EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008IP0625

Švietimas ir mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos Švietimas ir mokymas 2010 įgyvendinimas 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms,kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos Švietimas ir mokymas 2010 įgyvendinimas(2008/2102(INI))

OL C 45E, 2010 2 23, p. 33–39 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/33


Švietimas ir mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas

P6_TA(2008)0625

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas (2008/2102(INI))

(2010/C 45 E/06)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Mokymasis visą gyvenimą – žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Tarybos ir Komisijos parengtas darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektas“ (COM(2007)0703) ir į jį lydintį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)1484),

atsižvelgdamas į Išsamią darbo programą dėl tolesnės veiklos siekiant švietimo ir mokymo sistemų tikslų Europoje (1) ir vėlesnes bendras tarpines jos įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl vieno iš svarbiausių Lisabonos strategijos aspektų – švietimo ir mokymo (2),

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (3),

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms (4),

atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Žiniomis grįstos švietimo ir mokymo politikos ir praktikos link“, SEC(2007)1098,

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (5),

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (6),

atsižvelgdamas į Europos mobilumo kokybės chartiją (7),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime (8),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (9),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu (10),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo (11),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo (12),

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryboje pirmininkavusios valstybės išvadas,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0455/2008),

A.

kadangi iki 2010 m. Europos Sąjunga siekia tapti pasaulio švietimo ir mokymo sistemų kokybės lydere, nes šios sistemos būtinos siekiant tolesnės Lisabonos proceso pažangos,

B.

kadangi buvo pasiekta pažangos didinant universitetų autonomiją ir atskaitingumą ir kadangi būtina teikti universitetams didesnę paramą šio proceso metu,

C.

kadangi švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti vienodas galimybes moterims ir vyrams,

D.

kadangi lyčių lygybės aspektą būtina įtraukti į švietimo ir mokymo politiką siekiant sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją, kurios vienas iš tikslų yra, beje, kovoti su moterų ir vyrų nelygybe Europos darbo rinkose ir iki 2010 m. pasiekti 60 proc. moterų užimtumą,

E.

kadangi valstybės narės, bendradarbiaudamos ir keisdamosi gerąja patirtimi, turi tęsti savo vidaus švietimo ir mokymo sistemų reformą,

F.

kadangi norint pasiekti Lisabonos strategijos tikslus ir sustiprinti vadinamąjį žinių trikampį, turėtų būti nuosekliai įgyvendinamos Parlamento ir Tarybos suderintos aiškios ir visapusiškos mokymosi visą gyvenimą strategijos ir priemonės,

G.

kadangi Europai reikia geresnių įgūdžių ir kadangi visais švietimo ir mokymo etapais reikėtų skatinti kūrybiškumą ir naujoves,

H.

kadangi reikia patenkinti būsimus įgūdžių poreikius aplinkos ir visuomenės srityse, pavyzdžiui, klimato kaitos ir kitus aplinkos klausimus įtraukti į visų formų mokymąsi,

I.

kadangi mokymo programos turėtų prisidėti prie besimokančiųjų asmeninio vystymosi, įtraukiant į jas mokymą apie žmogaus teises ir Europos vertybes,

J.

kadangi švietimo ir mokymo sistemų kokybę, veiksmingumą ir prieinamumą piliečiams reikia laikyti svarbiausiais politiniais Europos lygmens tikslais,

K.

kadangi organizuojant švietimą ir mokymą visada turi būti atsižvelgiama į vietos ir regionų galimybes, ypatumus ir poreikius,

1.   teigiamai vertina minėtąjį 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą ir jame įvardijamą pažangą;

2.   pažymi, kad siekiant pagerinti bendrą Europos piliečių gyvenimo lygį veiksmai švietimo ir mokymo srityje turėtų būti nuosekliai remiami papildomomis socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonėmis;

3.   pabrėžia, kad reikia integruoti migrantus ir mažumas (ypač romus) ir stengtis visais lygmenimis į visas švietimo sritis įtraukti specialiųjų poreikių turinčias grupes (visų pirma moteris, neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus žmones); mano, kad papildomą paramą reikėtų teikti migrantams, o etninėms mažumoms ir romams turėtų padėti mokyti darbuotojai, priklausantys tai pačiai mažumai arba bent jau kalbantys jų gimtąja kalba;

4.   pabrėžia, koks svarbus švietimo ir mokymo srityje yra sportas ir kad būtina sportui suteikti ypatingą vaidmenį, pvz., stiprinti fizinį lavinimą ir sportą visais švietimo etapais: nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinio išsilavinimo, ir ragina į mokymo programas įtraukti mažiausiai tris savaitines fizinio lavinimo pamokas ir paremti mokyklas, kad jos galėtų kiek įmanoma dar padidinti šį numatytą minimalų pamokų skaičių;

5.   pabrėžia itin svarbų šeimos ir socialinės aplinkos vaidmenį kiekvienu švietimo ir mokymo aspektu;

6.   pažymi, kad išsilavinimas yra itin svarbus socialiniam ir asmeniniam moterų ir vyrų vystymuisi; todėl pabrėžia, kad svarbu gerinti švietimą ir mokymą siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę;

7.   apgailestauja, kad švietimo sistemos neskatina moterų rinktis studijų ir profesinio mokymo sričių, kuriose tradiciškai vyrauja vyrai, bet džiaugiasi priemonėmis, kuriomis skatinama lyčių lygybė, ir ragina valstybes nares pradėti taikyti programas, kurių tikslas – suteikti moterims kuo įvairesnį profesinį orientavimą ir vėlesnę pagalbą darbo rinkoje;

8.   pabrėžia, kad esamos moterų ir vyrų nelygios galimybės siekiant aukštos kokybės išsilavinimo ir mokymosi visą gyvenimą yra dar akivaizdesnės salose esančiuose regionuose ir regionuose, kurių nepalanki geografinė ir socialinė padėtis; todėl ragina stiprinti švietimo iniciatyvų populiarinimą vykdant regioninę politiką;

9.   pažymi, kad nuolat trūksta moterų kai kuriuose studijų srityse visais lygmenimis ir mokslinių tyrimų srityje; todėl skatina imtis konkrečių praktinių veiksmų siekiant ištaisyti susidariusią padėtį;

10.   pastebi, kad studentai, padarę studijų pertrauką, ypač jaunos mamos, gali būti diskriminuojami, ir ragina nustatyti lankstesnes sistemas, kad būtų lengviau tęsti studijas ar mokymą po vaiko gimimo ir suderinti studijas su darbu ir šeiminiu gyvenimu;

11.   pažymi, kad visur reikia tobulinti mokymo programas ir patį mokymą bei socialinę mokytojų apsaugą ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų kvalifikacijos kėlimui ir judumui užtikrinti;

12.   pabrėžia, kad reikėtų tvirtai skatinti išprusimą žiniasklaidos srityje ir žinias IRT srityje, ir rekomenduoja mokymą naudotis žiniasklaidos priemonėmis įtraukti į visų pakopų mokymo programas kaip neatsiejamą šių programų dalį, taip pat rengti mokytojams ir vyresnio amžiaus žmonėms mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis kursus;

13.   pažymi, kad būtina palengvinti perėjimą nuo vienos švietimo ir mokymo sistemos prie kitos ir nuo formalaus mokymosi sistemų prie neformalaus ir savaiminio mokymosi sistemų;

14.   ragina Tarybą stebėti praktinį Europos švietimo ir mokymosi politikos priemonių įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad valstybių narių vyriausybės šioje srityje turėtų skaidriai nusistatyti vidaus tikslus, priimti atitinkamus teisės aktus ir reikiamas priemones ir taip užtikrinti, kad būtų pasiekti Europos standartai, ypač užtikrinti, kad būtų įgyvendintos ES lygmeniu priimtos priemonės, pvz., pirmiau nurodyta rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, Europos kvalifikacijų sąranga ir „Europasas“ (13) priemonė;

Ikimokyklinis ugdymas

15.   pabrėžia, kad daugiau išteklių reikia skirti materialinėms auklėtojų darbo sąlygoms ir aprūpinimui patalpomis pagerinti, kad būtų užtikrinama geresnė ikimokyklinio ugdymo kokybė, ir daugiau lėšų reikia skirti investicijoms; kadangi visuotinė prieiga prie kokybiško ikimokyklinio ugdymo yra tinkamas būdas visiems vaikams, ypač vaikams iš socialiai nepalankioje padėtyje atsidūrusių arba mažumoms priklausančių šeimų, suteikti galimybę mokytis visą gyvenimą;

16.   primygtinai teigia, jog labai svarbu, kad vaikai išsiugdytų pagrindinius įgūdžius, išmoktų gimtosios kalbos arba jų gyvenamosios vietos šalies kalbos ir kuo anksčiau išmoktų skaityti ir rašyti;

17.   mano, kad šiuo ankstyvuoju etapu reikėtų pradėti mokytis ir antrosios kalbos, tačiau maži vaikai kalbų turėtų mokytis žaisdami ir jiems neturėtų būti daroma spaudimo;

18.   ragina visas valstybes nares padaryti ikimokyklinį ugdymą privalomą;

Pradinis ir vidurinis išsilavinimas

19.   pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti asmenims, galintiems pasitraukti iš švietimo sistemos vėliau; mano, kad siekiant mažinti pasitraukimo iš švietimo sistemos atvejų skaičių turėtų būti patvirtintos specialios programos ir priemonės ir kad, šiems atvejams esant neišvengiamiems ir jų nemažėjant, atitinkamus asmenis reikėtų remti ir suteikti jiems galimybes vėl integruotis į visuomenę ir pasirinkti jiems tinkamą mokymosi būdą;

20.   pabrėžia, kad pradinis ir vidurinis išsilavinimas turėtų suteikti vaikams galimybę išsiugdyti autonomišką, kūrybingą ir novatorišką mąstymą ir tapti kritiškai žiniasklaidos pateikiamą informaciją vertinančiais ir savo nuomonę turinčiais piliečiais;

21.   pabrėžia visų valstybių narių mokyklų programų, į kurias turėtų būti įtraukti kursai, kurie padėtų skatinti ir ugdyti vaikų kūrybiškumą ir novatorišką mąstymą, svarbą;

22.   mano, kad reikia nuolat atnaujinti mokymo programas ir jų turinį, nes tik taip jos tebebus aktualios, ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas verslumo gebėjimų ir savanoriškos veiklos svarbai siekiant skatinti asmeninį tobulėjimą, ir pabrėžia, kad visos valstybės narės turi skirti daugiau dėmesio ir lėšų mokytojų rengimui, jei norima pasiekti didesnės pažangos įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, numatytus darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“, ir Europos Sąjungoje skatinti mokymąsi visą gyvenimą;

23.   yra įsitikinęs, kad vaikai turėtų kuo anksčiau pradėti mokytis antrosios užsienio kalbos;

24.   ryžtingai skatina tai, kad užsienio kalbų būtų pradedama mokytis labai anksti ir kad kalbų pamokos būtų įtrauktos į pradinių mokyklų mokymo programas; pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą reikėtų skirti pakankamai lėšų įdarbinti ir apmokyti užsienio kalbų mokytojus;

25.   mano, kad pagrindiniai šio švietimo etapo tikslai turi būti asmeninių talentų, ypatingų gebėjimų ir natūralių mokinių gebėjimų ugdymas; atkreipia dėmesį į tai, kad šie gebėjimai gali būti vėlesnių galimybių dirbti ir įsidarbinti pagrindas;

26.   pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokiniams, neįgijusiems ar neįgyjantiems pagrindinių įgūdžių, taip pat itin gabiems mokiniams, kad jie galėtų kuo geriau lavinti neeilinius savo gebėjimus ir talentus;

27.   rekomenduoja valstybėms narėms iš esmės pagerinti akademinės ir profesinės mokytojų kvalifikacijos kokybę, jų mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

28.   ryžtingai pritaria, kad būtų skatinamas nuolatinis ir nuoseklus mokytojų profesinis tobulėjimas per visą karjerą; mano, kad visiems mokytojams turėtų būti nuolat sudaromos galimybės tobulinti ir atnaujinti savo įgūdžius, kvalifikaciją ir pedagogines žinias;

29.   siūlo į mokymo programas kuo skubiau įtraukti Sąjungos pilietybės kursą, kad nauja karta suvoktų Sąjungos vertybes žmogaus teisių, kultūrų įvairovės, tolerancijos, aplinkos apsaugos, klimato kaitos srityse;

Profesinis mokymas ir lavinimas

30.   pažymi, kad reikia didinti ir profesinio mokymo kokybę, ir jo patrauklumą;

31.   pažymi, kad profesinis mokymas turėtų būti geriau susietas su Europos ir valstybių narių ekonomika ir nuosekliau į ją integruotas, kad švietimo procesas būtų geriau pritaikytas prie darbo rinkos poreikių;

32.   primygtinai ragina iš esmės didinti mokinių ir mokytojų judumą (ne tik geografinį judumą, bet ir galimybes pereiti iš profesinio mokymo į aukštojo mokslo sistemą ir atvirkščiai);

Aukštasis mokslas

33.   mano, jog universitetų mokymo programas reikia modernizuoti, kad jos atitiktų dabartinius ir būsimus socialinius ir ekonominius poreikius;

34.   rekomenduoja aukštojo mokslo įstaigose visų pirma rengti tarpdalykines, t. y. keletą mokslo sričių apimančias, mokymo programas, kad būtų ruošiami specialistai, kurie sugebėtų spręsti itin kompleksiškas šių dienų problemas;

35.   pabrėžia, kad reikėtų didinti studentų ir mokinių susidomėjimą technologijų, gamtos mokslų ir aplinkos apsaugos studijų programomis ir dalykais;

36.   ragina valstybes nares realiai skatinti universitetų ir įmonių partnerystes, taip pat universitetų ir daugelio kitų valstybės, regioninio ir vietos lygmens suinteresuotųjų subjektų partnerystes;

37.   pažymi, kad reikia gerokai sustiprinti Europos aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą ir kad kvalifikacijas turi būti galima kuo lengviau perkelti;

38.   pažymi, kad reikia nuolat gerinti mokytojų ir dėstytojų darbą bei atnaujinti naudojamas mokymo programas, jų turinį ir dėstymo metodus;

39.   siūlo Europos naujovių ir mokslinių tyrimų institutą susieti su Bolonijos procesu ir į jį atsižvelgti reformuojant Europos aukštąjį mokslą;

40.   primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms didinti mokinių ir mokytojų judumą, įskaitant judumą tarp šalių ir galimybes pereiti iš vienos programos ar dalyko į kitą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia pirmiau nurodytos Europos mobilumo kokybės chartijos įgyvendinimo svarbą siekiant sukurti tikrą Europos erdvę, kurioje būtų sudaromos sąlygos mokytis ir kelti kvalifikaciją visą gyvenimą bei skatinamas ekonominis, socialinis bei regionų bendradarbiavimas;

Mokymasis visą gyvenimą

41.   mano, kad darbdaviai turėtų būti nuolat skatinami rengti savo darbuotojų švietimą ir mokymą, taip pat įvairiomis priemonėmis skatinami sudaryti žemos kvalifikacijos darbuotojams galimybes dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose;

42.   pažymi, kad labiausiai reikia atsižvelgti į ilgą laiką nedirbusių žmonių, kilusių iš socialiai nepalankioje padėtyje atsidūrusių šeimų, specialiųjų poreikių turinčių žmonių, iš perauklėjimo įstaigų išėjusių jaunuolių ir buvusių kalinių padėtį;

43.   pabrėžia, kad ypač moterys turėtų būti skatinamos naudotis profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis, taigi turi būti rengiamos ir remiamos moterims skirtos specialios mokymosi visą gyvenimą programos;

44.   pabrėžia, kad reikia ypač skatinti žemos kvalifikacijos ir pagyvenusius darbuotojus ir sudaryti jiems galimybes dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose;

45.   pabrėžia, kad rengiant suaugusiųjų švietimo ir mokymosi visą gyvenimo programas reikėtų ypatingą dėmesį skirti žmonėms, esantiems nepalankiose padėtyje darbo rinkoje, t. y. jaunimui, moterims, ypač gyvenančioms kaimo vietovėse, ir vyresnio amžiaus žmonėms;

46.   ragina atsižvelgti į tai, kad moterims ir vyrams skirtas mokymas vaikų auklėjimo klausimais yra nepaprastai svarbus puoselėjant žmonių gerovę, kovojant su skurdu ir siekiant socialinės sanglaudos; todėl pageidauja, kad įgyvendinant švietimo ir mokymo politiką būtų įdiegtos daugiadalykės mokymosi visą gyvenimą ir dėstytojų rengimo vaikų auklėjimo klausimais programos;

47.   pabrėžia, kad mokantis visą gyvenimą įgytos žinios ir kvalifikacija turėtų būti platesnės ir lengvai pripažįstamos, taigi mano, kad turi būti skatinama įgyvendinti pirmiau nurodytas Europos kvalifikacijų sąrangos ir „Europasas“ priemones, kuriomis siekiama propaguoti mokymąsi visą gyvenimą;

48.   mano, kad ir ES, ir valstybių narių institucijos turėtų daugiau lėšų skirti priemonėms, kuriomis visais mokymosi visą gyvenimą etapais skatinamas judumas;

49.   ragina pripažinti pirmiau nurodytos Europos mobilumo kokybės chartijos privalumus ir jais pasinaudoti; skatina valstybes nares įgyvendinti šią chartiją ir ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės ją įgyvendina;

50.   primygtinai reikalauja visiems šeimas turintiems studentams ir darbuotojams užtikrinti kuo daugiau socialinių paslaugų ir pagalbinės infrastruktūros (pvz., vaikų priežiūros) įstaigų;

51.   mano, kad į darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimą turėtų būti įtrauktos ir tinkamai vertinamos savanorių paslaugos;

52.   yra įsitikinęs, kad turėtų būti gerinamas skirtingų amžiaus grupių keitimasis nuomonėmis, abipusis mokymas ir mokymasis;

53.   pabrėžia, kad mokymosi visą gyvenimą programomis turi būti palankios verslininkystei sudarant piliečiams galimybes kurti MVĮ ir tenkinti visuomenės bei ekonomikos poreikius;

54.   atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant nurodytų tikslų turi būti pradėtos teikti mokymosi visą gyvenimą orientavimo paslaugos ir informacija visoms amžiaus grupėms;

*

* *

55.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL C 142, 2002 6 14, p. 1.

(2)  OL C 300, 2007 12 12, p. 1.

(3)  OL L 327, 2006 11 24, p. 45.

(4)  OL C 290, 2007 12 4, p. 1.

(5)  OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(6)  OL L 64, 2006 3 4, p. 60.

(7)  OL L 394, 2006 12 30, p. 8.

(8)  OL C 282 E, 2008 11 6, p. 131.

(9)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(10)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0013.

(11)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0423.

(12)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0422.

(13)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).


Top