52008DC0626

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.10.2008

KOM(2008) 626 galutinis

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui

VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS – VYSTYMOSI PROCESO DALYVĖS {SEK(2008) 2570}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIų REIKALų KOMITETUI BEI REGIONų KOMITETUI

VIETOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS – VYSTYMOSI PROCESO DALYVĖS

VIETOS VALDžIOS INSTITUCIJOS. NAUJAS VYSTYMOSI POLITIKOS MATMUO

Vykdydamas Madagaskaro Majungos miesto rinkos atstatymo iniciatyvą Prancūzijos Miulūzo miestas rinkos atstatymo darbų laikotarpiu su savo miestu partneriu dalijasi patirtimi ir teikia patarimų, kaip valdyti ir organizuoti rinkos veikimą. Mažos Italijos Santa Kroče sul Arno savivaldybės (gyventojų skaičius 13 000) indėlis buvo esminis plėtojant iki tol nebuvusius gebėjimus registruoti gimimus penkiose Burkina Faso savivaldybėse. Remiant Burkina Faso vietos administravimo ir decentralizavimo ministerijai, ši patirtis dabar bus perteikiama kitiems regionams.

Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vis labiau įsigali nuomonė, kad vietos valdžios institucijos yra svarbios vystymosi politikos dalyvės[1]. Pastaruoju metu Europos konsensuse dėl vystymosi, peržiūrėtame Kotonu susitarime ir įvairiose ES institucijų išvadose, rezoliucijose ir nuomonėse[2] pabrėžiama vietos valdžios institucijų didelė patirtis ne tik teikiant paslaugas, tačiau ir skatinant pokyčius vystymosi procesuose, vykdant konfliktų prevenciją, decentralizaciją ir didinant pasitikėjimą.

Vietos valdžios institucijos (VVI) kai kuriose ES valstybėse narėse skiria daug lėšų vystymuisi (pavyzdžiui, Ispanijoje jos skiria beveik 15 % šalies oficialiosios pagalbos vystymuisi) ir yra sukūrusios specialias priemones pagalbai teikti (programas, bendro finansavimo priemones, miestų ryšių programas, tiesioginio bendradarbiavimo susitarimus). Tačiau nebuvo apgalvoto strateginio metodo ES lygmeniu siekiant nustatyti įvairius didesnio VVI įsitraukimo į ES vystymosi politiką aspektus ir tą įsitraukimą lengvinti.

Padidėjęs dalyvavimas, sutelktų finansinių išteklių apimtis ir didėjantis susijusių veikėjų skaičius bei jų įvairovė rodo, kad reikia kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti šį procesą ir parengti struktūrizuoto VVI dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo politikoje koordinuoto metodo pagrindą. Strateginis ES metodas palengvins labiau koordinuotą VVI dalyvavimą ES vystymosi politikoje, tuo pačiu laikantis subsidiarumo principo[3].

Todėl šiuo komunikatu siekiama dviejų tikslų. Viena vertus, juo siekiama pripažinti šio pastaruoju metu atsiradusio reiškinio svarbą. Kita vertus, komunikatu siekiama parengti pirmuosius atsakomosios strategijos elementus, kurie leis kuo labiau pasinaudoti VVI – vystymosi politikos partnerių – patirtimi. Juo siekiama pradėti procesą, kuriuo bus sustiprintas jų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant koordinuotus ir strateginius vystymosi veiksmus.

KODėL VIETOS VALDžIOS INSTITUCIJOS SVARBIOS?

Vietos valdžios institucijos Europoje

Sąvoka „vietos valdžios institucijos“ reiškia daug skirtingų veikėjų įvairiais lygmenimis. Vietos valdžios institucijos Europoje – tai daugiau kaip 91 000 valdžios institucijų vietos (savivaldybių) lygmeniu, 1 150 tarpinio lygmens (rajonų, apskričių) organizacijos ir daugiau kaip 100 regioninių subjektų[4]. Kai kurioms vietos valdžios institucijoms perleistos centrinės vyriausybės galios vystymosi politikoje, o kitos tik papildo centrinių vyriausybių vaidmenį. Kai kurioms VVI decentralizuotas bendradarbiavimas yra esminis jų išorės santykių strategijų elementas, o kitoms tai – jų padidėjusio dalyvavimo tarptautinėje arenoje pasekmė. Decentralizuotas bendradarbiavimas dažniausiai vykdomas su kitais vietos veikėjais (pvz., NVO, universitetais), tačiau taip pat apima pagalbos teikimą tiesiogiai arba per daugiašalius partnerius (pvz., JT).

Šiame komunikate sąvoka „ vietos valdžios institucija“ vartojama pačia plačiausia prasme: tai įvairiausios subnacionalinio ir valstybinio lygmens valdžios institucijos, pvz., savivaldybės, bendruomenės, rajonai, apskritys, provincijos, regionai ir pan. Kiekviename lygmenyje ir tarp lygmenų labai skiriasi šių institucijų vystomojo bendradarbiavimo srities įgaliojimai, finansavimas ir funkcijos.

Sąvoka „ decentralizuotas bendradarbiavimas“ čia vartojama viešojo ir privataus sektorių finansuojamai pagalbai, teikiamai vietos valdžios institucijų, tinklų ir kitų vietos veikėjų bei per juos, apibūdinti.

Kadangi ES politikos formuotojai ir pagalbos teikėjai vis labiau pripažįsta VVI indėlį vystymosi procese, laikas apžvelgti, kaip geriau pasinaudoti jų patirtimi, ir užtikrinti veiksmingesnį įvairių veikėjų bendravimą ir bendradarbiavimą. VVI sukūrė įvairiausius struktūrinius mechanizmus veiklai koordinuoti, masto ekonomijai sukurti, veiksmingesniam darbui užtikrinti ir savo vaidmeniui regioniniu, nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu lygmenimis padidinti. Tarp tokių mechanizmų – asociacijos, forumai, regioninės ir nacionalinės observatorijos, teminiai bei regioniniai tinklai ir pan.

Vietos valdžios institucijos vystymosi procese

Nors vietos valdžios institucijos jau seniai dalyvauja išorės bendradarbiavimo ir vystymosi politikoje, visų pirma kurdamos miestų partnerystes, praėjusį dešimtmetį iš esmės pasikeitė jų dalyvavimo pobūdis. Decentralizuotas bendradarbiavimas tapo svarbiu vystomojo bendradarbiavimo matmeniu. Jis tapo išsamesnis ir profesionalesnis, grindžiamas besivystančias šalis aprėpiančiais institucionalizuotais tinklais; naudojamos įvairios priemonės visuose pasaulio regionuose ir nuolat didėja finansiniai asignavimai (žr. 1 apibrėžtą tekstą).

1 langelis. Naujas matmuo – Katalonija (Ispanija)

2003 m. įsteigta Katalonijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra yra atsakinga už Katalonijos vyriausybės vystomojo bendradarbiavimo valdymą pagal ketverių metų išsamų bendrąjį planą, kuris vykdomas 11-oje prioritetinių šalių ir apima tokias sritis kaip galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir geriamąjį vandenį, švietimas, gamybos pajėgumai ir nepriklausomas apsirūpinimas maistu, taikos įtvirtinimas, lyčių lygybės klausimai, valdymas ir žmogaus teisės, aplinka. Katalonijos vystomojo bendradarbiavimo biudžetas per pastaruosius trejus metus padvigubėjo nuo 30,5 mln. EUR 2004 m. iki beveik 60 mln. EUR 2007 m. Tikslas – iki 2012 m. pasiekti 0,7 % apmokestinamų pajamų biudžeto asignavimų (iš viso beveik 80 mln. EUR.) Instituciniu požiūriu VVI veikla gerai koordinuota. Daug Katalonijos vietos valdžios institucijų dalyvauja decentralizuotame bendradarbiavime: 290 VVI, daugiausia savivaldybės, tačiau taip pat tarybos, delegacijos, kitos vietos įstaigos arba VNO ir socialinės įstaigos, sukūrė Katalonijos bendradarbiavimo fondą.

Vietos valdžios institucijos vystymosi procesui suteikia ypatingą pridėtinę vertę (2 apibrėžtas tekstas). Vietos valdžios institucijos, be konkrečių besivystančiose šalyse vykdomų veiksmų, taip pat atlieka svarbų vaidmenį, sutelkdamos skirtingas suinteresuotąsias šalis bendram darbui, taip sukuria bendradarbiavimu grindžiamus veiklos metodus siekiant bendrų vystymosi tikslų ir aktyviai skleidžia informaciją apie vystymąsi (didina visuomenės supratimą apie vystymąsi ir sutelkia papildomą paramą vystymuisi). Dėl artumo, buvimo vietoje, vietos poreikių žinojimo ir patirties su skurdo mažinimu susijusiose tradicinėse srityse, kaip antai urbanizacijos, vandens ir jo valymo, pagalbos pažeidžiamoms grupėms ir skurdžioms gyventojų grupėms nuošaliose vietovėse, VVI gali daug kuo prisidėti didinant pagalbos vystymuisi, teikiamos dvišalių ir daugiašalių pagalbos teikėjų institucijų, poveikį (3 langelis). VVI turi tiesioginės patirties ir vertingų įgūdžių teritorijų plėtojimo, decentralizavimo ir demokratinio valdymo stiprinimo srityse. Plėtojantis pagalbos vystymuisi koncepcijai ir pagalbos teikimui, dar labiau padidėjo dėmesys geram valdymui ir demokratizacijai – procesams, kuriuose vietos valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį. Kartu vis dažniau ES vietos valdžios institucijoms atstovaujama tarptautinėje politinėje scenoje ir pagalbos veiksmuose.

2 langelis. Vietos valdžios institucijų pridėtinė vertė

Platus veiksmų laukas:

Socialinis sektorius. Barselonos miesto ir Meksikos Pueblo miesto bendradarbiavimas smurto lyties pagrindu srityje. Pueble vykdyti veiksmai taip pat galėjo būti pritaikyti Barselonoje kovoti su smurtu lyties pagrindu Barselonos Lotynų Amerikos imigrantų bendruomenėse.

Miesto vietovių atstatymas arba pragyvenimo šaltinių atkūrimas . Žemutinė Saksonija (kartu su Jayawickreme fondu) remia Šri Lankos Weligama vietovės, kurioje cunamis 2006 m. suniokojo namus ir pragyvenimo šaltinius (valtis ir tinklus), žvejų šeimas.

Sveikata. Ronos Alpių regiono ir Laoso Khammouane regiono partnerystė, sutelkiant skirtingus partnerius, tokius kaip NVO ir universitetai. Katalonijos dalyvavimas sveikatos sektoriaus SWAP programoje Mozambike.

Humanitarinis solidarumas. Ibachas-Palenbergas ir didelis pramonės sektoriaus pagalbos teikėjas yra partneriai statant mokyklą pietinėje Šri Lankoje ir teikiant nemokamą mokyklinį lavinimą cunamio nuniokoto regiono mergaitėms.

Pokyčius skatinantis veiksnys. Įgyvendinant šį projektą, kuriuo siekiama urbanizuoti vieną Gazos miesto kvartalą, Barselonos miestas skatino dalyvavimu grindžiamą metodą ir pasiekė, kad Palestinos savivaldybės valdžios institucijos dirbtų su kvartalo atstovu. Sukurtas įvairius bendradarbiavimo veiklą Gazoje vykdančius miestus vienijantis tinklas ( EuroGaza ), jo atstovai susitinka bent kartą per metus veiksmams koordinuoti.

Ilgalaikės partnerystės ir poriniai projektai. Leipcigas užmezgė partnerystę su Šri Lankos Ambalangodos regionu, kuri prasidėjo lėšų rinkimo neatidėliotinai pagalbai tiekiant geriamą vandenį ir elektrą kampanija, toliau plėtota vykdant švietimo ir techninės socialinės infrastruktūros atstatymo projektus.

Atsižvelgimas į vietos poreikius. Toskanos regionas sukūrė ilgalaikio bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią Burkina Faso kooperatyvai bendradarbiauja gamindami, parduodami ir pristatydami žaliąsias pupeles į Italijos prekybos centrus, nekuriant paralelių rinkos struktūrų.

Daugiašalės partnerystės. Nikaragvos Nueva Guinea miesto ir Belgijos Flandrijos regiono Sint-Truideno miesto bendradarbiavimo idėja kilo Sint-Truidene ir Nueva Guinea pilietinės visuomenės grupėms.Nueva Guinea savivaldybės taryba pasirėmė šiuo poriniu projektu, siekdama duoti impulsą jaunimo, aplinkos, švietimo, teritorijų planavimo ir valdymo projektams ir paskatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą vietos valdžios institucijų veikloje.

Sąmoningumo didinimas . Ronos Alpių regionas remia įvairius sąžiningą prekybą skatinančius tinklus, o Barselonos miestas dirba su regioniniu Katalonijos regiono švietimo departamentu, siekdamas parengti vystymo srities mokymo programas.

Kaip matyti iš šių pavyzdžių, VVI vaidmuo vystymosi politikoje gali būti labai įvairus. Tačiau kartu dėl didelės veikėjų įvairovės ir veiklos įvairiuose susijusiuose sektoriuose aplinka tampa dar sudėtingesnė ir daugiasluoksnė. Šiuo požiūriu daugelio veikėjų partnerystės yra svarbios, nes jomis sujungiama atitinkama VVI ir pilietinės visuomenės organizacijų teikiama pridėtinė vertė; skatinant šios rūšies partnerystes VVI indėlis galėtų padidėti. Siekiant išnaudoti šios įvairovės potencialą ir išvengti tolesnio pagalbos vystymuisi skaidymo, reikia tinkamai atsižvelgti į VVI indėlį pagalbos veiksmingumo srityje ir vystymosi veiksmų poveikį.

Tai atveria galimybes sukurti strategiškesnes, ilgalaikes, platesniais procesais grindžiamas partnerystes. Tai nepaprastai svarbu, ypač dabar, kai tarptautinės bendruomenės vystymosi finansavimo įsipareigojimų ir TVT pasiekimo perspektyvos yra prastos.

Komisija daug prisidėjo prie vietos valdžios institucijų ES ir šalyse partnerėse rėmimo: tiesiogiai rėmė decentralizavimo procesus geografinėmis programomis ir decentralizuotą bendradarbiavimą pagal teminę programą „Nevalstybiniai veikėjai ir vietos valdžios institucijos“[5]. Vietos valdžios institucijų – vystymosi proceso dalyvių – vaidmens EB bendradarbiavime stiprinimo tikslas, pirma, yra veiksmingai prisidėti prie skurdo mažinimo ir TVT siekimo, antra – racionalizuoti demokratinį valdymą vietos lygmeniu.

Kai kurios VVI sutelkia iš tiesų didelius finansinius išteklius vystymuisi (žr. 3 apibrėžtą tekstą). Nors duomenis sunku surinkti, šios sumos akivaizdžiai didėja; tai rodo, pavyzdžiui, šios rūšies veiklai Vokietijos vietos valdžios institucijų skiriamos sumos, kurios padidėjo nuo 607 mln. EUR 2003 m. iki 764 mln. EUR 2006.

3 LANGELIS. SVARBUS FINANSINIS POVEIKIS[6] Visoje ES decentralizuotam bendradarbiavimui skiriama daug biudžeto lėšų, jos sparčiai didėja. Informacija apie finansinį VVI veiksmų poveikį tarptautiniam bendradarbiavimui iki šiol neapibendrinta. Ji yra suskaidyta, sunku ją surinkti, todėl šio langelio tikslas tėra duoti bendrą supratimą apie šio reiškinio svarbą. Štai kodėl 3.2.2 dalyje numatyti veiksmai yra esminės svarbos. Keturios ES valstybės narės – Ispanija, Vokietija, Belgija ir Prancūzija – pagalbai vystymuisi skiria dideles sumas. Kitos ES valstybės narės nepraneša apie VVI pagalbą vystymuisi arba nevykdo reguliarių veiksmų šioje srityje. ISPANIJOS VIETOS VALDžIOS INSTITUCIJų PARAMA VYSTYMUISI 2006 m. 442,8 mln. EUR TUI (maždaug 14,8 % Ispanijos TUI) skyrė VVI – per pastaruosius 5 metus VVI skiriama bendra TUI suma gerokai padidėjo. Pavyzdžiui, regioniniu lygmeniu 2004–2006 m. Katalonija padvigubino finansavimą decentralizuotam bendradarbiavimui nuo 18,9 iki 44 mln. EUR, Navara padidino finansavimą nuo 15,5 mln. iki 16,4 mln. EUR, o Kantabrija – nuo 3,2 mln. iki 4,4 mln. EUR. Be to, penkios bendruomenės nustatė tarptautinį 0,7 % BNP tikslą (iki 2012 m.). VOKIETIJOS VIETOS VALDžIOS INSTITUCIJų PARAMA VYSTYMUISI Vokietijos VVI 2006 m. skyrė 10 % Vokietijos TUI. VVI decentralizuoto bendradarbiavimo finansavimas gerokai padidėjo: nuo 607 mln. 2003 m. iki 746 mln. EUR 2006 m.[7] BELGIJOS VIETOS VALDžIOS INSTITUCIJų PARAMA VYSTYMUISI Belgijoje tendencija panaši. Belgijos VVI skiria 4 % Belgijos TUI. VVI decentralizuotam bendradarbiavimui skiriami finansiniai asignavimai padidėjo nuo 53,5 mln. EUR 2003 m. iki 58,2 mln. EUR 2004 m., 63,5 mln. EUR 2005 m. ir 64,9 mln. EUR 2006 m. PRANCŪZIJOS VIETOS VALDžIOS INSTITUCIJų PARAMA VYSTYMUISI Prancūzijos finansiniai asignavimai decentralizuotam bendradarbiavimui padidėjo nuo 115 mln. EUR 2005 m. iki 150 mln. EUR grynųjų TUI[8] (arba 1,5 %) 2007 m. Ši suma apima 3 250 VVI (regionų, departamentų, komunų ir tarpkomuninių struktūrų), užmezgusių beveik 6 000 bendradarbiavimo ryšių 115 šalių (iš jų 1 983 susiję su vystomuoju bendradarbiavimu), veiksmus. Pavyzdžiui, Ronos Alpių regionas išmokėjo 5,7 mln. EUR 2003 m. ir 6,3 mln. 2005 m., o tuo pačiu laikotarpiu Il de Frans regionas – atitinkamai 4,3 mln. EUR ir 5 mln. EUR. |

VIETOS VALDžIOS INSTITUCIJOS VYSTYMOSI PROCESE – SIEKIANT PARENGTI ES ATSAKOMųJų VEIKSMų PLANą

Santykiuose su besivystančiomis šalimis ES turėtų lengvinti sistemos, kuria užtikrinamas vietos valdžios institucijų dalyvavimas vystymosi procesuose , kūrimą. Taip būtų pripažinta šio naujo aspekto vystymosi srityje svarba ir reikšmė, būtų remiamasi pastarojo meto pokyčiais, susijusiais su pagalbos struktūromis, būtų pripažinta decentralizuotos pagalbos vertė ir pažymėta ilgą istoriją turinčių VVI veiksmų vystymosi srityje yra svarba. Šiuo tikslu Komisija skatina VVI Europos ir nacionaliniu lygmenimis dalyvauti vystymosi politikoje ir prisidėti prie jos įgyvendinimo.

Minėtoje sistemoje dėmesys turėtų būti sutelktas į bendruosius principus, priimtus tarptautiniu lygmeniu vystomojo bendradarbiavimo srityje, ir jų praktinį taikymą VVI veikloje, kaip antai: į šalių ypatumus, teikiant paramą atsižvelgiant į konkrečios šalies situaciją; atsakomybę ir partnerystę, atsižvelgiant į šalies procesus ir nacionalinį decentralizavimo pagrindą; lankstumą ir pragmatiškumą, prisitaikant prie reformų procesų dinamikos, sprendžiant naujus uždavinius ir įgyvendinant naujus prioritetus; derinimą ir harmonizavimą, įskaitant pagalbos teikėjų papildomumą; strateginių sąjungų kūrimą siekiant sumažinti operacijų sąnaudas ir naštą partnerių administracijoms. Taip pat turėtų būti pabrėžta, kad tai bus ilgalaikis ir laipsniškas procesas, reikalaujantis visapusiškos ir didėjančios paramos.

Vietos valdžios institucijos. Struktūrinis dialogas

Atsižvelgiant į VVI, kaip subnacionalinių veikėjų, dalyvavimo mastą ir veiksmų poveikį, jos turėtų būti geriau atstovaujamos ES. Siekdamos daryti poveikį įvairiose tarptautinėse, dvišalėse ir daugiašalėse pagalbos teikėjų grupėse ES ir šalių partnerių vietos valdžios institucijos gali tarpusavyje organizuotis. VVI turi geriau informuoti apie jų teikiamą pridėtinę vertę įvairiose srityse, kaip antai kovos su klimato kaita, konfliktų sprendimo ar Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimo, bei dalyvauti diskusijose ir veiksmuose, kuriuose iki šiol jos nedalyvavo, visų pirma susijusiuose su pagalbos veiksmingumu. Tai turėtų būti daroma, pavyzdžiui, panaudojant esamus šalių strategijos dokumentus arba jau esamas misijų ataskaitas, bei dalyvaujant paskirstant darbo jėgą vietos lygmeniu ir pan.

ES lygmeniu Komisija siūlo su VVI pradėti struktūrinį dialogą vystymosi politikos klausimu . Šis dialogas galėtų vykti palaikant Regionų komitetui, nes būtent per šį komitetą vietos valdžios institucijos yra atstovaujamos ES lygmeniu, bei vietos valdžios institucijas įtraukti į VVI tinklus. Šio dialogo forma galėtų būti metinės asamblėjos, įtraukiant visus šioje bendradarbiavimo sistemoje aktyviai dalyvaujančius veikėjus, siekiant sustiprinti tinklus, padidinti pagalbos veiksmingumą ir užtikrinti vienkartinių ir bandomųjų veiksmų tvarumą. Toks privilegijuotas dialogas su Regionų komitetu neužkirstų kelio su VVI arba jų asociacijomis palaikyti dvišalį ad hoc dialogą konkrečiais klausimais.

ES galėtų sukurti specialias priemones, kurios leistų VVI dalyvauti tokiame struktūriniame dialoge, sukuriant veiksmingesnį, darnesnį, labiau koordinuotą, pritaikytą ir papildantį pagrindą jų veiksmams. Pirmiausia Komisija siūlo parengti veiklos gaires siekiant padidinti VVI dalyvavimą programuojant pagalbą ir ją teikiant bei palaikant politikos dialogą šalies partnerės, regioniniu ir ES lygmeniu, taip papildant Komisijos veiksmus[9].

Vietos valdžios institucijos besivystančiose šalyse

Vietos valdžios institucijos šalyse partnerėse taip pat yra nepaprastai svarbios, nes nuo jų gali ypač daug priklausyti vietos valdymas ir viešųjų paslaugų teikimas, visų pirma decentralizacijos aplinkoje. Iš tiesų daugelyje šalių partnerių vyksta vienokie ar kitokie decentralizacijos procesai. Vykstant šiems procesams susiduriama su daug sunkumų, kurie galėtų būti išspręsti stipresniais ryšiais su ES valstybių narių VVI.

Sritys, kuriose VVI galėtų turėti santykinį pranašumą: nuo demokratijos vietos lygmeniu įgyvendinimo (perduodant galias išrinktiems vietos organams, turintiems santykinę autonomiją) ir vietos valdymo (pereinant nuo vienintelės vertikalios atskaitomybės dimensijos prie horizontalios ir žemyn einančios atskaitomybės, susietos su dalyvavimo, skaidrumo ir atskaitomybės principais, kuriuose pilietinė visuomenė vaidina esminį vaidmenį) iki naujos vietos (ekonominio) vystymosi (kuriame vietos valdžios institucijos vaidina skatinamąjį vaidmenį) bei teritorinio (regioninio) planavimo, vietinę plėtrą įtraukiant į platesnį erdvinį kontekstą ir skatinant skirtingų privačiojo ir viešojo sektorių veikėjų sąsajas, paradigmos.

Dėl jų potencialaus vaidmens skatinant vietos plėtrą ir sunkumų, su kuriais jos susiduria, vietos valdžios institucijoms šalyse partnerėse gali būti naudingas labiau struktūrizuotas ir pastovus dialogas tais klausimais su atitinkamomis ES institucijomis, taip pat vietos valdymą remiantys bendradarbiavimo veiksmai.

Vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas – supratimo didinimas

Būsimas Europos metodas galėtų būti grindžiamas šiais veiksmais.

Vietos veikėjai. Pagalbos veiksmingumas ir ES vietos valdžios institucijos

Dėl aprašyto sudėtingo valdymo įvairiais lygmenimis, dalyvaujant daug veikėjų iš ES ir šalių parnerių, pagalbos veiksmingumo svarstymai yra ypač svarbūs diskusijose dėl VVI – vystymosi proceso dalyvių . Tokių svarstymų būtinybę dar didina tai, kad nedaug vietos valdžios institucijų laikosi tarptautiniu lygiu nustatytų tikslų ir pagrindinių koordinuotos pagalbos vystymuisi teikimo principų. Kai kurie ES regionai ir miestai įsipareigojo laikytis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo (Paryžiaus deklaracijos), tačiau didžioji jų dalis, nustatydami vystymosi veiklą, vis dar vadovaujasi sava kompetencija ir prerogatyva. Šiuo tikslu reikalinga pažanga įgyvendinant pagrindinius Paryžiaus deklaracijos darbotvarkės aspektus, kurie būtini tiek vystomajam bendradarbiavimui per vietos veikėjus, tiek pagalbos teikėjų ir šalių partnerių ryšiams. Pavyzdžiui, reikia sumažinti susiskaidymą įgyvendinant ES elgesio kodekso dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo principus, gerinant šalių sistemų naudojimą ir skatinant demokratinį nepriklausomumą tose srityse, kuriose vietos valdžios institucijos vaidina svarbų vaidmenį.

Todėl Komisija siūlo, kad vietos veikėjai, įtraukiant vietos valdžios institucijas, ES lygmeniu stiprintų vietos valdymą remiantį vystomąjį bendradarbiavimą . Tikslas būtų didinti įvairių vietos veikėjų veiksmų darną, papildomumą ir veiksmingumą. Pagrindiniai principai ir darbo metodai, kurių jie savanoriškai galėtų laikytis: Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo principų taikymas vietos lygmeniu, vietos demokratinio valdymo rėmimas, nacionalinių sistemų, kaip vietos valdymo pagrindo, gerinimas ir socialinio ekonominio vystymo skatinimas. Šiuo tikslu susiję veikėjai šiuo metu rengia dokumentą, kurio naujausias projektas pridedamas prie šio komunikato kaip lydraštis. Panašios Afrikoje vykdomos iniciatyvos rezultatais galėtų būti dalijamasi palaikant dialogą, numatytą pagal Afrikos ir ES strateginę partnerystę dėl demokratinio valdymo ir žmogaus teisių.

Veikėjų ir veiklos nustatymas

VVI vykdomas vystomasis bendradarbiavimas yra nuolat kintanti koncepcija, kuriai būdinga duomenų trūkumo problema. Siekiant geriau nustatyti susijusius veikėjus ir veiksmus, kad būtų galima nustatyti koordinavimą ar kitus poreikius ir pasiūlyti sprendimus, reikėtų sukurti veiksmingesnius ataskaitų apie VVI vystomąjį bendradarbiavimą teikimo mechanizmus. Tai galėtų apimti decentralizuoto bendradarbiavimo atlaso parengimą siekiant suplanuoti veiklą, gerosios patirties vadovo parengimą arba observatorijos remiantis esamais gebėjimais įsteigimą.

„Birža“ – pasiūlos ir paklausos derinimas

Susiskaidymas, dubliavimas ir informacijos trūkumas dažnai yra pagrindinės kliūtys, kurios mažina VVI veiksmų poveikį ir galimybes. Galima sukurti informacijos sklaidos sistemas ir suderinti VVI vystomojo bendradarbiavimo siūlymus su poreikiais, taip pat patirtį derinti su finansavimu, padidinti teritoriniame bendradarbiavime dalyvaujančių ES VVI tinklą ir sukurti partnerystes. Komisija siūlo ES, palaikant Regionų komitetui, paremti keitimosi informacija forumo, vadinamosios biržos, sukūrimą, įtraukiant pagrindinius ES ir šalių partnerių VVI tinklus.

„Birža“ būtų ES ir šalių partnerių VVI centras ryšiams ir ES vietos valdžios institucijų, ieškančių partnerių vykdyti decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmus, naujų partnerysčių kūrimą lengvinanti priemonė. Ši sistema taip pat padėtų išvengti dubliavimo ir sutelktų bendradarbiavimą srityse, kuriose teikiama pridėtinė vertė.

ES ir šalių partnerių tinklai – partnerysčių ir (arba) vietos valdžios institucijų porinių projektų stiprinimas

Jau seniai, stiprinant ES ir šalių partnerių VVI kultūrinius ir institucinius porinius projektus, plėtojamos sėkmingos partnerystės. Daugelis partnerysčių, kuriomis grindžiamas decentralizuotas bendradarbiavimas, prasidėjo nuo porinių projektų. Komisija siūlo ES daugiau išnaudoti šias vystymosi partnerystes (porinius projektus), kad padidintų keitimąsi patirtimi ir užmegztų glaudesnes, tvaresnes vystymosi partnerystes.

ES ir jos VVI turėtų remti nacionalinių VVI asociacijų šalyse partnerėse vaidmenį , kad jos galėtų dalyvauti politiniame dialoge savo šalyse (pavyzdžiui kartu su Europos Komisija rengiant šalių strategijos dokumentus), remiantis atsakomybės ir savitarpio atskaitomybės principais. Taip pat svarbu remti ES ir šalių partnerių VVI, kad būtų plėtojama vietos ar centrinių vyriausybių vidaus savitarpio atskaitomybė.

PERSPEKTYVOS

Šiame komunikate siekiama pabrėžti pastaruoju metu sustiprėjusią vietos valdžios institucijų – vystymosi proceso dalyvių svarbą ir nustatyti pirmuosius atsako strategijos ES lygmeniu elementus. Juo siekiama pradėti procesą, kuriuo koordinuotai ir strategiškai bus sustiprintas jų dalyvavimas planuojant ir įgyvendinant vystymosi veiksmus.

Todėl Komisija kviečia Tarybą, Taryboje susitinkančias valstybes nares, Regionų komitetą, Europos socialinių ir ekonominių reikalų komitetą ir Europos Parlamentą, naudojant nurodytas priemones, paremti visapusiško požiūrio į vietos valdžios institucijas, kaip pasaulinio, europinio ir nacionalinio lygmens vystymosi proceso dalyves, taikymą.

[1] Jų vaidmuo oficialiai pripažintas aplinkai, vystymuisi ir žmonių gyvenvietėms skirtose JT konferencijose (vykusiose 1992 m. Rio de Žaneire ir 1996 m. Stambule), 2000 m. vykusiame Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikime ir 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame tvariam vystymuisi.

[2] Komunikatas dėl valdymo ir vystymosi, COM(2003) 615 galutinis, Regionų komiteto nuomonės dėl decentralizuoto bendradarbiavimo įgyvendinant ES vystymo politikos reformą, 2006/C115/09. Nuomonė dėl Valdymo Europos konsensuse dėl vystymosi politikos 2007/C197/09. 2007 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vietos bendruomenių ir vystomojo bendradarbiavimo, 2006/2235 INI. Bendra Afrikos ir ES strategija ir 2007 m. veiksmų planas. Europos Komisijos komunikatas dėl ES strategijos Afrikai: Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti, COM(2005) 489 galutinis.

[3] Subsidiarumas – tai organizacinis principas, pagal kurį reikalai turi būti tvarkomi tinkamiausiu lygmeniu.

[4] Europos savivaldybių ir regionų taryba: Europos vietos ir regioninių valdžios institucijų padėtis, 2006–2007 m. leidinys.

[5] Nevalstybiniai veikėjai ir vietos valdžios institucijos, COM(2006) 19.

[6] Sunku nustatyti visas VVI vystomajam bendradarbiavimui sutelktas sumas dėl susijusių veikėjų įvairovės, skirtingo ir dinaminio iniciatyvų pobūdžio bei tuo tikslu sukurtų priemonių, taip pat fakto, kad esama tarptautinė nomenklatūra ir skirstymas į kategorijas (t. y. OECD/DAC) nepritaikyti prie šio pobūdžio decentralizuoto bendradarbiavimo ypatumų.

[7] 90 % šių sumų susijusios su paskirtomis studentų sąnaudomis.

[8] OECD/DAC pranešta 60 mln. EUR, tačiau Délégation pour l'action extérieur des collectivités locales (DAECL) apskaičiavimu, visa suma yra 115 mln. EUR.

[9] Bendrijos parama daugiausia buvo skiriama per geografines programas bei temines programas, konkrečiai – programą „Nevalstybiniai veikėjai ir vietos valdžios institucijos“.