52009DC0284

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.6.2009

KOM(2009) 284 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (CCS) technologijos tikrinimas augančios ekonomikos besivystančiose šalyse: ES ir Kinijos beveik neišmetančios teršalų jėgainės, kurioje energija gaminama naudojant anglis, projekto finansavimas {SEC(2009) 814}{SEC(2009) 815}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (CCS) technologijos tikrinimas augančios ekonomikos besivystančiose šalyse: ES ir Kinijos beveik neišmetančios teršalų jėgainės, kurioje energija gaminama naudojant anglis, projekto finansavimas

1. ĮVADAS

Tiek išsivysčiusios, tiek ir besivystančios šalys turi veikti, kad būtų sumažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršalai, ir pasiekti, kad vidutinė pasaulio temperatūra neviršytų 2°C, lyginant su jos lygiu ikipramoniniu laikotarpiu. Komunikate pateiktas Europos Komisijos planas sukurti investavimo sistemą siekiant bendrai finansuoti jėgainės, kurioje būtų tikrinama anglies surinkimo ir saugojimo (CCS) technologija Kinijoje, statymą ir eksploatavimą. Ši investavimo sistema galėtų būti pavyzdžiu kitai išsivysčiusių šalių ir augančios ekonomikos besivystančių šalių bendradarbiavimo technologijos srityje veiklai pagal susitarimą dėl klimato kaitos po 2012 m.

Nors tikimasi, kad pagerinus energijos efektyvumą, pavyks labiau sumažinti teršalų kiekį, dėl tiekimo saugumo ir ekonominių priežasčių anglys išliks pagrindine ekonomikos vystymo priemone, visų pirma besivystančios ekonomikos šalyse, kuriose yra daug anglių atsargų, pavyzdžiui, Kinijoje. Todėl būtina, kad deginant anglis (o tai yra neišvengiama) būtų daromas mažesnis poveikis klimatui. Jei per tinkamą laiką bus išvystytos ir įdiegtos CCS technologijos, jas taikant būtų galima gerokai sumažinti šio pagrindinio energijos išteklio teršalus. Tol, kol toliau kuriamos ir diegiamos alternatyvios iškastinio kuro naudojimo technologijos, CCS būtų jungiamoji technologija. Europos Komisijos tyrimuose pažymima[1], kad pagal teršalų mažinimo scenarijų, kuriuo būtų siekiama 2°C tikslo, 2030 m. apie 18 % pasaulyje iš iškastinio kuro pagaminamos energijos turėtų būti pagaminta taikant CCS technologiją.

ES vadovai įsipareigojo iki 2015 m. sukurti 12 CCS technologijos tikrinimo jėgainių Europos Sąjungoje tinklą[2], padidinti patikrintų technologijų ir saugojimo būdų įvairovę ir keistis patirtimi. Europos Taryba ir Parlamentas susitarė dėl direktyvos, kuria būtų nustatyta ir įdiegta CCS technologijų taikymo teisinė sistema siekiant saugaus CCS technologijos naudojimo Europoje ir paskatinti CCS technologijos tikrinimą, pavyzdžiui, taikant ES prekybos išmetamaisiais teršalais sistemą (saugiai laikomas CO2 nebus laikomas patekusiu į atmosferą) ir ES išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemą naujiems dalyviams (teikiant finansavimą, kuris gali būti naudojamas CCS technologijos tikrinimo jėgainėms bendrai finansuoti), taip pat taikant peržiūrėtas valstybės pagalbos taisykles. Pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą CCS technologijos tikrinimo projektams Europos Sąjungoje skirta 1050 mln. EUR. Keletas ES bendrovių paskelbė, kad jos pastatys CCS technologijos tikrinimo jėgaines ES per artimiausius 5-10 metų. CCS – tai viena iš technologijų (greta atsinaujinančių išteklių ir kitų mažai anglies dvideginio teršalų išskiriančių technologijų), remiamų pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET)[3].

Daug rūpesčių kelia teršalų trajektorijos nuo anglių naudojimo priklausančiose besivystančios ekonomikos šalyse. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC)[4] numatė, kad nesiėmus papildomų priemonių, 2000–2030 m. CO2 teršalų, gautų panaudojus energiją, padaugės nuo 45 % iki 110 %. 30-45% tokio augimo bus dėl besivystančių regionų veiklos. Apskaičiuota, kad net imantis aktyvių veiksmų atsinaujinančių energijos išteklių ir kitų mažai anglių sunaudojančių technologijų srityse, iki 2050 m. pusė pasaulyje pagaminamos energijos bus iš iškastinio kuro.

Kadangi Kinija turi didelius anglių išteklius, anglys yra pagrindinis energijos šaltinis, sudarantis 70 % visų energijai naudojamų žaliavų. Galima tikėtis, kad vidutiniu laikotarpiu anglys išliks pagrindiniu energijos ištekliu: vien tik 2007 m. Kinijoje kas 2,5 dienos buvo pastatoma viena 500MW iš anglių gaminamos energijos jėgainė[5]. Tai reiškia, kad Kinijoje CO2 teršalų vien tik iš jėgainių, kuriose energija gaminama deginant anglis, padaugėja apie 4 megatonas per savaitę[6].

Kinija aktyviai diegia švarios anglies technologijas (CCT). 2007 m. birželio mėn. Kinija priėmė nacionalinę klimato kaitos programą (CNCCP), kurioje konkrečiai nurodomas „pažangių ir tinkamų technologijų kūrimas ir skleidimas“, įskaitant „anglies dioksido surinkimo, perdirbimo ir saugojimo technologijas.“ Kinija planuoja 2009 m. paskelbti konkrečias CCS technologijos gaires. Be to, septynios valstybei priklausančio energetikos sektoriaus įmonės sukūrė Greengen priemonę, kurios pagrindu siekiama pastatyti integruoto dujofikavimo kombinuoto ciklo (IDKC) jėgainę, kurioje energija gaminama iš anglių ir kurioje vėliau būtų įdiegta CCS technologija.

2005 m. kovo mėn. ES ir Kinija pasirašė Veiksmų planą dėl švarios anglies, į kurį buvo įtrauktas ir bendradarbiavimas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityje. Vėliau 2005 m. įvykusiame ES ir Kinijos viršūnių susitikime[7] įsteigta ES ir Kinijos partnerystė dėl klimato kaitos, į kurią įtrauktas politinis įsipareigojimas iki 2020 m. sukurti ir patikrinti Kinijoje ir ES pažangią, beveik neišskiriančią teršalų anglių panaudojimo technologiją taikant CCS. Šio bendradarbiavimo pirmasis etapas bus užbaigtas 2009 m. Kinija ir ES, pasirašydamos 2005 m. susitarimą, siekė sureguliuoti teršalų kiekio augimą iš anglių energiją gaminančių jėgainių sektoriuje. Tokios jėgainės eksploatuojamos 30 metų ir ilgiau, todėl jos suteikia didžiules anglies dioksido saugojimo galimybes. ES ir Kinijos pažangus bendradarbiavimas pagal ES ir Kinijos partnerystę dėl klimato kaitos suteikia galimybę įgyvendinti pirmą bendrą technologijos tikrinimo projektą Kinijoje.

Europos Parlamentas[8], pripažindamas, kad „dėl greito Kinijos ekonomikos augimo pasaulio bendruomenei iškyla didelis kovos su klimato kaita uždavinys, nes CO2 teršalai iš jėgainių, kuriose energija gaminama deginant anglis, iki 2030 m. išaugs dvigubai“, pabrėžia bendradarbiavimo su Kinija svarbą. Viena iš turimų technologijų – CCS – yra galimai patikima alternatyva atsikratant teršalų iš jėgainių Kinijoje, kuriose energija gaminama deginant anglis.

Europos Sąjungos CCS technologijos tikrinimo jėgainės ir ES ir Kinijos bendradarbiavimas dėl beveik neišskiriančio teršalų anglių panaudojimo (NZEC) turėtų būti vertinami atsižvelgiant į G8 įsipareigojimą dėl „20 didelės apimties CCS technologijos tikrinimo jėgainių projektų...įgyvendinamų pasauliniu mastu iki 2010 m., atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes ir siekiant prisidėti prie technologijos vystymo ir išlaidų sumažinimo prieš plataus masto CCS technologijų įdiegimą iki 2020 m.,“[9], taip pat į G8 energetikos ministrų, Komisijos nario A. Piebalgo ir kelių kitų šalių, įskaitant Kiniją, energetikos ministrų patvirtinimą dėl aktyvesnio CCS technologijos tikrinimo jų susitikime 2009 m. gegužės mėn.[10]

Šiame komunikate išdėstyti tolesni veiksmai, daugiausia dėmesio skiriant CCS technologijos tikrinimo jėgainės finansavimui. Tokiu bendradarbiavimu taip pat galima prisidėti prie išsivysčiusių šalių įsipareigojimo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) skatinti, palengvinti ir finansuoti kitų konvencijos susitariančiųjų šalių perėjimą ir prieigą prie ekologiškų technologijų ir žinių mainus.

Kalbant apie besitęsiančias derybas dėl ambicingus tikslus numatančio pasaulinio klimato kaitos prevencijos susitarimo po 2012 m., ES ir Kinijos bendradarbiavimas CCS technologijos srityje galėtų būti pavyzdžiu kitiems. Komisija numato palengvinti NZEC projekto ir Europos technologijų tikrinimo projektų informacijos mainus dabar kuriamo CCS projekto tinkle[11]. Be to, daug Europos technologijų platformų, kurių pagrindu siekiama sukurti teršalų neišmetančias anglis naudojančias jėgaines[12], narių yra pagrindinės ES ir Kinijos bendradarbiavimo suinteresuotosios šalys.

2. SU CCS TECHNOLOGIJA SUSIJę UžDAVINIAI

Atskiros CCS technologijos proceso dalys jau yra sukurtos ir veikia pagal bandomąsias programas[13]. Tačiau dar reikia patikrinti, kaip šios dalys veikia komercinėse jėgainėse, įskaitant visą CCS technologijos grandinę nuo CO2 surinkimo iki jo pristatymo į saugyklą.

Prieš pradedant plačiai naudoti CCS technologiją veikiančioje anglies dioksido rinkoje, būtina ją patikrinti komerciniu mastu, o tam pirmiausia reikia technologiją patikrinti ir vėliau sumažinti jos išlaidas. Tikrinant, bus galima geriau suprasti techninius, metodologinius (įskaitant saugyklos parinkimą ir jos stebėseną), aplinkos, visuomenės pritarimo ir finansinius klausimus, ir atitinkamai geriau įvertinti realų CCS technologijos, kaip pagrindinės teršalų išmetimą mažinančios technologijos, potencialą.

CCS technologijos vystymas ir diegimas besivystančiose ir augančios ekonomikos šalyse, įskaitant Kiniją, gali būti gyvybiškai svarbūs siekiant pasaulinio darnaus vystymosi, tačiau be išsivysčiusių šalių pagalbos tai būtų vykdoma daug lėčiau . ES įsipareigojimas kartu su technologine ir finansine pagalba – tai ypatingas pasiūlymas, galintis pagerinti CCS technologijos taikymo galimybes augančios ekonomikos šalyse.

Kadangi augančios ekonomikos besivystančiose šalyse CO2 rinkos kaina, kai elektros gamybai naudojamas iškastinis kuras, neatspindi tikrųjų visuomenės išlaidų, tai reiškia, kad tikrinimo etape CCS technologija yra ekonomiškai nenaudinga. Kai kurias iš minėtų kliūčių galima įveikti teikiant ES viešąjį finansavimą ir taip paskatinti privačiojo sektoriaus finansavimą, kuris priešingu atveju didelės apimties CCS technologijos tikrinimo projektams nebūtų teikiamas.

3. CCS TECHNOLOGIJA PAGRINDINėSE šALYSE PARTNERėSE

Didelius anglių išteklius turinčios šalys, siekdamos tiekimo saugumo, ir toliau naudos anglis energijai gaminti, visų pirma greitai besivystančios šalys, pavyzdžiui, Kinija. Todėl yra svarbu sukurti priemones, kuriomis būtų remiamas CCS technologijos tikrinimas tokiose šalyse, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomija ir užtikrinti, jog patikrinus šią technologiją ir panaikinus visus su įdiegimu susijusius sunkumus (žr. 1 apibrauktą tekstą), ją būtų galima įdiegti dideliu mastu.

1 apibrauktas tekstas. CCS technologijos diegimo sunkumai ir CCS technologijos sklaida besivystančiose šalyse

- Palyginti su tradicinėmis jėgainėmis, didesnės elektros energijos gamybos išlaidos dėl reikalingų papildomų lėšų surinkimo, perdavimo ir saugojimo įrangai ir jos eksploatavimui, įskaitant didesnes paties CCS technologijos proceso energijos gamybos sąnaudas. Taip yra todėl, kad CO2 rinkos kaina neatspindi tikrųjų visuomenės išlaidų, įskaitant išorės veiksnius dėl iškastinio kuro naudojimo elektros energijai gaminti.

- Palankios aplinkos nebuvimas: neišsami teisinė sistema, kuri taikoma planuojant ir diegiant CO2 surinkimo įrangą, transportuojant ir saugojant CO2; be to, reikalinga investicijų apsaugos garantijų ir garantijų dėl intelektinės nuosavybės apsauga.

- Nors politikos sistemos tampa vis palankesnės, tai savaime negarantuoja, kad privatusis sektorius imsis finansuoti CCS technologiją . Įprasta, kad prieš įdiegiant technologijas komerciniu mastu, trūksta finansavimo; paprastai šiame etape yra nutraukiama parama ir mažinama brangiai kainuojanti veikla, pavyzdžiui, pirminio ir antrinio prototipo kūrimas ir bandymas, statybvietės paruoša, tiekimo grandinės kūrimas, statybos darbai ir t. t.

- Visuomenės informuotumo ir (arba) palaikymo stoka – tai neatidėliotinai spręstina problema.

Siekiant geresnių CCT ir CCS technologijų diegimo ir skleidimo pasauliniu mastu galimybių, intensyvaus bendradarbiavimo su Kinija nepakanka ir reikia labiau stengtis, kad šios technologijos būtų tikrinamos ir diegiamos kitose augančios ekonomikos šalyse. EB įsipareigojo intensyviau bendradarbiauti su Kinija anglies dioksido surinkimo ir saugojimo klausimais ir įtraukti kitus pagrindinius partnerius, pavyzdžiui Indiją ir Pietų Afriką[14]. Kitos šalys, su kuriomis neseniai įvyko dvišaliai mainai, ir kurias taip pat gali dominti CCT ir CCS pajėgumų sukūrimas, yra Rusija ir Ukraina.

Komisija ketina remti bendradarbiavimą su augančios ekonomikos besivystančiomis šalimis CCS technologijos ir kitų švaresnio anglių panaudojimo technologijų klausimais vykdydama Aplinkos ir gamtos išteklių teminę programą. Europos Komisija, vykdydama naują veiklą pavadinimu „Bendradarbiavimas švarios anglies technologijos (CCT) ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) srityse su parneriais iš augančios ekonomikos besivystančių šalių“ siūlo sukurti pajėgumus ir atlikti parengiamąjį CCT ir CCS technologijų tyrimą nuo anglies priklausančiose augančios ekonomikos besivystančiose šalyse, taikant partnerių inicijuojamą, diferencijuotą metodą. Be to, ketinama pasaulio mastu skleisti Kinijoje vykdomo tikrinimo projekto metu įgytą patirtį.

4. PAGALBA VYKDANT CCS TECHNOLOGIJOS TIKRINIMO PROJEKTą KINIJOJE

Atsižvelgiant į Kinijos aktyviai anglis naudojančio energijos gamybos sektoriaus išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES ir Kinijos politinį įsipareigojimą ir išplėtotą dabartinį bendradarbiavimą CCS technologijos klausimais, Kinija būtų tinkamiausia šalimi CCS technologijos tikrinimo jėgainei statyti suteikiant finansinę ES paramą.

Numatoma, kad ES ir Kinijos beveik neišmetančios teršalų jėgainės, kurioje naudojamos anglys, projektą sudarys 3 etapai. I etapą sudarys keletas projektų, kurių metu bus atliktas pradinis tyrimas siekiant ištirti, kokios yra galimybės tikrinti anglies dioksido sugavimo ir saugojimo technologiją tose Kinijos jėgainėse, kuriose energija gaminama deginant anglis, konkrečiai tai bus daroma įgyvendinant JK finansuojamą NZEC įvertinimo projektą ir Europos Komisijos bendrai finansuojamus tyrimo projektus COACH ir STRACO 2 (žr. 2 apibrauktą tekstą). I etapas turi būti baigtas 2009 m. rudenį.

2 apibrauktas tekstas. ES ir Kinijos bendradarbiavimo CCS technologijos klausimais I etapas

ES ir Kinijos 2006 m. vasario mėn. pasirašytas susitarimo memorandumas yra vykdomas įgyvendinant COACH (Kinijos ir ES bendradarbiavimo CCS technologijos srityse veiksmai, angl. Cooperation Action with CCS China-EU) projektą, kuriam pagal Bendrijos mokslinių tyrimų šeštąją bendrąją programą skirtas 1,5 mln. EUR finansavimas. COACH projekte dalyvauja 20 partnerių iš Europos ir Kinijos mokslo, tyrimų ir pramonės sektorių. Projekto tikslai yra šie: 1. gerinti žinių mainus ir pajėgumų kūrimą; 2. sudaryti sąlygas CCS technologijos tikrinimui Kinijoje taikant anglių naudojimu pagrįstą integruotą gazifikuotos anglies dujų ir garo kombinuotą ciklą (IGCC) ir (arba) poligeneravimo sistemas, įskaitant CCS technologiją; 3. įvertinti CO2 geologinio saugojimo galimybę angliavandenilių talpyklose (naftos gavybos didinimas (angl. EOR) panaudojant CO2 ir (arba) išmetamųjų dujų recirkuliavimas (angl. EGR), giluminiuose druskinguose vandens sluoksniuose ir Bohajaus įlankos akmens anglių kloduose; 4. spręsti bendrą poveikį turinčius klausimus, pavyzdžiui, visuomenės pritarimas ir teisiniai, reguliavimo, finansavimo ir ekonominiai aspektai. 2005 m. gruodžio mėn. pasirašytas Kinijos ir JK susitarimo memorandumas įgyvendinamas vykdant UK-NZEC vertinimo projektą (3,5 mln. GBP), kuris buvo pradėtas 2007 m. lapkričio mėn. JK finansuojamas UK-NZEC projektas – tai Kinijos ir JK ekspertų bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiama: – sukurti pajėgumus Kinijoje, kuriais pasinaudojant būtų galima nustatyti geriausias anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir geologinio saugojimo alternatyvas; taip pat – ištirti CCS technologijos vystymo ir tikrinimo, ir panaudojimo ateityje galimybes Kinijoje. EK vykdo dar keturis bendrai finansuojamus projektus CCS technologijos srityje, kuriuose taip pat dalyvauja partneriai iš Kinijos: – Paramos reguliavimo veiklai anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityje projektas (STRACO2, 0,86 mln. EUR EK finansavimas); – Europos geologinio anglies dioksido saugojimo vertinimo projektas (EU GEOCAPACITY, 1,9 mln. EUR EK finansavimas); – CO2 saugojimo ant sustiprinto anglių sluoksnio metano projektas (MoveCBM, 1,25 mln. EUR EK finansavimas), ir – anglies dioksido surinkimo ir vandenilio gamybos iš dujinio kuro projektas (CACHET, 7,5 mln. EUR EK finansavimas). |

II NZEC etapas tęsis nuo 2010 iki 2012 m. Jo metu bus panaudoti pirmiau nurodytų projektų rezultatai, ištirti reikalavimai konkrečiose vietose, išsamiai nustatytos tikrinimo jėgainės ir susijusios priemonės. Jo metu bus atlikti įvairių alternatyvų techniniai ir išlaidų tyrimai. Remiantis šiuo tyrimu, bus nustatyta jėgainės vieta ir anglių deginimo technologija (pulverizuojamos anglies arba IGCC), anglies dioksido surinkimo technologija ir transportavimo bei saugojimo koncepcija. II etape taip pat bus nustatytas išsamus tikrinimo jėgainės statybos ir eksploatavimo veiksmų planas, taip pat atliktas tokios jėgainės ir anglies dioksido saugojimo vietos poveikio aplinkai įvertinimas.

Su partneriais iš Kinijos dar liko aptarti keletą su II etapu susijusių klausimų. Tai būtų su projektu susijusių sprendimų priėmimo tvarkaraštis ir susitarimai dėl abipusio išlaidų padengimo. Europos Komisija ketina vėliau 2009 m. skelbti konkursą dėl konsorciumo II etapui vykdyti.

Po to turėtų būti pradėtas III etapas, kurio metu būtu statoma ir eksploatuojama komercinė tikrinimo jėgainė Kinijoje. Šiuo metu Komisija su partneriais iš Kinijos aptaria galimybes pradėti tikrinimo jėgainės eksploatavimą dar iki 2020 m. (ši data buvo sutarta 2005 m.).

Galutinis sprendimas dėl investicijų bus priimtas atsižvelgiant į II etapo metu atliktą ekonominio pagrįstumo analizę, į tai, ar bus gautas partnerių pritarimas, ir į tai, ar bus parengta tvirta finansavimo programa. Siekiant pagreitinti procesą, lygiagrečiai bus vykdomas techninis parengiamasis darbas ir ieškoma lėšų. Taigi, pagrindinis tikslas, kuriuo siekiama šiuo komunikatu, tai kartu su Kinijos vyriausybe, ES ir EEE valstybėmis narėmis pradėti kurti NZEC projekto III etapo finansavimo programą.

1 paveikslas. NZEC projekto I–III etapų eigos grafikas

[pic]

5. BENDRAS CCS TECHNOLOGIJOS TIKRINIMO JėGAINėS KINIJOJE FINANSAVIMAS

Pagrindinė šios CCS technologijos tikrinimo jėgainės Kinijoje finansavimo priežastis yra siekis greičiau patobulinti technologiją. Kinijoje įgyta patirtis rodo, kad įdiegus technologiją plačiu mastu, išlaidos sumažės. Tačiau išankstinė sąlyga, nuo kurios priklausys CCS technologijos įdiegimas Kinijoje plačiu mastu – tai anglies dioksido kaina.

5.1. Bendras viešojo ir privačiojo sektorių finansavimas sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes

Komisija, siekdama surasti pakankamai lėšų iš viešojo ir privačiojo sektorių ir veiksmingai jas panaudoti, planuoja įsteigti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, galbūt įsteigiant specialiosios paskirties įmonę. Specialiosios paskirties įmonės – tai ypač lanksčios investicijų priemonės, kurios gali būti sukurtos vienam konkrečiam projektui įgyvendinti, ir yra santykinai paprastos juridinės ir valdymo struktūros, o tai reiškia, kad jos gali būti greitai įsteigtos su mažiausiomis pridėtinėmis išlaidomis. SPĮ veiklą reguliuojančios taisyklės yra parengiamos iš anksto ir jose SPĮ veikla yra aiškiai nustatoma. Taikant šį mechanizmą, galima apriboti finansinę investuotojų riziką. SPĮ tinka lėšoms pervesti siekiant finansuoti didelį projektą ir įgyvendinti konkrečius tikslus, kartu apribojant investuojančios įmonės riziką. Taigi, SPĮ modelis turi keletą privalumų ir gali būti pritaikytas CCS technologijos tikrinimo jėgainės projekto poreikiams.

Šios struktūros privalumas būtų tas, kad viešojo sektoriaus paramos teikėjai gali nustatyti investicijų politikas ir taip užtikrinti visišką viešosios politikos tikslų laikymąsi. Vykdant konkrečią investicijų politiką, šios struktūros pagalba būtų galima sukurti investicijų platformą, kurioje būtų apjungtas viešojo ir privačiojo sektorių finansavimas.

Apie šią iniciatyvą, turi būti teikiama informacija Kinijai, ES ir EEE valstybėms narėms, tarptautinėms finansinėms institucijoms ir privačioms bendrovėms, kad jos teiktų paramą ir dalyvautų veikloje. Privatusis sektorius finansuos į CCS technologiją tik tada, jei bus suteikta galimybė gauti pajamas, pvz. iš anglies dioksido rinkos ir (arba) padidėjusios naftos gavybos.

Siekiant dar labiau įtraukti Kiniją į projektą, bus svarbu, kad ji prisidėtų prie augančių CCS technologijos taikymo išlaidų padengimo. Tai taip pat užtikrins, kad Kinija turės didesnes teises į šią technologiją, geriau susipažins su jos taikymu ir bus linkusi toliau ją diegti.

3 apibrauktas tekstas. Galimi NZEC jėgainės finansavimo šaltiniai

Privatusis sektorius

Privačiojo sektoriaus dalyvavimas gali būti dviejų rūšių: aktyvūs kapitalo investuotojai (ūkinės veiklos vykdytojai, rangovai, įrangos tikėjai) ir pasyvūs kapitalo investuotojai (investicijų fondai, instituciniai investuotojai). Pagrindinė jėgainė gali būti finansuojama iš privačiojo sektoriaus lėšų (pavyzdžiui, projekto finansavimo arba įmonių finansavimo pagrindu). Privačiojo sektoriaus investuotojai taip pat gali padengti kai kurias papildomas CCS technologijos išlaidas arba teikti paramą natūra, jei jiems suteikiamos pagrįstos paskatos.

Kinijos švarios technologijos rinkose jau dalyvauja keletas Europos bendrovių. Daugelis jų yra teršalų neišskiriančių platformų (ZEP) pagrindinės suinteresuotosios ES ir Kinijos bendradarbiavimo šalys. Europos ir Kinijos pramonės suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą rems ES ir Kinijos Švarios energijos centras, dėl kurio buvo susitarta 2007 m. ES ir Kinijos viršūnių susitikime ir kuris turi būti įsteigtas Pekine[15].

Anglių naudojimo finansavimas

Šiuo metu CCS technologija negali būti finansuojama pagal anglių naudojimo finansavimo priemones (pavyzdžiui, pagal švarios plėtros mechanizmą (CDM), kuris yra projektui pritaikytas metodas siekiant sumažinti išsivysčiusių šalių teršalų poveikį vykdant švarios technologijos tikrinimo projektus besivystančiose šalyse), nors ją galbūt bus galima finansuoti pradėjus taikyti anglių naudojimo finansavimą po 2012 m., t. y. taikant sektorių kreditavimo mechanizmą (t. y. mechanizmą, kuriuo konkretiems sektoriams teikiami teršalų sumažinimo kreditai), arba taikant specialią CDM programą CCS technologijos tikrinimo jėgainėms augančios ekonomikos ir (arba) besivystančiose šalyse.

Padidėjusi iškastinio kuro gavyba

Priklausomai nuo jėgainės tipo, įmanoma, kad pajamos būtų gaunamos iš didesnės naftos gavybos (EOR).

Viešojo sektoriaus finansavimas

Įnašai iš viešojo biudžeto bus reikalingi siekiant bendrai finansuoti CCS technologijos taikymo papildomas išlaidas. Yra daug finansavimo šaltinių:

- EK biudžetas

- ES arba EEE valstybių narių nacionaliniai biudžetai[16]

- lengvatinės paskolos iš valstybinių investicinių bankų.

Viešojo sektoriaus finansavimas gali būti teikiamas įvairiais būdais:

- kaip subsidija,

- kaip paskolų garantijos,

- kaip privačiojo sektoriaus pelno garantijos (siekiant garantuoti kainą arba išvengti reglamentavimo rizikos),

- kaip investicija (su ribotu garantuotu pelnu).

5.2. Viešojo finansavimo masto nustatymas

Siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas technologijos tikrinimo jėgainei, reikia sukurti galimybę gauti iš investicijų pelno. Galimi pajamų šaltiniai yra anglies dioksido rinka arba EOR. Skirtingi investuotojai gali siekti skirtingo pelno iš investicijų į švarias technologijas.

Ateityje CCS technologijai pradėjus taikyti finansavimą pagal anglių naudojimo finansavimo priemones (skirtingai nuo anglies dioksido mokesčio), bus galima gauti nuolatines pajamas, o tai gali paskatinti privačius investuotojus investuoti į CCS technologijos tikrinimo jėgainę. Šiuo atžvilgiu labai įdomi priemonė yra konkrečių sektorių kreditavimo mechanizmas, kuris dabar yra aptariamas pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos po 2012 m. derybose. Pavyzdžiui, Kinijos energetikos sektoriuje taikant tokį metodą būtų galima teikti kreditus teršalų sumažinimo žemiau konkrečios minimalios normos projektams. Tokiu būdu kreditai būtų teikiami tik veiksmams, kurie nėra įprasta verslo veikla, ir bendrovėms būtų suteikta paskata imtis brangiau kainuojančių teršalų mažinimo veiksmų ir už tai gauti finansavimą iš anglies dioksido rinkos. Tai suintensyvintų brangesnių technologijų, pavyzdžiui CCS, naudojimą lyginant su kitomis švaresnės anglies ir efektyvumo didinimo technologijomis, kurios išlaidų prasme yra neutralios ar laikui bėgant net leidžiančios sutaupyti. Nėra aišku, ar CCS technologijai augančios ekonomikos besivystančiose šalyse bus galima gauti finansavimą iš anglies dioksido rinkoje gaunamų pajamų, ir kada tai bus. Todėl viešojo sektoriaus investicijos (nepaisant didelės ar mažos tikimybės gauti pelną) bus reikalingos siekiant sumažinti privačių investuotojų riziką ir pakankamai aukštą vidaus kapitalo grąžą. Buvo atliktas finansinis tyrimas siekiant nustatyti reikalingą viešųjų investicijų mąstą[17]. Tikslios išlaidos bus nustatytos NZEC projekto II etape, o viešojo sektoriaus dalis specialiosios paskirties įmonėje ar kitoje tinkamoje investavimo priemonėje bus aptarta su Europos ir Kinijos vyriausybiniais partneriais.

NZEC jėgainės dydis, vieta, technologija ir saugojimo vieta bus nustatyti remiantis NZEC I ir II etapų metu atliktais tyrimais ir atsižvelgiant į technologijos diegimo Kinijoje platesniu mastu galimybes. Šiame komunikate nurodytos išlaidos yra išankstinės – nors ir pagrįstos tvirtomis prielaidomis, jos gali skirtis +/- 40 %, priklausomai nuo konkrečios technologijos ir pasirinktų statybos ir saugojimo vietų. Planuojama, kad papildomas kapitalas ir eksploatacinės išlaidos , kurių reikės per eksploatacinį tokio tipo pirmosios 400 MW technologijos tikrinimo jėgainės 25 metų laikotarpį[18], bus apie 730 mln. EUR IGCC jėgainei (apytiksliai 125 mln. EUR kapitalui, 340 mln. EUR eksploatacinėms išlaidoms ir 265 mln. EUR transportavimo ir saugojimo išlaidoms[19]) ir apytiksliai 980 mln. EUR pulverizuojamos anglies jėgainei (apytiksliai 235 mln. EUR kapitalui, 445 mln. EUR eksploatacinės išlaidoms ir 300 mln. EUR transportavimo ir saugojimo išlaidoms[20]).

Galima tikėtis, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu sutvirtės pasaulinė anglies dioksido rinka ir visose didžiausios ekonomikos šalyse nusistovės vietos anglies dioksido kaina. Todėl numatoma, kad 10 EUR/t neišmesto į aplinka CO2 kaina bus pasiekta 2015 m., kuri palaipsniui išaugs iki 20 EUR[21]. Atsižvelgiant į tokią anglies dioksido kainą ir paliekant technologijos pasirinkimo laisvę, papildomų lėšų poreikis yra apytiksliai 300 mln. EUR IGCC jėgainei ir 550 mln. EUR pulverizuojamos anglies jėgainei[22]. Jei anglies dvideginio kaina dar labiau padidėtų, papildomų lėšų reikėtų mažiau, o atitinkamai būtų sumažintas ir viešojo sektoriaus finansavimas.

Priklausomai nuo pasirinktos saugojimo vietos, galbūt bus įmanoma surasti papildomų pajamų šaltinių ne vien tik iš anglies dioksido rinkos, bet ir iš komerciškai pagrįsto EOR. EOR apima daugelį įvairių procesų, kuriais galima padidinti iš telkinio gaunamos naftos kiekį, paprastai purškiant skystį arba dujas (pavyzdžiui, azoto, anglies dioksido).

Praktiškai CO2-EOR procesas, siekiant sumažinti transportavimo išlaidas, bus taikomas tik netoli nuo naftos verslovių esančiose jėgainėse. Nepaisant to, kad EOR galimybės Kinijoje yra ribotos (tik keliose naftos verslovėse), vystant CO2-EOR procesą, būtų galima paskatinti transporto infrastruktūros kūrimą, kurio reikėtų diegiant CCS technologiją kai kuriuose regionuose. EOR galimybės Kinijoje yra tiriamos įgyvendinant I etapo projektus. Jei vietoje, kurią pasirinks Kinijos vyriausybė, bus galima taikyti EOR, tai gerokai palengvins CCS technologijos tikrinimo jėgainės komerciniu mastu finansavimą.

Panašu, kad be vyriausybės finansavimo, bus galima tikėtis dviejų rūšių finansavimo: skolintojų (tarptautinių finansinių institucijų ar privačių bankų, pavyzdžiui, EIB), iš esmės teikiančių skolų finansavimą su apytiksliai 5 % palūkanomis, ir investuotojų, teikiančių akcinį kapitalą, kurie reikalauja 10-20 % bendrosios investicijų grąžos, Vienas iš būdų sumažinti reikalingų pradinių investicijų dydį yra konkurencingo konkurso procesas jėgainei statyti ir eksploatuoti; tokiame konkurse konsorciumo bendrovės partnerės gali dalyvauti nurodydamos tik išlaidas atitinkančias ar net mažesnes nei išlaidos sumas ir taip gauti pirmumo ar galimybės išmokti teisę statant pirmąją komercinę CCS technologijos tikrinimo jėgainę Kinijoje.

Kad pasiūlymas būtų patrauklus privatiems investuotojams, viešojo sektoriaus investuotojai turi būti linkę prisiimti dalį rizikos. Padarius pasiūlymą patrauklų privatiems investuotojams, gali būti padidintos ir viešojo sektoriaus investicijos.

Europos Komisija numatė 60 mln. EUR švaresnėms anglies technologijoms ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo priemonėms kurti kartu su augančios ekonomikos šalimis. Pirmoji šio finansavimo dalis (10 mln. EUR) bus panaudota CCS technologijos pajėgumams didinti ir kitoms švaresnės anglies technologijoms augančios ekonomikos šalyse bei antrajam ES ir Kinijos NZEC projekto etapui įgyvendinti. Jei Kinija teiks nuolatinę politinę paramą ir bus pasiekta derama pažanga vykdant NZEC projektą, bus išmokėta antroji finansavimo dalis (iki 50 mln. EUR) CCS technologijos tikrinimo jėgainei Kinijoje statyti ir eksploatuoti. Gyvybinga finansavimo sistema turėtų būti įvesta ne vėliau kaip 2013 m.; tai išankstinė tikrinimo jėgainės statybos sąlyga.

6. IšVADOS IR TOLESNI žINGSNIAI

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis iš Europos ir Kinijos, siūlo:

i) kartu su Europos Investicijų banku, Pasaulio banku ir Azijos plėtros banku sukurti reikalingą finansinę struktūrą, įskaitant SPĮ įsteigimą NZEC projekto III etapo veiklai vykdyti glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, Europos ekonominės erdvės valstybėmis narėmis ir partneriais iš Kinijos;

ii) pasiūlyti ES valstybėms narėms prisiimti įsipareigojimus dėl finansinės ir politinės paramos. Numatyti apie 300 mln. EUR viešojo sektoriaus finansavimą IGCC jėgainei ir 550 mln. EUR pulverizuojamos anglies jėgainei;

iii) užtikrinti tolesnę Kinijos politinę paramą ir tinkamiausią Europos viešųjų lėšų panaudojimą derybose dėl dvišalių išlaidų padengimo susitarimų;

iv) pradėti pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos po 2012 m. tarptautines derybas siekiant finansuoti CCS technologiją pagal anglių naudojimo finansavimo priemones pirmuoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu (iki 2012 m.) ir vėliau pagal naują tvarką.

Komisija taip pat kviečia suinteresuotąsias EEE valstybes ir Kiniją prisiimti įsipareigojimus dėl finansinės ir politinės paramos šiai naujai iniciatyvai, taip pat kviečia Europos Parlamentą suteikti politinę paramą. Atsižvelgdamos į tai, kad tai naujas metodas, Europos Komisijos tarnybos toliau rengs išsamias įgyvendinimo priemones kartu su subjektais, pareiškusiais oficialų susidomėjimą bendrai finansuoti šią iniciatyvą.

[1] Žr. prie šio komunikato pridedamo poveikio vertinimo 2 pav.

[2] Europos Vadovų Tarybos išvados, 2007 m. kovo mėn.

[3] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas). Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“.

[4] IPCC ketvirtosios vertinimo ataskaitos (2008 m.) III darbo grupės techninė apžvalga (Barker, T. et al, 2007: Techninė apžvalga. Žr.: Climate Change 2007: Mitigation . Contribution of Working Group III to the Fourth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change [B. Metz, O. R. Davidson, P. R. Bosch, R. Dave, L. A. Meyer (eds)], Cambridge University Press, Kembridžas, Jungtinė Karalystė ir Niujorkas, Niujorko valstija, JAV).

[5] Tarptautinė energijos agentūra (IEA), Cleaner Coal in China , 2009, p. 50.

[6] N. Riley, Britanijos geologinis tyrimas, žodinis liudijimas Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmams

(http://www.publications.parliament.uk/pa/cm200506/cmselect/cmsctech/578/57805.htm#note18)

[7] ES ir Kinijos deklaracija dėl klimato kaitos, paskelbta ES ir Kinijos viršūnių susitikime 2005 m. rugsėjo 2 d.:http://ec.europa.eu/environment/climat/pdf/china/joint_declaration_ch_eu.pdf

[8] Rezoliucija 2005/2161 (INI). http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2006-0346+0+DOC+XML+V0//EN

[9] G8 energijos ministrų bendrasis pareiškimas, Aomori, Japonija, 2008 m. birželio 8 d.

[10] G8 energetikos ministrų ir Komisijos nario, atsakingo už Europos energetiką, G5 šalių (Brazilijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Meksikos, Pietų Afrikos) ir Egipto, Korėjos Respublikos, Saudo Arabijos Karalystės energetikos ministrų bendrasis pareiškimas jų susitikime Romoje 2009 m. gegužės 24 d.

[11] Žr. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/08/1315&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=fr

[12] Žr. http://www.zero-emissionplatform.eu

[13] Žr. 2005 m. TIPK IPCC specialiąją anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ataskaitą. Parengė Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos III darbo grupė [Metz, B., O. Davidson, H. C. de Coninck, M. Loos, ir L. A. Meyer (redaktoriai.)]. Cambridge University Press, Kembridžas, Jungtinė Karalystė ir Niujorkas, Niujorko valstija, JAV, p. 8.

[14] Žr. COM (2006) 843.

[15] Žr. http://www.eu-in-china.com/download/EC2.pdf

[16] Jei toks viešasis finansavimas gali būti laikomas valstybės pagalba, tada gali būti, jog apie tai pagal valstybės pagalbos taisykles reikia pranešti Komisijai.

[17] Žr. kartu su šiuo komunikatu pateikiamą poveikio vertinimą (VII priedas).

[18] Išreikšta grynąja dabartine verte 2010 m., kai statybos laikas yra 4 metai, o eksploatacijos – 25 metai, taikant 2,5 % (grynoji infliacija) socialinio diskonto normą.

[19] Tai apima kapitalo ir eksploatacines išlaidas per 25 metus, kai saugomas CO2 yra 7EUR/t.

[20] Tai apima kapitalo ir eksploatacines išlaidas per 25 metus, kai saugomas CO2 yra 7EUR/t.

[21] Šiai vertei pasiekti buvo naudota hipotetinė 10 EUR už toną CO2 kaina 2015 m., kuri pamažu išaugs iki 20 EUR/t 2040 m., paliekant politikos priemonės pasirinkimo laisvę.

[22] Suma skiriasi, priklausomai nuo to, kiek CCS technologijos jėgainės eksploatavimo metų būtų teikiamas viešasis finansavimas.