16.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/70

1.1

Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė skaudžiai paveikė ES valstybes nares. Nedarbo didėjimo apimtys kelia susirūpinimą. Todėl visoje ES pirmiausia reikia siekti užkirsti kelią masiniam atleidimui iš darbo bei tolesniam nedarbo didėjimui. EESRK supranta, kad tai visų pirma pareikalaus atsakingų asmenų ypatingų pastangų nacionaliniu ir ES lygiu. „Įprastinio verslo scenarijaus“ šiomis ypatingomis sąlygomis nepakanka, šiuo metu tai netinkamas užimtumo politikos sprendimas.

1.2

Šioje nuomonėje EESRK pateikia rekomendacijas, kaip įveikti dabartinę darbo rinkos krizę. Jos turėtų būti Komiteto pasiūlymas rengiant atitinkamus 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimus:

1.3

Įveikiant krizę esminis uždavinys tenka socialiniams partneriams ir kitiems organizuotos pilietinės visuomenės atstovams. Visi atsakingieji ekonomikos, visuomenės ir politikos atstovai privalo užtikrinti, kad tokia krizė daugiau nepasikartotų.

2.1

Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė skaudžiai paveikė ES valstybes nares. Nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio labai padaugėjo įmonių, patyrusių ekonomikos nuosmukį. Nedarbo didėjimo apimtys kelia susirūpinimą.

2.2

Atsižvelgiant į šias nerimą keliančias tendencijas darbo rinkoje, visoje ES šiuo metu pirmiausia reikia siekti užkirsti kelią masiniam atleidimui iš darbo bei tolesniam nedarbo didėjimui. EESRK supranta, kad visų pirma tai pareikalaus atsakingų asmenų ypatingų pastangų nacionaliniu ir ES lygiu. „Įprastinio verslo scenarijaus“ šiomis ypatingomis sąlygomis nepakanka, šiuo metu tai netinkamas užimtumo politikos sprendimas. Todėl EESRK pritarė aukščiausiojo lygio susitikimo užimtumo klausimais organizavimui. Tai puiki proga pradėti diskusijas, kokių priemonių reikėtų imtis, kad daugiau nepasikartotų tokių sunkių padarinių darbo rinkoms turinti krizė. Todėl Komitetas priėmė kvietimą aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais.

2.3

EESRK savo „Programoje Europai“ (3) ir ankstesnėse nuomonėse (visų pirma nuomonėje dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano) pabrėžė pagrindinius klausimus, kurie yra ypač svarbūs trumpuoju laikotarpiu kovojant su krize.

2.4

Be to, EESRK šioje nuomonėje pateikia ir kitų rekomendacijų, kaip pažaboti tolesnį nedarbo didėjimą. Kartu Komitetas nori prisidėti rengiant atitinkamus 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimus.

3.1.1

Darbo rinkos politika savaime nesukuria naujų darbo vietų. Ji gali remti darbo vietų kūrimo procesą, tačiau negali atstoti dinamiškumo, būtino kuriant naujas darbo vietas. Veiksmingos darbo rinkos politikos pagrindas yra stabili ekonomika. Neatgaivinus ekonomikos, nebus ir teigiamos užimtumo raidos. Todėl darbo rinkos politikos priemones esant tokiai sudėtingai padėčiai darbo rinkoje sėkmingai taikyti galima tik esant palankesnei makroekonominei aplinkai. EESRK pritarė 2008 m. gruodžio mėnesį patvirtintam Europos ekonomikos atkūrimo planui. Komiteto nuomone, šis planas yra tinkama priemonė reaguoti į laukiančius iššūkius, tačiau ragina Europos Komisiją ir visus valstybių narių suinteresuotuosius subjektus nedelsiant įgyvendinti paskelbtas programas (4).

3.1.2

Tačiau siekiant išvengti masinio atleidimo iš darbo ir sumažinti masinį nedarbą šiuo metu reikalingos daug intensyvesnės pastangos valstybių narių ir Europos lygiu. EESRK pakartoja savo jau išreikštą susirūpinimą dėl to, kad iki šiol paskelbtų ekonomikos atkūrimo planų apimtis yra per maža (5). Jei rudenį paaiškėtų, kad priemonių, kurių iki šiol imtasi mažinant masinį nedarbą, nepakanka, EESRK ragina patvirtinti didelės apimties poveikį darbo rinkai turintį antrą Europos ekonomikos atkūrimo planą, papildomai skiriant 2 % BVP. Siekiant didesnio poveikio užimtumui, greta papildomų nacionalinių investicijų, kurias reikia labiau koordinuoti nei iki šiol, būtina nustatyti svarbius Europos investicinius projektus.

3.1.3

Greta ekonomikos atkūrimo priemonių labai svarbus vaidmuo tenka ir darbo rinkos politikos priemonėms. Todėl 1 % BVP numatytų išlaidų turėtų būti skirta tik darbo rinkos priemonėms, kurios priklausomai nuo darbo rinkos padėties ES šalyse gali būti įvairios (pvz., nedarbo pašalpų didinimas, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo modelių skatinimas, trumpalaikio darbo skatinimas užtikrinant atitinkamas pajamas, investicijos į švietimą ir mokymą, aktyvesnis užimtumo paskatų taikymas, prevencinės ir į įmonių poreikius orientuotos priemonės, darbo vietų trečiajame sektoriuje kūrimas ir t. t.). Papildomas 1 % BVP turėtų būti skirtas didelį poveikį užimtumui turinčioms investicijoms. Šiuo atveju ekologinių ir socialinių problemų sprendimui bei inovacijų skatinimui skirtos investicijos žada „dvigubus dividendus“, jei jos skirtos ne tik trumpalaikiam ekonomikos atgaivinimui, bet laikantis Lisabonos strategijos tikslų didina konkurencingumą ir būsimą augimo potencialą.

3.2.1

EESRK palankiai vertina tai, kad atsižvelgdamos į dramatišką situaciją darbo rinkoje ir sunkią daugelio įmonių padėtį vis daugiau ES šalių įgyvendino valstybės finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos programos priemones, leidžiančias darbuotojus išlaikyti įmonėse ir sudaryti jiems galimybes kelti savo kvalifikaciją, užuot atleidus juos iš darbo (raktinis žodis: trumpalaikis darbas). Komiteto nuomone, tokie problemos sprendimo modeliai, leidžiantys krizės laikotarpiu įmonėms išlaikyti darbuotojus kai suteikiama tvirta finansinė parama sutrumpėjus darbo laikui, yra daug protingesnis atsakas į krizę, nei paprasčiausias kvalifikuotų darbuotojų atleidimas patyrus pirmąjį užsakymų sumažėjimą, nes ekonomikai sustiprėjus įmonė turės pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. EESRK mano, kad tokius modelius reikėtų sukurti ir tose ES šalyse, kuriose jų dar nėra ir juos būtinai taikyti darbuotojams, dirbantiems pagal nestandartines darbo sutartis.

3.2.2

Nepaisant to, kad tokie modeliai gali laikinai sumažinti įtampą ypač sunkioje padėtyje esančiuose sektoriuose ir įmonėse, būtina nuspręsti, kokių priemonių reikės imtis, jei ekonomikos nuosmukis užsitęs ir šių įmonėms skirtų instrumentų nepakaks atleidimui iš darbo išvengti. Tokiu atveju kartu su socialiniais partneriais reikia sukurti papildomus plataus masto užimtumo užtikrinimo ir perkvalifikavimo instrumentus bei užtikrinti jų finansavimą, kad būtų galima sušvelninti krizės poveikį darbo rinkai (konkretiems sektoriams skirtos apsaugos sistemos, į paklausą orientuotas kvalifikacijos kėlimas ateityje svarbiuose sektoriuose, pvz., aplinkos, energetikos, sveikatos).

3.2.3

Be to, reikia sukurti atitinkamus, efektyvius ir tvarius socialinės apsaugos tinklus, ypatingą dėmesį skiriant pagalbai labiausiai nukentėjusioms, tai yra socialiai neapsaugotoms ir darbo rinkoje nepalankiose sąlygose esančioms asmenų grupėms. Paprastai krizė pirmiausia smogia silpniausioms darbo rinkos grandims, kur neužtikrinti darbo santykiai, t. y. agentūrų darbuotojams arba darbuotojams, su kuriais sudarytos terminuotos darbo sutartys bei darbo rinkoje nepalankiose sąlygose esančioms grupėms. Jaunimas taip pat patiria neadekvačiai didelį krizės poveikį. Todėl krizės metu didžiausias prioritetas tenka jaunimo integracijai į darbo rinką. Įveikiant krizę svarbus vaidmuo tenka socialinei ekonomikai, ypač kuriant tikslingą ir socialiniu požiūriu vertingą užimtumą. Tačiau būtina užtikrinti, kad nebūtų iškreipta konkurencija.

3.3.1

Staigus ir stiprus nedarbo didėjimas bei trumpalaikio darbo modelių naudojimas rodo, jog daugelyje ES šalių esamo darbo rinkos lankstumo pakanka, kad sumažėjus užsakymams įmonės galėtų greitai reaguoti. Todėl negalima teigti, kad Europos darbo rinkos yra nelanksčios. Šios krizės metu bet kokie reikalavimai sušvelninti esamus darbo teisės aktus yra visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į didėjančią riziką, kuri dėl aštrėjančios situacijos darbo rinkoje gali paliesti vis daugiau darbuotojų, kaip tik reikia daugiau tikro saugumo darbo rinkoje. EESRK nuomone, tai apima ir palankesnių sąlygų gauti socialinę paramą sudarymą, ypač nedarbo atveju, bei šios paramos didinimą, norint išvengti tolesnio nelygybės didėjimo. EESRK ragina Europos Komisiją atnaujinti savo pasiūlymą pratęsti bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį (6).

3.3.2

Tačiau imantis priemonių krizei įveikti reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šios priemonės neprieštarautų paklausos ir užimtumo skatinimo bei neigiamų socialinių padarinių švelninimo tikslui. Jos turi būti socialiai priimtinos bei skatinti augimą ir užimtumą. Todėl valstybėse narėse dalyvaujant socialiniams partneriams reikia taikyti atitinkamą fiskalinę ir pajamų politiką kuria būtų skatinamas ir privatus vartojimas.

3.3.3

EESRK jau anksčiau nurodė, kad įveikiant krizę pagrindinis vaidmuo tenka darbo užmokesčio politikai, kuri turi atitikti dvejopą darbo užmokesčio vaidmenį ekonomikoje. Kadangi įmonės investuos ir darbo vietas kurs tik ten, kur bus atitinkami paklausos lūkesčiai, todėl visos ekonomikos požiūriu darbo užmokesčio padidinimas vidutinės trukmės laikotarpiu orientuojantis į nacionalinį visos ekonomikos gamybos prieaugį užtikrina pusiausvyrą tarp pakankamo paklausos vystymosi ir kainų konkurencingumo išlaikymo. Todėl socialiniai partneriai turi stengtis vengti darbo užmokesčio ribojimo, kai siekiama sau naudos kitų sąskaita (7). EESRK – ypač stipraus ekonominio nuosmukio laikotarpiu – pabrėžia, kad darbo užmokesčio politika turi būti orientuota į visos ekonomikos produktyvumo raidą.

3.4.1

Ekonomikos atkūrimo bei darbo rinkos stabilizavimo priemonės pareikalaus daug lėšų. Dauguma ES valstybių narių viršys 3 proc. biudžeto deficito ribą. EESRK jau nurodė, kad atsižvelgiant į reformuoto Stabilumo ir augimo pakto lankstumą, esant dabartinėms ypatingoms aplinkybėms tai yra tikslinga ir būtina, tai reikia toleruoti ir už tai neskirti baudų. Pakto sąlygos neturėtų būti kliūtis būsimoms viešosioms investicijoms į mokslinius tyrimus, vystymą ir švietimą siekiant sukurti būsimo augimo potencialą (8), nes augimas yra prielaida įveikus krizę kuo greičiau grįžti į tvarių viešųjų finansų kursą. Tačiau jau dabar turime pagalvoti apie tai, kaip krizei pasibaigus sėkmingai grįžti į ilgalaikį tvarų kelią.

3.4.2

Viešojo sektoriaus biudžeto nebus galima naudoti viskam: bankams gelbėti, socialinių išlaidų didinimui, investicijoms į inovacijas ir pagaliau – verslui skatinti. Valstybė neišvengiamai turės ieškoti naujų pajamų šaltinių. EESRK mano, kad būtina stiprinti valstybių narių mokesčių surinkimo pagrindą, be kitų, naikinant „mokesčių rojų“, baigiant mokesčių mažinimo lenktynes bei imantis priemonių prieš mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą. Be to, reikėtų iš esmės persvarstyti mokesčių sistemą, būtina atsižvelgti į klausimus, susijusius su įvairių rūšių pajamų ir turto įmokomis (9).

3.4.3

Europos dimensijos stiprinimas taip pat reiškia, kad reikia kurti bendrus Europos projektus, pavyzdžiui energijos tiekimo infrastruktūros srityje. Prisidėti prie tokių projektų finansavimo būtų galima tam panaudojus neišnaudotas lėšas, jei bus daugiau lankstumo tarp ES biudžeto eilučių. Šiuo atveju reikėtų išnagrinėti europinio valstybinio fondo europinės obligacijos idėją.

3.5.1

Siekiant greičiau užtikrinti veiksmingumą, skirstant įvairių Europos fondų lėšas reikia jas ne tik efektyviai naudoti, bet būtinas ir lankstumas bei pragmatizmas. Šiuo atveju būtina supaprastinti administracinius numatytų lėšų naudojimo aspektus bei sudaryti galimybę didinti finansavimą tam skiriant kitose Bendrijos politikos srityse nepanaudotas lėšas.

3.5.2

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo klausimu EESRK neseniai priėmė atskirą nuomonę (10), kurioje aiškiai pritarė Komisijos pasiūlymui laikinai išplėsti fondo taikymo sritį, kuri apimtų ir asmenis, kurie neteko darbo dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.

3.5.3

EESRK taip pat rekomendavo padidinti fondo lėšas iki 1 milijardo eurų ir iki 24 mėnesių pratęsti paramos mokėjimo laikotarpį bei iki 500 sumažinti minimalią iš darbo atleidžiamų asmenų ribą ir padidinti ES bendrą finansavimą. EESRK primygtinai ragina rengiant paraiškas pagalbai gauti visais lygiais įtraukti socialinius partnerius. Užsitęsus ekonomikos krizei reikėtų apsvarstyti galimybę toliau didinti lėšas ir sumažinti minimalią 500 iš darbo atleidžiamų asmenų ribą, kuri būtina teikiant paraišką paramai gauti.

3.6.1

Kelti kvalifikaciją yra labai svarbu siekiant augimo ir produktyvumo Europoje, kad ji gebėtų prisitaikyti prie permainų, dėl teisingumo ir socialinės sanglaudos. Tai geriausias būdas panaudoti naujas galimybes tvariam darbo vietų kūrimui.

3.6.2

Ekonomikai atsigaunant teks susigrąžinti visus darbo išteklius, iš dalies dėl demografinių pokyčių sumažėjus darbingo amžiaus žmonių skaičiui.

3.6.3

Darbuotojų judumas yra pagrindinė priemonė veiksmingam bendrosios rinkos veikimui ir iš esmės svarbus, kad daugiau žmonių rastų geresnį darbą - tai pagrindinis Lisabonos strategijos tikslas. Darbuotojai turi būti judesni darbo vietų požiūriu ir tarp regionų bei valstybių narių, jei tai neprieštarauja galiojančioms kolektyvinėms sutartims ir nacionalinėms darbo teisėms. Be to, judumas didina ir ekonomikos augimą bei ES konkurencingumą globalios ekonominės konkurencijos sąlygomis.

4.1

Remdamasis išvardytais pagrindiniais punktais EESRK pritaria aukščiausiojo lygio susitikime užimtumo klausimais nustatytiems prioritetams, kurie galėtų padėti stabilizuoti padėtį darbo rinkoje.

4.1.1

Užimtumo išsaugojimas. EESRK labai svarbu, kad ypatingas dėmesys būtų skirtas darbo kokybei („daugiau ir geresnių darbo vietų“) bei tam, kad darbuotojams apsimokėtų pereiti iš vienos darbo vietos į kitą. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros koncepcija turėtų užtikrinti veiksmingą „saugumą pokyčių metu“, užtikrinant, kad praktikoje bus laikomasi tokių pačių prioritetų saugumo darbo rinkoje, stabilių darbo santykių ir darbuotojų gebėjimo įsidarbinti išlaikymo, socialinės saugos ir darbo rinkos lankstumo atžvilgiu. Norint įveikti krizę ir susigrąžinti ekonomikos augimą darbuotojams reikalingas didesnis saugumas, mažesnis lankstumas ir mažiau nesaugių darbo santykių.

4.1.2

Judumo skatinimas. Kintančiomis ekonominėmis sąlygomis reikia aukšto lygio novatoriškų gebėjimų prisitaikyti ir darbo rinkoje. Reikia būti pasirengusiems sumaniai reaguoti į greitai besikeičiančias struktūras. Laikantis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros koncepcijos būtina užtikrinti, kad darbuotojai būtų parengti naujiems iššūkiams darbo rinkoje ir būtų užtikrintas judumas tarp gerų darbo vietų. Atsižvelgiant į dabartinę krizę ypatingą dėmesį reikia skirti darbuotojų gebėjimo įsidarbinti išlaikymui. Svarbu kurti ir apsaugoti darbo vietas užuot apsiribojus parama bedarbiams. Be to, reikia dėti visas pastangas, kad darbo rinkos ir užimtumo politikos priemonės iš tikrųjų užtikrintų perėjimą iš prarastų darbo vietų į naujai sukurtas, o ne perėjimą iš darbo į nedarbą arba netaptų spąstais – perėjimu į mažai apmokamą darbą.

4.1.3

Su darbo rinkos poreikiais suderintas kvalifikacijos kėlimas. EESRK nuomone, ypatingą dėmesį reikia skirti galimybėms įgyti išsilavinimą ir dalyvauti kvalifikacijos kėlimo priemonėse bei jų finansavimui ir darbo laiko naudojimui pagal mokymosi visą gyvenimą strategiją. Tačiau tai turi vykti kartu su našių, aukštos kvalifikacijos reikalaujančių ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, kad darbuotojai nebūtų, kaip dažnai atsitinka, priversti imtis žemos kvalifikacijos reikalaujančio darbo. Norint integruoti į darbo rinką jaunimą bei skatinti konkurenciją ir klestėjimą reikalingi gerai parengti darbuotojai ir produktyvus užimtumas.

4.1.4

Didesnės galimybės patekti į darbo rinką. Atsižvelgiant į esamą krizę, dėl kurios didėja nelygybė ir vis daugiau žmonių susiduria su egzistencinėmis problemomis, šiam klausimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Visų pirma svarbu kurti darbo vietas nuo darbo rinkos atskirtiems žmonėms bei veiksmingai šalinti diskriminaciją, kurią šie žmonės patiria norėdami patekti į darbo rinką ir bandydami joje išlikti. EESRK priėmė atskirą nuomonę dėl prioritetinių gyventojų grupių galimybių patekti į darbo rinką skatinimo ir nustatė, kad sudarant galimybes patekti (sugrįžti) į darbo rinką kartu reikia suteikti išlikimo darbo vietoje ir profesinės karjeros perspektyvą (11). ES kartu su socialiniais partneriais ir atsižvelgdama į jų autonomiją, turi parengti tinkamas nestandartinio užimtumo reglamentavimo priemones, tačiau kartu turi būti išaiškinta, kad neterminuotos darbo sutartys ir ateityje turi išlikti norma.

4.1.5

Verslumo ir darbo vietų kūrimo skatinimas. EESRK pripažįsta, kad trumpalaikes priemones būtina papildyti ilgalaikėmis priemonėmis ir į ateitį orientuota strategija. Įmonėms reikia padėti įveikti kreditų krizę ir suteikti naują impulsą kasdienei jų paskirčiai - gaminti, teikti paslaugas ir kurti darbo vietas. Reikia ugdyti verslumą. Bedarbiai, ypač jaunimas, kurie yra pasirengę steigti įmones, turi būti remiami taikant ekonomines priemones, skatinant našias investicijas ir sudarant galimybes įgyti reikalingą kvalifikaciją.

4.1.6

Svarbu tęsti struktūrines reformas, kaip numatyta ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje. Šios reformos turi būti socialiniu požiūriu priimtinos ir neturi kliudyti veiksmams, skirtiems sustiprinti privačiąją ir viešąją paklausą bei sušvelninti socialinius padarinius.

4.2

Įveikiant krizę esminis uždavinys tenka socialiniams partneriams ir kitiems organizuotos pilietinės visuomenės atstovams. Būtinas glaudesnis socialinis dialogas, ypač tvirtesnės kolektyvinės sutartys, norint, viena vertus, suformuoti ir įgyvendinti politiką, kuri padėtų kuo greičiau išbristi iš krizės, ir kad kartu būtų galima kiek įmanoma sušvelninti ekonominius ir socialinius krizės padarinius piliečiams. Visi atsakingieji ekonomikos, visuomenės ir politikos atstovai privalo užtikrinti, kad tokia krizė daugiau nepasikartotų.