11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/78

1.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlytiems bendriems tikslams, tačiau atkreipia dėmesį į didžiulį atotrūkį tarp tų tikslų ir Europos teisės aktų, taip pat nacionalinių įstatymų ir jų taikymo praktikos.

1.2

Komitetas mano, kad šiuo atveju, kaip ir kitų sričių Europos politikoje, siekius ir vertybes pakeitė retorika, o praktika ir įstatymai dažnai prieštarauja vertybėms.

1.3

EESRK mano, kad antruoju bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) kūrimo etapu reikėtų pašalinti pirmojo etapo trūkumus. Todėl prieš prasidedant antrajam etapui derėtų kritiškai apsvarstyti pirmąjį.

1.4

Turint galvoje tai, kad antruoju BEPS kūrimo etapu Europos Vadovų Taryba sprendimus priima taikydama įprastą procedūrą ir bendru sprendimu su EP, EESRK tikisi ir prašo, kad pažanga būtų spartesnė, o teisės aktai – kokybiškesni. Komitetas džiaugiasi, kad šiame komunikate Komisija įsipareigoja ateityje priimti daug politinių ir teisėkūros iniciatyvų.

1.5

EESRK mano, kad derinant Europos prieglobsčio politiką ir kuriant BEPS reikėtų užtikrinti aukštą kokybę nesumažinant tarptautinių apsaugos standartų. Derinant visuomet bus išsaugota tam tikra nacionalinių teisės aktų veiksmų laisvė, tačiau ja jokiu būdu neturi būti pasinaudota dabartiniam valstybių narių apsaugos lygiui mažinti. Atvirkščiai, derinant turėtų būti patobulinti tų valstybių narių, kurių apsauga yra nepakankamo lygio, teisės aktai.

1.6

Naujais teisės aktais prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta galimybė patekti į darbo rinką ir mokytis.

1.7

EESRK ragina pripažinti prieglobsčio ir pabėgėlių apsaugos srityse veikiančių NVO atliekamą vaidmenį ir joms suteikti laisvą prieigą prie visų su jų veikla susijusių procedūrų ir vietų.

1.8

Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos imigracijos ir prieglobsčio paktu (1) ES suteikė naują postūmį bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimui.

2.1

Bendra Europos prieglobsčio sistema (BEPS) buvo plėtojama dviem skirtingais etapais. Pirmasis prasidėjo Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikime (1999 m.) priėmus Amsterdamo sutartį, kuria imigracijos ir prieglobsčio politikai suteikta Europos Sąjungos dimensija. Šis pirmas etapas baigėsi 2005 m.

2.2

Pirmuoju etapu buvo sėkmingai parengtos tam tikros prieglobsčio direktyvos, pagerintas valstybių narių bendradarbiavimas ir keletas prieglobsčio išorės dimensijos aspektų.

2.3

Svarbiausios teisinės priemonės yra trys: Direktyva 2005/85, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, Direktyva 2003/9 dėl minimalių prieglobsčio prašytojų priėmimo standartų ir Direktyva 2004/83 dėl priskyrimo pabėgėliams ir jų statuso būtiniausių standartų. Kitose srityse taip pat patobulintos reguliavimo nuostatos, pavyzdžiui, nustatant valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą (Dublino konvencija ir reglamentas), taip pat EURODAC ir Direktyvos 2001/55 dėl laikinos apsaugos.

2.4

Valstybių narių bendradarbiavimo srityje veiklą ėmė plėtoti EURASIL – nacionalinių ekspertų grupė, kuriai pirmininkauja Komisija. Be to, įsteigiant ir atnaujinant Europos pabėgėlių fondą, sukurta finansinio solidarumo priemonė.

2.5

Kalbant apie prieglobsčio politikos išorės dimensiją, pažangos pasiekta remiant trečiąsias šalis, kuriose daug pabėgėlių (atskirai paminėti vertėtų regioninės apsaugos programas), ar pabėgėlius apgyvendinant Europos Sąjungoje.

2.6

Antrasis BEPS kūrimo etapas prasidėjo 2004 m. lapkričio mėn. priėmus Hagos programą, kurioje nurodyta, kad iki 2010 m. turi būti pasiekta pagrindinių BEPS tikslų:

2.7

Prieš imdamasi naujų iniciatyvų, 2007 m. Komisija parengė žaliąją knygą  (2) siekdama inicijuoti įvairių institucijų, valstybių narių ir pilietinės visuomenės diskusijas.

2.8

Atsakydamas į Komisijos iškeltus klausimus, EESRK parengė svarbią nuomonę (3) dėl žaliosios knygos, kurioje pateikė nemažai pasiūlymų dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos plėtojimo.

2.9

Atsižvelgdama į pastabas dėl žaliosios knygos, Komisija parengė prieglobsčio politikos planą. Taigi, šia nuomone papildoma Komiteto parengta nuomonė dėl žaliosios knygos.

3.1

Komunikatą dėl prieglobsčio Komisija pateikė tuo pat metu, kaip ir komunikatą dėl imigracijos. Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinis direktoratas (JLS) jau kelis mėnesius turi atskiras tarnybas. Tai sudarys sąlygas labiau specializuotis turint omenyje tai, kad prieglobsčio srityje ES valstybes narės privalo laikytis tarptautinių teisės aktų ir konvencijų nuostatų.

3.2

EESRK mano, kad antruoju BEPS kūrimo etapu reikėtų pašalinti pirmojo etapo trūkumus. Todėl prieš prasidedant antrajam etapui derėtų kritiškai apsvarstyti pirmąjį. Komitetas pritaria kritiškam Komisijos požiūriui, tačiau mano, kad Europos Vadovų Taryba ir valstybės narės taip pat turėtų pripažinti pirmojo etapo klaidas ir pašalinti trūkumus.

3.3

Pagrindinė pirmojo etapo problema buvo ta, kad priimtose teisinėse priemonėse buvo numatyta pernelyg didelė jų interpretavimo nacionaliniuose teisės aktuose laisvė, todėl valstybių narių politika ir teisės aktai yra labai skirtingi ir nepasiektas būtinas suderinimo lygis.

3.4

Valstybių narių valdžios institucijos, vadovaudamosi nesuderintais nacionaliniais teisės aktais, sprendžia, ar tenkinti, ar atmesti prašymus dėl prieglobsčio, laikosi skirtingų tradicijų prieglobsčio politikos srityje, skirtingai vertina padėtį kilmės šalyse ir trūksta bendros Europos lygio praktikos. Todėl įvairios valstybės narės užtikrina labai skirtingą apsaugos lygį ir toliau vyksta antrinė pabėgėlių migracija Europos Sąjungoje.

3.5

Komisija pažymi, kad „susitartais bendraisiais minimaliais standartais pageidautino lygio užtikrinti nepavyko“ (4). EESRK mano, kad šios nepatenkinamos padėties priežastis yra vieningo sprendimo taisyklė, kurią iki šiol taikė Taryba. Komitetas mano, kad siekiant įveikti Sutarties suvaržymus bendrai prieglobsčio politikai, reikėtų taikyti paprastą ir bendro sprendimo procedūras. Reikia tikėtis, kad antruoju etapu pavyks pasiekti didesnės pažangos vykdant suderinimą.

3.6

EESRK pažymi, kad būtina gerinti ES teikiamos apsaugos kokybę. Kaip pareikšta nuomonėje dėl žaliosios knygos, BEPS kūrimą turėtų lemti noras „Europos Sąjungoje sukurti bendrą pabėgėlių apsaugos erdvę, kurioje būtų laikomasi absoliučiai visų Ženevos konvencijos nuostatų ir vadovaujamasi humaniškomis vertybėmis, kurios yra būdingos visoms valstybėms narėms“ (5).

3.7

Todėl Komitetas mano, kad Europos prieglobsčio politikos derinimas ir BEPS kūrimas turėtų vykti nekeičiant ir nemažinant tarptautinių apsaugos standartų. ES bendrus teisės aktus turėtų kurti nekeldama jokio pavojaus apsaugos standartams, o tos valstybės narės, kurių apsauga nepakankamo lygio, privalo keisti savo teisės aktus.

3.8

Įgyvendindamos ES prieglobsčio teisės aktus, valstybės narės visuomet turės tam tikrą veiksmų laisvę, tačiau EESRK pritars tik tiems ES teisės aktams, kuriais užtikrinamas aukštas apsaugos lygis ir sumažinama dabartinė interpretavimo laisvė, trukdanti tinkamai taikyti teisės aktus. Antrojo BEPS kūrimo etapo teisinėmis priemonėmis turėtų būti apibrėžti kokybiški apsaugos standartai, atitinkantys Ženevos konvencijos principus ir visiems, kam to reikia, užtikrinantys prieinamą prieglobsčio sistemą.

4.1.1

Šiuo metu galiojanti Priėmimo sąlygų direktyva, kaip pažymėjo Komisija, suteikia valstybėms narėms daug interpretavimo laisvės svarbiose srityse. Tai reiškia, kad priėmimo sąlygos Europos Sąjungoje yra labai skirtingos.

4.1.2

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui siekti didesnio suderinimo, kad būtų išvengta antrinės migracijos. Komitetas šiuos pasiūlymus plačiau paaiškino savo nuomonėje dėl žaliosios knygos.

4.1.3

Komitetas taip pat pritaria tam, kad į naują direktyvą būtų įtraukti papildomos apsaugos prašančių asmenų priėmimo standartai, kad ji apimtų procedūrines garantijas sulaikytiesiems. Komitetas taip pat ragina nustatyti ir tenkinti pažeidžiamų asmenų poreikius. ES turėtų ypač saugoti asmenis (dažnai moteris ir vaikus), patyrusius kankinimus, žaginimą, prievartą ar kitokias smurto apraiškas.

4.1.4

Įvairiose nuomonėse (6) EESRK siūlė, kad naujaisiais teisės aktais prieglobsčio prašytojams būtų sudarytos sąlygos patekti į darbo rinką ir mokytis. EESRK pabrėžė, kad ypač svarbu nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos užtikrinti paprastesnes ir vienodesnes patekimo į darbo rinką sąlygas prižiūrint, kad konkrečios įsidarbinimo galimybės nebūtų varžomos naujais nereikalingais administraciniais apribojimais.

4.1.5

Įvairių sričių socialiniai partneriai taip pat galėtų dirbti su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais, kad padėtų jiems įsidarbinti ir mokytis. Kooperatyvai ir kitos socialinės ekonomikos formos, švietimo įstaigos ir specializuotos NVO taip pat galėtų prisidėti.

4.1.6

Be to, Komitetas pasiūlė pakeitimų, kurie užtikrintų šeimų susijungimą, geresnes ugdymo (ypač nepilnamečių) sąlygas ir galimybę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas (7).

4.1.7

Galiausiai direktyvoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad visiems prieglobsčio prašytojams privalo būti vienodai užtikrintos priėmimo sąlygos neatsižvelgiant į tai, ar jie yra priėmimo centre, ar ne.

4.2.1

Komisija nurodė, kad ji siūlys Prieglobsčio procedūros direktyvos pakeitimus, kadangi valstybėse narėse nepasiektas pageidaujamas suderinimo lygmuo. EESRK pritaria minčiai sukurti vieną bendrą prieglobsčio procedūrą, kad, kaip teigia Komisija, „būtų išvengta skirtingų procedūrinių susitarimų valstybėse narėse“ (8). Komitetas taip pat pritaria privalomų procedūrinių garantijų nustatymui.

4.2.2

Tačiau EESRK mano, kad reikia didesnio užmojo Prieglobsčio procedūros direktyvos pakeitimų. Tai direktyva, kuri valstybėms narėms suteikia ypač didelę interpretavimo laisvę ir kuriai valstybės pritarė aiškiai ketindamos išsaugoti savo esamas sistemas.

4.2.3

BEPS sukurti reikalingi lankstesnes ir didesnę apsaugą suteikiančias procedūras nustatantys teisės aktai, kurie užtikrintų sprendimų nešališkumą ir didesnį saugumą vykstant apeliacinių skundų nagrinėjimo procedūroms.

4.2.4

EESRK pakartoja tai, ką išdėstė savo nuomonėje dėl žaliosios knygos (9):

4.2.5

Nepaisant Komiteto pastabų ir NVO prieštaravimų, įvairiose valstybėse narėse prieglobsčio prašytojai vis dar laikomi sulaikymo centruose. EESRK dar kartą patvirtina, kad prieštarauja prieglobsčio prašytojų sulaikymui, kadangi uždarymas sulaikymo centruose turėtų būti išimtinė priemonė. Prieglobsčio prašytojams ir jų šeimoms turėtų būti leidžiama oriai gyventi deramoje socialinėje aplinkoje.

4.2.6

Komitetas reikalauja didesnio skaidrumo sulaikymo centrų klausimu, prašo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą (JTVPKV) informuoti apie sąlygas tokiuose centruose, apie juose gyvenančių sulaikytųjų padėtį ir kad tie sulaikytieji galėtų gauti NVO pagalbą.

4.2.7

Ženevos konvencija užtikrina teisę prašyti prieglobsčio, todėl Komitetas patarė nenaudoti „saugių šalių“ ir „saugių trečiųjų šalių“ sąrašų, kurie gali riboti galimybes kiekvieną prašymą nagrinėti atskirai.

4.2.8

EESRK dar kartą nurodo, kad elgesys su prieglobsčio prašytojais prie sienų ir jiems suteikiamos garantijos privalo būti tokios pačios, kaip ir valstybės narės teritorijoje prašymą pateikiančių prieglobsčio prašytojų atveju.

4.3.1

Priskyrimo direktyva taip pat nepavyko suderinti priimamų sprendimų priėmimo ir apsaugos kokybės. Europos Sąjungoje vis dar esama didelių skirtumų. Tai reiškia, kad kai kurie tokioje pat padėtyje esantys asmenys vienose valstybėse narėse gali būti priimti kaip pabėgėliai, o kitose – ne. Tą patį galima pasakyti ir apie papildomą apsaugą.

4.3.2

Pabėgėlio statusas keičiamas papildoma apsauga. Komiteto nuomone, viena procedūra jokiu būdu neturėtų reikšti, kad papildoma apsauga sumenkina Ženevos konvencijoje įtvirtintą pabėgėlio statusą.

4.3.3

EESRK mano, kad vieno langelio ir vienos procedūros sistemų vystymas galėtų supaprastinti formalumus. Visų pirma reikėtų svarstyti pabėgėlio statuso pripažinimą, o po to galimybę teikti papildomą apsaugą.

4.3.4

Komitetas pritaria, kad būtų parengti būtiniausi ES pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos standartai, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintas būtinas apsaugos kokybės lygis ir sumažinti esami skirtumai.

4.3.5

Papildoma apsauga papildo pabėgėlio statusą, tačiau teisių aprėptis turėtų būti panaši, todėl Komitetas pritaria, kad reikia užtikrinti teisę į šeimų susijungimą, sudaryti sąlygas patekti į darbo rinką ir tenkinti ekonominius poreikius.

4.3.6

Siekiant sumažinti valstybių narių savaveiksmiškumo įgaliojimus, statusas turi būti iš tiesų vienodas visoje ES. Kaip Komisija ir siūlo, būtina aiškiau apibrėžti sąlygas, leidžiančias pasinaudoti papildoma apsauga, kad visoje ES būtų taikomi tie patys kriterijai vienam ar kitam statusui suteikti. Komitetas siūlo vykdyti suderinimą aukščiausiu lygiu ir nepritaria apsaugos lygio mažinimui stipriausias humanistines tradicijas turinčiose valstybėse narėse.

4.3.7

EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu geriau apibrėžti pagalbos pažeidžiamiems asmenims teisines priemones. Procedūras būtina pritaikyti, kad būtų nedelsiant nustatyti tokių asmenų poreikiai, greičiau suteikta pagalba ir užtikrinta visapusė teisinė pagalba ir specializuotų NVO parama.

4.3.8

EESRK abejoja dėl galimybės atsakomybę už apsaugą patikėti nevalstybiniams subjektams. Valstybės narės negali išvengti šios atsakomybės ar ją „perduoti“ kitiems. Nevalstybiniai subjektai turėtų veikti ir teikti paramą valstybėms narėms prižiūrint ir prisiėmus atsakomybę.

4.3.9

Vis dėlto derėtų pripažinti specializuotų NVO ir kitų socialinių subjektų veiklą pabėgėlių ir jų šeimų labui, o valstybės institucijos turėtų jai teikti būtiną paramą. EESRK ragina pripažinti prieglobsčio ir pabėgėlių apsaugos srityje besispecializuojančių NVO vaidmenį ir joms suteikti laisvą prieigą prie visų su jų veikla susijusių procedūrų ir vietų.

5.1

Komisija ir žaliojoje knygoje, ir savo komunikate dėl Prieglobsčio politikos plano mini tinkamas sąlygas pasinaudoti galimybe prašyti prieglobsčio. EESRK mano, kad tai pirmaeilės svarbos klausimas. Būtina užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, prašymą dėl prieglobsčio galėtų pateikti vienoje iš ES valstybių narių.

5.2

Savo komunikate Komisija mini, kad dabar prieglobsčio prašymų skaičius yra istoriškai mažas. Komitetas mano, kad to priežastis – ne pasaulyje sprendžiami konfliktai ir gerinamos žmogaus teisės, o ES sudaromos vis didesnės kliūtys, užkertančios kelią žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, pasiekti ES teritoriją.

5.3

Komitetas ragina ES prisiimti didesnius įsipareigojimus kovojant su nusikalstamais prekybos žmonėmis tinklais, tačiau mano, kad tam tikra politika „kovojant su nelegalia imigracija“ kelia rimtą prieglobsčio krizę Europoje. Vizų sistema, EURODAC, FRONTEX, pervežimų bendrovėms skiriamos nuobaudos, susitarimai su trečiosiomis šalimis dėl grąžinimo ir bendradarbiavimo kovojant su nelegalia imigracija susitarimai – visa tai iš tiesų sudaro papildomų sunkumų asmenims, kuriems reikia apsaugos, pateikti prašymą dėl prieglobsčio. Įvairiose nuomonėse (10) EESKR pabrėžė, kad kova su nelegalia imigracija neturėtų kelti naujų problemų dėl prieglobsčio ir kad už sienų kontrolę atsakingiems pareigūnams reikia suteikti atitinkamų žinių, kad jie užtikrintų teisę į prieglobstį.

5.4

EESRK pritaria Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro (JTPRVK) pateiktiems pasiūlymams įsteigti prieglobsčio ekspertų grupes, kurios padėtų visų ES vykdomų sienų kontrolės operacijų metu.

5.5

EESRK nepritaria tam, kad ES ar valstybės narės sudarytų grąžinimo ar sienų kontrolės susitarimus su šalimis, kurios nėra pasirašiusios pagrindinių tarptautinių teisinių priemonių dėl teisės į prieglobstį gynimo. Jis taip pat prieštarauja bet kokiai grąžinimo ar repatriacijos priemonei, kuri įgyvendinama neužtikrinant visiško saugumo ir orumo sąlygų.

5.6

Asmenys, kurių apsaugos poreikių nė viena valstybė narė nenagrinėjo, neturėtų būti grąžinami ar išsiunčiami, jei neužtikrinama, kad jų poreikiai bus išnagrinėti trečiojoje šalyje taikant teisingą ir tarptautinius apsaugos standartus atitinkančią procedūrą.

6.1

Norint sukurti BEPS, reikia, kad teisės aktai būtų derinami valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant. Šis praktinis bendradarbiavimas pagerės įsteigus Komisijos pasiūlytą Europos prieglobsčio paramos biurą (EPPB), kuriam EESRK pritaria.

6.2

EPPB turi gebėti aiškiai nustatyti valstybių narių prieglobsčio praktikos skirtumus, taip pat teisės aktų skirtumus ir pasiūlyti reikiamus pakeitimus. Kaip žaliojoje knygoje siūlė Komisija, jo kompetencijos sričiai turi priklausyti ir prieglobsčio acquis communautaire įvairių procedūrinių ir materialinių aspektų interpretavimo ir taikymo bendrų gairių rengimas.

6.3

Biuras galėtų tapti svarbiu gerosios praktikos mainų ir mokymo prieglobsčio klausimais veiklos (visų pirma skirtos pasienio pareigūnams) vystymo centru. Šis biuras taip pat galėtų būti naujų priemonių, kurias ES plėtoja prieglobsčio srityje, stebėsenos ir tyrimo centras. Jis kartu galėtų būti vieta, kur būtų kuriamos ir valdomos bendros prieglobsčio ekspertų grupės.

6.4

EPPB turės sudaryti tinklą, bendradarbiauti su EURASIL ir palaikyti glaudžius ryšius su JTVPKV bei specializuotomis NVO. Europos Parlamentas ir EESRK bus informuojami ir konsultuojami dėl EPPB veiklos.

7.1.1

Hagos programoje nurodoma, kad vienas iš BEPS tikslų yra remti valstybes nares, kurių prieglobsčio sistemos patiria didesnį spaudimą. Tai reiškia, kad reikia tobulinti bendradarbiavimo ir solidarumo mechanizmus. Komisija taip pat siūlo tam tikras antrojo Dublino reglamento ir EURODAC pataisas. Būtina siekti didesnės prieglobsčio prašymų pasiskirstymo pusiausvyros ir mažinti antrinę migraciją.

7.1.2

EESRK primena, kad Dublino reglamentas buvo parengtas remiantis prielaida, kad valstybių narių prieglobsčio sistemos yra panašios, tačiau kol kas taip nėra. Prieglobsčio prašytojų nederėtų perkelti iš geresnes procedūrines garantijas turinčios šalies į šalį, kurioje procedūrinės garantijos prastesnės. Savo nuomonėje dėl žaliosios knygos (11) Komitetas siūlo, „kad prieglobsčio prašytojas galėtų laisvai pasirinkti šalį, kuriai teikti prašymą, todėl nuo šiol valstybės narės yra raginamos taikyti humanitarinę išlygą, numatytą Reglamento 15 straipsnio 1 dalyje“.

7.1.3

Kaip siūlė JTPRVK, Dublino reglamente turėtų būti įtvirtintos naujos nuostatos dėl šeimos narių apibrėžties, apeliacinių skundų sustabdančio poveikio ir perdavimo terminų. Be to, būtina smarkiai sutrumpinti perdavimo laukiančių prieglobsčio prašytojų galimo sulaikymo trukmę.

7.1.4

Komitetas turi tam tikrų abejonių dėl Komisijos pasiūlymo, susijusio su EURODAC sistema, kad nacionalinių valdžios institucijų turimi duomenys apie pabėgėlius taptų prieinami, kadangi tai prieštarautų teisei į privatumą ir susilpnintų daugeliui asmenų reikalingą apsaugą.

7.1.5

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui steigti ekspertų prieglobsčio klausimais grupes, kad jos tam tikromis aplinkybėmis laikinai pagelbėtų valstybėms narėms, ypač nagrinėjant bylas, jei valstybių narių prieglobsčio sistemų darbo krūvis yra pernelyg didelis.

7.1.6

Reikėtų naudoti Europos pabėgėlių fondą, kad būtų pagerinta ES teikiama finansinė parama valstybėms narėms, patiriančioms didelį neteisėtos imigracijos ir prieglobsčio prašytojų spaudimą.

7.1.7

ES valstybių narių solidarumą reikėtų didinti atsižvelgiant į tai, kad kai kurios mažos valstybės (pvz., Maltai) sulaukia daugiau prieglobsčio prašytojų, nei jos gali priimti.

7.1.8

Solidarumą galima parodyti taikant pabėgėlių perskirstymo tarp ES valstybių narių politiką, bendradarbiaujant su EPPB ir valdant Europos pabėgėlių fondą.

7.1.9

EESRK remia EP pateiktus bandomuosius projektus, kuriais siekiama skatinti savanorišką pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų persiskirstymą ES.

7.2.1

Dauguma pabėgėlių gyvena besivystančiose šalyse (iš 8,7 mln. JTVPKV pripažintų pabėgėlių 6,5 mln. gyvena besivystančiose šalyse). EESRK pageidautų, kad Europos Sąjunga prisiimtų naujus įsipareigojimus remti ir padėti besivystančioms šalims bei ugdyti jų gebėjimą apsaugoti žmones.

7.2.2

Regioninės apsaugos programos – tai viena iš EESRK nagrinėjamų galimybių, tačiau kol kas tokių programų nedaug ir jos yra eksperimentinio pobūdžio. Įvertinus šias programas turėtų būti pateikti nauji pasiūlymai, kaip jas plėtoti ir paversti nauju mechanizmu, kuris įkūnytų ES įsipareigojimą gerinti pabėgėlių padėtį visame pasaulyje. Savo nuomonėje dėl žaliosios knygos Komitetas abejoja „dėl priimančių centrų galutinio tikslo kai kuriose šalyse, pvz., naujosiose nepriklausomose valstybėse (Ukraina, Moldova, Baltarusija), kurios, atrodo, dar toli gražu nepasirengusios suteikti visas garantijas prieglobsčio prašytojams. Komitetas pabrėžia, kad šios programos labiau skirtos ne padidinti pabėgėlių apsaugą, o apriboti jų galimybes atsidurti prie Europos Sąjungos sienų.“

7.2.3

Kitas svarbus mechanizmas, kurį taikydama ES privalo pademonstruoti savo įsipareigojimą – pabėgėlių persikėlimas. Tai asmenų, kuriems trečiosios šalys suteikė pabėgėlio statusą, priėmimas nuolatiniam gyvenimui vienoje iš ES valstybių narių. Pirmą kartą ES persikėlimui pritarė 2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime. Nuo to laiko įgyvendintos kelios persikėlimo programos, tačiau jų labai nedaug. JTPRVK nurodė, kad tik 5 proc. 2007 m. pasaulyje suteiktų persikėlimo vietų buvo ES teritorijoje ir tik septynios valstybės narės vykdė persikėlimo programas.

7.2.4

EESRK ragina visas valstybes nares aktyviai dalyvauti plėtojant persikėlimo programas ir pritaria bendros programos šioje srityje nustatymui, kad pabėgėlių persikėlimas į ES būtų ne vien simbolinė priemonė, o įgytų tokį mastą, kad taptų veiksmingu pabėgėlių perskirstymo pasaulyje mechanizmu. Europos persikėlimo programos turės būti plėtojamos bendradarbiaujant su JTPRVK ir specializuotomis NVO.

7.2.5

Komitetas pritaria, kad asmenims, kuriems reikalinga apsauga, būtina sudaryti palankesnes sąlygas patekti į ES. Taigi, sienos kontrolės sistemos privalo užtikrinti teisę į prieglobstį, o vizų režimą reikėtų taikyti lanksčiai.

7.2.6

Komitetas pažymi, kad bendras už ES ribų, valstybių narių ambasadose arba konsulatuose gaunamų prašymų tvarkymas iš tiesų galėtų būti naudingas, kadangi tai galėtų padėti kovoti su prekyba žmonėmis ir sumažinti dėl to jūroje žūstančių asmenų skaičių. Nors nėra pagrindo manyti, kad prašymus pradėjus tvarkyti bendrai prašymų suteikti prieglobstį tvarkymo standartai taptų ne tokie griežti, tačiau reikėtų rimtai pagalvoti, kaip pašalinti bet kokią riziką, kuri galima tokio prašymų tvarkymo atveju.

—

nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl asmenų, prašančių prieglobsčio valstybėse narėse, priėmimo (pranešėjas P. Mengozzi, bendrapranešėjis L. M. Pariza Castaños), OL C 48, 2002 2 21,

—

nuomonę dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu (pranešėjai: J. I. Rodriguez Garcia-Caro, L. M. Pariza Castaños ir M. Cabra de Luna), OL C 318, 2006 12 23,

—

nuomonę dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos (pranešėja A. Le Nouail-Marlière, OL C 204, 2008 8 9

—

nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendros nelegalios imigracijos politikos (pranešėjas L. M. Pariza Castaños), OL C 221, 2002 9 17,

—

nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (pagrindinis pranešėjas L. M. Pariza Castaños), OL C 108, 2004 4 30,

—

nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 2002/463/EB dėl administracinio bendradarbiavimo veiksmų programos išorinių sienų kontrolės, vizų, prieglobsčio ir imigracijos srityse (ARGO programa) patvirtinimo, pranešėjas L. M. Pariza Castaños, OL C 120, 2005 5 20,

—

nuomonę dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos (pranešėja A. Le Nouail-Marlière), OL C 204, 2008 8 9.