52008DC0740

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.11.2008

KOM(2008) 740 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir Rusijos santykių peržiūra

{SEK(2008) 2786}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir Rusijos santykių peržiūra

Per 2008 m. rugsėjo 1 d. neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį Taryba ir Komisija buvo paprašytos atidžiai ir nuodugniai išnagrinėti įvairius ES ir Rusijos santykių aspektus. Ši peržiūra atliekama rengiantis 2008 m. lapkričio 14 d. įvyksiančiam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui ir bus aptarta lapkričio 10–11 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje, atsižvelgiant į šios Tarybos spalio 13–14 d. priimtą Gruzijos ir Rusijos konflikto raidos įvertinimą.

Tokie svarstymai pradėti dėl tam tikrų ES ir Rusijos santykius neigiamai paveikusių įvykių: nepateisinama, kad panaudojant jėgą buvo pažeistas Gruzijos teritorinis vientisumas ir kad Rusija vienašališkai pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, be to, nerimą kelia Rusijos neseniai aiškiai išreikšti užsienio politikos principai, įskaitant įtakos zonų atkūrimą.

ES gali vertinti savo santykius su Rusija su tam tikru pasitikėjimu. Ekonomiškai ES Rusijai labai reikalinga. ES yra svarbi Rusijos žaliavų, ypač energijos, eksporto rinka, be to, Rusija norėtų pagerinti prekybos branduolinėmis medžiagomis sąlygas. Kilus dabartinei finansinei krizei paaiškėjo, kad Rusijai būtina modernizuoti ir diversifikuoti savo ekonomiką. Tam tinkamiausia partnerė yra ES, kuriai, beje, priklauso didžioji dalis užsienio investicijų Rusijoje. Rusija nori bendradarbiauti su ES dėl savų sumetimų, pavyzdžiui, kad būtų panaikintas vizų režimas arba kad ji galėtų dalyvauti EB mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrojoje programoje.

Dėl minėtųjų priežasčių šia peržiūra siekiama atsižvelgti į sudėtingą panašių ir bendrų interesų tinklą, kuriuo pagrįsti ES ir Rusijos santykiai, ir tiksliai įvertinti, kokios naudos iš šių santykių tikisi pati ES. Šių interesų patenkinimo ir plėtimo galimybės neseniai sustiprintos nutarus pradėti derybas dėl susitarimo, pakeisiančio Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), ir, kai bus įvykdytos visos tam būtinos sąlygos, derybas dėl Laisvosios prekybos susitarimo.

Pridedamame darbiniame dokumente aptariama kelerių praėjusių metų ES ir Rusijos partnerystės raida bei mūsų ateities galimybės ir uždaviniai.

ES ir Rusijos santykiai grindžiami nuo 1997 m. galiojančiu Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu (PBS), kuris 2005 m. papildytas keturiomis bendromis erdvėmis. Tai leido sukurti iš esmės gerai veikiančią, ypač politiniu lygmeniu Bendradarbiavimo taryboje (dabar – Nuolatinės partnerystės taryboje užsienio reikalų ministrų lygmeniu), institucijų struktūrą.

Glausta ES ir Rusijos santykių peržiūra

ES ir Rusijos tarpusavio prekyba ir investicijos yra didelio masto ir toliau auga, tad abiem pusėms svarbu, kad ši tendencija nesikeistų. Rusija yra trečia pagal svarbą mūsų prekybos partnerė, o mūsų prekybos mastas kasmet padidėja beveik 20 %. Labai svarbus veiksnys yra energetika, tačiau itin sparčiai plečiasi ir paslaugų sritis. Dėl ilgalaikio spartaus ekonominio augimo ir atsirandančios vidurinės klasės Rusija yra svarbi, vis didėjanti ir galimybių ES įmonėms teikianti rinka prie pat ES sienų. ES yra didžiausia investuotoja Rusijoje – jos investicijos sudaro 80 % visų užsienio investicijų, todėl mums labai svarbu, kad Rusijos ekonomika ir toliau vystytųsi, be to, turint omenyje Rusijos ekonomikos diversifikacijos ir modernizacijos būtinybę, tai reikštų dar didesnį Europos investicijų poreikį ateityje. Kita vertus, tai priklausys nuo to, ar Rusija sugebės užtikrinti, kad bus laikomasi teisinės valstybės, pagrįstos tikrai nepriklausoma ir sutarčių vykdymą galinčia garantuoti teismų sistema, principų. Didelė Rusijos užsienio valiutos atsargų dalis laikoma eurais, todėl Rusija yra vieno didžiausių pasaulyje turtų eurais savininkė. Rusija taip pat patyrė pasaulinės finansinės krizės poveikį, tad atsižvelgiant į mūsų ekonominę tarpusavio priklausomybę dėl vykstančių pokyčių svarbu išlaikyti ES dialogą su Rusija.

Dėl minėtųjų priežasčių ES tvirtai remia Rusijos siekį įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją. Ryškėjantys vis didesnio protekcionizmo ženklai žemės ūkio ir gamtinių išteklių sektoriuose – dar viena iš priežasčių, kodėl siekiama, kad Rusija būtų kuo greičiau priimta į PPO nustačius priimtinas komercines sąlygas. Reikia kuo skubiau baigti tam tikrus užsitęsusius prekybinius ginčus, pavyzdžiui, dėl Rusijos medienos eksporto apribojimų, kad dar labiau nepablogėtų ir taip sudėtingos prekybos sąlygos.

Nepaisant labai išaugusios ES ir Rusijos tarpusavio prekybos bei investicijų ir daugybės bendroje ekonominėje erdvėje vykstančių sektorių dialogų, kai kuriose srityse yra sunkumų, pavyzdžiui, sudėtingos skrydžiams per Sibiro teritoriją taikomos muitų procedūros ir nenuoseklus Rusijos tarptautinių sanitarijos ir fitosanitarijos standartų įgyvendinimas.

Esminis santykių aspektas – ES ir Rusijos tarpusavio priklausomybė energetikos sektoriuje. ES valstybės narės yra didžiausios energetikos produktų pirkėjos, ir tikėtina, jog artimiausiu metu bei vidutinės trukmės laikotarpiu padėtis nesikeis. ES ir Rusijos santykiai pagrįsti tarpusavio, o ne vienpuse priklausomybe. Eksportas į ES didžiąja dalimi lėmė Rusijos augimo tempą. Vis dėlto ES ir Rusija energetinį saugumą ir abipusį rinkos prieinamumą supranta skirtingai. Nors Rusija buvo patikima energetikos produktų tiekėja, ginčai su tranzito valstybėmis bei, palyginti su didėjančia paklausa, nepakankamai greitai didėjančios investicijos kelia nerimą dėl tiekimo ateityje. Dar reikia labai daug dirbti, kad būtų sukurta tikra energetikos srities partnerystė, pagrįsta Europos energetikos chartija ir ypač skaidrumo, abipusiškumo ir nediskriminavimo principais. Dabar bendradarbiaujama remiantis dialogu energetikos srityje, į kurį įtraukti tokie didelio masto klausimai kaip energijos vartojimo scenarijai ir strategijos, rinkos plėtra bei energijos vartojimo efektyvumas. Toliau būtų galima tobulinti svarbias priemones, kaip antai energetikos išankstinio įspėjimo mechanizmą.

Politinis dialogas bendros išorės saugumo erdvės klausimais vyksta dažnai ir įvairiais lygmenimis. Siekdama suvienodinti abiejų pusių požiūrį ir nustatyti bendrus metodus, ES bendradarbiauja su Rusija dėl Irano, Artimųjų Rytų, Afganistano, Balkanų ir kitų šalių ir dalyvauja tokiose tarptautinėse organizacijose kaip JT ir ESBO. Bendradarbiavimas siekiant Artimųjų Rytų taikos ir ginklų neplatinimo Irane buvo naudingas. Tiek ES, tiek Rusijai svarbu, kad nebūtų platinami masinio naikinimo ginklai. Neseniai Rusija prisidėjo prie ES ESGP misijos Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje. Pozicijos dėl Kosovo ir bendros kaimynystės vis dar skiriasi, ypač po įvykių Gruzijoje. ES turėtų priimti bendrą poziciją dėl Rusijos pasiūlymo dėl naujos Europos saugumo tvarkos. ES labai svarbu, kad būtų toliau stengiamasi gerinti bendradarbiavimą šiose srityse. Rusijos, kaip svarbiausios geopolitinės veikėjos, konstruktyvus dalyvavimas sprendžiant tarptautinius klausimus yra būtinas, kad tarptautinė bendruomenė būtų veiksminga.

ES ir Rusijos dialogas vyksta ir regioninės politikos srityje; tinkamai veikia supaprastinto tranzito tarp Kaliningrado regiono ir pagrindinės Rusijos dalies schema. Be to, Rusija išreiškė susidomėjimą peržiūrėta Šiaurės dimensijos iniciatyva, kuri, kaip nutarta spalio 27 d. ministrų susitikime, gali būti labai naudinga, taip pat įmanoma, jog į reguliarų ES ir Rusijos dialogą bus įtraukti Arkties klausimai.

Susirūpinimą kelia žmogaus teisių sritis. Visuotinai jaučiamas vis didesnis atotrūkis tarp bendrų Europos Taryboje ir ESBO prisiimtų įsipareigojimų.

ES primena Rusijai jos prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant numatytus PBS. Konsultacijos su Rusija žmogaus teisių klausimais vyksta du kartus per metus; nors jų poveikis iš esmės ribotas, paskutinis susitikimas buvo atviras ir konstruktyvus. Svarbu, kad remiantis pasiektais rezultatais būtų dirbama toliau.

ES ir Rusijos interesai dėl bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės dažnai sutampa. Tą patvirtina ES ir Rusijos susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos (galioja nuo 2007 m. birželio 1 d.), FRONTEX ir Rusijos sienos apsaugos tarnybos jungtinio bendradarbiavimo planas 2007–2010 m., Europos narkotikų ir priklausomybės nuo narkotikų kontrolės centro ir Rusijos Federacijos narkotikų kontrolės tarnybos bei Europolo ir Rusijos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas.

ES ir Rusijos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo – pirmasis ES su trečiąja šalimi pasirašytas tokio tipo susitarimas – buvo skirtas keleivių, įskaitant keliaujančius iš pačios ES, padėčiai pagerinti. Readmisijos susitarimas yra svarbus žingsnis kovojant su neteisėta migracija. Glaudžiau bendradarbiaujant laisvės, saugumo ir teisingumo srityje lengviau įveikti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu susijusias grėsmes. Iš esmės svarbu, kad šis bendradarbiavimas būtų pagrįstas pagarba žmogaus teisėms ir skatintų laikytis teisinės valstybės principų.

Stiprėja ES ir Rusijos piliečių ryšiai. Daugėja ES švietimo srities mainų programų, be to, vis dažniau bendradarbiauja mokslinių tyrimų srities specialistai. Būtina toliau dirbti, kad žmonių tarpusavio ryšiai būtų plėtojami visose srityse. Plėtojant ryšius ir įgyvendinant konkrečius tikslus numatytose politikos srityse gerinamas tarpusavio supratimas ir didinamas pasitikėjimas.

Labai svarbia abiem pusėms laikoma bendra mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros erdvė . Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje grindžiamas ES ir Rusijos susitarimu dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, kuris nustos galioti 2009 m. ir kurį rengiamasi atnaujinti. Rusijos Federacijos atstovai dalyvauja visose teminėse programose ir kitose Septintosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos paprogramėse, ir šiam dalyvavimui Bendrija skyrė apie 29 mln. EUR. Taip pat bendradarbiaujama remiantis dviem 2002 m. pradiniam 10 metų laikotarpiui pasirašytais Euratomo ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimais branduolinės saugos ir valdomos branduolių sintezės srityse. Rusija išreiškė norą gauti Septintosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos asocijuotosios dalyvės statusą. Švietimo srityje Rusija įsipareigojusi siekti Bolonijos proceso tikslų ir dalyvauja įvairiose ES finansuojamose programose. Svarbus projektas yra Maskvoje įkurtas Europos studijų institutas, kurį bendrai finansuoja Rusija ir Europos Komisija. Kultūrinis bendradarbiavimas pradėtas 2006 m. Kajanio procesu, o 2007 m. spalio mėn. įvyko pirmasis kultūros srities nuolatinės partnerystės tarybos susitikimas. Tolesni veiksmai iš esmės kelia nusivylimą, nedaug pasiekta ir kuriant Kultūros veiksmų planą.

Rusija gauna finansinę paramą įgyvendinant įvairias ES finansines priemones. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) tikslas – padėti įgyvendinti su keturiomis bendrosiomis erdvėmis ir Kaliningrado sritimi susijusius veiksmų planus. Naujas ir teigiamas dalykas – Rusija įsipareigojo skirti lėšų septynioms EKPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms 2007–2013 m. Vis dėlto pasiekti tarpusavio susitarimą dėl finansinės paramos įgyvendinimo buvo sudėtingiau.

Perspektyvos

ES ir Rusija turėtų sugebėti atvirai ir konstruktyviai diskutuoti apie sritis, dėl kurių nesutaria. Tai būtina siekiant patikimos ir brandžios partnerystės. Mes turėtume stiprinti savo gebėjimus derinti skirtingas nuomones ir toliau siekti bendrų tikslų. Europos Vadovų Taryba pasmerkė vienašalį Rusijos sprendimą pripažinti separatistinių Gruzijos regionų nepriklausomybę ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl netinkamos Rusijos reakcijos į konfliktą. ES toliau tvirtai laikosi savo principų ir griežtai nepritaria bet kokiam jėgos naudojimui, tačiau kartu mums svarbu bendradarbiauti su Rusija ir vėl drauge spręsti mūsų bendroje kaimynystėje vykstančius konfliktus. Tam būtinas visos ES noras ir gebėjimas veikti vieningai, naudojantis tiek Bendrijos, tiek BUSP ir ESGP priemonėmis. Šios vasaros konflikto ir jo padarinių valdymas bei Rusijos pajėgų atitraukimas iš greta Pietų Osetijos ir Abchazijos esančių teritorijų teikia vilčių, kad toks vieningumas įmanomas, kita vertus, šioje srityje dar daug reikia nuveikti.

ES tikisi, kad naujajame ES ir Rusijos susitarime bus nustatyta visapusiška, teisiškai privaloma sistema, į kurią bus įtrauktos visos pagrindinės santykių, grindžiamų abipusiais ES ir Rusijos interesais ir jų tarptautiniais įsipareigojimais, sritys, įskaitant žmogaus teisių gynimą ir teisinės valstybės principus. Be to, dėl didėjančios ekonominės tarpusavio priklausomybės abiem pusėms būtų naudinga sukurti laisvosios prekybos zoną (LPZ).

Šias derybas reikėtų tęsti pirmiausia todėl, kad ES galėtų siekti savų su Rusija siejamų interesų, taip pat todėl, kad su Rusija geriausia bendrauti laikantis vienos pozicijos. Kai ES kalba ir veikia vieningai, Rusija į tai atsižvelgia, ir ES turi galimybę pakreipti įvykių raidą. Vienbalsiškai priimtu sprendimu pradėti derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo mums suteikta svarbi galimybė bendrai siekti savo tikslų.

Dėl šių priežasčių, Komisijos nuomone, jau dabar reikėtų numatyti, kada vyks kiti derybų posėdžiai. Lapkričio 10 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdis yra galimybė valstybėms narėms pasiekti bendrą susitarimą dėl derybų tęsimo, kartu atsižvelgiant į rugsėjo 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis derybos buvo sustabdytos.

Akivaizdu, kad, kaip ir nurodyta Europos Vadovų Tarybos išvadose, ES nepritaria status quo Gruzijoje. Svarbus Ženevos procesas turi būti tęsiamas remiantis rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimais dėl regiono saugumo ir stabilumo bei šalies viduje perkeltųjų asmenų bei pabėgėlių grįžimo, be to, turėtų būti atkurtas Gruzijos teritorinis vientisumas. ES ir Rusijos santykių peržiūra turėtų būti nuolatinis procesas. Kaip jau sutarta, deryboms prasidėjus Komisija ir Taryba turėtų tęsti bendras diskusijas dėl ES ir Rusijos santykių.