52008DC0731

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 7.11.2008

KOM(2008) 731 galutinis

2008 M. BENDROJO BIUDŽETO PRELIMINARUS TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 11 PROJEKTAS

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III skirsnis – Komisija

2008 M. BENDROJO BIUDŽETOPRELIMINARUS TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 11 PROJEKTAS

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUSIII skirsnis – Komisija

Atsižvelgdama į:

- Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 272 straipsnį,

- Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 177 straipsnį,

- 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1525/2007[2], ypač į jo 37 straipsnį,

Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia 2008 m. biudžeto preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 11 projektą.

TURINYS

1. Įvadas 4

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas 4

2.1. Kipras: sausra 4

2.2. Finansavimas 5

SUVESTINĖ LENTELĖ PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS 7

IŠLAIDŲ SUVESTINĖS PAGAL SKIRSNIUS PAKEITIMAI

Išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimai perduodami atskirai per SEI–BUD sistemą. Informacijai skirtas išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimų tekstas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede.

1. Įvadas

Į 2008 m. preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 11 projektą (toliau – PTBP) įtraukti šie elementai:

- Po didelės sausros Kipre mobilizuojamos ES solidarumo fondo lėšos – 7,6 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų.

- Atitinkamas mokėjimų asignavimų sumažinimas 7,6 mln. EUR iš biudžeto eilutės 13 04 02 „Sanglaudos fondas“.

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas

2.1. Kipras: sausra

Kipras nukentėjo nuo lietaus trūkumo – rimtų padarinių pastebima gyvenimo sąlygose, ekonomikoje ir aplinkoje. Dėl susijusios krizės Kipro valdžios institucijos kreipėsi dėl finansinės paramos, skiriamos iš ES solidarumo fondo.

Komisija išsamiai išnagrinėjo paraišką, atsižvelgdama į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002[3], ypač į jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Svarbiausius įvertinimo elementus galima apibendrinti taip:

1. Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 galbūt nėra skirtas klausimams, susijusiems su iš lėto pagreitį įgaunančia nelaime, spręsti, tačiau jį galima pasitelkti tuomet, kai įvyksta didelė nelaimė, kuri padaro rimtos žalos paramą gaunančios valstybės gyvenimo sąlygoms, aplinkai ar ekonomikai, kaip nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje su sąlyga, kad nelaimė atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir kad paramos paraiška pateikta laiku, vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nei vienu iš šių elementų neatmetama galimybė svarstyti klausimų, susijusių su tokiomis iš lėto pagreitį įgaunančiomis nelaimėmis, kaip sausra.

2. 2008 m. liepos 1 d. Komisija gavo paraišką paramai iš Solidarumo fondo gauti. 2008 m. spalio 16 d. Kipro valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad paraiška būtų pateikta ne vėliau kaip per dešimt savaičių po pirmosios nelaimės padarytos žalos. Atsižvelgiant į trejų metų laikotarpį, per kurį itin menkai lijo, 2008 m. balandžio mėn., lietingojo sezono pabaigoje, kritulių nebuvo buvę rekordiškai ilgą laiką. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad 2008 m. balandžio 22 d., t. y. 10 savaičių iki paraiškos gavimo, galima laikyti didelės nelaimės pradžia. Dėl šios priežasties 2008 m. liepos 1 d. Komisijai pateiktoje paraiškoje atsižvelgiama į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus laiko terminus.

3. Tai – stichinė nelaimė. Bendrą tiesioginę žalą, padarytą po 2008 m. balandžio 22 d., Kipro valdžios institucijos įvertino 176,15 mln. EUR. Kadangi ši suma viršija nustatytą 84,67 mln. EUR (t. y. 0,6 % BNP) ribą, ši nelaimė laikoma didele stichine nelaime ir todėl priskiriama pagrindinei Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taikymo sričiai. Bendra tiesioginė žala yra finansinės paramos dydžio apskaičiavimo pagrindas. Kaip apibrėžta reglamento 3 straipsnyje, ši finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms.

4. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad krizė paveikė visą šalies teritoriją ir valstybės institucijos nuo 2008 m. balandžio–gegužės mėn. ėmėsi šių pagrindinių neatidėliotinų priemonių krizei pašalinti: sumažintas vandens tiekimas gyventojams ir pramoniniam naudojimui, įgyvendinamas avarinis planas, kurio tikslas – padidinti gėlinto vandens tiekimą ir vandens vežimą iš Graikijos.

5. Kipro valdžios institucijos nurodė, kad padaryta rimta žala gyvenimo sąlygoms, aplinkai ir ekonomikai. Balandžio pabaigoje ir vėlesniais mėnesiais užfiksuota didelė žala žemės ūkiui. Padėtis toliau blogėjo, nes artėjo derliaus metas. Manoma, kad vandens stygius taip pat pakenks turizmui – svarbiausiam Kipro ūkio sektoriui. Sausra labai pakenkė ir vandens infrastruktūrai – nutrūkus vandens tiekimui padaryta didelė žala, kuri tapo akivaizdi 2008 m. gegužės mėn. pradžioje. Aplinkai padaryta didelė žala, nes silpna salos ekologinė aplinka ypatingai jautriai reaguoja į sausrą ir atsiranda dykumėjimo grėsmė. Paraiškoje pateiktas išsamus nuostolių išskaidymas.

6. Kipro valdžios institucijos apskaičiavo, kad svarbiausių gelbėjimo operacijų, kurios atitinka paramos reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, išlaidos sudaro 59,45 mln. EUR ir šią sumą išskaidė pagal operacijų rūšis. Daugiausia operacijų susijusios su šiomis išlaidomis: vandens vežimo iš Graikijos ir skubių investicijų į vandens infrastruktūrą, siekiant užtikrinti vandens paskirstymo sistemos veikimą nutrūkus vandens tiekimui. Operacijų, kurios galėtų būti finansuojamos iš fondo, rūšys bus aiškiai nustatytos įgyvendinimo susitarime.

7. Kipro valdžios institucijos taip pat paskelbė, kad reikalavimus atitinkančios žalos draudimas nepadengs.

8. Kipro valdžios institucijos nurodė, kad esant atitinkamam kitų ES finansavimo priemonių teisiniam pagrindui, bus prašoma Bendrijos paramos individualiems nuostoliams, kuriuos daugiausia patyrė ūkininkai, kompensuoti. Tačiau Komisija nurodo, kad bendrojoje žemės ūkio politikoje, o ypač kaimo plėtros politikoje nenumatyta galimybė kompensuoti ūkininkams dėl stichinės nelaimės patirtus nuostolius. Vadovaudamasi savo kaimo plėtros politika valstybė narė gali remti stichinių nelaimių suniokoto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimą ir tinkamų prevencinių priemonių įgyvendinimą. Kipro kaimo plėtros veiklos programoje atitinkama priemonė nenumatyta ir Kipro valdžios institucijos kol kas nesiūlė atitinkamai pakeisti savo programos.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Kipro paraiškai dėl didelės nelaimės, susijusios su sausra, ir panaudoti Solidarumo fondo lėšas.

2.2. Finansavimas

Bendras metinis Solidarumo fondo biudžetas yra 1 mlrd. EUR. 2008 m. ankstesnėms paraiškoms jau skirta 273 191 197 EUR, todėl liko nepanaudota 726 808 803 EUR.

Pagrindinė Fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba iš šio Fondo turėtų būti laipsniška. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, nustatytą ribą (0,6 % BNP arba 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sumų yra mažesnė) viršijančiai žalai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą nei žalai, kuri nesiekia tos ribos. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % visos tiesioginės žalos, jei ji nesiekia viršutinės ribos Fondo lėšoms gauti, ir 6 %, jei riba viršyta. Ypatingų nelaimių regione koeficientas yra 2,5 % visos tiesioginės žalos. Pagalbos iš Solidarumo fondo apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.

Šiuo atveju siūloma taikyti panašias procentines normas ir skirti tokio dydžio pagalbą:

(EUR) |

Tiesioginė žala | Riba | Suma, pagrįsta 2,5 % koeficientu | Suma, pagrįsta 6 % koeficientu | Visa siūlomos pagalbos suma |

Kipras / sausra | 176 150 000 | 84 673 000 | 2 116 825 | 5 488 620 | 7 605 445 |

Iš viso | 7 605 445 |

Išmokėjus šią kompensaciją, paskutinio metų ketvirčio asignavimams liks dar mažiausiai 25 % Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad biudžeto eilutėje 13 04 02 „Sanglaudos fondas“ nustatyti perviršiniai asignavimai, nereikės naujų mokėjimų asignavimų išmokoms Kiprui iš ES solidarumo fondo finansuoti. Todėl siekiant patenkinti poreikius, susijusius su ES solidarumo fondo lėšų panaudojimu, 7,6 mln. EUR iš 13 04 02 biudžeto eilutės bus perkelta į 13 06 01 biudžeto eilutę. Lėšas galima perskirstyti, nes 2007–2013 m. mokėjimai iš Sanglaudos fondo yra daugiausia susiję su stambiais projektais. Tačiau prieš atliekant bet kokius tarpinius mokėjimus, stambūs projektai turi būti atskirai patvirtinti Komisijos sprendimais. Kadangi nenumatoma, kad šiais metais bus pateikta ir patvirtinta daug stambių projektų, nenumatoma ir didelių tarpinių mokėjimų 2008 m.

SUVESTINĖ LENTELĖ PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Finansinė programa Išlaidų kategorija / išlaidų subkategorija | 2008 m. finansinė programa | 2008 m. biudžetas (įskaitant TB Nr. 1–7/2008 ir PTBP Nr. 8–10/2008) | PTBP Nr. 11/2008 | 2008 m. biudžetas + TB Nr. 1–7/2008 ir PTBP Nr. 8–11/2008 |

|ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA | | 1. TVARUSIS AUGIMAS | | | | | | | | | | 1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti |10 386 000 000 | |11 086 000 000 |9 718 739 600 | | |11 086 000 000 |9 718 739 600 | |1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti |47 267 000 000 | |47 255 948 720 |36 024 082 504 |0 |-7 605 445 |47 255 948 720 |36 016 477 059 | | Iš viso | 57 653 000 000 | |58 341 948 720 | 45 742 822 104 | 0 |-7 605 445 | 58 341 948 720 | 45 735 216 659 | | Marža[4] | | |-188 948 720 | | | |-188 948 720 | | | 2. GAMTOS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR VALDYMAS | | | | | | | | | | Iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos |46 217 000 000 | |41 006 490 000 |40 889 550 500 | | |41 006 490 000 |40 889 550 500 | | Iš viso | 59 193 000 000 | |56 314 715 538 | 53 220 588 053 | | |56 314 715 538 | 53 220 588 053 | | Marža | | |2 878 284 462 | | | |2 878 284 462 | | | 3. PILIETYBĖ, LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS | | | | | | | | | | 3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas |747 000 000 | |730 274 000 |533 196 000 | | |730 274 000 |533 196 000 | |3b. Pilietybė |615 000 000 | |888 034 197 |941 144 203 |7 605 445 |7 605 445 |895 639 642 |948 749 678 | | Iš viso | 1 362 000 000 | |1 618 308 197 | 1 474 340 203 | 7 605 445 | 7 605 445 | 1 625 913 642 | 1 481 945 648 | | Marža[5] | | |16 883 000 | | | |16 883 000 | | | 4. ES KAIP PASAULINIO MASTO VEIKĖJA[6] | 7 002 000 000 | | 7 311 218 000 | 7 847 128 400 | | |7 311 218 000 | 7 847 128 400 | | Marža | | | -70 000 000 | | | | -70 000 000 | | | 5. ADMINISTRAVIMAS[7] | 7 380 000 000 | |7 279 207 193 | 7 279 767 193 | | |7 279 207 193 | 7 279 767 193 | | Marža | | | 177 792 807 | | | | 177 792 807 | | | 6. KOMPENSACIJOS | 207 000 000 | |206 636 292 | 206 636 292 | | |206 636 292 | 206 636 292 | | Marža | | | 363 708 | | | | 363 708 | | | IŠ VISO | 132 797 000 000 | 129 681 000 000 | 131 072 033 940 | 115 771 282 245 | | |131 079 639 385 | 115 771 282 245 | | Marža | | |2 814 375 257 | 14 499 126 952 | 7 605 445 | 0 | 2 814 375 257 | 14 506 732 397 | |

[1] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[2] OL L 343, 2007 12 27, p. 9.

[3] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[4] Skaičiuojant maržą pagal 1a išlaidų kategoriją į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) neatsižvelgta. Pagal lankstumo priemonę sutelkta 200 mln. EUR suma.

[5] Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) suma įtraukiama viršijant atitinkamų išlaidų kategorijų ribas, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime (OL C 139, 2006 6 14).

[6] 2008 m. 4 išlaidų kategorijos maržoje neįskaičiuoti asignavimai, susiję su Neatidėliotinos pagalbos rezervu. Pagal lankstumo priemonę sutelkta 70 mln. EUR suma.

[7] Skaičiuojant 5 išlaidų kategorijos maržą iki numatytos viršutinės ribos atsižvelgiama į 2007–2013 m. finansinės programos 1 išnašą – 77 mln. EUR darbuotojų įnašų į pensijų sistemą.