52009DC0115

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.3.11

KOM(2009) 115 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita {SEC(2009) 287}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita

A. APLINKYBĖS

ES elektros ir dujų rinkų liberalizacija, prasidėjusi prieš keletą metų, prisidėjo prie energetikos sektoriaus atnaujinimo. Ji padėjo vystyti šio sektoriaus verslo potencialą ir turėjo teigiamą poveikį įvairiai su energetika susijusiai veiklai, nuo įvairių formų atsinaujinančios energijos gamybos iki energetikos išvestinių finansinių priemonių rinkų sukūrimo. Dabar rinkos dalyviai yra geriau pasirengę prisitaikyti prie sparčių ekonomikos ir aplinkos pokyčių – ypač sprendžiant konkrečius energetikos sektoriaus uždavinius, kurie kyla dėl klimato kaitos. Ši ataskaita liudija, kad per penkis pastaruosius metus ES elektros ir dujų rinkoje įvyko svarbių teigiamų poslinkių.

Nors šie poslinkiai teikia vilčių ir parodo liberalizacijos proceso naudą, visas liberalizacijos potencialas dar nėra išnaudotas. Vis dar yra sričių ir valstybių narių, kuriose galiojantys teisės aktai (antrasis vidaus rinkos paketas) dar nėra tinkamai įgyvendinti, arba kuriose akivaizdus naujų teisės aktų poreikis. Komisija imasi veiksmų, kad užtikrintų teisingą ES teisės aktų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu taikant pažeidimo procedūrą ir papildytų vidaus rinkos teisės aktus trečiuoju energetikos vidaus rinkos paketu[1]. 2008 m. birželį ir liepą vyko pirmasis paketo svarstymas Europos Parlamente; 2008 m. spalį Taryboje buvo pasiektas politinis susitarimas. Antrasis svarstymas prasidėjo 2009 m. sausį, o priimti paketą numatoma 2009 m. viduryje. Po to trečiasis vidaus rinkos paketas turės būti įgyvendintas nacionalinėje teisėje.

Todėl vienas iš šios ataskaitos tikslų yra nustatyti dabartinės situacijos trūkumus ir nurodyti sritis, kuriose būtina imtis tolesnių veiksmų. Šiai ataskaitai parengti iš esmės naudota dvejopa informacija: nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktos nacionalinės ataskaitos ir Eurostato galutinių kainų duomenys. Nacionalinės ataskaitos buvo pateiktos Komisijai antrą 2008 m. pusmetį ir daugiausia apima 2007 m.; Eurostato duomenys apima 2008 m. pirmąjį pusmetį.

B. PAGRINDINIų SEKTORIų PADėTIES RAIDA IR SPRĘSTINOS PROBLEMOS

1. Teisės aktų įgyvendinimas

Praėjus ketveriems metams nuo galutinio termino (2004 m. liepos 1 d.) antrosios elektros ir dujų direktyvos [2] dar nėra visiškai įgyvendintos.

Kelios valstybės narės, tarp jų Danija, Liuksemburgas ir Nyderlandai, per atitinkamus nacionalinius teisės aktus dabar jau yra tinkamai įgyvendinusios abi direktyvas. Pažanga taip pat padaryta kitose valstybėse narėse: CZ, FI, DE, GR, LV, LT, SI ir UK suderino savo nacionalinius įstatymus su ES teisės aktais po to, kai Europos Komisija pateikė pagrįstą nuomonę. Kai kurių kitų valstybių narių atžvilgiu Komisija turėjo imtis teisinių priemonių, kad užtikrintų visišką ir teisingą tam tikrų nuostatų įgyvendinimą. Europos Komisija nuolat tikrina nacionalinius įstatymus. Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės (ERGEG) vykdoma elektros[3] ir dujų reglamentų[4] atitikties stebėsena rodo, kad kol kas visiškos atitikties nėra, ypač kiek tai susiję su nacionalinių reguliavimo institucijų (NRI) įgaliojimais skirti nuobaudas ir skaidrumo bei su juo susijusiais klausimais.

Dujų sektoriuje įleidimo ir išleidimo punktų, užsakytų ir esamų pajėgumų bei ankstesnių srautų skelbimas daugelyje valstybių narių buvo pripažintas nepatenkinamu. Komisija stebės, ar šie esami reikalavimai tinkamai įgyvendinami, be to, jos nuomone, dabartiniai reikalavimai turi būti dar labiau sustiprinti, kad rinkos dalyviai gautų pakankamai informacijos. Dar viena sritis, kurioje reikalingi tolesni veiksmai, yra balansavimo taisyklės, kurios vis dar labai skiriasi pačioje Europos Sąjungoje[5].

Vis geriau laikomasi Elektros reglamento ir perkrovos valdymo gairių. Maždaug pusėje jungčių yra įdiegtas paskirstymo paroje mechanizmas, kitose būtina tai padaryti greitai. Reikalingi patobulinimai, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti visi skaidrumo reikalavimai ir įvestas bendras koordinuoto pajėgumų paskirstymo mechanizmas[6].

Europos Komisija svarstys galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimą tose srityse, kur nesilaikoma elektros ir dujų direktyvų ir reglamentų.

2. Rinkos integracija

Svarbi integruotos Europos elektros ir dujų rinkos sąlyga yra ta, kad tos rinkos būtų pakankamai gerai sujungtos ir kad tos jungtys būtų efektyviai naudojamos. Dėl to suaktyvėjusi tarpvalstybinė prekyba leis apriboti rinkos galią, ir kai rinkos taps konkurencingesnės, vartotojai galės pasinaudoti konkurencingomis kainomis ir paslaugomis.

Perkrovos valdymo pajamų[7] dydis elektros rinkose rodo, kad norint visiškai integruoti rinkąs būtinos investicijos į tarpvalstybinius pajėgumus. Geras ženklas yra tas, kad matoma aiški prekybos apimties augimo tendencija energijos biržose neatidėliotinų sandorių rinkoje[8], net jei prekybos apimtis vis dar sudaro nežymią bendro elektros suvartojimo dalį[9]. Kita ryškėjanti tendencija yra ta, kad daugiau prekiautojų ima aktyviai prekiauti energijos biržose.

1 lentelė. Neatidėliotinų sandorių rinkos energijos biržų prekybos apimtis

Vartojimo apimtis % | Aktyvių elektros energijos biržų prekiautojų skaičius |

Danija | 96,09 | 99,16 | 3,20 | n. d. | 9 | netaik. |

Švedija | 70,22 | 85,32 | 21,52 | n. d. | 150 | netaik. |

Ispanija | 51,90 | 80,06 | 54,25 | 22 | 25 | 3 |

Italija | 58,22 | 65,11 | 11,83 | 80 | 89 | 9 |

Suomija | 42,00 | 45,85 | 9,16 | netaik. | netaik. | netaik. |

Portugalija | 0,00 | 43,63 | netaik. | n. d. | 2 | netaik. |

Lietuva | 18,88 | 21,98 | 16,43 | 5 | 5 | 0 |

Vokietija | 15,60 | 21,48 | 37,68 | 161 | 192 | 31 |

Nyderlandai | 17,14 | 18,48 | 7,81 | n. d. | n. d. | netaik. |

Rumunija | 7,74 | 9,32 | 20,31 | n. d. | 99 | netaik. |

Prancūzija | 6,19 | 9,20 | 48,73 | 74 | 68 | -6 |

Belgija | 0,59 | 8,43 | 1325,26 | n. d. | 24 | netaik. |

Jungtinė Karalystė | 4,33 | 4,71 | 8,97 | 51 | 60 | 9 |

Austrija | 2,70 | 3,73 | 38,19 | 37 | 40 | 3 |

Lenkija | 1,11 | 1,60 | 43,10 | n. d. | n. d. | netaik. |

Slovėnija | 0,01 | 0,01 | 97,45 | 14 | 15 | 1 |

Šaltinis: Reguliavimo institucijų duomenys

Prekybos apimtis dujų centruose 2007 m. padidėjo 33 %. Tai dar vienas svarbus padidėjimas po 44 % padidėjimo 2006 m. Šiuo metu daugumoje centrų tiekiami fiziniai kiekiai vis dar yra santykinai maži, palyginti su bendru vartojimu jų rinkose.

2 pav. Prekybos apimtis Europos dujų centruose (mlrd. m³)

[pic]

Šaltinis: AT Kearney

Keliais projektais siekiama padidinti rinkos integraciją, numačius naują infrastruktūrą. Vienas tokių pavyzdžių buvo susitarimas pastatyti naują jungtį ant Prancūzijos ir Ispanijos sienos. Pagal Dujų direktyvos[10] 22 straipsnį arba Elektros reglamento[11] 7 straipsnį kai kuriems svarbiems infrastruktūros projektams buvo nuspręsta netaikyti reguliuojamos trečiųjų šalių prieigos reikalavimų.

Regioninės iniciatyvos

Įgyvendinant regionines iniciatyvas elektros energijos srityje padaryta konkreti pažanga: bendras pajėgumų paskirstymas ant Italijos bei Slovėnijos ir Italijos bei Šveicarijos sienų; nenutrūkstamos dienos prekybos platforma Vokietijos ir Danijos Vakarų jungiamojoje linijoje; tarpvalstybinė balansavimo sistema Prancūzijos ir Anglijos jungiamojoje linijoje; „dienos prieš“ rinkos susiejimo įgyvendinimas Vokietijos ir Danijos jungtyse ir išsamesnės informacijos apie apkrovą, perdavimą ir subalansavimą (Šiauriniame regione ir Vidurio bei Rytų Europos regione) skelbimas. Kiekvienas iš šių įvykių yra žingsnis pirmyn. Siekiant ir toliau gerinti (regioninę) rinkos integraciją, reikėtų planuoti sukurti bendrą aukcionų platformą ir rinkos susiejimą[12]. Pažanga, padaryta bendros aukcionų įstaigos Vidurio ir Rytų Europos regione ir pajėgumų paskirstymo įstaigos (CASC) vidurio vakarų regione, turėtų būti sektinas pavyzdys kitiems regionams.

Įgyvendinant regionines dujų iniciatyvas buvo padaryta tokia pažanga: nustatytas Vidurio Europos dujų centro (CEGH) „dienos prieš“ kainų indeksas; parengti konkretūs planai, kaip išplėsti jungtį prie Prancūzijos ir Ispanijos sienos; šiaurės vakarų regione didžiausias dėmesys skirtas balansavimui, dujų kokybei, dujų centrams ir skaidrumui. Siekiant tolesnės rinkos integracijos reikės skirti daugiau dėmesio pajėgumų paskirstymui, paslaugoms, kurios palengvina efektyvią prekybą dujomis ir garantuoja, kad tinklo tarifai (sąnaudos plius antkainis arba rinkos kaina) ypač skatintų tarpvalstybines investicijas. Lygiai taip pat svarbu įgyvendinti tarp valstybių suderintas nediskriminacines ir skaidrias balansavimo taisykles.

3. Koncentracija ir konsolidacija

15 valstybių narių didmeninėje elektros rinkoje daugiau negu 70 % visų elektros gamybos pajėgumų vis dar valdo trys stambiausi elektros gamintojai. Aukštą koncentracijos lygį didmeninėje elektros rinkoje patvirtina faktas, kad tik aštuoniose valstybėse narėse rinka yra vidutiniškai koncentruota.

3 pav. Rinkos koncentracija didmeninėje elektros rinkoje (pagal HHI)

[pic] Šaltinis: Reguliavimo institucijos duomenys

Didmeninėje dujų rinkoje koncentracija yra dar didesnė. 12 valstybių narių trims didžiausiems didmenininkams priklauso 90 % ar didesnė rinkos dalis.

Tolesni pakeitimai taip pat reikalingi tam, kad tinkamai funkcionuotų mažmeninė rinka. Mažmeninėje 14 valstybių narių elektros rinkoje trijų didžiausių įmonių rinkos dalis sudarė daugiau negu 80 % visos mažmeninės rinkos. Toliau paveikslėlyje pateikiami HHI duomenys rodo koncentracijos lygį mažmeninėje dujų rinkoje. Tik vienoje valstybėje narėje rinka yra vidutiniškai koncentruota.

4 pav. Koncentracija mažmeninėje dujų rinkoje

[pic]

Šaltinis: Capgemini

4. Kainų tendencijos

Elektros ir dujų kainoms didelės įtakos turėjo tarptautinėje rinkoje kylančios naftos kainos. Pirmąjį 2008 m. pusmetį Brent naftos vidutinė mėnesio kaina išaugo 36 %[13]. Nuo 2008 m. liepos iki gruodžio dėl visą pasaulį apėmusios ekonomikos krizės ir mažėjančios naftos paklausos Brent naftos vidutinė mėnesio kaina sumažėjo 64 %.

5 pav. Neatidėliotina Brent naftos vidutinė mėnesio kaina (EUR)

[pic]

Šaltinis: Platts

Naftos kainos pokyčiai tarptautinėje rinkoje turi įtakos dujų ir elektros kainoms, nes ilgalaikiuose dujų tiekimo susitarimuose naftos kaina naudojama kaip orientacinė kaina. Šis ryšys greičiausiai turėtų susilpnėti, kai geriau veiks dujų rinka, dujų tiekimo portfelis bus labiau diversifikuotas ir importo sąlygos bus palankesnės. Pagal kainų peržiūros nuostatas kainų skirtumas apskaičiuojamas po tam tikro laikotarpio (paprastai po 3–6 mėnesių); dėl naftos kainų mažėjimo tendencijos savo ruožtu 2009 m. turėtų sumažėti dujų ir elektros kainos.

Pirmąjį 2008 m. pusmetį elektros kainos buitiniams vartotojams gerokai skyrėsi; tai rodo nepakankamą rinkos integraciją. Elektros kainų skirtumus valstybėse narėse lema įvairūs veiksniai. Pirma, skiriasi elektros gamybos sąnaudos (ypač naudojamos kuro rūšys). Antras elementas yra gamybos pajėgumų pakankamumas. Trečia, svarbų vaidmenį vaidina konkurencijos lygis didmeninėje ir mažmeninėje rinkose. Galiausiai kainų skirtumai valstybėse narėse taip pat susidaro dėl kainų reguliavimo.

Ataskaitiniu laikotarpiu valstybėse narėse elektros kainų augimas buvo labai skirtingas. Elektros kainos buitiniams vartotojams vidutiniškai išaugo beveik 2 %[14]. Elektros kainos buitiniams vartotojams ypač augo Vengrijoje, Čekijoje, Danijoje, Belgijoje, Latvijoje ir Kipre, t. y. tuo laikotarpiu augimas siekė daugiau nei 13 %. Dideli kainų šuoliai ir didžiausios elektros kainos absoliučia išraiška nebūtinai yra tarpusavyje susiję, išskyrus Kiprą ir Belgiją. Airijoje elektros kainos absoliučia išraiška (be mokesčių) yra didžiausios, nežiūrint to, kad jos sumažėjo beveik 8 %. 6 paveikslėlyje parodyta, kad visose penkiose valstybėse narėse, kuriose elektros kainos buitiniams vartotojams yra mažiausios, kainos yra reguliuojamos[15]. Todėl atrodo, kad skirtingą kainų augimą iš dalies sukėlė konkrečios politinės priemonės (kaip antai reguliuojamos kainos); taip pat atrodo, kad tose valstybėse narėse, kurių pasiūlos ir paklausos pusiausvyra pablogėjo, kainos augo labiau.

6 pav. Elektros kainos buitiniams vartotojams (be mokesčių) [16]

[pic]

Šaltinis: Eurostatas

Kai atsižvelgiama į perkamosios galios paritetus (PGP)[17], elektros kainos yra aukštos buitiniams vartotojams Vengrijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Kipre, Danijoje ir Lenkijoje (su visais mokesčiais). Visose šiose valstybėse narėse, išskyrus Vokietiją, kainos yra reguliuojamos. Elektros kainos buitiniams vartotojams yra žemesnės Suomijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Estijoje, Graikijoje ir Latvijoje.

Dujų kainos buitiniams vartotojams augo labiau negu elektros kainos (be mokesčių): apie 5–7 % per pirmąjį 2008 m. pusmetį. Ir čia turi įtakos reguliuojamos kainos. Rumunijoje, Airijoje ir šiek tiek mažiau Portugalijoje buitiniams dujų vartotojams buvo naudingas (reguliuojamų) dujų kainų sumažėjimas. Panašiai visos septynios mažiausios dujų kainos yra reguliuojamos (RO, EE, LT, BG, LV, HU ir PL).

(Nereguliuojamos) dujų kainos buitiniams vartotojams yra mažiausios Jungtinėje Karalystėje. Nyderlanduose dujų kainos taip pat santykinai nedidelės. Abi šios valstybės narės yra didžiausios vietinių dujų gamintojos.

7 pav. Dujų kainos buitiniams vartotojams (be mokesčių) [18]

[pic]

Šaltinis: Eurostatas

Pagal PGP buitiniai dujų vartotojai Švedijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje mokėjo didžiausias kainas; Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Latvijoje, Airijoje, Prancūzijoje ir Estijoje dujų kainos buvo mažiausios.

Nyderlanduose ir Švedijoje, kur kainos nėra reguliuojamos, buitinių vartotojų kainų augimas (dujų ir elektros, be mokesčių) buvo mažesnis už ES vidurkį. Didelė tiekėjus keičiančių klientų dalis Nyderlanduose rodo, kad tikra konkurencija mažmeninėje rinkoje tikrai padeda išvengti didelių kainos šuolių. Tas pats pasakytina apie Jungtinės Karalystės elektros kainas buitiniams vartotojams; nors Jungtinės Karalystės dujų kainos buitiniams vartotojams didėjo, pagal PGP dujų kainos buitiniams vartotojams čia išlieka mažiausios. Svarbu yra tai, kad ilgalaikiuose dujų tiekimo susitarimuose Jungtinėje Karalystėje dujų centrų kainos pokyčiai turi daugiau įtakos indeksavimui negu kontinentinėje Europos dalyje[19].

Pramonės vartotojų dujų kainos pirmą 2008 m. pusmetį (be mokesčių), palyginti su antru 2007 m. pusmečiu, apskritai padidėjo (nuo 5 % iki 13 %) labiau negu pramonės vartotojų elektros kainos. Bendra tendencija yra ta, kad stambiausi pramonės vartotojai patiria pačius didžiausius kainų šuolius[20]. Pramonės dujų vartotojams kainos labai išaugo Švedijoje, Slovakijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Ir čia valstybių narių skirtumai rodo, kad (didmeninėje) rinkoje nepakankama konkurencija ir trūksta rinkos integracijos.

Didžiausi pramonės vartotojų elektros kainų šuoliai buvo pastebėti Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Portugalijoje. Tačiau šie dideli kainų šuoliai nebūtinai susiję su aukštu elektros kainų lygiu: pirmą 2008 m. pusmetį didžiausios pramonės vartotojų elektros kainos buvo Kipre, Airijoje, Maltoje ir Slovakijoje[21].

5. Tinklo operatorių nepriklausomumas

Ataskaitiniu laikotarpiu pasiekta tam tikra pažanga atskiriant tinklo operatorius. Skirstymo lygmeniu nuo 2007 m. liepos 1 d. funkcinis atskyrimas tapo privalomas visose valstybėse narėse. Tačiau daugeliu atveju skirstymo sistemos operatoriai (SSO) kol kas lėtai įgyvendino funkcinį atskyrimą. Tai pasakytina tiek apie elektros, tiek apie dujų SSO. Be to, valstybės narės toliau plačiai taiko nukrypti nuo atskyrimo reikalavimų leidžiančias nuostatas paskirstymo lygmeniu: pusė valstybių narių leidžia netaikyti atskyrimo reikalavimų tiek elektros, tiek dujų SSO, turintiems mažiau nei 100 000 klientų.

Perdavimo lygmeniu kai kurios valstybės narės viršija dabartinius teisinio ir funkcinio atskyrimo reikalavimus. Nuosavybės atskyrimą įgyvendino penkiolika elektros perdavimo sistemos operatorių (PSO) ir dvylika dujų PSO.

6. Efektyvus reguliavimo institucijų darbas

Ataskaitiniu laikotarpiu Florencijos (elektros) reguliavimo forumo ir Madrido (dujų) reguliavimo forumo darbe didžiausias dėmesys buvo skiriamas regioninių iniciatyvų įgyvendinimo pažangai bei Dujų ir Elektros reglamentų vykdymui. Nuolatinėmis ERGEG pastangomis bei įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimu regioninėse iniciatyvose ir Florencijos bei Madrido forumuose nepavyko sukurti bendrų tarpvalstybinės prekybos standartų ir metodų. Todėl Europos Komisijos naujojo trečiojo vidaus rinkos paketo pasiūlymuose numatyta įsteigti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą. Pagrindinės siūlomos agentūros užduotys yra skirtos nacionalinių reguliavimo institucijų atliekamoms reguliavimo užduotims papildyti Europos lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse išlieka aktualus reguliavimo institucijų nepriklausomumo klausimas ir į tai, kad tinkamai veikiančiai rinkai reikalingos stiprios reguliavimo institucijos, Komisijos pasiūlymais taip pat siekiama išplėsti reguliavimo institucijų įgaliojimus.

Siekiant rinkos integracijos taip pat būtinas veiksmingas PSO bendradarbiavimas. Todėl Komisija oficialiai paskirs Europos dujų ir elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklus (ENTSOG ir ENTSOE) atsakingais už tinklo prieigos taisyklių bei veiklos taisyklių derinimą, keitimąsi informacija tarp PSO ir naujų investicijų koordinavimą.

7. Vartotojai

Siekdama padėti informuoti vartotojus apie jų teises Komisija visos ES mastu surengė informavimo apie piliečių vartotojų teises kampaniją ir parengė Europos energijos vartotojams skirtą jų dažnai užduodamų klausimų sąrašą apie mažmenines energijos rinkas jų kalba. Be to, Komisija pradėjo Piliečių energetikos forumą[22] siekdama padėti vartotojams pasinaudoti visoje ES galiojančiomis jų teisėmis ir suteikti jiems aiškią, teisingą informaciją apie esamas pasirinkimo galimybes, kai tenka pirkti dujas ir elektrą. Forumas parengs rekomendacijas, kaip geriau įgyvendinti ir užtikrinti energijos vartotojų teises ir sukurti geresnes mažmeninės prekybos elektra ir dujomis rinkas; taip pat parengs rekomendacijas dėl atsiskaitymo. 2008 m. Eurobarometer apklausos duomenys rodo poreikį teikti vartotojams daugiau informacijos apie dujų ir elektros vidaus rinkos veikimą[23]. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė yra nauja Komisijos iniciatyva; ji taip pat apims elektrą bei dujas ir tokius pagrindinius rodiklius kaip kainos, vartotojų skundai, tiekėjo keitimas ir klientų pasitenkinimas.

Vartotojų reakcija – tiekėjo keitimas

Tik nedaugeliui valstybių narių pavyko pateikti bendrus ir išsamius duomenis apie tiekėjo keitimą. Belgija ir Švedija pranešė, kad 2007 m. visos mažmeninės rinkos metinis elektros tiekėjų keitimo rodiklis pagal vartotojų, galinčių laisvai pasirinkti tiekėją (laisvųjų vartotojų), skaitiklių skaičių buvo apie 10 %[24]. Metinis elektros energijos tiekėjų keitimo rodiklis tarp vidutinio dydžio įmonių buvo gana didelis Danijoje bei Italijoje (daugiau kaip 20 %) ir Slovėnijoje bei Švedijoje (apie 10 %). Norvegijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje mažų pramonės įmonių ir buitinių vartotojų tiekėjų keitimo rodiklis buvo aukščiausias. Atsižvelgiant į metinį teikėjų keitimo lygį pagal suvartojimą, aukštas tiekėjų keitimo rodiklis tarp stambių pramonės įmonių buvo Bulgarijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje.

Nuoseklių duomenų apie tiekėjų keitimą dujų sektoriuje nėra. Kalbant apie visos mažmeninės dujų rinkos tiekėjų keitimo rodiklius, tik septynios valstybės narės pateikė duomenis pagal laisvųjų vartotojų skaitiklių skaičių; keturios valstybės narės pateikė duomenis pagal suvartojimą. Verta paminėti mažų įmonių ir namų ūkių tiekėjų keitimo rodiklius (pagal laisvųjų vartotojų skaitiklių skaičių), ypač Nyderlanduose (8,3 %) ir Jungtinėje Karalystėje (18,4 %). Visos mažmeninės dujų rinkos tiekėjų keitimo rodikliai (pagal suvartojimą) yra aukšti Danijoje ir Ispanijoje (+ 20 %) ir šiek tiek mažesni Vengrijoje ir Vokietijoje.

Tiekėjų keitimo rodikliai valstybėse narėse gana smarkiai skiriasi: tokiose brandžiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė šie rodikliai santykinai aukšti, o daugelyje kitų valstybių jie yra nedideli arba tiekėjai iš viso nėra keičiami. Mažų įmonių ir namų ūkių lygmeniu pateikti skaičiai rodo, kad elektros vartotojai yra aktyvesni už dujų vartotojus.

Kainų reguliavimas

Kaip pripažįstama komunikate „Bendroji rinka XXI a. Europai“[25], bendrojoje rinkoje dėmesys ir toliau turi būti sutelktas į sritis, susijusias su kasdieniu vartotojų gyvenimu, pvz., energetika. Tai apima ir esamas ES reguliavimo apsaugos priemones, susijusias su universaliąja paslauga, viešosios paslaugos įsipareigojimais ir pažeidžiamomis vartotojų grupėmis.

ES valstybėse narėse vis dar įprastas atvirų energijos rinkų ir reguliuojamų energijos kainų sambūvis: kainos reguliuojamos daugiau nei pusėje valstybių narių. Elektros ir dujų kainos reguliuojamos šiose valstybėse narėse: BG, DK, EE, FR, HU, IE, IT, LV, LT, PL, PT, RO, SK ir ES. Graikijoje, Kipre ir Maltoje reguliuojamos elektros kainos. Vokietija 2007 m. uždraudė reguliuoti elektros kainas (buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms). Suomijoje reguliuojamos dujų kainos. Daugumoje valstybių narių kainų reguliavimas neapsiriboja buitiniais vartotojais.

Neigiamas reguliuojamų energijos kainų poveikis ir toliau kelia didžiausią susirūpinimą dėl tinkamo energetikos vidaus rinkos veikimo, nes dėl jo gali būti iškreipta konkurencija (pvz., sukuriamos kliūtys naujiems tiekėjams patekti į rinką ir neskatinama keisti tiekėjo) ir perduodami neteisingi kainos signalai (tai turėtų įtakos investicijoms ir paskatoms taupiai naudoti energiją)[26]. Be to, kainų kontrolės mechanizmas gali būti nesuderinamas su ES teise. Pažeidžiamų vartotojų grupių apsauga neturėtų būti painiojama su reguliuojamomis kainomis visiems vartotojams (arba tam tikroms jų kategorijoms). Individualiems klientams apsaugoti tam tikromis aplinkybėmis gali būti reikalingas kruopščiai suplanuotas kainų reguliavimas.

C. TIEKIMO PATIKIMUMAS

Jei ES ir toliau nori turėti patikimą energijos tiekimą, artimiausius du dešimtmečius būtinos didelės investicijos. Tai patvirtinta Komisijos antrojoje Strateginėje energetikos apžvalgoje[27] bei Tarptautinės energijos agentūros (TEA)[28].

Valstybės narės turėjo perkelti Direktyvą 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą į nacionalinę teisę iki 2008 m. vasario 24 d. Iki šios ataskaitos datos 19 valstybių narių pranešė užbaigusios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Kai kurios valstybės narės (HU, SK, PL) įvedė elektros eksporto apribojimus, remdamosi tiekimo patikimumo argumentais. Tačiau ES teisės aktais valstybėms narėms leidžiama imtis laikinų apsaugos priemonių, tik kai kyla grėsmė asmenų ar įrenginių fizinei saugai ar saugumui arba sistemų vientisumui.

Dujų sektoriuje galima remtis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2004 m. balandžio 26 d. Direktyvos 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti[29]. Pagal komunikatą dabartinis Komisijos mechanizmas yra nepakankamas, siekiant laiku reaguoti į tokią dujų tiekimo krizę, kurios negalima įveikti nacionalinėmis priemonėmis. Be to, dujų tiekimo padėtį ir galimus veiksmus Europos Sąjungoje labai sunku realiu laiku įvertinti dėl skaidrumo stokos.

D. IŠVADOS

2007 ir 2008 m. buvo dėta daug pastangų, siekiant sustiprinti konkurenciją didmeninėje rinkoje; didelė pažanga padaryta vykdant regionines iniciatyvas. Taip pat atsirado nauja tendencija kurti naują energetikos infrastruktūrą. Tai labai svarbu norint įveikti ilgalaikį ES energetikos rinkų susiskaidymą. Kryptis pasirinkta, tačiau tokios infrastruktūros planavimas ir kūrimas yra ilgalaikis procesas.

Šioje ataskaitoje pateikiamas visapusiškas energetikos vidaus rinkoje pasiektos pažangos aprašymas. Nors situacija brandesnėse rinkose rodo potencialią energetikos rinkų liberalizavimo naudą, vis dar yra sričių ir valstybių narių, kuriose tebėra svarbių efektyvaus elektros ir dujų rinkų veikimo kliūčių. Didelį susirūpinimą kelia nevisiškas Europos elektros ir dujų teisės aktų įgyvendinimas. Pastarojo meto energijos kainų augimas parodė, kad rinkos integracija ir tarpvalstybinės prekybos skatinimas turėtų būti prioritetiniai uždaviniai. Todėl svarbu, kad elektros ir dujų reglamentai būtų tinkamai įgyvendinti visose valstybėse narėse. Komisija ragina valstybes nares, reguliavimo institucijas ir pramonę kuo greičiau imtis reikiamų veiksmų. Trečiasis vidaus rinkos paketas skirtas galiojantiems ES teisės aktams papildyti ir negali būti pasiteisinimu dėl netinkamo galiojančio antrojo vidaus rinkos paketo įgyvendinimo. Europos Komisija svarstys galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimą, kai nesilaikoma elektros ir dujų direktyvų ir reglamentų nuostatų.

Rinkos koncentracijos srityje pažanga buvo vangi. Kai kurios didmeninės rinkos iki šiol ypač kenčia dėl ribotos konkurencijos ir nepakankamo likvidumo.

Esama požymių, kad mažmeninėje rinkoje situacija netrukus pasitaisys. Valstybės narės turėtų dėti dar daugiau pastangų išsamiems duomenims apie tiekėjų keitimą pateikti.

Svarbi problema ataskaitiniu laikotarpiu buvo energijos kainų didėjimas, iš dalies dėl kylančios naftos kainos tarptautinėje rinkoje. Tai paskatino esminius galutinės energijos kainos šuolius. Kai kuriose valstybėse narėse pramonės vartotojai susidūrė su didesniais kainų šuoliais negu kiti. Nuo 2008 m. vasaros pirminių energijos šaltinių kainos gerokai nukrito. Konkurencija ir rinkos atvėrimas turėtų užtikrinti, kad šios mažesnės kainos pasiektų ir galutinius vartotojus.

Nors tokie trumpalaikiai sprendimai kaip kainų reguliavimas gali atrodyti naudingi atsižvelgiant į sparčiai kylančias energijos kainas, šioje ataskaitoje pabrėžiamos galimos tokių priemonių pasekmės: griaunamas investuotojų pasitikėjimas, atgrasoma nuo ėjimo į rinką ir kyla rizika, kad nebus pasinaudota visais energetikos vidaus rinkos privalumais. Ateinančius du dešimtmečius Europos Sąjunga, kaip ir kitos pasaulio dalys, turės daug investuoti į infrastruktūrą. Ilgainiui tik gerai veikianti elektros ir dujų vidaus rinka gali siųsti teisingą kainos signalą investicijoms skatinti.

[1] Žr. Europos Komisijos tinklalapį www.ec.europa.eu/energy.

[2] Direktyva 2003/54 ir Direktyva 2003/55.

[3] Elektros reglamento 1228/2003 atitiktis. ERGEG stebėsenos ataskaita, Nr. E07-EFG-23-06, 2007 m. liepos 18 d.; Reglamento 1228/2003 atitikties stebėsena. Antroji ataskaita, Nr. E08-ENM-03-05, 2008 m. rugsėjo 4 d., žr. www.energy-regulators.eu.

[4] Dujų reglamento 1775/2005 skaidrumo reikalavimo atitiktis. ERGEG stebėsenos ataskaita, Nr. E07-TRA-02-03, 2007 m. liepos 18 d. Papildomi skaidrumo reikalavimai. ERGEG stebėsenos ataskaita, Nr. E07-TRA-02-03b, 2007 m. spalio 9 d.

[5] Gairių dėl gerosios patirties išlaikant pusiausvyrą dujų rinkoje įgyvendinimas. 2008 m. ERGEG stebėsenos ataskaita, 2008 m. gruodis.

[6] Atitinkamai 5 ir 3 perkrovos valdymo gairių skyriai.

[7] ETSO nariai pranešė, kad perkrovos valdymo pajamos 2007 m. sudarė apie 1,7 mlrd. EUR, palyginti su 10–11 mlrd. EUR reguliuojamo tinklo pajamomis ES (EEE) šalyse.

[8] Sunku įvertinti užbiržinės rinkos prekybos apimties raidą, nes nelengva gauti duomenis ir juos patikrinti.

[9] Neatidėliotinų sandorių apimties skirtumai, išreikšti nacionalinio elektros suvartojimo procentine dalimi, neparodo susijusių didmeninių rinkų likvidumo, tačiau apimties didėjimo tendencija yra aiški. Žr. sektoriaus tyrimą, p. 128–129.

[10] 2 SGD terminalų projektai: GATE ir Liongas Nyderlanduose ir Grain SGD terminalo Jungtinėje Karalystėje išplėtimas; 2 dujotiekių projektai: IGI Poseidon dujotiekis tarp Graikijos ir Italijos ir Nabucco dujotiekio Austrijos ruožas.

[11] BritNed jungiamoji linija tarp Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos; Estlink tarp Suomijos bei Estijos ir Rytų–Vakarų jungiamoji linija tarp Airijos ir Britanijos.

[12] Rinkos susiejimas yra būdas paskirstyti pajėgumus tarp valstybių per netiesioginius aukcionus, siūlant kainą kaimyninėse energijos biržose.

[13] Brent naftos vidutinė mėnesio kaina EUR; palyginimas 2008 m. sausio– liepos mėn.

[14] Analizė paremta Eurostato duomenimis EUR, be mokesčių. DC ir DD vartojimas – žr. 5.7 lentelę techniniame priede. Antro 2007 m. pusmečio palyginimas su pirmu 2008 m. pusmečiu.

[15] Reguliuojamų kainų poveikis vertinamas toliau.

[16] Eurostato DC kategorija: suvartojimas nuo 2500 kWh iki 5000 kWh.

[17] Perkamosios galios paritetui (PGP) naudojami ilgalaikiai subalansuoti valiutų kursai, siekiant išlyginti jų perkamąją galią. Tai leidžia palyginti skirtingų valstybių narių gyvenimo standartų skirtumus, nes PGP atsižvelgia į santykinį pragyvenimo išlaidų ir infliacijos lygį. Žr. 5.2 lentelę techniniame priede.

[18] Eurostato D2 kategorija: suvartojimas nuo 20 GJ iki 200 GJ.

[19] Žr. sektoriaus tyrimą, p. 105 ff.

[20] Plg. vidutinį dujų kainos padidėjimą ES įvairiose Eurostato kategorijose: I1: + 7 %; I2: + 9,74 %; I3: + 11,79 % ir I4: + 15,38 %.

[21] Žr. 5.3 pav. techniniame priede.

[22] Pirmasis Londono forumo susitikimas buvo surengtas 2008 m. spalio 27–28 d. Žr. Energetikos ir transporto generalinio direktorato svetainę www.ec.europa.eu/energy/gas_electricity/forum_citizen_energy_en.htm.

[23] Žr. 2.6–2.8 pav. techniniame priede.

[24] Žr. 2.2 lentelę techniniame priede.

[25] Bendroji rinka XXI a. Europai, p. 5, COM (2007) 724 galutinis.

[26] Taip pat žr. Galutinių vartotojų energijos kainų reguliavimą. ERGEG nuomonė (Nr. E07-CPR-10-03, 2007 m. liepos 18 d.).

[27] Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas, COM(2008)781 galutinis, 2008 m. lapkričio 13 d.

[28] Pasaulio energetikos perspektyvos 2008 m., TEA, Paryžius, 2008 m., p. 89.

[29] COM(2008) 769 galutinis, 2008 m. lapkričio 13 d., skelbiama Energetikos ir transporto generalinio direktorato svetainėje.