30.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 25/13

1.1.

COSAC sveikina birželio 21–22 d. Briuselyje įvykusios Europos Vadovų Tarybos, kur buvo pasiektas susitarimas surengti tarpvyriausybinę konferenciją (TVK) pagal ES sutarties 48 straipsnio nuostatas, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas.

1.2.

COSAC remia tvirtą Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės poziciją dėl TVK metodologijos ir tvarkaraščio, kurie TVK leistų atlikti savo darbą, vadovaujantis aiškiu ir tiksliu Europos Vadovų Tarybos suteiktu mandatu. COSAC sveikina tą faktą, kad TVK mandatas numato tolesnį nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje plėtojimą, išlaikant šiuo klausimu 2004 m. TVK turinį.

1.3.

COSAC reiškia paramą Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės tikslui kuo greičiau baigti TVK darbą. Todėl COSAC norėtų, kad neformaliame, spalio 18–19 d. vyksiančiame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime būtų patvirtinta Reformų sutartis, kurią ratifikavus iki Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių 2009 m. birželio mėnesį, būtų parengta nauja institucinė sąranga.

1.4.

COSAC nuomone, dėl naujojoje Reformų sutartyje numatytų naujų subsidiarumo procedūrų ir papildomų nuostatų padidės ir sustiprės valstybių narių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese. Šie mechanizmai turėtų prisidėti užtikrinant aktyvesnį nacionalinių parlamentų dalyvavimą priimant ES sprendimus ir didinant jų vaidmenį savo vyriausybių atžvilgiu ES klausimais.

1.5.

COSAC pageidauja, kad būtų pateiktas Europos Sąjungos sutarties 2 protokolo (Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo) 6 straipsnio išaiškinimas tam, kad aštuonių savaičių laikotarpis, skiriamas subsidiarumo patikrai, būtų skaičiuojamas tik nuo to laiko, kai teisės akto projektas nacionaliniams parlamentams yra perduotas visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.

1.6.

Be to, COSAC pripažįsta, kad nacionalinių parlamentų naujų teisių įgyvendinimas, veikiant naujai Reformų sutarčiai, reikalauja ne tik sustiprinto nacionalinių parlamentų dialogo, bet ir visiško Europos institucijų bendradarbiavimo, kad būtų keičiamasi informacija su nacionaliniais parlamentais, siekiant ES teisėkūros skaidrumo, demokratijos ir teisėtumo. Todėl šiuo metu vykstantis TVK procesas turėtų būti gera galimybė stiprinti ryšių su nacionaliniais parlamentais kanalus, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti ir į jų nuomones būtų atsižvelgta. COSAC nori, kad nacionaliniai parlamentai neatsitolintų nuo tarpvyriausybinių konferencijų.

2.1.

Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. visus naujus pasiūlymus ir konsultacijų dokumentus Komisija perduoda nacionaliniams parlamentams tiesiogiai, kviesdama juos reaguoti, kad tobulėtų politikos formavimo procesas. COSAC pažymi, kad praėjus maždaug metams, šis mechanizmas apskritai vertinamas teigiamai. Su šiuo mechanizmu atsirado naujas nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo su Komisija matmuo ir nacionaliniams parlamentams dabar lengviau stebėti ES reikalus.

2.2.

COSAC sveikina Komisijos įsipareigojimą atsižvelgti į nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones. Šis mechanizmas privalo būti išsaugotas kartu įgyvendinant Reformų sutartyje numatytas nuostatas dėl nacionalinių parlamentų. Jis paskatino daugelį nacionalinių parlamentų imtis aktyvesnio vaidmens parengiamajame ES teisėkūros etape ir padidino jų galimybes veiksmingai dalyvauti ankstyvajame šio proceso etape.

2.3.

COSAC pabrėžia Komisijos ir nacionalinių parlamentų dialogo plėtojimo svarbą ir nori, kad, vykstant dialogui, konkrečiais veiksmais nacionaliniai parlamentai būtų informuojami apie Komisijos politikos projektus ankstyvame jų rengimo etape. Todėl COSAC primena savo pageidavimą, kurį išreiškė dar XXXVII COSAC konferencijoje Berlyne, kad, formuluodama savo 2008 m. Teisėkūros ir darbų programą, Komisija atsižvelgtų ir į nacionalinių parlamentų pozicijas.

2.4.

Pasiūlymų, perduotų nacionaliniams parlamentams, klausimu COSAC prašo Komisiją į IPEX tinklalapį dėti iš nacionalinių parlamentų gautus komentarus. COSAC taip pat ragina Komisiją pateikti nacionaliniams parlamentams vertinimą, kaip ji atsižvelgė arba planuoja į juos atsižvelgti toliau formuodama politiką.

3.1.

COSAC pažymi, nacionaliniai parlamentai jau aktyviai dalyvauja įgyvendinant Lisabonos strategiją kaip įstatymų leidėjai. Tačiau COSAC nori, kad būtų toliau plėtojama Lisabonos strategijos atviro koordinavimo metodo priežiūra.

3.2.

COSAC ragina parlamentus stengtis daryti didesnę įtaką ankstyviesiems proceso etapams, nes taip lengviau užtikrinti ryšį su tolesniais įgyvendinimo etapais, kuriuose dalyvauja parlamentai. COSAC pabrėžia nacionalinių parlamentų vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategiją, būtent tai, kas susiję su šalių vaidmeniu ir matomumu.

3.3.

COSAC pabrėžia, kad didėjant elektroninės tarpparlamentinės informacijos mainams ir diegiant geriausią Lisabonos strategijos vykdymo priežiūros praktiką galėtų toliau didėti nacionalinių parlamentų vaidmuo šioje srityje. Todėl COSAC sveikina tą faktą, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas toliau tęsia bendradarbiavimą, rengdami jungtinius parlamentinius posėdžius, kurie nuo 2005 m. organizuojami prieš pavasarį vykstančią Europos Vadovų Tarybą.

3.4.

COSAC kviečia visus nacionalinius parlamentus išnagrinėti šį klausimą prieš artėjančią Lisabonos strategijos peržiūrą 2008 m. pavasarį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, kai pirmininkaus Slovėnija, ir pabrėžia nacionalinių parlamentų informavimo apie vykstantį pasirengimą naujam trejų 2008–2011 metų strategijos įgyvendinimo ciklui svarbą.

4.1.

COSAC pabrėžia strateginę Viduržemio jūros regiono svarbą ES. Viduržemio jūros regiono partneriams skirtomis politikomis ES aktyviai prisideda prie politinio stabilumo, saugumo ir bendros klestėjimo erdvės kūrimo. COSAC ragina stiprinti socialinius ir kultūrinius mainus, siekiant geresnio tautų ir religijų tarpusavio supratimo.

4.2.

COSAC skatina ES valstybes nares nuosekliau ir racionaliau taikyti esamas politikos, o būtent Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės ir Europos kaimynystės politikos priemones, kad Barselonos asociacijos sutarties politikos priemones būtų galima tinkamai susieti su konkrečių šalių partnerių vidaus politikos programomis. COSAC pabrėžia, kad reikia pabrėžti ryšį tarp bendradarbiavimo trijose – taikos, prekybos ir pilietinės visuomenės – srityse. COSAC nori, kad siekiant sukurti specifinę, su kultūrų tapatybės dimensija susijusią sritį, į Europos ir Viduržemio jūros regiono darbotvarkę būtų įtrauktas kultūrinis ir universitetinis bendradarbiavimas.

4.3.

COSAC pabrėžia itin didelę parlamentinio Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės matmens reikšmę nustatant, kokie galėtų būti dvišalių ir daugiašalių santykių prioritetai. COSAC taip pat sveikina draugystės grupių ryšius ir mainus o taip pat vizitus ir misijas. COSAC pabrėžia, kad visa tai gali būti labai naudinga didinant partnerystės matomumą ir gali sustiprėti visų šio proceso dalyvių bendrumo jausmas.

4.4.

COSAC ragina partnerius glaudžiai bendradarbiauti siekiant sukurti visapusišką ir bendrą politiką migracijos srityje, kuri apjungtų abiejų pusių lūkesčius ir padėtų įvertinti, kodėl migracija naudinga visoms joje dalyvaujančioms šalims. COSAC pabrėžia būtinybę spręsti rimtą nelegalios migracijos klausimą, visiškai laikantis žmogaus teisių reikalavimų, įskaitant poreikį energingai kovoti su prekyba žmonėmis, kuri yra daugelio mirčių ir didelių kančių priežastis, ir pripažįstant, kad migracija ir vystymasis yra glaudžiai susiję. Taip pat labai svarbu pripažinti legalios imigracijos, ypač atvykstančių kvalifikuotų darbuotojų, naudą Europos darbo rinkai.

5.1.

COSAC ragina Europos institucijas, dalyvaujančias institucijų susitarimuose rengiant ES daugiametę programą (vadinamą „finansine perspektyva“), informuoti nacionalinius parlamentus apie šios programos prioritetus ir strateginius tikslus.

5.2.

COSAC skatina nacionalinius parlamentus toliau plėsti kontrolę tokiose konkrečiose srityse kaip daugiametė programa, specifinės išlaidų programos ir metinis biudžetas. Ši triguba kontrolės struktūra gali padėti plačiau ir nuodugniau suvokti ES finansinių programų struktūrą.

5.3.

Kai bus vykdoma 2008–2009 m. biudžeto peržiūra, COSAC kviečia nacionalinius parlamentus iki baigiantis peržiūrai pareikšti savo nuomonę aktyviai dalyvaujant konferencijoje, kurią Komisija surengs pasibaigus konsultacijų laikotarpiui. Nacionaliniai parlamentai taip pat skatinami keistis informacija apie parlamentinės kontrolės rezultatus ir pranešti, ar jie savo nuomones perdavė tiesiogiai Komisijai.