52009DC0458

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.9.2009

COM(2009) 458 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Politikos suderinamumas vystymosi labui – bendro Europos Sąjungos požiūrio politikos sistemos nustatymas

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Bendrasis politikos suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimas 4

3. Ligšiolinis ES požiūris į politikos suderinamumą vystymosi labui 5

4. Naujo požiūrio poreikis 7

4.1. Didėjantis vidaus politikos poveikis išorės santykiams 7

4.2. Didėjantys oficialiai paramai vystymuisi nepriskiriami finansiniai srautai į besivystančias šalis 7

4.3. ES sustiprintų politikos suderinamumo vystymosi labui mechanizmų naudojimas ir prioritetai 7

4.4. Besivystančių šalių požiūris 8

5. Bendro Europos Sąjungos požiūrio politikos sistemos nustatymas 9

5.1. Prioritetai 9

5.2. „OPV plius“ koncepcija 13

5.3. Naujojo požiūrio praktinis įgyvendinimas 13

6. Išvada 14

ĮžANGA

Trečioji ekonomikos ir finansų krizės banga pasiekė besivystančias šalis ir paveikė jas labiau nei iš pradžių tikėtasi[1]. 2009 m. antrojo pusmečio ir 2010 m. prognozės niūrios. Manoma, kad 2009 m. skurstančiųjų skaičius padidės 50 milijonų[2].

Prasidėjus krizei vis geriau suvokiama, kad vien tik grįžti į buvusią padėtį neužtenka. Pastangos remti vystymąsi labai svarbios, tačiau jų nepakanka. Finansiniu atžvilgiu tai reiškia, kad oficialią paramą vystymuisi (OPV) turi papildyti kiti finansiniai šaltiniai. Ar pavyks išnaudoti šių papildomų finansinių srautų potencialą vystymosi labui, priklauso nuo besivystančių šalių ir išorės partnerių, kaip antai ES, pastangų sukurti vystymuisi palankias politikos sistemas.

Krizės metu paaiškėjo, kiek daug šalių ekonomika tapo priklausoma viena nuo kitos ir kad viena politikos sritis, ypač finansų, veikia kitas politikos sritis, taip pat besivystančias šalis.

Finansų krizė yra tik vienas iš pavyzdžių. Dėl stiprios ekonominės sąveikos susiklostė tokia padėtis: išsivysčiusiose šalyse priimti politikos sprendimai daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį besivystančioms šalims ir jų gebėjimui kovoti su skurdu ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT). 2008 m. ES mokslo tiriamajame dokumente dėl TVT[3] nustatyti trijų kategorijų veiksniai, kurie daro poveikį TVT įgyvendinimo pažangai: pačių besivystančių šalių politika, vystomasis bendradarbiavimas ir pasaulinė politikos sistema, įskaitant ES politiką, bei jų poveikis besivystančioms šalims. Pripažįstant visų trijų kategorijų veiksnių svarbą šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama ES politikai.

Nepaisant to, kad politikos suderinamumo vystymosi labui svarba yra akivaizdi ir kad šio principo sutarta laikytis politiniu lygmeniu, ši sąvoka yra sudėtinga ir vyriausybėms vis dar sunku ją įgyvendinti[4]. Reikia įdėti daugiau pastangų, kad politikos suderinamumo vystymosi labui principas pradėtų veikti[5].

Papildant dvi pirmąsias dvimetes ES ataskaitas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui[6] ir raginant įtvirtinti bendrą Europos Sąjungos požiūrį[7] šiame komunikate nagrinėjamas ES požiūris į politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir pateikiami pasiūlymai Bendrijai ir valstybėms narėms, kaip jį panaudoti tikslingiau, veiksmingiau ir strategiškiau.

BENDRASIS POLITIKOS SUDERINAMUMO VYSTYMOSI LABUI įSIPAREIGOJIMAS

ES politikos suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimo teisinis pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 178 straipsnis ir Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio antroji pastraipa, kurioje įtvirtinta bendresnė visos Europos Sąjungos politikos ir jos išorės veiksmų nuoseklumo nuostata. Jei bus ratifikuota Lisabonos sutartis, ji bus tvirtas politikos suderinamumo vystymosi labui teisinis pagrindas[8].

Politikos suderinamumo vystymosi labui politinė sistema nustatyta 2005 m. balandžio mėn. komunikate dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, vėlesnėse 2005 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose, 2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensuse dėl vystymosi ir 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose dėl ES politinio suderinamumo vystymosi labui ataskaitos. Politinio suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimai konkrečiose srityse prisiimti visų pirma Tarybos išvadose dėl saugumo bei vystymosi ir Tarybos išvadose dėl migracijos, kurios priimtos 2007 m. lapkričio mėn., taip pat 2008 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose, priimtose paskelbus Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl politinio suderinamumo vystymosi labui, dėl klimato kaitos, energetikos, biokuro, migracijos ir mokslinių tyrimų. Be tų dvylikos sričių, įsipareigojimai prisiimti ir kitose, kaip antai gero mokesčių srities valdymo, srityse, kuriose įgyvendindama vystymosi tikslus, Komisija toliau sieks teigiamos sinergijos[9].

LIGšIOLINIS ES POžIūRIS į POLITIKOS SUDERINAMUMą VYSTYMOSI LABUI

Pastaraisiais metais ES gerokai sustiprino savo požiūrį į politikos suderinamumą vystymosi labui. Pirmajame etape ji daugiausia dėmesio skyrė 2005 m. prisiimtiems politikos suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimams. Konkretūs veiksmai – tai dvylikoje politikos sričių prisiimti konkretūs įsipareigojimai[10].

Antrajame etape siekiama įvykdyti šiuos įsipareigojimus, sustiprinti politikos suderinamumo vystymosi labui skatinimo mechanizmus, kaip antai poveikio vertinimą ir tarnybų konsultacijas, padidinti jų naudojimo efektyvumą, ypač pirmininkaujančiai šaliai patvirtinant politikos suderinamumo vystymosi labui darbo programą ir iš anksto nustatant Komisijos suplanuotas pagrindines iniciatyvas, kurios gali paveikti besivystančias šalis.

Kaip ir pirmojoje 2007 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitoje, 2009 m. ataskaitoje įvertinama dvylikoje politikos sričių padaryta pažanga ir instituciniai mechanizmai[11]. Kaip matyti iš toliau pateiktos ES (Bendrijos ir valstybių narių) rezultatus iliustruojančios diagramos, valstybės narės iš esmės teigiamai vertina nuo 2007 m. padarytą bendrą pažangą[12].

[pic]

Geras įvairių politikos sričių teigiamos sinergijos pavyzdys – tai neseniai priimtas klimato kaitos ir energetikos teisės aktų paketas[13], kuriuo suteikiama daug galimybių gaminti ir naudoti tausųjį biokurą besivystančiose šalyse. Dar vienas pavyzdys – mokslinių tyrimų politika, kuria aiškiai prisidėta prie vystymosi finansuojant mokslinių tyrimų projektus, be kita ko, sveikatos, aprūpinimo maistu, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse.

Tačiau ne viskas yra gerai. Sunkumai, su kuriais susiduriama nacionaliniu lygmeniu, dažnai pereina į ES lygmenį, ir kartais papildo vienas kitą. Valstybės narės nurodo, kad politikos suderinamumo vystymosi labui pažanga iš esmės priklauso nuo politinės valios ir nuo to, ar tarptautinis skurdo mažinimas yra prioritetas. Dėl skirtingų interesų kartais sunku užtikrinti pozicijų nuoseklumą, ir ES rezultatai skirtingose politikos srityse gerokai skiriasi[14].

NAUJO POžIūRIO POREIKIS

2005 m. prisiimti politikos suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimai lig šiol buvo naudingas ES veiklos šioje srityje pagrindas. Tačiau dėl naujų tendencijų būtina permąstyti mūsų požiūrį į politikos suderinamumą vystymosi labui.

Didėjantis vidaus politikos poveikis išorės santykiams

Politikos suderinamumo vystymosi labui sąvoka atsirado, kai ES santykiai su besivystančiomis šalimis daugiausia buvo grindžiami vystomuoju bendradarbiavimu ir prekyba ir kai kitų sričių politika kartais turėjo šalutinį poveikį besivystančioms šalims ir kenkė vystymosi siekiams.

Dabar situacija pasikeitusi. Dėl glaudesnės sąveikos ir stiprėjančios globalizacijos kitų ES politikos sričių šalutinis poveikis besivystančioms šalims tapo daug sistemingesnis. Pavyzdžių yra daug: aplinkos ir vartotojų apsaugos reglamentai, migracijos ar saugumo sprendimai ir kt.

Kadangi išorės ir vidaus politikos skiriamoji linija vis mažiau aiški, ir kartais nėra empirinių įrodymų ir prarandama politinė vertė, į politikos suderinamumą vystymosi labui reikia atsižvelgti sistemingiau.

Didėjantys oficialiai paramai vystymuisi nepriskiriami finansiniai srautai į besivystančias šalis

Didėjantis ES politikos poveikis besivystančioms šalims matyti iš didėjančių OPV nepriskiriamų finansinių srautų į besivystančias šalis. Pastaraisiais metais tiek viešieji OPV nepriskiriami finansiniai srautai, tiek privatūs finansiniai srautai į besivystančias šalis, įkaitant Afriką, gerokai išaugo.

Šių finansinių srautų poveikis vystymuisi visų pirma priklauso nuo politikos sistemos kokybės ir jos palankumo vystymuisi. Todėl labai svarbu siekti didinti politikos suderinamumą su vystymosi tikslais.

Per dabartinę krizę, dėl kurios sustojo arba iš esmės pasikeitė ši kilimo tendencija, paaiškėjo, kokie svarbūs yra šie srautai. Atsižvelgdama į šiuos pokyčius, Taryba savo išvadose dėl krizės pabrėžia, kad svarbu sutelkti visus įmanomus vystymosi finansavimo šaltinius[15] ir teikti į vystymąsi orientuotą paramą mokslinių tyrimų ir technologijų, taikos ir saugumo, migracijos, atsinaujinančios energijos ir klimato kaitos srityse. Kad šie finansiniai srautai pasitarnautų vystymuisi, Taryba pabrėžia politikos sistemos svarbą ir siūlo, kad Europos Sąjunga įtvirtintų bendrą Europos Sąjungos požiūrį, atsižvelgdama į visas priemones bei procesus ir laikydamasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo[16].

ES sustiprintų politikos suderinamumo vystymosi labui mechanizmų naudojimas ir prioritetai

Pranešant apie pažangą dvylikoje politikos sričių padidėjo informuotumas apie politikos suderinamumą vystymosi labui. Dėl to ES galėjo sukurti reikiamas priemones ir pasitelkti patirtį politikos suderinamumui vystymosi labui skatinti. Taigi, ES dabar gali įtvirtinti iniciatyvesnį ir tikslingesnį požiūrį į politikos suderinamumą vystymosi labui. OECD Vystymosi paramos komitetas (VPK), įvertinęs EB vystymosi politiką, 2007 m. pasiūlė peržiūrėti politikos suderinamumo įsipareigojimų darbotvarkę ir užtikrinti, kad daugiausia dėmesio ir išteklių būtų skiriama prioritetinėms sritims[17]. Austrija ir Švedija tą jau padarė ir pasirinko politikos suderinamumo vystymosi labui prioritetines sritis[18].

Besivystančių šalių požiūris

Besivystančios šalys vis labiau domisi bendresne ES politika – tai matyti iš pastarojo prašymo surengti oficialias konsultacijas politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais, kaip numatyta Kotonu susitarimo 12 straipsnyje[19]. Abi šalys taip pat nurodė, kad suderinamumas yra svarbus 2010 m. Kotonu susitarimo peržiūros klausimas.

Nors ES daug nuveikė siekdama, kad ES iniciatyvos prisidėtų prie vystymosi tikslų, besivystančių šalių vaidmuo šiuose procesuose buvo nedidelis. Kai kurios šalys buvo išgirstos, kitos, ypač skurdžiausios, dėl ribotų gebėjimų susidūrė su didesniais sunkumais.

Peržiūrėtose Komisijos poveikio vertinimo gairėse pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti, jog besivystančiųjų šalių suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie būsimas iniciatyvas, kurios yra su jomis susijusios, ir aktyviai įtraukti jas į konsultacijų procesą[20].

BENDRO EUROPOS SąJUNGOS POžIūRIO POLITIKOS SISTEMOS NUSTATYMAS

Atsižvelgiant į šias tendencijas, atėjo laikas ES įtvirtinti strategiškesnį, sistemingesnį ir labiau į partnerystę orientuotą požiūrį į politikos suderinamumą vystymosi labui. Aišku, ES turėtų toliau atsižvelgti į vystymosi tikslus visose politikos srityse, kurios gali paveikti besivystančias šalis, pasitelkdama visas sukurtas ar sustiprintas politikos suderinamumo vystymosi labui skatinimo priemones. Tačiau politinis dėmesys turėtų būti skiriamas keliems pagrindiniams prioritetams.

Atsižvelgdama į Tarybos išvadas dėl paramos finansų krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims, G8 ir OECD diskusijas, ES turėtų skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui, kaip bendro Europos Sąjungos požiūrio dalį, ir sukurti politikos sistemą, kuria būtų siekiama geriau panaudoti kitas politikos sritis ir OPV nepriskiriamus finansinius srautus vystymosi tikslams pasiekti. „Derinti vystymosi politiką su veiksmais kitose politikos srityse, kurios daro poveikį vystymosi rezultatams“ naujomis visuotinėmis sąlygomis reikia labiau nei bet kada anksčiau[21]. Be to, ES panaudos OPV šaltinius OPV nepriskiriamam finansavimui derinti, pavyzdžiui, stiprindama besivystančių šalių gebėjimus mokslinių tyrimų ir žuvininkystės srityje[22].

Iš patirties reikia prisiminti tris pagrindinius dalykus ir į juos atsižvelgti pritaikant politinio suderinamumo vystymosi labui principą prie besikeičiančios politinės realybės. Pirma, kad geriau įgyvendintų savo požiūrį, ES turi daugiausia dėmesio skirti keliems pagrindiniams politikos suderinamumo vystymosi labui prioritetams ir rengdama pasirinktas iniciatyvas aiškiai atsižvelgti į vystymosi tikslus. Antra, ES turi dėti didesnes pastangas sutelkti OPV nepriskiriamus išteklius ir geriau panaudoti šių viešųjų ir privačiųjų finansinių srautų potencialą vystymuisi skatinti. Trečia, ES turėtų sustiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais.

Todėl Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sudarys politikos suderinamumo vystymosi labui darbo programą, kurioje nustatys prioritetinius klausimus ir nurodys, kaip pasinaudodama visomis priemonėmis ir procesais ES prisidės siekiant vystymosi tikslų. Darbo programos tikslas būtų duoti politinį impulsą, nustatyti politikos suderinamumo vystymosi labui prioritetiniams klausimams spręsti būtinas finansines priemones ir padėti nustatyti aiškius tikslus ir uždavinius.

Prioritetai

Politikos suderinamumo vystymosi labui darbo programoje daugiausia dėmesio bus skiriama keliems pagrindiniams prioritetiniams klausimams, kuriuos kartu nustatys Komisija ir valstybės narės.

Šiems klausimams pasirinkti galima taikyti keturis kriterijus. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į ES darbotvarkę ir į tai, kad politikos suderinamumo vystymosi labui tikslas – kiek įmanoma sumažinti neigiamą ES politikos sprendimų ir teisėkūros iniciatyvų poveikį besivystančioms šalims ir jas labiau susieti su vystymosi tikslais. Prioritetiniai klausimai visų pirma turėtų būti svarbūs pačioms besivystančioms šalims ir susiję su TVT įgyvendinimu. Šios iniciatyvos taip pat turėtų teikti pakankamai konkrečių galimybių sudaryti palankesnes sąlygas vystymuisi ir skatinti į vystymąsi orientuotą politiką ar teisėkūros sistemą. Galiausiai, prioritetiniai klausimai turėtų būti susiję su ilgalaike darbotvarke. Tai svarbu, nes patirtis rodo, jog politikos sričių suderinamumui su vystymosi tikslais padidinti reikia daug laiko ir pastangų, visų pirma nustatant galimą poveikį besivystančioms šalims, koordinuojant ES pastangas ir suteikiant reikiamą politinį impulsą. Visiems šiems veiksmams reikia laiko, o tikimybė, kad jie pasiteisins yra gerokai didesnė, jei jie yra susieti su ilgalaike darbotvarke.

Politikos suderinamumo vystymosi labui prioritetai turėtų:

- būti svarbūs ES darbotvarkės klausimai;

- būti svarbūs besivystančioms šalims ir TVT įgyvendinimui;

- teikti konkrečių vystymosi tikslų įtraukimo galimybių;

- būti susiję su ilgalaike darbotvarke.

Siūlomi prioritetiniai klausimai

Remiantis ES 2009 m. ataskaita dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir diskusijomis apie visuotines viešąsias gėrybes, diskusijoms su valstybėmis narėmis nustatyti šie klausimai (visi jie daro didelį poveikį TVT įgyvendinimui):

- kova su klimato kaita: užtikrinant, kad vystymasis būtų ES politikos sudedamoji dalis;

- užtikrinant visuotinį aprūpinimą maistu: atsižvelgiant į tarptautinę dimensiją, įskaitant besivystančių šalių poreikius, susijusius su ES politika;

- siekiant, kad migracija būtų naudinga vystymuisi;

- ieškant galimybių panaudoti intelektinės nuosavybės teises vystymosi labui;

- skatinant saugumą ir stiprinant taiką vystymosi labui.

Derybos dėl veiksmų po 2012 m. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją 2009 m. yra labai svarbios siekiant kovoti su klimato kaita ir skatinti sinergiją su vystomuoju bendradarbiavimu, taikant priemones pažeidžiamumui mažinti ir prisitaikant prie klimato kaitos, rengiant mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų skatinimo strategijas ir išnaudojant kitų poveikį švelninančių priemonių potencialą. Pavyzdžiui, (i) ieškant tolesnių galimybių išnaudoti Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą (GEEREF) investicijoms į atsinaujinančius energijos šaltinius ir švarią energiją skatinti, (ii) siekti visoje ES su klimato kaitos poveikiu, pažeidžiamumu ir prisitaikymu susijusius klausimus ir priemones įtraukti į visas esamas bendradarbiavimo priemones, (iii) stiprinti politikos bendradarbiavimą ir konkrečias priemones, susijusias su Pasauliniu klimato kaitos aljansu, (iv) su pažeidžiamiausiomis besivystančiomis šalimis parengti bendrą viziją, pabrėžiant būtinybę suderinti mūsų veiksmus klimato kaitos, energetikos ir vystymosi srityse. Skatinant tausesnę, ekologiškesnę ekonomiką išsivysčiusiose, besiformuojančios ekonomikos ir besivystančiose šalyse atsiras ekonominių galimybių; jei visi jomis galės pasinaudoti vienodai, tai, taikant vienas kitą papildančius ir suderintus politiką ir veiksmus, turėtų padėti siekti dvigubo tikslo – mažinti klimato kaitą ir skurdą. Tokia bendra darnaus vystymosi vizija turėtų padėti užtikrinti ambicingus ir pažangius įsipareigojimus, kuriuos visos šalys prisiims dėl Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvencijos režimo po 2012 m.

2007–2008 m. dažnai iškildavo visuotinio aprūpinimo maistu klausimas, kuris ir artimiausiu metu turėtų likti vienu svarbiausių Europos ir tarptautinės politinės darbotvarkės klausimų dėl šių priežasčių: dabartinių tendencijų žemės ūkio rinkoje, klimato kaitos ir su ja susijusių priemonių, demografinių tendencijų besivystančiose šalyse, vartojimo modelių pokyčių besiformuojančios ekonomikos šalyse ir ribotų dirbamos žemės plotų, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Kad didėjant pasaulio gyventojų skaičiui užtektų maisto, iki 2050 m. maisto gamyba turi padidėti dvigubai[23]. Dėl to reikia padidinti žemės ūkio našumą, ypač besivystančiose šalyse, tuo pačiu užtikrinant gamybos tvarumą. Europos Sąjunga turės toliau atsižvelgti į ateities realybę ir besivystančių šalių vidaus politikos poreikius ir rūpesčius, įskaitant žemės ūkį, prekybą, klimato kaitą ir mokslinius tyrimus. Be to, ES pradės bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis dėl galimybės regioninę žemės ūkio politiką formuoti remiantis BŽŪP patirtimi, kad aprūpinimo maistu būtų siekiama regioniniu ir subregioniniu lygmeniu.

Migracija ir mobilumas, jei valdomi tinkamai, padeda mažinti skurdą besivystančiose šalyse ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo ir gebėjimų didinimo visose šalyse. Dabartinėmis pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis labai svarbu, kad ES laikytųsi savo ilgalaikio įsipareigojimo išlaikyti atvirą Europos Sąjungą, reaguoti į ES ekonomikos sistemų poreikius ir demografines tendencijas, atsižvelgdama į bendresnes pasaulines perspektyvas. Įgyvendindama politikos suderinamumo vystymosi labui procesą ir įtvirtindama visuotinį požiūrį į migraciją, Europos Sąjunga siekia, kad teigiamas migracijos poveikis būtų abipusiai naudingas ES ir šalims partnerėms. Ateinančiais metais toliau teks spręsti išties sudėtingą politikos uždavinį – ar ES ir valstybės narės gali ir yra pasirengusios pasiūlyti realių migracijos ir mobilumo galimybių besivystančių šalių piliečiams, ieškantiems mokymosi galimybių ir legalaus darbo ES. Keliose srityse priemonių įgyvendinimas pradėtas ir turi tęstis, ypač perlaidų, mobilumo didinimo, glaudesnių ryšių su išeivių organizacijomis. Tačiau keliems darbotvarkės klausimams reikia skirti daugiau dėmesio, ypač darbo jėgos migracijai ir protų nutekėjimui, dėl kurio, pavyzdžiui, daugelio besivystančių šalių sveikatos sektoriuose labai trūksta sveikatos priežiūros darbuotojų. Išsamiau galima būtų nagrinėti naujus klausimus, tokius kaip klimato kaitos poveikis migracijai.

Intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir įgyvendinimas yra labai svarbūs skatinant technologijų inovacijas ir technologijų perdavimą bei sklaidą. Intelektinė nuosavybė gali būti svarbi besivystančių šalių socialinio ir ekonominio vystymosi priemonė ir daryti poveikį visoms darnaus vystymosi sritims, t. y. ekonomikai, aplinkai ir socialiniams reikalams, įskaitant kūrybiškumo ir inovacijų skatinimą; prekybos lengvinimą, investicijas ir konkurencingumą; visuomenės sveikatą ir aprūpinimą maistu; tradicinių žinių ir biologinės įvairovės apsaugą ir panaudojimą.

Susitarime dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) numatyti PPO narių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygiai ir įtvirtintos nuostatos, kuriomis remiamas ir skatinamas technologijų perdavimas, siekiant sukurti patikimą ir gyvybingą technologinę bazę mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. EB toliau yra tarptautinių diskusijų dėl intelektinės nuosavybės teisių, pavyzdžiui, PPO ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO), iniciatorė. Pavyzdžiui, ji ratifikavo TRIPS pataisą, kuria siekiama pagerinti galimybes įsigyti patentuotų vaistų reaguojant į tam tikras visuomenės sveikatos problemas, ir remia pasiūlymus, kuriais siekiama padėti vietos bendruomenėms taikyti ir išnaudoti savo tradicines žinias ir genetinius išteklius arba pasinaudoti geografinėmis nuorodomis. 2008 m. gegužės mėn. Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimta Pasaulinė inovacijų, intelektinės nuosavybės ir visuomenės sveikatos strategija ir veiksmų planas, kuriais siekiama pagerinti vaistų įsigijimo galimybes ir kovoti su negydomomis ligomis, taip pat labai prisideda prie vystymosi tikslų įgyvendinimo

Siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui svarbu, kad intelektinės nuosavybės teisėmis kiek įmanoma būtų prisidedama prie gerovės didinimo besivystančiose, ypač mažiausiai išsivysčiusiose, šalyse. Pavyzdžiui, šios šalys turi daug galimybių geriau panaudoti intelektinės nuosavybės teisių teisinę sistemą vietos teisių savininkams. Tai padėtų sukurti palankesnes sąlygas investicijoms ir užtikrintų per įvairias intelektinės nuosavybės teisių sistemas perduodamos informacijos sklaidą ir panaudojimą.

EB ketina aktyviau nagrinėti įvairias sritis, kuriose intelektinės nuosavybės teisės yra susijusios su vystymusi, ieškoti būdų, kaip geriau panaudoti intelektinės nuosavybės teises vystymosi labui, ir, platesniu mastu, padidinti jų indėlį skatinant vystymąsi.

Taryba, valstybės narės ir Komisija padarė nemažą pažangą stiprindamos saugumo ir vystymosi ryšį[24]. Siekiant išplėsti šias pastangas, nustatytos keturios pagrindinės sritys: strateginis planavimas, saugumo sektoriaus reforma, partnerystė su regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis ir humanitarinės pagalbos ir saugumo santykis. Tai turėtų pagerinti įvairių ES subjektų koordinavimą ir užtikrinti faktinius įgaliojimus vykdyti operacijas, įskaitant taikdarystės karinius komponentus, gretutinius policijos bei civilinius komponentus ir platesnes stabilumo priemones. Tokia visapusiška taikos stiprinimo darbotvarkė padės kurti būtinas sąlygas TVT pasiekti.

„OPV plius“ koncepcija

OPV nepriskiriami finansiniai srautai yra svarbūs vystymuisi, tačiau jų poveikis besivystančioms šalims priklauso nuo politikos sistemos. Politikos suderinamumo vystymosi labui darbo programoje bus nustatyta politinė sistema, kurios tikslas – panaudoti OPV nepriskiriamus finansinius srautus vystymosi labui ir padidinti jų vertę vystymuisi tiek Bendrijos, tiek valstybių narių lygmeniu. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie iš OPV nepriskiriamų finansinių srautų į besivystančias šalis labai priklauso nuo privačių asmenų ir ekonominių subjektų veiksmų. Tai ypač pasakytina apie, pavyzdžiui, investicijų srautus, perlaidas ir technologijų perdavimą. Todėl ir išsivysčiusių šalių, ir besivystančių šalių vyriausybės didžiausią dėmesį skirs veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti vystymuisi palankią politiką bei reguliavimo sistemą.

Politikos suderinamumo vystymosi labui darbo programoje bus nustatytos „OPV plius“ koncepcijos ir OPV nepriskiriamų finansinių šaltinių, kurie prisideda prie darnaus vystymosi ir visuotinių viešųjų gėrybių, teikimo ir atsekimo gairės.

Ji taip pat padės teikti informaciją vykstant diskusijoms dėl kitų ES finansinių programų, ypač išorės išlaidų struktūros ir finansinių srautų į besivystančias šalis per vidaus politikos finansines priemones nustatymo.

Naujojo požiūrio praktinis įgyvendinimas

Aktyvesnis dalyvavimas ir organizaciniai klausimai

Kad paskatintų toliau dirbti sprendžiant prioritetinius politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais, nustatytais politikos suderinamumo vystymosi labui programoje, valstybės narės ir Komisija pasinaudos visomis turimomis priemonėmis politikos suderinamumui vystymosi labui didinti, įskaitant tarnybų konsultacijas, poveikio vertinimą ir tarnybų grupes, kad gautų reikiamų žinių ir nustatytų politikos galimybes.

Šį darbą turėtų papildyti pirmininkaujanti šalis ir Taryba, pavyzdžiui, organizuodamos bendrus posėdžius ministerijų ir darbo grupių lygmeniu.

Dvimetėje politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama prioritetiniams klausimams.

Glaudesnė partnerystė

Besivystančios šalys vis labiau domisi bendresne ES darbotvarke. ES stiprins šį susidomėjimą ir konsultuos besivystančias šalis prioritetiniais suderinamumo vystymosi labui klausimais ir įvertins, kokį poveikį ES politika gali turėti jų gebėjimui pasiekti TVT. Nors numatoma konsultuotis su besivystančių šalių atstovais, pavyzdžiui, poveikio vertinimo klausimais, Komisija ypatingą dėmesį skirs dialogui su besivystančiomis šalimis prioritetiniais politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais.

IšVADA

Pagalba yra labai svarbi remiant besivystančių šalių pastangas sumažinti skurdą ir pasiekti TVT. Tačiau vien jos nepakaks. Spręsdama daugelį pagrindinių pasaulinių problemų, ES gali padaryti gerokai daugiau, kad padidintų savo pasirinktos politikos teigiamą poveikį vystymuisi kitose politikos srityse. Be to, OPV nepriskiriamų finansinių srautų potencialo panaudojimas gali būti labai veiksminga priemonė. „Reikia susiaurinti tikslus ir išlėsti priemones.“[25]

[1] COM (2009) 160 galutinis, 2009 4 8: „Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims“; SEC (2009) 445/2, 2009 4 8: „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Finansų krizės poveikis besivystančioms šalims“.

[2] „The Global Monitoring Report 2009. A Development Emergency“ („2009 m. pasaulinė stebėsenos ataskaita. Ekstremalioji padėtis vystymosi srityje“), Pasaulio bankas, 2009 m. Taip pat žr. „The Millennium Development Goals Report“ („Ataskaita dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų“), Jungtinės Tautos, 2009 m.

[3] „Millennium Development Goals at Midpoint: Where do we stand and where do we need to go“ („Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo laikotarpiui įpusėjus. Kur esame ir kur turime eiti?“), 2008 m. rugsėjo mėn., autoriai: François Bourguignon, Agnès Bénassy-Quéré, Stefan Dercon, Antonio Estache, Jan Willem Gunning, Ravi Kanbur, Stephan Klasen, Simon Maxwell, Jean-Philippe Platteau, Amedeo Spadaro. Dokumentas parengtas rengiant Europos ataskaitą apie vystymąsi.

[4] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) politikos informacinis dokumentas, 2008 m. gruodžio mėn., „Policy Coherence for Development – Lessons Learned“ („Politikos suderinamumas vystymosi labui – ko išmokome?“).

[5] Pavyzdžiui, OECD Vystymosi paramos komitetas (VPK) šiuo metu svarsto, kaip nuodugniau ir greičiau dirbti skatinant politikos suderinamumą vystymosi labui. Žr. svarstymus: „Investing in development – a common cause in a changing world“ („Investuoti į vystymąsi – bendras tikslas besikeičiančiame pasaulyje“), VPK (OECD), 2009 5 14.

[6] SEC (2007) 1202, 2007 9 20; SEC (2009) XXX, 2009 xx xx.

[7] Tarybos dokumentas Nr. 10018/09, 2009 5 18, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvados, 15 punktas.

[8] Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 2 dalies d punkte ir 3 dalyje, Europos Sąjungos išorės veiksmų bendrųjų nuostatų skyriuje, nustatyta, kad Europos Sąjungos išorės veiksmų tikslai yra darnus vystymasis ir skurdo mažinimas ir kad ES siekia šių tikslų plėtodama ir įgyvendindama Europos Sąjungos išorės veiksmus įvairiose srityse ir kitų savo politikos sričių išorės aspektus. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalis – tai naujoji 178 straipsnio dėl suderinamumo versija, kurioje pateikta formuluotė yra beveik tokia pati.

[9] COM (2009) 201, 2009 4 28, Komunikatas dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo; COM (2009) 160, 2009 4 8, Komunikatas dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims.

[10] Prekyba, aplinka, klimato kaita, saugumas, žemės ūkis, žuvininkystė, globalizacijos socialinė dimensija, užimtumas ir deramas darbas, migracija, moksliniai tyrimai, informacinė visuomenė, transportas, energetika.

[11] SEC (2009) XXX, 2009 xx xx., 2009 m. ES ataskaita dėl politikos suderinamumo vystymosi labui.

[12] Diagrama sudaryta remiantis valstybių narių atsakymais į 2009 m. Komisijos parengtą specialųjį klausimyną dėl politikos suderinamumo vystymosi labui.

[13] Apžvalga pateikta Europos Komisijos pranešime spaudai IP/08/1998, 2008 12 17. Papildomos informacijos rasite http://ec.europa.eu/environment/climat/climate_action.htm .

[14] Žr. SEC (2009) XXX, 2009 xx xx., 2009 m. ES ataskaita dėl politikos suderinamumo vystymosi labui.

[15] Tarybos dokumentas Nr. 10018/09, 2009 5 18, Tarybos išvados dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims, 15 punktas.

[16] Ten pat.

[17] Europos Bendrijos paramos vystymuisi tarpusavio vertinimas (VPK), OECD (2007), p. 35.

[18] SEC (2009) XXX, 2009 xx xx., 2009 m. ES ataskaita dėl politikos suderinamumo vystymosi labui.

[19] Ten pat.

[20] SEC (2009) 92, 2009 1 15. Papildomos informacijos apie poveikio vertinimą Europos Komisijoje rasite http://ec.europa.eu/governance/impact/index_en.htm.

[21] Kaip nurodyta „Investing in development – a common cause in a changing world“ („Investuoti į vystymąsi – bendras tikslas besikeičiančiame pasaulyje“), VPK (OECD), 2009 5 14.

[22] SEC (2008) 434, 2008 4 9, Politikos suderinamumas vystymosi labui. „Klimato kaita, energetika, biokuras, migracija ir moksliniai tyrimai“.

[23] Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), FAO naujienų tarnyba, 2009 2 4, http://www.fao.org/news/story/en/item/9962/icode/.

[24] SEC (2009) XXX, 2009 xx xx., 2009 m. ES ataskaita dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, skyrius apie saugumą.

[25] Paul Collier, „The Bottom Billion“, Oxford University Press, 2007 m., p. 192.