18.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 67/44

—

atsižvelgdamas į pagal Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnį 2007 m. balandžio 25 d. priimtą sprendimą dėl Laikinojo klimato kaitos komiteto sudarymo (1),

—

atsižvelgdamas į esamus ES aplinkos apsaugos teisės aktus, padedančius kovoti su klimato kaita įvairiose politikos srityse (A priedas), ir į rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į tas, kurios priimtos dabartinės šeštosios kadencijos metu (B priedas),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus. Pasirengimas Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (13-oji Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir 3-ioji Konvencijos šalių konferencija, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (COP 13 ir COP/MOP3)) (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Balio konferencijos dėl klimato kaitos rezultatų (13-oji Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir 3-ioji Konvencijos šalių konferencija, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (COP 13 ir COP/MOP3)) (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl mokslinių duomenų apie klimato kaitą. Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimo (6),

—

atsižvelgdamas į 14-ąją Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (COP 14) ir 4-ąją Konvencijos šalių konferenciją, laikomą Kioto protokolo šalių susitikimu (COP/MOP 4), vykusiose 2008 m. gruodžio 1–12 d. Poznanėje (Lenkija),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 12–13 d. vykusią piliečių agorą klimato kaitos tema,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20–21 d. vykusį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų jungtinį parlamentinį posėdį, kuriame buvo aptartos energetikos ir tvaraus vystymosi temos,

—

atsižvelgdamas į Eurobarometro specializuotos apklausos Nr. 300 dėl europiečių požiūrio į klimato kaitą rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto viešas konsultacijas bei keitimąsi nuomonėmis su aukšto rango asmenimis ir delegacijų vizitų rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto pranešimą (A6–0495/2008),

A.

kadangi gamtos ir žmonijos išsaugojimas – tai vienos kartos kitai perduodama užduotis,

B.

kadangi pripažįstama, kad visuotinis atšilimas ir klimato kaita yra labai rimta, aktuali bei žmogaus veiklos keliama grėsmė,

C.

kadangi ypač dabartinės šeštosios kadencijos Europos Parlamento sprendžiant klimato kaitos klausimus nuveiktas darbas įkvepia ir įpareigoja veikti kuriant integruotą Europos kovos su klimato kaita politiką ir derinti klimato kaitą su tvariu ekonomikos augimu,

D.

kadangi Lisabonos sutartyje aiškiai nustatyti Europos Sąjungos tikslai ir kompetencija klimato kaitos srityje ir ją ratifikavus bus stiprinamas Europos Sąjungos vaidmuo skatinant tvarų vystymąsi ir kovojant su klaimato kaita,

E.

kadangi Europos Sąjungos vadovaujamasis vaidmuo tarptautiniu mastu kovojant su visuotiniu atšilimu ir ypatinga jos, kaip išsivysčiusių šalių sąjungos, atsakomybė prisideda prie jos tapatybės jausmo ir reiškia jos įsipareigojimą Europos piliečiams ne tik nustatyti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius klimato srities tikslus, bet ir juos pasiekti taikant į ateitį orientuotas politikos priemones, taip pat pasitelkus politinį dialogą su besivystančiomis šalimis,

F.

kadangi svarbiausias Europos Sąjungos tikslas kalbant apie vidaus ir išorės santykius yra stiprinti pagarbą žmogaus teisėms ir kadangi visų pirma Europos Sąjunga pagrindinėmis teisėmis pripažįsta teises į gyvybę, saugumą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir aplinkos apsaugą, taip pat asmenų, kurie yra labiausiai neapsaugoti nuo klimato kaitos padarinių, įskaitant moteris, vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia, apsaugą,

G.

kadangi dabartinių ir būsimų Europos piliečiams atstovaujančių parlamentų nariai turėtų vadovautis šiais klimato politikos principais ir tvarumo, socialinės atsakomybės ir teisingumo kartoms ir žmonėms principais ir neturėtų mažinti pastangų įgyvendinant būtinus kovos su klimato kaita tikslus,

H.

kadangi žmonių visuomenė susiduria su dvejopa problema, susijusia su pavojais žemės gyvybingumo palaikymo sistemai, būtent klimato kaita ir piktnaudžiavimu svarbiausiomis ekosistemomis bei jų naikinimu; kadangi klimato sistema ir ekosistemos, ypač vandenynų ir sausumos ekosistemų pajėgumai izoliuoti anglies dioksidą, labai glaudžiai susijusios ir kadangi veiksmingai kovoti su klimato kaita galima tik užtikrinus sveikas ekosistemas,

I.

kadangi klimato kaitos padariniai ypač kenkia ir lemia dideles sąnaudas kai kurioms teritorijoms, pavyzdžiui, kalnuotoms ir pakrančių vietovėms,

J.

kadangi klimato kaitos poveikis žmonių bendruomenei jau pasireiškia daugelyje vietų, pavyzdžiui, Sahelio regione, kurį smarkiai paveikė dykumėjimo reiškinys, Bangladeše, kurį siaubia pasikartojantys potvyniai, kai kuriuose Europos regionuose ir daugelyje Ramiojo vandenyno salų, pasmerktų išnykti po vandeniu,

K.

kadangi klimato kaita – iššūkis, kurį išspręsti vienu politiniu sprendimu neįmanoma, tačiau plėtojant turimas galimybes ir svariai didinant efektyvumą visose ekonomikos bei visuomenės srityse galima padėti spręsti išteklių ir paskirstymo problemas ir paruošti dirvą trečiajai pramoninei revoliucijai,

L.

kadangi reikia skubiai imtis priemonių energijos ir kuro trūkumo problemai spręsti,

M.

kadangi, Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, nuo 2006 m. ES energijos gamybos sektoriaus tarša sudaro 30,9 % viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, transporto sektoriuje – 19,4 %, namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje – 14,6 %, statybų pramonėje ir pramoninėje gamyboje – 12,9 %, žemės ūkyje – 9,2 %, pramonės procesuose – 8,1 %, atliekų sektoriuje – 2,9 % viso teršalų kiekio, o kita tarša atsiranda dėl cheminių tirpiklių poveikio ir nenustatytų degimo procesų,

N.

kadangi daugelis sektorių jau prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir jau sukurtas didelis potencialas, skirtas klimato kaitai švelninti veiksmingai ir naudojant nedideles lėšas, ir egzistuoja technologijos, skirtos didinti efektyvumą, tačiau jas plačiai taikyti trukdo ribotos galimybės patekti į rinką, biurokratinės kliūtys ir didelės finansavimo sąnaudos,

O.

kadangi didžiausią dėmesį reikia skirti priemonėms, kuriomis mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vykdant gamybą, naudojant žemę ir tvarkant atliekas; kadangi vis dėlto klimato kaitos nebus galima įveikti vien kiekviename atskriame sektoriuje mažinant taršą; kadangi todėl, siekiant tarpsektorinių politinių sprendimų ir norint nuoseklia teisėkūra pakeisti visos visuomenės gamybos, vartojimo, gyvenimo ir prekybos būdus ir prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių, reikės laikytis sistemiško požiūrio į problemą,

P.

kadangi derybos dėl susitarimo po 2012 m. vadovaujant Jungtinėms Tautoms pagal Balyje nubrėžtas gaires turi būti vykdomos šiose pagrindinėse srityse: taršos mažinimas ir nauji privalomi taršos mažinimo tikslai, prisitaikymo priemonės, miškų kirtimas, naikinimas ir nykimas, technologijų kūrimas taršos mažinimo ir prisitaikymo priemonėms, būtini finansiniai ištekliai ir galiausiai lanksčių mechanizmų peržiūra pagal Marakešo susitarimus dėl Kioto protokolo,

Q.

kadangi siekiant, kad sankcijos ir skatinamosios priemonės būtų veiksmingos, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėtų kuo aktyviau įsitraukti į klimato kaitos mažinimo veiklą,

R.

kadangi derybos dėl susitarimo po 2012 m. turi būti baigtos 2009 m. pabaigoje klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje (COP 15), kad būtų išvengta spragos tarp pirmojo ir antrojo įsipareigojimų laikotarpio,

S.

kadangi Europos Vadovų Taryba 2008 m. kovo mėn. pabrėžė būtinybę paspartinti derybų pagal Balyje nustatytas gaires eigą, kad ne vėliau kaip 2009 m. būtų priimtas naujas su ES siekiamu 2°C tikslu suderintas kovos su klimato kaita susitarimas,

T.

kadangi klimato kaita gali sustiprinti galimus tarptautinių santykių konfliktus, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos paveiktos migracijos, prarastų žemės sklypų ir pasienio konfliktų, kilusių dėl užlietos sausumos ir atsitraukusios kranto linijos, bei konfliktų dėl išteklių sumažėjus žemės ūkio naudmenų, didėjant vandens trūkumui arba naikinant miškus,

U.

kadangi Europos Vadovų Taryba 2008 m. kovo mėn. paprašė Komisijos parengti Europos strategiją kovos su klimato kaita priemonėms finansuoti, kuria siekiama sumažinti taršą ir prisitaikyti prie klimato kaitos tiriant bei kuriant mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas; kadangi tokių technologijų perdavimas –tai pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti taršos mažinimo pasaulyje bei prisitaikymo priemones ir kovoti su klimato kaita,

V.

kadangi labai svarbu yra ir mažinti klimato kaitą, ir prisitaikyti prie jos; kadangi pramoninės valstybės yra istoriniu požiūriu atsakingos už klimato kaitą; kadangi, nors besivystančios šalys nedaug prisidėjo prie klimato kaitos, jos labiausiai nukentėjo nuo jos; kadangi besivystančiose šalyse nepakanka turimų finansinių išteklių kovai su klimato kaita finansuoti, todėl juos reikia gerokai padidinti,

W.

kadangi rūpinantis intelektinės nuosavybės apsauga dėl silpnų politinių institucijų ir nepakankamo teisinės valstybės principų taikymo bei bendro kapitalo trūkumo sunku perduoti technologijas,

X.

kadangi PPO nėra alternatyvus derybų dėl tarptautinės kovos su klimato kaita forumas ir kadangi sėkmingai nebaigus derybų dėl susitarimo po 2012 m. negalima tikėtis, kad pasaulio prekyba padėtų kovoti su klimato kaita,

Y.

kadangi į ES „anglies pėdsaką“ įeina šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmestos kitur gaminant Europoje naudojamas prekes,

Z.

kadangi nafta, iš kurios pagaminama apie 35 % sunaudojamo pirminės energijos kiekio, pasaulyje yra svarbiausias energijos šaltinis, iš anglies pagaminama 25 %, o iš gamtinių dujų – 21 % sunaudojamo energijos kiekio; tačiau pigios ir perteklinės iškastinės energijos amžius baigiasi,

AA.

kadangi Eurostato duomenimis 2006 m. 33,5 proc. ES importuojamos žaliavinės naftos importuota iš Rusijos, 15,8 proc. – iš Norvegijos ir 27 proc. – iš arabų šalių ir kadangi 42 proc. ES importuojamų dujų importuota iš Rusijos, 24, 2 proc. – iš Norvegijos ir 25,9 proc. – iš arabų šalių,

AB.

kadangi Tarptautinė energetikos agentūra iki 2030 m. prognozuoja ne mažiau kaip 60 % didėsiantį energijos poreikį pasaulyje ir prie šio energijos poreikio didėjimo taip pat prisideda besivystančios šalys,

AC.

kadangi pokyčiai energetikos rinkose padeda siekti klimato tikslų, nes rinka paremti energijos kainų pokyčiai yra svarbios paskatos tvariai naudoti išteklius ir taip sunaudoti mažai anglies,

AD.

kadangi vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu nebus galima patenkinti didėjančio energijos poreikio tik iškastiniu kuru, ateinančių metų sprendimai dėl investicijų lems ateinančių dešimtmečių energetikos sistemos ir energijos rūšių derinimo struktūrą,

AE.

kadangi dėl didėjančio energijos poreikio reikia daugelio papildomų priemonių, kaip antai skubus dabartinių iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių modernizavimas siekiant gerokai padidinti bendrą energijos naudojimo efektyvumą, naujų energijos gamybos įrenginių statyba ir nuolatinė atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra,

AF.

kadangi energijos taupymas ilguoju laikotarpiu yra rentabiliausias ir švariausias išteklių taupymo ir sykiu kovos su klimato kaita būdas ir kadangi atsakingi ir tvarūs veiksmai didinant ES energijos naudojimo efektyvumą suteiks plačiai taikomus struktūrinius sprendimus visose ekonomikos srityse ir taip bus sudarytos sąlygos ekologiškai, mažai anglies išskiriančių technologijų ekonomikai,

AG.

kadangi branduolinės energijos naudojimas (neatsižvelgiant į urano išteklius) ir toliau kelia klausimų dėl saugaus branduolinių atliekų saugojimo ir technologijų plėtros į nedemokratines šalis,

AH.

kadangi Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus projektas tapo daugiausia kapitalo sukaupusiu branduolių sintezės, kaip galimo naujo ateities energijos šaltinio, tobulinimo centru ir kadangi jo indėlio į energijos rinką galima tikėtis tik po labai ilgo laikotarpio,

AI.

kadangi dabartinę biokuro politiką reikia vertinti atsižvelgiant į pasaulinę perpektyvą: viena vertus, didėja konkurencija dėl derlingos žemės, o antra vertus – reikia vis daugiau atsinaujinančių šaltinių energijos, ypač transporto sektoriuje,

AJ.

kadangi biomasės gamyba daugeliui besivystančių šalių suteikia naujų ekonominių energijos gamybos ir kuro naudojimo galimybių ir padarys jas mažiau priklausomas nuo energijos importo, jei ši gamyba bus ilgalaikė ir dėl jos nesusiformuos, pvz., monokultūra arba konkurencija su maisto gamybos sektoriumi,

AK.

kadangi atlikus išsamią būvio ciklo analizę nustatyta, kad daugelio pirmosios kartos biokuro rūšių taršos mažinimo potencialas, palyginti su įprastu kuru, yra (kai kuriais atvejais gerokai) mažesnis, ir kadangi ariamosios žemės tvarumo, poveikio aplinkai ir kiekio, konkuruojant su maisto produktų gamyba, klausimai iki šiol nebuvo tinkamai išspręsti,

AL.

kadangi tvari biokuro politika turėjo būti nukreipta tiek nustatyti pirmosios kartos biokuro gamybos tvarumo kriterijus, tiek skatinti kuo greitesnę antrosios kartos biokuro plėtrą,

AM.

kadangi naftos pramonė sukurs naujam kurui būtiną infrastruktūrą tik atsiradus pakankamai biokuro paklausai, tačiau kadangi automobilių pramonėje pasiekta technologinė pažanga, leidžianti transporto priemonėje jutikliu nustatyti bet kokį benzino ir biokuro mišinį, – priemonė, kuri sudarys sąlygas naudoti biokurą ir senesnėse transporto priemonėse, taip sumažinant viso automobilių parko išmetamą anglies dioksido kiekį,

AN.

kadangi biokuro potencialas gali būti išnaudotas, tik jeigu biukuras bus laikomas tvarių transporto sistemų raidos dalimi, įskatinat efektyviai degalus naudojančių transporto priemonių kūrimą ir naudojimą,

AO.

kadangi kelios valstybės narės neturi aiškios energijos naudojimo efektyvumo strategijos,

AP.

kadangi valstybės narės turėtų gerinti bei plėsti energijos naudojimo efektyvumo sertifikatų naudojimą ir susieti rekomendacijas su finansinėmis paskatomis,

AQ.

kadangi naudojant mažiau energijos ir efektyviai ją naudojant pavienių asmenų ir bendruomenės lygiu kuriama nauja ekonominė veikla ir darbo vietos bei šalinamas energijos trūkumas,

AR.

kadangi 40 % energijos sunaudojama statybų sektoriuje, todėl 33 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama urbanizuotoje aplinkoje,

AS.

kadangi statybų sektorius (gyvenamieji pastatai ir komercinės bei visuomeninės paskirties pastatai), modernizuojant šilumos izoliaciją, šildymo ar šaldymo sistemas, elektrinius prietaisus ir vėdinimo įrenginius bei įmontuojant apsaugos nuo saulės įrenginius, pasižymi nebrangiu ir veiksmingu anglies dioksido mažinimo potencialu,

AT.

kadangi mažai energijos naudojantys pastatai yra patrauklūs, madingi ir rentabilūs,

AU.

kadangi atsieti energijos naudojimo didėjimą nuo ekonomikos augimo investuojant į visuomeninių sektorių energijos naudojimo efektyvumą yra pagrindinis ES tikslas,

AV.

kadangi būtina kurti finansines priemones ir skirti biudžeto išteklių energijos naudojimo efektyvumui didinti, nuolat tikrinti ir prie rinkos pokyčių derinti elektros ir elektroninių prietaisų efektyvumo standartus bei tobulinti didžiųjų pramonės įrenginių standartus ir apsvarstyti galimybę prietaisų išjungimo funkciją padaryti privalomą,

AW.

kadangi pagrindinis ES transporto politikos tikslas yra atsieti transporto augimą nuo apskritai bendro ekonomikos augimo, tačiau transporto paslaugų paklausa vis tiek išaugo daugiau negu bendrasis vidaus produktas, taigi jau dabar didelę bendro ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį sudarančių transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekis ES toliau didėja,

AX.

kadangi šiuo metu apie trečdalį galutinių energijos vartotojų ES sudaro transportas, o transporto sektorius beveik visiškai (97 %) priklauso nuo kuro iš naftos produktų (benzino ir dyzelino),

AY.

kadangi jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES nuo 1990 m. iki 2005 m. būtų sumažėjęs 14 %, o ne 7,9 %, transporto sektorius būtų tiek pat prisidėjęs prie taršos mažinimo kiek ir kiti sektoriai,

AZ.

kadangi 80 % Europos gyventojų gyvena miestuose, kuriuose išmetama 40 % visų su transportu susijusių teršalų, o eismo spūstys, kurios taip pat daugiausia susidaro miestų teritorijose, kainuoja ES apie 1 % BVP,

BA.

kadangi judumas miestuose, viena vertus, tiesiogiai susijęs su individualia gyvenimo kokybe, tačiau, antra vertus, būtent individualios transporto priemonės miestuose gerokai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir kitų aplinkos problemų, pavyzdžiui, oro taršos ar triukšmo, todėl, užuot didinęs daugelio piliečių gerovę, judumas miestuose gali labai ją sumažinti darydamas neigiamą poveikį sveikatai,

BB.

kadangi pusė visų ES piliečių važiuojamų atstumų yra trumpesni nei 5 km,

BC.

kadangi kalbant apie kasdienį regioninį ir į darbą vykstančių žmonių transportą pasakytina, kad 60 % visų automobilių maršrutų ir 90 % visų traukinių maršrutų sudaro ne didesnis kaip 30 km atstumas,

BD.

kadangi nuo 2001 m. iki 2006 m. krovinių vežimas geležinkeliu ir vandens keliais sumažėjo (atitinkamai nuo 18,6 % iki 17,7 % ir nuo 6,5 % iki 5,6 %), o vežimas sausumos keliais padidėjo (nuo 74,9 % iki 76,7 %),

BE.

kadangi keleivių ir krovinių vežimas vandens keliais yra viena iš energijos naudojimo požiūriu efektyviausių transporto rūšių, o ES vandens keliais vežamų krovinių dalis sudaro apie 40 %,

BF.

kadangi, remiantis apskaičiavimais, vidaus vandens keliais vežant toną krovinio vienam kilometrui sunaudojama šešis kartus mažiau energijos nei krovinį vežant sausumos keliais ir perpus mažiau energijos nei krovinį vežant geležinkeliu,

BG.

kadangi valstybės narės nepakankamai taikė tam tikras programas, pavyzdžiui, Marco Polo ir NAIADES, kad prekės būtų dažniau gabenamos vidaus vandens ir jūrų keliais,

BH.

kadangi didėja prekyba jūrų keliais ir laivų statybos pramonėje ryškėja tendencija statyti didesnius konteinerių ir keleivinius laivus, kurie sunaudoja daugiau sunkiojo mazuto ir dar labiau teršia aplinką negu iki šiol, tačiau į tarptautinę laivybą neatsižvelgiama stengiantis tarptautiniu lygiu kovoti su klimato kaita,

BI.

kadangi praėjusiame dešimtmetyje palaipsniui liberalizuotas ir nebereguliuojamas aviacijos sektorius, viena vertus, buvo esminė išankstinė dinamiškos Europos oro transporto paslaugų plėtros sąlyga, o keleivių vežimo skrydžių ES viduje skaičius 1999–2004 m. išaugo 49 %, tačiau, antra vertus, 1990–2005 m. 79 % padidėjo viso sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis,

BJ.

kadangi dėl oro transporto sektoriaus augimo vis labiau didėja jo poveikis aplikai, nepaisant techninių ir veiklos patobulinimų, tačiau kadangi iki šiol vyko riboto pobūdžio diskusijos dėl privalomų taršos standartų orlaivių varikliams, skirtų techniškai patobulinti jų varomąjį mechanizmą, o įgyvendinimo galimybių tyrimų neatlikta,

BK.

kadangi Komisija ir kitos valstybės narės pradėjo bendrą technologijų iniciatyvą „Švarus dangus“ ir programas „Bendros Europos oro erdvės eismo valdymo moksliniai tyrimai“ (SESAR), „Europos navigacijos palydovų sistema“ (Galileo) ir „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos iniciatyva“ (GMES), taip pat pažangiųjų transporto sistemų mokslinius tyrimus, siekdamos didinti energijos naudojimo efektyvumą transporto srityje,

BL.

kadangi oro transportas išmeta į atmosferą ne tik anglies dioksidą, bet ir azoto oksidų, vandens garų, sulfatų ir anglies dalelių, kurios, Tarptautinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) apskaičiavimu, bendras orlaivių taršos poveikio stiprinimo koeficientas lygus 2–4, apskaičiavimuose neatsižvelgiant į papildomą poveikį – plunksninių debesų susidarymo skatinimą,

BM.

kadangi atokiausių regionų gyventojų ir ekonomikos judumas ir vystymasis labai priklauso nuo oro transporto,

BN.

kadangi reikėtų pabrėžti, kad veiksmingiausias būdas ilgam laikui sumažinti transporto išmetamą teršalų kiekį yra mažinti transporto augimą apskritai ir siekti, kad viešasis transportas būtų patrauklesnis už lengvuosius automobilius, plečiant geležinkelio transportą ir užtikrinant, kad rengiamuose miestų ir infrastruktūros planuose būtų atsižvelgta į visuotinį poreikį mažiau naudotis lengvaisiais automobiliais,

BO.

kadangi pagal UNESCO Pasaulio kultūros paveldo centro apskaičiavimus dešimtadaliui visų pasaulio kultūros paveldo vietų ar tradicinių kraštovaizdžių kyla pavojus dėl klimato kaitos poveikio,

BP.

kadangi, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (angl. UNWTO) duomenimis, Europa yra svarbiausias pasaulio turizmo regionas ir 55 % visų 2006 m. tarptautiniu mastu turistų aplankytų vietų buvo Europoje,

BQ.

kadangi klimato kaita gali lemti turizmo srautų pokyčius ir tie pokyčiai reikštų didelius ekonominius nuostolius atitinkamiems atostogų regionams,

BR.

kadangi Europos išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistema yra unikali priemonė siekiant sumažinti taršą ir pasiekti didžiausio efektyvumo, ir ja galima naudotis kaip modeliu kuriant panašias sistemas, tačiau reikėtų užtikrinti jų suderinamumą,

BS.

kadangi pramonės sektoriai yra pagrindiniai įgyvendinant Europos Tarybos nustatytus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus ir kadangi sektorius reikėtų skatinti toliau mažinti pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir būti konkurencingus,

BT.

kadangi turėtų iš tikrųjų būti įgyvendinta švarios plėtros mechanizmo (angl. Clean Development Mechanism, CDM) ir bendro įgyvendinimo (angl. Joint Implementation, JI) pagrindinė mintis – plėsti šiuolaikines ir veiksmingas technologijas; kadangi pagal švarios plėtros mechanizmą ir (arba) bendrą įgyvendinimą turėtų būti vykdomi tik aukštos kokybės projektai, pagal kuriuos papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas būtų patvirtinamas dokumentais,

BU.

kadangi žemės ūkio metodų pokyčiais, ES teisės aktais dėl aplinkos apsaugos ir naujausiomis bendrosios žemės ūkio politikos struktūrinėmis reformomis siekiama tvarumo, tuo netiesiogiai, skatinant geriau naudoti turimus išteklius, mažinama tarša,

BV.

kadangi žemės ūkyje išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet jis ir teigiamai prisideda prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, be to, jis tiesiogiai patiria neigiamą klimato kaitos poveikį, kuris lemia įvairius ekonominius ir socialinius padarinius Europos regionuose,

BW.

kadangi plačiai paplitęs pašarų gyvulininkystei auginimas dideliuose plotuose gerokai prisideda prie bendro žemės ūkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio,

BX.

kadangi trūksta konkrečių kovos su klimato kaita tikslų žemės ūkyje, pavyzdžiui, privalomų reikalavimų dėl išmetamo metano ir azoto oksido kiekio mažinimo, ir skatinimo sistemų, kad būtų išnaudojamas jau turimas taršos mažinimo potencialas,

BY.

kadangi natūralus gyvulių auginimas labai prisideda prie aplinkos apsaugos, nes kraštovaizdis prižiūrimas ir ganyklos tvarkomos naudojant mažiau energijos ir išmetant mažiau teršalų,

BZ.

kadangi gyvulių skaičius turi būti pritaikytas pagal turimą žemės ūkio naudmenų plotą ir tvarus ganyklų naudojimas gali padėti užkirsti kelią dirvožemio erozijai ganyklose,

CA.

kadangi miškai yra labai vertingi biosferai ir atlieka daug funkcijų pasaulio ekosistemoje ir kadangi šiuo metu miškams priskiriama ekonominė vertė negali apimti jų vertės ekosistemų ir socialiniu aspektu,

CB.

kadangi miškams tenka triguba funkcija mažinant klimato kaitą: tvariai naudojami ir saugomi miškai atlieka anglies saugyklų funkciją, įveisti miškai atlieka anglies dioksido absorbentų funkciją, o naudojami kaip atsinaujinanti žaliava jie pakeičia iškastinį kurą ir iškastinius produktus,

CC.

kadangi daugiau kaip 30 % pasaulio sausumos yra apaugę miškais, kuriuose auga ir gyvena daugiau kaip du trečdaliai visų Žemėje augančių augalų ir gyvenančių gyvūnų rūšių, ir kadangi apie miškai sugeria apie 30 % per metus išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio,

CD.

kadangi miškai, viena vertus, atlieka esminį vaidmenį mažinant klimato kaitą, tačiau kadangi, antra vertus, ne mažiau kaip trečdaliui miškų pasaulyje gresia neigiamos klimato kaitos pasekmės,

CE.

kadangi didžioji miškų naikinimo problema susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais, kaip antai skurdas ir nepakankamas išsivystymas, silpnos politinės institucijos ir teisinės valstybės principų nepaisymas bei nesąžiningos turto nuosavybės įgijimo sąlygos ir korupcija, dėl kurių, greta kitų padarinių, gali būti neteisėtai kertami ir naikinami miškai,

CF.

kadangi dėl kirtimo, netvarios medienos ruošos, gaisrų, kuriuos, inter alia, sukelia karščio bangos, nyksta miškai, o dėl to labai padidėja išmetamas CO2 kiekis,

CG.

kadangi nėra pakankamai metodų ir programų sunaikintiems miškams atželdinti,

CH.

kadangi ES miškų plantacijų pobūdis neatitinka natūralaus Europai būdingų mišriųjų miškų pobūdžio,

CI.

kadangi Europos dirvožemiams greičiau nei bet kada anksčiau daroma nepataisoma žala, kurios mastas padidėja dėl klimato kaitos,

CJ.

kadangi tirpstantis amžinasis įšalas keičia dirvožemio pobūdį šiaurės pusrutulyje ir, be to, iš jo į atmosferą išsiskiria didelis papildomas metano kiekis,

CK.

kadangi galimybė naudotis vandens ištekliais, geriamojo ir kitokio vandens tiekimas, vandens naudojimas ir nuotekų tvarkymas glaudžiai susiję su ekonominėmis bei socialinėmis sąlygomis,

CL.

kadangi Europoje esamų regioninių skirtumų turimų vandens išteklių atžvilgiu ir potvynių bei sausrų dar labiau daugėja dėl klimato kaitos,

CM.

kadangi žuvys ir jūros produktai yra svarbus maisto šaltinis, vandenynas – didžiausia pasaulio anglies saugykla ir biomasės bei žaliavų šaltinis,

CN.

kadangi jūrų maisto ištekliai jau pereikvoti,

CO.

kadangi atliekų hierarchija yra pagrindinis klimato kaitos mažinimo principas atliekų tvarkymo sektoriuje,

CP.

kadangi reikėtų pripažinti, kad ES teisės aktai dėl atliekų, atliekų šalinimo naujovės ir didesnis perdirbtų produktų naudojimas jau daro teigiamą poveikį aplinkai ir prisideda prie to, kad mažinamas atliekų sektoriaus grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nors dar neišnaudojamas visas potencialas,

CQ.

kadangi atliekų kiekiai, nepaisant visų pastangų, deja, toliau didėja,

CR.

kadangi bet kokio pobūdžio prisitaikymo priemonės yra garantija ateičiai, siekiant sumažinti anksčiau išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų daromą žalą ir jų lemiamą temperatūros kilimą,

CS.

kadangi kuriant prisitaikymo priemones nepakanka vien ekonominio pagrįstumo analizės, kad visiems gyventojams būtų užtikrinta būtiniausia apsauga; kadangi rengiant šias priemones reikia skubiai išnagrinėti klimato kaitos padarinius vietos mastu,

CT.

kadangi gamtos išteklių naudojimas pagal Tūkstantmečio ekosistemų įvertinimą (angl. Millenium Ecosystem Assessment) šiuo metu kelia pavojų dviem trečdaliams visų ekosistemų, didina pažeidžiamumą klimato kaitos atžvilgiu ir taip dar labiau didina spaudimą kuo greičiau kurti prisitaikymo priemones,

CU.

kadangi bendroje EAA, Jungtinio tyrimų centro (angl. JRC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje pavadinimu „Europos klimato kaitos poveikis“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriasi Europos sektorių ir regionų pažeidžiamumas klimato kaitos atžvilgiu ir labiau veikiami kalnuoti regionai, pakrančių zonos, Viduržemio jūra bei Arktis, ir kadangi ataskaitoje pabrėžiama, kad, siekiant sumažinti padarinius, greta didesnio visuotinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo reikia iniciatyvių prisitaikymo priemonių Europos ir nacionaliniu lygiu,

CV.

kadangi, kaip praneša, pavyzdžiui, PSO daug neigiamų klimato kaitos pasekmių sveikatai galima išvengti rengiant ir stiprinant sveikatos apsaugos sistemas, taikant atitinkamas prevencijos priemones, atkreipiant ypatingą dėmesį į tropinių ligų plitimą ir rengiant informavimo kampanijas, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes, kaip antai nėščios moterys, naujagimiai, vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys,

CW.

kadangi 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plane tikrai neapkankamai sprendžiami su aplinka susijusių ir sveikatai kenkiančių priežasčių, ypač kylančių dėl klimato kaitos, klausimai,

CX.

kadangi Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo mėn. nustatyti klimato politikos tikslai technologiniu ir ekonominiu požiūriu yra pasiekiami ir suteikia unikalių verslo galimybių tūkstančiams ES įmonių,

CY.

kadangi daug įmonių dar nepakankamai suprato su klimato kaita susijusių galimybių ir rizikos masto,

CZ.

kadangi ryžtingos kovos su klimato kaita priemonės dera su nuolatiniu ekonomikos augimu ir gerove, kadangi jos galėtų būti veiksminga ir svarbia investicija siekiant sustabdyti recesiją ir turi būti laikomos iššūkiu plataus masto struktūriniams pokyčiams, kurių galutinis tikslas – iš tiesų ekologiškos ekonomikos plėtra,

DA.

kadangi darbo vietų perskirstymas greičiau vyks tam tikrose ūkio šakose, o ne tarp įvairių ūkio šakų,

DB.

kadangi išmetamųjų teršalų leidimų prekyba yra esminis Europos kovos su klimato kaita programos elementas, kuris skirtas didinant efektyvumą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; kadangi vis dėlto vien išmetamųjų teršalų leidimų prekybos nepakanka siekiant susidoroti su CO2 keliamomis problemomis ir sukelti plataus masto revoliuciją technologijų, išmetančių nedidelį anglies dioksido kiekį, srityje,

DC.

kadangi norint pasiekti klimato kaitos mažinimo tikslų, reikalingi atitinkami finansų valdymo mechanizmai, kad būtų skatinamas efektyviai energiją naudojančių ir švarių technologijų kūrimas ir taikymas,

DD.

kadangi aprūpinimas tvariais būstais suteikia daugybę galimybių kurti darbo vietas,

DE.

kadangi vien efektyvumo didinimas nesukels technologinės revoliucijos, tačiau dėl jo atsiras integruotos ES, nacionalinio ir vietos masto strategijos būtinybė, kad būtų galima skatinti naujų ir pažangių technologijų bei procesų mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat skatinti jų įsisavinimą,

DF.

kadangi anglies surinkimas ir saugojimas (angl. CCS) nedideliu mastu jau taikomas įvairiose srityse, pavyzdžiui, naftos ir dujų gavyboje, tačiau kaip viena iš svarbiausių kovos su klimato kaita technologijų jis tebėra pradiniame etape,

DG.

kadangi išlaidos ir rizika dar nusveria ekonominius pranašumus, o elektrinių su CCS technologija naudingumas mažėja, nepaisant to, kad naudojamos moderniausios technologijos,

DH.

kadangi CCS, kaip jungiamoji grandis siekiant panaikinti energetikos sistemos anglies dioksido išmetimą, gali padėti išspręsti elektrinių išmetamo CO2 kiekio mažinimo klausimą ir prisidėti prie atsinaujinančių technologijų, tačiau kadangi CCS yra paskutiniuoju etapu taikoma technologija (angl. end-of-pipe technology),

DI.

kadangi IRT sektoriuje šiuo metu išmetama 2 % viso išmetamo CO2 kiekio, tačiau ši ūkio šaka gali ne tik sumažinti savo CO2 išmetimą, bet ir pirmiausia kurti novatoriškas ir energiją efektyviau panaudoti leidžiančias programas apskritai ekonomikai,

DJ.

kadangi dabartinio ES biudžeto nepakanka siekiant kovos su klimato kaita tikslų, nes politinis kovos su klimato kaita prioritetas iki šiol nėra pagrįstas būtinais biudžeto asignavimais,

DK.

kadangi būsimoje finansinėje programoje turi būti numatyti biudžeto asignavimai kovai su klimato kaita ir Europos prisitaikymo politikos kūrimui, siekiant užsitikrinti, kad ES turėtų pakankamą „klimato kaitos biudžetą“ kitam biudžetiniam laikotarpiui po 2013 m.,

DL.

kadangi į kovą su klimato kaita turi būti atsižvelgiama visose ES politikos srityse; kadangi dėl šios priežasties ES nebegali paprasčiausiai perskirstyti esamų išteklių, o turėtų skatinti kurti naujus išteklius, skirtus tarpsektorinio pobūdžio kovai su klimato kaita finansuoti,

DM.

kadangi ekonomikos ir socialinės politikos kovos su klimato kaita priemonės lemia kultūrinius pokyčius, dėl kurių pakis nusistovėję įpročiai ir gyvenimo būdas, tačiau kadangi iš tiesų tvaraus vartojimo ir žaliavų naudojimo visose visuomenės grupėse nebus galima pasiekti nepakeitus mąstysenos ir elgsenos, todėl turi būti sukurti nauji vartojimo modeliai ir gyvenimo būdas,

DN.

kadangi klimato kaita duos postūmį technologijos modernizavimui, kurio atveriamomis ekonominėmis galimybėmis bus galima pasinaudoti tik tada, jei darbo rinkoje bus pakankamai kvalifikuotų specialistų,

DO.

kadangi iš Eurobarometro specializuotos apklausos Nr. 300 rezultatų akivaizdžiai aiškėja, kad klimato kaitą didžioji dauguma respondentų Europoje laiko labai rimta problema, tačiau daug respondentų skundžiasi informacijos trūkumu, o asmeninės kovos su klimato kaita iniciatyvos apsiriboja gana paprastomis priemonėmis, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimu ar mažesniu energijos ir vandens naudojimu, dėl kurių nereikia kardinaliai keisti kasdienio gyvenimo,

DP.

kadangi teikiama informacija, kurios reikia norint persvarstyti savo judėjimo įpročius, pavyzdžiui, susijusius su asmeninio automobilio naudojimu ir alternatyviais judėjimo būdais (ėjimu pėsčiomis, važiavimu dviračiu ar visuomeniniu transportu),

DQ.

kadangi ES kovos su klimato kaita reikalavimai ir teisės aktai padeda asmenims, vietos ir savivaldos mastu priimantiems sprendimus, gerinti gyvenimo kokybę daugelyje Europos Sąjungos miestų, o vietos iniciatyvos didmiesčių regionuose labai prisideda prie to, kad ES būtų išmetama mažiau CO2,

DR.

kadangi ne vien mažmeninės prekybos atstovų užduotis yra skatinti alternatyvius pirkėjų pirkimo įpročius, tačiau kadangi įmonės apskritai savo verslo modeliais ir gamybos procesais gali tapti tvarumo ir efektyvaus išteklių panaudojimo pavyzdžiais, bei per savo personalą skleisti informaciją apie klimatui nekenksmingą veiklą,

DS.

kadangi labai trūksta informacijos vartotojams apie žemės ūkio produktų poveikį klimato kaitai, tačiau tikslinės informacijos kampanijos gali daryti poveikį vartotojų pirkimo įpročiams, taigi ir pasiekti sveikatos politikos tikslų,

DT.

kadangi klimato kaitos problemos negalima spręsti be plataus masto vietos gyventojų dalyvavimo visuose pasaulio kraštuose ir kadangi dėl šios priežasties viena iš svarbiausių užduočių bus visais įmanomais būdais teikti jiems reikiamą informaciją, kuri padėtų jiems spręsti problemas ir apsisaugoti nuo prisitaikymo sunkumų, kurių neišvengiamai atsiras,

DU.

kadangi pasaulio gyventojų išteklių poreikis jau dabar ketvirtadaliu viršija natūralias Žemės galimybes atsinaujinti, ir taip iš būsimų kartų atimamos būtinos gyvenimo sąlygos,

DV.

kadangi būsimų gamybos būdų ir vartojimo pagrindas aiškiai nustatomas dabartinių politinių sprendimų, kurie reikalauja įžvalgos ir politinės lyderystės, tačiau tvaresnio gyvenimo būdo nebus įmanoma pasiekti neprisidedant ekonomikai, mokslui, žiniasklaidai, organizuotai pilietinei visuomenei ir piliečiams,

DW.

kadangi klimato kaita yra visuotinė aplinkos problema, kurios priežastys yra struktūrinio pobūdžio,

1.

primena pirmiau minėtą savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją, ypač tai, kad visomis pastangomis mažinant išmetamų teršalų kiekį reikėtų siekti gerokai daugiau nei tik 2°C apriboti visuotinį atšilimą, kadangi jau toks atšilimas smarkiai paveiktų mūsų visuomenę ir atskirų asmenų gyvenimo būdą, taip pat įvyktų dideli ekosistemų ir vandens išteklių pasikeitimai; yra labai susirūpinęs tuo, kad, kaip nurodoma daugelyje paskutinių mokslinių ataskaitų, klimato kaita yra ir gerokai spartesnė, ir kur kas pavojingesnė, nei anksčiau manyta, turint mintyje neigiamą jos poveikį; taigi ragina Komisiją atidžiai stebėti ir analizuoti naujausius mokslinius duomenis ypač siekiant įvertinti, ar pasiekus ES nustatytą tikslą apriboti atšilimą 2°C vis dėlto būtų užkirstas kelias pavojingai klimato kaitai;

2.

pabrėžia būtinybę (remiantis horizontalia strategija) visuotinį atšilimą ir klimato kaitą integruoti kaip naujas bendras sąlygas į visas sritis ir politikos strategijas bei ES teisės aktuose atsižvelgti į visuotinio atšilimo ir klimato kaitos priežastis ir pasekmes;

3.

primena ypač būtinus tikslus kovoje su klimato kaita ir pabrėžia nuostatą, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 4-ojoje vertinimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir Balyje nubrėžtomis gairėmis, ES ir kitoms pramoninėms valstybėms bendrai siekti vidutinės trukmės tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kieką 25 % – 40 % bei siekti ilgalaikio tikslo iki 2050 m. sumažinti išmetimą mažiausiai 80 %, palyginti su 1990 m., ir toliau siekti neleisti pasaulio vidutinei temperatūrai pakilti 2°C, palyginti su ikipramoniniu lygiu, taip užtikrinant 50 % tikimybę, kad bus pasiektas šis tikslas;

4.

pabrėžia, kad šalies poveikis klimatui neapsiriboja jos fiziškai išmetamais teršalais; ragina ES nedelsiant imtis veiksmų vidaus rinkoje ir dalyvaujant tarptautinėse derybose, kad būtų parengti apskaitos principai, kurie, be kita ko, apimtų ir visus vartojimo poveikio aspektus, įskaitant tarptautinės aviacijos poveikį;

5.

ragina Komisiją apsvarstyti būsimų Europos politikos iniciatyvų „anglies pėdsaką“, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti Europos lygmeniu nustatyti klimato kaitos tikslai, kartu užtikrinant gerą aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą;

6.

pabrėžia Parlamento ne kartą siūlytas politines kovos su klimato kaita priemones ir bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu (įskaitant daugiašalius regioninius susitarimus) ir ES bei jos valstybių narių lygiu;

7.

palankiai vertina tai, kad priimtas ES teisinių priemonių rinkinys (vadinamasis klimato ir energetikos teisės aktų rinkinys), kuriame reikalaujama vienašališkai 20 proc. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir kuriame nustatoma procedūra, taikoma siekiant padaryti intensyvesnes pastangas, dedamas laikantis būsimojo tarptautinio susitarimo įsipareigojimų išmesti 30 proc. mažiau šių dujų ir iš atsinaujinančiųjų šaltinių išgaunamą ES energijos rūšių dalį iki 2020 m. padidinti 20 proc., taip pat skatina valstybes nares šias priemones įgyvendinti sklandžiai ir sparčiai; ragina Komisiją atidžiai stebėti klimato ir energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą;

8.

mano, kad konkretūs principai, dėl kurių susitarta klimato teisės aktų rinkinyje, naudingi ir sudarant tarptautinį susitarimą, visų pirma pramoninių valstybių įsipareigojimų privalomos tiesinės normos, skirstymas pagal taršą, patvirtintą 2005 m., ir metinio mažinimo koeficiento laikymosi režimas;

9.

jaučiasi įpareigotas vadovaujamojo Europos Sąjungos vaidmens pagal JTBKKK COP ir MOP lygiu vykstančiose tarptautinėse derybose, taip pat kituose tarptautiniuose forumuose, kaip antai PPO, Pasaulio bankas ir TVF; be to, pabrėžia būtinybę nedelsiant įgyvendinti Kioto protokolo tikslus ES ir jos valstybėse narėse, kad būtų įtikinamai atliekamas šis pagrindinis vaidmuo;

10.

pritaria požiūriui, kad šiuolaikinių aplinkos apsaugos technologijų kūrimas, taikymas ir eksportas kartu prisideda ir prie Lisabonos strategijos ir ES Kioto protokolo bei kitų kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo, ir atkreipia dėmesį, kad siekiant įgyvendinti ambicingus su aplinka susijusius tikslus ir pasiekti ekonomikos augimą, Lisabonos strategija ir klimato ir energetikos teisės aktų rinkinys turėtų būti sujungti į vieną visumą;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti JT raginimą sudaryti vadinamąjį Naująjį ekologinį planą (angl. Green New Deal); atsižvelgdamas į finansinę krizę, ragina ekonominiam augimui skatinti skiriamas lėšas investuoti tvariai, ypač skatinant ekologiškas technologijas, kurios taip pat padės ateityje pagerinti Europos konkurencingumą ir išsaugoti darbo vietas;

12.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kova su klimato kaita lems socialines permainas, kurios padės sukurti naujų darbo vietų ir pramonės šakų, kovoti su energijos stygiumi bei priklausomybe nuo iškastinio kuro importo ir mokėti piliečiams socialines išmokas; pabrėžia, kad norint, kad pavyktų pasiekti šį tikslą, bus labai svarbu bendradarbiauti tarptautiniu, regioniniu ir vietos mastu;

13.

be to, yra įsitikinęs, kad klimato kaitą bus galima sėkmingai įveikti tik jei piliečiai visapusiškai dalyvaus šiame procese ir jei jie bus apsaugoti perėjimo prie taršos anglies junginiais nedidinančios ekonomikos laikotarpio metu; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad taršos mažinimo ir prisitaikymo politika privers Europos Sąjungą kurti naują tvaraus vystymosi modelį, kuris turėtų skatinti socialinį tvaraus vystymosi pobūdį, siekiant užtikrinti socialinį sutarimą;

14.

pabrėžia būtinybę pirmiausia smarkiai padidinti efektyvumą visose kasdienio gyvenimo srityse ir lygiagrečiai pradėti skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius, sąmoningai tausojant išteklius ir remiantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais;

15.

pabrėžia būtinybę į tai atsižvelgiant apsvarstyti ES biudžeto ir turimų bei būsimų finansavimo priemonių suderinamumą su Europos klimato politika ir, esant reikalui, juos pakoreguoti;

16.

pabrėžia, kad sėkminga mokslinių tyrimų ir plėtros politika įmanoma tik praktiškai taikant naująsias technologijas, užtikrinant jų galimybę patekti į rinką;

17.

ragina vykdyti galimų migracijos dėl klimato kaitos tendencijų ir naštos, kuri teks vietos paslaugų teikėjams, mokslinius tyrimus, siekiant gauti informacijos, kurios reikia ilgalaikio planavimo ir rizikos valdymo procesams vykdyti;

18.

pabrėžia, kad beveik pusė pasaulio gyventojų yra jaunesni kaip 25 metų amžiaus ir kad dabar priimami sprendimai dėl klimato kaitos turės rimtų padarinių didžiausiai per visą žmonijos istoriją jaunų žmonių kartai;

19.

Palankiai vertina 14-osios Klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP 14) ir 4-osios Konvencijos šalių konferencijos (COP/MOP 4), vykusių Poznanėje, sprendimą pradėti realias derybas dėl susitarimo po 2012 m. ir priimti 2009 m. darbo programą; taip pat palankiai vertina tai, kad pirmininkams buvo suteikti įgaliojimai pasiūlyti derybų medžiagą, kuri būtų nagrinėjama 2009 m. birželio mėn. derybų metu;

20.

ragina Komisiją ir kitas ES Tarybai pirmininkausiančias šalis prisiimti vadovaujamąjį vaidmenį tarptautinėse derybose, kuriose siekiama užtikrinti susitarimą po 2012 m., ir baigti šias derybas ne vėliau kaip 2009 m. pabaigoje, kad liktų pakankamai laiko ratifikuoti būsimą susitarimą dėl klimato kaitos ir būtų išvengta spragos tarp įsipareigojimų laikotarpių;

21.

pabrėžia, kad naujasis susitarimas dėl klimato kaitos turėtų būti parengtas vadovaujant Jungtinėms Tautoms ir grindžiamas „bendros, bet diferencijuotos atsakomybės“ principu, pagal kurį pramoninės valstybės imtųsi iniciatyvos mažinti teršalų išmetimą savo viduje, o besivystančios šalys taip pat įsipareigotų, vadovaudamosi Balio veiksmų planu, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi imtis nacionaliniu lygmeniu tinkamų klimato kaitos mažinimo veiksmų – pramoninės valstybės remtų ir sudarytų tam sąlygas būdais, kuriuos būtų galima išmatuoti, nurodyti ataskaitose ir patikrinti, teikdamos technologijas, finansavimą ir stiprindamos gebėjimus;

22.

Ragina pramonines JTBKKK šalis, kurios dar neprisiėmė individualių išmetamų teršalų mažinimo įsipareigojimų, pateikti pasiūlymus dėl šių individualių įsipareigojimų, ir taip prisidėti prie pastangų siekti pasaulinių Konvencijos tikslų; palankiai vertina besivystančių šalių įsipareigojimus, susijusius su JTBKKK procesu, ir kai kurių jų prisiimtus nepriklausomus įsipareigojimus ir politiką;

23.

ragina naująją JAV administraciją pateisinti lūkesčius ir rengiant vidaus teisės aktus prisidėti prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir skatinimo naudoti švarias technologijas bei dalyvaujant tarptautinėse derybose padėti formuoti po 2012 m. vykdomos ryžtingos kovos su klimato kaita sistemą;

24.

pabrėžia, kad susitarimas po 2012 m. turi būti suderintas su kitais JT ir ES tarptautinės politinės darbotvarkės tikslais, pavyzdžiui, išsaugoti biologinę įvairovę, siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (angl. MDGs) ar spręsti saugumo klausimus, kad būtų galima išnaudoti politinę sinergiją;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija parengė Komunikatą „Rengiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje“ (COM(2009)0039) dėl ES pozicijos rengiantis penkioliktajai JT Klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai Kopenhagoje (COP 15);

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares formuoti išorės klimato politiką ir nuolat pabrėžti ES klimato tikslus ES ir valstybių narių diplomatinėse atstovybėse; įsipareigoja nuolat kelti ir ginti ES klimato tikslus palaikydamas ryšius su kitų šalių parlamentų nariais;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti išmetamų teršalų kiekio mažinimo reikalavimus ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones į vystomosios pagalbos programas ir (arba) atkreipti dėmesį į šių reikalavimų svarbą tarptautinių vystomosios pagalbos agentūrų sprendimų priėmimo procesuose, taip per partnerystes įtraukiant į šį procesą atitinkamų šalių ar regionų privatųjį sektorių, valstybinės valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas; pabrėžia, kad reikia telkti papildomus išteklius siekiant padėti besivystančioms šalims spręsti dėl klimato kaitos kylančias problemas ir kad šiuo klausimu atsirandančios iniciatyvos turėtų būti oficialiai susietos su JTBKKK procesu ir su Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimu; teigiamai vertina tai, kad ES įsteigė Pasaulinio klimato kaitos aljansą siekdama remti prisitaikymą prie klimato kaitos skurdžiose besivystančiose šalyse, kurios yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos atžvilgiu, ir primena savo pirmiau minėtą 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją šiuo klausimu;

28.

pritaria per 14-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją ir 4-ąją Konvencijos šalių konferenciją priimtam sprendimui visapusiškai naudoti Prisitaikymo fondą siekiant, kad iš jo būtų galima finansuoti nuo 2009 m. pradedamus projektus, ir mano, kad tai labai svarbus pirmasis žingsnis sprendžiant besivystančių šalių problemas, susijusias su kovos su klimato kaita priemonių finansavimu tose šalyse; taip pat pritaria sprendimui padidinti investicijas, skiriamas technologijų perdavimui pagal Poznanės technologijų perdavimo strateginę programą;

29.

teigiamai vertina tai, kad sprendžiant švarios plėtros mechanizmo (angl. CDM) papildomumo ir geografinio paskirstymo klausimus daroma pažanga, nors ir ribota, ir ragina valstybės nares laikantis Poznanės sprendimų visų pirma įsigyti kreditų, gaunamų iš projektų tose šalyse, kuriose vykdoma mažiau kaip dešimt užregistruotų CDM projektų, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ), mažų salų besivystančiose valstybėse (MSBV) ir Afrikoje, bei padengti tų projektų įteisinimo sąnaudas;

30.

atsižvelgdamas į tai, primena, kad taikomas papildomumo principas, kaip nurodyta Kioto protokolo 6, 12 ir 17 straipsniuose ir Marakešo susitarimuose, pagal kurį susitariančiosios šalys, prieš pasinaudodamos lanksčiomis išorinėmis sistemomis, pvz., CDM ar Bendro įgyvendinimo sistema (angl. JI), turi įvykdyti daugelį savo įsipareigojimų, susijusių su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu savo viduje;

31.

pabrėžia, kad dėl to, jog per dažnai taikoma CDM/JI, silpnėja Europos Sąjungos patikimumas tarptautinėse JT derybose, taigi kovoje su klimato kaita ji praranda lyderio vaidmenį; ragina valstybes nares imtis atsakomybės, mažiau taikyti CDM/JI ir pačioms savo šalyse sumažinti didžiausią išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

32.

pritaria Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai ir Komisijos ataskaitoje dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo pateikiamas rekomendacijas ir pabrėžia būtinybę kurti atitinkamą daugiašalę prevencinę ES diplomatiją klimato klausimais, kad klimato politikos aspektai sykiu su kitais tarptautinių santykių veiksniais, kaip antai gyventojų skaičiaus didėjimas ir migracija dėl klimato kaitos, urbanizacija, energijos poreikis, kylančios energijos kainos ir maisto bei vandens stygius, būtų labiau integruoti į tarptautinių santykių formavimą;

33.

ragina ES ir valstybes nares vykdant Europos saugumo strategiją bei Europos saugumo ir gynybos politiką imtis klimato kaitos ir dėl jos kylančių stichinių nelaimių poveikio civilinei apsaugai ir žmonių saugumui ir dėl klimato kaitos galimai kilsiančių konfliktų dėl vandens ir žemės išteklių pokyčių prevencijos, stebėjimo bei jų sprendimo;

34.

ragina ES ir valstybes nares stiprinti savo esamas partnerystes klimato klausimams spręsti su tikslinėmis besivystančiomis šalimis ir sudaryti naujas partnerystes, jei jos dar nesudarytos, teikiant daug didesnę finansinę paramą technologijų plėtrai ir perdavimui, intelektinės nuosavybės apsaugai ir institucijų gebėjimų stiprinimui;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares vystomojo bendradarbiavimo procese laikyti energijos naudojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius svarbiausiu prioritetu;

36.

ragina Komisiją PPO derybų raunduose ir derybų dėl susitarimo po 2012 m. procese taikyti tarpusavyje suderintas prekybos politikos ir aplinkos politikos derybų strategijas, kad derybų partneriams būtų įtikinamai pristatyti Europos kovos su klimato kaita tikslai ir jiems pasiekti sukurtos priemonės, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl prekybos kliūčių ar kitų neprivalumų prekybos santykiuose su trečiosiomis šalimis, kuriems netaikomi privalomi kovos su klimato kaita tikslai, ir kad, kovojant su klimato kaita pasauliniu mastu, būtų taikomas abipusiškumo principas;

37.

ragina, kad Komisija, ES Tarybai pirmininkaujančios šalys ir valstybės narės derybų dėl susitarimo po 2012 m. procese dvišaliu lygiu imtųsi lyderio vaidmens, kad būtų užtikrintos sėkmingos derybos dėl kovos su klimato kaita, kuriomis siekiama įgyvendinti tikslą – išvengti didesnio kaip 2oC temperatūros pasaulyje kilimo;

38.

pabrėžia, kad Europai reikia į ateitį orientuotos bendros energetikos politikos, grindžiamos valstybių narių solidarumu, ES viduje ir plėtojant išorės santykius, kad, sprendžiant klimato kaitos ir konkurencingumo klausimus, būtų užtikrintas aukšto lygio energijos tiekimo saugumas laikantis tvarumo, išteklių naudojimo efektyvumo ir neutralaus poveikio klimatui nuostatų, siekiant išvengti galimų energijos tiekimo kliūčių;

39.

ragina ES sukurti Europos atsinaujinančių šaltinių energijos bendruomenę, kad būtų skatinami tolesni šios srities moksliniai tyrimai ir bandomieji projektai, bei energetinės sistemos, kuri sudarytų sąlygas optimaliai integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kūrimą;

40.

ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti:

41.

ragina ES ir valstybes nares (kontroliuojant politikams ir vadovaujant verslininkams) nustatyti pereinamąjį energijos rūšių derinimo etapą – laikotarpį, per kurį, aktyviai remiant valstybių narių ir ES valdžios institucijoms ir kiek galima glaudžiau bendradarbiaujant su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, atsinaujinantys energijos šaltiniai papildytų, o vėliau sumažintų ir pakeistų iškastinį kurą;

42.

kreipiasi į valstybes nares, ragindamas remti regionų ir piliečių atsakomybės jausmą ir skatinti labiau naudoti vietos atsinaujinančius energijos šaltinius, taikant teisines ir fiskalines skatinamąsias priemones;

43.

ragina valstybes nares skatinti elektros energijos tiekėjus taikant nusidėvėjimo atskaitymo sistemas ir mokesčių lengvatas imtis būtinos modernizacijos iškastiniu kuru kūrenamose elektrinėse, siekiant gerokai padidinti efektyvumą įprastu būdu gaminant elektros energiją;

44.

ragina valstybes nares užtikrinti galimybę prisijungti prie decentralizuotai pagamintos energijos, dujų ir elektros tinklo, panaikinti patekimo į rinką suvaržymus novatoriškiems energijos tiekėjams atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriuje ir skatinti vietos rinkos bendros šilumos bei elektros energijos gamybos ir trigeneravimo plėtrą ir nustatyti jai vidutinės trukmės tikslus;

45.

siūlo svarbiausiu Europos išorės energetikos politikos elementu paversti partnerystes saulės energijos klausimais su Viduržemio jūros regiono trečiosiomis šalimis, kurios pradiniu etapu siekia išgauti elektros energiją iš saulės energijos ir aukštos įtampos tiesioginės srovės kabeliais tiekti ją Europos Sąjungai, o antruoju etapu tai gali sudaryti pagrindą elektros ir vandenilio gamybai, taigi ir pereiti prie atsinaujinančiais energijos šaltiniais grindžiamos ekonomikos;

46.

ragina ES, valstybes nares ir verslininkus:

47.

ragina valstybes nares toliau didinti, atitinkamai pagal vietos ar regiono galimybes, vėjo energijos, kuri dėl intensyvios paramos jau įsitvirtino kaip energijos gamybos būdas, užimamą dalį ir vandens bei geoterminės energijos užimamą dalį tarp naudojamų energijos rūšių ir išnaudoti turimą plėtros potencialą, pasitelkus, inter alia, Europos mokslinių tyrimų iniciatyvas ir koordinavimą per kompetencijos tinklus;

48.

pabrėžia didelį tvarios biomasės naudojimo energijos gamybai potencialą, kad būtų sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir skatina parengti Europos strategiją dėl tvarios biomasės naudojimo elektros energijos ir dujų gamybai, šildymui ir šaldymui;

49.

ragina Komsiją parengti išsamią visų teršalų analizę per visą atskirų bioenergijos išteklių būvio ciklą, siekiant nustatyti, kokį vaidmenį iš atliekų ir tam tikrų specialių kultūrų gauta biomasė gali ateityje atlikti kaip energijos šaltinius; mano, kad reikėtų nešališkai ištirti galimybių, kurias atveria naujų rūšių išvedimas ir biotechnologijų naudojimas, privalumus ir trūkumus siekiant pagerinti biomasės energetinę vertę;

50.

mano, kad bendras šilumos ir elektros energijos gamybos būdas yra veiksminga, ekonomiška ir aplinkos požiūriu pagrįsta galimybė;

51.

žino, kad valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio dėl branduolinės energetikos, todėl siekiant didinti saugumą ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį radioaktyviosioms atliekoms ir visam jų apykaitos ciklui;

52.

technologinių galimybių atlikti branduolinę sintezę Tarpautiniame termobranduoliniame eksperimentiniame reaktoriuje mokslinį tyrimą laiko pirmuoju žingsniu artėjant prie šio energijos gamybos būdo komercinio panaudojimo ir pabrėžia, kad tai, ar bus pasiektas šis tikslas, labai priklauso nuo to, ar bus užtikrintas ilgalaikis šių mokslinių tyrimų finansavimas;

53.

ragina valstybes nares ir ES suteikiant paskatų demonstraciniams projektams ir skatinant mokslinius tyrimus toliau vystyti CCS technologiją jėgainėms, naudojančioms anglį ir dujas;

54.

konstatuoja, kad tam tikrų rūšių biokuro gamyba gali turėti poveikį maisto produktų kainoms, biologinės įvairovės mažėjimui ir miškų naikinimui, ir taip pat pažymi, kad biokurą reikia gaminti atsakingai ir vykdant tvarų procesą, kurį galima patikrinti;

55.

mano, kad būtina besivystančias šalis įtraukti į ilgalaikę biokuro tobulinimo ir gamybos strategiją, kad būtų galima ištirti biokuro gamybos ekonominio planavimo galimybę ir pelningumą, užtikrinti galimybę gauti maisto ir jo gamybą, atsakyti į klausimus dėl ekologinio tvarumo, įskaitant susijusio netiesioginio poveikio vertinimą, ir pagaliau atverti galimybes socialiniam vystymuisi ir ilgalaikiam pajamų didinimui, taip pat užtikrinti, kad besivystančios šalys būtų mokomos ir pasirengusios atitikti ES tvarumo kriterijus;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti pažangiojo biokuro mokslinius tyrimus ir plėtrą, skirti tam būtinas finansines lėšas ir susieti juos su nustatytais plėtros tikslais;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti sukaupta ES tvarumo kriterijų kūrimo patirtimi siekiant aktyviai skatinti sukurti visuotinį biokuro standartą;

58.

ragina Komisiją pasiūlyti privalomą siekį iki 2020 m. 20 % padidinti energijos naudojimo efektyvumą ir kartu su pasiūlymu pateikti konkrečius pereinamojo laikotarpio taršos mažinimo tikslus;

59.

ragina organizuoti plačią, vietos lygiu vykdomą visuomenės informavimo kampaniją, skirtą didinti decentralizuotos energijos naudojimo efektyvumą, kurios metu namų ir butų savininkams būtų pasiūlytos jų nuosavybės termonuotraukos ir pateikiama informacijos apie jos energinį efektyvumą, taip pat teikiami pasiūlymai dėl galimų modernizavimo darbų finansavimo remiantis mikrokreditų pavyzdžiu;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai imtis veiksmų siekiant ugdyti sąmoningumą IRT svarbos didinant energijos naudojimo efektyvumą, gerinant tvarų vystymąsi ir ES piliečių gyvenimo kokybę klausimu;

61.

ragina per muges, atvirų durų dienas ir seminarus kurti sinergiją tarp nekilnojamo turto savininkų, finansinių paslaugų teikėjų, verslininkų ir kitų nekilnojamo turto sektoriaus dalyvių;

62.

skatina sukurti aiškią Europos koordinavimo sistemą, skirtą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ir trigeneravimo plėtrai ir integracijai į pramonės įrenginius, kad atsirastų pagrindas vietos ar regiono lygiu taikyti klimato apsaugos priemones ir kartu didinti energijos naudojimo efektyvumą;

63.

ragina Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybą pradėti taikyti sumažintą PVM atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energiją taupančioms prekėms ir paslaugoms; visų pirma valstybėms narėms siūlo taikyti modernizavimo paskatas, pvz., sumažintą PVM modernizavimo darbams ir juos atliekant naudojamiems prietaisams, apskaičiuojant žemės ar turto mokesčius pagal pastatų energijos naudojimo efektyvumą bei visiškai įgyvendinant ir skatinant energetinio efektyvumo sertifikavimą;

64.

siūlo, kaip paskatą modernizuoti išnuomotą nekilnojamąjį turtą, sumažinti mokesčių už pajamas iš nuomos tarifus atsižvelgiant į investicijas į atsinaujinančių šilumos ir elektros energijos šaltinių sistemas bei sutaupytą energiją;

65.

atsižvelgdamas į ilgą pastatų eksploatavimo laiką, pažymi, kad ypač svarbu užtikrinti, kad naujai statomi pastatai atitiktų kuo griežtesnius energijos naudojimo efektyvumo standartus, kad esami pastatai būtų atnaujinami pagal šiuolaikinius standartus ir kad visuose naujuose ar atnaujintuose šildomuose ir šaldomuose pastatuose būtų naudojamas minimalus energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis;

66.

siūlo, kad valstybės narės gerintų ir plačiau taikytų energijos naudojimo efektyvumo sertifikavimo sistemą bei susietų rekomendacijas su finansinėmis paskatomis;

67.

ragina nustatyti minimalius ES energijos naudojimo efektyvumo standartus naujiems ir atnaujintiems pastatams; ragina valstybių narių atsakingas vietos valdžios institucijas ir profesines sąjungas įtvirtinti energijos naudojimo efektyvumo naujuose pastatuose kriterijus, gaires ir nacionalinius teisės aktus ar administracinius sprendimus kaip pagrindinę sąlygą architektams ir statybų inžinieriams, nustatyti statybų teisės nuostatas dėl naujų pastatų ir svarbių atnaujinimo projektų energijos naudojimo efektyvumo ir užtikrinti, kad šių pastatų viduje esantis oras buvo švarus ir sveikas;

68.

pabrėžia, kad minimalūs energijos naudojimo efektyvumo kriterijai turi būti įtraukti į išsamią viešųjų pirkimų politiką, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis taikomą visuomeninės paskirties pastatams ir paslaugoms, kaip priemonė skatinti naujųjų technologijų inovacijas ir užtikrinti jų patekimą į rinką;

69.

prašo viešai paskelbti tyrimus Europos institucijų išmetamo anglies dioksido kiekio ir jų galimybių suvartoti mažiau energijos klausimais ir Europos institucijų interneto svetainėse padaryti šiuos tyrimus lengvai prieinamus visiems naudotojams;

70.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su apšvietimo technologijomis ir pažangiosiomis apšvietimo prietaikomis, kad būtų galima kuo aktyviau skatinti įrengti daugiau efektyviai energiją naudojančių apšvietimo įrenginių ir lauko, ir vidaus viešojo naudojimo patalpose, skiriant ypatingą dėmesį ypač efektyvių šviesos diodų naudojimui;

71.

pažymi, kad daugiaaukščių daugiabučių atnaujinimas ir jų energijos naudojimo efektyvumo didinimas, ypač šalyse, kur tokie pastatai sudaro didžiausią būstų rinkos dalį, yra lengviausias būdas sutaupyti energijos ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį; ragina Komisiją persvarstyti ir padidinti dabartinę 2 % struktūrinių fondų ribą, taikomą dotacijoms daugiabučių atnaujinimui;

72.

pažymi, kad ilgalaikis Europos statybos sektoriaus tikslas turėtų būti sumažinti grynąjį energijos sunaudojimą iki nulio naujuose gyvenamuosiuose pastatuose iki 2015 m., o naujuose komerciniuose ir visuomeninės paskirties pastatuose – iki 2020 m., ir mano, kad šio tikslo ilgainiui reikėtų siekti ir atnaujintuose pastatuose;

73.

ragina Komisiją ne mažiau kaip kartą per penkerius metus, remiantis lygiavimosi į geriausius rezultatus (angl. top runner) principu, suderinti energijos naudojimo efektyvumo gaires bet kokio pobūdžio elektriniams ir elektroniniams prietaisams su rinkos pokyčiais, atnaujinti taikomas prietaisų ženklinimo programas ar energijos naudojimo efektyvumo klases ir taip išvengti, kad vartotojui būtų teikiama neteisinga informacija;

74.

ragina Komisiją nustatyti griežtus ES tikslus ir integruotas pramonės politikos strategijas, skirtas užtikrinti galimybę patekti į rinką ir efektyviai energiją naudojančių technologijų įsisavinimą, įskaitant bendrų technologinių tikslų (pvz., mažai energijos naudojančių pastatų) vystymą, didesnį integruotų politikos strategijų taikymo mastą, pavyzdžiui, pirmaujančių rinkų nustatymą ir ekologiškus viešuosius pirkimus, ir paramą produktų dizaino ir minimalių standartų reglamentavimui;

75.

ragina Komisiją nuosekliai taikyti prietaisų su budėjimo (angl. stand by) režimu, kuris eikvoja daug energijos, draudimą, o vėliau, kaip kitą žingsnį įgyvendinant Ekologinio projektavimo direktyvą (7), apsvarstyti privalomo prietaisų išjungimo galimybę ir nustatyti, kad automatinis išjungimas ir energijos taupymo režimas būtų privalomas net įrenginiams su dideliais varikliais ir pramoniniams prietaisams ir mašinoms;

76.

ragina anksti ir tiksliai įgyvendinti 2006 m. reikalavimus, susijusius su pažangiųjų matuoklių įrengimu, siekiant didinti vartotojų informuotumą energijos naudojimo ir padėti elektros tiekėjams veiksmingiau valdyti paklausą;

77.

pažymi, kad Europos ekonomikos ir socialinis modelis pagrįstas laiko požiūriu efektyviu asmenų ir prekių judumu ir pasiekiamumu, o ne išteklių efektyvumu, ir kad todėl ateityje bus būtina derinti abu šiuos veiksnius;

78.

ragina Europos investicijų banką ir jo rizikos kapitalo padalinį, Europos investicijų fondą, gerokai išplėsti paramą energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių vystymui;

79.

primena atitinkamiems subjektams, kad ir transporto sektorius turi laikytis ES klimato tikslų iki 2020 m. sumažinti anglies dioksido išmetimą ne mažiau kaip 20 %, o sudarius tarptautinius susitarimus – bent 30 %, palyginti su 1990 m., ir per tą patį laikotarpį padidinti energijos naudojimo efektyvumą 20 %;

80.

ragina parengti išsamų politikos priemonių rinkinį, sudarytą iš viena kitą papildančių priemonių, kuriuo būtų siekiama tvarios transporto politikos ir kuris apimtų automobilių technologijų tobulinimą (ekologiniu požiūriu veiksmingas naujoves), dažnesnį alternatyvių energijos išteklių naudojimą transporto srityje, švaraus kuro platinimo tinklų kūrimą, dažnesnį alternatyvių varomosios jėgos rūšių rūšių naudojimą, pažangųjį eismo valdymą, važiavimo ir automobilių naudojimo įpročių pokyčius, geresnę logistiką, „žaliuosius koridorius“ ir transporto srities IRT, CO2 mokestį ir viešojo transporto modernizavimą, siekiant įgyvendinti tikslą – sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki nulio, tačiau nepamirštant to, kad judumo poreikis išaugo; atkreipia dėmesį, kad visus šiuos dalykus būtų galima skatinti aiškiais prioritetais viešųjų pirkimų srityje;

81.

mano, kad ypatinga pirmenybė turi būti teikiama principui „teršėjas moka“, ir ragina visų transporto rūšių atveju visas išorės išlaidas įtraukti į kainą; atkreipia dėmesį, kad siekiant įgyvendinti šį tikslą reikalinga atitinkama ekonominė aplinka, ir todėl ragina valstybes nares persvarstyti atitinkamus mokesčius ir rinkliavas;

82.

teigiamai vertina tai, kad Komisija parengė ekologiško transporto aprašą, kuriame išvardijami esami ir dar būtini teisės aktai, kad būtų galima užtikrinti tvarų transporto sektoriaus augimą;

83.

83pabrėžia infrastruktūros projektų reikšmę transporto sektoriui, tačiau ateityje planuojant, projektuojant ir statant ragina atsižvelgti į galimą poveikį klimatui;

84.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti palydovinių navigacijos sistemų potencialą siekiant didinti energijos naudojimo efektyvumą transporto srityje, gerinant eismo srautų valdymą ir organizavimą, teikiant realiojo laiko informaciją apie prekių ir asmenų judėjimą ir optimizuojant maršrutų ir transporto rūšių pasirinkimą;

85.

apgailestauja, kad norint užtikrinti transporto požiūriu veiksmingą ir aplinkai nekenkiantį miestų planavimą su pėsčiųjų zonomis, dviračių takais ir lanksčiomis jungtimis su vietos viešuoju keleiviniu transportu į kylančias problemas daugelyje vietų buvo beveik nereaguojama arba jos buvo sprendžiamos arba per vėlai, arba tik iš dalies;

86.

ragina valstybes nares ir savivaldybes:

ir ragina pereinamuoju laikotarpiu geriau į vieną visumą sujungti privataus (asmenų) transporto ir bendros keleivių ir (arba) krovinių logistikos bei viešojo ir (arba) kolektyvinio transporto sistemas, taip pat yra įsitikinęs, kad investavimas į geležinkelių infrastruktūrą turi būti neatsiejamas nuo geležinkelių paslaugų gerinimo;

87.

pabrėžia, kad pažangiosios transporto sistemos yra svarbios derinant įvairias transporto rūšis ir kad svarbu jas įtraukti į Bendrijos, valstybių narių, regioninę ir vietos transporto politiką, nes jos padeda užtikrinti saugesnį ir mažiau aplinkai kenksmingą transportą; ragina plėtoti ir naudoti pažangiąsias transporto sistemas, siekiant valdyti eismo srautus ir sumažinti eismo spūstis;

88.

ragina ES ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su pramonės sektoriumi siekiant sukurti būtinas rinkos politikos sąlygas, kad į transporto valdymą, ypač į logistikos ir saugumo valdymą (ERTMS, RIS, eCall), būtų galima įtraukti pažangiąsias transporto sistemas;

89.

ragina valstybes nares remti įvairių transporto rūšių derinimą pradedant taikyti keičiamus transporto priemonių registracijos numerius pagal esamą pavyzdį, kad piliečiams taptų patraukliau tolimajam susisiekimui naudoti geležinkelius, o išvykimo ir atvykimo vietoje – taupiai energiją naudojančius vietinio susisiekimo automobilius;

90.

atsižvelgdamas į neseniai priimtus teisės aktus, kuriuose nustatomi tikslai, susiję su automobilių išmetamu CO2, palankiai vertina sprendimą nustatyti ilgalaikį 95 g CO2/km tikslą ir jį pasiekti iki 2020 m.;

91.

pabrėžia geležinkelių transporto, kaip energiją efektyviai naudojančios ir mažai anglies dioksido išmetančios transporto rūšies, potencialą tiek ilgais atstumais vežant krovinius, tiek trumpų bei vidutinių atstumų regioninio ir į darbą vykstančių žmonių transporto požiūriu, ir prašo, kad į tokius prioritetus būtų atsižvelgta nustatant regioninių ir sanglaudos fondų paramos kriterijus;

92.

pritaria transeuropinių transporto tinklų (TENT-T) kūrimui ir plėtrai pačioje ES ir kaimyninėse šalyse bei ragina valstybes nares kuo greičiau baigti prioritetinius projektus, ypač mažiausiai klimatui kenksmingus projektus, nes jie gyvybiškai svarbūs krovinių transporto logistikos ir tvarios Europos transporto politikos požiūriu;

93.

pabrėžia didelę vidaus vandens kelių transporto svarbą reikšmę prekių transportui; pabrėžia, kad šis sektorius nėra kenksmingas aplinkai ir jame dar yra daug neišnaudotų galimybių transporto veiklai plėtoti;

94.

apgailestauja, jog nepaisant to, kad visam transporto sektoriui būtų naudinga, jei didžioji krovinių transporto dalis būtų perkelta į geležinkelių ir vidaus vandens kelių sektorių, investicijos į geležinkelių plėtrą praėjusį dešimtmetį sumažėjo;

95.

pritaria Komisijos planui kartu su valstybėmis narėmis nustatyti specialius jūros greitkelius (angl. motorways of the sea) ir tikisi, kad ketinama sukurti Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių labai padės skatinti jūrų transportą ir didinti jo veiksmingumą;

96.

pritaria Komisijos pasiūlymams rinkti uosto ir prastovos mokesčius remiantis laivų išmetamų teršalų kiekiu ir užtiktinti, kad uostuose stovintiems laivams elektros srovė būtų tiekiama iš kranto, o ne gaminama paties laivo generatoriais;

97.

mano, kad laivų statyklos ir laivų operatoriai turėtų atidžiai išnagrinėti naujas efektyvumo didinimo technologijas, kaip antai burių-aitvarų naudojimas, oro ertmės sistemos „Air Cavity System“ taikymas, išskiriamos šilumos naudojimas elektros energijai gaminti, veiksmingesnių variklių naudojimas, geresnės korpuso ir vairo formos sukūrimas, tikslesnės orų prognozės, kuriomis remiantis galima pakoreguoti kryptį, ir galimybė sutaupyti kuro pasirinkus tam tikrus korpuso paviršiaus dažus;

98.

ragina Tarptautinę jūrų organizaciją (angl. International Maritme Organization, IMO) nustatyti laivybos sektoriui skirtą taršos mažinimo tikslą ir minimalius šių šiuolaikinių technologijų naudojimo statant naujus laivus standartus;

99.

mano, kad aviacijos sektoriuje būtinas integruotas požiūris, pagal kurį visų pasaulio šalių aviacijos pramonė, oro vežėjai ir oro uostų operatoriai kartu būtų įpareigoti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d. sumažinti teršalų išmetimą; mano, kad integruotas požiūris turėtų aprėpti mokslinius tyrimus ir technologiją, organizacinius patobulinimus ir pasaulinę prekybos taršos leidimais sistemą, kuri turėtų būti kuriama pagal ES prekybos taršos leidimais sistemos aviacijai pavyzdį;

100.

primygtinai ragina ES ir valstybes nares prieš tai, kol aviacijos sektoriuje bus pradėta taikyti išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistema, kiek įmanoma veiksmingiau įgyvendinti ir plėtoti tiek bendro Europos dangaus projektą, tiek projektą SESAR, kad funkcionalių ir lanksčių oro erdvės blokų sukūrimas bei apskritai lankstus oro erdvės naudojimas taptų pirmenybė ir kad būtų galima nedelsiant išnaudoti atsirandantį taršos mažinimo potencialą ir sumažinti orlaivių kuro sąnaudas iki 12 %;

101.

ragina ES ir valstybes nares suteikti visą būtiną paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai, susijusiems su perversmą mokslo srityje darančiomis aplinkai nekenksmingomis transporto technologijomis, pvz., vandenilio, elektros, kuro elementais, hibridinėmis transporto priemonėmis ar pažangiuoju varomuoju biokuru ir alternatyviomis medžiagomis, naujomis technologijomis bei informacinių technologijų sprendimais, kurie padėtų sumažinti automobilių svorį ir padidinti jų efektyvumą;

102.

ragina transporto sektoriaus varomųjų sistemų ir variklių gamintojus dirbti bendrai, laikantis Euro-6 standartų, bet neapsiribojant jais, ir nuolat didinti savo įrenginių energijos naudojimo efektyvumą, atitinkamoms pramonės šakoms nustatyti žymaus efektyvumo didinimo tikslus ir toliau vykdyti alternatyvaus kuro mokslinius tyrimus, kad būtų galima prisidėti prie tvaresnio atitinkamos pramonės šakos augimo;

103.

ragina automobilių gamintojus pereiti prie mažesnių, lengvesnių ir efektyvesnių modelių gamybos, kad būtų sudarytos sąlygos individualiam judumui, atsižvelgiant į apribojimus dėl klimato kaitos ir ribotus naftos išteklius;

104.

skatina ginkluotės pramonę taip pat siekti padidinti savo variklių ir varomųjų sistemų efektyvumą bei tirti galimybę naudoti alternatyvų kurą;

105.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares parengti su vandenilio naudojimu susijusią atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamą paramos sistemą, siekiant užtikrinti, kad sparčiai augtų vandenilinių transporto priemonių gamyba; mano, kad pagal šią sistemą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš ES biudžeto reikia skirti didesnę paramą galutiniam vandenilio pritaikymui naudoti, kad valstybės narės turi remti vandenilio naudojimą taikydama finansines priemones, kaip antai finansinės paskatos, ir kad reikia anksti sukurti rinką vyriausybės tarnyboms įsigyjant teršalų neišskiriančius automobilius;

106.

ragina Komisiją iki 2010 m. parengti ataskaitą dėl dar esamų kabotažo ir kitų veiksnių Europos Sąjungoje, apribojimų, kurie lemia tuščius reisus ir efektyvumo nuostolius vidaus rinkoje; mano, kad veiksminga krovinių transporto logistika, kuri yra sudėtinė ES transporto sistemos dalis, yra labai svarbi tvaraus judumo Europoje, ekonominio efektyvumo ir konkurencingumo, optimalaus energijos išteklių naudojimo, darbo vietų kūrimo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita požiūriu;

107.

reiškia susirūpinimą, kad Europos kultūros paveldui ir tradiciniams kraštovaizdžiams kelia grėsmę ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir ilgalaikė klimato kaita, ir ragina valstybes nares sudaryti ES lygmeniu suderintą bendrą Europos kultūros paveldo objektų, kuriems kelia grėsmę klimato kaita, sąrašą;

108.

ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus labai nuo klimato priklausomose sezoninio turizmo srityse, kuriose nėra kitų realių alternatyvų, įgyvendinti visapusiškas prisitaikymo ir prevencijos priemones, pavyzdžiui, užtikrinti vandens tiekimą, taikyti apsaugą nuo miškų gaisrų, imtis atsargumo priemonių prieš ledynų tirpimą ir pagerinti pakrančių apsaugą, kad būtų deramai atsižvelgiama į ekonominė turizmo ir būtinos infrastruktūros reikšmę išsaugant darbo vietas bei pajamas ir būtų išvengta didelių ekonominių nuostolių visoje vertės kūrimo grandinėje;

109.

mano, kad kai kuriuose regionuose tik tuomet yra ekonomiškai prasminga ir aplinkos požiūriu pateisinama toliau plėsti turizmą, jei planuojant būsimą plėtrą atsižvelgiama į tikėtinas klimato kaitos pasekmes, kaip antai padidėjęs vandens ir sniego trūkumas bei ledynų nykimas;

110.

ragina turizmo pramonę kartu su vietos vadžios institucijomis ir ekonominėmis asociacijomis kurti integruotas strategijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir padidinti sektoriaus energijos naudojimo efektyvumą (pirmiausia transporto ir apgyvendinimo srityse), bei planuoti ekologinio turizmo skatinimo priemones, įskaitant socialinio turizmo, sportinio turizmo ar kultūrinio turizmo ir tokių labiausiai turistų lankomų vietų, kuriose būtų gerbiama ir saugoma aplinka, plėtrą;

111.

ragina į įmonių ataskaitų teikimo standartus įtraukti darbo vietos klimato kaitos auditą, siekiant didinti ekologiškumą skatinančios politikos ir išmetamųjų teršalų mažinimo stebėjimo skaidrumą;

112.

reikalauja, kad visi komerciniai ir nekomerciniai subjektai kasmet teiktų viešas ataskaitas apie išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taikytas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemones, veiklą, kurios imtasi siekiant perkvalifikuoti darbuotojus (uždarius įmonę dėl įrodyto anglies dioksido sklaidos) ir pajamas, gautas iš išmetamųjų teršalų leidimų prekybos; prašo Komisiją stebėti šią veiklą ir teikti Parlamentui ataskaitas apie pramonės sektorių padarytą pažangą mažinant teršalų išmetimą;

113.

ragina Komisiją, nedarant išankstinių išvadų, apsvarstyti galimybę įtraukti išsamias nuostatas dėl žemės ūkio į būsimą integruotą Europos kovos su klimato kaita politiką ir naudojantis visomis esamomis galimybėmis parengti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų (įskaitant metaną ir azoto suboksidą) kiekio mažinimo šiame sektoriuje tikslus;

114.

nurodo, kad optimizuotas žemės valdymas padidina humuso kiekį dirvožemyje, o pasėlių plotai dėl geresnės auginamų kultūrų priežiūros ir stengiantis palikti kuo mažesnį nežaliuojančių pūdymų plotą gali sugerti daug daugiau anglies nei iki šiol;

115.

mano, kad optimizuotas mineralinių trąšų saugojimas ir naudojimas svarbūs siekiant išmesti mažiau azoto suboksido; todėl reikalauja, kad ir toliau būtų daugiau tręšiama organinėmis, o ne mineralinėmis trąšomis;

116.

ragina atlikti tam tikrų regioninių auginimo metodų pelningumo pasikeitus klimato sąlygoms ekonomines analizes siekiant nustatyti prisitaikymo galimybes ir lengviau pasirinkti kitus kultūrinius augalus;

117.

mano, kad vykdant žemės ūkio veiklą turi būti atsižvelgiama į klimato kaitą, ir ragina skirti finansavimą naujų, aplinkai palankesnių žemės apdirbimo ir ūkių valdymo būdų moksliniams tyrimams bei plėtrai; taip pat ragina vykdyti naujų technologijų, biotechnologijų, taikomų sėklų bei augalų auginimo srityje, ekologiškų genų technologijų ir augalų apsaugos mokslinius tyrimus ir prašo įgyvendinti tokią žemės ūkio apsaugos nuo klimato kaitos politiką, kuri apimtų ūkininkams skirtus seminarus, švietimo programas, bandomąsias schemas ir naujas praktines žinias apie žemės ir vandens valdymą;

118.

pripažįsta, kad auginant grūdus ir sojas gyvuliams šerti į aplinką išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų; primena JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2006 m. lapkričio mėn. ataskaitą „Livestock's Long Shadow“ (Gyvulininkystės poveikis), kurioje teigiama, kad dėl mėsos pramonės ir gyvulininkystės į aplinką išmetama 18 % visų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų;

119.

reikalauja pieno ir mėsos gamybos srityje peržiūrėti ir, jei reikia, pagerinti pašarus siekiant, kad atrajotojų didžiuosiuose skrandžiuose susidarytų mažiau metano; ragina vertinti gyvulininkystės sektoriuje taikomų su šėrimu ir veisimu susijusių priemonių poveikį gyvūnų sveikatai bei gerovei ir ragina netaikyti tokių priemonių, jei jos turi neigiamos įtakos šiems gyvūnams;

120.

pripažįsta, kad biodujų įrenginių, skirtų gaminti energiją perdirbant mėšlą, plėtra gali būti ekonominiu požiūriu įmanoma ir ekologiniu požiūriu svarbi mažinant metano kiekį, išmetamą auginant gyvulius;

121.

mano, kad vykdant būsimą Europos klimato politiką turi būti siekiama tiek išlaikyti tropinius atogrąžų miškus ir dar išlikusius šiaurinius miškus, tiek prižiūrėti ir atsodinti Europos miškus; svarbus vaidmuo gali tekti apsauginėms miško juostoms aplink dideles aglomeracijas ir pramonės centrus;

122.

mano, kad remiantis JTBKKK turėtų būti sukurta ilgalaikė miškininkystės kompensacijų už faktinį išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą nenaikinant miškų sistema, ir reikalauja sukurti akivaizdžią ekonominę paskatą nuolat saugoti neliestus miškus bei didelius miškų plotus taikant tvaraus naudojimo metodus, o miško ploto naudingumą daug atidžiau vertinti atsižvelgiant į jo suteikiamas „ekologines paslaugas“ ir apskritai atliekamas socialines funkcijas;

123.

reikalauja, kad pasaulinėje anglies dioksido rinkoje pirmiausia būtų taikomos ekonominės paskatos toms valstybėms, kuriose dar yra didelių natūralių miškingų teritorijų, siekiant, kad šie miškai būtų išsaugoti, atsižvelgiant į kiekvienais metais kruopščiai saugomuose miškuose sukaupiamos anglies kiekį; siūlo apsvarstyti klausimą, ar šiame kontekste būtų prasminga sutelkti dėmesį tik į tropinius atogrąžų miškus;

124.

ragina ES, bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene, įrengti oro ir palydovines stebėsenos sistemas ir būtiną infrastruktūrą, siekiant ilgainiui visų pirma išsaugoti tropinius miškus; ragina sukurti Pasaulio banko kontroliuojamą pasaulinį fondą, skirtą stebėsenos sistemoms sukurti;

125.

mano, kad pasaulinės stebėsenos sistemos, skirtos miškams apsaugoti, sėkmingai veiks tik tuomet, jei bus sudarytos ir nuolat prižiūrimos būtinos institucinės sąlygos ir sukurtos administracinės institucijos su kvalifikuotais darbuotojais;

126.

dėl to atkreipia dėmesį į būtinybę Europos miškuose vykdyti stebėsenos programas, kad galima būtų iš anksto nustatyti kenkėjų antplūdį ir sukurti mokslinį rizikos modelį, susijusį su miškingomis vietovėmis, kurioms būdingos karščio bangos, greitai plintantys gaisrai ir sausra, kad būtų galima imtis atitinkamų priemonių miškams apsaugoti;

127.

mano, kad nacionaliniai valstybių narių miškų registrai yra svarbus informacijos šaltinis siekiant išanalizuoti bendrą Europos miškų būklę ir jų, kaip anglies dioksido saugyklų, reikšmę; ragina Komisiją ne tik skatinti valstybes nares rinkti duomenis ir juos vertinti, bet ir pasinaudoti esama valstybių narių gerąja patirtimi;

128.

pažymi, kad atsižvelgiant į gyvavimo ciklo ypatybes, statybos sektoriuje mediena iš principo gali būti ekologiškesnis alternatyvus produktas nei plienas ir betonas, nes ji tarsi užrakina anglies dioksidą, jos gamybai reikia daug mažiau energijos nei kitais alternatyviais atvejais, o medienos produktus galima panaudoti atsinaujinantiesiems energijos ištekliams išgauti; tačiau supranta, kad tokiu atveju naudojama mediena turėtų būti užauginta paisant tvarumo reikalavimų, tačiau šiuo metu to ne visada siekiama; todėl ragina ES nedelsiant priimti teisės aktus, kuriais remiantis būtų kiek įmanoma sumažinama rizika, kad nelegaliai ir netvariai užauginta mediena pateks į ES rinką;

129.

atkreipia dėmesį į tai, kad yra galimybė įvairiai panaudoti miškus, ir į tai, kad jie gali teikti įvairią naudą; ragina ES nustatyti tvaraus biomasės naudojimo kriterijus;

130.

pabrėžia, kad ES miškus reikėtų valdyti vadovaujantis tvarumo politika – taip galima įgyvendinti labai skirtingus socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos tikslus; pažymi, kad tvariu miškų valdymu siekiama ilgainiui padidinti miškų anglies atsargas; be to, pažymi, kad jauni, augantys ir gerai tvarkomi miškai sugeria didelį anglies junginių kiekį, todėl mano, kad tose vietovėse, kur miškai kertami, reikėtų imtis miškų atsodinimo, siekiant nukirstus medžius pakeisti naujais; mano, kad kartu reikėtų saugoti senesnius miškus, nes jie ypač svarbūs siekiant išsaugoti biologinę įvairovę;

131.

rekomenduoja plėtoti mokslinius dirvožemio tyrimus ir stebėti dirvožemio būklę, siekiant laiku imtis priemonių, kurios padėtų išvengti erozijos, žemės ūkio naudmenų nuostolių ir biologinės įvairovės mažėjimo;

132.

ragina Tarybą patvirtinti bendrąją poziciją dėl 2007 m. lapkričio 14 d. Parlamento pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB (8) (Pagrindų direktyva dėl dirvožemio apsaugos), siekiant pradėti taikyti tinkamą Bendrijos kovos su miškų kirtimo, erozijos ir dykumėjimo padariniais priemonę;

133.

ragina valstybes nares sukurti dirvožemio apsaugos politiką taikant tinkamus dirvožemio įdirbimo metodus, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į dirvožemyje esančių organinių medžiagų reikšmę dirvožemio derlingumui, į vandens sulaikymo pajėgumą ir galimybę dirvožemiui funkcionuoti kaip anglies saugyklai, ir apsvarstyti galimybes naudoti iš biomasės gaunamą medžio anglį;

134.

dėl to atkreipia dėmesį į ekosisteminio principo svarbą siekiant išvengti dirvožemio erozijos, amžino įšalo sunaikinimo, dykumėjimo, kitų floros ir faunos rūšių invazijos ir miškų gaisrų bei sumažinti jų poveikį;

135.

mano, kad integruotas vandens išteklių valdymas turėtų aprėpti vandens naudojimo efektyvumo didinimo, vandens taupymo, vandens naudojimo racionalizavimo ir ribojimo strategijas ir didesnį vartotojų informuotumą apie tvarų vandens naudojimą, taip pat šis valdymas turėtų padėti spręsti problemas, susijusias su lietaus vandens surinkimu ir saugojimu natūraliuose ir dirbtiniuose rezervuaruose, taip pat su potvynių ir sausrų keliamu pavojumi bei poveikiu; mano, kad reikėtų paraginti imtis veiksmų siekiant nustatyti veiksmingą vandens naudojimo būdų hierarchiją, ir primena, kad valdant vandens išteklius labiau vertėtų atsižvelgti į vandens išteklių poreikį;

136.

ragina Komisiją sprendžiant vandens valdymo klausimus atlikti svarbų tarptautinio lygmens koordinatorės vaidmenį, ypač kuriant tinklus ir finansuojant mokslinius tyrimus, susijusius su novatoriškomis technologijomis, taikomomis jūros vandens nudruskinimo, naujų drėkinimo sistemų ir vandens naudojimo žemės ūkyje bei mieste srityse, taip pat finansuojant bandomuosius projektus, kuriais siekiama mažinti sausros ar potvynio padarytą žalą;

137.

mano, kad siekiant įvesti tinkamas paskatas naudoti vandenį efektyviai, vykdydamos savo vandens politiką valstybės narės turėtų atsižvelgti į vandens tiekimo paslaugų sąnaudų kompensavimo principus ir į principą „teršėjas moka“;

138.

pabrėžia, kad dėl dabar taikomos kai kurių rūšių žvejybos praktikos dar labiau mažėja žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų atsparumas klimato kaitos poveikiui; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos sprendimui pagal tvarumo kriterijus nustatyti pramoninės žvejybos kvotas ir primygtinai reikalauja, kad Taryba ir susijusios valstybės narės laikytųsi siūlomų kvotų;

139.

yra įsitikinęs, kad būtinas išsamus pagrindų planas jūrų klausimu, kaip numatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (9), siekiant užtikrinti geresnį ir tvaresnį jūrų regionų ir jūrų išteklių valdymą; įspėja, kad neparengus šio plano Europos saugomos jūrų teritorijos taps paskutinėmis biologinės įvairovės oazėmis negyvuose ir tuščiuose vandenynuose;

140.

tvirtina, kad dėl klimato kaitos sukeltų aplinkos pokyčių gali tekti į kitas vietas perkelti akvakultūras, o tokiu atveju ekonominių nuostolių patirtų dabartinės akvakultūrų vietos; tačiau įspėja, kad akvakultūras perkėlus į kitą vietą atitinkamos ekosistemos gali patirti neigiamų padarinių, todėl reikalauja privalomo poveikio vertinimo;

141.

pripažįsta, kad atliekų hierarchija yra Europos atliekų politikos leitmotyvas, skatina Komisiją pasiūlyti procentinės dalies mažinimo tikslus, susijusius su atliekų kiekiu, pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu; reikalauja tikslus persvarstyti ir, kai būtina, juos sugriežtinti;

142.

konstatuoja, kad atliekų kiekio mažinimas, pavyzdžiui, tinkamiau pakuojant, yra geriausia galimybė sumažinti šiame sektoriuje susidarantį tiesiogiai išmetamų teršalų kiekį; vis dėlto pabrėžia, kad, siekiant atliekų prevencijos, ilgainiui reikia keisti gamybos metodus ir vartojimo įpročius;

143.

pabrėžia, kad biologinių atliekų rūšiavimas ir medžiagų perdirbimas gerokai prisideda prie sąvartynų tiesiogiai išmetamų teršalų prevencijos;

144.

mano, kad ribojant tiesiogiai išmetamų teršalų kiekį atliekų sektoriuje būtų prasminga vengti pervežti nerūšiuotas atliekas ilgu atstumu; mano, kad todėl mišrių buitinių atliekų gabenimą tarp ES valstybių reikėtų kuo labiau riboti; mano, kad reikia kovoti su nelegaliu perdirbti tinkamos medžiagos eksportu, kad būtų išvengta „išmetamųjų teršalų eksporto“ ir vertingos žaliavos išliktų ES;

145.

mano, kad valstybės narės, praėjus pereinamajam laikotarpiui, vidutiniu laikotarpiu turėtų visiškai atsisakyti neišrūšiuotų buitinių atliekų šalinimo sąvartyne, nes geriau naudojant turimas perdirbimo sistemas arba kuriant visiškai naujas sistemas būtų geriau tvarkomos visos atliekos ir išnaudojamos turimos galimybės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį naudojantis turima technika; todėl reikalauja įvesti privalomas nuostatas dėl metano surinkimo siekiant gaminti šilumą turimuose sąvartynuose;

146.

mano, kad energijos išgavimas iš likusių atliekų specialiuose atliekų pavertimo į energiją įrenginiuose ir energijos išgavimas iš išrūšiuotų atliekų, ypač naudojant bendros šilumos ir elektros gamybos sistemas, kurių teršalų išmetimas griežtai kontroliuojamas, gali būti labai veiksmingas būdas išgauti energiją, kuri gali būti patikimai naudojama siekiant sumažinti netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pakeisti iškastinį kurą;

147.

mano, kad ypač svarbu vykdyti daugiau su atliekų tvarkymu ir išteklių valdymo sprendimais susijusių mokslinių tyrimų ir plėtros, ir pabrėžia, kad šioje srityje būtina nedelsiant taikyti naujas novatoriškas technologijas;

148.

atsižvelgdamas į derybas dėl susitarimo po 2012 m. ir trečiųjų šalių įtraukimo į šį procesą, pripažįsta, kad sistemingesnis Europos atliekų tvarkymo standartų perkėlimas į kitas šalis – tai galimybė vystymosi politikos tikslus (pavyzdžiui, geresnę žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugą) susieti su naujomis ekonominėmis galimybėmis ir teigiamu indėliu į pasaulinę kovą su klimato kaita;

149.

ragina Komisiją atlikti tyrimą atliekų sektoriaus įtraukimo į išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemą ir tokio įtraukimo suderinamumo su CDM projektais klausimais;

150.

primena savo reikalavimus, išdėstytus minėtoje 2008 m. balandžio 10 d. rezoliucijoje ir ragina Komisiją daugiau nebeatidėliojant paskelbti pažadėtą baltąją knygą, kurioje būtų išdėstytas suderintas visos ES pagrindas, skirtas prisitaikymo priemonėms planuoti;

151.

pabrėžia, kad svarbi Komisijos paskelbta Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos, kurioje pabrėžiama, kad, siekiant gerinti bendrą ES ir nacionalinės, ir regiono politikos teritorinį poveikį, reikalingas integruotas požiūris į sektorių politiką; taigi ragina gerinti struktūrinių fondų procedūras, kad jie galėtų dar daugiau prisidėti prie kovos su klimato kaita priemonių;

152.

pabrėžia, kad nors ir būtina tinkamai atsižvelgti į subsidiarumo principą, pripažįstant ypač svarbų regiono ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, ypač labiau pažeidžiamose vietovėse, pvz., kalnų ir pakrančių regionuose, veiksmai ES lygmeniu turi lemiamos įtakos siekiant sukurti biologinės įvairovės atsparumą stiprinant tinklą „Natura 2000“ ir integruojant veiksmingas prisitaikymo priemones į ES sanglaudos, žemės ūkio, vandens ir jūrų politiką;

153.

pakartotinai pabrėžia prisitaikymo priemonių suderinamumo ir visapusiško koordinavimo ES lygiu būtinybę bei galimų sinergijų tyrimo reikšmę, atliekamo remiantis ir konkretiems regionams ar teritorijoms skirtais tarptautiniais susitarimais, kurių viena iš šalių yra Europos bendrija, ir vėl pakartoja raginimą ES lygiu sukurti prisitaikymo priemonių planavimo struktūrą;

154.

pabrėžia ES koordinuojamąjį vaidmenį, ypač kuriant automatines ar nuolatines teršalų kontrolės ir išankstinio perspėjimo dėl karščio bangų, ilgalaikio atšalimo periodų ir potvynių sistemas ir gerinant sistemingą duomenų apie sveikatą, orą, aplinką ir statistikos duomenų rinkimą;

155.

pabrėžia, kad ypač svarbu gauti konkrečių žinių apie klimato kaitos poveikį žmogaus sveikatai, ypač susijusį su tam tikromis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis;

156.

pabrėžia, kad dėl neišvengiamų ekosistemų savybių pokyčių klimato kaita turės lemiamos įtakos tam tikrų ligų didesniam plitimui ir tai veiks, inter alia, gyvūnus, augalus, vabzdžius, pirmuonis, bakterijas ir virusus;

157.

pabrėžia, kad tropinės ligos, plintančios per parazitus ar uodus ir kitus ligų sukėlėjus, kurių paprastai būna tropinėse vietovėse, gali išplisti į didesnės geografinės platumos vietas ir aukštumas bei žmonėms kelti naujų pavojų;

158.

pabrėžia, kad, nors pagrindinis 2008–2013 m. visuomenės sveikatos programos tikslas – tęsti veiklą, susijusią su veiksniais, kurie paprastai lemia sveikatą (mityba, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas), reikėtų skirti dėmesio ir tam tikriems naujiems sveikatos sunkumams bei ištirti juos lemiančius dėl klimato kaitos atsiradusius aplinkos veiksnius;

159.

pabrėžia ES ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atliekamą koordinatorių vaidmenį, teikiant plačiajai visuomenei patarimų, kaip išvengti vabzdžių sukeliamų ligų naudojant visų pirma apsauginius drabužius, lovos tinklus ir vabzdžių repelentus bei jų naikinimo produktus;

160.

pabrėžia, kad galimos priemonės gali apimti atitinkamų duomenų apie klimato kaitos poveikį žmogaus sveikatai rinkimą ir vertinimą, pasirengimo stichinėms nelaimėms, viešosios sveikatos apsaugos ir pasirengimo krizėms gerinimą, sveikatą stiprinančių priemonių visuose sektoriuose rėmimą ir informuotumo didinimo priemones, pavyzdžiui, visuomenei teikiamą informaciją apie naujausius pavojus sveikatai, įspėjimus ir konkrečius nurodymus dėl profilaktikos, atkreipiant ypatingą dėmesį į vabzdžių sukeltas ligas ir karščio bangas;

161.

mano, kad reikia vykdyti mokslinius tyrimus medicinos srityje ir farmacijos sektoriuje siekiant sukurti vaistus ir vakcinas naujoms ligoms gydyti, kurių už prieinamą kainą galėtų nusipirkti visi poveikį patyrę gyventojai;

162.

pabrėžia miestų žaliųjų zonų svarbą visuomenės sveikatai, oro kokybei, anglies dioksido surinkimui ir kovai su klimato kaita; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas apsaugoti ir didinti esamas miestų žaliąsias zonas bei kurti naujas;

163.

mano, kad vykstant pasaulinei konkurencinei kovai, siekiant sukurti tokią ekonomiką, kuriai veikiant į aplinką būtų išmetama mažai teršalų, pradinė Europos padėtis yra puiki, ir ji turėtų kiek galima labiau išnaudoti šią padėtį, kad paskatintų kurti daugiau naujovių, kurios padės kurti naujas ir konkurencingas verslo rūšis ir naujas darbo vietas švarių technologijų, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir ekologiškų įmonių bei ekologiškų įgūdžių srityse, siekiant visiškai vadovaujantis Lisabonos strategija kompensuoti bet kokį galimą darbo vietų praradimą daug anglies dioksido išmetančiuose sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti struktūrinius pokyčius, vykstančius dėl kovos su klimato kaita politikos įgyvendinimo, ir ragina Komisiją periodiškai siūlyti priemones labiausiai nukentėjusiems gyventojams paremti;

164.

įspėja, kad ekonominės galimybės, kurių teikia klimato kaita ir kovai su ja skirtos politinės priemonės, ES gali būti neišnaudotos dėl jų neigiamo vaizdavimo, ir pabrėžia, kad būtina optimistiškai žvelgti į socialinius partnerius, kurie tiesiogiai skatins ekonomiką, ir galimybes iš naujo mokyti ir įtraukti į darbo rinką darbuotojus, nukentėjusius dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos sušvelninimo; mano, kad viešasis ir socialinis sutarimas lems sėkmę pasaulinėje konkurencinėje kovoje dėl efektyvumo, inovacijų, žaliavų ir ateities technologijų bei rinkų;

165.

mano, kad augimo ir užimtumo potencialą galima visiškai išnaudoti tik tada, kai vienu metu būtų suteikta galimybė patekti į rinką ir panaikintos biurokratinės kliūtys naudotis turimomis technologijomis;

166.

ragina valstybes nares patikrinti turimų teisės aktų suderinamumą su klimato politikos tikslais ir sukurti paskatas, padėsiančias lengviau pereiti prie ekonomikos, kuriai veikiant būtų išmetama nedaug anglies dioksido;

167.

ragina socialinius partnerius ir abi kolektyvinių sutarčių šalis valstybėse narėse ir ES lygmeniu kurti bendras kiekvienam sektoriui skiriamas ekonomines strategijas, siekiant nustatyti ir strategiškai panaudoti turimą potencialą;

168.

mano, kad, atsižvelgiant į integruotą Europos klimato politiką, reikia suplanuoti ir sukurti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir atskirą technologinių atnaujinimo procesą apimančią bendrą strategiją, kuria siekiama išsaugoti išteklius ateities kartoms;

169.

ypač atsižvelgdamas į ES strategijos techninį neutralumą, mano, kad dėl ekologiškai saugaus anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų naudojimo turėtų būti išsamiai diskutuojama įtraukiant suinteresuotąsias šalis iš privataus ir viešojo sektoriaus, taip pat nedarant išankstinių išvadų; pritaria tam, kad būtų skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant skatinti technologijų perdavimą, ypač su tomis augančios ekonomikos šalimis, kurios kaip pagrindinį kurą tebenaudoja savo teritorijoje išgaunamas anglis;

170.

mano, kad, siekiant sukurti kitos kartos technologijas ir iki būtino lygmens padidinti jų taikymo mastą, būtina didelė finansinė parama ilgalaikiams moksliniams tyrimams ir plėtrai;

171.

ragina JTBKKK nares pripažinti anglies dioksido surinkimą ir saugojimą kaip technologijos perdavimą pagal švarios plėtros mechanizmą, kuris numatytas Marakešo susitarimuose dėl Kioto protokolo;

172.

ragina ES ir valstybes nares į galimą gyventojų skeptišką požiūrį ar susirūpinimą dėl anglies dioksido surinkimo bei saugojimo technologijų taikymo atsakyti atliekant mokslinius tyrimus ir informuojant visuomenę;

173.

siūlo vykdant integruotą Europos klimato politiką reaguoti į pasiūlymus dėl esminių paskatų mechanizmų ir skatinimo priemonių, siekiant pradėti kurti būtinas technologines naujoves, sumažinti pridėtines išlaidas už brangias, bet naujas technologijas ir ateityje nustatyti bei pasiekti reikšmingesnius taršos mažinimo tikslus;

174.

rekomenduoja, kad valstybės narės apsvarstytų būdus, kaip galima sparčiau diegti švarias ir efektyviai naudoti energiją padedančias technologijas, pvz., skiriant tiesiogines subsidijas į technologijas, pvz., saulės baterijas, žemės šilumos siurblius, oro šilumos siurblius, vandens šilumos siurblius ir švaresnio degimo krosnis, investuojantiems vartotojams;

175.

taigi siūlo taikyti lygiagrečias priemones, pavyzdžiui, ekonomistams, inžinieriams ir privačiam verslui dalyvauti institucionalizuotame ir lygiagrečiai vykstančiame „Kioto Plius procese“, panašiai kaip vystant sėkmingą Monrealio protokolo metodą, kurį naudojant siekiama apsaugoti ozono sluoksnį;

176.

ragina sukurti Europos klimato fondą, kuris būtų finansuojamas iš tam tikros dalies prekybos taršos leidimais sistemos aukcionų pajamų, ir (arba) atitinkamus fondus valstybėse narėse ir įžvelgia galimybę tokiu būdu sukaupti kapitalo atsargų būsimai klimato politikai finansuoti, atsižvelgiant į tai, kad atskiras tos politikos priemones ir joms reikalingas investicijas šiandien galima tik sąlyginai planuoti;

177.

siūlo tas kapitalo atsargas panaudoti kapitalo rinkoje, siekiant, kad ekonominės veiklos vykdytojai gautų naudos ir galėtų (re)investuoti į ateities technologijas, užuot viską reguliuojant teisės aktais, taip paliktų spręsti rinkai dėl to, kurios technologijos bus taikomos ateityje siekiant įgyvendinti vidutinio ir ilgo laikotarpio kovos su klimato kaita tikslus;

178.

ypač pabrėžia, kad ilgainiui veiksmingi klimato kaitos klausimo sprendimai bus kuriami remiantis mokslinėmis inovacijomis ne tik energijos gamybos, platinimo ir naudojimo srityje, bet ir kitose susijusiose srityse, ir jie padės veiksmingai riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybą, nesukurdami jokių susijusių aplinkosaugos problemų;

179.

pabrėžia Septintosios bendrosios programos reikšmę ekologiškų energijos formų kūrimui ir ragina Tarybą bei Komisiją šiuos prioritetus remti ir kitose bendrosiose mokslinių tyrimų programose;

180.

kitoms ES Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms siūlo jų vadovavimo laikotarpiais būsimų IRT klausimą ir jų reikšmę kovojant su klimato kaita bei prisitaikant prie jos paversti prioritetine tema;

181.

ragina ES ir valstybes nares skatinti kompiuterizuotų ir IRT pagrįstų išmagnetinimo ir labai smarkiai padidinto energijos naudojimo efektyvumo metodų bandymus, patikimumo tikrinimą, diegimą ir tolesnę sklaidą, ypač taikant geresnę krovinių transporto logistiką, pakeičiant fizines keliones nuotolinėmis ir vaizdo konferencijomis, rengiant geresnius elektros tinklus, statant efektyviai energiją naudojančius pastatus ir diegiant pažangiuosius apšvietimo įrenginius, taip pat bendradarbiaujant su pramone, vartotojais, valdžios institucijomis, universitetais ir mokslinių tyrimų institucijomis;

182.

kaip ES biudžetą kartu su Taryba tvirtinanti institucija reikalauja, kad kitoje metinėje finansinėje programoje didžiausias prioritetas būtų skiriamas klimato kaitai ir kovos su ja priemonėms;

183.

ragina Tarybą spręsti nepanaudotų ES biudžeto nustatytos paskirties lėšų problemą, siekiant, kad šios lėšos, esant reikalui, būtų perskirstytos klimato politikos tikslams siekti;

184.

ragina Komisiją apžvelgti visas turimas finansavimo priemones ir nustatyti jų reikšmę Europos kovos su klimato kaita tikslams bei remiantis šiuo „klimato auditu“ parengti pasiūlymus būsimai finansinei perspektyvai, siekiant ES biudžeto eilutes suderinti su būtinais reikalavimais dėl klimato politikos, neatmetant galimybės steigti naujus fondus ir jiems skirti naujus išteklius;

185.

mano, kad ES, remdamasi Europos Sąjungos solidarumo principu turėtų imtis finansinių priemonių ir pagrindinėse srityse (kovai su klimato kaita skirtų technologijų skatinimas ir kūrimas, pagalba nuo klimato kaitos nukentėjusioms besivystančioms šalims) ir finansuodama tarptautines prisitaikymo priemones, efektyvumo didinimą ir pagalbą stichinių nelaimių atveju;

186.

primena, kad rengiant klimato ir energetikos teisės aktų rinkinį pasiektas susitarimas 50 proc. prekybos taršos leidimais sistemos aukcionų pajamų savanoriškai skirti klimato kaitos politikai finansuoti ir didelę dalį šių lėšų panaudoti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonėms finansuoti besivystančiose šalyse; ragina valstybes nares visiškai išnaudoti šias galimybes ir net viršyti šią procentinę dalį;

187.

primena, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių finansavimas besivystančiose šalyse bus lemiamas klausimas siekiant bendrojo susitarimo per Kopenhagoje vyksiančią 15-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją, ir primygtinai reikalauja, kad 2009 m. kovo 19–20 d. susitiksianti Europos Vadovų Taryba padarytų didelę pažangą siekdama susitarimo dėl to, kaip užtikrinti nepriklausomą ir prognozuojamą besivystančioms šalims skiriamą ES finansavimą;

188.

ragina kompetentingas valstybių narių institucijas kurti naujo tipo darbo vietas ir tiek praktinį profesinį mokymą, tiek profesines mokyklas ir studijuojamas disciplinas specializuotose aukštosiose mokyklose bei universitetuose pritaikyti prie ekonominių struktūrinių pokyčių konkrečių problemų, susijusių su užimtumu, kurių atsiradimą paskatino klimato kaita ir jos poveikis;

189.

pripažįsta svarbų darbininkų ir jų atstovų atliekamą vaidmenį siekiant padaryti savo įmones ir darbo vietas ekologiškesnes nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ir ragina suteikti Bendrijos paramą gerosios patirties kūrimui, skleidimui ir keitimuisi ja;

190.

ragina Komisiją parengti ryšių strategijas, siekiant visuomenei skleisti informaciją apie klimato kaitos mokslą (pagrįstą naujausių Tarptautinės klimato kaitos komisijos tyrimų rezultatais), energijos taupymo strategijas, energijos naudojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą; be to, siūlo vykdant ES jaunimo mainų programas dėmesį skirti bendriems informuotumo apie klimato kaitą didinimo projektams ir todėl ragina Komisiją kiekvienais metais pavesti Eurobarometrui atlikti ES piliečių apklausą siekiant įvertinti, kokia piliečių nuomonė apie klimato kaitą ir kaip jie ją suvokia; be to, ragina nustatyti bendrus ir paprastus efektyvumo standartus visoms kasdienio gyvenimo sritims ir kurti paskatas (pvz., susijusias su mokesčiais) atsakingai naudoti energiją;

191.

ragina valstybes nares kartu su elektros tiekėjais užmegzti dialogą su gyventojais siekiant įtikinti visuomenę, kad energijos ir klimato politikos požiūriu būtina didinti šiuolaikinių iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių efektyvumą, įskaitant dialogą CCS tema;

192.

ragina Komisiją pasidalyti su piliečiais ir valstybėmis narėmis informacija apie sėkmingus projektus, pavyzdžiui, „diena be automobilio“, įvykdytus organizuojant „Europos mobilumo savaitės“ renginius, ir pabrėžia būtinybę piliečius skatinti susimąstyti apie jų judumą mieste raginant juos persvarstyti savo, kaip transporto dalyvio, elgesį miestuose ir sąvokos „individualus judumas“ netaikyti tik nuosavo automobilio naudojimui apibrėžti, o ją išplėsti ir taikyti visiems individualaus judėjimo miestuose ir didmiesčio zonose būdams, pvz., ėjimui, važiavimui dviračiu, dalijimuisi automobiliu, vienas kito pavežimui, taksi, vietos viešojo keleivinio transporto paslaugoms;

193.

pritaria didžiausių pasaulio miestų iniciatyvai susijungti į C40 grupę, ypač todėl, kad šie miestai siekia pasauliniu lygiu keistis procesų patirtimi, susijusia su patikrintomis priemonėmis skirtomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui sumažinti, ir mokytis vieni iš kitų;

194.

ypač pabrėžia būtinybę informuoti, konsultuoti vietos gyventojus ir įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą, ragina miestų centrus, regionus ar konurbacijas nustatyti konkrečius taršos mažinimo tikslus ir jų siekti vykdant vietos ar regionų naujovių finansavimo programas, kurioms skiriama viešųjų valdžios institucijų parama;

195.

ragina valstybes nares, siekiant ugdyti piliečių sąmoningumą, į atitinkamus su statyba susijusius teisės aktus įtraukti nuostatą, kurioje būtų nurodoma, kad piliečiai, pateikiantys prašymą leisti statyti objektą, gautų išsamią informaciją apie galimybes toje vietoje naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

196.

vietos ir regiono valdžios institucijoms, apskritims, miestų kvartalams ar savivaldybėms, tačiau visų pirma viešosioms įstaigoms, mokykloms ar vaikų ir jaunimo globos įstaigoms siūlo organizuoti vadinamąsias energijos taupymo varžybas, taip pat tinkamai nacionaliniu ir ES lygiu finansuojamas vietos lygmens kampanijas, siekiant skatinti visuomenės informuotumą taupymo potencialo klausimu ir skatinti piliečius šiame procese dalyvauti bei veiksmingai mokytis;

197.

Komisijai siūlo paskelbti efektyvaus Europos energijos ir išteklių naudojimo metus, siekiant visais politikos lygmenimis atkreipti piliečių dėmesį į efektyvesnį išteklių naudojimą, o klimato kaita pasinaudoti kaip galimybe intensyviai diskutuoti apie turimus išteklius ir jų naudojimą; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su energijos trūkumu ir užtikrinti vandens taupymo kultūros kūrimą, taip pat didinti visuomenės informuotumą vandens taupymo klausimais vykdant švietimo programas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę remti miestų tinklą siekiant skatinti tvarų vandens naudojimą ir keistis gerąja patirtimi, taip pat bendrai vykdyti bandomuosius parodomuosius projektus; ragina valstybes nares teikti nemokamus energijos auditus siekiant sudaryti galimybes jų piliečiams sumažinti energijos suvartojimą ir taršą;

198.

mano, kad reklama ir informacija apie produktus yra svarbi priemonė siekiant atkreipti vartotojų dėmesį į vartojamos prekės daromą poveikį aplinkai ir keisti vartojimo įpročius; tačiau įspėja dėl įmonių bandymų gerinti savo įvaizdį nepagrįstais teiginiais apie duodamą naudą aplinkai (angl. greenwashing) ir ragina Komisiją ir valstybes nares, konsultuojantis su Europos pramonės asociacijomis, parengti šiam sektoriui skirtą reklamos ir ženklinimo kodeksą, siekiant pasmerkti klaidinančią reklamą ar neteisingus teiginius apie produktų poveikį aplinkai ir laikytis galiojančių Europos reklamos ir ženklinimo taisyklių;

199.

mano, kad diskutuojant su piliečiais ir mažmeninės prekybos atstovais svarbu didžiausią dėmesį skirti regiono bei sezoninių produktų reklamai ir panaudoti vartotojams skirtą informaciją apie produktų gamybos būdą (ypač privalomąjį ženklinimą) kaip priemonę padėti vartotojui apsispręsti;

200.

mano, kad informacijos apie kovos su klimato kaita priemones trūkumas visuomenėje yra rimta problema; todėl ragina ES, valstybes nares ir regionines bei savivaldybių institucijas ir įstaigas kartu su spauda, radiju, televizija bei internetine žiniasklaida parengti ir visoje Europoje suorganizuoti informacijos kampaniją apie klimato kaitos priežastis ir poveikį bei išteklių mažėjimą, kurios esminiai aspektai būtų susiję su individualiomis galimybėmis pakeisti kasdienius įpročius ir kuri geriau bei suprantamiau pristatytų Europos ir nacionalinių institucijų darbą imantis kovos su klimato kaita priemonių;

201.

pritaria didelių įmonių iniciatyvai siekti įmonės viduje nustatytų taršos mažinimo tikslų įtraukiant darbuotojus ir vidutinius tiekėjus ir naudoti komunikacijos strategijas siekiant propaguoti visuomenėje tvarų gamybos bei vartojimo modelį; ragina verslo asociacijas valstybėse narėse ir Europos lygmeniu pabrėžti, kad tvarūs įmonės veiklos metodai –tai unikalus pasiekimas vykstant konkurencinei kovai;

202.

ragina taip įgyvendinti 2009–2001 m. kovos su klimato kaita veiksmų darbotvarkę:

203.

pabrėžia būtinybę reaguoti į klimato kaitą ir jos poveikį politinėmis ir šviečiamosiomis priemonėmis, pagrįstomis ilgalaike perspektyva, ir nuosekliai įgyvendinant strateginius sprendimus bei nepriskirti jų prie trumpalaikių politinių tikslų; ragina skatinti tokią gyvenseną ir vartojimą, kurie tiktų prie tvaraus vystymosi;

204.

pabrėžia būtinybę nepasiduoti susidūrus su klimato kaitos problemos sudėtingumu, o remiantis aiškiu ketinimu keisti padėtį ir vadovaujant politikos, ekonomikos bei socialinių reikalų srityse spręsti ekonominius, ekologinius ir socialinius sunkumus, su kuriais susiduriame energijos ir klimato politikos lūžio laikotarpiu, kuriam būdingas žaliavų išteklių mažėjimas;

205.

pabrėžia būtinybę, remiantis Europos Sąjungos įkūrimo idėja, priimti sprendimus įsitikinus jų būtinybe ir teisingumu bei pasinaudoti unikalia galimybe strateginiais veiksmais suformuoti mūsų visuomenės ateitį;

206.

ragina atsakingąsias Europos Parlamento tarnybas per tris mėnesius parengti ir paskelbti visuomenei skiriamą šios rezoliucijos ir komiteto darbo versiją;

207.

ragina atsakingus komitetus kitą kadenciją toliau vykdyti anksčiau minėtąsias rekomendacijas, taip pat vykstant Komisijos narių, paskirtų kitai kadencijai, klausymams ir palaikant ryšius su atitinkamais nacionalinių parlamentų komitetais; ragina Europos Parlamento ryšių su trečiosiomis šalimis delegacijas ir Europos Parlamento narius, kurie dalyvauja daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose, palaikant ryšius su trečiųjų šalių atstovais reguliariai iškelti klausimą dėl klimato kaitos ir išreikšti poreikį, kad visos šalys imtųsi veiksmų ir iniciatyvų;

208.

įpareigoja pirmininką šią rezoliuciją perduoti Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei JTBKKK sekretoriatui su jam skirtu prašymu perduoti šią rezoliuciją visoms susitariančiosioms šalims, kurios nėra ES valstybės narės, ir JTBKKK numatytiems stebėtojams.