52009DC0495

Briuselis, 2009.9.30

KOM(2009) 495 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė {SEK(2009) 1227}

Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė

ĮVADAS

Europos Sąjungos (ES) ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono (LAKR) šalių strateginė partnerystė[1] sukurta 1999 m. Rio de Žaneire. Per pastaruosius dešimt metų Europoje, Lotynų Amerikoje ir visame pasaulyje įvyko daug pokyčių, dėl kurių atsirado naujų uždavinių ir naujų prioritetų.

Komunikate vertinama strateginės partnerystės su Lotynų Amerika padėtis ir Lotynų Amerikai skirtos Komisijos strategijos, kaip nurodyta jos 2005 m. komunikate „ Glaudesnė Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystė “[2], rezultatai. Per pastarąjį dešimtmetį šie du regionai bendradarbiavo dirbdami pagal bendrą įvairių sričių klausimų darbotvarkę tam tikruose abiejų regionų, dvišaliuose, daugiašaliuose ir konkretiems sektoriams skirtuose forumuose. Šiandien ES yra antra pagal dydį Lotynų Amerikos prekybos partnerė ir didžiausia regiono investuotoja. Per pastaruosius dešimt metų Europos Komisija finansavo daugiau kaip 450 projektų ir programų už daugiau kaip 3 mlrd. EUR. Remiantis įgyta patirtimi šiame komunikate nustatomi tikslai ir uždaviniai, kuriais artimiausiais metais turėtų būti grindžiama regionui skirta Komisijos strategija.

Komunikate taip pat nagrinėjami abiem regionams dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės (toliau – krizės) ir klimato kaitos iškilę klausimai bei kitos temos, kurios įtrauktos į dvišalių regionų santykių politinę darbotvarkę, kiek tai susiję su Lotynų Amerika, pirmiausia migracija.

Komunikatas rengiamas kartu vykdant Europos bendrijos regionų ir šalių strategijos dokumentų 2007–2013 m. laikotarpio vidurio peržiūrą (LVP), todėl suteikiama galimybė esamas bendradarbiavimo priemones pritaikyti prie naujų poreikių ir aplinkybių.

Komunikatu taip pat padedama tinkamai pasirengti būsimam ES ir LAKR aukščiausiojo lygio susitikimui, įvyksiančiam 2010 m. pavasarį Ispanijoje. Komunikatu siekiama sąsajų su kitais oficialiai įtvirtintais politiniais dialogais, kuriuose dalyvauja ES arba jos valstybės narės (pvz., ES ir Rio grupės ministrų susitikimai ir Iberijos ir Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimai). Tai turėtų padėti paskatinti ES ir Lotynų Amerikos sąjungą.

STRATEGINIAI PARTNERIAI IR PASAULINėS REIKšMėS VEIKėJAI. LAIMėJIMAI IR NAUJI UžDAVINIAI

Laimėjimai

2005 m. komunikate „Glaudesnė Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystė“ Komisija išreiškė siekį sustiprinti dvišalį regionų politinį ir strateginį dialogą įvairiose svarbiose srityse. Jo pagrindiniai tikslai – kurie tebėra ES strateginės politikos prioritetai – skatinti regioninę integraciją ir derybas dėl asociacijos susitarimų su Lotynų Amerikos subregionais sudarymo; vystomuoju bendradarbiavimu siekti sumažinti skurdą ir socialinę nelygybę ir pakelti švietimo lygį.

Svarbiausius dvišalių regionų santykių rezultatus galima apibendrinti taip:

- Geresnis strateginių klausimų ir politinių bei sektorių dialogų koordinavimas

Įgyvendinant strateginę partnerystę ypač svarbus ES ir LAKR aukščiausiojo lygio susitikimų procesas. Juo supaprastinamas aukščiausiojo lygio dialogas, pabrėžiamas ypatingas santykių pobūdis ir papildoma dvišalė regionų darbotvarkė. Paskutinis aukščiausiojo lygio susitikimas 2008 m. Limoje suteikė galimybę aptarti požiūrius į strateginius klausimus, kuriems skiriama daug dėmesio dvišalėje regionų ir tarptautinėje darbotvarkėje, kaip antai skurdas ir klimato kaita. Ta pati kryptis pastebima ir kituose aukšto lygio dvišaliuose regionų susitikimuose, pavyzdžiui, Prahoje (2009 m. gegužės mėn.) įvykusiame ES ir Rio grupės ministrų susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skirta ekonomikos ir finansų krizei, atsinaujinančių išteklių energijai ir energetiniam saugumui.

Pastaraisiais metais aukšto lygio dvišaliai regionų sektorių politiniai dialogai sustiprėjo, pirmiausia tvaraus vystymosi, narkotikų ir migracijos klausimais. Rengdamasi Limos aukščiausiojo lygio susitikimui Komisija surengė pirmąjį ES ir LAKR ministrų susitikimą aplinkos klausimais (2008 m. kovo mėn. Briuselyje). Kova su klimato kaita tampa vis svarbesniu dvišalių regionų santykių klausimu, ir Limos aukščiausiojo lygio susitikime jai skirta ypač daug dėmesio. Po šio aukščiausiojo lygio susitikimo pradėta programa EUrocLIMA – bendra ES ir Lotynų Amerikos iniciatyva, kuria norima paskatinti dvišalį regionų bendradarbiavimą klimato kaitos srityje, siekiant sumažinti jos poveikį ir padėti sušvelninti neigiamas pasekmes. Limos aukščiausiojo lygio susitikime taip pat paraginta toliau plėtoti 2009 m. birželio 30 d. pradėtą struktūrizuotą ir išsamų dialogą migracijos klausimais, kuriuo bus sprendžiami su reguliaria ir nereguliaria migracija, taip pat su migracija ir vystymusi susiję klausimai. Subregioniniu ir dvišalių regionų santykių lygmeniu sektorių dialogai taip pat rengiami vis dažniau, pavyzdžiui, narkotikų, žmogaus teisių, švietimo, kultūros, mokslo ir technologijų klausimais.

Be to, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių bendradarbiavimo gerinimas yra svarbi ES ir LAKR strateginės partnerystės dalis. Įvairiose aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijose raginama stiprinti ES ir Karibų jūros regiono santykius. Abu subregionus jau sieja įvairios sutartys ir susitarimai. Visų prie Karibų jūros prieinančių šalių bendradarbiavimas taip pat vyksta remiantis Karibų jūros regiono valstybių asociacija (KRVA), kurioje Komisija 2009 m. pavasarį gavo stebėtojos teises.

Aukščiausiojo lygio susitikimai | Pagrindiniai su Lotynų Amerika susiję rezultatai |

1. Rio de Žaneiras, 1999 m. | Pradėta ES ir LAKR strateginė partnerystė; pradėtos ES ir MERCOSUR derybos. |

2. Madridas, 2002 m. | Paskelbtas ES ir Čilės asociacijos susitarimas (AS); pradėta programa ALBAN; paskelbta ES ir LAKR bendros aukštojo išsilavinimo ir žinių erdvės idėja. |

3. Gvadalacharas, 2004 m. | Pradėta programa EUROsociAL. |

4. Viena, 2006 m. | Pradėtos ES ir Centrinės Amerikos derybos dėl AS; pradėtos ES ir Kanados derybos dėl AS; įkurta EuroLAT (Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinė asamblėja). |

5. Lima, 2008 m. | Pradėta EUrocLIMA; ES ir LAKR fondo idėja; sprendimas pradėti struktūrizuotą ir išsamų dialogą migracijos klausimais. |

- Socialinės sanglaudos skatinimas

Lotynų Amerikos šalys darosi vis svarbesnės formuojant naujo tipo ekonominį ir socialinį valdymą pasaulio lygmeniu ir pastaraisiais metais yra padariusios didelę pažangą gerindamos socialinę politiką. Vis dėlto nelygybė ir socialinė atskirtis tebėra neišspręsti regiono klausimai. Todėl socialinės sanglaudos skatinimas yra svarbiausias strateginės partnerystės politinis tikslas nuo pat jos sukūrimo Gavadalacharo aukščiausiojo lygio susitikime. Abipusė dvišalio regionų dialogo nauda tokiais klausimais, kaip įgūdžių gerinimas, siekiant atitikti darbo rinkos poreikius, jaunimo užimtumas, platesnė socialinė apsauga ir deramas darbas, yra akivaizdi.

Jau daug nuveikta skatinant regiono socialinę sanglaudą. Po 2006 m. Vienoje įvykusio ES ir LAKR aukščiausiojo lygio susitikimo 2007 m. surengtas pirmasis ES ir LAKR socialinės sanglaudos forumas. Didelė EB bendradarbiavimui su Lotynų Amerika numatytų lėšų dalis skirta socialinei sanglaudai. Valdžios institucijų, tarptautinių institucijų ir pilietinės visuomenės dialogas ir bendradarbiavimas taip pat sustiprėjo vykdant programas EUROsociAL ir URB-AL.

Komisija naudingai bendradarbiavo su tokiomis organizacijomis kaip Visos Amerikos plėtros bankas (IDB), Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP), Jungtinių Tautų Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisija (ECLAC), Pasaulio bankas (PB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tokiu būdu pavyko reikšmingai prisidėti prie tarptautinių institucijų idėjų bei veiklos ir plėtros planų regione, pirmiausia padedant suderinti nuomones ir požiūrius į socialinę sanglaudą.

Vykstantys dvišaliai regionų dialogai dėl mokesčių strategijų turėtų paskatinti geriau perskirstyti pajamas ir turtą. Nuo 2008 m. įvyko du aukšto lygio ES ir LAKR forumai dėl mokesčių strategijų taip suteikiant būdą dalytis patirtimi ir parodyti realią bendradarbiavimo su Komisija šioje srityje naudą. Pavyzdžiui, padedamas Komisijos Urugvajus 2007 m. įvykdė savo mokesčių sistemos reformą, dėl kurios gauta daugiau pajamų ir atsirado galimybė gerokai padidinti socialines išlaidas.

- Santykių su regiono partneriais stiprinimas

Dvišalė regionų partnerystė stiprinama dviem būdais: stiprinant santykius su subregionais ir su atskiromis šalimis.

Regioninės integracijos skatinimas išlieka svarbiausiu ES santykių su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regiono šalimis politikos prioritetu, ką visų pirma įrodo derybos dėl subregioninių asociacijos susitarimų. Derybos su Centrine Amerika vyko sėkmingai, kol Hondūre neprasidėjo politinė krizė. Tačiau tikimasi, kad jos bus pratęstos, kai tik padėtis taps stabili.

Kai derybose iškildavo sunkumų, ES pateikdavo alternatyvių būdų, kaip galima paremti atitinkamas šalis ir regionus. Kalbant apie Andų bendriją (AB), mėginimas sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą buvo nesėkmingas. Tačiau kelių Andų šalių prašymu ES joms pasiūlė galimybę sudaryti regioninę perspektyvą turintį prekybos susitarimą ir išplėsti 2003 m. politikos ir bendradarbiavimo susitarimą.

Nors derybos su MERCOSUR 2004 m. sustabdytos, padaryta pažanga politinio dialogo ir bendradarbiavimo srityje ir dar labiau išplėsta politinė darbotvarkė. ES ir toliau deda daug pastangų, kad derybos būtų kuo greičiau atnaujintos, taip pat ir tose srityse, kuriose yra kliūčių, ir ieško praktinių būdų toliau remti integraciją ir tarpusavio ryšius regione.

Kartu ES siekia glaudesnių ryšių su atskiromis Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis. Visapusiškais susitarimais su Čile ir Meksika pavyko užmegzti gerokai stipresnius dvišalius santykius, sustiprinti politinius, ekonominius ir prekybos ryšius ir sukurti bendradarbiavimo įvairiose srityse sąlygas. ES ir Čilė ėmėsi veiksmų, kad sukurtų „Vystymosi ir inovacijų asociaciją“. Strateginės partnerystės susitarimai sudaryti su Brazilija ir Meksika ir yra įgyvendinami remiantis ryžtingais veiksmų planais ir sustiprintu dialogu. Pažanga padaryta ir užmezgant aukšto lygio politinį dialogą su Argentina.

Po daugelio metų santykių su Kuba sąstingio pradėtas aukšto lygio politinis dialogas ir atnaujintas vystomasis bendradarbiavimas, kuriuo remiantis ilgainiui būtų galima sukurti sąlygas ES ir Kubos santykių sutarčiai.

Nuo to laiko, kai per Vienos aukščiausiojo lygio susitikimą sukurta EuroLat (Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinė asamblėja), pradėtas įvairiapusiškas ir dinamiškas parlamentinis dialogas. Taip pat organizuojami nuolatiniai dialogai su pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti, kad jos dalyvautų partnerystėje ir pirmiausia derybose dėl asociacijos susitarimų.

Nauji uždaviniai

Nuo 2005 m. sąlygos, kuriomis vykdoma partnerystė, pasikeitė. Ji tapo sudėtingesnė, be to, atsirado naujų pasaulinių uždavinių, kuriuos reikia išspręsti.

Abu regionai patyrė didelį nepastovių maisto ir plataus vartojimo prekių kainų poveikį, kuris buvo dar didesnis dėl ekonomikos ir finansų krizės. Tačiau dėl ekonomikos reformos ir pastarųjų metų tvaraus augimo Lotynų Amerikai lengviau atlaikyti šią krizę nei ankstesnius išorės sukrėtimus. Vis dėlto krizė paveikė ir tiesioginių užsienio investicijų lygį ir pervedimus regione, taip pat sumažėjo eksportas. Tai būtina pakeisti, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ekonomika ir įveikta esama situacija būtinai išvengiant protekcionizmo. Socialinės krizės pasekmės taip pat reikšmingos, visų pirma pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, todėl daugeliui šalių bus ypač sudėtinga skatinti socialinę sanglaudą.

Lotynų Amerika jau jaučia neigiamą klimato kaitos poveikį ir tikėtina, kad šis poveikis per artimiausią dešimtmetį bus dar didesnis, o tai galėtų itin sutrukdyti tvariam vystymuisi. Didelis pavojus kilo labai didelei Lotynų Amerikos bioįvairovei ir žemės ūkio produktyvumui. Kartu daugelis Lotynų Amerikos šalių yra labai svarbios derybų partnerės tarptautinėse klimato derybose ir yra tinkamai pasirengusios pradėti savo viduje skatinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamus vystymosi būdus, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energiją. Siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį, regionui ypač svarbu kovoti su miškų naikinimu, kuriam dėl šios priežasties būtina suteikti tinkamą prioritetą mūsų dialoge ir bendradarbiavimo veikloje. Dėl šių priežasčių bus itin svarbu bendradarbiauti su Lotynų Amerika prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos sušvelninimo, mokslo ir technologijų ir gamtinių nelaimių pavojaus mažinimo srityse.

Neseniai siekti svarbiausio regiono tikslo – įveikti skurdą – dėl nusikalstamumo tapo dar sudėtingiau. Vis daugėja neteisėtų narkotikų, prekybos žmonėmis, organizuoto nusikalstamumo ir prievartos, dėl to kyla pavojus atitinkamų šalių ir regionų stabilumui, saugumui, valdymui ir vystymuisi. Todėl pagrindinis tikslas šioje srityje – visų šalių, kuriose yra didieji narkotikų gabenimo keliai, – bendradarbiavimas.

Dėl migracijos partnerystei ne tik kyla sunkumų, bet ir atsiranda naujų galimybių, nes tiek kilmės, tiek tikslo šalys gali iš to turėti ekonominės, socialinės ir kultūrinės naudos. Todėl migraciją būtina tinkamai valdyti, kad tai būtų naudinga visoms šalims ir patiems migrantams, kartu gerbiant visas žmogaus teises. Todėl 2009 m. birželio mėn. pradėtas struktūrizuotas ir išsamus dvišalis regionų dialogas yra itin svarbus, pirmiausia dėl didėjančių migrantų srautų iš LAKR į ES. Dialogas suteiks galimybę keistis nuomonėmis ir padės suprasti abiejų pusių padėtį, uždavinius ir poreikius. Kad tai pavyktų, dialogo metu būtina visus migracijos aspektus išnagrinėti atvirai, proporcingai ir konstruktyviai, šalims prisiimant atitinkamą atsakomybę už migracijos srautų valdymą.

Daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimas – tai ne tik bendras įsipareigojimas, bet ir partnerystės uždavinys. Reikėtų įdėti daugiau pastangų siekiant sujungti ES ir Lotynų Amerikos jėgas sprendžiant daugelį pasaulinės reikšmės klausimų, dėl kurių šalys vykdo panašią politiką. Reikia daryti didesnę įtaką tarptautinėje arenoje, kur abu regionai atstovauja maždaug trečdaliui JT ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) narių.

PERSPEKTYVOS. NAUJOS STRATEGIJOS. NAUJI SPRENDIMAI

Stiprinti dvišalį regionų dialogą

- Aukščiausiojo lygio susitikimų politinės galimybės dar ne iki galo išnaudotos. Tai būtų galima pakeisti aukščiausiojo lygio susitikimuose daugiau dėmesio skiriant rezultatams. Todėl dialogas turėtų būti grindžiamas veiklos tikslais ir priemonėmis jiems pasiekti. Susitikimuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kelioms konkrečioms iniciatyvoms ir siekiui, kad tokie susitikimai taptų pagrindine dvišalio regionų bendradarbiavimo planavimo priemone.

- Taip pat reikėtų numatyti dialogo ir veiksmų koordinavimo su kitais regioniniais procesais, kaip antai Iberijos ir Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimais, Pietų Amerikos tautų sąjunga (UNASUR), Amerikos valstybių organizacija (OAS) ir kt., stiprinimą.

- Dialogą ir strateginį koordinavimą reikėtų sustiprinti tam tikrose itin svarbiose srityse, kurios glaudžiai susijusios su pasauliniais uždaviniais, įskaitant migraciją.

- Dialogas turėtų būti visapusiškas, jame turėtų dalyvauti ir pilietinė visuomenė, nevalstybiniai subjektai, kultūros ir finansų institucijos ir pan. Tai turėtų būti pasiekta padedant ES ir LAKR fondui.

Pasiūlymai:

- Stiprinti dvišalį regionų makroekonominį ir finansinį dialogą.

Labiau derinti pozicijas, kad būtų lengviau įveikti krizės sukeltus sunkumus, skatinti pasaulinę prekybą ir investicijas, atsisakyti protekcionizmo ir bendradarbiauti finansų reguliavimo ir priežiūros klausimais ir dėl tarptautinių finansų institucijų reformos, suderintos su G20 reformų darbotvarke.

- Stiprinti dialogą aplinkos, klimato kaitos ir gamtinių nelaimių pavojaus mažinimo bei energetikos klausimais.

Reikėtų toliau tęsti dialogą Jungtinėse Tautose ir kitur, siekiant sutarimo ir lengvesnio tarptautinių susitarimų sudarymo, įskaitant klimato kaitos susitarimą Kopenhagoje 2009 m. gruodžio mėn.

- Stiprinti dialogą mokslo, mokslinių tyrimų, aukštojo išsilavinimo, technologijų ir inovacijų srityse.

Rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui Ispanijoje 2010 m., reikėtų pradėti mokslo ir technologijų srities dialogą žinių ir inovacijos klausimais, kad būtų siekiama pažangos kuriant ES ir LAKR žinių erdvę[3]. Neseniai sukurtas ES tarptautinio bendradarbiavimo strateginis forumas (SCIF)[4] gali būti naudingas stiprinant mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimą su LAKR. Penktajame ES ir LAKR ministrų informacinės visuomenės forume 2010 m. bus peržiūrėtas dabar vykdomas bendradarbiavimas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje.

- Stiprinti dialogą užimtumo ir socialinių reikalų srityje.

Dvišalis regionų politinis dialogas turėtų padėti pagreitinti tinkamos darbotvarkės kūrimą, įskaitant vykstančias visuotines diskusijas dėl užimtumo ir atsigavimo po krizės socialinės dimensijos bei tvaraus augimo, ir padėti spręsti svarbiausius užimtumo politikos klausimus, kaip antai įgūdžių pritaikymas prie darbo rinkos poreikių, jaunimo užimtumas ir platesnė socialinė apsauga.

- Stiprinti dvišalį regionų dialogą migracijos klausimais.

Migracija turėtų būti valdoma taip, kad labiausiai atitiktų kilmės ir tikslo šalių bei pačių migrantų poreikius. Dialogas migracijos klausimais turėtų tapti galimybe reguliariai keistis nuomonėmis, siekiant pagerinti abipusį supratimą apie abiejų regionų padėtį, uždavinius ir poreikius.

Rekomendacijos

- Stiprinti politinį dialogą, aukščiausiojo lygio susitikimuose daugiau dėmesio skiriant veiksmams.

- Užtikrinti aukščiausiojo lygio susitikimų ir ministrų susitikimų darbotvarkių suderinamumą.

- Visų pirma sustiprinti politinį dialogą pasaulinės svarbos prioritetinėse srityse, kaip antai makroekonomikos ir finansų klausimai, saugumas ir žmogaus teisės, užimtumas ir socialiniai klausimai, aplinka, klimato kaita ir energetika, aukštasis išsilavinimas ir technologijos bei inovacijos.

- Plėtoti ir stiprinti ES ir LAKR kovos su narkotikais koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmą ir laikantis ES visuotinio požiūrio į migraciją toliau atvirai ir veiksmingai tęsti struktūrinį ir išsamų dialogą migracijos klausimais.

- Šalia politinio dialogo, taikyti metodą „iš apačios į viršų“ ir stiprinti tarpusavio ryšius bei bendradarbiavimą žinių ir inovacijų srityje.

Stiprinti regioninę integraciją ir tarpusavio ryšius

- ES turėtų dar kartą parodyti savo įsipareigojimą siekti regioninės integracijos Lotynų Amerikoje tęsdama dabar vykdomas derybas ir remdama integracijos pastangas regione, įskaitant naujus institucinius darinius, pavyzdžiui, UNASUR.

- Kad regioninė integracija taptų spartesnė ir galėtų būti veiksminga tvaraus vystymosi ir augimo stiprinimo priemonė, reikėtų toliau tęsti esamą paramą tvarios infrastruktūros kūrimui. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpusavio ryšiams. Šiuo tikslu reikia rengti bendras iniciatyvas ir projektus, kuriuose dalyvautų viešasis ir privatusis sektoriai ir finansų institucijos.

- Tam Komisija sukurs Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP) . Šia iniciatyva, kuri bus grindžiama Kaimynystės investicijų priemone (KIP)[5], bus telkiami Bendrijos paramos ištekliai ir galimi papildomi valstybių narių paramos įnašai. Iš esamų Bendrijos biudžeto paketų laikotarpiui iki 2013 m. skirta suma sieks 100 mln. EUR. LAIP parama bus galima sutelkti finansų institucijų išteklius ir finansuoti investicinius projektus, pirmiausia šiose trijose srityse:

i. tarpusavio ryšiai ir infrastruktūra, visų pirma energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančių išteklių energijos sistemos, tvarus transportas ir ryšių tinklai;

ii. socialiniai ir aplinkos sektoriai, įskaitant klimato kaitos poveikio švelninimą ir prisitaikymą prie jo;

iii. parama privačiojo sektoriaus augimui (pirmiausia MVĮ).

Todėl LAIP ne tik taps atsaku į krizę, bet ir labiau paskatins ilgalaikį vystymąsi, stiprinant tvarias investicijas regione.

Rekomendacijos

- Toliau tęsti derybas dėl asociacijos susitarimų ir remti integracijos pastangas regione.

- Regioninei integracijai remti taikyti metodą „iš apačios į viršų“ stiprinant tarpusavio ryšius. Sukurti Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP).

Stiprinti dvišalius santykius skiriant daugiau dėmesio įvairovei

Komisijos nuomone, būtina plėtoti glaudesnius santykius ir labiau struktūrizuotą ir intensyvesnį dialogą su atskiromis regiono šalimis. Tačiau šis dialogas turėtų teikti pridėtinės vertės. Šiuo tikslu dvišalį dialogą ir bendradarbiavimą reikėtų stiprinti tose abipusės svarbos srityse, kaip antai energetika, transportas, moksliniai tyrimai, mokslas ir technologijos ir geras valdymas mokesčių srityje, kuriose būtų galima užmegzti glaudesnius ryšius. Tai reiškia, kad santykius būtina pritaikyti kiekvienam atskiram atvejui, kad būtų pasiekta kuo didesnė abipusė nauda. Šiuo požiūriu prisidedama prie pastangų siekti didesnės regioninės integracijos.

Rekomendacijos

- Išnaudoti visus esamus strateginės partnerystės susitarimus (su Brazilija ir Meksika), sudarytus asociacijos susitarimus (su Čile ir Meksika) ir dvišalius bendradarbiavimo susitarimus.

- Visų pirma užbaigti derybas prekybos srityje, kad būtų įgyvendintos esamuose susitarimuose su Čile ir Meksika numatytos plėtros sąlygos.

- Stiprinti dvišalius santykius su atskiromis šalimis ir taip prisidėti prie ES paramos regiono grupėms.

Suderinti ir pritaikyti bendradarbiavimo programas

- Bendras ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas – panaikinti skurdą ir skatinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, įskaitant tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimą. To paties siekiama ir Lotynų Amerikos ir besivystančių šalių atžvilgiu. Tačiau šis politinis tikslas turėtų būti pritaikytas prie regiono, nes jame yra ir sparčiai augančios ekonomikos šalių ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių.

- Reikėtų apsvarstyti esminio priemonių ir EB bendradarbiavimo tikslų įvairinimo naudą. Daugiausia lėšų skirdama skurdžiausioms šalims, ES turėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų su labiau išsivysčiusiomis šalimis. Bendradarbiaujant su visomis šalimis ir prisidedant prie bendrų veiksmų daugiau dėmesio galima skirti bendradarbiavimui tokiose srityse kaip klimato kaita (poveikio švelninimas ir prisitaikymas prie jo), aukštasis išsilavinimas, daugiakalbystės srities moksliniai tyrimai, mokslas ir technologijos, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energiją. Tokius veiksmus turėtų palengvinti bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonė (ICI+)[6], kuri bus taikoma Lotynų Amerikos šalims.

- ES turėtų toliau bendradarbiauti socialinės sanglaudos srityje, pirmiausia remdamasi atnaujinta programa EuroSociAL. Daugiau dėmesio reikėtų skirti paramai socialinės apsaugos tinklams ir kitiems veiksmams, kuriais būtų greitai pasiekta konkrečių rezultatų ir kurie turėtų anticiklinį poveikį. Komisija turėtų apgalvoti būdus, kaip suteikti daugiau galimybių instituciniams partnerystės susitarimams remiantis dabartiniais politiniais dialogais (poriniais projektais)[7]. Tai galėtų paskatinti valdžios institucijas keistis praktine patirtimi ir žiniomis bei gerąja patirtimi.

- Kadangi kai kurios regiono šalys pradėjo bendradarbiauti su skurdesnėmis šalimis, reikėtų apsvarstyti tolesnes pietuose esančių šalių ir trišalio bendradarbiavimo galimybes. ES galėtų pradėti trišalį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos partneriais ir kitais regionais, kad sutelktų pastangas padėti siekti tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir įveikti tarpregionines grėsmes.

Rekomendacijos Kurti bendradarbiavimo programas su Lotynų Amerika, kuriomis būtų siekiama mažesnės anglies dioksido taršos, tvaraus augimo, užimtumo ir geresnio pajamų paskirstymo ir švelninamas krizės poveikis. Per bendradarbiavimo programų peržiūrą apsvarstyti didesnio priemonių įvairinimo galimybes ir Komisijos bendradarbiavimo veiklą pritaikyti prie skirtingų poreikių, tiksliau: pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP) sutelktus finansinius išteklius toliau skirti skurdžiausioms šalims ir pažeidžiamiausių grupių poreikiams; gerinti bendradarbiavimą, pirmiausia socialinės sanglaudos ir regioninės integracijos srityje, programas rengiant pagal kylančius poreikius ir užtikrinant konkretesnius rezultatus; siekti glaudesnio bendradarbiavimo su žiniomis ir inovacijomis susijusiose srityse, kaip antai moksliniai tyrimai, aukštasis išsilavinimas, mokslas, technologijos ir atsinaujinančių išteklių energija; ieškoti su poveikio švelninimu ir prisitaikymu prie jo susijusių sprendimų klimato kaitos srityje kuriant vystymosi ir bendradarbiavimo programas, įskaitant skirtas kovai su miškų naikinimu; remiantis ICI+ plėtoti naujas bendradarbiavimo formas. Pagal atnaujintą programą EUROsociAL nagrinėti institucinių partnerystės susitarimų ir trišalio bendradarbiavimo galimybes. Gerinti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. |

ARTėJANT BūSIMAM ES IR LAKR AUKščIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMUI 2010 M. GEGUžėS MėN.

- ES ir LAKR aukščiausiojo lygio susitikimas Ispanijoje bus žingsnis į priekį siekiant atnaujinti abiejų regionų strateginę partnerystę ir jame daugiausia dėmesio bus skiriama inovacijoms ir technologijoms – tvaraus vystymosi ir socialinės sanglaudos varomajai jėgai. Susitikimas bus puiki galimybė įvertinti per ankstesnį aukščiausiojo lygio susitikimą prisiimtų įsipareigojimų, kaip antai sukurti ES ir LAKR fondą, siekiant paskatinti diskusijas dėl bendrų strategijų, įgyvendinimo pažangą, imtis veiksmų stiprinant dvišalę regionų partnerystę ir didinant jos matomumą ir toliau tobulinant ES ir LAKR žinių erdvę.

Rekomendacijos Užtikrinti, kad aukščiausiojo lygio susitikime būtų atsižvelgta į krizės poveikį, pirmiausia užimtumui ir socialiniams klausimams, ir siekti aiškių rezultatų. Sukurti Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP). Stiprinti abiejų regionų dialogą ir bendradarbiavimą mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir ekologiškų technologijų bei inovacijų kūrimo srityje ir numatyti konkrečius veiksmus, įskaitant institucinių pajėgumų stiprinimą siekiant mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimo regione. Pranešti apie ES ir LAKR fondo sukūrimą. Skatinti Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių bendradarbiavimą sprendžiant bendros svarbos klausimus. |

IšVADOS

- Per pastarąjį dešimtmetį ES ir Lotynų Amerika įsipareigojo tvirtinti ryšius remdamosi ES ir LAKR strategine partneryste. Komunikate pateikiamos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas priklausys nuo visų šalių. Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą įvertinti šias rekomendacijas, visų pirma rengiantis būsimam ES ir LAKR aukščiausiojo lygio susitikimui Ispanijoje (2010 m. gegužės mėn.). Komisija siūlo komunikatą aptarti su mūsų Lotynų Amerikos partneriais ir tokiu būdu paskatinti diskusijas dėl ES ir Lotynų Amerikos sąjungos stiprinimo būdų.

[1] ES ir LAKR šalių aukščiausiojo lygio susitikimo procesas taip pat apima Karibų jūros regiono šalis, kurios yra Kotonu susitarimo šalys. Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama ES ir Lotynų Amerikos santykiams.

[2] COM (2005) 636, 2005 12 8.

[3] Inovacijos ir žinios irgi bus svarbus Iberijos ir Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimo klausimas (2009 m. lapkričio mėn. Portugalijoje).

[4] Forumas sukurtas 2891-ojoje Konkurencijos taryboje 2008 m. gruodžio mėn.

[5] Inovatyvi finansų priemonė papildomam finansavimui mobilizuoti, siekiant padengti ES kaimyninių šalių investicijų į infrastruktūrą poreikius tokiuose sektoriuose kaip transportas, energetika, aplinka ir socialiniai klausimai. Šia priemone taip pat remiamas privatusis sektorius, pavyzdžiui, vykdant mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtas rizikos kapitalo operacijas.

[6] Peržiūrėta bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansų priemonė (pasiūlyta Europos Komisijos), kuria remiantis galima finansuoti neoficialią paramos vystymuisi veiklą besivystančiose šalyse.

[7] Porinis projektas – tai bendras bendradarbiaujančių partnerių projektas, kuriuo įsipareigota pasiekti konkrečių veiklos rezultatų.