52008DC0395

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 26.6.2008

KOM(2008) 395 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Integruoto jūrų politikos požiūrio gairės. Integruoto jūrų valdymo ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis geroji patirtis

TURINYS

1. Įvadas 3

2. integruotos jūrų politikos kūrimas 4

3. Integruoto jūrų valdymo požiūrio poreikis ir varomoji jėga 6

4. Europos jūrų ir vandenynų integruoto valdymo sistemos gairės 8

4.1. Jūrų politikos strateginio požiūrio kūrimas nacionaliniu lygmeniu 8

4.2. Valdžios institucijų nacionaliniu lygmeniu priimamų sprendimų valdymo sistema 9

4.3. Pakrančių regionų ir kitų vietos lygmeniu sprendimus priimančių subjektų vaidmuo 10

4.4. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas kuriant integruotą jūrų politiką 10

4.5. Veiksmingesni ryšiai jūros baseino regiono lygmeniu 11

5. IŠVADOS 12

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIų REIKALų KOMITETUI IR REGIONų KOMITETUI

Integruoto jūrų politikos požiūrio gairės. Integruoto jūrų valdymo ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis geroji patirtis

1. ĮVADAS

Vandenynai ir jūros yra nepaprastai sudėtinga sritis, kuriai įtaką daro įvairi veikla, interesai ir politikos kryptys. Todėl nenuostabu, kad su jūrų reikalais susijusių daugialypių uždavinių sprendimui reikalingas žinias ir galias yra pasiskirstę daug viešojo ir privačiojo sektoriaus skirtingai valdomų subjektų, įvairuojančių nuo Jungtinių Tautų iki mažų pakrančių bendruomenių.

Vis dėlto vandenynai ir jūros yra tarpusavyje susiję, ir veiksmai vienoje jūroje arba vienos politikos srities veiksmai, darantys poveikį tai jūrai, gali daryti teigiamą arba neigiamą, planuotą arba nenumatytą poveikį kitoms jūroms ir kitoms politikos sritims. Be to, pavojus jūrų aplinkai didėja dėl klimato kaitos ir todėl, kad jūromis ir vandenynais vis daugiau naudojamasi laivybos, energetikos, turizmo arba žuvininkystės sektoriuose. Dėl šios neatskiriamos tarpusavio priklausomybės visa apimantis požiūris yra geriausias būdas spręsti jūrų klausimus. Vis daugiau Europos ir viso pasaulio šalių vyriausybių įsipareigoja laikytis naujo, bendro, integruoto jūrų reikalų valdymo požiūrio.

Šis požiūris yra 2007 m. spalio mėn. Komisijos parengto komunikato Integruota jūrų politika Europos Sąjungai[1] (Mėlynoji knyga), kuriam pritarė Taryba ir Europos Parlamentas[2], pagrindas.

Šį požiūrį taip pat skatina suvokimas, kad beveik kiekvienam svarbiam klausimui, kurį šiandien turi spręsti Europa, įskaitant energetiką, klimato kaitą, aplinkos apsaugą ir išsaugojimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą, tarptautinę prekybą, transportą ir logistiką, būdingas jūrinis aspektas. Todėl integruotas požiūris kiekviename lygmenyje yra pagrindinė priemonė politikai kurti ir įgyvendinti įvairiuose sektoriuose, skirtinguose valdymo lygmenyse ir įvairiose valstybėse, tokiu būdu sudarant sąlygas sistemingai nustatyti sąveikas arba trūkumus. Tai yra ne tik veiksmingesnis būdas siekiant sutampančių politikos tikslų, bet ir galimybė plėtoti bendras priemones ir kaupti bendras žinias ieškant veiksmingų ir ekonomiškų sprendimų.

Siekdama integruotesnio požiūrio, 2005 m. Komisija įsteigė Jūrų reikalų įgaliotinių iniciatyvinę grupę ir Jūros reikalų tarpžinybinę grupę, kuri subūrė su jūrų ir vandenynų klausimais susijusius Komisijos generalinius direktoratus. Neseniai restruktūrizuotas pavadinimą pakeitęs Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas (DG MARE)[3], kurį sudaro koordinavimo skyrius, už skirtingus Europos jūrų baseinus atsakingi trys skyriai ir už jūrų reikalų išorės aspektus atsakingas skyrius, dabar yra pasirengęs užtikrinti jūrų reikalų nuolatinį vidaus koordinavimą.

Tačiau optimaliai kuriamos politikos potencialas bus iki galo išnaudotas tik tuomet, jeigu integruotas požiūris bus įtvirtintas visuose valdžios lygmenyse, visų susijusių dalyvių, mokslinių tyrimų, politinių konsultacijų ir suinteresuotųjų šalių veikloje. Tai priklauso nuo politikos kūrėjų bendradarbiavimo ir veiksmų, kurių imasi skirtingo lygmens valdžia, koordinavimo. Visoje ES taip pat dedamos pastangos glaudesnei integracijai pasiekti. Šiuos veiksmus būtina skatinti, toliau plėtoti ir bendrai įtvirtinti. Todėl Komisija, įgyvendindama Integruotos jūrų politikos veiksmų planą, skatins įgyvendinti ES teisės aktus ir laikytis integruoto jūrų reikalų požiūrio visoje ES nepažeisdama subsidiarumo principo ir dabartinio galių pasidalijimo.

Pagal Mėlynosios knygos 3.1 skyrių Komisija siūlo gaires, skirtas paskatinti valstybes nares ir kitus dalyvius imtis veiksmų su jūra susijusių klausimų integruotam požiūriui įtvirtinti jų valdymo sistemose.

2. integruotos jūrų politikos kūrimas

Komisija nusprendė, kad būtinybė „suformuoti visapusišką jūrų politiką“ yra vienas iš jos strateginių tikslų 2005–2009 m., atitinkantis tarptautinius siekius kuri integruotesnę jūrų reikalų politiką.

1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos preambulėje teigiama, kad „jūrų erdvės problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir turi būti nagrinėjamos kaip visuma“. 2002 m. Johanesburge įvykusio Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais įgyvendinimo plane buvo pabrėžta, kad „norint užtikrinti vandenynų darnų vystymąsi, reikalingas veiksmingas koordinavimas ir bendradarbiavimas“. JT Vandenynų grupė[4] buvo įkurta 2003 m., siekiant užtikrinti glaudesnį Jungtinių Tautų, su vandenynais ir pakrantėmis susijusių organizacijų ir agentūrų veiklos koordinavimą, nustatyti bendrus veiksmus ir skatinti integruotą valdymą.

Keletas šalių[5] taip pat pradėjo kurti naują tvaraus vandenynų ir jūrų naudojimo politikos pagrindą, kuris apima visus jūrų reikalų aspektus ir nustato aiškius, iš anksto apibrėžtus tikslus laikantis visus sektorius ir sritis apimančio požiūrio.

- Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidento vykdomajame biure įkurtas Vandenynų politikos komitetas, skirtas Vandenynų veiksmų planui įgyvendinti dėmesį sutelkiant, inter alia, į glaudesnį politikos sričių koordinavimą[6].

- Australijoje už vandenynų politikos koordinavimą atsakingas Aplinkos ir paveldo ministras, o Nacionalinis vandenynų biuras koordinuoja vandenynų politikos iniciatyvų įgyvendinimo pastangas[7].

- Kanados Vandenynų aktas, strategija ir veiksmų planas yra su vandenynais susijusių programų ir politikos pagrindas. Už tai atsakingas Žuvininkystės ir vandenynų ministras, aktyviai dalyvauja valdžios institucijos, NVO ir piliečiai[8].

- Japonijos 2007 m. Pagrindiniame vandenynų politikos akte numatytas integruotas jūrų reikalų požiūris. Aktu sukurta Jūrų politikos būstinė, už kurią atsakingas ministras pirmininkas. Vyriausybės vyriausiasis sekretorius ir naujai paskirtas Vandenynų politikos ministras atliks Būstinės vyriausiojo pareigūno pavaduotojų pareigas. Priimtas Vandenynų veiksmų planas[9].

- Norvegija Jūrų strategiją pristatė 2007 m. spalio mėn. Veiklą koordinuoja valstybės sekretorių tinklas, kuriam vadovauja už transportą atsakingas valstybės sekretorius[10].

Visų šių šalių jūrų politikos principai, tikslai ir procedūros yra labai panašūs. Visos šios šalys pripažįsta, kad jūrinės veiklos įnašas į jų ūkius yra labai svarbus. Jos visos sutinka, kad intensyvus tokios veiklos plėtojimas kelią pavojų tvariam jų jūrų išteklių vystymui ir naudojimui. Visos šios šalys nusprendė kurti bendrą politiką, kuri leistų taikyti visa apimantį, koordinuotą požiūrį, užtikrinant tausų skirtingų jūrų išteklių ir veiklos vystymą.

Poveikio vertinime[11], kuris parengtas prieš Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai mėlynosios knygos pasirodymą, atkreiptas dėmesys į šią patirtį, pavyzdžiui, į tai, kad apskritai pirmenybė teikiama koordinavimui, o ne centralizavimui. Tačiau siekiant užtikrinti visų šalių įsipareigojimą dalyvauti procese, reikalingas akstinas tolesniam koordinavimui ir visa apimančiam mąstymui skatinti. Taip pat būtina pasitelkti mokslinę informaciją ir duomenų išteklius, kad kuriamai politikai būtų padėtas tvirtas pagrindas strateginiams ir pažangiems sprendimams priimti.

Be finansinių suvaržymų, integruoto požiūrio įgyvendinimą stabdančios problemos paprastai yra bendradarbiavimo trūkumas, susijusių dalyvių veiklai koordinuoti skirtų struktūrų stoka ir ilgas laikas, kurio reikia valdžios institucijoms ir suinteresuotosioms šalims visapusiškai integruotam mąstymui perimti. Todėl labai svarbi aiški informacija apie politiką ir dialogas.

Keletas ES valstybių narių, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija, Portugalija, Nyderlandai ir Slovėnija, jau taiko integruotą politikos požiūrį arba rengiasi tai daryti[12]. Kitos valstybės narės jūrų reikalus patikėjo konkrečiai ministerijai, pavyzdžiui, Graikija ir neseniai Ispanija, arba palaipsniui taiko visa apimantį požiūrį rengdamos temines strategijas, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Švedija (strategijos dėl tvarumo ir aplinkos apsaugos) arba Airija (jūrų mokslo strategija).

Nepaisant formalių struktūrų trūkumo, ES institucijos bendrai parengė atsakymus konsultacijoms Žaliosios knygos dėl jūrų politikos ES tema[13]. Pirmininkaudama Suomija surengė konsultacijas „Pirmininkaujančios valstybės narės draugų“ grupėje, kurioje dalyvavo įvairų sudėčių Taryba. Pirmininkaudama Vokietija surengė aukšto lygio konferenciją įvairiais jūrų klausimais, o pirmininkaujant Portugalijai surengtas pirmas neoficialus ministrų susitikimas, kuriame jūrų politika aptarta plačiąja prasme. Pirmininkaujant Portugalijai, Komisijos Integruotos jūrų politikos pasiūlymas buvo aptartas Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje, atsižvelgiant į jos horizontalią ir plačią kompetenciją.

Europos Parlamento nuomonė dėl Jūrų politikos žaliosios knygos parengta glaudžiai bendradarbiavus penkiems komitetams. Regionų komiteto nuomonę parengė Tvaraus vystymosi komitetas, turintis plačius, su sektoriais nesusijusius įgaliojimus.

3. Integruoto jūrų valdymo požiūrio poreikis ir varomoji jėga

Europoje jūrų reikalai paprastai priskiriami įvairioms skirtingų sektorių politikos sritims. Taip jūrų valdymo klausimai dažniausiai tebeskirstomi tarptautiniu, Europos, nacionaliniu, regiono ir vietos valdžios lygmeniu.

Įtvirtinti integruotesnį jūrų reikalų požiūrį ES siekiama ne vien todėl, kad taip daroma kitose pasaulio dalyse, arba dėl tvaraus vystymosi valdymo sistemos natūralios raidos.

Iš tiesų taip siekiama didesnio skirtingų politikos sričių ir požiūrių darnumo, visų pirma atsižvelgiant į:

- būtinybę išvengti skirtingų nacionalinių arba regioninių valdžios institucijų reglamentavimo galių dubliavimo valstybėse narėse ir vietoj dubliuoto ir sudvejinto sprendimų priėmimo proceso kiekvienoje valstybėje narėje įtvirtinti „vieno langelio“ požiūrio laikymąsi;

- pripažintą būtinybę koordinuotai planuoti konkuruojančią jūrinę veiklą ir užtikrinti jūrinių zonų strateginį valdymą (jūrų erdvės planavimas);

- poreikį ES lygmeniu geriau koordinuoti skirtingus sektorių socialinio dialogo komitetus, kurie susiję su jūrų klausimų sprendimu;

- ekosistemos požiūrio ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos priėmimą ir taikymą;

- būtinybę susieti mokslą ir politiką, užtikrinti, kad jūrų mokslas teiktų jūrų politikos kūrimui naudingą informaciją;

- būtinybę turėti patikimus ir palyginamus statistinius duomenis, reikalingus jūrų politikos sprendimams priimti visais lygmenimis;

- ir galiausiai būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms savarankiškai ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis glaudžiau koordinuoti jūrų stebėjimą.

- Sprendimų priėmimo proceso nuspėjamumas yra labai svarbus visoms su jūromis susijusioms suinteresuotosioms šalims. Griežtai sektorinis jūrų valdymas, kai sprendimus priimantieji laikosi skirtingų požiūrių, pavyzdžiui, jūrų pramonės, įskaitant uostus ir laivybą, atžvilgiu, neatitinka verslui palankios aplinkos, kurią ES siekia sukurti įgyvendindama Lisabonos ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Šiuo atžvilgiu bendram jūrų reikalų valdymui būtina sukurti jūrinės veiklos „vieno langelio“ sistemą valstybėse narėse.

- Su jūra susijusi veikla nuolat plečiasi: tai nebe tik žuvininkystė ar laivyba, bet ir jūroje išgaunami energijos ištekliai, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius, jūrų turizmas (pramoginis plaukiojimas ir kruiziniai laivai), marikultūra ir kt. Saugomose jūrų teritorijose veikla gali būti reguliuojama arba draudžiama priklausomai nuo išsaugojimo tikslų. Vis įnirtingiau kovojant dėl erdvės Europos pakrančių vandenyse, didėja galimas konfliktų dėl naudojimosi pavojus. Todėl bendrai pripažįstama, kad specialių jūrų planavimo priemonių atitinkamais lygmenimis kūrimas ir naudojimas yra būtinas siekiant derinti, nustatyti prioritetus ir valdyti vandenynų ir pakrančių teritorijų naudojimą. Šios planavimo priemonės savo ruožtu gali būti paremtos tik integruotu jūrų valdymo požiūriu.

- Europos sektorių socialinio dialogo komitetai, spręsdami jų sektoriui aktualius klausimus, dažnai laikosi siauro, konkretų sektorių apimančio požiūrio. Siekiant išplėsti jų požiūrį ir paskatinti laikytis visa apimančio požiūrio, būtina sukurti būdus skatinti įvairių sektorių atstovų diskusijas jūrinės veiklos klausimais, pavyzdžiui Socialinio dialogo palaikymo forumo specialūs posėdžiai.

- Neseniai priimtoje Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje įtvirtintas ekosistemų požiūris kelia tam tikrų problemų. Priimant sprendimus nebegalima išskirtinai remtis įprastais sektorių politikos apmatais, bet turi būti atsižvelgiama į plačias, valstybių sienas peržengiančias jūrų ekosistemas, kurios turi būti išsaugotos, kad būtų išlaikyta visos jūrinės veiklos išteklių bazė. Siekiant tokios jūrų aplinkos apsaugos, taip pat būtina atsižvelgti į direktyvoje nurodytus jūrų baseinus ir jūrų regionus bei subregionus.

- Komisijos puoselėjama Europos vandenynų ir jūrų vizija yra grindžiama mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų pažanga. Šiai vizijai pritaria bei ją palaiko visos kitos ES institucijos ir Europos jūrų ir jūrų mokslo ir technologijų bendruomenės, skatinančios parengti Europos jūrų ir jūrų mokslinių tyrimų strategiją. Vienas pagrindinių šios naujos strategijų tikslų bus teikti pagalbą integruotos jūrų politikos įgyvendinimui sudarant sąlygas mokslo ir politikos sąveikai gerinti. Tokia sąveika padės siekti dvejopų tikslų: mokslininkai galės geriau informuoti politikos kūrėjus, o šie teiks strategines gaires mokslininkams, kad jie padėtų spręsti pagrindinius Europos uždavinius ir tenkintų visuomenės poreikius. Todėl mokslininkų bendruomenių ir politikų dialogas yra kartu ir varomoji jėga, ir atsakas į integruotą, tarpdalykinį ir informacija paremtą jūrų valdymo požiūrį.

- Eurostatas pradėjo įvairius sektorius apimančią darbo programą, skirtą rinkti jūrų sektorius ir pakrančių regionus apimančius socialinius ir ekonominius statistinius duomenis. Valstybės narės suinteresuotos bendradarbiauti su Eurostatu, kad būtų surinkti palyginami ir patikimi duomenys.

- Galiausiai jūrų stebėjimas yra svarbiausia siekiant saugiai naudoti Europos jūrines zonas. Jūrų stebėjimo agentūrų bendradarbiavimo, koordinavimo, o kartais ir jų veiklos suderinamumo gerinimas, taip pat jų stebėjimo sistemų sąveikumo didinimas Europos lygmeniu taip pat neįmanomas be integruotesnio jūrų valdymo požiūrio atitinkamais lygmenimis. Be šio integruoto požiūrio nebus įmanoma nei koordinuoti įvairų sektorių veiklos jūroje (susijusios su žuvininkyste, nusikalstama veikla, uostų saugumu, tarša, gelbėjimu ir saugumu, sienų kontrole), nei užtikrinti jų sąveikos. Lygiai taip pat Europos lygmeniu kuriant Europos jūrų stebėjimo tinklą, kuris numatytas minėtoje mėlynojoje knygoje, bus būtini nauji, integruotesni valdymo mechanizmai.

Visa tai, kas išvardyta pirmiau, yra būtinos sąlygos veiksmingam ir tvariam Europos jūrų išteklių valdymui užtikrinti ir paskata darniam ir integruotesniam jūrų reikalų valdymo pagrindui sukurti.

4. Europos jūrų ir vandenynų integruoto valdymo sistemos gairės

4.1. Jūrų politikos strateginio požiūrio kūrimas nacionaliniu lygmeniu

Valstybės narės turėtų kurti individualią nacionalinę integruotą jūrų politiką.

Komisijos pateiktame Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad neįmanoma „visų matuoti vienu matu“: galimi skirtingi, vienodai tinkami būdai taikyti integruotą požiūrį jūrų reikalams. Keletas valstybių narių rengia individualius naujus požiūrius, atitinkančius jų teisines sistemas ir ekonominę, socialinę, politinę, kultūrinę ir aplinkosauginę padėtį. Šie skirtingi požiūriai iš tiesų yra būtini specifiniams uždaviniams skirtinguose jūrų baseinuose spręsti ir valstybėms narėms būdingų struktūrų ir tradicijų neatitikimams išvengti.

Todėl toliau nurodomomis gairėmis valstybės narės jokiu būdu nėra raginamos priimti vieną konkrečią jūrų valdymo sistemą. Šių gairių tikslas – paskatinti valstybes nares pačias kurti savo nacionalinę jūrų politiką glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir skatinti bei kurti palankesnes sąlygas bendradarbiauti visais jūrų valdymo lygmenimis, įskaitant Europos lygmenį.

Kiekvienos šalies vyriausybė nustatys savo konkrečius jūrų politikos prioritetus. Tačiau skirtingos valdžios institucijos turėtų veikti išvien siekdamos bendrų tikslų. Šiuo tikslu strateginiame plane turėtų būti išdėstyta pagrindinė politikos vizija, tikslai ir įgyvendinimo būdai, kuriais remtųsi skirtingos viešosios valdžios institucijos. Tokiame plane turėtų būti paaiškinta integruoto metodo teikiama nauda ir numatomi rezultatai.

Skirtingų šalių nacionalinė integruota jūrų politika skirsis viena nuo kitos, priklausomai nuo šalies konstitucinių reikalavimų, geofizinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės padėties ir aplinkosaugos situacijos, tačiau visų šalių politikoje turėtų būti perteikta 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtinta Europos vandenynų ir jūrų vizija.

Todėl šalių integruota jūrų politika turėtų būti grindžiama suvokimu, kad visi su jūra susiję klausimai yra tarpusavyje susiję ir turėtų būti sprendžiami kaip visuma.

Kaip ir ES integruota jūrų politika, valstybių narių integruota politika turėtų būti grindžiama subsidiarumo, konkurencingumo ir ekonominio vystymosi principais, ekosistemų požiūriu ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo principu.

4.2. Valdžios institucijų nacionaliniu lygmeniu priimamų sprendimų valdymo sistema

Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę valdymo sistemoje sukurti jūrų reikalų vidaus koordinavimo struktūras.

Į šias struktūras turėtų būti įtrauktas mechanizmas, skirtas politinėms gairėms aukščiausiu lygmeniu teikti. Kai kurios valstybės narės įsteigė tarpžinybinį komitetą kaip pagrindinį organą jūrų reikalams koordinuoti.

Reikėtų paskirti atsakingą asmenį, kuris būtų politiniu lyderiu ir skatintų politiniu lygmeniu taikyti integruotą požiūrį. Šioms pareigoms turėtų būti skiriama pakankama svarba siekiant palaikyti skirtingų sektorių interesų dialogą.

Be to, dėl pagrindinės parlamentų funkcijos – apibrėžti viešąjį interesą – jų dalyvavimas remiant jūrų reikalų visa apimantį, pagrindinį požiūrį yra esminis[14].

Viešosios valdžios institucijos taip pat turėtų perteikti politiniu lygmeniu nustatytą integruotą požiūrį, o kiekviena valstybė narė rinktųsi jos įprastą administracinę praktiką atitinkančias procedūras. Kai kuriose valstybėse narėse tarpžinybiniams komitetams padeda koordinuojanti tarnyba arba agentūra, kuriai vadovauja aukšto lygio pareigūnas, kurio užduotis – užtikrinti, kad būtų įgyvendinti tarpžinybiniame komitete priimti sprendimai. Tai reiškia, kad koordinuojančios tarnybos arba agentūros vadovui turi būti suteikti atitinkami įgaliojimai. Integruotas požiūris taip pat turėtų skatinti koordinavimą ir ataskaitų teikimą, būtiną įgyvendinant Bendrijos teisę valstybėse narėse, tokiu būdu sumažinant pažeidimo procesų, susijusių su jūrų reikalais, skaičių.

4.3. Pakrančių regionų ir kitų vietos lygmeniu sprendimus priimančių subjektų vaidmuo

Žemesnio nei nacionalinio – regioninio ir vietos lygmens – sprendimus priimančių subjektų vaidmuo yra svarbus.

Pakrančių regionai gautų daugiausia naudos taikant integruotą jūrų politikos požiūrį, o nesant nuoseklios jūrų politikos labiausiai dėl to nukentėtų. Dėl glaudaus ryšio su jūra keletas pakrančių regionų kuria individualias, jų poreikius atitinkančias integruotas strategijas. Valstybėse narėse tokie regionai dažnai gali būti atsakingi už integruotą pakrantės zonos tvarkymą arba erdvinio ekonominės veiklos išdėstymo reguliavimą. Turėdami specialių žinių bei svarbios informacijos ir atstovaudami pagrindiniams interesams jūrų klausimų srityje, jie atlieka svarbią funkciją kuriant integruotą politiką priklausomai nuo konkrečios su jūrų reikalais susijusios atsakomybės, tenkančios regionams kiekvienoje valstybėje narėje.

Prireikus ir priklausomai nuo sprendimus tokiu lygmeniu priimančių subjektų konstitucinių galių, gali būti naudinga kurti regioninę integruotą jūrų politiką, atitinkančią nacionaliniu ir ES lygmeniu vykdomą politiką.

4.4. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas kuriant integruotą jūrų politiką

Jūrų reikalais suinteresuotų šalių aktyvus dalyvavimas kuriant integruotą jūrų politiką nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu yra labai rekomenduotinas.

Mėlynojoje knygoje nurodyta Europos vandenynų ir jūrų vizija skirta ne tik šalių vyriausybėms, bet ir visoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma toms, kurios turi konkrečių interesų, susijusių su jūrų reikalais. Šios suinteresuotosios šalys buvo Komisijos suorganizuotų visus metus trukusių konsultacijų, pradėtų paskelbus Žaliąją knygą dėl Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos, varomoji jėga. Šios suinteresuotosios šalys – tai įvairių pramonės ir paslaugų sektorių, kurių ūkinė veikla priklauso nuo jūros, atstovai, socialiniai partneriai, aplinkos ir kitos NVO, akademinės ir mokslinių tyrimų institucijos, jūrų paveldo organizacijos ir kt.

Gegužės 20 d., pirmą kartą švenčiant Europos jūrų dieną, Komisija pareiškė, kad suinteresuotųjų šalių dalyvavimas įgyvendinant Europos Sąjungos integruotą jūrų politiką yra pagrindinis prioritetas.

Ūkinės veiklos vykdytojai turėtų taikyti integruotą požiūrį formuodami „jūrų grupes“, kurios galėtų bendradarbiauti su kitomis suinteresuotosiomis šalimis kuriant pilietinės visuomenės forumus ir jūrų reikalais suinteresuotų šalių tinklus.

Savo pačių integruotą jūrų politiką kuriančios valstybės narės raginamos populiarinti ir sudaryti palankias sąlygas atitinkamų suinteresuotųjų šalių struktūroms kurti, leisdamos suinteresuotosioms šalims aktyviai dalyvauti jūrų reikalų valdyme, imdamosi priemonių didinti socialinių partnerių pajėgumus ir užtikrindamos skaidrų sprendimų priėmimo procesą.

4.5. Veiksmingesni ryšiai jūros baseino regiono lygmeniu

Per konsultacijas tapo aišku, kad didžioji dalis integruotos jūrų politikos aspektų gali būti geriausiai sprendžiami jūros baseino regiono lygmeniu. Įsigaliojus jūrų strategijos pagrindų direktyvai valstybėms narės ir Komisija turės glaudžiau bendradarbiauti šiuo lygmeniu ir kuo labiau išnaudoti pridėtinę vertę, kuri sukuriama daugiašalėmis regiono jūrų konvencijomis, pavyzdžiui HELCOM[15], OSPAR[16] arba Barselonos[17] ir Bucharesto[18] konvencijomis.

Reaguodama į Europos Vadovų Tarybos 2007 m. gruodžio 14 d. prašymą, Europos Komisija rengia ES strategiją dėl Baltijos jūros regiono, kuri apims ne tik priemones įgyvendinti integruotą jūrų politiką Baltijos jūros regione, bet ir kitus platesnius klausimus. Komisija taip pat pradėjo rengti strategiją, skirtą įgyvendinti jūrų politikos visa apimantį požiūrį Viduržemio jūros regione, ir ketina paskelbti politinį dokumentą 2008 m. rudenį. Valdymo uždavinys yra didinti jūrų baseinų regionų bendradarbiavimo veiksmingumą ir užtikrinti, kad tai būtų naudinga ES lygmens veiksmams valstybėse narėse ir ES kaimyninėse šalyse.

Siekiant iki galo veiksmingo jūrų reikalų integruoto valdymo Europoje, svarbu užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą, o tai leistų keistis gerąja patirtimi ir šalims glaudžiau bendradarbiauti svarbiose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su jūrų aplinkos apsauga, saugumu, Europos jūrų zonų saugumu ir stebėjimu, jūrų ir jūrininkystės moksliniais tyrimais.

5. IŠVADOS

Stengdamasi skatinti kurti integruotą jūrų politiką skirtingais valdymo lygmenimis, Komisija teiks informaciją apie šio pobūdžio veiksmus pasauliniu, europiniu, valstybių narių ir regioniniu lygmenimis, kad būtų paprastinamas šis procesas ir teikiamos gairės suinteresuotosioms šalims, ieškančioms gerosios patirties modelių.

Komisija ragina ES institucijas ir valstybes nares dalytis informacija apie veiksmus, kurių jos imasi siekdamos integruoto jūrų valdymo.

Kaip nurodyta Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai mėlynojoje knygoje, Komisija iki 2009 m. pabaigos parengs ataskaitą apie padarytą pažangą siekiant integruoto jūrų reikalų požiūrio.

Priedas. Dalijimosi informacija apie integruotus požiūrius internetu forma

Struktūra | Dialogas | Strategija | Valdymas ir įgyvendinimas |

| Politinis vadovavimas | Administracinė organizacija | Skirtingo lygmens valdžios institucijų ryšiai | Skaidrus ir visus įtraukiantis dialogas | Vizija | Žinios ir mokslinės rekomendacijos | Viešųjų tarnybų funkcijos jūroje | Jūrų grupės | Jūrų erdvės planavimas | | VN |Atsakingas ministras |Koordinuojantis departamentas

|Pavesto valdymo apibūdinimas ir regionų funkcija |Struktūrinis dialogas

Komunikacijos priemonės

Periodiniai renginiai |Dokumentas

Metinės ataskaitos, įskaitant biudžeto ataskaitą |Patariamasis komitetas

Mokslininkų tinklai |Pakrančių tarnybų ir (arba) nacionalinių jūrų agentūrų organizavimas

Stebėjimo sistemos |Grupių organizacijos |Planavimo sistemos suvestinė

Licencijos | | | Aukšto lygio ryšių centrų grupės narys | | | | | | | | |Lentelėje bus nurodyti pagrindiniai integruoto jūrų valdymo ir suinteresuotųjų šalių konsultacijų faktai, pateikta informacija apie interneto svetaines ir asmenis ryšiams.

[1] COM (2007) 575.

[2] www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/97669.pdf; www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P6-TA-2008-0213&language=EN&ring=A6-2008-0163.

[3] ec.europa.eu/dgs/fisheries/organi/oganig_en.pdf.

[4] www.oceansatlas.org/www.un-oceans.org.

[5] http://ioc3.unesco.org/abelos/index.php?option=com_content&task=view&id=55&Itemid=62.

[6] ocean.ceq.gov/.

[7] www.environment.gov.au/coasts/oceans-policy/index.html.

[8] www.dfo-mpo.gc.ca/oceans-habitat/oceans/ri-rs/cos-soc/index_e.asp.

[9] www.kantei.go.jp/jp/singi/kaiyou/konkyo5.pdf.

[10] www.regjeringen.no/en/dep/nhd/Press-Centre/Press-releases/2007/--Norwegian-maritime-industry-is-to-be-t-2.html?id=482329.

[11] SEC (2007) 1280.

[12] Pristatyta aukšto lygio ryšių centrų grupės susitikime 2008 m. balandžio 22 d., http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/focal-points-meeting_en.html.

[13] ec.europa.eu/maritimeaffairs/post_green_en.html (EP nuomonė Nr. 484; Regionų komiteto nuomonė Nr. 93; Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Nr. 147).

[14] Parlamentų atsakymai į Žaliojo knygoje iškeltus klausimus: Žemutiniai ir Aukštutiniai Vokietijos Parlamento rūmai: Nr. 309 ir 129; Švedijos Parlamentas: Nr. 254, ec.europa.eu/maritimeaffairs/post_green_en.html.

[15] www.helcom.fi/.

[16] www.ospar.org/.

[17] www.unep.ch/regionalseas/regions/med/t_barcel.htm.

[18] www.blacksea-commission.org/OfficialDocuments/Convention_iframe.htm.