52008DC0884

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 22.12.2008

KOM(2008) 884 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Pašto direktyvos taikymas (Direktyva 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/39/EB) {SEK(2008) 3076}

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Pašto direktyvos taikymas (Direktyva 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/39/EB)

1. Šios ataskaitos pagrindas ir tikslas

ES pašto paslaugų Bendrijos sistema išdėstyta Direktyvoje 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/39/EB (toliau – Pašto direktyva)[1]. Pašto direktyvos 23 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija „kas dvejus metus“ pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai Pašto direktyvos taikymo ataskaitą. Straipsnyje taip pat reikalaujama, kad ataskaitoje būtų „atitinkama informacija“ apie pokyčius rinkoje, susijusius su technologiniais, socialiniais, užimtumo ir paslaugų kokybės aspektais.

Reguliari rinkos stebėsena ir atskaitomybė – svarbus pašto vidaus rinkos įgyvendinimo elementas, nes padeda laiku nustatyti trūkumus ir problemas, o prireikus – imtis tinkamų (teisinių) veiksmų ir ištaisomųjų priemonių. Rinkos stebėsena padeda toliau skaidriai vykdyti ES pašto reformą ir nustatyti, ar gaunami norimi reformos rezultatai ir nauda. Verta priminti, kad ankstesnės taikymo ataskaitos atliko svarbų vaidmenį Direktyvos 2008/6/EB rengimo ir priėmimo procese.

Pirmąją taikymo ataskaitą Komisija pateikė 2002 m. lapkričio mėn.[2], antrąją – 2005 m. kovo mėn.[3], o trečiąją – 2006 m. spalio mėn.[4]. Kaip ir ankstesnėse taikymo ataskaitose, šioje ataskaitoje išsamiai įvertinamas bendras Pašto direktyvos perkėlimas į valstybių narių nacionalinę teisę, įskaitant pagrindinių Pašto direktyvos elementų taikymą, reguliavimo pokyčius ir išsamiai aptariamas rinkos tendencijas (ekonominius, technologinius, socialinius, užimtumo ir paslaugų kokybės aspektus). Šioje ataskaitoje apibūdinami pagrindiniai pokyčiai, įvykę nuo paskutinės, 2006 m. spalio mėn. patvirtintos, taikymo ataskaitos, ir aptariamas 2006–2008 m. ataskaitinis laikotarpis.

Ataskaita pateikiama kartu su Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame išdėstyta išsamesnė informacija apie reguliavimo ir rinkos raidą. Komisijos Pašto direktyvos taikymo ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui glaustai apibendrinamos Komisijos tarnybų darbinio dokumento išvados. Ataskaitoje ir Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikta išsami analizė remiasi neseniai ECORYS atliktu pagrindinių pokyčių pašto sektoriuje (2006–2008 m.) tyrimu[5].

Šis ataskaitinis laikotarpis ES pašto sektoriui yra ypač svarbus, nes per trumpą šioje ataskaitoje apžvelgiamą laikotarpį įvyko nemažai reikšmingų įvykių. Pirma, 2008 m. sausio 1 d. Vokietija liberalizavo savo pašto rinką, kuri yra pati didžiausia nacionalinė pašto rinka Europos Sąjungoje. Antra, dabar jau galima įvertinti visišką rinkos atvėrimą Jungtinėje Karalystėje, kuris įvyko 2006 m. sausio 1 d. (tokį vertinimą faktiškai jau atlieka nepriklausomi JK ekspertai). Trečia, jau galima įvertinti poveikį, kurį turėjo rezervuotųjų pašto siuntų svorio ribos sumažinimas visoje Europos Sąjungoje iki 50 g nuo 2006 m. sausio 1 d., t. y. paskutinį tarpinį žingsnį link visiško rinkos atvėrimo.

Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad 2008 m. vasario mėn. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė Direktyvą 2008/6/EB, dar kartą iš dalies keičiančią Pašto direktyvą (toliau – Trečioji pašto direktyva)[6]. Trečiojoje pašto direktyvoje numatyta, kad dauguma valstybių narių privalo visiškai atverti rinką iki 2010 m. gruodžio 31 d. (faktiškai 95 % ES pašto rinkų dydžio), o likusios valstybės narės tai turi padaryti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi, Trečioji pašto direktyva – tai teisinis pašto paslaugų vidaus rinkos kūrimo pagrindas. Šis svarbus didele balsų dauguma priimtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas ne tik užbaigia šios ataskaitos ataskaitinį laikotarpį, bet ir suteikia esminę jo perspektyvą. Tačiau kuklesnė šios ataskaitos apimtis ir kuklesnis tikslas – pateikti informaciją apie dabartinės Pašto direktyvos taikymą ataskaitiniu laikotarpiu, o ne numatyti Trečiosios pašto direktyvos perspektyvas, nes tam prireiktų didžiulių visų suinteresuotųjų šalių pastangų. Vis dėlto, jei tikslinga, ataskaitoje bus pateikta ir perspektyva, ir tendencijos.

2. Pašto paslaugų svarba ir jų kintantis vaidmuo

Pašto paslaugos yra svarbus ES ekonomikos sektorius. 2004 m. teikiant pašto paslaugas Europos Sąjungoje gauta apie 90 mlrd. EUR pajamų, arba apytikriai 1 % ES BVP[7]. Pašto paslaugų sektorius yra taip pat svarbus darbdavys: 2006 m. pas pašto operatorius tiesiogiai dirbo apie 1,6 milijono žmonių[8].

Pašto paslaugos – tai ryšių, reklamos ir transporto kryžkelė ir kartu su kitomis transporto, logistikos ir ryšių paslaugomis jos sudaro vieną iš pagrindinių ES pramonės šakų. Be to, pašto paslaugos teikia ir socialinę naudą, kurios neįmanoma kiekybiškai įvertinti ekonomikos požiūriu. Tai svarbi priemonė, kuria naudodamiesi žmonės gali tarpusavyje bendrauti ir gauti informaciją. Pašto paslaugos laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.

Pašto sektorius sparčiai vystosi. Naujojo tūkstantmečio pirmojo dešimtmečio pabaigoje pašto operatoriai susiduria su aršia elektroninių ryšių priemonių konkurencija. Tai verčia juos gerinti našumą ir keisti savo verslą taip, kad galėtų geriau tenkinti klientų poreikius. Be to, vis labiau atveriant pašto paslaugų rinkas, rinkoje įsitvirtinę pašto operatoriai susiduria su vis didesne naujų rinkos dalyvių konkurencija. Reaguodami į šiuos pokyčius, pašto operatoriai labai padidino veiklos našumą, pertvarkydami ją taip, kad galėtų geriau kontroliuoti sąnaudas ir paslaugų kokybę. Pašto tvarkymo procesų pertvarką skatina nauji produktai ir idėjos, o savo ruožtu ji ir pati dažnai skatina naujų produktų ir naujų idėjų atsiradimą.

Fizinius pašto produktus vis dažniau papildo pristatymas įvairiais kanalais ir konkrečiam klientui specialiai pritaikyti sprendimai. Vienas iš tokių pavyzdžių – hibridinės pašto paslaugos, kurias dabar teikia dauguma pašto operatorių. Kai kurie pašto operatoriai siekia dar daugiau ir net įsiterpia į gretimas rinkas, kurdami savo klientams IT paslaugas. Naujos, pridėtinę vertę turinčios paslaugos kuriamos reaguojant į grėsmę, kad fizines pašto paslaugas gali pakeisti elektroninės paslaugos, ir išnaudojant galimybes, kurios atsiranda, vystantis technologijoms.

Pašto paslaugos – esminis ES bendrosios rinkos politikos elementas, ir jos įtrauktos į Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją (kuri iš esmės atnaujinta 2005 m.)[9]. Komisijos komunikate dėl bendrosios rinkos XXI a. Europai[10] pabrėžiama, kad iniciatyvos, jeigu jos visiškai įgyvendintos, tinklų pramonės šakose, pavyzdžiui, pašto paslaugų srityje, jau duoda rezultatų. Tačiau galima padaryti dar daugiau. Plačiai sutariama, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugas visų pirma pašto sektoriuje ir kitose liberalizuotose tinklų pramonės šakose geriausiai galima užtikrinti konkurencingoje rinkoje ir plėtojant Europos bendrąją rinką.

3. Pašto direktyvos taikymas ir reguliavimo raida

Pašto įstatymais ir kitais teisės aktais Direktyvą 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/39/EB, yra perkėlusios visos valstybės narės. Dabar abi direktyvas yra perkėlusi ir Estija, kurioje 2006 m. taikymo ataskaitoje apibūdintos padėties metu direktyvų perkėlimo procesas dar tik vyko.

Tačiau formalus perkėlimas į nacionalinę teisę – tai tik pirmas žingsnis siekiant visiškai įgyvendinti Bendrijos sistemą. Praktiškai įgyvendinti Pašto direktyvos nuostatas svarbu, tačiau lygiai taip pat svarbu, kokį poveikį tas įgyvendinimas daro pašto paslaugų teikėjams ir visam sektoriui.

Ataskaitiniu laikotarpiu įvyko šie pagrindiniai reguliavimo pokyčiai:

- Vokietija nuo 2008 m. sausio 1 d. visiškai atvėrė savo pašto rinką. Taigi, šiuo metu rezervuotąsias paslaugas iki Pašto direktyvoje numatyto termino yra panaikinusios keturios valstybės narės (Vokietija, Suomija, Švedija ir JK). Vokietijos pašto rinkos liberalizavimas sutapo su įstatymais numatyto minimalaus atlyginimo dydžio taikymo Vokietijos pašto sektoriuje pradžia. ECORYS tyrimo duomenimis, šis minimalus atlyginimo dydis yra kur kas didesnis už atlyginimus, kuriuos šiuo metu moka alternatyvūs pašto operatoriai, ir jo įvedimas gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai.

- Tačiau tolesnis rinkos atvėrimas konkurencijai šiek tiek sulėtėjo. Nyderlandai, anksčiau numatę visiškai atverti rinką, dabar rinkos liberalizavimą atidėjo ir nenustatė jokios konkrečios visiško jos atvėrimo datos. Tokį neapibrėžtą atidėjimą Nyderlandų vyriausybė aiškina keletu argumentų: rinkoje įsitvirtinusio Olandijos pašto operatoriaus pagrindinių konkurentų darbo sąlygos, nevienodos veiklos sąlygos dėl rinkoje įsitvirtinusiems pašto operatoriams taikomų PVM išimčių[11] Vokietijoje bei JK ir minimalaus atlyginimo dydžio įvedimas Vokietijos pašto sektoriuje, dėl kurio didėja naujų pašto rinkos dalyvių sąnaudos. Nors šie argumentai yra galbūt įtikinami politiniu požiūriu, vertinant juos teisiniu požiūriu, būtina atsižvelgti į tai, ar jie atitinka galiojantį acquis ir ypač Pašto direktyvos 7 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali ir toliau rezervuoti paslaugas universaliųjų paslaugų teikėjui (-jams) tik tiek, kiek būtina universaliųjų paslaugų teikimui užtikrinti. Taigi, ši nuostata nesiremia nei operatorių padėtimi, nei kitais nacionaliniuose įstatymuose ar tikrovėje esamais elementais.

- Pašto sektoriaus konkurencijos plėtroje dabar pastebima tendencija konkurentams leisti (privalomai arba derybomis sutartu pagrindu) naudotis pristatymo tinklu. Daugumoje valstybių narių rinkoje įsitvirtinęs pašto operatorius tokią prieigą privalo suteikti atitinkamomis sąlygomis, kurios pirmiausia nustatomos derybomis, o jei jomis tikslas nepasiekiamas, tokias sąlygas gali (arba privalo) nustatyti nacionalinė reguliavimo institucija.

- Teisinių kliūčių patekti į rinką mažinimo ir vienodų sąlygų užtikrinimo pažanga yra gana įvairi. Nepaisant 2003 m. Komisijos pasiūlyto 6-osios PVM direktyvos[12] atitinkamo pakeitimo[13], PVM išimtys pašto paslaugoms ir toliau iškraipo konkurenciją. Kai kuriose valstybėse narėse svarbiausias klausimas vis dar yra galimybė konkuruojantiems pašto paslaugų tiekėjams naudotis pašto dėžutėmis. Įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas apibrėžimas ir jo finansavimas ateityje pašto operatoriams taip pat gali kelti neaiškumų, ypač jei direktyvos įgyvendinimo nacionaliniuose teisės aktuose nėra aiškaus teisinio pagrindo (pvz., dėl įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas apimties). Leidimų ir licencijų išdavimo tvarka ir sąlygos ne visuomet prisideda prie konkurencijos plėtros. Kai kuriais atvejais leidimo ar licencijos išdavimui keliamas sąlygas galima laikyti pernelyg didelėmis, pavyzdžiui, Suomijoje, norėdamas gauti licenciją, pašto operatorius privalo teikti visą universaliąją paslaugą arba mokėti specialų mokestį, kuris gali siekti nuo 5 iki 20 % jo metinės apyvartos. Tokia licencijų išdavimo tvarka Suomijoje veiksmingai užkirto kelią adresuoto pašto pristatymo konkurencijai.

Šiai ataskaitai tinka ir kitos 2006 m. taikymo ataskaitoje pateiktos pastabos bei išvados.

Universaliųjų paslaugų teikėjų sąnaudų apskaita ir jų skaidrumo lygis įvairiose valstybėse narėse vis dar yra labai skirtingas, todėl labai nenuoseklus. Pagrindiniai Pašto direktyvos 14 straipsnio reikalavimai (turėti atskiras sąskaitas kiekvienai rezervuotajai paslaugai ir nerezervuotosioms paslaugoms) yra vykdomi. Tačiau nevisiškai aišku, ar vykdomi 12 straipsnio reikalavimai, ypač ar užtikrinama, kad kiekvienos paslaugos, sudarančios universaliųjų paslaugų dalį, tarifai būtų siejami su sąnaudomis.

Bendrijos teisės aktų leidėjas yra patvirtinęs, kad gerai funkcionuojančios nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) – esminė pašto paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Nors visos valstybės narės yra įsteigusios formaliai nepriklausomas NRI, galima pastebėti, kad nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimai, ištekliai ir galios įvairiose valstybėse narėse yra skirtingi, todėl pagrįstai abejojama, ar visos NRI turi pakankamai galimybių (veiksmingai) atlikti savo užduotis.

4. Rinkos tendencijos

2004–2006 m. adresuoto pašto kiekis pašto rinkoje ir toliau augo[14]. Kiekio didėjimas naujosiose valstybėse narėse, kurios į ES įstojo 2004 m. ir 2007 m., buvo ryškesnis negu senosiose valstybėse narėse. 2004–2006 m. laikotarpiu pašto kiekis naujosiose valstybėse narėse vidutiniškai išaugo 6,5 %, palyginti su vidutiniu 1,5 % padidėjimu kitose penkiolikoje valstybių narių. Pašto rinka toliau vystosi į vienkrypčio skirstymo rinką, nes verslo pašto siuntos sudaro vidutiniškai 85 % visų pašto siuntų.

Tikimasi, kad, paslaugų kokybei gerėjant, silpniau išplėtotos valstybių narių pašto rinkos gerokai išaugs, nes jos turi ypač didelį tiesioginių pašto siuntų augimo potencialą. Valstybėse narėse, kurių pašto rinkos brandžios, padėtis kitokia. Kai kuriose iš jų dar gali būti tam tikras augimas, bet kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose, pastaraisiais metais jau pastebimas adresuotų pašto siuntų kiekio mažėjimas.

Laiškų rinkoje konkurencija jau randasi, bet kol kas ji vystosi lėtai, ir tikrai prasmingos konkurencijos dar teks palaukti. Nors konkurentų turimos rinkos dalys didėja, jos vis dar gana mažos netgi valstybėse narėse, kurios yra visiškai liberalizavusios savo pašto rinkas. Konkurencija visoje pašto paslaugų grandinėje nuo siuntėjo iki gavėjo yra didesnė nei vidutinė Ispanijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. 2007 m. šiose valstybėse narėse konkurentams apytikriai priklausė: 8 % rinkos Ispanijoje, 9 % Švedijoje, 10 % Vokietijoje ir 14 % Nyderlanduose. Tarp naujųjų valstybių narių konkurencijos visoje paslaugų grandinėje augimą galima pastebėti Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje ir Rumunijoje. Daugumoje kitų valstybių narių konkurentams priklausančios rinkos dalys su mažomis išimtimis paprastai nesiekia 2 %.

Jungtinėje Karalystėje, kuri visiškai liberalizavo savo pašto rinką 2006 m., konkurencija visoje paslaugų grandinėje ir toliau lieka menka, bet siuntų surinkimo ir rūšiavimo rinkoje konkurencija išsivystė, ir konkurentams dabar priklauso apie 20 % visų adresuotų pašto siuntų kiekio. Jungtinės Karalystės nacionalinė reguliavimo institucija Postcomm ypač aktyviai imasi priemonių, siekdama naujiems rinkos dalyviams užtikrinti prieigą ir sukurti licencijavimo tvarką. Kai kurie prieigos tvarkos ir reguliavimo aspektai Jungtinėje Karalystėje prisidėjo prie konkurencijos išsivystymo prieigos srityje, bet nepaskatino konkurencijos visoje paslaugų grandinėje.

Atrodo, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. rezervuotųjų siuntų svorio mažinimas nuo 100 iki 50 g, dėl kurio papildomai buvo atverta 7 % adresuoto pašto rinkos, konkurencijos didinimui padarė nedidelį poveikį, nes taip atverta tik maža pašto rinkos dalis (vertinant pagal kiekį). Atskirų adresuoto pašto rinkos dalių atvėrimas kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, tiesioginių siuntų liberalizavimas Nyderlanduose, vadinamoji licencija D Vokietijoje (iki visiško rinkos atvėrimo leidžianti konkurentams teikti vertingesnes paslaugas, siuntas pristatant kitą dieną ) ir hibridinio pašto liberalizavimas Bulgarijoje, konkurencijos vystymui buvo svarbesnis, nes konkurentams atvėrė didesnę rinkos dalį.

Visuotinai lėtą konkurencijos vystymąsi galima paaiškinti teisinėmis kliūtimis, t. y. tuo, kad daugumoje valstybių narių rezervuotosios paslaugos vis dar taikomos didesnei pašto kiekio daliai. Kadangi pašto veikloje svarbi masto ekonomija, naujiems rinkos dalyviams pasiekti pakankamą lygį, kad ir jie galėtų pasinaudoti masto ekonomija ir veiksmingai konkuruotų pašto rinkoje, trukdo paslaugų rezervavimas rinkoje įsitvirtinusiems pašto operatoriams.

Be rezervuotųjų paslaugų ir jau minėtų teisinių kliūčių, tokių kaip PVM išimtys pašto paslaugoms, kai kuriose valstybėse narėse galimybių suteikimas naudotis pašto dėžutėmis ar kitais pašto infrastruktūros elementais ir leidimų bei licencijų išdavimo tvarka, gali būti ir strateginių kliūčių, trukdančių konkurencijos vystymui. Strateginės kliūtys pirmiausia gali atsirasti dėl rinkoje dominuojančio pašto paslaugų teikėjo (tariamo) piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, išimtinių sutarčių, diskriminacinių kainų, lojalumo premijų ir paslaugų siejimo bei jungimo į paketus praktikos.

5. Pašto direktyvos poveikis rinkai

ES pašto reforma, prasidėjusi 1992 m. paskelbus Žaliąją knygą dėl bendrosios pašto paslaugų rinkos plėtros, padarė labai reikšmingą poveikį pašto paslaugoms ir pašto sektoriui. Priėmus Pašto direktyvą ir ją taikant valstybėse narėse pagerėjo paslaugų kokybė ir užtikrintas universaliųjų paslaugų prieinamumas visiems klientams. Aukštos kokybės įperkamos universaliosios paslaugos teikiamos visoje Europos Sąjungoje ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę su nedidelėmis išimtimis dėl geografinių sąlygų.

Dėl Pašto direktyvos reguliuojamojo poveikio rinkai bei laipsniško rinkos atvėrimo konkurencija atsiranda ir vystosi laiškų rinkoje. Nuo 2004 m. iki 2007 m. kai kuriose valstybėse narėse konkurentams priklausanti adresuoto pašto rinkos dalis labai padidėjo. Rinkos atvėrimas ir atsiradusi konkurencija – pagrindinės naujų darbo vietų kūrimo ir geresnių paslaugų vartotojams užtikrinimo priemonės. Tačiau prasmingos konkurencijos vis dar tenka laukti, ir būtina veiksmingai imtis priemonių dėl nustatytų (arba atsirandančių) kliūčių patekti į rinką.

Ataskaitiniu laikotarpiu rinkoje įsitvirtinę pašto operatoriai, skatinami laipsniško Pašto direktyvoje numatyto rinkos atvėrimo ir konkurencijos iššūkių, toliau modernizavo veiklą ir ėmėsi didelių pertvarkymo pastangų našumui padidinti. Pašto operatorių teikiamos paslaugos vis labiau yra orientuotos į rinką ir klientus.

Apskritai ataskaitiniu laikotarpiu paslaugų kokybė (vertinant pagal pristatymo laiką) buvo aukšto lygio ir gerokai viršijo Pašto direktyvoje nustatytus tikslus: ES viduje 85 % pašto siuntų iš kitų valstybių narių pristatyti per tris dienas, o 97 % – per penkias dienas. 2007 m. pašto siuntų iš kitų valstybių narių ES viduje per tris dienas pristatyta 94 %; rezultatas faktiškai nepakito nuo 2006 m.

6. Išvados

Ataskaitiniu laikotarpiu pašto rinka ir toliau buvo laipsniškai atveriama, o Vokietija savo pašto rinką visiškai liberalizavo. Konkurencija toliau vystėsi. Tačiau atsirandanti verslui bei vartotojams naudinga konkurencija vystosi lėčiau, nei tikėtasi. Viena vertus, taip yra dėl to, kad vis dar didelė pašto rinkos dalis yra rezervuojama rinkoje įsitvirtinusiems pašto operatoriams. Trečiosios pašto direktyvos priėmimą reikia vertinti kaip ryžtingą žingsnį šioje srityje, nes joje numatyta panaikinti paskutinius teisėtus monopolius, ir tuo suteikiama unikali galimybė pašto sektoriui ir visai ekonomikai. Dėl atsirandančios konkurencijos rinką atvėrusiose valstybėse narėse gerėja pašto paslaugų kokybė ir jos vis labiau orientuojamos į klientus.

Bet, be rezervuotųjų paslaugų, lieka ir kitų (teisinių ir strateginių) kliūčių patekti į rinką. Norint, kad vidaus rinka, kurioje teikiamos tvarios ir našios pašto paslaugos, taptų realybe, reikia veiksmingai spręsti šių rinkos kliūčių klausimą ir jas šalinti. Tai – bendra Komisijos, valstybių narių ir visų suinteresuotųjų šalių atsakomybė. Ypač svarbu, kad visose valstybėse narėse pradėtų veikti veiksminga reguliavimo sistema ir kad nacionaliniais pašto teisės aktais nebūtų trukdoma konkurencijos atsiradimui ir jos teigiamam poveikiui klientų poreikių tenkinimui.

Čia svarbu prisiminti, kad 2003 m. Komisija Tarybai pateikė pasiūlymą panaikinti PVM išimtį pašto paslaugoms ir numatyti visų pašto paslaugų teikėjų apmokestinimą. Tačiau Taryba negalėjo susitarti dėl šio pasiūlymo, ir jis nesvarstomas nuo 2004 m. Priimti šį pasiūlymą dabar yra dar svarbiau, nes Trečiojoje pašto direktyvoje numatyta konkreti nacionalinių pašto rinkų liberalizavimo data. Galbūt verta pridurti, kad dėl PVM išimčių pašto paslaugoms apimties laukiama ETT prejudicinio sprendimo (Byla C-357/07).

Nustatyta, kad NRI atlieka esminį vaidmenį, siekiant sukurti vidaus rinką su daugeliu operatorių. Pagrindiniai, be visų kitų, NRI iššūkiai ateityje – užtikrinti sąveiką rinkoje, kurioje yra daug operatorių, imtis priemonių dėl strateginių kliūčių patekti į rinką ir užtikrinti, kad tarifai būtų geriau suderinti su sąnaudomis. Kad NRI galėtų sėkmingai atlikti savo užduotis, daugumoje valstybių narių būtina didinti NRI darbuotojų kompetenciją ir skaičių. Tai taip pat pabrėžiama Direktyvoje 2008/6/EB.

Visiškai aišku, kam ateityje pašto sektoriuje reikės skirti pagrindinį dėmesį. Nebus galima rūpintis vien tik Trečiosios pašto direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę. Labai svarbu – stebėti rinką ir kritiškai vertinti dabartinės Pašto direktyvos taikymą. Valstybės narės, ypač jų NRI, privalo skirti reikiamą dėmesį veiksmingam Trečiosios pašto direktyvos perkėlimui, bet tuo pat metu jos turi užtikrinti veiksmingą reguliavimą pagal dabar taikomą Pašto direktyvą. Kadangi vietoj kelių teisinių sistemų bus pradėta taikyti vieną, ateinantis etapas turės lemiamą reikšmę.

Remdamasi Bendrijos teisės aktų leidėjo įsipareigojimais ir prievolėmis, Komisija aktyviai dalyvaus šiuose procesuose, sudarydama valstybėms narėms galimybę nustatyti gerąją reguliavimo patirtį, ir toliau aktyviai bei skaidriai stebės rinką, siekdama užtikrinti ES pašto reformos tikslus.

[1] 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, OL L 15, 1998 1 21, p. 14; 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai, OL L 176, 2002 7 5, p. 21.

[2] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Pašto direktyvos (97/67/EB) taikymo, COM (2002) 632 galutinis.

[3] Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Pašto direktyvos (Direktyvos 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/39/EB) taikymo, COM (2005) 102 galutinis ir SEC (2005) 388.

[4] Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Pašto direktyvos taikymo (Direktyvos 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/39/EB), COM (2006) 595 galutinis ir SEC (2006) 1293.

[5] Tyrimas bus paskelbtas tinklalapyjehttp://ec.europa.eu/internal_market/post/studies_en.htm.

[6] 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB, siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo, OL L 52, 2008 2 27, p. 3.

[7] „Main developments in the European postal sector (2004-2006)“ (liet. „Pagrindiniai pokyčiai Europos pašto sektoriuje (2004–2006 m.)“), WIK-Consult, 2006 m. gegužė.

[8] „Main developments in the European postal sector (2006-2008)“ (liet. „Pagrindiniai pokyčiai Europos pašto sektoriuje (2006–2008 m.)“), ECORYS, 2008 m.

[9] Pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Briuselio Europos Vadovų Taryba, 2005 m. kovo 22–23 d.

[10] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Bendroji rinka XXI a. Europai, COM(2007) 724 galutinis:http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/com/2007/com2007_0724en01.pdf.

[11] Daugiau informacijos apie PVM išimčių klausimą pateikiama toliau ir Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.5.3 punkte.

[12] 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, OL 1977 L 145, p. 1, kurią nuo 2007 m. sausio 1 d. pakeitė 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, OL L 347, 2006 12 11, p. 1. Pastaroji direktyva faktiškai yra 1977 m. Šeštoji Tarybos direktyva, išdėstyta nauja redakcija su visais vėlesniais pakeitimais.

[13] Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 77/388/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio pašto sektoriaus teikiamoms paslaugoms, pasiūlymas, COM(2003) 234 galutinis, su pakeitimais, padarytais COM (2004) 468 galutinis.

[14] Paskutiniais turimais duomenimis, ECORYS, 2008 m.