaus migracijos į sostines ir kitus didelius miestus dar labiau išryškėjo urbanizacijos tendencija ir kadangi dėl to augantis gyventojų skaičius yra didžiulė našta miestams, kurie plečiasi, nes jie turi patenkinti padidėjusius poreikius, susijusius su atliekų tvarkymu, būstu, švietimu ir užimtumu, ir kadangi ši urbanizacijos tendencija, kuri ir toliau didėja, sukelia didelių problemų kaimo vietovėms, nes jose netenkama žmogiškojo kapitalo, darbo jėgos, vartotojų ir studentų,

I.

kadangi dėl neseniai įvykusios precedento neturėjusios ES plėtros gerokai padaugėjo regioninių skirtumų ir prisijungė daug silpnėjančių miestų,

J.

kadangi nepaisant to, kad valstybės narės turi skirtingą politinę, institucinę ir konstitucinę sandarą, ES miestų teritorijoms būdingi bendri sunkumai, kuriuos reikėtų įveikti, ir bendros galimybės, kurias reikėtų išnaudoti, o tai parodo, jog reikia bendradarbiauti tarpusavyje ir dalytis gerąja patirtimi, kad Europos miestai galėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu,

K.

kadangi įgyvendinant ES erdvinę plėtrą susiduriama su ekonominio restruktūrizavimo, didelių svyravimų darbo rinkoje, neprieinamo viešojo transporto ir perkrautų transporto tinklų, ribotos tinkamos naudoti teritorijos, blogėjančios dėl miestų plėtros, mažėjančio gyventojų skaičiaus ir gyventojų senėjimo, kaimo vietovių ir mažų miestų tuštėjimo dėl gyventojų išvykimo į didelius miestus, augančios migracijos, socialinės atskirties, didelio ir vis didėjančio nusikalstamumo, „getų kūrimosi“ tam tikruose miestų rajonuose, prastos kokybės būstų, gyvenimo kokybės prastėjimo vargingose teritorijose, per mažo parkų ir poilsio zonų skaičiaus, aplinkos taršos, vandens ir atliekų bei nuosėdų valdymo kontrolės ir saugaus energijos tiekimo ir veiksmingo jos naudojimo problemomis,

L.

kadangi koordinuotas valdymas, o ypač elektroninis valdymas su visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, galėtų padėti sumažinti esamų problemų skaičių ir sąlygoti tai, kad miestų plėtra būtų nagrinėjama integruotu būdu – bendradarbiaujant su priemiesčio teritorijomis, besiribojančias su kaimo vietovėmis, ir atsižvelgiant į jas ir taikant šiuolaikinius miestų planavimo metodus, pavyzdžiui, pažangųjį augimą, naująjį miestų planavimą ir sumaniąją urbanistiką,

M.

kadangi miestų plėtros veikla yra ypač palanki prisijungti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), o sanglaudos politika vis dažniau siekiama skatinti miestų konkurencinį pranašumą,

N.

kadangi MVĮ, ypač mažosios įmonės ir mikroįmonės, amatininkai ir prekeiviai yra itin svarbūs siekiant išlaikyti veiklą miestų centruose ir ypač socialinę pusiausvyrą gyvenamuosiuose rajonuose, ir kadangi dėl miestų politikos transporto reglamentavimo, verslo veiklos, nekilnojamojo turto ir būsto kainų augimo srityse dažnai išnykdavo ekonominė veikla ir mažėdavo žmonėms skirtų paslaugų arba, atvirkščiai, taip įvykdavo dėl nuoseklios politikos nebuvimo,

O.

kadangi reikėtų ir toliau stiprinti miestų teritorijų ir kaimo vietovių partnerystę, nes miestų teritorijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį darnaus ir integruoto nutolusių vietovių vystymosi procese siekiant teritorinės sanglaudos ir harmoningos regionų plėtros,

1.

pabrėžia, kokia svarbi yra tvari miestų plėtra ir miestų teritorijų įnašas į regioninę plėtrą, ir ragina Komisiją reguliariai vertinti, matuoti, lyginti ir aptarti ES politikos krypčių poveikį miestų teritorijų ekonominei, socialinei, sveikatos, transporto, aplinkos ir saugumo padėčiai;

2.

apgailestauja, kad valstybės narės yra raginamos, bet ne įpareigojamos, skatinti tvarią miestų plėtrą kaip strateginį prioritetą; taigi reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepakankamai atsižvelgia į miestų aspektą įgyvendindamos sanglaudos politiką, ir ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su regionine ir vietos valdžia analizuoti ir vertinti pagrindinės iniciatyvos „URBAN“ įtraukimo poveikį ir reguliariai stebėti bei tirti ES fondų naudojimą miestų teritorijose;

3.

atkreipia dėmesį į teigiamą Bendrijos iniciatyvos „URBAN“ patirtį partnerystės, integruoto požiūrio ir metodo „iš apačios į viršų“ klausimais, nes naudojantis šia patirtimi buvo labai prisidėta prie remiamų projektų veiksmingumo ir tinkamumo; ragina atsižvelgti į šią patirtį teikiant struktūrinių fondų paramą miestams ir numatyti taikyti panašius mechanizmus plačiai teikiant finansavimą tvariai miestų plėtrai, kad kuo daugiau miestų galėtų tuo pasinaudoti;

4.

išreiškia nuomonę, kad nederėtų ir būtų net problemiška nustatyti bendros „miesto teritorijos“ ir, apskritai, termino „miestas“ apibrėžties, nes tai padarius nebūtų deramai atsižvelgiama į įvairią padėtį valstybėse narėse ir regionuose, ir todėl laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti paliekama nustatyti privalomą miestų teritorijų apibrėžtį ir jas pavadinti remiantis subsidiarumo principu ir bendrais europiniais rodikliais;

5.

ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių ir paremti savo sostines bei kitus didelius miestus, kurie siekia išspręsti naujas dėl urbanizacijos ir išaugusio gyventojų skaičiaus atsiradusias problemas, susijusias su atliekų tvarkymu, būstu, užimtumu ir švietimu; kalbėdamas apie bendresnius dalykus mano, kad demografiniai svyravimai ir miestų teritorijoms, ir kaimo vietovėms sukelia problemų, susijusių su darbo rinka, taip pat su darbą praradusių darbuotojų švietimu ir perkvalifikavimu bei mažėjančiu gyventojų skaičiumi kaimo vietovėse;

6.

mano, kad tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad akivaizdu, jog įvairaus pobūdžio valstybių narių konstituciniai mechanizmai nedera su suderintais metodais, nepaisant veiksmingo skirtingų lygmenų valdymo, būtų naudinga, kad valstybės narės, jei reikia, vykdydamos viešas konsultacijas apibrėžtų miesto aspektą taip, kaip pačios jį suvokia, kad būtų stiprinamas vidinis derinimas ir gerinami ryšiai su Komisija;

7.

pabrėžia, kad valstybės narės turi galimybę pavesti miestams struktūrinių fondų, skirtų įgyvendinti veiksmus, kuriais skatinama tvari miestų plėtra, valdymą; mano, kad įgaliojimų perdavimas suteiktų dvigubos pridėtinės vertės: viena vertus, miestams prisiėmus atsakomybę už visus veiksmus pradedant planavimu ir baigiant įgyvendinimu būtų veiksmingiau skatinamas regionų ir visos Europos augimas ir duodamas griežtesnis atkirtis vietos problemoms, kita vertus, tokiu būdų būtų itin stiprinami administraciniai vietos valdymo pajėgumai; vis dėlto apgailestauja, kad iki šiol nebuvo visiškai pasinaudota įgaliojimų perdavimo galimybe, galbūt teikiant savivaldos institucijoms visuotines dotacijas pagal veiklos programas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), ir yra įsitikinęs, kad kito programavimo laikotarpiu daugiasluoksnio valdymo sistemos kontekste miestų teritorijoms turėtų būti numatytas aiškus tarpininkių vaidmuo, ir mano, kad miestų aspektas ir įgaliojimų perdavimas turėtų būti privalomas regioninėje politikoje; reikėtų stengtis, kad dėl įgaliojimų perdavimo nebūtų suskaldyta regionų politika, būtent todėl būtų tikslinga atsargiai nustatyti įgaliojimų perdavimo tvarką;

8.

pabrėžia integruoto požiūrio į miestų plėtros planavimą svarbą; siūlo, kad bet kokia valstybinė pagalba miestų plėtrai turėtų būti remiama integruotos miestų plėtros projektais; ragina įtraukti integruotą požiūrį į privalomų sąlygų, kuriomis remiantis suteikiamos struktūrinių fondų lėšos ir Europos investicijų banko paskolos sąrašą, kiek įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau negu iki kito programavimo laikotarpio; ragina Komisiją parengti gaires, apimančias rekomendacijas ir gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su integruotos miestų plėtros projektais, ir sudaryti sąlygas nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms dalytis gerąja patirtimi;

9.

ragina valstybes nares įgyvendinant nacionalines bendrąsias strategijas ir veiklos programas pirmenybę teikti projektų, kurie skirti tvarios miestų plėtros planams, finansavimui;

10.

rekomenduoja, kad tvarios miestų plėtros planus sudarytų bent kai kurie iš šių dalykų: atliekų tvarkymo planas, triukšmo žemėlapiai ir veiksmų planai, vietos oro ir aplinkos taršos programos, demografinio augimo perspektyvos, naujų miesto gyvenamųjų rajonų poreikis, dykviečių ir apleistų pastatų panaudojimas, nuosmukį patiriančių gyvenamųjų rajonų ir rajonų, kuriuose nebeliko pramonės, atgaivinimas, viešosios paslaugos ir galimybė jomis naudotis, miestų struktūra ir želdynų dalis, neįgaliesiems skirta infrastruktūra, kultūros, istorijos ir gamtos paveldo puoselėjimas, vandens ir energijos poreikių įvertinimas ir veiksmingas jų naudojimas, galimybė naudotis viešuoju transportu, veiksmingas eismo valdymas, pažeidžiamų grupių (migrantų, mažumų, žemos kvalifikacijos asmenų, neįgaliųjų, moterų ir kt.) įtrauktis, galimybė įsigyti tinkamą gyventi būstą palankia kaina ir kovos su nusikalstamumu planai;

11.

mano, kad tik tada, kai bus pakankamai tvarios miestų plėtros išteklių, bus galima veiksmingai parengti integruotos miestų plėtros projektus, ir todėl rekomenduoja tam tikriems veiksmams sutelkti turimus išteklius; siūlo nustatyti minimalias struktūrinių fondų išlaidas per programavimo laikotarpį vienam gyventojui, kurių mažiausias dydis turi būti nustatytas taip, kad šios sumos skyrimas nebūtų nepakeliama našta regionui;

12.

nustato, kad reikia skubiai sustiprinti administracinius vertikalaus ir horizontalaus miestų valdymo pajėgumus, ir atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad būtinai reikia priimti integruotą požiūrį miestų plėtros politikai įgyvendinti (kuriame sprendžiami esminiai su kasdieniu piliečių gyvenimu susiję klausimai, pvz., transportas, viešosios paslaugos, gyvenimo kokybė, užimtumas ir vietos ekonominė veikla, saugumas ir kt.), įtraukiant į šią veiklą nacionalines vyriausybes kartu su regionine ir vietos valdžia ir visomis kitomis tiesiogiai susijusiomis suinteresuotosiomis viešojo ir privačiojo sektorių šalimis remiantis partnerystės principu;

13.

pripažįsta, kad miestų valdžiai sunku suderinti Europos socialinio fondo (ESF) teikiamą finansavimą vykdant ekonominę ir socialinę plėtrą su ERPF teikiamu finansavimu planuojant investicijas į fizinę infrastruktūrą; mano, kad reikėtų persvarstyti principą „viena programa – vienas fondas“ ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų geriau išnaudoti ERPF ir ESF finansavimo sąveiką ir stiprinti integruotą finansavimą; ragina Komisiją tolimesnėje ateityje išnagrinėti galimybę sujungti abu fondus, jei taip būtų galima užtikrinti procedūrų supaprastinimą;

14.

palaiko mintį taikyti atnaujinamųjų programos „JESSICA“ fondų principą ir panaudoti jo miesto teritorijų ekonominio augimo galimybes ir mano, kad reikia, jog per kitą programavimo laikotarpį visa regioninė politika būtų žymiai labiau remiama iš atnaujinamųjų fondų, iš kurių teikiami kreditai, o ne vien dotacijomis, kaip yra dabar;

15.

pažymi, kad privatusis sektorius turi potencialo miestų plėtrai, ir mano, kad reikia sistemingai numatyti ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą, kad siekiant spręsti didžiąsias ekonomines ir socialines miestų teritorijų problemas būtų sukurtos naujoviškos finansavimo programos ir projektai, ypač infrastruktūros kūrimo ir būsto; pažymi, kad ši strategija remiasi aiškiomis ir skaidriomis etikos taisyklėmis, ypač susijusiomis su viešųjų valdžios institucijų, kurios turi vadovaudamosi subsidiarumo principu priimti strateginius sprendimus ir pasirinkti paslaugų teikimo būdus, rengti technines sąlygas ir išlaikyti tam tikro lygio kontrolę, veikla;

16.

pabrėžia miestų aspektų įgyvendinimo ir administravimo veiksnius ir reikalauja, kad būtų toliau stengiamasi supaprastinti sanglaudos politikos vykdymo taisykles ir bendrai sumažinti per didelę biurokratiją valdant ir kontroliuojant fondus ir atskirus projektus;

17.

pažymi, kad, be sanglaudos politikos, yra kitų Bendrijos politikos krypčių, pagal kurias taip pat teikiama finansinė pagalba miestų teritorijoms, ir todėl ragina Komisiją sukurti ir pasiūlyti konkrečių politikos pokyčių, kurie padėtų sutelkti visus ES išteklius, skiriamus miestų teritorijoms siekiant užtikrinti, kad integruotas požiūris bus faktiškai įgyvendintas, visada atsižvelgiant į sanglaudos politiką;

18.

mano, kad valstybių narių valdymo struktūros prastai pritaikytos horizontaliam bendradarbiavimui skatinti, ir aktyviai ragina Komisiją paskatinti taikyti tarpsektorinio valdymo struktūros principą;

19.

ragina, kad finansiniai, žmoniškieji ir organizaciniai ištekliai būtų naudojami veiksmingiau siekiant miestelių ir miestų sukurtiems tinklams tvarios miestų plėtros srityje kurti ir stiprinti, nes jie yra svarbūs teritoriniam bendradarbiavimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina turėti infrastruktūrą, kuri galėtų padėti išsaugoti savitumus (pvz., istorinius), prisidėtų prie modernizacijos (pvz., inovacijų centrai), ekonomikos augimo (pvz., MVĮ) ir sezoninės veiklos, ir ragina Komisiją iniciatyva „Regionai už ekonominius pokyčius“ sustiprinti miestų vietovių padėtį;

20.

pažymi, kad norint tinkamai įgyvendinti regioninės plėtros politiką ir tvaraus teritorijų vystymosi strategiją reikia turėti suderintų miestų teritorijoms ir priemiesčiams skirtų ir todėl darančių poveikį tikram regionų sanglaudos plėtojimui priemonių ir pakartoja, kad kaimo plėtros politika daro svarbų teritorinį poveikį ir kad miestų ir kaimo plėtros politikos sritys nepakankamai integruojamos; pabrėžia, kad reikia siekti tikros šių politikos krypčių sinergijos, kurios rezultatas būtų realios plėtros galimybės, ir skatinti vietovių patrauklumą ir konkurencingumą; ragina valstybes nares ir regionus pasinaudoti miesto ir kaimo partnerystės priemone, kad būtų pasiektas darnios erdvinės plėtros tikslas;

21.

ragina Komisiją toliau tobulinti ir reguliariai atnaujinti miestų auditą ir kartu teikti informaciją apie visų valstybių narių miesto ir kaimo atotrūkį, kad turėtų aiškų padėties vaizdą ir galėtų nustatyti konkrečius subalansuotos miestų ir kaimų plėtros poreikius;

22.

rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės įsteigtų aukšto lygio Europos miestų plėtros grupę ir kad miestų plėtros politikai Sąjungos lygmeniu būtų taikomas atvirasis koordinavimo metodas;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.