52009DC0494

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.9.2009

KOM(2009) 494 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EURODAC centrinio padalinio 2008 m. veiklos metinė ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EURODAC centrinio padalinio 2008 m. veiklos metinė ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui

1. ĮVADAS

1.1. Taikymo sritis

2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (toliau – EURODAC reglamentas)[1] nustatoma, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia centrinio padalinio veiklos metinę ataskaitą[2]. Šioje šeštojoje metinėje ataskaitoje pateikta informacija apie sistemos valdymą ir jos darbą 2008 m. Joje vertinami sistemos EURODAC rezultatai ir ekonominis veiksmingumas bei jos centrinio padalinio paslaugų kokybė.

1.2. Teisiniai ir politikos pokyčiai

Norėdama išspręsti klausimus (susijusius su EURODAC reglamento veiksmingumu ir sistemos nauda lengvinant Dublino reglamento taikymą), kurie buvo pabrėžti Dublino sistemos vertinimo ataskaitoje, paskelbtoje 2007 m. birželio mėn. (Vertinimo ataskaita)[3], Komisija 2008 m. gruodžio 3 d. pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą[4].

2008 m. EURODAC reglamento geografinė sritis išsiplėtė įtraukiant Šveicariją, kuri (pranešusi Komisijai apie savo pasirengimą dalyvauti sistemoje pagal EURODAC reglamento 27 straipsnio 2 dalies a punktą) prie EURODAC prisijungė 2008 m. gruodžio 12 d.[5].

2. EURODAC CENTRINIS PADALINYS[6]

2.1. Sistemos valdymas

Atsižvelgiant į didėjančius tvarkytinų duomenų kiekius (kai kurių kategorijų perduodami duomenys saugotini 10 metų), natūralų (2001 m. pateiktos) techninės platformos susidėvėjimą ir nenuspėjamas EURODAC perduodamų duomenų kiekių tendencijas įstojus naujoms valstybėms narėms[7], sistemą EURODAC atnaujinama ir planuojama baigti per pirmąjį 2010 m. ketvirtį. 2006 m. Komisija pasirašė sutartį dėl saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms (sTESTA). Anksčiau valstybių narių naudotą tinklą TESTA II 2007 m. pradėta keisti sTESTA: prie šios naujos aukštesnį saugumo ir patikimumo lygį užtikrinančios sistemos perėjo 18 valstybių narių, o 2008 m. perėjo likusios valstybės narės.

2.2. Paslaugų kokybė ir ekonominis veiksmingumas

Komisija deda daug pastangų, kad būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos valstybėms narėms, kurios yra galutinės EURODAC centrinio padalinio paslaugų naudotojos [8]. 2008 m. EURODAC centriniu padaliniu buvo galima naudotis 99,84 % laiko.

2008 m. Komisijai pranešta apie dvi klaidingas atitiktis, t. y. neteisingai AFIS atliktas identifikacijas; 2007 m. pranešta apie vieną klaidingą atitiktį. Nors valstybių narių prašoma visas atitiktis tikrinti nedelsiant, kaip nurodyta EURODAC reglamento 4 straipsnio 6 dalyje, šiuo metu jos nėra įpareigotos pranešti Komisijai apie klaidingas atitiktis[9]. Vis dėlto pranešta apie tris klaidingas atitiktis iš daugiau nei 1,5 mln. paieškų ir 300 000 atitikčių, todėl sistemą vis dar galima laikyti labai tikslia.

2008 m. centrinio padalinio eksploatacinės ir veiklos išlaidos buvo 605 720,67 EUR. Šios išlaidos sumažėjo palyginus su ankstesniais metais, kadangi į 2007 m. sąnaudas buvo įtrauktas esminis veiklos tęstinumo sistemos[10] pajėgumų atnaujinimas. Tačiau palyginus su ankstesniais metais (2004–2006 m.) 2008 m. sąnaudos vistiek buvo didesnės, kadangi padidėjo sistemos eksploatacinės sąnaudos.

Sutaupyti EURODAC išlaidoms skirtas lėšas pasidarė įmanoma dėl veiksmingo esamų Komisijos valdomų išteklių ir infrastruktūros panaudojimo, pvz., tinklo sTESTA panaudojimo.

Be to, Komisija (per IDABC programą) teikė komunikacijos ir centrinio bei nacionalinių padalinių keitimosi duomenimis saugumo užtikrinimo paslaugas. Iš pradžių buvo numatyta, kad šias sąnaudas teks padengti kiekvienai valstybei narei pagal reglamento 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, tačiau galiausiai jas padengė Komisija panaudodama bendrą turimą infrastruktūrą ir taip padėdama sutaupyti nacionalinių biudžetų lėšų.

2.3. Duomenų apsauga ir duomenų saugumas

EURODAC reglamento 18 straipsnio 2 dalyje numatyta duomenų perdavimo kategorija, kuria suteikiama galimybė atlikti taip vadinamas specialias paieškas asmens, kurio duomenys saugomi centrinėje duomenų bazėje, prašymu, kad jo (jos) kaip duomenų subjekto prieigos prie savo duomenų teisės būtų apsaugotos.

2008 m. tokių specialių paieškų labai sumažėjo: 2008 m. buvo atliktos 56 tokios paieškos, palyginus su 2007 m. atliktomis 195, t. y. 71,3 % mažiau.

Teigiamas pokytis – valstybių narių, kurios naudojosi specialia paieška, skaičius sumažėjo beveik du kartus (8, palyginus su 15 ankstesniais metais).

Tačiau, kaip jau aptarta ankstesnėse metinėse ataskaitose ir Vertinimo ataskaitoje, Komisijai vis dar kelia susirūpinimą tokių paieškų naudojimas ir ji mano, kad jų skaičius vis dar per didelis. Siekdama geriau stebėti šį reiškinį Komisija į pasiūlymą iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą įtraukė reikalavimą valstybėms narėms siųsti duomenų subjektų prieigos prašymo kopiją kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai.

Pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, Komisija įsipareigojo imtis priemonių prieš valstybes nares, kurios ir toliau netinkamai naudojasi šia svarbia su duomenų apsauga susijusia nuostata.

3. SKAIčIAI IR NUSTATYTI FAKTAI

Šios metinės ataskaitos priede pateikiamos lentelės, kuriose nurodomi centrinio padalinio parengti 2008 01 01–2008 12 31 faktiniai duomenys. EURODAC statistiniai duomenys paremti visų 14 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie valstybėse narėse paprašė prieglobsčio, buvo sulaikyti neteisėtai kertant valstybių narių išorės sienas arba kurie buvo aptikti neteisėtai esantys valstybės narės teritorijoje, pirštų atspaudų įrašais (jeigu kompetentingos institucijos mano, kad reikia patikrinti galimą išankstinį prieglobsčio prašymą).

Reikėtų pažymėti, kad EURODAC prieglobsčio prašymų duomenų negalima lyginti su Eurostato parengtais duomenimis, kurie grindžiami teisingumo ministerijų ir vidaus reikalų ministerijų teikiamais mėnesiniais statistiniais duomenimis. Yra kelios metodologinės priežastys, dėl kurių duomenys skiriasi. Pirmiausia, į Eurostato duomenis įtraukti visi prieglobsčio prašytojai, t. y. neatsižvelgiant į jų amžių. Antra, duomenys renkami juos skirstant į asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą nurodytą mėnesį (tai reiškia, kad gali būti pateiktas pakartotinis prašymas) ir asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą pirmą kartą.

3.1. Sėkmingas duomenų perdavimas

„Sėkmingas duomenų perdavimas“ – tai centrinio padalinio tinkamai apdorotas duomenų perdavimas, kuris nebuvo atmestas dėl duomenų patvirtinimo problemų, pirštų atspaudų klaidų arba nepakankamos kokybės[11].

2008 m. duomenys į centrinį padalinį sėkmingai perduoti iš viso 357 421 atvejų – palyginus su 2007 m. (300 018 atvejų) bendras skaičius padidėjo 19,1 %. Kalbant apie prieglobsčio prašytojų duomenų ( 1 kategorija [12]) perdavimo atvejų skaičių 2007 m. didėjimo tendencija tęsėsi ir 2008 m.: EURODAC statistika rodo 11,3 % padidėjimą (iki 219 557) palyginus su 2007 m. (197 284). Toks padidėjimas rodo, kad ES 2008 m. apskritai gausėjo prieglobsčio prašymų.

2008 m. taip pat keitėsi tendencija, susijusi su dėl neteisėto išorės sienos kirtimo ( 2 kategorija [13]) sulaikomais asmenimis. Po to, kai 2006–2007 m. duomenų perdavimo skaičius sumažėjo 8 % (iki 38 173), 2008 m. jis padidėjo 62,3 % (iki 61 945). Daugiausia 2 kategorijos pirštų atspaudų įrašų įvedė Italija (32 052, palyginus su 2007 m. įvestais 15 053), Graikija (20 012, palyginus su 2007 m. įvestais 11 376) ir Ispanija (7 068, palyginus su 2007 m. įvestais 9 044), po jų sekė Vengrija (1 220), Jungtinė Karalystė (344) ir Bulgarija (307). 2008 m. 7 valstybės narės (Airija, Čekija, Estija, Islandija, Liuksemburgas, Norvegija ir Portugalija) neperdavė jokių 2 kategorijos duomenų. Labai tikėtina, kad skirtumas tarp 2 kategorijos duomenų, perduotų į EURODAC, ir kitų statistinių šaltinių apie neteisėtų sienos kirtimo atvejų valstybėse narėse apimtį, išryškėjusią iš EURODAC statistikos, turbūt yra todėl, kad EURODAC reglamento 8 skyriaus 1 dalyje tai neaiškiai apibrėžta[14]. Šis klausimas bus išspręstas per šiuo metu atliekamą EURODAC reglamento peržiūrą.

2008 m. labai padaugėjo perdavimų[15], kai perduodami 3 kategorijos [16] duomenys (tai duomenys apie asmenis, sulaikytus neteisėtai gyvenant valstybės narės teritorijoje). 2006–2007 m. duomenų perdavimų skaičiui truputį padidėjus (iki 64 561), 2008 m. šis skaičius išaugo iki 75 919, t. y. 17,6 %. Airija ir Malta ir toliau neperdavė jokių 3 kategorijos duomenų.

3.2. Atitiktys

3.2.1. Atitiktys 1 kategorijos duomenis palyginus su 1 kategorijos duomenimis

Priedo 3 lentelėje parodoma, kiek kiekviena valstybė narė gavo prieglobsčio prašymų, kurie atitiko prieglobsčio prašymus, anksčiau užregistruotus kitoje (atitiktis kitoje valstybėje įrašytiems duomenims) arba toje pačioje valstybėje narėje (atitiktis toje valstybėje įrašytiems duomenims[17]). Joje taip pat parodoma prieglobsčio prašytojų antrinė migracija ES. Nepaisant logiškai paaiškinamų kelių tarp kaimyninių valstybių narių, galima pastebėti, kad daug prieglobsčio Prancūzijoje (1 739) ir Belgijoje (625) prašytojų anksčiau savo prašymus pateikė Lenkijoje arba kad Graikijoje (316) ir Italijoje (680) daugiausia atitikčių kitoje valstybėje įrašytiems duomenims buvo lyginant su Jungtinėje Karalystėje anksčiau įrašytais prieglobsčio prašytojų duomenimis. Pastaruoju atveju srautai simetriški ir dauguma atitikčių 1 kategorijos perduotiems duomenims, kuriuos įvedė Jungtinė Karalystė, sutampa su Italijos pateiktais duomenimis (768). Stulbina, kad 42,2 % visų vėlesnių prašymų pateikta tiek toje pačioje valstybėje narėje, tiek ankstesnėje. Belgijos, Čekijos Respublikos, Jungtinės Karalystės, Kipro ir Lenkijos atvejais daugiau nei pusė vėlesnių prašymų pateikta toje pačioje valstybėje narėje.

3.2.2. Daugkartiniai prieglobsčio prašymai

Iš visų 2008 m. EURODAC įrašytų 219 557 prieglobsčio prašymų 38 445 prašymai buvo daugkartiniai prieglobsčio prašymai, t. y. 38 445 atvejų asmens pirštų atspaudai jau buvo įrašyti kaip 1 kategorijos perduoti duomenys (toje arba kitoje valstybėje narėje). Taigi pirmoji sistemos statistinių duomenų analizė leidžia teigti, kad 17,5 % prieglobsčio prašymų 2008 m. buvo vėlesni prieglobsčio prašymai (t. y. antras ar daugiau), kurių, palyginus su ankstesniais metais, padaugėjo 1,5 %. Tačiau 1 kategorijos duomenų perdavimas nereiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmuo pateikė naują prieglobsčio prašymą. Iš tikrųjų, dėl kai kurių valstybių narių praktikos pagal Dublino reglamentą imti pirštų atspaudus susigrąžinant pabėgėlį iškraipoma daugkartinių prašymų statistika: imant ir vėl perduodant pareiškėjo pirštų atspaudus, kai pareiškėjas atvyksta įvykdžius perdavimą pagal Dublino reglamentą, klaidingai nurodoma, kad pareiškėjas vėl paprašė prieglobsčio. Komisija ketina šią problemą spręsti ir pasiūlyme iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą įrašė reikalavimą, kad perdavimai nebūtų registruojami kaip nauji prieglobsčio prašymai.

3.2.3. Atitiktys 1 kategorijos duomenis palyginus su 2 kategorijos duomenimis

Šios atitiktys nurodo kelius, kuriais prieš prašydami prieglobsčio keliauja asmenys, neteisėtai patekę į Europos Sąjungos teritoriją. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma atitikčių atsiranda dėl to, kad ieškomi duomenys atitinka Graikijos ir Italijos perduotus duomenis ir daug mažiau Ispanijos ir Vengrijos. Dauguma iš šių atitikčių yra „vietinės“ (t. y. neteisėtai į šalies teritoriją patekę asmenys vėliau toje pačioje šalyje prašo prieglobsčio[18]). Žvelgiant į visas valstybes nares, daugiau negu pusė (64,4 %) asmenų, sulaikytų dėl neteisėto sienos kirtimo ir nusprendusių pateikti prieglobsčio prašymą, tai padaro toje pačioje valstybėje narėje, į kurią jie neteisėtai atvyko.

Dauguma asmenų, kurie neteisėtai atvyko į ES per Graikiją ir keliavo toliau, dažniausiai vyko į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Italiją ir Nyderlandus. Tie, kurie atvyko per Italiją, dažniausiai vyko į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Šveicariją[19] ir Švediją. Tie, kurie atvyko per Ispaniją, dažniausiai vyko į Prancūziją ir Italiją, o tie, kurie atvyko per Vengriją – daugiausia į Austriją.

3.2.4. Atitiktys 3 kategorijos duomenis palyginus su 1 kategorijos duomenimis

Šios atitiktys parodo, kur nelegalūs migrantai pirmiausia prašė prieglobsčio prieš vykdami į kitą valstybę narę. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad perduoti 3 kategorijos duomenis nėra privaloma ir kad ne visos valstybės narės naudojasi galimybe tokias patikras atlikti sistemingai.

Remiantis turimais duomenimis, galima pastebėti, kad kaip ir ankstesniais metais Vokietijoje nelegaliai gyvenantys sulaikyti asmenys dažnai prieš tai prieglobsčio prašė Švedijoje arba Austrijoje, o Prancūzijoje nelegaliai gyvenantys sulaikyti asmenys dažnai prieš tai prieglobsčio prašė Jungtinėje Karalystėje arba Italijoje. Neseniai atsiradusi tendencija – didelis skaičius pirmiausia Italijoje prašymus pateikusių prieglobsčio prašytojų nelegaliai apsistoja Norvegijoje. Verta pastebėti, kad vidutiniškai 19,6% asmenų, kurie aptikti neteisėtai esantys teritorijoje, anksčiau kurioje nors valstybėje narėje yra prašę prieglobsčio.

3.3. Duomenų perdavimo vėlavimas

Šiuo metu EURODAC reglamente nurodomas labai abstraktus pirštų atspaudų perdavimo terminas, dėl to praktiškai gali būti labai vėluojama juos perduoti. Tai esminis klausimas, nes dėl vėlavimo perduoti duomenis gali kilti padarinių, neatitinkančių Dublino reglamente nustatytų atsakomybės principų. Per didelio vėlavimo nuo pirštų atspaudų paėmimo iki išsiuntimo EURODAC centriniam padaliniui problema pažymėta ir ankstesnėse metinėse ataskaitose, o vertinimo ataskaitoje nurodyta kaip įgyvendinimo problema.

Po to, kai ankstesniais metais rezultatai pagerėjo, 2008 m. bendrai padaugėjo vėlavimų perduoti duomenis, prasčiausias rodiklis – 22,09 dienos[20]. Komisija turi dar kartą pabrėžti, kad dėl vėlavimo perduoti duomenis atsakinga valstybė narė gali būti nustatyta klaidingai pagal du – klaidingų atitikčių[21] ir praleistų atitikčių[22] – scenarijus, nurodytus ankstesnėje 2006 m. metinėje ataskaitoje.

Iš praleistų ir klaidingų atitikčių skaičiaus galima spręsti apie blogėjančius pirštų atspaudų perdavimo rezultatus.

2008 m. centrinis padalinys nustatė 450 praleistų atitikčių, tai reiškia, kad 2007 m. skaičius (60) padidėjo 7,5 karto. 324 atitiktys buvo klaidingos (2007 m. – 233). Atsižvelgdama į šiuos rezultatus Komisija dar kartą ragina valstybes nares dėti visas būtinas pastangas, kad duomenys būtų siunčiami pagal EURODAC reglamento 4 ir 8 straipsnius.

Pasiūlyme iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą Komisija pasiūlė 48 valandų duomenų perdavimo EURODAC centriniam padaliniui terminą.

3.4. Duomenų perdavimo kokybė

2008 m. visų valstybių narių vidutinis atmestų duomenų perdavimų koeficientas buvo 6,4 %, o tai yra beveik tiek pat kiek ankstesniais metais (2006 m. – 6,03 %, 2007 m. – 6,13 %). 6 valstybėse narėse atmesta daugiau nei 10 % duomenų perdavimų: Estija (26, 67 %), Malta, Suomija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė. 13 valstybių narių atmestų duomenų perdavimo skaičius viršija vidurkį. Reikėtų pabrėžti, kad atmetimas nepriklauso nuo technologijos ar sistemos trūkumų. Šio atmetimo priežastys daugiausia yra prasta valstybių narių perduodamų pirštų atspaudų vaizdo kokybė, žmogaus klaida arba klaidinga siunčiančiosios valstybės narės įrangos konfigūracija. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad kai kuriais atvejais šie skaičiai apima bandymus kelis kartus persiųsti tuos pačius pirštų atspaudus, kai dėl kokybės sistema juos atmetė. Pripažindama, kad galimi vėlavimo atvejai, kai laikinai pirštų atspaudų paimti neįmanoma (sužaloti pirštų galiukai arba kitos sveikatos problemos dėl kurių negalima skubiai paimti pirštų atspaudų), Komisija dar kartą pabrėžia, kad bendro didelio atmetimų koeficiento problema jau buvo pažymėta ankstesnėse metinėse ataskaitose, kuriose valstybės narės ragintos teikti specialų mokymą nacionaliniams EURODAC operatoriams ir teisingai sukonfigūruoti savo įrangą, kad šių atmetimų sumažėtų.

4. IšVADOS

2008 m. EURODAC centrinio padalinio darbas buvo iš tiesų patenkinamas spartos, rezultatų, saugumo ir ekonominio veiksmingumo požiūriais.

Logiška, kad dėl bendro prieglobsčio prašymų ES pagausėjimo 2008 m., į EURODAC įrašyta daugiau 1 kategorijos perduodamų duomenų. 2 kategorijos duomenų perdavimo atvejų skaičius padidėjo 62,3 %, o 3 kategorijos duomenų perdavimo atvejų padaugėjo 17,6 %.

Išlieka susirūpinimas dėl pastaruoju metu padidėjusio pernelyg ilgo vėlavimo perduoti duomenis EURODAC centriniam padaliniui.

1 lentelė. EURODAC centrinis padalinys, duomenų bazės turinys 2008 12 13

[pic]

2 lentelė. Sėkmingas duomenų perdavimas EURODAC centriniam padaliniui 2008 m.

[pic]

3 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas: 1 kategorija su 1 kategorija, 2008 m.

[pic]

4 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas: 1 kategorija su 2 kategorija, 2008 m.

[pic] |

5 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas: 3 kategorija su 1 kategorija, 2008 m.

[pic]

6 lentelė. Atmestas duomenų perdavimas, procentais, 2008 m.

[pic]

7 lentelė. Vidutinė trukmė nuo pirštų atspaudų paėmimo iki jų perdavimo EURODAC centriniam padaliniui, 2008 m.

[pic]

8 lentelė. Klaidinga atitiktis 1 kategorijos duomenis palyginus su 1 kategorijos duomenimis, 2008 m.

[pic]

9 lentelė. 1 kategorijos ir 2 kategorijos praleistų atitikčių pasiskirstymas dėl 2 kategorijos duomenų išsiuntimo vėlavimo, 2008 m.

[pic]

10 lentelė. Atitikčių ir blokuojamų atvejų pasiskirstymas (EB reglamento Nr. 2725/2000 12 straipsnis), 2008 m.

[pic]

11 lentelė. 9 kategorijos atvejų skaičius pagal valstybę narę, 2008 m.

[pic]

[1] OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

[2] EURODAC reglamento 24 straipsnio 1 dalis.

[3] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Dublino sistemos vertinimo ataskaita“, COM (2007) 299 galutinis {SEC(2007) 742} .

[4] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą pasiūlymas, COM (2008) 825.

[5] Komisija Šveicarijai suteikė prisijungimo prie sistemos EURODAC pagalbą, įskaitant išankstinį pirminį sistemos veikimo bandymą.

[6] Bendrą EURODAC centrinio padalinio aprašymą, centrinio padalinio tvarkomų įvairių perduodamų duomenų rūšių apibrėžtis ir jų atitiktis, kurios dėl tų operacijų gali būti sukurtos, galima rasti EURODAC centrinio padalinio veiklos pirmojoje metinėje ataskaitoje. ˇr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „EURODAC centrinio padalinio veiklos pirmoji metinė ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui“, SEC (2004) 557, p. 6.

[7] Visos ES valstybės narės, taip pat Norvegija ir Islandija taiko Dublino ir EURODAC reglamentus, todėl šioje ataskaitoje sąvoka „valstybės narės“ apima 29 valstybes, naudojančias duomenų bazę EURODAC.

[8] Tai ne tik paslaugos, kurias tiesiogiai teikia centrinis padalinys (pvz., pajėgumų suderinimas, duomenų saugojimas ir pan.), bet ir komunikacijos bei centrinio padalinio ir nacionalinių prieigos punktų abipusio duomenų perdavimo saugumo užtikrinimo paslaugos.

[9] Komisija pasiūlė peržiūrėtame EURODAC reglamente įrašyti, kad pranešti apie visas klaidingas atitiktis yra valstybių narių pareiga.

[10] Veiklos tęstinumo sistema naudojama tuo atveju, kai negalima naudotis centriniu padaliniu; ja taip pat gali naudotis valstybės narės arba besirengiančios stojimui šalys, norėdamos išbandyti naujas priemones.

[11] Priedo 2 lentelėje išsamiai nurodomi sėkmingi duomenų perdavimai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pagal valstybę narę ir kategoriją.

[12] Prieglobsčio prašymų duomenys. Prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudai (visų 10 (rankų) pirštų atspaudų vaizdas) siunčiami palyginimui su kitų prieglobsčio prašytojų, kurie anksčiau pateikė prašymus kitoje valstybėje narėje, pirštų atspaudais. Tie patys duomenys taip pat bus palyginti su 2 kategorijos duomenimis (˛r. toliau). Šie duomenys bus saugomi 10 metų, išskyrus kai kuriuos konkrečius reglamente numatytus atvejus (pavyzdžiui, kai asmuo gauna vienos iš valstybių narių pilietybę), kai atitinkamo asmens duomenys bus ištrinami.

[13] Dėl neteisėto išorės sienos kirtimo sulaikytų ir negrąžintų užsieniečių duomenys. Šie duomenys (visų 10 (rankų) pirštų atspaudų vaizdas) siunčiami tik saugoti, kad juos būtų galima palyginti su prieglobsčio prašytojų duomenimis, kurie centriniam padaliniui pateikiami vėliau. Šie duomenys bus saugomi dvejus metus, išskyrus atvejus, kai jie iš karto naikinami, asmeniui gavus teisę gyventi patvirtinantį dokumentą, palikus valstybės narės teritoriją arba gavus vienos iš jų pilietybę.

[14] „Kiekviena valstybė narė, laikydamasi Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytų apsaugos nuostatų, nedelsdama paima kiekvieno mažiausiai 14 metų amžiaus užsieniečio, kuris kompetentingų kontrolės institucijų buvo sulaikytas dėl neteisėto tos valstybės narės sienos kirtimo jūra, sausuma ar oru iš trečiosios šalies ir kuris nebuvo grąžintas atgal į tą šalį , visų (rankų) pirštų atspaudus.“

[15] Ir taip palyginti trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų neteisėtai esant teritorijoje duomenis su anksčiau įrašytais prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudais.

[16] Duomenys, susiję su užsieniečiais, aptiktais neteisėtai esant valstybėje narėje . Šie duomenys nesaugomi, jų ieškoma duomenis lyginant su prieglobsčio prašytojų duomenimis, saugomais centrinėje duomenų bazėje. Šios kategorijos duomenis valstybės narės gali perduoti savo nuožiūra.

[17] Lentelėje parodyti statistiniai duomenys, susiję su atitiktimis toje valstybėje įrašytiems duomenims , nebūtinai atitinka centrinio padalinio perduotus ir valstybių narių įrašytus atitikčių duomenis. Taip yra dėl to, kad valstybės narės ne visada naudojasi galimybe, numatyta 4 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią centrinio padalinio prašoma paiešką vykdyti lyginant su centrinėje duomenų bazėje jau saugomais jų duomenimis. Tačiau net kai valstybės narės nesinaudoja šia galimybe, centrinis padalinys dėl techninių priežasčių visada privalo palyginti duomenis su visais centriniame padalinyje saugomais (tos valstybės ir kitų valstybių) duomenis. Šiais konkrečiais atvejais, net jei yra atitiktis su tos valstybės duomenimis, centrinis padalinys paprasčiausiai teikia atsakymą „atitikties nėra“, nes valstybė narė neprašė pateiktų duomenų palyginti su jos pačios duomenimis.

[18] Prieglobsčio prašymas panaikina neteisėtą atvykimą, todėl 2 kategorijos duomenų nereikia perduoti tais atvejais, kai prie sienos sulaikytas asmuo tuo pačiu metu paprašo prieglobsčio.

[19] Statistika, susijusi su Šveicarija, turi būti įvertinta atsižvelgiant į tai, kad ši valstybė prie EURODAC prisijungė tik 2008 m. gruodžio 12 d., todėl jos statistikoje matoma mažiau nei trys savaitės veiklos sistemoje.

[20] Metinis prasčiausiai duomenis perduodančios valstybės narės vidutinis vienos kategorijos duomenų perdavimo vėlavimo vidurkis.

[21] Vadinamosios klaidingos atitikties scenarijaus atveju trečiosios šalies pilietis pateikia prieglobsčio prašymą valstybėje narėje (A), kurios valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol laukiama, kad tie pirštų atspaudai būtų perduoti į centrinį padalinį (1 kategorijos perduodami duomenys), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę (B) ir vėl paprašyti prieglobsčio . Jeigu ši valstybė narė B pirma perduoda pirštų atspaudus, tada valstybės narės A perduoti pirštų atspaudai centrinėje duomenų bazėje užregistruojami vėliau nei valstybės narės B; taigi valstybės narės B duomenys atitiks valstybės narės A duomenis. Bus nustatyta, kad atsakinga yra valstybė narė B, o ne valstybė narė A, kurioje prieglobsčio prašymas buvo pateiktas pirmiau.

[22] Vadinamosios praleistos atitikties scenarijaus atveju trečiosios šalies pilietis sulaikomas dėl neteisėto sienos kirtimo ir valstybės narės (A), į kurią jis atvyko, valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol laukiama, kad tie pirštų atspaudai bus perduoti į centrinį padalinį (2 kategorijos perduodami duomenys), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę (B) ir pateikti prieglobsčio prašymą . Tokiu atveju jo pirštų atspaudus paima valstybės narės B valdžios institucijos. Jeigu ši valstybė narė B pirmoji perduoda pirštų atspaudus (1 kategorijos perduodami duomenys), centrinis padalinys pirma užregistruoja 1 kategorijos perduotus duomenis ir vietoj valstybės narės A prašymą tvarkytų valstybė narė B. Iš tikrųjų, kai 2 kategorijos duomenys pateikiami vėliau, atitiktis praleidžiama, nes nėra galimybių vykdyti paiešką 2 kategorijos duomenyse.