25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/11

A.

kadangi valstybėse narėse Direktyvos 2002/14/EB perkėlimas į nacionalinę teisę užtruko ir kai kurios valstybės narės apsiribojo šios direktyvos pritaikomų minimalių reikalavimų kai kuriais aspektais perėmimu,

B.

kadangi dabartinė finansų krizė paveiks Europos ekonomiką europiniu lygmeniu restruktūrizuojant, sujungiant ir perkeliant įmones,

C.

kadangi Direktyvos 2002/14/EB tikslas buvo sukurti bendrą darbuotojų informavimo apie įmonių, kuriose jie dirba, ateitį ir veiksmingo konsultavimosi su jais, siekiant numatyti šių įmonių ekonominį vystymąsi, sistemą,

D.

kadangi darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais yra pagrindiniai socialinės rinkos ekonomikos elementai ir jie neturi būti laikomi kliūtimi ekonominiam įmonių vystymuisi,

E.

kadangi Europos Sąjungoje yra 23 mln. įmonių, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų (t. y. 99 % visų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 100 mln. žmonių), ir kadangi ES institucijų pareiga yra užtikrinti ir pagerinti darbuotojų teisę būti informuotiems ir kad su jais būtų konsultuojamasi,

1.

sutinka, kad kai kurios valstybės narės labai vėluoja perkelti Direktyvą 2002/14/EB į nacionalinę teisę, todėl jai įvertinti dar reikės daugiau laiko; tačiau pažymi, kad valstybėse narėse, kuriose nebuvo bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos, šios direktyvos poveikis yra akivaizdus;

2.

ragina valstybes nares, dar tinkamai neperkėlusias Direktyvos 2002/14/EB į nacionalinę teisę, kuo skubiau tai padaryti;

3.

mano, kad būtina, jog pagal Komisijos iniciatyvas šioje srityje ir glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis atitinkamų valstybių narių institucijomis ir socialiniais partneriais būtų siekiama išsamiau išnagrinėti ir išspręsti problemas keliančius klausimus, kurių kilo aiškinant Direktyvą 2002/14/EB arba derinant jos perkėlimo nuostatas;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, rengdamos savo Direktyvos 2002/14/EB perkėlimo priemones, neatsižvelgė į kai kuriuos jaunus darbuotojus, moteris, dirbančias ne visą darbo dieną, ir darbuotojus, dirbančius trumpai pagal terminuotą darbo sutartį; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares priimti atitinkamas nuostatas, kad darbuotojų skaičius įmonėse būtų nustatomas laikantis šios direktyvos nurodymų, t. y. kad darbuotojų skaičius būtų nustatomas visada pagal faktinį darbuotojų skaičių, netaikant kitų sąlygų;

5.

tvirtina, kad būtina, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į nusistovėjusią nacionalinę tvarką, tiksliai numatytų sąlygas ir ribas, susijusias su Direktyvos 2002/14/EB 6 straipsniu dėl konfidencialios informacijos, ir atkreiptų dėmesį į:

6.

prašo, kad valstybės narės, nustatydamos savo perkėlimo priemones:

7.

ragina valstybes nares, kuriose nenumatyta veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų (kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje) darbdaviams, kurie negerbia darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisių, šias sankcijas nustatyti;

8.

ragina visas valstybes nares, kuriose nėra darbuotojų atstovų apsaugos sistemos, ją sukurti;

9.

siūlo valstybėms narėms, kuriose darbuotojų atstovų apsauga tradiciškai užtikrinta profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų pasiektu susitarimu, numatyti tvirtą papildomą šių darbuotojų atstovų apsaugą, jei derybos žlugtų;

10.

mano, kad būtina parengti ir valstybėms narėms pateikti galimų sankcijų darbdaviams, kurie negerbia pagal Direktyvą 2002/14/EB nustatytų darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisių, sistemą;

11.

pabrėžia, kad subsidiarumas negali būti argumentas, kuriuo galima pateisinti valstybių narių įsipareigojimo nustatyti sankcijas, kurių pakaktų sulaikyti darbdavius nuo Direktyvos 2002/14/EB pažeidimo, nesilaikymą;

12.

atkreipia dėmesį į 1994 m. birželio 8 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus (10), pagal kuriuos tos valstybės narės, kurių procedūrinė ir institucinė sistema yra nepakankama, privalo sukurti tinkamas teisines priemones ir taip nustatyti tinkamas administracines arba teismines procedūras ir tinkamas, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas darbdaviams, kurie nesilaiko savo įsipareigojimo informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais;

13.

ragina valstybes nares, kol bus persvarstyta Direktyva 2002/14/EB nustatant administracinės arba teisminės procedūros priemones ir sankcijas darbdaviams, kurie nesilaiko įsipareigojimo informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais, vadovautis Teisingumo Teismo praktika;

14.

mano, kad būtina užtikrinti, jog valstybių narių priimtose perkėlimo nuostatose būtų užtikrintas savaiminio darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais teisės įgijimas, nes tai atitinka teisingą Direktyvos 2002/14/EB aiškinimą;

15.

mano, kad būtina nustatyti darbuotojų atstovo pareigų vykdymo taisykles, kad šios pareigos būtų vykdomos darbo metu ir už tai būtų atitinkamai atlyginama;

16.

mano, kad viešojo administravimo sektoriaus darbuotojų atstovams ir atstovams iš valstybinio ir finansų sektoriaus įmonių būtina užtikrinti tokias pačias informavimo ir konsultavimosi su jais teises, kokios suteikiamos kitiems darbuotojams;

17.

mano, kad būtina persvarstyti galimybės pasinaudoti tiesioginėmis konsultacijomis, jei yra išrinkto organo arba profesinių sąjungų atstovavimo struktūra, mastą ir išvengti darbdavio kišimosi per tiesiogines konsultacijas svarstant temas, kurios kolektyvinėse derybose priklauso profesinių sąjungų sričiai, pvz., darbo užmokestis;

18.

reikalauja ištirti būtinybę pakeisti įmonės ar padalinio darbuotojų skaičiaus ribas, nuo kurių taikoma Direktyva 2002/14/EB, kad į jos taikymo sritį nepatektų tik mikroįmonės;

19.

atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad nors kyla abejonių dėl tikslios sąvokos „įmonė“ apibrėžties Direktyvoje 2002/14/EB, Teisingumo Teismo praktika šiuo klausimu yra išsami, ir ragina valstybes nares taikant įgyvendinimo priemones atsižvelgti į šią praktiką, kad būtų taikoma pažeidimo procedūra, jei nevykdomos minėtosios įgyvendinimo priemonės;

20.

primygtinai reikalauja, kad Komisija nedelsdama imtųsi priemonių, kurias taikant būtų užtikrinama, jog valstybės narės veiksmingai perkeltų Direktyvą 2002/14/EB į nacionalinę teisę, kartu kontroliuodama visus aspektus, dėl kurių gali atsirasti trūkumų arba sunkumų pvz., nacionalines nuostatas ir nusistovėjusią tvarką, taikomas nustatant įmonės darbuotojų skaičių, specialių nuostatų, numatytų 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikymą ir garantijų, susijusių su konfidencialumo reikalavimu, numatytu 6 straipsnyje, taikymą; ragina Komisiją pradėti pažeidimų procedūrą prieš valstybes nares, kurios neperkėlė šios direktyvos į savo teisę arba padarė tai netinkamai;

21.

ragina Komisiją pateikti taikant Direktyvą 2002/14/EB pasiektų rezultatų įvertinimo ataskaitą, atsižvelgiant į socialinio dialogo ir gebėjimo prognozuoti, imtis prevencinių veiksmų ir didinti užimtumą darbo rinkoje stiprinimą ir į galimybę išvengti administracinių, teisinių ir finansinių sunkumų mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse ir prireikus pridėti tinkamus pasiūlymus;

22.

pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl Europos privačiosios bendrovės statuto (COM(2008)0396), kuriame atsižvelgiama į konkrečius mažųjų įmonių poreikius;

23.

ragina Komisiją, kuri atsakinga už susijungimą ir perėmimą, pasirūpinti, kad priimant sprendimą dėl susijungimo ir perėmimo būtų laikomasi nacionalinės ir Bendrijos teisės nuostatų, susijusių su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais;

24.

mano, kad informacija, kuri, jei būtų atskleista, galėtų labai pakenkti įmonei ekonominiu požiūriu, turi būti visiškai konfidenciali tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas su įmone susijusiais esminiais ekonominiais klausimais (pvz., ketinimų protokolo (angl. letter of intent) forma);

25.

ragina Komisiją reguliariai pranešti apie darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisės įgyvendinimo gerinimą ir įtraukti šį klausimą į Europos socialinio dialogo (ir tarp įvairių sektorių, ir atskiruose sektoriuose) darbotvarkę;

26.

ragina Komisiją skatinti socialinius partnerius imtis aktyvių teigiamų veiksmų siekiant daryti įtaką įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu, pvz., skleidžiant pažangiąją patirtį;

27.

ragina Komisiją kuo greičiau imtis iniciatyvos, kad Europos Sąjungoje būtų sustiprinta socialinių partnerių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais srityje veiksmingo bendradarbiavimo kultūra ir būtų atsižvelgta į ypatingas temų charakteristikas bei įmonių ypatybes ir dydį;

28.

su pasitenkinimu pažymi, kad Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos ir Europos transporto darbuotojų federacijos susitarime dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos nagrinėjant kai kuriuos klausimus, pvz., susijusius su pavojais darbuotojų sveikatai ir saugumui arba priešlaikiniu darbo sutarties nutraukimu, nurodoma į konsultavimąsi;

29.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą, pateiktą jos 2007 m. spalio 10 d. komunikate „Socialinių aspektų reglamentavimo sistemos persvarstymas, siekiant daugiau ir geresnių darbo vietų ES jūrininkystės sektoriuje“ (COM(2007)0591), apsvarstyti Direktyvą 2002/14/EB ir ragina Komisiją tai darant panaikinti galimybę nukrypti nuo Direktyvos 2002/14/EB nuostatų, kuri numatyta tos direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje;

30.

ragina Komisiją apsvarstyti Direktyvų 94/45/EB, 98/59/EB, 2001/23/EB, 2001/86/EB, 2002/14/EB, 2003/72/EB ir Reglamento (EB) Nr. 2157/2001 suderinimo būtinybę siekiant nustatyti, kokių pakeitimų gali reikėti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir prieštaravimų; mano, kad visi reikiami pakeitimai turėtų būti suderinti;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.