52008DC0451

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.7.2008

COM (2008) 451 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

biudžeto valdymo institucijai apie bendrajame biudžete numatytas garantijas Padėtis 2007 m. gruodžio 31 d. {SEC(2008) 2249}

T URINYS

1. Įžanga, aptariamų operacijų rūšys 3

2. Naujas teisinis pagrindas 3

3. Pokyčiai nuo 2007 m. birželio 30 d. ataskaitos 4

4. Rizikos, kuriai teikiama Biudžeto garantija, duomenys 4

4.1. Rizikos apibrėžtis 4

4.2. Su valstybėmis narėmis susijusi rizika 5

4.3. Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika 6

4.4. Iš Biudžeto garantuojama bendroji rizika 7

4.5. Rizikos raida 8

5. Įsipareigojimų neįvykdymas, Biudžeto garantijų panaudojimas ir įsiskolinimai 8

5.1. Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių 8

5.2. Mokėjimai iš Biudžeto 9

5.3. Išorės veiksmų garantijų fondo panaudojimas 9

6. Išorės veiksmų garantijų fondas 9

6.1. Išieškotos lėšos 9

6.2. Turtas 9

6.3. Planuojama suma 9

7. Rizikos vertinimas. Ekonominė ir finansinė trečiųjų šalių, kurios gauna naudos iš svarbiausių ES skolinimo operacijų, padėtis 10

7.1. Įvadas 10

7.2. Šalys kandidatės 10

7.3. Galimos šalys kandidatės 11

7.4. Nepriklausomų valstybių sandrauga 11

7.5. Kitos Europos Sąjungai nepriklausančios šalys 12

7.5.1. Viduržemio jūros regiono šalys 12

7.5.2. Pietų Amerikos šalys 14

7.5.3. Pietų Afrika 14

ĮžANGA, APTARIAMų OPERACIJų RūšYS

Ši ataskaita teikiama pagal Finansinio reglamento 130 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai dukart per metus praneša apie biudžeto garantijas ir atitinkamą riziką [1]. Prie jos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateiktos išsamios lentelės ir paaiškinimai (toliau – priedas)[2].

Europos Sąjungos biudžetu (toliau – Biudžetas) garantuojama rizika atsiranda dėl įvairių skolinimo ir garantijų operacijų, kurias galima suskirstyti į dvi kategorijas: Europos Bendrijų suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų, t. y. makrofinansinės pagalbos paskolos trečiosioms šalims, ir paskolos siekiant mikroekonominių tikslų (Euratomo paskolos ir, svarbiausia, Europos investicijų banko (toliau – EIB) teikiamas išorės finansavimas[3]). Nuo 1994 m. šioms operacijoms teikia garantiją Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau – Fondas)[4], kuris įsteigtas siekiant, be kita ko, apriboti reikalavimų vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Biudžete numatytomis garantijomis skolinimo operacijoms trečiosiose šalyse, poveikį Biudžetui. Jei Fondui nepakanka išteklių, jų bus prašoma iš Biudžeto.

Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiamas Fondas (toliau – Fondo reglamentas[5]) ir kuris priimtas 1994 m., pirmą kartą iš dalies pakeistas 1999 m. Tarybos reglamentą 2004 m. Tarybai iš dalies pakeitus antrą kartą, Fondo garantija operacijoms nebeteikiama, jei trečiosios šalys tampa valstybėmis narėmis. Paskolos arba paskolos su Bendrijos garantija valstybėms narėms garantuojamos tiesiogiai iš Biudžeto.

Naujas teisinis pagrindas

Atsižvelgdami į 2006 m. Tarybos sprendimą[6] iš naujo Europos investicijų bankui suteikti Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (EIB išorės įgaliojimas 2007–2013 m., toliau – naujasis bendrasis įgaliojimas), 2007 m. rugpjūčio mėn. Komisija ir EIB pasirašė garantijos susitarimą ir išieškojimo susitarimą[7], kuriuose išsamiai išdėstytos nuostatos ir procedūros, susijusios su Bendrijos garantija ir pretenzijų tenkinimu pagal reikalavimą laikytis įsipareigojimų, susijusių su garantija. Garantijos susitarimas taikomas EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartys pasirašytos po 2007 m. balandžio 17 d. – dienos, kai EIB valdytojų taryba patvirtino naująjį bendrąjį įgaliojimą.

Dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims 2007 m. gruodžio 10 d. priimtas naujas Tarybos sprendimas dėl makrofinansinės pagalbos skyrimo Libanui[8].

POKYčIAI NUO 2007 M. BIRžELIO 30 D. ATASKAITOS

Patvirtintas Tarybos sprendimas dėl makrofinansinės pagalbos skyrimo Libanui. Antrąjį 2007 m. pusmetį makrofinansinės pagalbos paskolų ir Euratomo paskolų išmokėta nebuvo.

Kaip nurodyta 2 skirsnyje, naujasis garantijos susitarimas su EIB taikomas finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartys sudarytos po 2007 m. balandžio 17 d. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. EIB pasirašė sutarčių, pagal kurias EIB finansavimo operacijų apimtis sudaro 3 165 mln. EUR, iš jų 1 267 mln. EUR pagal bendrąjį įgaliojimą, kurio galiojimas baigėsi 2007 m. birželio 31 d.[9], ir 1,898 mln. EUR pagal naująjį bendrąjį įgaliojimą.

RIZIKOS, KURIAI TEIKIAMA BIUDžETO GARANTIJA, DUOMENYS

Rizikos apibrėžtis

Rizika, kuriai teikiama Biudžeto garantija, atsiranda dėl negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų sumos, susijusios su operacijomis su garantija.

Įsipareigojimų neįvykdymo atveju operacijų nuostoliai bus padengti iš Fondo, kai tos operacijos susijusios su trečiosiomis šalimis (72 % visų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų su garantija 2007 m. gruodžio 31 d.), ir tiesiogiai iš Biudžeto, kai jos susijusios su valstybėmis narėmis (paskolos projektams arba jų naudai valstybėse narėse sudaro likusius 28 % visų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų). Su valstybėmis narėmis susijusios paskolos su garantija sudaro didelę visų paskolų su garantija dalį dėl pastaruoju metu įvykusių plėtros bangų. Pagal Fondo reglamento 1 straipsnio trečią pastraipą, kai šalis tampa valstybe nare, paskolų rizika garantuojama nebe iš Fondo, bet iš Biudžeto.

Šioje ataskaitoje naudojami du metodai rizikai, kuriai teikiama Biudžeto garantija (tiesiogiai arba netiesiogiai per Fondą), įvertinti:

- visos negrąžintos pagrindinės paskolos dalies sumos, susijusios su atitinkamomis operacijomis konkrečią dieną, įskaitant sukauptas palūkanas, apskaičiavimo metodas. Pagal šią metodiką nustatomas rizikos, kuriai teikiama Biudžeto garantija konkrečią dieną, laipsnis,

- biudžetinis metodas, arba metinė iš Biudžeto dengiama rizika, kai apskaičiuojama didžiausia suma, kurią Bendrija turėtų išmokėti per finansinius metus, darant prielaidą, kad visų paskolų su garantija atžvilgiu įsipareigojimai neįvykdomi[10].

1 lentelė. Visi neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai 2007 m. gruodžio 31 d. (mln. EUR) |

Negrąžinta pagrindinės paskolos dalies suma | Sukauptos palūkanos | Iš viso | % |

Valstybės narės* |

Makrofinansinė pagalba | 253 | 2 | 255 | 1 % |

Euratomas | 435 | 7 | 442 | 3 % |

EIB | 4 060 | 38 | 4 098 | 24 % |

Valstybės narės*, tarpinė suma | 4 748 | 48 | 4 795 | 28 % |

Trečiosios šalys |

Makrofinansinė pagalba | 534 | 7 | 540 | 3 % |

Euratomas | 39 | 1 | 40 | <1 % |

EIB | 11 729 | 118 | 11 848 | 69 % |

Trečiosios šalys, tarpinė suma | 12 302 | 126 | 12 428 | 72 % |

Iš viso | 17 050 | 173 | 17 223 | 100 % |

* Šiai rizikai teikiama tiesioginė Biudžeto garantija; ši rizika aprėpia Bulgariją ir Rumuniją, nes 2007 m. sausio 1 d. jos įstojo į ES. |

Priedo A1, A2, A3 ir A4 lentelėse pateikiama išsamesnė informacija apie šiuos neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, visų pirma kiek tai susiję su viršutinėmis ribomis, išmokėtomis sumomis arba garantijų normomis.

Su valstybėmis narėmis susijusi rizika

Dabartinė su valstybėmis narėmis susijusi rizika kyla dėl paskolų, suteiktų prieš stojimą.

2008 m. iš Biudžeto bus garantuojama 769 mln. EUR su valstybėmis narėmis susijusi rizika, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, nes jos į ES įstojo 2007 m. sausio 1 d. Iš 2 lentelės matyti, kad šios dvi valstybės yra pirmoji ir antroji pagal neįvykdytus skolinius įsipareigojimus.

2 lentelė. Valstybės narės eilės tvarka pagal didžiausios rizikos, kuriai teikiama 2008 m. biudžeto garantija, poziciją (mln. EUR) |

Eilės Nr. | Šalis | 2008 m. | % |

1 | Rumunija | 257,5 | 33,5 % |

2 | Bulgarija | 158,1 | 20,6 % |

3 | Lenkija | 89,0 | 11,6 % |

4 | Čekija | 88,8 | 11,5 % |

5 | Slovakija | 71,7 | 9,3 % |

6 | Vengrija | 38,2 | 5,0 % |

7 | Slovėnija | 30,4 | 4,0 % |

8 | Kipras | 15,3 | 2,0 % |

9 | Latvija | 8,0 | 1,0 % |

10 | Lietuva | 6,9 | 0,9 % |

11 | Estija | 4,3 | 0,6 % |

12 | Malta | 0,8 | 0,1 % |

Iš viso | 768,9 | 100,0 % |

Valstybių narių rizika susijusi su visomis paskutinių dviejų plėtros bangų valstybėmis narėmis, o paskolų mokėjimo terminas baigiasi 2031 m.

Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika

2008 m. iš Fondo bus garantuojama didžiausia su trečiosiomis šalimis susijusi rizika – 1 322 mln. EUR. Toliau išvardytos dešimt šalių, kurių bendra neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma yra didžiausia. Ši suma sudaro 78 % rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija 2008 m. Šių šalių ekonominė padėtis išanalizuota ir pakomentuota toliau 7 skirsnyje.

3 lentelė. 10 svarbiausių trečiųjų šalių eilės tvarka pagal didžiausios rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija 2008 m., poziciją (mln. EUR) |

Eilės Nr. | Šalis | 2008 m. | Bendra didžiausia rizika, % |

1 | Turkija | 255,6 | 19,3 % |

2 | Egiptas | 199,3 | 15,1 % |

3 | Marokas | 127,1 | 9,6 % |

4 | Tunisas | 121,9 | 9,2 % |

5 | Brazilija | 86,1 | 6,5 % |

6 | Pietų Afrika | 84,3 | 6,4 % |

7 | Serbija ir Juodkalnija[11] | 55,0 | 4,2 % |

8 | Kroatija | 38,5 | 2,9 % |

9 | Bosnija ir Hercegovina | 30,0 | 2,3 % |

10 | Sirija | 27,9 | 2,1 % |

Iš viso 10 šalių | 1 025,6 | 77,6 % |

Iš Fondo garantuojamos 54 šalių paskolos su garantija, kurių mokėjimo terminas baigiasi 2037 m. Išsami informacija apie kiekvieną šalį pateikiama priedo A2 lentelėje.

Iš Biudžeto garantuojama bendroji rizika

Iš viso iš Biudžeto 2008 m. bus garantuojama 2 091 mln. EUR suma, kurią sudaro sumos, mokėtinos šiuo laikotarpiu, iš jų 37 % šios sumos turi sumokėti valstybės narės (žr. priedo A2 lentelę).

Rizikos raida

Rizika, susijusi su valstybėmis narėmis, ateityje turėtų mažėti, nes valstybėms narėms suteiktos Euratomo, makrofinansinės pagalbos paskolos arba paskolos su EIB garantija grąžinamos (žr. A1 diagramą priedo 1.3 skirsnyje).

Makrofinansinės pagalbos paskolos trečiosioms šalims skiriamos pagal atskirus Tarybos sprendimus. 2007 m. gruodžio 10 d. priimtas Tarybos sprendimas 2007/860/EB suteikti Libanui 50 mln. EUR makrofinansinės pagalbos paskolą ir iki 30 mln. dotaciją. Paskolą numatoma išmokėti dviem lygiomis dalimis nuo 2008 m.

Euratomo paskolų valstybėms narėms arba tam tikrose reikalavimus atitinkančiose ES nepriklausančiose šalyse (Rusijos Federacija, Armėnija, Ukraina) viršutinė riba yra 4 mlrd. EUR, iš jų apie 85 % jau panaudota. Likutis yra apie 600 mln. EUR. Pagal galiojantį 2004 m. paskolos Ukrainos K2R4 susitarimą (83 mln. USD ekvivalentas eurais pagal paskolos teikimo susitarimą) 39 mln. EUR jau išmokėta, o likusios dalys gali būti išmokėtos 2008 m.

Ankstesnio bendrojo EIB įgaliojimo galiojimo laikas baigėsi 2007 m. liepos 31 d. Pagal iki tos dienos sudarytas sutartis suteikta 98 % pagal tą įgaliojimą galimų suteikti paskolų (20 060 mln. EUR, žr. Priedo A5 lentelę). Pagal ankstesnius EIB įgaliojimus lieka išmokėti iš viso 7 663 mln. EUR, iš jų 93 % pagal ankstesnį bendrąjį įgaliojimą[12], kurie turi būti išmokėti per 10 metų nuo įgaliojimo galiojimo pabaigos, nes Bendrijos garantijos galiojimas baigiasi šio laikotarpio pabaigoje[13].

Svarbiausias punktas, kuris darys poveikį iš Biudžeto garantuojamai rizikai ateityje, yra naujausia pagal naująjį bendrąjį įgaliojimą EIB suteikta Bendrijos garantija. Bendrijos garantija neviršija 65 % visos pagal EIB finansavimo operacijas išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas, o viršutinė riba neviršija 27 800 mln. EUR[14]. 2007 m. pagal naująjį įgaliojimą pasirašyta sutarčių dėl 1 898 mln. EUR, iš jų iki 2007 m. pabaigos neišmokėta 1 820 mln. EUR.

Priedo 1.3 skirsnio A2 diagramoje modeliuojami kai kurie scenarijai: paskolų sumų išmokėjimų pagal ankstesnius įgaliojimus (prieš naująjį bendrąjį įgaliojimą) ir pagal naująjį bendrąjį įgaliojimą, nes šie išmokėjimai turi didelio poveikio Fondo atidėjiniams.

ĮSIPAREIGOJIMų NEįVYKDYMAS, BIUDžETO GARANTIJų PANAUDOJIMAS IR įSISKOLINIMAI

Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių

Kai skolininkas vėluoja sumokėti Komisijai, Komisija naudoja savo grynųjų pinigų išteklius siekdama išvengti vėlavimų ir su skolinimosi operacijomis susijusių išlaidų[15].

Mokėjimai iš Biudžeto

Pagal Biudžeto 01 04 01 straipsnį „Europos bendrijos garantijos skolinimo operacijoms“ asignavimų neprašyta, nes per antrąjį 2007 m. pusmetį įsipareigojimų neįvykdymo atvejų neužregistruota.

Išorės veiksmų garantijų fondo panaudojimas

Kai paskolos gavėjas (trečiosios šalys) vėluoja grąžinti paskolą, kurią suteikė arba kuriai garantiją suteikė Bendrija, kreipiamasi į Fondą su prašymu padengti neįvykdytus įsipareigojimus per tris mėnesius nuo tos dienos, kai skola turėjo būti grąžinta[16].

Per antrąjį 2007 m. pusmetį Fondui tokių prašymų nepateikta.

Bendrieji įsiskolinimai 2007 m. gruodžio 31 d., t. y. Argentinos Respublikos įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos sudaro 1 718 493,12 USD, iš jų 1 448 433,44 USD (arba 983 923,27 EUR) Fondas dar turi susigrąžinti. Kadangi Fondui prašymų padengti likusį skirtumą nepateikta, ši suma turi būti sumokėta Europos investicijų bankui. Komisija ir EIB kelis kartus yra priminę Argentinos valdžios institucijoms apie būtinybę šiuos įsiskolinimus visiškai apmokėti, kad šalyje būtų galima pradėti naujas EIB skolinimo operacijas.

IšORėS VEIKSMų GARANTIJų FONDAS

Išieškotos lėšos

2007 m. nesusigrąžinta jokių sumų.

Turtas

2007 m. gruodžio 31 d. Fondo grynasis turtas buvo 1 026 515 043,63 EUR.

Planuojama suma

Fondas turi sukaupti tinkamą sumą (planuojamą sumą), kuri sudaro 9 % visų negrąžintų pagrindinių paskolų dalių iš visų operacijų, pridėjus sukauptas palūkanas. Fondo išteklių (1 026 515 043,63 EUR) ir negrąžintų pagrindinių paskolų dalių[17] (12 427 584 330,13 EUR) santykis, kaip apibrėžta Fondo reglamente, buvo 8,26 %.

2007 m. pabaigoje Fondo ištekliai buvo mažesni nei planuojama suma. Pagal naujas 2007 m. sausio 30 d. Tarybos priimtas atidėjinių taisykles[18] 91,60 mln. EUR atidėjinys įtrauktas į 2009 m. preliminarų biudžeto projektą, taip pat įtraukta 500 000,00 EUR suma, skirta EIB išorės įgaliojimo vidurio laikotarpio išorės vertinimui pagal 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/1016/EB[19].

RIZIKOS VERTINIMAS. EKONOMINė IR FINANSINė TREčIųJų šALIų, KURIOS GAUNA NAUDOS Iš SVARBIAUSIų ES SKOLINIMO OPERACIJų, PADėTIS

Įvadas

Ankstesniuose ataskaitos skirsniuose pateikiama informacijos apie kiekybinius rizikos, garantuojamos iš Biudžeto, aspektus. Tačiau taip pat reikėtų įvertinti rizikos, kuri priklauso nuo operacijos rūšies ir skolininkų padėties (žr. 4.3 skirsnį), pobūdį. Lentelės su šalių rizikos vertinimu pateikiamos atskirai Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Šios analizės, susijusios su dešimčia šalių, kurios 2008 m. kelia didžiausią metinę riziką Biudžetui (žr. 4.3 skirsnį) ir šalių, kurios turi tiesioginės įtakos Bendrijos biudžetui, santrauka pateikiama toliau.

Šalys kandidatės

Kroatijos BVP (bendrojo vidaus produkto) augimo tempas 2007 m. padidėjo iki 5,6 % nuo 4,8 % 2006 m. Šį augimą daugiausia lėmė spartėjantis privačiojo ir viešojo sektorių vartojimas, kurį paskatino stabilus, bet lėtesnis kreditų augimas, vienkartinės išmokos pensininkams ir priešrinkiminės išlaidos. Investicijų augimas nuo 10,9 % 2006 m. sulėtėjo iki 6,5 % – taip yra dėl to, kad palaipsniui užbaigiami stambūs viešieji investiciniai transporto tinklo projektai. Kartu suintensyvėjo privačios investicijos – tai iš dalies rodo kai kurie pagerėjusios verslo aplinkos aspektai. Einamosios sąskaitos deficitas išaugo iki 8,6 % BVP, palyginti su 7,9 % deficitu prieš metus, daugiausia dėl didesnio prekybos prekėmis deficito, kurį lėmė intensyvus importas ir eksporto sumažėjimas ketvirtąjį ketvirtį. Grynosios TUI (tiesioginių užsienio investicijų) įplaukos gerokai išaugo iki 9,1 % BVP, taigi, viršijo einamosios sąskaitos deficitą. Bendroji išorės skola ir toliau augo – tai lėmė spartėjantis tiesioginis verslo sektoriaus skolinimasis, o valdžios ir bankų sektoriai sumažino savo neapmokėtus užsienio įsipareigojimus. Bendrosios išorės skolos ir BVP santykis išaugo nuo 85,5 % 2006 m. pabaigoje iki 88,9 % 2007 m. pabaigoje.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bendrojo produkto augimo tempai gerokai padidėjo – nuo 4 % 2006 m. iki apie 5 % (realiąja verte) 2007 m. Svarbūs augimo šaltiniai buvo plieno produktų eksportas ir privačiojo sektoriaus vartojimas. Einamosios sąskaitos padėtis per paskutinius metų mėnesius pablogėjo, 2007 m. pabaigoje jos deficitas siekė beveik 3 % BVP. Bendros TUI įplaukos 2007 m. pabaigoje vėl sudarė 4,8 % BVP, nors vienas energetikos sektoriuje įgyvendintas privatizavimo projektas 2006 m. TUI įplaukas padidino iki 6 % BVP. Anksčiau termino grąžinus dalį skolos, šalies užsienio skola sudarė apie 50 % BVP.

2007 m. metinis BVP augimas Turkijoje buvo 4,5 % – sumažėjo, palyginti su 6,9 % 2006 m. Dėl didesnės infliacijos ir dėl to, kad Centrinis bankas ėmė vykdyti dar griežtesnę pinigų politiką, 2006 m. viduryje sumažėjo vidaus paklausa. Einamosios sąskaitos deficitas beveik nepakito – sudarė beveik 6 % BVP. 2007 m. bendrosios tiesioginių užsienio investicijų įplaukos buvo 3 % BVP, iš jų maždaug du trečdaliai skirti finansų sektoriui. Per praėjusius metus šalies užsienio skola sumažėjo maždaug 2 procentiniais punktais ir 2007 m. pabaigoje buvo apytikriai 37 % BVP. Kartu valstybės skola sumažėjo iki 39 % BVP, palyginti su 46 % BVP 2006 m. Turkijos bankai dažnai skolinasi tarptautinėse rinkose, kad finansuotų vidaus paskolas, taigi, numatoma, kad pamažu jie ims jausti pasaulinio kreditų suvaržymo poveikį.

Galimos šalys kandidatės

Bosnijos ir Hercegovinos realiojo BVP augimas sulėtėjo nuo 6,7 % 2006 m. iki 6 % 2007 m. 2007 m. augantis prekybos deficitas lėmė einamosios sąskaitos deficito padidėjimą nuo 8,4 % BVP 2006 m. iki 13,1 % BVP 2007 m. Einamosios sąskaitos deficitą visiškai padengė grynosios TUI, nes dėl stambių Serbijos Respublikos vykdomų privatizavimo projektų ir dėl geresnių plyno lauko investicijų rezultatų TUI šoktelėjo iki 13,8 % BVP. Valstybės užsienio skola iki 2007 m. pabaigos sumažėjo iki 18,5 % BVP, o bendra užsienio skola sudaro mažiau kaip 50 % BVP.

Serbijos realusis BVP 2007 m. išaugo 7,5 %. Einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 16 % BVP – tai daugiausia lėmė augantis prekybos deficitas ir grynųjų einamųjų pervedimų sumažėjimas. Grynosios TUI įplaukos sumažėjo iki 5,1 % BVP, o užsienio skolinimasis išaugo iki 10,3 % BVP. Dėl kapitalo įplaukų sulėtėjimo užsienio valiutos atsargos Nacionaliniame Serbijos banke sumažėjo iki 3 % BVP. Serbijos nacionalinio banko užsienio valiutos atsargos buvo lygios 7,5 mėnesių prekių ir paslaugų importo vertei metų pabaigoje. Užsienio skola tebebuvo to paties lygio – sudarė 62 % BVP, o privačiojo ir viešojo sektorių užsienio skola iki 2007 m. pabaigos sudarė atitinkamai 41 % ir 21 % BVP.

Iš Juodkalnijos BVP rodiklių matyti, kad ekonomikos augimas 2007 m. sudarė 7 % – jį lėmė ypač aktyvus turizmo sezonas ir namų ūkių išlaidoms skirtų pajamų augimas, kurį paskatino sparti skolinimo plėtra. Einamosios sąskaitos deficito rodiklis gerokai pablogėjo – sudarė 44,2 % BVP – dėl didelio prekybos deficito ir smarkiai mažėjančio eksporto. Tačiau TUI įplaukos per metus šoktelėjo 56 %. Tačiau dėl tuo pat metu patiriamų didelių išlaidų grynosios TUI sudarė 23 % BVP. Dėl spartaus vidaus įsiskolinimo augimo valstybės skola padidėjo iki 32,4 % BVP. O valstybės užsienio skola, pasinaudojus gerais fiskaliniais rezultatais ir grąžinus dalį skolos daugiašaliams kreditoriams iki pasibaigiant terminui, sumažėjo 8,3 % iki 20,3 % BVP, palyginti su ankstesniais metais.

Nepriklausomų valstybių sandrauga

Gruzijos einamosios sąskaitos padėtis 2007 m. ir toliau blogėjo – deficitas išaugo iki beveik 20 % BVP, prekybos deficitas sudarė apie 26 % BVP. Po Rusijos prekybos embargo eksportas diversifikuojamas, tačiau bendras eksporto augimas nebuvo pakankamai didelis, kad apsaugotų nuo bendros importo paklausos padidėjimo ir didesnės gamtinių dujų importo kainos. Tačiau einamosios sąskaitos deficitas buvo finansuojamas iš užsienio kapitalo įplaukų, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, kurių apimtis 2007 m. šoktelėjo iki 1 584 mln. USD (2006 m. – 1 076 mln. USD). Bankų sektorius taip pat padidino skolinimąsi užsienio kapitalo rinkose. Ekonomikos augimas buvo didelis – 12,4 %, kartu stabiliai didėjo kreditai, buvo vykdomas privatizavimas, tiesioginės užsienio investicijos ir struktūrinės reformos. Viešosios išlaidos (ypač kariniame sektoriuje) per 2007 m. padidėjo, numatoma, kad fiskalinis deficitas sudarys 4,7 % BVP. Kadangi iš privatizavimo įplaukos panaudotos deficitui finansuoti, valstybės skola, vertinant nominaliąja verte, buvo stabili, procentiškai sumažėjo iki maždaug 25 % BVP (valstybės užsienio skola buvo apie 17 % BVP). Pagrindinė ekonominės politikos problema – užtikrinti vieno skaitmens dydžio infliacijos rodiklį. 2007 m. gruodžio mėn. 12 mėnesių infliacija buvo 11 %, tarptautinės plataus vartojimo prekių kainos ir toliau smarkiai veikia vartojimo kainas. Standard & Poor's patvirtino Gruzijai priskirtą kredito reitingą B+ ir pateikė pozityvių prognozių. Fitch Gruzijai priskyrė BB- kredito reitingą, 2007 m. liepos mėn. pateikė išvadas dėl stabilios padėties, tai, svarbiausia, rodo, kad mažėja valstybės skola.

Ukrainoje 2007 m. realiojo BVP augimas buvo 7,3 %; kartu stabiliai daugėja kreditų ir didėja realiosios pajamos. Einamosios sąskaitos padėtis kiek pablogėjo – deficitas sudarė apie 4,2 % BVP. Prekybos deficitas sudarė 5,6 % BVP – jį lėmė didelė importo paklausa ir aukštos energijos importo kainos. Iš esmės Ukrainos prekybos tendencijos tebėra teigiamos dėl didelių plieno kainų pasaulyje (tai yra pagrindinis Ukrainos eksporto sektorius, jo dalis sudaro 40 % viso eksporto). Fiskalinis deficitas tebėra 1,5 %, nes stiprus ekonomikos augimas padėjo vyriausybei užtikrinti mokesčių surinkimą. Ukrainos valstybės užsienio skola sumažėjo iki maždaug 10 % BVP, o dėl to, kad bankų sektorius skolinasi užsienio kapitalo rinkose, visa užsienio skola buvo maždaug 60 % BVP. 12 mėnesių infliacijos norma ėmė augti 2007 m. pabaigoje ir 2007 m. gruodžio mėn. siekė 16,6 %, daugiausia dėl maisto kainų, kurios sudaro apie 50 % vartojimo krepšelio vertės. Pagrindiniai pavojai vis dar susiję su nepastovia politine padėtimi, visų pirma pirmalaikiais parlamento rinkimais 2007 m. rugsėjo mėn. Nedidelė parlamentinės daugumos persvara vyriausybėje, kuri po rinkimų atėjo į valdžią, ir besitęsianti politinė pagrindinių politikos veikėjų kova nėra palanki reikalingoms struktūrinėms reformoms. Tačiau Standard & Poor's patvirtino Ukrainos ilgalaikio skolinimosi reitingą BB- ir tai, visų pirma, pagrindė žemu viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygiu.

Tadžikistano ekonomika 2007 m. toliau sparčiai augo ir pasiekė 7,8 % BVP augimo lygį. Nors 2006 m. biudžetas buvo perteklinis ir perteklius sudarė 1,7 % BVP, numatoma (TVF vertinimas), kad 2007 m. biudžeto deficitas sudarys 14,1 % BVP. Dėl to, kad sudaryti sėkmingi dvišaliai skolos susitarimai su Rusija, stambiausiu Tadžikistano kreditoriumi, ir 2006 m. TVF MDTI (Atleidimo nuo daugiašalės skolos iniciatyva) iniciatyvos, užsienio skola sumažėjo iki 33,6 % BVP 2006 m., tačiau dėl 2007 m. gerokai padidėjusio biudžeto deficito 2007 m. vėl padidėjo iki 41,9 % BVP. Blogėjantį prekybos deficito rodiklį tik iš dalies kompensuoja spartus lėšų pervedimo iš užsienio didėjimas. Einamosios sąskaitos deficitas labai išaugo nuo 3,0 % 2006 m. iki apie 9,5 % 2007 m. Importas sudaro palyginti nedidelę bendrųjų oficialiųjų atsargų apimtį (maždaug dviejų mėnesių importo apimtį). 2006 m. sėkmingai sudarytas susitarimas dėl TVF PRGF (Skurdo mažinimo ir augimo programos). Valdžios institucijos pradėjo rengtis paskesniam susitarimui, kuris tikriausiai būtų sudarytas pagal PSI programą (TVF Politinės paramos programa).

Kitos Europos Sąjungai nepriklausančios šalys

Viduržemio jūros regiono šalys

Maroko ekonomikai didelį poveikį padarė 2007 m. sausros; dėl sumažėjusios žemės ūkio produktų gamybos ekonomikos augimas sulėtėjo nuo 8 % 2006 m. iki 2,2 % 2007 m. Tvarus ne žemės produktų BVP augimas (nuo 5,2 % 2006 m. iki 5,5 % 2007 m. pabaigoje) ir nuolatinė diversifikacija padeda didinti Maroko ekonomikos atsparumą sukrėtimams. BVP augimą daugiausia skatina vidaus paklausa: privačiojo sektoriaus vartojimą paskatino atlyginimų miestuose augimas, sparti kreditų plėtra, teigiami pokyčiai darbo rinkoje, aukštas lėšų pervedimo iš užsienio lygis; viešojo sektoriaus vartojimas gerokai paspartėjo po to, kai 8 % padidėjo reguliariosios išlaidos. Išorės aplinką lemia sparčiai ir smarkiai didėjantis prekybos deficitas (2007 m. 21,0 % BVP). 2007 m. pirmą kartą jo nekompensavo pajamos iš turizmo ir iš užsienio pervedamos lėšos, todėl Maroko einamosios sąskaitos balansas buvo deficitinis. Numatoma, kad iki 2007 m. pabaigos augantis BVP užtikrins stabilų užsienio skolos ir BVP santykio mažėjimą iki 22 % BVP. Bendras fiskalinis deficitas 2007 m. gerokai sumažėjo – iki 0,2 % BVP (neįskaičiuojant privatizavimo pajamų). Infliacijos spaudimas sumažintas, vidutinė infliacija 2007 m. pabaigoje buvo 2,0 %. Nedidelis kainų augimas taip pat yra Maroko valiutos (MAD) stiprumo ženklas. Dabartinis valiutos režimas, pagal kurį MAD yra susietas su valiutų krepšeliu, kuriame dominuoja euro, lėmė prekybos sąlygų blogėjimą, nes MAD vertė, palyginti su EUR ir USD kursu, kilo. Valdžios institucijos nusprendė laipsniškai liberalizuoti užsienio kapitalo sąskaitą, tai reiškia, kad bus atsisakyta dabartinio valiutos susiejimo ir pereita prie lankstesnio valiutos režimo bei siekių kovoti su infliacija.

Tuniso ekonomikos augimas, kurio varomoji jėga – ne tekstilės gamybos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriai, paspartėjo nuo 5,5 % 2006 m. iki 6,3 % 2007 m. Nepaisant didesnio ekonomikos augimo, nedarbas tebėra didelis – maždaug 14 %. Pažymėtina, kad didelė bedarbių dalis turi aukštąjį išsilavinimą. Centrinės valdžios deficitas, neįskaičiuojant privatizavimo, stabilizavosi ir siekia maždaug 3 %. Atsargi fiskalinė politika ir griežtesnė pinigų politika naudingos Tuniso ekonomikai, nes infliacija 2007 m. tebebuvo nedidelė – 3,1 %. Fiskalinė drausmė, taip pat du kartus kelta vidaus naftos kaina padėjo sumažinti naftos subsidijų naštą. Dėl didesnio ekonomikos augimo ir privatizavimo pajamų, kurios daugiausia panaudotos valdžios sektoriaus skolai grąžinti, valdžios sektoriaus skola sumažėjo ir artimiausiu metu turėtų toliau mažėti. Tačiau skola šiuo metu vis dar viršija 50 % BVP, daugiausia tai yra užsienio skola. Nepaisant to, dėl užsienio skolos ilgalaikiškumo Tunisas pakankamai tvirtai reaguoja į išorės sukrėtimus. Prognozuojama, kad esant palankiai trumpalaikei ekonomikos perspektyvai skola greitu metu sumažės.

Egipto ekonomikos augimas paspartėjo nuo 6,8 % 2006 fiskaliniais metais iki rekordinio 7,1 % 2007 fiskaliniais metais. Augimą skatina investicijos, ypač tiesioginės užsienio investicijos ir privačiojo sektoriaus vartojimas (taip pat turizmas). Infliacija, kuri rodo valdžios išlaidas ir didesnes maisto importo kainas, 2007 fiskaliniais metais vėl šoktelėjo iki dviejų skaitmenų dydžio. Didelė infliacija dabar tikriausiai yra didžiausia makroekonominio stabilumo rizika. Teigiamas požymis – sumažėjęs nedarbo lygis, tačiau jis vis dar yra gana aukštas, beveik 10 %. Nepaisant didelio ekonomikos augimo ir (pusiau) valstybei priklausančių įmonių pardavimo, valdžios sektoriaus deficitas beveik nesumažėjo (7,7 % 2007 fiskaliniais metais, palyginti su 9,2 % 2006 fiskaliniais metais). Todėl bendroji valstybės skola ir toliau sudarė beveik 90 % BVP. Vykdomos finansų sektoriaus reformos. Patikima fiskalinė politika kartu su tinkama pinigų politika turės teigiamos įtakos kuriant darbo vietas.

Libano ekonomika atsigauna po 2006 m. konflikto su Izraeliu, kurio metu šalis kentėjo nuo politinio sąstingio ir pasikartojančių smurto proveržių. 2007 m. realusis BVP augo 4 % – tai daug geresnis rodiklis, nei iš pradžių prognozuota. Infliacija sumažėjo, nepaisant JAV dolerio, su kuriuo susietas Libano svaras, nuvertėjimo. Apskaičiuota, kad dėl atstatymo poreikių einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 10,7 % BVP. Tačiau didžioji jo dalis finansuojama iš oficialių įplaukų ir tiesioginių užsienio investicijų. Fiskalinį deficitą lėmė geresni, nei prognozuota, mokesčių surinkimo rezultatai. Valstybės skolos ir BVP santykis kiek sumažėjo (iki 2007 m. pabaigos – iki 171 % BVP), tačiau vis dar yra labai didelė. Vyriausybė ir toliau siekia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp atstatymo ir socialinių poreikių bei problemų, kurias kelia labai didelis valstybės įsiskolinimas. Vykdant fiskalinę politiką siekiama nedidinti pirminio deficito, kartu skiriant lėšų atstatymui ir pagalbai. Libano finansavimo susitarimas su TVF sudarytas 2007 m. balandžio mėn. pagal Fondo skubios pagalbos po konfliktų programą (EPCA) sėkmingai įvykdytas 2008 m. pradžioje.

Sirijos ekonomikos augimas 2007 m. sulėtėjo iki 3,9 %, palyginti su 4,4 % 2006 m., daugiausia dėl mažesnės naftos gavybos apimties ir nepalankių oro sąlygų, kurios paveikė derlių. Numatoma, kad šias neigiamas tendencijas ateityje panaikins aktyviai plečiamas paslaugų sektorius, kurio augimą skatina stabilus turizmo augimas, prekių ir paslaugų paklausos, iš dalies dėl Irako pabėgėlių, didėjimas. Numatomas žemės ūkio sektoriaus sustiprėjimas taip pat prisidės prie ekonomikos augimo. Infliacijos norma 2007 m. vidutiniškai išaugo 5,5 % daugiausia dėl Irako pabėgėlių įtakos, taip pat dėl maisto paklausos turizmo sektoriuje ir didesnių maisto ir naftos kainų. Dėl mažėjančios naftos gavybos apimties ir augančių subsidijų išlaidų 2007 m. fiskalinis deficitas buvo 5,0 % BVP. Nepaisant didesnių pajamų iš telekomunikacijų sektoriaus ir kiek pagerėjusio mokesčių surinkimo, numatoma, kad 2008 m. fiskalinė padėtis vis blogės, nes nebuvo nuspręsta panaikinti subsidijas, o PVM įvedimas atidėtas iki 2009 m. Dėl to valstybės skola 2007 m. išaugo iki 37,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2008 m. ji sieks 41 % BVP. Prasti Sirijos mokėjimų rezultatai, biudžeto deficitas, mažėjanti naftos gavybos apimtis, taip pat lėtai vykdomos ekonomikos reformos ir tarptautinių sankcijų rizika silpnina šalies kreditingumą.

Pietų Amerikos šalys

Dėl kylančių plataus vartojimo prekių kainų ir vis dar labai palankios ekonominės aplinkos Brazilijos BVP 2007 m. padidėjo 5,4 %. Ekonomikos augimą daugiausia lėmė vidaus paklausa, kapitalo formavimo augimas, pasiekęs dviejų skaitmenų dydį (+13,4 %). Privatus vartojimas taip pat sparčiai augo – 6,5 %. Kadangi vidaus paklausa buvo labai stipri, einamosios sąskaitos perviršis sumažėjo nuo 1,3 % BVP 2006 m. iki 0,3 % praėjusiais metais. Dėl didelių tiesioginių ir investicijų portfelio įplaukų mokėjimų balansas buvo perteklinis – perteklius sudarė 87,5 mlrd. USD. Kadangi Brazilijai 2006 m. sėkmingai pavyko sugrąžinti skolas TVF ir Paryžiaus klubui, Brazilijos užsienio skolos santykiai gerokai sumažėjo. Be to, šalis sukaupė užsienio valiutos atsargų, kurių vertė siekia 180 mlrd. USD, t. y. 14 % BVP. Dėl šių aplinkybių Brazilija akivaizdžiai tapo atsparesnė išorinei ekonomikos suirutei kaip anksčiau.

Dėl didelių vidaus investicijų ir vartojimo Argentinos ekonomika 2007 m. ir toliau sparčiai augo, BVP augimas siekė 8,7 %. Kadangi galutinio vartojimo paklausa buvo didelė, importo apimtis per metus šoktelėjo 19,5 %, o eksporto augimo tempas siekė 7,5 %. Kadangi grynosios TUI įplaukos buvo beveik 2 ½ % BVP, Argentinos užsienio valiutos atsargos išaugo iki 46,9 mlrd. USD (18,6 % BVP), o bendra užsienio skola sumažėjo nuo 51,5 % BVP 2006 m. iki 45,2 % BVP praėjusiais metais. Tačiau valstybės finansų padėtis 2007 m. kiek pablogėjo, nes vyriausybės vartojimo apimtis per prezidento rinkimų metus pasiekė dviejų skaitmenų dydį. Kadangi numatoma, kad vyriausybės vartojimas vėl grįš į įprastas vėžes, prognozuojama, kad Argentinos ekonomikos augimas einamaisiais metais sulėtės iki maždaug 6 % BVP. Šiuos teigiamus poslinkius užgožia blogėjantys infliacijos rodikliai – iš dalies tai rodo vidaus paklausos stiprumą ir liudija politiką, pagal kurią siekiama išsaugoti sąlyginai pernelyg mažą peso vertę. Argentina vis dar turi skolų EIB, nes nesumokėjo baudos palūkanų (1,7 mln. USD), susijusių su ankstesniais įsiskolinimais pagal vežimo regioniniais keliais projektą. Jos santykiai su Paryžiaus klubu taip pat dar negrįžo į įprastas vėžes.

Pietų Afrika

2007 m. Pietų Afrikos realusis BVP padidėjo 5,1 % daugiausia dėl statybų ir finansų sektorių. 2007 m. pabaigoje sparčiai augo eksporto apimtis – didžiausią jo dalį sudarė kasybos sektoriaus, kuriame atsargų sumažėjo, produktai, o eksporto kainos išliko didelės. Realusis importas vis dar buvo didelis, nors vidutinės importo kainos kiek padidėjo – tai lėmė, pavyzdžiui, žalios naftos kainos augimas. 2007 m. einamosios sąskaitos deficitas toliau didėjo iki 7,3 % BVP. Grynosios kapitalo įplaukos buvo pakankamos, kad būtų galima toliau didinti užsienio valiutos iš importo atsargas (13,5 savaičių dydžio). Nominalusis faktinis rendo kursas 2007 m. sumažėjo 3,5 %, tačiau per pirmus du 2008 m. mėnesius sumažėjo 13,5 % dėl lūkesčių, susijusių su eksporto apimtimi, susidarančia dėl elektros trūkumo. Tai ir kartu kylančios tarptautinės maisto ir energijos kainos ir toliau temdė infliacijos perspektyvas, o Vartotojų kainų indeksas iki 2008 m. vasario mėn. išaugo iki 9,4 % per metus. Prognozuojama, kad infliacija kulminaciją pasieks pirmąjį 2008 m. pusmetį. Didėjantis einamosios sąskaitos deficitas ir priklausomybė nuo investicijų portfelio įplaukų padidino pažeidžiamumą išorinių sukrėtimų atveju. Tačiau dėl tvirto ekonomikos pagrindo šalis turėtų gebėti sumažinti neigiamą tų sukrėtimų poveikį ekonomikai. Spaudimas šalies viduje gali kilti dėl energijos trūkumo, didelio nedarbo lygio, didelės nelygybės, didelio ŽIV ir AIDS plitimo, didelio nusikalstamumo.

[1] Ankstesnė ataskaita apie 2007 m. birželio 30 d. biudžete numatytas garantijas pateikta COM (2008) 2 ir SEC (2008) 18.

[2] SEC (2008) […].

[3] EIB įgaliojimų duomenys pateikiami priedo A1 lentelėje, o nuorodos į teisinį pagrindą išvardytos priedo A4 lentelėje.

[4] Naujausią Fondo veiklos ataskaitą žr. COM (2006) 695, „Išsami Garantijų fondo veiklos ataskaita“, ir prie jos pridėtą tarnybų darbinį dokumentą, SEC (2006) 1460.

[5] 1994 m. spalio 31 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2728/94, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą, OL L 293, 1994 11 12, p. 1, su pakeitimais, padarytais 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1149/1999, OL L 139, 1999 6 2, p. 1, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2273/2004, OL L 396, 2004 12 31, p. 28, ir 2007 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 89/2007, OL L 22, 2007 1 31, p. 1.

[6] 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas (EB) Nr. 2006/1016/EB, OL L 414, 2006 12 30, p. 95.

[7] C/2007/3592.

[8] 2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas (EB) 2007/860/EB, OL L 337, 2007 12 21, p. 111.

[9] Sprendimas dėl bendrojo įgaliojimo priimtas 2000–2006 m. finansinei perspektyvai, žr. 1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2000/24/EB, OL L 9, 2000 1 13, p. 24, su pakeitimais (toliau – ankstesnis bendrasis įgaliojimas).

[10] Atliekant šiuos apskaičiavimus, įskaičiuojama ne visa laiku negrąžintos paskolos suma, t. y. įskaičiuojami tik tie mokėjimai, kurių terminas baigėsi (t. p. žr. priedo 1 skirsnį).

[11] Dabar Serbijos Respublika ir Juodkalnijos Respublika.

[12] Žr. priedo 1.3 skirsnį.

[13] Žr. atnaujinto ir iš dalies pakeisto EB ir EIB garantijos susitarimo, pasirašyto 2005 m. rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 2 d., 1.06 straipsnį.

[14] Ją sudaro 25 800 mln. EUR nustatytos didžiausios sumos pagrindinė viršutinė riba ir 2 000 mln. EUR neprivalomas įsipareigojimas, sprendimą dėl kurio priims Taryba.

[15] Žr. 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 su pakeitimais, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas, dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 12 straipsnį.

[16] Išsamiau žr. priedo 1.4.3 skirsnį.

[17] Įskaitant sukauptas palūkanas.

[18] 2007 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 89/2007, OL L 22, 2007 1 31, p. 1.

[19] OL L 414, 2006 12 30, p. 102.