52008DC0519

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.8.2008

KOM(2008) 519 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

2007 m. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaita [SEK(2008) 2380]

KOMISIJOS ATASKAITA

2007 m. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos Europos Sąjungoje ataskaita

(Tekstas svarbus EEE)

1. Įvadas

Šioje metinėje ataskaitoje aptariami 2007 m. pokyčiai ir veikla. Ji parengta pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 173 straipsnį[1].

Prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikta išsamesnės informacijos ir statistinių duomenų. Pagrindiniuose ataskaitos skyriuose aprašoma 2007 m. veikla bei rezultatai ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) veiklos tendencijos Europos Sąjungos valstybėse narėse.

2. POLITIKOS RAIDA. EUROPOS MOKSLINIų TYRIMų ERDVė (EMTE)

Moksliniai tyrimai ir platesne prasme vadinamasis žinių trikampis (moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos) yra vienas iš atnaujintos Lisabonos strategijos kertinių akmenų. Bendrieji 2007 m. Europos mokslinių tyrimų politikos tikslai buvo pasiekti, kai EMTE kūrimas įgijo naują pagreitį ir baigėsi pirmieji septintųjų bendrųjų programų (EB ir Euratomo 7BP) sėkmingo įgyvendinimo metai .

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai ES mokslinių tyrimų politikos tikslai yra mokslinių tyrimų kompetencijos pažanga, Europos mokslinių tyrimų sistemos tinkamumo ir veiksmingumo didinimas, EMTE atvirumo ir patrauklumo didinimas, strateginės partnerystės su valstybėmis narėmis kūrimas siekiant tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų (MT) srityje bei glaudesni mokslinių tyrimų veiklos ryšiai su kaimyninėmis šalimis.

Svarbiausia Komisijos politinė iniciatyva mokslinių tyrimų srityje 2007 m. buvo žaliosios knygos „ Europos mokslinių tyrimų erdvė . Naujos perspektyvos “[2] paskelbimas. Šia žaliąja knyga buvo pradėta plati institucijų ir visuomenės diskusija ES ir platesniu mastu dėl priemonių, kuriomis būtų galima paspartinti atviros, konkurencingos ir patrauklios Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimą[3]. Svarbų renginį suinteresuotosioms šalims 2007 m. spalio mėn. Lisabonoje bendrai suorganizavo Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti valstybė narė Portugalija – jis buvo skirtas įvairiems EMTE aspektams aptarti. Vykusios konsultacijos ir viešos diskusijos labai padėjo kurti politikos iniciatyvas dėl visų EMTE aspektų, kurie nurodyti žaliojoje knygoje. Į jų rezultatus buvo visapusiškai atsižvelgta planuojant ir rengiant penkias pagrindines EMTE iniciatyvas, kurias numatoma pradėti 2008 metais: 1) Europos mokslo darbuotojų partnerystė; 2) sistema, pagal kurią valstybės narės galės savanoriškai pagal „kintamosios geometrijos“ principą nustatyti ir parengti bendras mokslinių tyrimų programas; 3) tinkama teisinė sistema, palengvinsianti visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą ir veiklą; 4) strateginė Europos tarptautinio bendradarbiavimo MT srityje sistema ir 5) Komisijos rekomendacija dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų intelektinės nuosavybės teisių (INT) valdymo bei su tuo susijęs praktikos kodeksas.

Apie EMTE svarbą taip pat galima spręsti iš duomenų apie Europos vaidmenį mokslinių tyrimų pasaulyje, pateiktų ES leidinyje „Pagrindiniai mokslo ir technologijų duomenys 2007 m.“[4]. Iš šių duomenų akivaizdu, kad reikia labiau stengtis įveikti bendrą su išlaidomis MTP susijusį sąstingį (2005 ir 2006 m. jos buvo 1,84 % BVP) ir daryti pažangą įgyvendinant Barselonos tikslą – išlaidos moksliniams tyrimams iki 2010 m. turėtų pasiekti 3 % BVP.

Ir toliau nerimą kelia mokslo žmogiškųjų išteklių tvarumas – ypač todėl, kad daugelio valstybių narių mokslo darbuotojai laipsniškai senėja. 2006 m. apie 35 % aukštos kvalifikacijos MT darbuotojų ES-27 buvo 45–64 m., palyginti su 31 % – 25–34 m. metų amžiaus. Kita ryški pasaulinė tendencija yra JAV gebėjimas pritraukti talentingus mokslo darbuotojus iš viso pasaulio. 2004 m. iš 400 000 mokslo ir inžinerijos darbuotojų užsieniečių, dirbančių JAV, 25 % sudarė atvykėliai iš ES. 2007 m. buvo aktyviai įgyvendinami ES mokslo darbuotojų judumo ir karjeros galimybių strategijos veiksmai. Tarp jų buvo tolesnė iniciatyvos ERA-Link , susiejančios ne Europoje dirbančių Europos mokslo darbuotojų bendruomenes į tinklus, plėtotė (iniciatyva pradėta taikyti JAV 2006 m. ir Japonijoje 2007 m.), taip pat beveik 700 mokslinių tyrimų organizacijų savanoriškai pasirašė Europos chartiją ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodeksą. Kartu Komisija ir valstybės narės ruošėsi atnaujintai tvirtesnei partnerystei, siekdamos geresnio mokslo darbuotojų rengimo, karjeros galimybių ir didesnio judumo.

Dar vienas prioritetas yra pasiekti tiek privačiai, tiek viešojo sektorių finansuojamų mokslinių tyrimų aukščiausią kompetenciją, būtiną Europos konkurencingumui didinti. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2007 m. balandžio mėn. priėmė komunikatą „Visoje Europoje tobulinti žinių perdavimą tarp mokslinių tyrimų institutų ir pramonės įmonių“[5]. Šiame komunikate ir prie jo pridėtose gairėse valstybiniams mokslinių tyrimų institutams pateikta veiklos rekomendacijų, kaip pagerinti intelektinės nuosavybės valdymą ir naudojimąsi ja (ypač bendradarbiaujant su pramonės įmonėmis). 2007 m. birželio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pritarė iniciatyvai dėl Europos chartijos dėl valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų ir universitetų intelektinės nuosavybės naudojimo (IN chartijos), kuria būtų siekiama gerinti žinių perdavimą tarp mokslinių tyrimų vykdytojų ir pramonės įmonių[6].

3. ES MOKSLINIų TYRIMų IR TECHNOLOGIJų PLėTROS VEIKLA

3.1. Laimėjimai politikos srityje

Siekiant toliau kurti EMTE, mažinti mokslinių tyrimų veiklos susiskaidymą Europos Sąjungoje ir skatinti inovacijas, buvo pradėtos ir tęsiamos kelios iniciatyvos, susijusios su EMTE ir turinčios konkretų pagrindą 7BP .

Komisija, siekdama ištirti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo šaltinių sąveikos galimybes ir kliūtis šiai sąveikai atsirasti, priėmė komunikatą „ Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamas Europos regionų konkurencingumas “[7]. Šiuo komunikatu paskatintas geresnis pasirengimo bei lėšų naudojimo koordinavimas tarp valstybių narių ir regionų ir paraginta skleisti išsamesnę informaciją apie finansavimo galimybes bei sąveiką, ypač parengiant finansavimo praktikos vadovą.

Komisija taip pat paskelbė Komunikatą dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų[8] , siekdama skatinti mokslinių tyrimų bei inovacijų viešuosius pirkimus ir geriau informuoti apie galimybes vykdyti viešuosius pirkimus MTP srityje tokiu būdu, kuris atitiktų viešųjų pirkimų taisykles ir nebūtų valstybės pagalba .

Buvo įsteigtas Europos forumas filantropijos ir mokslinių tyrimų finansavimo klausimais , siekiant tirti papildomus mokslinių tyrimų finansavimo būdus ir dalytis patirtimi apie filantropinį mokslinių tyrimų finansavimą[9].

Taip pat galima paminėti įnašą kuriant EMTE konkrečioje branduolių sintezės energijos srityje . Prioritetinė šio sektoriaus MTTP politikos iniciatyva – tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)[10] . Labai svarbus įvykis buvo ITER susitarimo įsigaliojimas 2007 m. spalio mėn., kai jį ratifikavo visos septynios šalys (Euratomas, Kinija, JAV, Indija, Japonija, Korėja ir Rusija). Euratomas, teikdamas finansinę, organizacinę ir personalo paramą, tapo vienu pagrindinių ITER tarptautinės organizacijos steigėjų. 2007 m. taip pat įkurta Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energijos gamybos bendroji įmonė, kitaip vadinama „Branduolių sintezė energetikos tikslais“ (angl. Fusion for Energy ). Ši įmonė, kurios buveinė yra Barselonoje, valdys ES indėlį į ITER iniciatyvą.

2007 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimu 2007/134/EB pagal 7BP buvo įsteigta Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)[11]. EMTT yra viena iš svarbiausių 7BP naujovių, nes ja remiamas pasaulinio lygio mokslo darbas, atliekamas pavienių mokslininkų bei mokslininkų grupių, ir ateityje ji taps pirmąja visos Europos finansavimo agentūra, remiančia visų mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus: nuo humanitarinių ir socialinių mokslų iki gyvosios gamtos mokslų, fizikos ir inžinerijos.

Viena iš iniciatyvų, sudarančių plataus masto mokslinių tyrimų politikos strategiją, yra Europos technologijų platformų (ETP) koordinavimas . Šiuo metu įgyvendinamos 34 tokios platformos. Per Europos technologijų platformas buvo sustiprintos pastangos įgyvendinti kiekvienos iš jų strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkes naudojant įvairius, taip pat nacionalinius, finansavimo šaltinius. Komisija surengė du seminarus ETP vadovams, kuriuose sektoriaus atstovai galėjo dalytis gerąja patirtimi ir sužinoti naujausią informaciją apie jų darbui svarbias ES politikos iniciatyvas.

Dar viena svarbi 7BP naujovė yra bendros technologijų iniciatyvos (BTI). Pagal jas naujus partnerystės ryšius užmezga viešojo ir privačiojo sektorių finansuojamos organizacijos, dalyvaujančios moksliniuose tyrimuose. 7BP buvo nustatytos pirmosios šešios BTI mokslinių tyrimų sritys. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, 2007 m. gruodžio 20 d. priėmė keturis iš teisės aktų pasiūlymų: dėl naujoviškų vaistų, ARTEMIS (dėl įterptųjų kompiuterinių sistemų), „Švarus dangus“ ir ENIAC (dėl nanoelektroninių komponentų)[12]. Komisija 2007 m. taip pat pateikė pasiūlymą dėl kuro elementų ir vandenilio BTI, kurį priimti planuojama 2008 m.

BTI iš esmės yra ilgalaikiai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ryšiai pramoninių mokslinių tyrimų srityje, o vadinamosiomis iniciatyvomis pagal 169 straipsnį siekiama glaudžiau susieti nacionalines mokslinių tyrimų programas. 2007 m. 7BP nustatytos keturios iniciatyvos; dvi iš jų (angl. ambient assisted living, AAL, dėl kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos, ir EUROSTARs, skirtos mokslinius tyrimus vykdančioms MVĮ) Taryba ir Europos Parlamentas, taikydami bendro sprendimo procedūrą, veikiausiai priims iki 2008 m. vasaros.

Kita įdomi 7BP iniciatyva yra Rizikos pasidalijimo finansavimo priemonė (RPFP). Tai nauja EK ir Europos investicijų banko (EIB) bendrai sukurta priemonė, pagal kurią teikiamos paskolos labai rizikingai mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, demonstravimo ir inovacijų veiklai. RPFP buvo pradėta taikyti 2007 m. birželio 5 d., o pirma sutartis pasirašyta 2007 m. liepos 10 d.

Be to, 7BP atvėrė plačias tarptautinio bendradarbiavimo galimybes trečiosioms šalims pagal įvairių specialiųjų programų ir geografines, ir temines kryptis. Į 2007 m. kvietimus teikti paraiškas atsiliepė daugiau kaip 130 trečiųjų šalių organizacijų. Be to, ataskaitiniu laikotarpiu pasirašius asociacijos susitarimus su Šveicarija, Izraeliu, EEE/ELPA valstybėmis (Islandija, Lichtenšteinu ir Norvegija), Turkija, Serbija, Kroatija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Albanija, EMTE įspūdingai išsiplėtė – dabar joje 37 valstybių mokslo darbuotojai, dalyvaujantys 7BP mokslinių tyrimų projektuose, turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus. Atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo MT srityje su Indija ir pradėtos derybos dėl susitarimo dėl bendradarbiavimo MT srityje su Naująja Zelandija akivaizdžiai rodo, kad Europos bendrija ketina dar labiau atverti savo mokslinius tyrimus pasauliui.

Svarbus europinis laimėjimas yra 2007 m. lapkričio 23 d. pasiektas politinis susitarimas dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EITI) įsteigimo[13], kuriuo siekiama geriau susieti visas žinių trikampio dalis – švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas . Taigi buvo galima užbaigti teisės akto priėmimo procedūrą ir tęsti darbą – parinkti buveinės vietą, paskirti valdybą, nustatyti finansavimo sąlygas ir temas, pagal kurias bus dirbama pirmosiose žinių ir inovacijų bendrijose (ŽIB).

Pagaliau svarbiausia yra tai, kad moksliniai tyrimai dabar yra įtvirtinti platesnėje Lisabonos strategijoje. Komisija 2007 m. gruodžio mėn. pateiktoje strateginėje ataskaitoje padarė išvadą, kad reikia nustatyti, kokiomis priemonėmis bus siekiama tikslo, jog investicijos į MTTP sudarytų 3 % visų investicijų, ir įtraukti tai į nacionalines reformų programas.

3.2. Bendrųjų programų įgyvendinimas

7-oji bendroji programa , kurios bendras biudžetas viršija 50 mlrd. EUR (Euratomo 7-osios bendrosios programos penkerių metų biudžetas – 2,7 mlrd. EUR), yra pagrindinė priemonė, kuria siekiama tenkinti Europos poreikius, susijusius su darbo vietų kūrimu, konkurencingumu bei darniu vystymusi, tenkinti mokslinių tyrimų poreikius kitose Bendrijos politikos srityse ir siekti, kad Europa išliktų pasaulio žinių ekonomikos lyderė.

7BP biudžetas yra kur kas didesnis už ankstesnės bendrosios programos biudžetą (vertinant pagal 2007 m. kainas, jis padidėjo 63 %) – tai rodo, kad moksliniams tyrimams ES lygmeniu teikiamas aukštas prioritetas.

2007 m. buvo pirmieji 7BP įgyvendinimo metai. Paskelbus 54 kvietimus buvo gauta daugiau kaip 23 000 pasiūlymų, o juose dalyvavo daug dalyvių – 110 101. Atlikus atrankos procedūrą buvo nuspręsta skirti finansavimą 2 854 pasiūlymams (t. y. maždaug 19 541 dalyvis).

Dešimt nustatytų programos „Bendradarbiavimas“ temų atitinka pagrindines žinių ir technologijų sritis, kuriose mokslinių tyrimų kompetencija ypač svarbi siekiant gerinti Europos gebėjimą ateityje spręsti socialines, ekonomines, visuomenės sveikatos, aplinkos ir pramonės problemas. 2007 m. iš viso buvo pateikta 8 030 pasiūlymų; iš jų daugiau kaip 1 000 suteiktas finansavimas.

Pagal programą „Idėjos“ pirmaisiais EMTT oficialaus darbo metais buvo kuriamos valdymo bei organizacinės struktūros ir surengtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas (dotacijos pradedantiesiems), kuriuo siekta paremti mokslo darbuotojus jų karjeros pradžioje. Susidomėjimas naująja iniciatyva buvo didelis – pagal pirmąjį kvietimą gauti 9 167 pasiūlymai, iš kurių beveik 300 nuspręsta skirti finansavimą.

Pagal programą „Žmonės“ remiami įvairūs veiksmai, kuriais skatinamas mokslo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir tinklai, karjera, mokymasis visą gyvenimą ir akademinės bendruomenės partnerystė su pramonės įmonėmis. 2007 m. buvo pateikti 4 195 pasiūlymai, iš kurių daugiau kaip 1 000 nuspręsta skirti finansavimą.

Programos „Pajėgumai“ tikslas –Europos mokslinių tyrimų bendruomenei plėtoti kuo geresnius išteklius ir kuo palankesnes sąlygas. Pagal įvairias programos veiklos kryptis iš viso buvo pateikti 1 753 pasiūlymai, iš jų apie 300 nuspręsta skirti finansavimą.

Pagal Euratomo 7BP buvo pateikti 57 pasiūlymai branduolių dalijimosi ir radiacinės saugos srityse; iš jų 15 nuspręsta skirti finansavimą.

Galiausiai 2007 m. pasirašytos 975 sutartys dėl 6BP įgyvendinimo , nors pati 6BP buvo užbaigta 2006 m. pabaigoje.

4. POKYčIAI VALSTYBėSE NARėSE IR ATVIROJO KOORDINAVIMO METODO TAIKYMAS

4.1. Atvirojo koordinavimo metodo taikymas siekiant Barselonos tikslų

Atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) MTP srityje buvo numatyta taikyti pagal 3 % veiksmų planą[14]. Pirmųjų dviejų AKM ciklų (2003–2006 m.) rezultatai buvo geri, ir 2006 m. spalio mėn. Mokslinių ir techninių tyrimų komitetas (CREST) pradėjo trečiąjį ciklą. Buvo sudarytos CREST darbo grupės dėl bendrosios programos ir struktūrinių fondų koordinavimo, MTP internacionalizavimo, politikos krypčių derinimo ir MTP paslaugų sektoriuje. Svarbus trečiojo AKM ciklo įvykis buvo 2007 m. liepos 6 d. generalinių direktorių lygmens CREST posėdis. Jame buvo diskutuojama apie pažangą, padarytą siekiant 3 % tikslo, ir prioritetinius EMTE kūrimo veiksmus. 2007 m. gruodžio mėn. pradėtas ketvirtasis ciklas yra skirtas universitetams, pramonės įmonių vadovaujamiems kompetencijos centrams, MTP internacionalizavimui ir tolesniam politikos krypčių derinio tarpusavio vertinimui (kurį atlieka Austrija ir Bulgarija).

CREST, papildydamas atskirų savo darbo grupių darbą, kasmet vykdo savitarpio mokymosi iniciatyvą pagal nacionalines reformų programas, atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją. 2007 m. pagal šią iniciatyvą dėmesys buvo skiriamas nacionalinių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų į MTP tikslų įgyvendinimo pažangai, valstybinio mokslinių tyrimų sektoriaus reformų kliūtims, taip pat strategijoms ir uždaviniams, siejamiems su nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų atvėrimu EMTE.

Siekiant remti savitarpio mokymąsi ir politikos koordinavimą, vykdomą labiau apibrėžtų valstybių narių ir (arba) jų regionų grupių joms rūpimais konkrečiais politikos klausimais, buvo sukurta sistema OMC-NET. Naujas kvietimas teikti paraiškas paskelbtas 2007 m. rugsėjo mėn.

4.2. Viešojo ir privačiojo sektorių investicijų į mokslinius tyrimus tendencijos

MTP intensyvumas

2006 m., kaip ir 2005 m., bendrosios ES-27 išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai buvo 1,84 % BVP. Nuo 2000 m. MTP intensyvumo pokytis ES-27 neviršijo vienos dešimtosios: nuo 1,79 % 1996–1998 m. iki 1,88 % 2002 m. MTP intensyvumo sąstingis ES-27 lygmeniu neatspindi dinamiškesnės ir įvairesnės padėties įvairiose valstybėse narėse.

Valstybėse narėse, kuriose MTP veikla mažiau intensyvi (naujosios valstybės narės, Graikija, Portugalija, Italija, Ispanija ir Airija), šis intensyvumas apskritai labai padidėjo (kai kuriose valstybėse narėse šis padidėjimas labai ryškus, ypač po 2003 m.). Pažymėtina, jog nerimą kelia Lenkija, Bulgarija, Slovakija ir Graikija, vis labiau atsiliekančios nuo kitų valstybių narių. Kadangi toms valstybėms narėms, kuriose MTP intensyvumas iki tol buvo labai žemas (naujosios valstybės narės) arba gana žemas (Airija ir Ispanija), lengviau pasiekti reikšmingą MTP intensyvumo padidėjimą, tai rodo, kad MTP intensyvumas gali didėti net ir sparčiai augant BVP.

Iš tų valstybių narių, kuriose MTP veikla yra intensyvesnė, pažangą pavyko padaryti tik Austrijai ir kiek mažiau Danijai. Švedijoje ir Suomijoje MTP intensyvumas jau dabar viršija 3 %, tačiau nesiekia šių valstybių užsibrėžto nacionalinio tikslo – 4 % BVP.

Taigi MTP intensyvumas beveik be išimčių didėja tose valstybėse narėse, kuriose MTP veikla iki šiol buvo mažiau intensyvi. Bendras ES-27 MTP veiklos intensyvumas didėja daugiausia dėl to, kad atsiliekančiosios valstybės narės artėja prie bendro ES lygio. 4.2 pav. kiekvienos valstybės narės 2000–2006 m. padaryta pažanga (pilka spalva) lyginama su pažanga, kurią kiekviena iš jų turi padaryti, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą (mėlyna spalva).

[pic]

Šaltinis: Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas. |

Duomenys: Eurostatas, valstybės narės. |

Pastabos: (*) IT, PT, UK: 2005 m., AT, FI: 2007 m. |

(1) IT, PT, UK: 2000–2005 m., AT, FI: 2000–2007 m., EL, SE: 2001–2006 m., HU, MT: 2004–2006 m. |

(2) IT, PT: 2005–2010 m., UK: 2005–2013 m., FR: 2006–2012 m., EL: 2006–2015 m., AT: 2007–2010 m., FI 2007–2011 m. |

(3) ES-27, išskyrus Bulgariją. |

(4) Airijos MTP intensyvumo tikslą iki 2010 m. nustatė Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas. |

(5) Bulgarija nėra iškėlusi MTP intensyvumo tikslo. |

Reiškinys, kai MTP veiklą ne taip intensyviai vykdančios valstybės narės artėja prie bendro ES lygio, kartu su Austrijos ir Danijos pažanga nedaro didelio poveikio suvestiniam MTP intensyvumo ES-27 rodikliui, nes šių valstybių BVP tesudaro nedidelę bendro ES-27 BVP dalį. Visai kitaip senosios valstybės narės, kurių bendras BVP sudaro didelę ES BVP dalį, tarp jų Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Italija, neįstengė padidinti savo MTP intensyvumo rodiklių[15]. Todėl siekiant ES-27 tikslo – 3 % BVP – iki šiol tepadaryta nedidelė pažanga. Reikia pažymėti, kad net tuo atveju, jei kiekviena valstybė narė pasiektų savo užsibrėžtą tikslą iki 2010 m., bendras ES-27 MTP intensyvumas 2010 m. būtų 2,51 % BVP, taigi mažesnis už bendrą Europos lygmens tikslą – 3 %. Kitaip tariant, šiuo metu valstybių narių užsibrėžtų tikslų nepakanka, kad iki 2010 m. būtų pasiektas bendrasis ES tikslas – 3 % BVP.

Finansavimo šaltiniai

Iš 2005 m.[16] bendrųjų lėšų moksliniams tyrimams ir plėtrai viešasis finansavimas sudarė 0,63 % BVP, įmonių lėšos – 1 % BVP, lėšos iš užsienio – 0,16 % BVP, kiti nacionaliniai (privatūs pelno nesiekiantys ir aukštojo mokslo) finansavimo šaltiniai – 0,04 % BVP. Surinktuose statistiniuose duomenyse MTP skirtos lėšos „iš užsienio“ neskirstomos į viešąsias ir privačiąsias lėšas, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, kokia lėšų dalis gaunama iš viešųjų arba privačiųjų finansavimo šaltinių.

Nuo 2000 m. daugumos (17) valstybių narių vyriausybės padidino tiesioginės valstybės paramos MTP intensyvumą (valstybės finansavimą MTP kaip BVP procentinę dalį). Tai rodo jų ryžtą siekti didesnio MTP veiklos intensyvumo. Šis padidėjimas ypač akivaizdus daugumoje tų valstybių narių, kurios šiuo metu artėja prie bendro ES lygio. Tačiau tiesioginio valstybės finansavimo MTP padidėjimas taip pat matomas tose valstybėse narėse, kuriose MTP intensyvumas yra vidutiniškas arba sumažėjęs (Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir ypač Prancūzijoje). Tačiau šią pažangą šiek tiek atsveria sumažėjęs verslo atstovų MTP finansavimo intensyvumas šiose šalyse.

Verslo paramos MTP intensyvumas (įmonių MTP skiriamas finansavimas kaip BVP procentinė dalis) padidėjo beveik vien tik tose valstybėse narėse, kuriose šis intensyvumas iki šiol buvo mažas arba labai mažas (Estijoje, Latvijoje, Kipre, Portugalijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje). Šalyse, kuriose verslo parama MTP didelė – Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Danijoje –įmonių paramos MTP intensyvumas sumažėjo (Švedijoje) arba nustojo didėti. Vienintelė išimtis – Austrija. Ta pati tendencija pastebima šalyse, kuriose verslo parama MTP yra vidutiniška (Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje). Visoms šioms valstybėms narėms nepavyko padidinti verslo MTP finansavimo intensyvumo. Bendras ES verslo MTP finansavimo intensyvumas didėja daugiausia todėl, kad atsiliekančiosios šalys artėja prie bendro ES lygio.

Investicijos iš struktūrinių fondų lėšų yra įtrauktos į atitinkamus Eurostato statistinius duomenis; svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sanglaudos politika didina investicijų į MTP intensyvumą naujosiose valstybėse narėse. Vidutinis struktūrinių fondų įnašas 2004–2006 m. buvo 157,4 mln. EUR, o jo paskatintos vidutinės nacionalinės metinės investicijos siekė 69,6 mln. EUR Tikimasi, kad 2007–2013 m. tokių investicijų metinis vidurkis dešimtyje naujųjų valstybių narių padidės iki 2,7 mlrd. EUR (įskaitant Rumuniją ir Bulgariją – 2,9 mlrd. EUR)

4.3. Mokslinių tyrimų politikos tendencijos

2007 m. buvo toliau kuriami sudėtingi nacionalinių MTP politikos krypčių deriniai. Valstybės narės, siekdamos atsižvelgti į pagrindinius ekonomikos augimą skatinančius veiksnius, stiprino politikos krypčių derinius rengdamos naujas tarpžinybines strategijas arba keisdamos MTP politikos institucinę aplinką, pavyzdžiui, sujungdamos mokslinių tyrimų, švietimo, užimtumo, prekybos ir pramonės ministerijas.

Iki šiol rengiant MTP politikos reformas beveik be išimčių buvo žvelgiama iš nacionalinės perspektyvos. Tačiau MTP sistemos vis glaudžiau siejasi tarpusavyje, todėl svarbu, kad nacionalinės politikos formuotojai aiškiai remtųsi europiniu požiūriu nacionalinėje politikoje, siekdami gauti kuo daugiau naudos iš sąveikos ir sklaidos. Taip didės nacionalinių sistemų veiksmingumas ir, atsižvelgiant į EMTE iniciatyvą, padarytas esminis įnašas į visos ES mokslinių tyrimų sistemos, kuri gebėtų konkuruoti pasauliniu mastu, kūrimą. 2007 m. Komisijos strateginėje ataskaitoje išskirtinis dėmesys buvo skiriamas nacionaliniu lygmeniu vykdomų mokslinių tyrimų europiniam matmeniui. Tikimasi, kad valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose praneš, kaip savo strategijomis ketina prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo.

Valstybės narės ir toliau daug dėmesio skiria valstybinių mokslinių tyrimų kokybės gerinimui. Šiomis aplinkybėmis keliose valstybėse narėse tebevyksta mokslinių tyrimų vykdytojų institucinės struktūros reforma, daugiausia siekiant užtikrinti, kad tų šalių valstybiniai moksliniai tyrimai atitiktų aukščiausius pasaulinius standartus.

Svarbi vyriausybių taikoma priemonė siekiant skatinti privačias investicijas į MTP tebėra mokesčių paskatos įmonių MTP veiklai. Daugelis ES šalių per pastaruosius kelerius metus pradėjo taikyti fiskalines paskatas, o kitos šalys sustiprino jau taikomas sistemas. Šiuo metu tokių sistemų netaikančios valstybės narės, kaip antai Vokietija, Suomija ir Švedija, vis labiau domisi galimybėmis jas taikyti skatinant MVĮ veiklą MTP srityje ir valstybinių mokslinių tyrimų vykdytojų bendradarbiavimą su pramonės įmonėmis. Fiskalinės paskatos MTP per darbuotojų socialinius mokesčius taikomos Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje.

Tomis pačiomis aplinkybėmis akivaizdžiai didėja sanglaudos politikos vaidmuo, susijęs su MTP finansavimu, ypač kai kuriose naujosiose valstybėse narėse. Galimybė veiksmingai naudotis moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtomis struktūrinių fondų lėšomis yra svarbi daugeliui šalių, kuriose MTP finansavimas tebėra menkas.

5. Perspektyvos

Visi šie pasiekimai padėjo pasirengti 2008 metams – antriesiems 7BP įgyvendinimo metams, kuriais taip pat daroma nauja didelė pažanga kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.

EMTE žalioji knyga paskatino suplanuoti penkias 2008 m. siūlomas EMTE iniciatyvas. Be to, ES pirmininkaujant valstybei narei Slovėnijai, bus pradėtas „Liublianos procesas“, kurio tikslas – sukurti bendrą ilgalaikę EMTE viziją, kurią kuriant bendradarbiaus valstybės narės bei Komisija ir kurią įvairiapusiškai rems suinteresuotosios šalys bei piliečiai.

6. PAPILDOMOS INFORMACIJOS šALTINIAI

Daugiau informacijos pateikta prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos darbiniame dokumente. Toliau nurodyti papildomi vieši informacijos šaltiniai:

- Bendrosios programos ir jos specialiųjų programų metinės stebėsenos ataskaitos, kuriose pateikiama glausta ir nepriklausoma informacijos apie priemonių, kuriomis įgyvendinamos programos, pažangą ir kokybę santrauka.

- Penkerių metų laikotarpio vertinimo ataskaitos, kuriose analizuojamas Bendrijos mokslinių tyrimų veiklos įgyvendinimas ir laimėjimai per praėjusius penkerius metus.

- Kiekvienais metais skelbiamos pagrindinių duomenų ataskaitos, kuriose pateikiami Europos padėties mokslo, technologijų ir inovacijų srityse vertinimo rodikliai.

- Mokslo ir technologijų Europoje statistika (Eurostatas) – MTP biudžeto, MTP išlaidų, MTP darbuotojų ir patentų valstybėse narėse statistiniai duomenys pagal regionus.

- Kartu su Bendrijos MTP programomis skelbiamos studijos ir analizės, kuriose nagrinėjami specifiniai susijusių MTP sričių klausimai.

Daugelį iš šių dokumentų galima rasti arba užsisakyti Komisijos interneto svetainėse:

- Europos Sąjungos portalas – svetainė EUROPA http://europa.eu/index_en.htm

- CORDIS svetainė, kurioje pateikiama išsami informacija apie MTP bendrąją programą http://cordis.europa.eu

- CORDIS svetainė, kurioje pateikiama informacija apie ERAwatch http://cordis.europa.eu/erawatch/

- Komisijos mokslinių tyrimų generalinio direktorato svetainėhttp://ec.europa.eu/dgs/research/index_en.html

- Komisijos informacinės visuomenės generalinio direktorato svetainėhttp://ec.europa.eu/dgs/information_society/index_en.htm

- Komisijos įmonių ir pramonės generalinio direktorato svetainėhttp://ec.europa.eu/enterprise/index_en.htm

- Komisijos energetikos ir transporto generalinio direktorato svetainė http://ec.europa.eu/dgs/energy_transport/index_en.html

- Jungtinio tyrimų centro (JTC) svetainė http://www.jrc.ec.europa.eu

- Eurostato svetainė http://epp.eurostat.ec.europa.eu/

[1] „Kiekvienų metų pradžioje Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą. Pranešime pateikiama informacija apie mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei rezultatų skleidimą praėjusiais metais ir einamųjų metų darbo programą“.

[2] COM(2007) 161, 2007 4 4.

[3] http://ec.europa.eu/research/era/index_en.html.

[4] http://ec.europa.eu/invest-in-research/pdf/download_en/keyfigures_071030_web.pdf.

[5] COM(2007) 182, 2007 4 4.

[6] http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/94932.pdf.COM(2007) 182, 2007 4 4.

[7] COM(2007) 474, 2007 8 16.

[8] COM(2007) 799, 2007 12 14.

[9] http://ec.europa.eu/invest-in-research/policy/philanthropy_en.htm.

[10] COM(2006) 458, 2006 8 14.

[11] OL L 57, 2007 2 24.

[12] OL L 30, 2008 2 4.

[13] OL L 97, 2008 4 9.

[14] COM(2003) 226, 2003 6 4.

[15] 11 valstybių narių, kuriose MTP intensyvumas padidėjo arba labai padidėjo, BVP sudaro tik 16 % ES-27 BVP, o 16 valstybių narių, kuriose MTP intensyvumas beveik nedidėjo arba sumažėjo, BVP sudaro 84 % ES-27 BVP.

[16] Paskutiniai metai, kurių duomenys yra suskirstyti pagal finansavimo šaltinius.