52008PC0094

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.2.2008

KOM(2008) 94 galutinis

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu[1] sudaromos sąlygos pasitelkus lankstumo mechanizmą panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas laikantis aukščiausios metinės 500 mln. EUR ribos, viršijant atitinkamas finansinės programos išlaidų kategorijas. Išmokoms iš Fondo taikomos reikalavimų atitikimo taisyklės, išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1927/2006[2].

Komisijos tarnybos atliko išsamią Maltos ir Portugalijos pateiktų paraiškų analizę, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1927/2006, ypač jo 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių.

Svarbiausius įvertinimo elementus galima apibendrinti taip:

Byla EGF/2007/08/MT/Textiles

1. 2007 m. rugsėjo 12 d. Maltos valdžios institucijos pateikė paraišką Komisijai. Paraiška pagrįsta specialiais intervencijos kriterijais, išdėstytais Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio c punkte, kurie susiję su mažomis darbo rinkomis, ir pateikta per 10 savaičių laikotarpį, nurodytą minėto reglamento 5 straipsnyje.

2. Paraiška pateikta dėl 675 darbuotojų atleidimo dviejose Maltos tekstilės sektoriaus įmonėse, „VF (Malta) Ltd“ ir „Bortex Clothing Ind Co Ltd“. 562 darbuotojai atleisti tarptautinei bendrovei „VF Corporation“ priklausančioje įmonėje VF dėl šios tarptautinės bendrovės sprendimo nuo 2007 m. liepos 31 d. nutraukti savo gamyklos Maltoje veiklą ir perkelti gamybą į Aziją. Maltos įmonė „Bortex“, kuriai priklauso gamyklos Maltoje ir Tunise, atleido 113 darbuotojų, kadangi priimtas sprendimas nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutraukti siuvimo linijos veiklą, tačiau tęsti lyginimo, sandėliavimo ir platinimo veiklą Bendrijoje bei kurti prototipus. Pranešimai apie atleidimą iš darbo susijusiems abiejų įmonių darbuotojams išsiųsti 2007 m. birželio 19 d. – 2007 m. rugsėjo 6 d. Kadangi paraiškos pateiktos dėl atleidimo iš darbo NUTS II regionui (MT00) priklausančiame NACE 2 sektoriuje (Nr. 13, tekstilė), laikoma, kad šios paraiškos pateiktos pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio b punktą, kuriame nurodyta 1 000 atleistų darbuotojų riba. Malta pagal reglamento 2 straipsnio c punktą pateikė paraišką dėl 675 atleistų darbuotojų, kadangi jos darbo rinka yra maža.

3. Darbuotojų atleidimo ir esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių ryšio analizė pagrįsta tokia informacija. Bendra Bendrijos drabužių ir drabužių priedų pramonės tendencija yra perkelti gamybą į trečiąsias šalis, kuriose sąnaudos mažesnės, pvz., Kiniją, Indiją ir Turkiją. Prieš įstodama į ES Malta daugiausia tekstilės gaminių eksportuodavo į valstybes nares. Dėl padidėjusios konkurencijos su trečiosiomis šalimis šiuo metu Maltos tekstilės sektorius patiria spaudimą.

4. Paraiškoje Bendrijos išorės ir vidaus prekybos drabužiais ir drabužių aksesuarais 2000–2006 m. pokyčiams parodyti pateikiama Eurostato paruošta statistinė informacija. Dėl statistinio palyginamumo įtraukiama informacija apie visas 27 valstybes nares per visą svarstomą laikotarpį.

Bendrijos prekybinė padėtis, nustatoma kaip į Bendriją importuojamų drabužių kiekio ir iš Bendrijos į trečiąsias šalis eksportuojamų drabužių kiekio santykis, pakito Bendrijos gamybos nenaudai. Šis santykis 2000 m. buvo 2,89, o 2006 m. – 4,29; tai rodo, kad importas didėjo daug greičiau nei eksportas. Kaip matyti iš prekybos, situacija dar labiau pablogėjo dėl kainų spaudimo. Vertės požiūriu palyginus tekstilės importo ir eksporto santykį matyti, kad jis didėjo daug laipsniškiau, nuo 2,8 (2000 m.) iki 3,3 (2006 m.); o kiekio požiūriu jį palyginus su importo ir eksporto santykiu matyti, kad daromas spaudimas mažinti kainas. Tai turėjo neigiamą poveikį Bendrijos tekstilės sektoriaus įmonių finansinei padėčiai, ypač įmonių, veikiančių mažesnės vertės rinkos segmentuose (gaminančių ne madingus ir ne aukštosios mados gaminius).

2004–2006 m. į Bendriją importuojamų drabužių kiekis kasmet didėjo apie 10 %. Pirmiausia tai susiję su itin padidėjusiu importu iš Kinijos dėl 2004 m. pabaigoje baigusios galioti Pasaulio prekybos organizacijos daugiašalės tekstilės sutarties. 2006 m. iš Kinijos importuota daugiau nei trečdalis visų į Bendriją importuojamų drabužių.

5. Siekiant parodyti, kokia maža Maltos darbo rinka, paraiškoje nurodomas visų aktyvių gyventojų skaičius ir santykinė šio skaičiaus dalis, kurią sudaro atleisti darbuotojai. Aktyvių gyventojų skaičius Maltoje yra mažiausias iš ES–27. Jis sudaro 0,07 % visų ES–27 aktyvių gyventojų. Maltos valdžios institucijos teigia, kad 1 000 iš darbo atleistų darbuotojų sudarytų 0,6 % aktyvių gyventojų, tuo tarpu kitose valstybėse narėse, pvz., Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje tai sudarytų mažiau nei 0,01 % visų aktyvių gyventojų. Atlikus tokia pat santykine iš darbo atleistų aktyvių gyventojų dalimi pagrįstą modeliavimą matyti, kad 675 darbuotojų atleidimas Maltoje atitiktų, pavyzdžiui, maždaug 170 000 atleistų darbuotojų Vokietijoje, 125 000 – Jungtinėje Karalystėje ir 115 000 – Prancūzijoje.

Šiuos argumentus patvirtina ir tai, kad 400 000 gyventojų turinti Malta net nesiekia pagal teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS) nustatytos ribos. Remiantis taikomu reglamentu[3], NUTS II lygio regionų vidutinis dydis turi būti nuo 800 000 iki 3 mln. gyventojų. Malta siekia tik 50 % mažiausios ribos.

6. Paraiškoje nurodomas 675 darbuotojų atleidimo poveikis nacionalinei darbo rinkai. Dėl mažos Maltos darbo rinkos šis atleistų darbuotojų skaičius atitinka 0,4 % visų dirbančiųjų. Remdamosi Eurostato statistiniais duomenimis ir ETC administraciniais registrais Maltos valdžios institucijos teigia, kad atleidus 675 darbuotojus bedarbių skaičius padidės maždaug 6,3 %, o nedarbo lygis – 0,4 procentiniais punktais (nuo 6,8 iki 7,2 %). Be to, dėl įmonių VF ir „Bortex“ atleistų darbuotojų užimtumas susijusiame NACE 2 sektoriuje sumažės 60 %. Atlikus ekonometriniu skaičiavimo modeliu[4] paremtą modeliavimą matyti, kad VF ir „Bortex“ nutraukus veiklą Maltos bendrojo vidaus produkto augimas sumažėtų 0,2 procentinio punkto.

7. Kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnyje išdėstytų kriterijų vykdymą, paraiškoje pateikiami šie duomenys: Malta patvirtino, kad EGF finansinė parama nepakeičia priemonių, kurias bendrovės privalo taikyti remiantis nacionaline teise arba kolektyviniais susitarimais, ir užtikrino, kad veiksmais teikiama parama atskiriems darbuotojams, kuri nenaudojama bendrovėms arba sektoriams restruktūrizuoti. Maltos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba pagal kitas Bendrijos finansines priemones.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių siūloma priimti Maltos paraišką EGF/2007/08/MT/Textiles, susijusią su darbuotojų atleidimu dėl VF (Malta) ir „Bortex“ veiklos nutraukimo, kadangi pateiktas įrodymas, jog šis atleidimas iš darbo buvo vykdomas dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių, kurie lėmė didelį ekonomikos sutrikdymą, darantį poveikį vietos ekonomikai. Siūlomas 1 362 207 EUR vertės suderintas reikalavimus atitinkančių individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas, kuriam iš EGF reikalinga 681 207 EUR vertės parama.

Byla EGF/2007/10/PT/Lisboa-Alentejo

1. 2007 m. spalio 9 d. Portugalijos valdžios institucijos pateikė paraišką Komisijai. Paraiška pagrįsta specialiais intervencijos kriterijais, numatytais Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio b punkte NACE 2 red. sektoriams NUTS II regionuose, ir pateikta per 10 savaičių laikotarpį, nurodytą šio reglamento 5 straipsnyje.

2. Paraiška pateikta dėl 1 549 darbuotojų atleidimo dviejose NUTS II PT18 regiono Alentežo įmonėse („Opel Portugal“ ir „Johnson Controls“) ir vienoje šalia NUTS II PT17 regiono esančioje Lisabonos įmonėje („Alcoa Fujikura“) per paraiškoje nurodytą 9 mėn. laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. rugsėjo 20 d.

3. Darbuotojų atleidimo ir esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių ryšio analizė pagrįsta tokia informacija. Darbuotojų atleidimas susijęs su itin sumažėjusia Bendrijos dalimi pasaulinėje automobilių gamyboje; remiantis Tarptautinės automobilių gamintojų organizacijos (OICA) duomenimis, 2001 m. Bendrijos (ES–15) dalis sudarė 30,6 %, tačiau 2006 m., nepaisant ES plėtros, sumažėjo iki 26,9 % (ES–25). Automobilių gamyba Portugalijoje sutelkta būtent mažesnės vertės rinkos segmente, kuris labiausiai nukentėjo[5], o dėl patirto spaudimo Portugalijoje pagamintų automobilių skaičius nuo 251 000 (2002 m.) sumažėjo iki 227 000 (2006 m.). Portugalijos lengvųjų automobilių gamyba per tą patį laikotarpį sumažėjo dar labiau (nuo 182 000 2002 m. sumažėjo iki 143 000 2006 m.).

Konkurencinį spaudimą taip pat patyrė ir atskiri gamintojai. Bendra „General Motors“ gamyba Europoje nuo 2,03 mln. vienetų 2000 m. sumažėjo iki 1,77 mln. vienetų 2006 m., todėl buvo neišnaudoti gamybos pajėgumai, o gamyba sutelkta tik produktyviausiose įmonėse.

4. Esant tokioms aplinkybėms 2006 m. gruodžio 20 d. „Opel“ gamykla Azambužoje nutraukė savo veiklą, atleisdama iš darbo 945 darbuotojus, t. y. maždaug 40 % šios savivaldybės gamybos pramonės sektoriaus darbuotojų. Taip pat nukentėjo du Portugalijos automobilių pramonės tiekėjai. Elektrinių automobilių sudedamųjų dalių gamintojas „Alcoa Fujikura“ (jis buvo įmonės „Auto Europa“, kurios gamyba nuo 137 000 vienetų 2001 m. sumažėjo iki 82 000 vienetų 2006 m., tiekėjas) nutraukė savo gamyklos Seišalyje veiklą ir atleido iš darbo 440 darbuotojų. „Johnson Controls“ (automobilių vidaus sistemų tiekėjas, kurio pagrindiniai klientai – „Auto Europa“ ir „General Motors / Opel“) nusprendė atleisti 222 savo gamyklos Portalegrėje darbuotojus. Per paraiškoje nurodytą laikotarpį įdarbinimo centre iš viso užregistruoti 1 549 bedarbiai. Visame žemyninės Portugalijos dalies automobilių sektoriuje per 8 mėnesius (2007 m. sausio–rugpjūčio mėn.) užregistruota 0,7 % daugiau bedarbių nei per tokį pat 8 mėn. laikotarpį 2006 m. Vien tik Lisabonos ir Alentežo regione per tą patį laiką nedarbo lygis pasiekė 7,5 % – tai rodo per pirmuosius aštuonis 2007 m. mėnesius sektoriuje ir regione kilus krizę.

Galima daryti išvadą, kad esant tokiai padėčiai atleidimas iš darbo daro didelį neigiamą poveikį Azambužos, Partalegrės ir Seišalio vietos ekonomikai.

5. Kalbant apie EGF reglamento 6 straipsnyje išdėstytų kriterijų vykdymą, paraiškoje pateikiami šie duomenys: Portugalija patvirtino, kad EGF finansinė parama nepakeičia priemonių, kurias bendrovės privalo taikyti remiantis nacionaline teise arba kolektyviniais susitarimais, ir užtikrino, kad veiksmais teikiama parama atskiriems darbuotojams, kuri nenaudojama bendrovėms arba sektoriams restruktūrizuoti. Portugalijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams nebus teikiama pagalba pagal kitas Bendrijos finansines priemones.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių siūloma priimti Portugalijos paraišką EGF/2007/010/PT/Lisboa-Alentejo, susijusią su atleidimu iš darbo trijose NACE 2 red. 29 skyriaus įmonėse Lisabonos ir Alentežo regionuose, kadangi pateiktas įrodymas, jog šį atleidimą iš darbo lėmė esminiai struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčiai, kurie sukėlė didelį ekonomikos sutrikdymą, darantį poveikį vietos ekonomikai. Siūlomas 4 851 350 EUR vertės suderintas reikalavimus atitinkančių individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas, kuriam iš EGF reikalinga 2 425 675 EUR vertės parama.

Finansavimas

Bendras turimas metinis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo biudžetas yra 500 mln. EUR.

Komisijos siūlomi asignavimai iš Fondo paremti pareiškėjų pateikta informacija.

Remiantis Maltos pateikta paraiška pagalbai iš Fondo gauti, kurioje nurodoma, kad tekstilės pramonę paveikė darbuotojų atleidimas dėl „VF (Malta) Ltd“ ir „Bortex Clothing Ind. Co Ltd“ veiklos nutraukimo, ir Portugalijos paraiška, susijusia su darbuotojų atleidimu automobilių sektoriuje, bendra suderintų finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketų apskaičiuota suma yra tokia:

Finansuotinos individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos (EUR) |

Malta: tekstilė 2007/08 | 681 207 |

Portugalija: automobilių sektorius 2007/10 | 2 425 675 |

Iš viso | 3 106 882 |

Išnagrinėjusi šia paraiškas[6] ir atsižvelgdama į didžiausią įmanomą iš Fondo išmokamos dotacijos sumą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje, ir į asignavimų perskirstymo mastą, Komisija siūlo panaudoti iš Europos Sąjungos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bendrą 3 106 882 EUR sumą, skirtiną pagal finansinės programos 1a išlaidų kategoriją.

Paskyrus paramos sumą, liks daugiau kaip 25 % Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sumos, kurią galima skirti asignavimams per paskutinius 2008 m. keturis mėnesius, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 12 straipsnio 6 dalį.

Teikdama šį pasiūlymą panaudoti Fondo lėšas Komisija pradeda supaprastintą trišalę procedūrą pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 28 punktą, kad poreikį pasinaudoti Fondu ir reikalingą sumą suderintų su abiem biudžeto valdymo institucijomis. Komisija ragina biudžeto valdymo instituciją, kuri pirmoji tinkamu politiniu lygiu susitars dėl lėšų panaudojimo pasiūlymo, pranešti kitai institucijai ir Komisijai apie savo ketinimus.

Jei viena iš dviejų biudžeto valdymo institucijų nepritaria, bus organizuojamas oficialus trišalis susitikimas.

Komisija taip pat pateiks perkėlimo prašymą siekdama įtraukti į 2008 m. biudžetą specialiuosius įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, kaip nustatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 28 punkte.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[7], ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[8], ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[9],

kadangi:

(1) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – Fondas) skirtas teikti papildomą paramą atleistiems darbuotojams, kurie patiria žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2) 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu numatomas Fondo lėšų panaudojimas neviršijant didžiausios metinės 500 mln. EUR sumos.

(3) 2007 m. rugsėjo 12 d. Malta pateikė paraišką panaudoti Fondo lėšas, susijusią su atleidimu iš darbo tekstilės sektoriuje, ypač su darbuotojais, atleistais iš įmonių „VF(Malta)Ltd“ ir „Bortex Clothing Ind Co Ltd“. Paraiška atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje.

(4) 2007 m. spalio 9 d. Portugalija pateikė paraišką panaudoti Fondo lėšas, susijusią su atleidimu iš darbo automobilių sektoriuje, ypač su darbuotojais, kuriuos įmonė „Opel“ atleido Azambužoje, „Alcoa Fujikura“ – Seišalyje ir „Johnson Controls“ – Portalegrėje. Paraiška atitinka finansinei paramai keliamus reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje.

(5) Todėl Fondo lėšos turėtų būti panaudotos suteikti finansinę paramą pagal paraiškas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas naudojamas siekiant skirti 3 106 882 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[1] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[2] OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

[3] 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo, OL L 154, 2003 06 21, p. 1, su vėlesniais pakeitimais.

[4] SAMM modelis, kurį Finansų ministerijos ekonominės politikos skyrius naudoja modeliuodamas ekonominę politiką ir nustatydamas vidutinės trukmės prognozių struktūrą.

[5] Tai įrodyta SEC(2007) 881 ir SEC(2007) 882 dokumentuose.

[6] Komunikatas Komisijai dėl paraiškos panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, pateiktos Maltos dėl „VF (Malta) Ltd“ ir „Bortex Clothing Ind. Co Ltd“ (SEC(2007) 1657), ir Komunikatas Komisijai dėl paraiškos panaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, pateiktos Portugalijos dėl automobilių sektoriaus (SEC(2008) 102), kuriuose pateikiama Komisijos atlikta šių prašymų analizė.

[7] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[8] OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

[9] OL C […], […], p. […].