This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52008DC0312
Communication from the Commission to the Council and the European Parliament - Addressing the international challenge of nuclear safety and security
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Tarptautinio masto problemų, susijusių su branduoline sauga ir saugumu, sprendimas
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Tarptautinio masto problemų, susijusių su branduoline sauga ir saugumu, sprendimas
/* KOM/2008/0312 galutinis */
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Tarptautinio masto problemų, susijusių su branduoline sauga ir saugumu, sprendimas /* KOM/2008/0312 galutinis */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 2008.5.22 KOM (2008) 312 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Tarptautinio masto problemų, susijusių su branduoline sauga ir saugumu, sprendimas (pateikta Komisijos) KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Tarptautinio masto problemų, susijusių su branduoline sauga ir saugumu, sprendimas 1. ĮžANGA 1986 m. įvykusi Černobilio avarija rodo, kokias katastrofiškas pasekmes gali sukelti netobulos konstrukcijos atominės elektrinės, veikiančios šalyse, kur žemi saugos standartai ir nepakankama eksploatavimo saugos ir reguliavimo sistema. Atominių elektrinių pasaulyje greičiausiai daugės, nes, siekdamos išlaikyti ekonominį konkurencingumą esant rekordinėms naftos kainoms arba mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ar jų visai išvengti, šalys visame pasaulyje siekia didinti energetinį saugumą diversifikuodamos energetikos struktūrą. Šio komunikato tikslas – apžvelgti su sauga ir saugumu susijusias problemas, kurias kelia geografiniu požiūriu plintantis branduolinės energijos naudojimas, ir pateikti rekomendacijas: 1. pagrindiniais klausimais, kuriais ES teikia pridėtinę vertę; 2. dėl geografiniais ir techniniais prioritetais grindžiamos darbo programos; 3. dėl galimų pagalbos trečiosioms šalims priemonių paketų branduolinės saugos ir saugumo srityje aspektų. 2. BRANDUOLINėS ENERGIJOS NAUDOJIMO PLITIMAS Daugelyje išsivysčiusių šalių branduolinės energijos gamyba yra įsitvirtinusi kaip svarbi energetikos struktūros dalis ir kai kurios šalys ją ketina dar plėsti. Pavyzdžiui, Rusija ir Kinija pranešė, jog ketina iki 2020 m. išplėsti savo branduolinės energijos gamybos pajėgumus daugiau nei po 20 GW. Rusija taip pat plečia branduolinės energijos technologijų pardavimą – ji pardavė branduolines jėgaines Kinijai ir Indijai (kurios šiuo metu statomos) ir neseniai sudarė sutartį statyti atominę elektrinę Bulgarijoje. Nemažai šalių, kuriuos šiuo metu branduolinės energijos negamina, išreiškė susidomėjimą statyti atomines elektrines. Kai kurios šių šalių yra netoli ES (Jordanija, Egiptas, Tunisas, Alžyras, Marokas, Baltarusija), kitos, pvz., Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Vietnamas, Tailandas, Čilė ir Venesuela, yra toliau nuo ES. Arabų lyga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba taip pat skatina savo nares naudoti branduolinę energiją. Kai kurios šių grupių šalys yra geopolitiniu požiūriu probleminiuose regionuose. Gerai žinomos problemos, susijusios su Irano branduoline programa. ES yra sukūrusi išplėtotą branduolinę pramonę ir dėl didelės patirties šioje srityje ji gali bendradarbiauti su partneriais, statančiais ar ketinančiais statyti atomines elektrines, siekiant užtikrinti, kad visa branduolinė veikla būtų vykdoma vadovaujantis aukščiausiais saugos ir saugumo standartais. Saugos ir neplatinimo klausimus reikia vertinti kaip du glaudžiai tarpusavyje susijusius ES politikos šioje srityje elementus. 3. BRANDUOLINė SAUGA 3.1. TACIS branduolinės saugos programos palikimas 1991 m. iširus Sovietų Sąjungai, kai kuriose naujose nepriklausomose valstybėse (NNV) veikė įvairiais metais statytos ir įvairių konstrukcijų atominės elektrinės, tačiau šios šalys neturėjo ekonominių išteklių ir nepriklausomų pajėgumų arba jose nebuvo saugos valdymo politikos, kad elektrinės būtų modernizuotos ir atitiktų vakarų šalių standartus. TATENA buvo pavesta nustatyti branduolinės saugos trūkumus Vidurio Europos šalyse ir NNV. Šiems klausimams spręsti buvo sukurta TACIS branduolinės saugos programa, kurioje buvo atsižvelgta į 1992 m. Miunchene priimtą G7 strategiją[1]. Nuo 1991 m. pagal TACIS branduolinės saugos programą teikiama pagalba, visų pirma Rusijai ir Ukrainai, ir šiek tiek mažesniu mastu Kazachstanui ir Armėnijai, turi būti tęsiama. Pagalbą reikia konsoliduoti, o paramą kai kuriuose tradiciniuose sektoriuose, pavyzdžiui, reguliavimo institucijoms, artimoje ateityje reikės išlaikyti. Pagalba atominėse elektrinėse vis labiau orientuojama į eksploatavimo saugą ir ją taip pat reikia tęsti. Rusijoje svarbu toliau stebėti pirmosios kartos reaktorius, kurie neatitinka dabartinių tarptautinių branduolinės saugos standartų, ir kurių ES požiūriu ekonomiškai neapsimoka modernizuoti. Šis klausimas turės būti keliamas sprendžiant prekybos elektros energija tarp UCTE ir IPS/UPS sistemų klausimą, siekiant, jog Rusiją įsipareigotų greitai uždaryti šiuos reaktorius. Toliau bus tęsiamas Šiaurės vakarų Rusijos Šiaurės laivyno palikimas. Atominių povandeninių laivų, ledlaužių, plūduriuojančių ir sausumos bazių išmontavimas ir radioaktyviųjų atliekų iš jų saugojimas kelia didelių techninių ir finansinių problemų. EB pagal TACIS branduolinės saugos programą suteikė 40 mln. EUR Šiaurės dimensijos aplinkos partnerystės fondo branduolinei programai ir įvykdė kelis projektus ir studijas šioje srityje. Numatomas tolesnis programos finansavimas. Ukrainoje ES yra pagrindinė pagalbos teikėja Černobilio apsaugos fondui (ji iki šiol skyrė maždaug 240 mln. EUR) ir Branduolinės saugos sąskaitai (BSS), pagal kurią finansuojami projektai, susiję su elektrinės eksploatavimo nutraukimu. Abu šiuos fondus valdo ERPB. Be to, Komisija taip pat vykdo ir kitus projektus, įskaitant Pramoninio kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kompleksą (PKRATK), kuriems finansuoti pagal TACIS programą iš viso skirta maždaug 50 mln. EUR. Reikės tolesnių įsipareigojimų dėl šių projektų finansavimo pagal Černobilio apsaugos fondą ir Branduolinės saugos sąskaitą. Euratomo paskolų priemonė panaudota suteikti 83 mln. USD paskolą Rovno atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus ir Chmelnyckio atominės elektrinės 2-ojo reaktoriaus modernizavimui (K2R4 projektas). Artimoje ateityje toliau bus tęsiama parama branduolinės energetikos reguliavimo institucijoms Rusijoje. Pagalba atominėse elektrinėse vis labiau orientuojama į eksploatavimo saugą ir ją reikia tęsti. 2005 m. su Ukraina pasirašytame Susitarimo memorandume dėl energijos[2] numatoma įvertinti saugą Ukrainos atominėse elektrinėse. Neseniai pradėtas Komisijos, TATENA ir Ukrainos jungtinis projektas šiuo klausimu, kuris daugiausia finansuojamas pagal Bendradarbiavimo priemonę branduolinės saugos srityje. ES parems Ukrainos visišką priėmimą į Energijos bendriją, jeigu bus teigiamai įvertintas branduolinės saugos lygis visose Ukrainoje veikiančiose atominėse elektrinėse. Kaip nustatyta sutartyje dėl Euratomo paskolos K2R4 projektui, Ukrainos energetikos bendrovė įsipareigojo padidinti šių elektrinių saugą. Armėnijoje Medzamorės atominė elektrinė, kurioje veikia sovietinės konstrukcijos pirmosios kartos reaktorius, nukentėjo nuo žemės drebėjimo 1988 m. ir vėliau buvo uždaryta. Vis dėlto dėl energijos trūkumo vyriausybė nusprendė 1995 m. vėl pradėti eksploatuoti elektrinės 2-ąjį bloką. Darydama spaudimą Armėnijos vyriausybei nustatyti aiškią elektrinės uždarymo datą, ir, padedant TATENA, koordinuodama su kitais pagalbos teikėjais, ES skyrė maždaug 25 mln. EUR patiems neatidėliotiniausiems branduolinės saugos patobulinimams atlikti. Armėnijos vyriausybė pranešė, jog elektrinę ketina uždaryti 2016 m. Ši data tarptautinei bendruomenei yra nepriimtina ir ES toliau daro spaudimą Armėnijos vyriausybei, kad elektrinė būtų uždaryta anksčiau. Vis dėlto siekiant sumažinti tolesnio elektrinės veikimo keliamą riziką, visų pirma Pietų Kaukazo regione, reikia toliau teikti pagalbą pačioms neatidėliotiniausioms trumpalaikėms saugos didinimo priemonėms. Kazachstano vyriausybei pateikus pagalbos prašymą tarptautinei bendruomenei, TATENA vadovaujama tarptautinių pagalbos teikėjų grupė parengė Semipalatinsko branduolinių ginklų bandymų bazės įvertinimo planą. Komisijos tarnybos visokeriopai bendradarbiavo vykdant šiuos darbus – tai Komisiją paskatino įvykdyti bazės tikrinimo projektą. Be to, Komisija ir toliau finansuos projektus, skirtus Aktau atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui. Komisijos tarnybos toliau aktyviai dalyvauja G8 branduolinės saugos ir saugumo grupės (BSSG), tęsiančios 1992 m. įsteigtos G7 Branduolinės saugos darbo grupės (BSDG) darbus, veikloje. Ši grupė parengė branduolinės saugos NNV ir Vidurio bei Rytų Europos šalyse didinimo programą, kurią turi finansuoti tarptautinė bendruomenė. 1995 m. BSDG derėjosi dėl Ukrainos, G7 ir Komisijos susitarimo memorandumo; šių derybų rezultatas – paskutinio veikiančio Černobilio atominės elektrinės bloko uždarymas 2000 m. gruodžio mėn. Grupė daug nuveikė, kad būtų prisiimti papildomi įsipareigojimai padengti nuolat didėjusias Černobilio projektų išlaidas ir būtų vykdomos tarptautines branduolinės saugos ir saugumo iniciatyvos. 3.2. Nauji branduolinės saugos projektai Daug ES partnerių ketinant pradėti vykdyti branduolinę programą arba plėsti esamus veiksmus šioje srityje, ES susiduria su naujais uždaviniais. Daugumoje „besivystančių šalių“, kurios nori pradėti branduolinės energijos gamybos programą, šiuo metu nėra teisinės ir reguliavimo infrastruktūros, kuri būtina norint užtikrinti, kad sauga būtų svarbiausias veiksnys priimant sprendimus dėl konstrukcijos, statybos ir eksploatacijos. Šios šalys taip pat dažnai neturi pakankamų praktinių žinių ar tinkamos pramonės infrastruktūros. Dėl to atsiranda branduolinės saugos ir saugumo problemų, kurios kelia susirūpinimą ES. Be to, kai kurioms šalims, kuriose vykdomos branduolinės energijos programos, visų pirma tose, kuriose numatoma sparti veiksmų šioje srityje plėtra, taip pat gali reikėti didelės išorinės pagalbos. 2006 m. pasibaigus TACIS branduolinės saugos programai, priimta nauja visą pasaulį apimanti Bendradarbiavimo priemonė branduolinės saugos srityje (angl. INSC), kuria siekiama tęsti Komisijos veiksmus branduolinės saugos ir apsaugos priemonių srityje bei juos plėsti. Finansiniai ištekliai pagal šią priemonę 2007–2013 m. siekia 524 mln. EUR[3]. Be to, Rusija, Ukraina ir Armėnija toliau gali pasinaudoti Euratomo paskolų priemone. Mažėjant pagalbos poreikiui Rusijoje ir Ukrainoje ir atsirandant naujiems poreikiams ne NNV, Komisija turi persvarstyti, kokius prioritetus nustatyti veiksmų su trečiosiomis šalimis[4] branduolinės saugos ir saugumo srityje. Būsimos pagalbos trečiosioms šalims arba bendradarbiavimo su jomis tikslus galima apibendrinti taip: - gerinti branduolinės saugos aplinką (taip pat susijusią su elektrinių konstrukcija ir eksploatavimu); - gerinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės; - spręsti problemas, susijusias su radioaktyviosiomis atliekomis ir panaudotu kuru; - padėti įgyvendinti branduolinės saugos priemones. Nustatant programas ir projektus šiems tikslams įgyvendinti bus atsižvelgiama į turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių ribojimus. 3.3. Kitos priemonės ES gali pasitelkti dar kelias priemones bendradarbiavimui plėtoti. Branduolinės saugos ir saugumo klausimai įtraukti į Euratomo sutartį – ji suteikia Komisijai teisę, pritarus Tarybai, sudaryti tarptautinius susitarimus šioje srityje[5]. Susitarimai dėl bendradarbiavimo branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams ir mokslinių tyrimų branduolinės energijos srityje skatinti pasirašyti su keliomis šalimis, įskaitant, inter alia , Kanadą, Šveicariją, Jungtines Valstijas, Argentiną, Ukrainą ir Uzbekistaną. ES taip pat pasirašė susitarimus branduolinės saugos srityje su tokiomis šalimis kaip Ukraina ir Kazachstanu. Bendrija yra vis daugėjančių tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis susitariančioji šalis; ji taip pat stiprina bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma TATENA, branduolinių ginklų neplatinimo, branduolinės saugos ir saugumo skatinimo srityse. Be to, Bendrijos branduolinių tyrimų ir mokymo politika, apimanti Euratomo branduolinio dalijimosi programą pagal Septintąją bendrąją programą, numato išteklius Jungtinių tyrimų centro (JTC) netiesioginei ir tiesioginei veiklai. Tai gali sudaryti sąlygas svarbiai sąveikai branduolinės saugos ir saugumo srityje. 4. BRANDUOLINIS SAUGUMAS IR NEPLATINIMAS 4.1. Dabartinė padėtis Branduolinė sauga (kitaip tariant, saugi branduolinių objektų konstrukcija, eksploatavimas ir eksploatavimo nutraukimas bei atliekų tvarkymo reglamentavimas) negali būti atskirtas nuo branduolinio saugumo (branduolinių objektų fizinės apsaugos, prekybos branduolinėmis medžiagomis, paliktųjų šaltinių kontrolės, aptikimo gebėjimų, reagavimo į avarinius atvejus gebėjimų). Atsižvelgiant į kai kurių medžiagų, įrangos ir branduolinių įrenginių dvejopo naudojimo galimybę (taikiais ir kariniais tikslais)[6], branduolinės energetikos plitimas gali didinti platinimo riziką[7]. Be to, susirūpinti verčia tai, kad nevalstybiniai subjektai gali taikias branduolines technologijas panaudoti ne pagal paskirtį teroristiniais ar kitais nusikalstamais tikslais. Kovojant su branduolinių medžiagų kontrabanda reikia stiprinti gebėjimus nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Siekiant spręsti su branduoliniu saugumu susijusias problemas, neseniai pradėtos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sustiprinti TATENA tikrinimo mechanizmus, branduolinių medžiagų eksporto kontrolės taisykles, sienų kontrolę, taip pat su branduolinio kuro ciklu susijusios veiklos daugiašališkumo iniciatyvos[8]. Komisija ir TATENA rengiamu bendru pareiškimu dėl glaudesnio bendradarbiavimo taip pat siekiama bendrai mažinti su branduoline energija susijusius saugumo pavojus. ES rėmė minėtas priemones vykdydama 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir visiškai remdama JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1540 (2004 m. balandžio mėn.). Remiantis 2003 m. lapkričio 17 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadomis, į susitarimus su trečiosiomis šalimis ES taip pat pradeda įtraukti neplatinimo sąlygą. Be to, Komisija skatins visas šalis, vykdančias ar norinčias vykdyti civilinės branduolinės energijos programas, ratifikuoti ir įgyvendinti Branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos konvenciją (su 2005 m. liepos 8 d. Vienoje padarytais pakeitimais). Europos programa kritinei infrastruktūrai apsaugoti taip pat apima išorės aspektą – pagal ją numatoma su trečiosiomis šalimis sudaryti specialius susitarimo memorandumus ir keistis gerąja patirtimi siekiant padidinti kritinės infrastruktūros apsaugą. Vykdydama Bendrijos programas ir Tarybos bendruosius veiksmus ES nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios aktyviai siekė mažinti platinimo pavojų, ypatingą dėmesį skiriant NVS šalims, o neseniai priimtą Stabilumo priemonę ketina panaudoti kovai su pasaulyje kylančia rizika ir grėsmėmis. Priemone sprendžiami įvairūs klausimai, kuriais siekiama užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui[9]. Galiausiai su platinimo pavojais susiję klausimai bus sprendžiami šiuo metu peržiūrint Europos saugumo strategiją. Branduolinio kuro tiekimo saugumo klausimas atomines elektrines eksploatuojančioms ar ketinančioms pradėti branduolinės energijos programas šalims taip pat yra labai svarbus. Tiek branduolinių medžiagų tiekėjams, tiek jų vartotojams svarbūs ilgalaikiai tiekimo ryšiai siekiant stabilaus ir nuspėjamo rinkos veikimo. Euratomas sudarė bendradarbiavimo susitarimus su pagrindinėmis šalimis tiekėjomis (pvz., Australija, Kanada, JAV, Kazachstanu), į kuriuos įtraukta reguliaraus šalių konsultavimosi sąlyga. Į susitarimus taip pat įtrauktos sąlygos dėl branduolinių medžiagų taikaus naudojimo ir saugumo priemonių, taikomų branduolinės medžiagas eksportuojant į trečiąsias šalis. 4.2. Būsimi veiksmai Bendrija toliau dės pastangas siekdama užtikrinti, jog Bendrijoje toliau įtvirtinamų neplatinimo priemonių ir aukščiausių saugos ir saugumo standartų taip pat būtų laikomasi tarptautiniu mastu[10]. Bendrija, siekdama skatinti neplatinimą, saugą ir saugumą, turi būti pasirengusi nagrinėti glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybes. Derybų metu ir prieš pasirašydama Euratomo tarptautinius susitarimus Bendrija sieks, jog jos partneriai prisijungtų prie atitinkamų tarptautinių konvencijų. Reikia pažymėti, kad Komisija Tarybai ir Parlamentui pateiks specialų komunikatą dėl Euratomo sutartimi Bendrijai suteiktos kompetencijos branduolinio neplatinimo srityje. 5. ES PRIDėTINė VERTė Visoms šalims, kurios siekia naudoti branduolinę energiją civiliniais tikslais ir griežtai laikytis tarptautiniu mastu pripažintų saugos ir saugumo reikalavimų, yra būtina vystyti gebėjimus (susijusius su tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais ištekliais bei infrastruktūra) ir sukurti teisinę sistemą ir institucijas, kurių reikia norint laikytis tarptautinių įsipareigojimų. ES, turinti didelę patirtį branduolinės energijos ir TACIS branduolinės saugos programos (žr. pirmiau) įgyvendinimo srityje, pasinaudodama įvairiomis priemonėmis gali suteikti didelę paramą per Bendrijos institucijas ir valstybes nares. Komisijos iniciatyvos apims vien tik veiksmus branduolinei saugai ir saugumui didinti, įskaitant tyrimus, teisės aktų plėtojimą ir institucijų kūrimą, o kai kuriais išskirtiniais esamų atominių elektrinių atvejais, įrangai tobulinti. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokymams saugos, saugumo ir neplatinimo srityse, siekiant sumažinti gerai parengtų žmogiškųjų išteklių susijusiose šalyse trūkumo poveikį. Paramos priemonių paketai turi būti sukurti taip, kad būtų užtikrintas tvarumas, nustojus teikti ES paramą. 6. PROGRAMAVIMO KRITERIJAI 2007–2013 M. Bendradarbiavimas su šalimis, kurios gavo paramą pagal TACIS programą, bus tęsiamas ir artimoje ateityje. Kitų šalių finansavimo prioritetai bus grindžiami strateginiais, geografiniais ir techniniais kriterijais. 6.1. Strateginiai ir geografiniai kriterijai Nustatant prioritetus, kuriais būtų vadovaujamasi skiriant pagalbą branduolinės saugos ir saugumo didinimui, reikia atsižvelgti į šiuos strateginius ir geografinius aspektus: - šalies svarbą ES geografiniu, strateginiu ir geopolitiniu požiūriu, įskaitant jos geografinį artumą, bei Bendradarbiavimo priemonės branduolinės saugos srityje ir Stabilumo priemonės įnašą siekiant Europos kaimynystės politikos tikslų[11]; - šalies norą bendradarbiauti ir jos reputaciją neplatinimo srityje; - šalies politinį stabilumą ir gebėjimą ilgainiui prisidėti finansiškai. 6.2. Techniniai kriterijai Nustatant EB bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis prioritetus reikia atsižvelgti į šiuos techninius aspektus: - problemų, susijusių su piliečių ir objektų sauga bei saugumu, aktualumą[12]; - kiek šalis yra pažengusi kurdama patikimą branduolinės energijos programą. Įvairios trečiosios šalys, priklausomai nuo jų turimos patirties branduolinės energijos srityje ir skelbiamų tikslų, gali būti suskirstytos į tokias grupes: - šalys, kuriose yra veikiančių atominių elektrinių; - šalys, eksploatuojančios branduolinius tyrimų reaktorius, tiek tos, kurios ketina pradėti branduolinės energijos programą, tiek tos, kurios tokios programos pradėti neketina; - šalys, kuriose nėra branduolinių tyrimų reaktorių ir kurios ketina pradėti branduolinės energijos programą. Be klausimų, susijusių su branduoline sauga, sprendimo, kai kurioms šalims reikės pagerinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir joms reikės padėti įgyvendinti branduolinės saugos priemones. 7. IšVADOS Plečiantis branduolinės energijos geografijai, ES, remdamasi nustatytomis politikos priemonėmis ir praktine patirtimi, turi tęsti darbą su partneriais, siekdama įtvirtinti aukščiausius branduolinės saugos ir saugumo standartus. Komisija kartu su partneriais turi apsvarstyti, kokia pagalba gali būti teikiama, kad būtų skatinama geroji patirtis, susijusi su esamomis civilinės branduolinės energijos programomis, o naujų programų atveju turi būti siekiama užtikrinti, kad visuose sprendimų priėmimo procesuose būtų iki galo atsižvelgiama į saugos ir saugumo reikalavimus kuriant ir įgyvendinant planus bei paskiau eksploatuojant elektrines. [1] Lygiagreti programa priimta pagal Phare programą branduolinei saugai didinti ES šalyse kandidatėse. [2] 2005 m. gruodžio 1 d. Kijeve pasirašytas Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, kurį pasirašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas T. Blairas, Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso ir Ukrainos prezidentas V. Juščenko. [3] Iš esmės jie bus panaudoti pagal 19.060401 biudžeto eilutę. [4] Neįtrauktos šalys, kurioms taikoma pasirengimo narystei priemonė. Iš principo pramoninės (dideles pajamas gaunančios) šalys taip pat nėra įtrauktos. [5] Euratomo sutarties 10 skyrius (101 straipsnis). [6] Kaip nustatyta 2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1334/2000, nustatančiame Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą. [7] Žr. Branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos konvenciją (su 2005 m. liepos 8 d. Vienoje padarytais pakeitimais). [8] To pavyzdys – JAV vadovaujama Pasaulinė branduolinės energijos partnerystė, pagal kurią šalių, turinčių pažangias branduolines technologijas, konsorciumas teikia su kuru susijusias paslaugas ir reaktorius šalims, kurios sutinka nevykdyti su branduolinio kuro ciklu susijusios veiklos, kaip antai sodrinimo ir perdirbimo. Iš esmės tai susitarimas dėl kuro nuomos, pagal kurį tiekėjas prisiima atsakomybę už galutinį panaudoto kuro tvarkymą. [9] Pagrindinė šiuo tikslu naudojama biudžeto eilutė – 19.060201. [10] Žr. 2007 m. sausio 10 d. Komisijos Komunikatą „Energetikos politika Europai“, COM(2007)1 galutinis, p. 18–19. [11] Iš kaimyninių šalių, ketinančių pradėti branduolines programas, dėl jų artumo Europos Sąjungai ypač svarbūs Magrebo ir Mašreko regionai. Antras prioritetinis regionas – Vidurio Rytai. [12] Prioriteto tvarka reikia apsvarstyti pagalbą šalims, turinčioms branduolinės energijos programas, visų pirma kuriose jos sparčiai plečiamos, ir pagalba šalims, kurioms pagalba anksčiau nebuvo svarstyta.