52008PC0472

Briuselis, 17.7.2008

KOM(2008) 472 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 954/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis, inter alia, yra Rusija, importui

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymo aplinkybės |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas yra susijęs su 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (toliau – pagrindinis reglamentas), taikymu importuojamiems tam tikriems Rusijos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno. |

Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas pateikiamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento įgyvendinimą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus. |

Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 954/2006 buvo nustatytos importuojamiems tam tikriems Rusijos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno taikomos priemonės, kurios galioja ir šiuo metu. |

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys jau turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas pateikiamas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nėra nuostatų dėl bendro poveikio vertinimo, tačiau jame pateikiamas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. |

Teisiniai pasiūlymo aspektai |

Siūlomų veiksmų santrauka 2007 m. birželio 22 d. Komisija savo iniciatyva pradėjo dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant tirtas tik vieno tam tikrų Rusijos kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno eksportuojančio gamintojo taikomo dempingo dydis. Tyrimas parodė, kad nustatytas dempingo skirtumas sumažėjo. Todėl šiam eksportui nustatytas antidempingo muitas turi būti atitinkamai sumažintas. Todėl Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento pasiūlymą, kuris turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. |

Teisinis pagrindas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Veiksmų pobūdis yra aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. |

Nuoroda apie Bendrijai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė – reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties. Kitos priemonės būtų netinkamos, nes pagrindiniame reglamente kitos galimybės nenumatytos. |

Poveikis biudžetui |

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 954/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis, inter alia , yra Rusija, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 954/2006, galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kurių kilmės šalis, inter alia , yra Rusija, importui,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1) Atlikus tyrimą (toliau – pirminis tyrimas), Reglamentu (EB) Nr. 954/2006[2] Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno (toliau – BVV), kurių kilmės šalis, inter alia , yra Rusija, importui.

2. Speciali stebėsena

(2) Įsigaliojus Tarybos reglamentui (EB) Nr. 954/2006, Komisija, apie tai pranešusi Patariamajam komitetui, ypač atidžiai stebėjo BVV importo iš visų su priemonėmis susijusių šalių raidą. Ši stebėsena parodė, kad Rusijos eksportuojančių gamintojų grupės TMK Group ( Volzhsky Pipe Plant , OJSC Taganrog Metallurgical Works , OJSC Sinara Pipe Plant ir OJSC Seversky Pipe Plant ) (toliau – TMK, bendrovė arba grupė) eksportas į Bendriją per pirmuosius šešis mėnesius po priemonių nustatymo itin sumažėjo. Stebėsena taip pat parodė, kad TMK taikomo muito dydį reikėtų pakartotinai išnagrinėti. Iš tiesų, TMK stebėsenos klausimyne pateikta informacija apie sąnaudas ir kainas parodė, kad grupės dempingo skirtumas būtų mažesnis nei šiuo metu esantis 35,8 %.

3. Tarpinės peržiūros inicijavimas

(3) Komisijos iniciatyva buvo pradėta dalinė tarpinė minėto reglamento peržiūra, susijusi su TMK, remiantis įrodymais, kuriuos Komisija gavo iš šio eksportuotojo. Bendrovė teigė, kad aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytos galiojančios priemonės, pasikeitė ir šių pasikeitimų pobūdis yra ilgalaikis. Primenama, kad TMK pirminiame tyrime bendradarbiavo nevisapusiškai, todėl jos dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis turimais faktais, t. y., normaliąja kitos Rusijos gamintojų grupės, kuri bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė duomenis Eurostatui, verte. TMK teigimu, per pirminį tyrimą ji nebendradarbiavo daugiausia dėl didelių vidinių permainų, kurios pirminio tyrimo laikotarpiu jau buvo prasidėjusios. Dėl šių ypatingų aplinkybių, kurios turėjo poveikį grupės valdymui ir apskaitos bei audito metodams, per pirminį tyrimą TMK negalėjo pateikti tinkamų kainų ir sąnaudų įrodymų. Bendrovės teigimu, po struktūrinių pokyčių, vykusių per pirminį tyrimą, bendrovės struktūra tapo paprastesnė, pagerėjo valdymas ir buvo pereita prie IFRS apskaitos, todėl ji galėtų bendradarbiauti. Ji taip pat pateikė prima facie įrodymų, kad palyginus normaliąją vertę, apskaičiuotą pagal jos pačios kainas vidaus rinkoje arba sąnaudas, ir eksporto į Bendriją kainas, dempingas taptų daug mažesnis už nustatytą galiojančioje priemonėje. Todėl ji teigė, kad nebėra būtinybės toliau taikyti galiojančią priemonę, kurios dydis buvo pagrįstas anksčiau nustatytu dempingo dydžiu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(4) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, Komisija nusprendė savo iniciatyva pradėti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant būtų tiriamas tik TMK grupės eksportuojančių gamintojų ir narių dempingo dydis. 2007 m. birželio 22 d. Komisija paskelbė pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje [3] ir pradėjo tyrimą.

(5) Komisija oficialiai pranešė TMK ir jos susijusioms bendrovėms bei eksportuojančios šalies atstovams apie tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(6) Komisija taip pat išsiuntė klausimynus TMK ir jo susijusioms bendrovėms ir iki nustatyto termino gavo atsakymus. Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant būtiną dempingui nustatyti ir surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

- OJSC Volzhsky Pipe Plant , Rusija

- OJSC Taganrog Metallurgical Works , Rusija

- OJSC Sinara Pipe Plant , Rusija

- OJSC Seversky Pipe Plant , Rusija

- CJSC Trade House TMK, Rusija

- TMK Europe GmbH, Vokietija

- TMK Global AG, Šveicarija

- TMK Italia s.r.l., Italija

4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(7) Atliekant dempingo tyrimą buvo nagrinėjamas 2006 m. balandžio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

B. PERŽIŪROS TYRIMAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(8) Atliekant dabartinę peržiūrą nagrinėjamas tas pats produktas, kaip ir atliekant pradinį tyrimą, t. y. tam tikri geležiniai arba plieniniai besiūliai apskritimo formos skerspjūvio Rusijos kilmės vamzdžiai ir vamzdeliai, kurių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI, angl. International Institute of Welding ) formule ir chemine analize[4], yra ne didesnis kaip 0,86 (toliau – nagrinėjamasis produktas), ir kurių klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra ex 7304 11 00, ex 7304 19 10, ex 7304 19 30, ex 7304 22 00, ex 7304 23 00, ex 7304 24 00, ex 7304 29 10, ex 7304 29 30, ex 7304 31 80, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 89, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93[5].

2. Panašus produktas

(9) Rusijoje pagamintas bei šalies vidaus rinkoje parduotas produktas ir į Bendriją eksportuotas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis bei yra naudojamas tiems patiems tikslams, todėl šie produktai laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

C. TYRIMO REZULTATAI

1. Normalioji vertė

(10) Pardavimas vidaus rinkoje vykdomas per susijusią bendrovę, CJSC Trade House TMK, kuri toliau perparduoda nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams Rusijoje.

(11) Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, Komisija pirmiausia patikrino, ar keturių bendradarbiaujančių grupės eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y., ar visas toks pardavimas sudaro ne mažiau kaip 5 % viso atitinkamo pardavimo eksportui į Bendriją. Nustatyta, kad visas panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas. Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamo panašaus produkto rūšis, kurios yra identiškos į Bendriją eksportuojamoms rūšims arba tiesiogiai palyginamos su jomis.

(12) Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su į Bendriją eksportuojama nagrinėjamojo produkto rūšimi, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo ne mažesnis kaip 5 % viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos nagrinėjamojo produkto rūšies parduoto kiekio.

(13) Vėliau buvo nagrinėjama, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos produkto rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(14) Tais atvejais, kai atitinkamos produkto rūšies, parduodamos grynąja pardavimo kaina, kuri yra ne mažesnė už nustatytas gamybos sąnaudas, parduotas kiekis buvo didesnis nei 80 % tos rūšies visas parduotas kiekis, ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo ne mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip viso tos rūšies vidaus rinkoje per TL parduoto kiekio kainos svertinis vidurkis, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne. Tais atvejais, kai produkto rūšies pelningai parduotas kiekis buvo ne didenis kaip 80 % viso tos rūšies parduoto kiekio arba tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies pelningo pardavimo vidurkis, su sąlyga, kad šis pardavimas buvo ne mažesnis nei 10 % viso tos rūšies parduoto kiekio. Tais atvejais, kai bet kurios produkto rūšies pelningai parduotas kiekis buvo mažesnis nei 10 % viso parduoto kiekio, buvo laikoma, jog už vidaus kainą buvo parduotas nepakankamas šios rūšies kiekis, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę.

(15) Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotą normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotojo gamintojo eksportuotos rūšies gamybos sąnaudų, kai reikia – pakoreguotų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA) dalį procentais bei pagrįstą pelno skirtumą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA dalis procentais ir pelno skirtumas buvo pagrįsti panašaus produkto pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis PBA vidurkiu ir pelno skirtumu.

(16) Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač energijos sąnaudas, per tyrimą buvo nagrinėjama, ar dujų kainos, kurias sumokėjo eksportuojantys gamintojai, tinkamai parodė dujų gamybos ir platinimo sąnaudas.

(17) Buvo nustatyta, kad dujų kaina vidaus rinkoje, kurią mokėjo eksportuojantys gamintojai, sudarė maždaug ketvirtadalį Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje yra reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Todėl, kadangi dujų sąnaudos nebuvo tinkamai parodytos eksportuojančių gamintojų apskaitoje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, jas reikėjo atitinkamai koreguoti. Kadangi pakankamai tipiškų, neiškreiptų dujų kainų Rusijos vidaus rinkoje nebuvo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį dujų kainas reikėjo koreguoti remiantis informacija, gauta iš kitų tipiškų rinkų. Pakoreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Vaidhauze) ir pakoregavus taip, kad būtų parodytos paskirstymo vietoje sąnaudos. Kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai parodo sąnaudas, todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(18) Toms produkto rūšims, kurioms buvo apskaičiuota normalioji vertė, kaip pirmiau aprašyta, apskaičiavimas buvo pagrįstas eksportuotų rūšių gamybos sąnaudomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į dujų sąnaudas.

2. Eksporto kaina

(19) Visas TMK eksportas vykdomas per susijusias bendroves Bendrijoje arba Šveicarijoje. Taigi, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, t. y. remiantis susijusiai bendrovei PTL pirmojo nepriklausomo pirkėjo Bendrijoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis perpardavimo kainomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas bei pelną.

(20) Kalbant apie susijusios bendrovės Šveicarijoje, TMK Global AG, pirkėjams Bendrijoje nustatytas eksporto kainas, TMK tvirtino, kad būtų neteisėta iš eksporto kainos atimti pelną, PBA ir komisinius arba agentūros mokesčius, kadangi TMK Global veikia kaip visiškai integruotas eksporto pardavimo padalinys ne Bendrijoje. TMK teigimu, toks atėmimas būtų pateisinamas tik Bendrijoje esančioms bendrovėms, kurios sudaro grupės importo tinklo dalį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje.

(21) Minėtas argumentas buvo priimtas, nes nustatyta, kad TMK Global po struktūrinių pokyčių grupėje tapo eksporto padaliniu, atsakingu už eksportą ne Bendrijoje ir už pardavimą eksportui į Bendriją, nors prieš PTL ir per PTL šio eksporto apimtis sumažėjo. Iš tiesų, TMK Global veikia kaip „pardavimo centras“, kas supaprastina pirkimo ir dokumentų rengimo procesus su klientais dirbantiems biurams, įsikūrusiems tiesiogiai pagrindinėse rinkose, t. y., TMK North America ir TMK Middle-East . Taip pat ji atlieka kitas eksporto padalinio funkcijas, susijusias su eksportu į savo pagrindines rinkas ir Bendriją, kaip antai, valdymo apskaita ir prekių atsekimo standartų įgyvendinimo užtikrinimas. Praeityje šias funkcijas vykdė kiekvienos gamyklos vietos eksporto padaliniai, tačiau, siekiant šias funkcijas centralizuoti ir užtikrinti jų nuoseklumą, šiuo metu jas atlieka TMK Global .

3. Palyginimas

(22) Svertinė normalioji vertė ir svertinė eksporto kaina buvo lyginamos gamintojų kainų pagrindu ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie kaip įrodyta, darė poveikį kainoms ir jų palyginamumui, skirtumus. Prireikus ir pagrįstais atvejais buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į skirtingas fizines savybes, transporto, draudimo, tvarkymo, kredito išlaidas ir importo muitus.

4. Dempingo skirtumas

(23) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį normaliosios vertės svertinis vidurkis pagal rūšį buvo lyginamas su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto eksporto kainos svertiniu vidurkiu. Po šio palyginimo buvo nustatytas dempingas.

(24) Nustatyta, kad procentais išreikštas neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą TMK dempingo skirtumas buvo 27,2 %.

D. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS

(25) Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusių aplinkybių pobūdis gali būti pagrįstai laikomas ilgalaikiu.

(26) Šiuo atžvilgiu primenama, kad atliekant pirminį tyrimą TMK tinkamai nebendradarbiavo. Todėl jos dempingo skirtumas, kuriuo remiantis šiuo metu taikomas 35,8 % muitas, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo nustatytas remiantis turimais faktais. Kaip turimus faktus Komisija naudojo normaliąją vertę, nustatytą kitai, bendradarbiaujančiai, Rusijos gamintojų grupei, ir Eurostato duomenis.

(27) Pagrindinė nepakankamo bendradarbiavimo, dėl ko teko naudoti turimus faktus, priežastis buvo vidinės permainos grupėje, kurios pirminio tyrimo laikotarpiu jau buvo prasidėjusios. Dėl šių ypatingų aplinkybių, kurios turėjo poveikį grupės valdymui ir apskaitos bei audito metodams, per pirminį tyrimą TMK negalėjo pateikti tinkamų kainos įrodymų.

(28) Dabartiniame tyrime TMK visapusiškai bendradarbiavo. Iš tiesų, priešingai nei pirminiame tyrime, kai grupėje vyko dideli pokyčiai, per dabartinį tyrimą atsakyme į klausimyną pateikti duomenys galėjo būti pakankamai patikrinti. Taigi, kadangi grupė pateikė patikimus normaliosios vertės ir eksporto kainos duomenis, dempingo skirtumas galėjo būti apskaičiuotas remiantis jos pačios duomenimis.

(29) Tyrimo metu gauti įrodymai parodė, kad TMK struktūros ir apskaitos metodų pokyčiai, sudarę sąlygas grupei bendradarbiauti dabartiniame tyrime, laikytini ilgalaikiais, nes yra susiję su ilgalaike grupės struktūra.

(30) Todėl laikoma, kad šios peržiūros inicijavimą lėmusios aplinkybės artimoje ateityje nesikeis taip, kad turėtų poveikio per dabartinę peržiūrą nustatytiems faktams. Todėl pokyčiai laikomi ilgalaikiais.

E. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(31) Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus manoma, kad TMK importuojamam nagrinėjamajam produktui taikytina antidempingo muito norma gali būti pagrįstai iš dalies pakeista į 27,2 %. Iš dalies pakeistas antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, nes jis yra mažesnis už pirminiame tyrime nustatytą žalos skirtumą.

(32) Suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 954/2006, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas.

F. ĮSIPAREIGOJIMAI

(33) Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti galutinį antidempingo muitą, taikomą importuojamam TMK nagrinėjamajam produktui, grupė pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. TMK pasiūlytas įsipareigojimas nepakeitė pirminės Komisijos išvados, kad nagrinėjamasis produktas netinka įsipareigojimui, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 954/2006 248–250 konstatuojamosiose dalyse. Iš tiesų, Komisija mano, kad dabartinis TMK pasiūlytas įsipareigojimas neišsprendžia su nagrinėjamuoju produktu susijusių techninių sunkumų, aprašytų minėto reglamento 248 konstatuojamojoje dalyje.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos reglamento (EB) Nr. 954/2006 1 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama įterpiant šią informaciją:

Šalis | Bendrovė | Antidempingo muitas | Papildomas TARIC kodas |

Rusija | OJSC Volzhsky Pipe Plant, OJSC Taganrog Metallurgical Works, OJSC Sinara Pipe Plant ir OJSC Seversky Pipe Plant | 27,2 % | A859 |

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas […]

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

[2] OL L 175, 2006 6 29, p. 4.

[3] OL C 138, 2007 6 22, p. 37.

[4] Anglies ekvivalentas nustatomas remiantis Technine ataskaita, 1967, IIW dok. IX-535-67, kurią paskelbė Tarptautinis suvirinimo institutas (TSI, angl. IIW ).

[5] Kaip apibrėžta 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 286, 2007 10 31, p. 1). Produkto aprėptis nustatoma derinant Tarybos reglamento (EB) Nr. 954/2006 (OL L 175, 2006 6 29, p. 4) 1straipsnio 1 dalyje pateikiamą produkto aprašymą ir pagal atitinkamus KN kodus pateikiamą produkto aprašymą.