52009DC0016

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.1.2009

KOM(2009) 16 galutinis

KOMISIJOS DARBINIS DOKUMENTAS

Administracinės naštos mažinimas Europos SąjungojeTrečiosios geresnio reglamentavimo strateginės apžvalgos priedas

{KOM(2009) 15 galutinis}{KOM(2009) 17 galutinis}

KOMISIJOS DARBINIS DOKUMENTAS

Administracinės naštos mažinimas Europos SąjungojeTrečiosios geresnio reglamentavimo strateginės apžvalgos priedas

1. Įvadas

Sunkiais ekonomikai laikais, kai ES įmonės turi mažiau išteklių ir priverstos investuoti tam, kad išliktų konkurencingos, kaip niekad svarbu mažinti nebūtiną administracinę naštą[1].

2007 m. sausio mėn. Komisija patvirtino ketinanti taikyti labiau sistemingą metodą ir pristatė plataus užmojo veiksmų programą, kurios tikslas – iki 2012 m. ES įmonių administracinę naštą sumažinti 25 %[2]. Šią veiksmų programą 2007 m. kovo mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba[3], pritardama, kad „su ES teisės aktų įgyvendinimu susijusi administracinė našta“ (t. y. įskaitant atsiradusią dėl jų įgyvendinimo priemonių ar perkeliant šiuos teisės aktus į nacionalinę teisę) turėtų būti sumažinta 25 %, ir paragindama valstybes nares „nustatyti panašaus užmojo nacionalinius tikslus“. Europos Parlamentas taip pat labai pritarė veiksmų programos tikslams[4] ir iš savo biudžeto skyrė lėšų šiai veiklai remti.

Veiksmų programa siekiama įvertinti išlaidas, kurias patiria įmonės, vykdydamos informacijos teikimo prievoles, ir naikinti nebūtinus reikalavimus. Todėl teisės aktai būtų veiksmingesni, bet nebūtų trukdoma įgyvendinti juose nustatytų tikslų.

Šis darbinis dokumentas teikiamas kartu su Trečiąja geresnio reglamentavimo strategine apžvalga[5]. Jame išsamiai apžvelgiama 2008 m. pasiekta pažanga ir perspektyvos 2009 m. bei tolesniam laikotarpiui.

2. ES ADMINISTRACINIų IšLAIDų VAIZDINė ANALIZė IR VERTINIMAS. PAGRINDINIAI REZULTATAI

Itin svarbią vietą veiksmų programoje užima didelio masto veiksmai, kurių tikslas – įvertinti įmonėms tenkančias administracines išlaidas, patiriamas laikantis teisinių prievolių teikti informaciją valdžios institucijoms ar trečiosioms šalims (ataskaitos, patikrinimai, statistikos duomenys ir pan.). Šio vertinimo objektas – prievolės, nustatytos ES teisės aktuose ir nacionalinėse priemonėse, kuriomis šie teisės aktai įgyvendinami ar perkeliami į nacionalinę teisę. Taikyti metodai yra pagrįsti ES „standartiniu sąnaudų modeliu“ (SSM[6]), parengtu pagal šiuo metu 20 valstybių narių taikomus nacionalinius modelio variantus[7].

Tokios plačios taikymo srities ir išsamumo programa įgyvendinama pirmą kartą[8]. Atlikus šį vertinimą bus apytiksliai nustatyta, kokios administracinės išlaidos ir našta patiriamos 27 ES valstybėse narėse dėl 42 teisės aktų[9] 13-oje prioritetinių sričių.

2.1. Vaizdinės analizės apžvalga

Apskritai apžvelgus programoje nurodytus 42 ES teisės aktus nustatyta, kad juose pateikti 356 ES lygmens reikalavimai teikti informaciją[10]. Konsultantai, kuriems buvo pavesta atlikti ES vertinimą, nustatė, kad įgyvendinant šias ES prievoles arba jas perkeliant į nacionalinę teisę 27 ES valstybėse narėse buvo priimta daugiau nei 9 500 nacionalinių prievolių. Remiantis konsultantų atliktos apžvalgos rezultatais nustatyta, kad iš jų daugiau nei 700 priemonių nebuvo būtinos pagal ES teisę[11].

2.2. Vertinimo rezultatų apžvalga

Vertinimo rezultatai pagrįsti turimais statistiniais duomenimis (daugiausia įmonių, privalančių teikti tam tikrą informaciją, skaičiaus statistiniais duomenimis), apytiksliai 3 000 įmonių apklausų, daugiau nei 50 praktinių seminarų, kuriuose dalyvavo vietos įmonių asociacijų ir nacionalinių ministerijų atstovai, ir šimtų sektorių ekspertų atliktu duomenų koregavimu[12].

Atliekant ES vertinimą naudotasi vietoje atliktų tyrimų ir nacionalinių vertinimų duomenimis bei taikyta ekstrapoliacija. Pirminiai duomenys buvo vienu metu renkami 6 valstybėse narėse (buvo renkami konkrečios prioritetinės srities duomenys), siekiant nustatyti, kiek laiko ir lėšų įmonės išeikvoja, vykdydamos informacijos teikimo prievoles. Kitose 5 valstybėse narėse vidutiniškai apie 40 % duomenų buvo paimta iš nacionalinių vertinimų[13]. Šalių, kuriose vykdytas ES vertinimas ir šalių, kuriose vykdyti nacionaliniai vertinimai, rezultatais buvo įmanoma geriau pagrįsti administracinių išlaidų analizę. Kitų 16 valstybių narių duomenys gauti taikant ekstrapoliaciją, pagrįstą konkrečioms prioritetinėms sritims skirtais modeliais. Taikant SSM metodą siekiama gauti ne statistiškai pagrįstus rezultatus, o ekspertų nuomone pagrįstus įverčius, kurie padėtų suprasti problemos pobūdį ir sąlyginai įvertinti mažinant naštą padarytą pažangą. Taikyti kitus būdus būtų ekonomiškai neperspektyvu (atsižvelgiant į išsamumo lygį ir susijusių parametrų skaičių).

Šiuo metu baigiamas vertinimo etapas. Remiantis negalutiniais duomenimis, administracinės išlaidos, patiriamos dėl 42 ES teisės aktų įgyvendinimo ar perkėlimo, iš viso yra apie 115–130 mlrd. EUR. Manoma, kad iš programoje nurodytų 13 prioritetinių sričių labiausiai būtų galima sumažinti dėl mokesčių ir muitų bei bendrovių teisės patiriamas išlaidas, sudarančias atitinkamai apie 60 % ir 20 % visų administracinių išlaidų. Kitos sritys – maisto sauga, darbo aplinka, žemės ūkis ir žemės ūkio subsidijos bei transportas; kiekvienos iš šių sričių teisės aktų administracinės išlaidos yra nuo 3 mlrd. iki 5,7 mlrd. EUR[14].

2.3. Preliminarių duomenų tyrimas

Ištyrus vaizdinės analizės rezultatus, be kitų dalykų, nustatyta, kad:

- bendrovių teisės ir darbo sąlygų srityse taikoma kur kas daugiau ES lygmens taisyklių, kuriomis į ES teisę perkeliamos tarptautinės prievolės[15]; todėl naštos mažinimo šiuose sektoriuose laiką reikės derinti, jei norint keisti nuostatas ES lygmeniu bus būtina susitarti su tarptautiniais partneriais;

- labai didelė administracinės naštos dalis (tarp 30 ir 40 %) greičiausiai patiriama dėl neveiksmingų viešojo ir privataus sektorių administravimo būdų.

Remiantis preliminariomis vertinimo rezultatų tyrimo išvadomis:

- galimas administracinės naštos mažinimas nėra vienareikšmiškai susijęs su administracinių išlaidų lygiu: kai kuriose srityse bendrovės vykdytų tam tikrą veiklą, būtiną pagal informacijos teikimo prievoles, net jei tokios teisinės prievolės nebūtų[16];

- daugumoje prioritetinių sričių daugiausia įmonių išlaidų reikalauja „bendradarbiavimas valdžios institucijoms atliekant auditą ir patikrinimus“; dažnai šiam bendradarbiavimui reikia labai kvalifikuotų darbuotojų, kurie tam skiria gana daug laiko; nors auditas ir patikrinimai yra būtini viešiesiems tikslams siekti, administracinę naštą būtų galima labai sumažinti, tobulinant rizikos vertinimą, kuriuo grindžiama teisės aktų įgyvendinimo veikla;

- Pasipiktinimas, kylantis dėl ES teisės aktų, labai priklauso ir nuo konkrečios valstybės narės, ir nuo konkretaus teisinio reikalavimo.

3. RENGIMASIS MAžINTI NAšTą įVAIRIUOSE SEKTORIUOSE

Toliau ketinama nustatyti, kaip dar būtų galima sumažinti naštą[17], atsirandančią dėl kiekvieno iš minėtų 42 ES teisės aktų. Galutiniai ES vertinimo rezultatai labai padės nustatyti naštos mažinimo prioritetus ir parengti atitinkamus pasiūlymus.

Vien administracinė naštos vertinimo nepakanka, kad būtų galima iš karto nustatyti, kokie veiksmai yra būtini arba nebūtini, tačiau išsamiai įvertinus naštą iš tiesų atskleidžiama, kam skiriama daugiausiai lėšų ir (arba) kas kelia didžiausią įmonių pasipiktinimą[18]. Be to, išsiaiškinama, kas nustato administracinę naštą ir, atitinkamai, kas gali ją palengvinti.. Skirtingai nuo naštai mažinti skirtų programų, parengtų pagal bendrus skundus, galima greitai nustatyti sritis, kuriose būtų galima pradėti mažinti naštą ir taip pasiekti geriausių rezultatų.

Turint duomenų apie daugelį informacijos teikimo prievolių ir šalių taip pat sudaromas puikus pagrindas lyginamajai analizei. Labai dideli naštos, atsirandančios panašiuose sektoriuose taikant tokio pat pobūdžio prievolę, skirtumai galėtų būti susiję su skirtingomis pasirinktomis techninėmis galimybėmis[19]. Kai kuriais atvejais tam tikros šalies įmonės greičiau vykdo informacijos teikimo prievoles todėl, kad tos įmonės veikia efektyviau arba todėl, kad toje šalyje geriau parengtos ES teisės įgyvendinimo priemonės. Tokia galimybė paaiškėjo atlikus vaizdinę nacionalinių priemonių analizę.

Priemonės, skirtos administracinei naštai mažinti dvejose didžiausiose prioritetinėse srityse, jau yra nustatytos arba pakankamai aiškios, kad būtų galima įvertinti, kiek sumažės našta atitinkamuose sektoriuose: apie 18 mlrd. EUR mokesčių sektoriuje[20] ir apie 8 mlrd. EUR bendrovių teisės sektoriuje. Vėliau ketinama pateikti kitų prioritetinių sričių duomenis ir išsamius sektoriams skirtus planus[21], kuriuose bus išvardytos jau priimtos, ketinamos priimti ar rengiamos priemonės. Bus dedamos visos pastangos, kad šie pasiūlymai būtų pateikti prieš pasibaigiant šios Komisijos kadencijai.

4. Administracinės naštos mažinimo pažanga

Kaip skelbta veiksmų programoje, Komisija, nelaukdama vertinimo rezultatų, pateikė pirmuosius konkrečius pasiūlymus mažinti nebūtiną įmonėms tenkančią nebūtiną administracinę naštą. Kai kurių iš šių pasiūlymų buvo įtraukti į paspartintų veiksmų paketus, kiti pateikti atskirai. Taryba ir Parlamentas raginami kuo greičiau priimti visus dar nepatvirtintus pasiūlymus[22].

4.1. Paspartinti veiksmai administracinei naštai mažinti

Paspartinti veiksmai (PV) – tai skubios priemonės, kurias taikant keičiami techniniai galiojančių taisyklių aspektai, siekiant pastebimų palankių rezultatų ar mažesnio įmonių pasipiktinimo. 2007 ir 2008 m. iš viso pateiktas 21 PV[23], kuriuos įgyvendinus ES įmonės turėtų sutaupyti daugiau nei 2,3 mlrd. EUR.

Atsižvelgiant į būtinų pakeitimų pobūdį, šias priemones turėtų būti įmanoma priimti pakankamai greitai. Paprastai vykdomosios priemonės priimamos gana greitai – taikant komitologijos procedūrą 6 iš 7 šiai kategorijai priskiriamų PV priimti prireikė vidutiniškai 5 mėnesių.

Galima palyginti – iš 6 teisės aktų pasiūlymų, pateiktų 2007 m. kovo mėn., priimti tik 4, o iš 2008 m. paketo – tik 1 pasiūlymas iš 7. Tačiau 2008 m. pateiktu PV dėl baterijų ženklinimo (Direktyva 2006/66/EB) įrodyta, kad politinį susitarimą taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą vis dėlto įmanoma pasiekti per 5 mėnesius (atėmus Parlamento atostogas).

4.2. Nesusietos priemonės

Be PV, Komisija pateikė pasiūlymus iš dalies keisti 26 iš 42 teisės aktų, šiuo metu įtrauktų į veiksmų programą. 2008 m. gruodžio mėn. iš šių pasiūlymų buvo jau priimta 16.

Vienos iš šių priemonių – visoje Bendrijoje taikomas muitinės procedūrų valdymas ir nuostatos, pagal kurias formalumai tvarkomi atsisakant spausdintų dokumentų; manoma, kad įgyvendinus šias priemones prekybininkai turėtų sutaupyti apie 2,5 mlrd. EUR per metus. Statistikos srityje pasiūlymais mažinti naštą, susijusiais su prekyba prekėmis Bendrijoje (Intrastat) ir priimtais nuo 2004 m. arba dar svarstomais, apie 370 000 bendrovių (visų pirma MVĮ) bus atleistos nuo prievolės teikti duomenis, jei visų valstybių narių duomenų teikimo ribiniai dydžiai bus nustatyti pagal ES teisės aktuose nurodytus dydžius. Įgyvendinus šiuos pasiūlymus per šešerius metus (nuo 2004 m. iki 2010 m.) galima sumažinti tiriamųjų įmonių skaičių apie 52 % arba sutaupyti daugiau nei 100 mln. EUR per metus laikotarpiu iki 2010 m. ir daugiau nei 200 mln. EUR per metus nuo 2010 m. Bendrovių teisės srityje taip pat pasiekta pažangos. Nuo 2005 m. keletas pasiūlymų priimta, dar keletas svarstoma. Vien įgyvendinus pasiūlymą dėl bendrovių prievolės skelbti informaciją ir ją versti galima sutaupyti daugiau nei 600 mln. EUR[24].

Dvejose svarbiose prioritetinėse srityse labai pasistūmėta nustatant priemones, kuriomis būtų galima dar labiau mažinti naštą. Bendrovių teisės srityje Komisija planuoja pasiūlyti leisti valstybėms narėms netaikyti ES apskaitos direktyvų labai mažoms įmonėms. Siekiant priderinti sistemą prie MVĮ poreikių, šioms direktyvoms taikomas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“[25]. Persvarsčius galiojančias šių dviejų sričių nuostatas iš viso būtų galima sutaupyti apie 8 mlrd. EUR. Komisija siūlys iš esmės persvarstyti PVM direktyvą ir panaikinti kliūtis elektroniniam sąskaitų faktūrų teikimui bei modernizuoti sąskaitų faktūrų teikimo taisykles. Manoma, kad panaikinus PVM kliūtis teikti sąskaitas faktūras elektroninėmis priemonėmis, galima sutaupyti iki 18 mlrd. EUR, jei visos sąskaitos faktūros bus taip teikiamos.

Paskutinis pavyzdys įrodo, kad elektroniniai ryšiai – labai svarbi įmonėms tenkančios administracinės naštos mažinimo priemonė, jei jie tinkamai pritaikyti tiek prie įmonių, tiek prie valdžios institucijų poreikių. Todėl Komisija toliau mažins administracinę naštą, skatindama naudoti informacines ir ryšių technologijas, kaip nustatyta Komisijos strategijoje 2006–2010 m. „el. Komisija“[26] ir elektroninės valdžios Europoje klausimams skirtoje strategijoje „i-2010“[27].

Jau pateiktomis arba planuojamomis priemonėmis gali būti sutaupyta daugiau nei 30 mlrd. EUR[28].

5. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Administracinės naštos mažinimas nėra projektas, kurį Europos Sąjunga galėtų vykdyti viena. Iš tikrųjų, Bendrijos teisės aktai dažniausiai įgyvendinami valstybių narių lygmeniu. Dėl to veiksmų programai įgyvendinti reikalinga nepriklausomų ekspertų patirtis, kad būtų visiškai atsižvelgta į konkrečią suinteresuotųjų šalių patirtį. Suinteresuotosios šalys galėtų įsitraukti į trejopą veiklą: rengti išsamias konsultacijas įvairiomis ryšių priemonėmis, organizuoti necentralizuotus renginius ir dalyvauti aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti (ALG) veikloje.

5.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis internetu ir kitomis priemonėmis

ES įmonės gali internetu pranešti Europos Komisijai apie patiriamus sunkumus ir siūlyti konkrečius veiksmus – konsultacijos vyksta 22 ES oficialiosiomis kalbomis[29]. 2008 m. Komisijos specialiojoje svetainėje gauti 148 pranešimai. Daugiau nei pusę pateikė privačios bendrovės, taip pat labai mažos įmonės[30].

Iš viso 237 pasiūlymai dėl naštos mažinimo pateikti Komisijai ataskaitose ir laiškuose. Ne elektroninėmis priemonėmis pasiūlymus pateikė, inter alia , Jungtinės Karalystės, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos valdžios institucijos ir daugelis nacionalinio ir ES lygmenų (sektorių) įmonių asociacijų, visų pirma „Business Europe“ ir Europos amatininkų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija[31].

Iš viso pritarta 27 pasiūlymams, dar 250 aktyviai svarstoma[32]. Daugelyje šių pranešimų nurodomi klausimai, susiję su tarptautine prekyba, PVM, vidaus rinka, aplinka ir maisto sauga. Komisija tikisi gauti daugiau kuo tikslesnių ir įgyvendinamų pasiūlymų.

5.2. Ryšiai su visuomene

2008 m. Komisija dėjo ypač daug pastangų, informuodama apie administracinės naštos mažinimo svarbą. Ji kartu su valstybėmis narėmis organizavo viešų renginių, informacinių kampanijų elektroniniu paštu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis[33], o birželio 20 d. Briuselyje buvo surengta didelė konferencija „Biurokratizmo mažinimas Europoje“, kurioje dalyvavo šimtai įmonių atstovų ir nacionalinių ekspertų[34].

5.3. Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė administracinei naštai mažinti

ALG įsteigta 2007 m., Europos Parlamentui pasiūlius[35]. ALG pataria Komisijai su veiksmų programa susijusiais klausimais, visų pirma dėl priemonių administracinei naštai mažinti. Iš 14 svarbias pareigas užimančių įvairių sričių (verslo, atstovaujamųjų organų, NVO, nacionalinės ir regioninės politikos) ekspertų sudarytai grupei pirmininkauja dr. Edmundas Stoiberis. 2008 m. grupė buvo susitikusi 8 kartus[36]. Iš pradžių buvo aptartas PV paketas, kurį Komisija patvirtino 2008 m. kovo mėn.; grupė pateikė svarbias nuomones dėl įvairių politikos krypčių, tiek remdama jau įgyvendinamas naštos mažinimo iniciatyvas, tiek skatindama kurti naujas. Visų pirma grupė pritarė pasiūlymams, susijusiems su bendrovių teise ir metinėmis ataskaitomis, elektroniniu sąskaitų faktūrų teikimu (PVM teisės aktai) ir viešaisiais pirkimais bei kai kuriems internetu ir ne internetu pateiktiems suinteresuotųjų šalių pasiūlymams. Be to, ALG iniciatyva buvo paskelbtas ES konkursas dėl „Geriausios biurokratizmo mažinimo idėjos“[37]. 2009 m. ALG tęs visų kitų prioritetinių sričių veiklą ir toliau atidžiai nagrinės įmonių bei kitų suinteresuotųjų šalių tiesiogiai pateiktus pasiūlymus.

6. Platesnė veiksmų programos taikymo sritis

2007 m. sausio mėn. Komunikate dėl veiksmų programos[38] teigiama, kad „jeigu bus nustatyta, kad yra papildomų įsipareigojimų teikti informaciją, kurių naštą reikėtų sumažinti, jie bus įtraukti į programą“.

Siekiant atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių pasiūlymus, geriau įvertinti pastangų mažinti naštą mastą ir padidinti naudą įmonėms, į veiksmų programos taikymo sritį įtraukta 30 teisės aktų, išvardytų 9 priede. Komisija jau pateikė pasiūlymų dėl kai kurių iš šių teisės aktų.

Viena iš sričių, įtrauktų į platesnę programos taikymo sritį – laivybos bendrovių, Europos Sąjungoje vežančių krovinius jūra, nustatyti formalumai. Siekdama mažinti formalumų, taikomų vežant krovinius jūra iš vieno ES uosto į kitą, 2009 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl laisvos Europos jūrų transporto erdvės, kuriam įgyvendinti būtų naudojamos naujosios technologijos.

7. Nacionalinės administracinės naštos mažinimo programos

7.1. Nacionaliniai tikslai

Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo mėn. išsakytas paraginimas ir įgyvendinama veiksmų programa labai padėjo kaip papildomas postūmis valstybėms narėms – kai kurios valstybės narės, 2006 m. pabaigoje turėjusios vos 7 tikslus, 2007 m. pabaigoje nustatė 14, o 2008 m. pabaigoje – 21[39]. Dauguma valstybių narių suderino savo tikslus su ES lygmeniu nustatytu tikslu sumažinti naštą 25 %. Kai kurios anksti tikslus nustačiusios valstybės narės jau labai pakeitė galiojančias priemones, kuriomis EB teisės aktai įgyvendinami ar perkeliami į nacionalinę teisę, ir grynai nacionalinius teisės aktus[40]. Šiuo metu visos valstybės narės turėtų aktyviai rengti ir įgyvendinti priemones naštai mažinti.

7.2. Koordinuotų ES ir valstybių narių pastangų poreikis

Remiantis įvairiais pavyzdžiais matyti, kad siekiant užtikrinti mažesnę naštą ir geresnius rezultatus, reikia koordinuotų tiek ES, tiek valstybių narių pastangų. Todėl būtina lygiagrečiai stebėti ES ir valstybėse narėse įgyvendinamas priemones naštai mažinti. Be to, valstybės narės raginamos toliau nurodyti savo nacionalinėse programose, kokius pokyčius būtų galima numatyti ES lygmeniu, kad jos galėtų atsisakyti nebūtinos naštos.

Norėdama padėti valstybėms narėms įvertinti ir sumažinti administracinę naštą, Komisija taip pat parengė pagrindinių priemonių rinkinį[41]. Šiame pagal geriausią patirtį parengtame priemonių rinkinyje bus dokumentų, kuriuos galima iš karto naudoti (šablonų, kuriais galima vadovautis vykdant apklausas, planavimo dokumentų, ataskaitų šablonų, paprastinimo veiksmų planų ir pan.), nespecializuota duomenų bazė nacionaliniams administracinės naštos duomenims kaupti ir administracinės naštos skaičiuoklė. Šios IT priemonės parengtos taip, kad jas būtų galima lengvai pritaikyti prie nacionalinių ypatybių. Pagrindinių priemonių rinkinys bus pateiktas 2009 m. pradžioje, be to, iš pradžių bus teikiama atitinkama pagalba techniniais klausimais. Valstybės narės raginamos naudotis šiomis priemonėmis, kad duomenys būtų labiau suderinti ir palyginami.

7.3. Dalijimasis geriausia patirtimi

Siekdama skleisti geriausią patirtį, kuria pasinaudojus būtų galima greitai sumažinti administracinę naštą, taip pat sektorių lygmeniu, Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už ES teisės aktų įgyvendinimą ir perkėlimą į nacionalinę teisę. Komisija jau bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama, kad EB teisės aktus būtų paprasčiau įgyvendinti ar perkelti į nacionalinę teisę, pvz., veikia perkėlimo į nacionalinę teisę grupės, kuriose valstybės narės gali palyginti ir aptarti metodus bei priemones, kuriuos jos ketina taikyti. 2009 m. šis metodas toliau bus taikomas kiekvienoje prioritetinėje srityje, remiantis išsamiomis rekomendacijomis dėl naštos mažinimo.

8. Tolesni veiksmai

Komisija:

- nustatys, visų pirma remdamasi ES vertinimu, kiekvienoje iš 13 prioritetinių sričių mažintiną naštą ir dės visas pastangas, kad visi pagal galiojančią veiksmų programą administracinei naštai, atsirandančiai dėl ES teisės aktų, parengti pasiūlymai būtų pateikti iki Komisijos kadencijos pabaigos;

- sistemiškai tirs galimybes toliau mažinti administracinę naštą, kai persvarstomi ar taisomi EB teisės aktai;

- įgyvendins Komisijos poveikio vertinimo gairių dalį, susijusią su administracine našta, 2009 m. pradžioje pateikdama naujas IT priemones, skirtas lengvinti tokios naštos skaičiavimą;

- paspartins pastangas skleisti gerąją patirtį, kuria vadovaujantis galima greitai sumažinti administracinę naštą, glaudžiau bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kurios yra atsakingos už ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę; ir

- 2009 m. pradžioje pateiks pagrindinių priemonių rinkinį administracinei naštai vertinti ir mažinti valstybių narių lygmeniu.

Parlamentas ir Taryba raginami:

- kuo greičiau priimti visus dar nepatvirtintus pasiūlymus dėl naštos mažinimo;

- apsvarstyti pakeitimų poveikį, atsižvelgiant į administracinę naštą;

- nustatyti procedūras, pagal kurias būtų paspartintas paprastinimo priemonių priėmimo procesas, kaip numatyta 2003 m. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros.

Valstybės narės raginamos:

- prireikus iki 2009 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos posėdžio pateikti nacionalinius tikslus;

- atsižvelgti į veiksmų programoje pateiktus duomenis ir rekomendacijas, kai bus mažinama dėl ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimo tenkanti našta;

- nurodyti, kokius pokyčius būtų galima numatyti ES lygmeniu, kad jos galėtų atsisakyti nebūtinos naštos;

- savo lygmeniu nustatyti konkrečias priemones naštai mažinti ir pranešti apie jas metinėse Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitose;

- vertinant ir mažinant naštą naudotis Komisijos parengtu pagrindinių priemonių rinkiniu, kad duomenys būtų labiau suderinti ir palyginami;

- ne vėliau kaip iki 2010 m. pabaigos pabaigti nacionalinius vertinimus;

- nustatyti bendrus naštos mažinimo ES ir valstybėse stebėsenos principus.

[1] Nors dėl teisės aktų įmonėms tenka įvairios sąnaudos, mažosios ir vidutinės įmonės mano, kad administracinė našta yra „pagrindinis individualaus verslo suvaržymas“, už kurį svarbesnė tik nepakankama rinkos paklausa. Didelė MVĮ dalis taip pat mano, kad „su administracinėmis nuostatomis susijusi bendra padėtis iš esmės pablogėjo “. Žr. 2007 m. Europos MVĮ (ES veikia 23 mln. MVĮ ir tai yra 99,7 % visų įmonių ) stebėjimo tarnybos atlikto tyrimo rezultatushttp://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/analysis/observatory_en.htm.

[2] COM (2007) 23.

[3] Briuselio Europos Vadovų Tarybos (2007 m. kovo 7 ir 8 d.) pirmininkaujančios valstybės narės išvados, p. 10,http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/93135.pdf.

[4] Pvz., žr. 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją T6-0493/2008 dėl „Geresnės teisėkūros 2006 m.“ pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį.

[5] COM (2009) 15.

[6] Žr. Poveikio vertinimo gairių 10 priedąhttp://ec.europa.eu/governance/impact/docs/key_docs/sec_2005_0791_anx_en.pdf, ir 6 priedą.

[7] Žr. standartinio sąnaudų modelio tinklo svetainę http://www.administrative-burdens.com/.

[8] Ankstesnį didžiausią lyginamąjį tyrimą atliko EBPO 2006 m. Vykdant šį tyrimą buvo įvertintos informacijos teikimo prievolės, taikomos 11 šalių kelių krovininio transporto sektoriui, kai šiame sektoriuje „įdarbinamas darbininkas“ ir „metus eksploatuojama transporto priemonė“ (EBPO, Siekiant mažinti biurokratizmą – įvairių valstybių administracinės naštos lyginimas , 2007 m.) .

[9] Į dokumente COM(2007) 23 pateiktą sąrašą įtraukti 41 pirminis (t. y. teisės) aktas ir 1 vykdomoji priemonė (komitologijos procedūra), dėl kurių, kaip manoma, patiriama daugiau nei 80 % visos ES administracinės naštos. Žr. 1 priedą.

[10] ES teisės aktuose pateikta įvairių nuostatų, pagal kurias nacionaliniu lygmeniu gali būti nustatytos prievolės teikti informaciją: tiesiogiai nustatomos prievolės įmonėms (314) arba numatomos galimybės valstybėms narėms nustatyti prievoles įmonėms (42).

[11] Žr. 2 priedą.

[12] Visose valstybėse narėse įsteigta po vieną ryšių centrą, koordinuojantį nacionalinių šalių pastabas dėl veiksmų programos įgyvendinimo. Šis vyriausybės ekspertų tinkas labai padėjo tobulinti nacionalinių informacijos teikimo prievolių vertinimą. Aukštos kvalifikacijos nacionalinių reglamentavimo srities ekspertų grupė taip pat padėjo daugiausia bendro pobūdžio (metodikos) klausimais.

[13] Šios valstybės yra AT, DE, DK, NL ir UK. Kai kurie duomenys turėjo būti koreguojami, visų pirma dėl skirtingos informacijos teikimo prievolių vaizdinės analizės.

[14] Žr. 3 priedą. Šį palyginimą reikėtų vertinti nevienareikšmiškai, nes skirtingose prioritetinėse srityse galioja nevienodas skaičius ES teisės aktų ir šie teisės aktai yra įvairūs.

[15] Pvz., į ES teisės sistemą perkelti Tarptautinės apskaitos standartų valdybos parengti tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai.

[16] Finansinių paslaugų ir bendrovių teisės srityse įprastinės veiklos sąnaudos yra 30–50 %, o vidutinės yra 18 %.

[17] Jau pateikta ar priimta tam tikrų priemonių naštai mažinti (žr. 4 skirsnį).

[18] Laikas (minutėmis), įrangos pobūdis ir (arba) užsakomųjų paslaugų poreikis, norint vykdyti tam tikro pobūdžio informacijos teikimo prievoles ir atlikti tam tikras užduotis.

[19] Pvz., pagal ES reikalavimus skirtingu metu skirtinguose sektoriuose pradėtos taikyti atsekamumo užtikrinimo sistemos. Taikant kai kurias sistemas duomenis būtina registruoti popieriuje, tuo tarpu kitos sistemos pagrįstos paprastai mažiau sąnaudų reikalaujančiomis brūkšninio kodo technologijomis.

[20] Išsamesnė informacija pateikta 4.2 skirsnyje.

[21] COM(2007) 23 ir COM(2008) 35.

[22] Europos Parlamentas ir Taryba kelis kartus pakartojo įsipareigojimą mažinti nebūtiną administracinę naštą (visų pirma žr. 2008 m. spalio 21 d. Parlamento rezoliuciją dėl „Geresnės teisėkūros 2006 m.“ (2008/2045(INI)) ir 2008 m. gruodžio 2 d. Konkurencingumo tarybos išvadas).

[23] Žr. 5 ir 6 priedus.

[24] 2009 m. pavasarį Komisija pateiks pažangos ataskaitą ir komunikatą, kuriuose bus papildomos informacijos apie paprastinimo priemones atitinkamai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose.

[25] Visų pirma reikėtų siekti, kad tarptautinę veiklą nevykdančioms MVĮ netektų neproporcingai didelė našta.

[26] http://ec.europa.eu/dgs/informatics/ecomm/index_en.htm.

[27] http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/index_en.htm.

[28] Šiuo metu Komisija vertina kitų įgyvendintų naštos mažinimo priemonių naudą. Tikimasi, kad šis procesas bus baigtas iki 2009 m. pabaigos.

[29] http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/online_consulation_en.htm.

[30] Žr. 7 priedą ir ketvirtines ataskaitas (http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/reports_en.htm).

[31] Angl. European Association of Craft, Small and Medium-Sized Enterprises .

[32] Tinkamai išnagrinėjus pateiktą informaciją pastebėta, kad kituose pasiūlymuose pasikartoja jau svarstomos mintys arba siūlomi pernelyg bendro pobūdžio dalykai, arba jie nepatenka į taikymo sritį. Pastarieji grąžinti nacionalinėms valdžios institucijoms.

[33] http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/news_en.htm.

[34] Protokolas pateiktas http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/redtape_conference_en.htm.

[35] Žr. Europos Parlamento rezoliuciją A6-0275/2007 „Administracinių išlaidų, patiriamų įgyvendinant teisės aktus, mažinimo ataskaita“, 2007 m. liepos 10 d.

[36] Žr. 8 priedą ir http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/highlevelgroup_en.htm.

[37] http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/competition_en.htm arba www.best-idea-award.eu.

[38] Žr. COM (2007) 23.

[39] Žr. 10 priedą.

[40] Žr. 12 priedą.

[41] Žr. 13 priedą.