Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008DC0233

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kokcidiostatų ir histomonostatų naudojimo kaip pašarų priedų pateikta pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje 11 straipsnį

/* KOM/2008/0233 galutinis */

52008DC0233

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kokcidiostatų ir histomonostatų naudojimo kaip pašarų priedų pateikta pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje 11 straipsnį /* KOM/2008/0233 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20008.5.5

COM(2008)233 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

DĖL KOKCIDIOSTATŲ IR HISTOMONOSTATŲ NAUDOJIMOKAIP PAŠARŲ PRIEDŲ pateikta pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje 11 straipsnį

TURINYS

1. Bendroji informacija 3

1.1. Įžanga 3

1.2. Pašarų priedus reglamentuojantys teisės aktai 3

2. Dabartiniai teisės aktai, taikomi kokcidiostatus ir histomonostatus naudojant kaip pašarų priedus 5

3. Histomonostatų ir kokcidiostatų naudojimas 5

3.1. Kokcidiostatų ir histomonostatų pobūdis ir jų paplitimas 5

3.2. Kokcidiostatų naudojimas 6

4. Kokcidiostatų naudojimo kaip pašarų priedų sauga 7

5. Statistiniai duomenys apie naudojimą 8

6. Alternatyvūs kokcidiostatų ir histomonostatų naudojimo būdai 8

6.1. Skiepijimas 8

6.2. Vaistažoliniai produktai 8

6.3. Veterinarinių receptinių vaistų naudojimas 9

6.4. Kitos priemonės 9

7. Valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių indėlis 9

8. Išvados 10

PRIEDAS 11

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

DĖL KOKCIDIOSTATŲ IR HISTOMONOSTATŲ NAUDOJIMOKAIP PAŠARŲ PRIEDŲ

BENDROJI INFORMACIJA

Įžanga

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje[1], 11 straipsnyje nustatyta, kad siekiant priimti sprendimą dėl kokcidiostatų ir histomonostatų, kaip pašarų priedų, naudojimo laipsniško nutraukimo iki 2012 m. gruodžio 31 d., Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tų medžiagų, kaip pašarų priedų, naudojimą. Ataskaitoje turi būti pateiktos galimos alternatyvos, prireikus, kartu su pasiūlymais dėl teisės aktų.

Komisija parengė šią ataskaitą remdamasi iš valstybių narių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių gauta informacija.

Kokcidiostatai ir histomonostatai – tai sintezės būdu gaunamos arba mikroorganizmų pagaminamos cheminės medžiagos, kurios sustabdo parazitinių pirmuonių, sukeliančių ūkiuose auginamų gyvūnų kokcidiozę arba histomoniazę, augimą arba juos sunaikina. Nors kokcidiostatai gali turėti antrinį ir liekamąjį poveikį žarnyno mikroflorai, tačiau jie skiriasi nuo antibiotikų, naudojamų augimui skatinti, kurie žarnyno mikroflorą veikia pirmiausiai. Šių antibiotikų naudojimas augimui skatinti Europos Bendrijoje uždraustas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Pašarų priedus reglamentuojantys teisės aktai

Pastaraisiais 40 metų ūkiuose auginamų gyvūnų kokcidiozė buvo kontroliuojama į pašarus pridedant papildomų medžiagų, o nuo 1970 m. kokcidiostatų naudojimas kaip pašarų priedų Bendrijoje reglamentuojamas 1970 m. lapkričio 23 d. direktyva 70/524/EEB dėl pašarų priedų[2]. 2003 m. ši direktyva buvo išsamiai peržiūrėta, o Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nuodugniai patikrinta didžioji dalis galiojančių ES teisės aktų dėl pašarų priedų.

Šiuo reglamentu, kuris buvo vienas iš pirmųjų teisės aktų dėl maisto saugos, priimtų po Reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras[3], galiojančiuose teisės aktuose dėl pašarų priedų įdiegta daug naujų aspektų. Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 atsakomybė už saugos vertinimą ir mokslines rekomendacijas suteikta Europos maisto saugos tarnybai, be to, jame vadovautasi Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais principais įdiegiant nuostatą, pagal kurią leidimai išduodami ribotam 10 metų laikotarpiui, įkuriant Bendrijos pašarų priedų etaloninę laboratoriją, numatant galimybę nustatyti tam tikrų priedų, kurie, įdėti į pašarus, gali palikti likučių, didžiausias likučių koncentracijas, ir galimybę leidimo savininkui nustatyti įsipareigojimą įgyvendinti stebėsenos po pateikimo rinkai programas bei kitas nuostatas. Reglamente taip pat išliko kokcidiostatų kategorija ir numatyta nauja – histomonostatų – pašarų priedų kategorija, nustatant, kad antibiotikų naudojimas (ir teikimas rinkai) laipsniškai nutraukiamas nuo 2006 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į galimą pavojų, kad naudojant antimikrobines medžiagas augimui skatinti gali atsirasti bakterijų padermės, atsparios žmonėms skirtiems ir veterinariniams vaistams.

Pašarų, kuriuose yra tam tikrų priedų kategorijų, taip pat kokcidiostatų ir histomonostatų, ženklinimo reikalavimai tebereglamentuojami Direktyvos 70/524/EEB, galiosiančios tol, kol bus peržiūrėta Direktyva 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais[4] ir nustatytos pašarų, kuriuose yra priedų, ženklinimo taisyklės, 16 straipsnio nuostatomis.

Veterinariniai vaistai Europos Sąjungoje reglamentuojami Direktyva 2001/82/EB[5].

Dabartiniai teisės aktai, taikomi kokcidiostatus ir histomonostatus naudojant kaip pašarų priedus

Šiuo metu yra 11 kokcidiostatų, kuriems išduoti 28 leidimai įvairioms gyvūnų rūšims tam tikromis naudojimo sąlygomis. Šiuos produktus šiuo metu leidžiama naudoti viščiukams, kalakutams ir triušiams. Šie kokcidiostatai gali būti skiriami į dvi pagrindines grupes: pirmoji grupė – jonoforai (medžiagos, kuriose yra polieterio grupė ir kurios pagamintos fermentuojant su keliomis Streptomyces spp ir Actinomadura spp padermėmis), kurių sudėtyje yra šios šešios medžiagos: natrio monenzinas, natrio lazalocidas, amonio maduramicinas, narazinas, natrio salinomicinas ir natrio semduramicinas. Antroji grupė – tai keturi kiti sintetiniai produktai, nepriklausantys jonoforų grupei: dekokvinatas (kvinolonų cheminei grupei priklausantis junginys), robenidino hidrochloridas (guanidinų cheminė grupė), halofuginonas (kvinazolinono cheminė grupė), diklazurilas (benzeno acetonitrilų cheminė grupė) ir nikarbazinas. Šiuo metu ES neleidžiama naudoti histomonostatų kategorijos produktų ir tokie produktai nenaudojami kaip pašarų priedai. Visų kokcidiostatų saugą įvertino EMST arba Gyvūnų mitybos mokslinis komitetas.

Kiekviename leidime nurodomos produktų savybės, leidimo turėtojas, didžiausias, mažiausias ir (arba) rekomenduojamas kiekis, gyvūnų kategorijos, kurioms juos galima naudoti, didžiausios likučių koncentracijos, prireikus, išlauka ir konkrečios ženklinimo nuostatos bei kitos būtinos sąlygos. Šiuo metu ribotam laikui išduotų leidimų galiojimas baigsis 2009−2017 m. Šių leidimų santrauka pateikta I priede.

Histomonostatų ir kokcidiostatų naudojimas

Kokcidiostatų ir histomonostatų pobūdis ir jų paplitimas

Kokcidiozę sukelia šeimininko atžvilgiu labai specifiški parazitiniai pirmuonys, priklausantys Eimeria gentims ( phylum Apicomplexa ). Yra septynios pagrindinės rūšys, keliančios pavojų naminiams paukščiams (E. acervulina, brunetti, mitis, necatrix, praecox, tenella ir maxima) , penkios kitos rūšys, būdingos kalakutams (pvz., E. meleagrimitis ) ir šešios – triušiams (pvz., E. stiedae). Kokcidioze taip pat gali sirgti galvijai ir kiaulės, tačiau daugiausia dėmesio skiriama naminiams paukščiams ir triušiams, nes tai yra sritys, kuriose taikoma daugiausia kontrolės priemonių siekiant apsaugoti šias jautrias rūšis nuo mirtinos ligos.

Parazitas Eimeria itin paplitęs aplinkoje, gali būti pernešamas ramybės būsenoje kenkėjų ir paukščių bei yra itin atsparus kintančioms oro sąlygoms ir dezinfekantams, todėl jo beveik neįmanoma išnaikinti. Jį prarijus, jis greitai įsiskverbia į žarnyno audinius, pasidaugina ir yra išskiriamas iš organizmo daugybės gyvybingų „kiaušinių“ (oocistų) pavidalu, kurie užkrečia greta esančius gyvūnus ir pastatus.

Atsižvelgiant į infekcijos sunkumą ir užsikrėtusią rūšį poveikis šeimininkui, negydant, gali būti įvairus: nuo lengvo žarnyno uždegimo, dėl kurio gyvūnas netenka apetito, mažiau ėda ir netenka svorio, iki hemoraginio viduriavimo ir mirties. Net jeigu infekcija yra lengva, dėl žarnyno pažeidimų dažnai nesunku užsikrėsti mikrobine infekcija, dėl kurios užsikrėtusio gyvūno būklė gali pablogėti.

Kokcidioze gali sirgti visi laukiniai ir naminiai paukščiai. Nors apie prekybai auginamų paukščių ir triušių klinikinės ir poklinikinės kokcidiozės paplitimą ir dažnumą tikslių duomenų nėra, tačiau paplitusi nuomonė, kad šių parazitų yra visuose prekybai auginamų gyvūnų bandose. Net jeigu laikomasi aukštų sanitarinių standartų ir gerai valdoma, dėl užsikrėtimo parazitais pobūdžio kokcidiozė gali pasireikšti visuose naminių paukščių ūkiuose ir gali labai pakenkti gyvūnų gerovei.

Histomoniazę taip pat sukelia parazitinis pirmuonis Histomonas meleagridis. Sunkiausias poveikis užfiksuotas kalakutams („juoda galva“), nors užsikrėsti gali įvairių rūšių paukščiai.

Kokcidiostatų naudojimas

Verslinėje gyvulininkystėje kokcidiozė daugiausiai kontroliuojama į pašarus pridedant leidžiamą kokcidiostatų kiekį ir laikantis nustatytų higienos reikalavimų. Iš esmės, norint gyvūną apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo toje ligos stadijoje per visur esančias oocistas, kokcidiostatų jam reikia duoti visą jo gyvenimą (jei tai mėsiniai viščiukai).

Kokcidiostatai sustabdo parazito reprodukciją, tačiau jo visiškai nepašalina iš gyvūno žarnyno. Todėl leidžiamų naudoti sintetinių medžiagų ir jonoforų derinys yra labai svarbus, nes taip galima keisti vaistus kiekvienu auginimo etapu arba juos naudoti vadinamosiose „švytuoklinėse (angl. shuttle) “ programose, kad būtų galima tinkamai kontroliuoti šią ligą ir kuo labiau susilpninti parazito imunitetą.

Kokcidiostatai ir jų nuolatinis profilaktinis naudojimas labai padėjo auginant naminius paukščius pasiekti aukšto gyvūnų sveikatos ir gerovės lygio. Aštuntajame dešimtmetyje pradėjus naudoti pirmąjį jonoforų grupės kokcidiostatą (monenziną) padaryta didžiulė pažanga kontroliuojant kokcidiozę. Iki to laiko kokcidiozės protrūkiai buvo dažni, o ją gydyti ar užkirsti jai kelią buvo sunku, kadangi buvo naudojami tik ne jonoforų grupės kokcidiostatai, kurie dėl parazito imuniteto greito vystymosi nebuvo tokie veiksmingi.

Nors šiuo metu ES neleidžiama naudoti histomonostatų kategorijos produktų, tačiau yra numatyta procedūra, pagal kurią, pateikus prašymą leisti naudoti tokį produktą su pakankamais duomenimis, patvirtinančiais jo saugumą gyvūnams, vartotojams bei aplinkai ir jo veiksmingumą, būtų galima išduoti leidimą. 2003 m. panaikinus leidimą naudoti vienintelį histomonostatą, pastebima, kad kai kuriose kalakutus auginančiose valstybėse narėse labai pablogėjo kalakutų auginimo techninės veiklos rodikliai ir išaugo veterinarinės sąnaudos, todėl būtina ieškoti tinkamo produkto.

Kokcidiostatų naudojimo kaip pašarų priedų sauga

Kokcidiostatai, kuriuos leidžiama naudoti gyvūnų pašaruose, nenaudojami žmonių vaistams.

Šiuo metu leidžiamų naudoti kokcidiostatų sauga buvo nuodugniai patikrinta (daugiausia Europos maisto saugos tarnybos). Buvo vertinama saugumas gyvūnams, vartotojams ir naudotojams bei aplinkai. Atliekant šį saugos vertinimą taip pat atkreipiamas dėmesys į pirmuonių imuniteto vystymosi ir mikroorganizmų kryžminio atsparumo pavojų, kad būtų išvengta galimo atsparumo dar nežinomiems žmonėms skirtiems arba veterinariniams antimikrobiniams vaistams.

Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 nustačius didžiausias likučių koncentracijas (DLK) atitinkamuose gyvūninės kilmės maisto produktuose, pagal DLK, nustatytas per pastaruosius keletą metų, dabar yra daug veiksmingesnių ir aiškesnių būdų kokcidiostatams pašaruose kontroliuoti.

Pagal 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nustatantį pašarų higienos reikalavimus[6], įmonės, gaminančios ir (arba) teikiančios rinkai kokcidiostatus ir histomonostatus bei premiksus ir kombinuotuosius pašarus, pagamintus naudojant šiuos priedus, turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų. Šios nuostatos reiškia, kad paprastai ūkininkai, norintys naudoti kokcidiostatus ir histomonostatus, gaus naudojimui paruoštus gatavus arba papildomus pašarus, pagamintus tik patvirtinų pašarų gamintojų. Tai yra svarbus saugos požymis, nes taip užtikrinama tiksli pašarų mišinio sudėtis bei jo vienalytiškumas ir kompetentingoms institucijoms sudaroma veiksmingos kontrolės galimybė.

Kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Švedijoje, veikia priežiūros programos, skirtos nustatyti padidėjusį atsparumą antimikrobiniams vaistams, susijusį su kokcidiostatų naudojimu pašarų prieduose, tačiau lig šiol tokio padidėjusio atsparumo požymių neužfiksuota.

Statistiniai duomenys apie naudojimą

Kadangi produktai vidaus rinkoje vežami laisvai, o nacionalinių institucijų duomenys dažnai sutampa, nelengva pateikti tikslius visos Europos gamybos ir panaudojimo skaičius. II priede nurodyti visos ES-27 skaičiai, kuriuos bendrai surinko Tarptautinės gyvūnų sveikatos federacijos Europos padalinys (TGSF Europa, angl. IFAH Europe ), Europos pašarų gamintojų federacija (EPGF, angl. FEFAC ) ir Europos naminių paukščių augintojų ir prekybininkų asociacija (ENPAGA, angl. AVEC ), apibūdinantys šių produktų koncentraciją įvairiose pašarų rūšyse įvairioms gyvūnų kategorijoms, laikomi tiksliausiais.

Iš šių skaičių matyti, kad ES-27 kokcidiostatai dažnai naudojami broilerių ir kalakutų pašaruose. Nors statistiniai duomenys nerodo konkrečios tendencijos laikui bėgant, tačiau atrodo, kad apskritai paskutiniaisiais metais jie buvo naudojami pastoviai.

ALTERNATYVūS KOKCIDIOSTATų IR HISTOMONOSTATų NAUDOJIMO BūDAI

Skiepijimas

Nuo 1992 m. kuriami skiepai, gaunami iš parazitų padermės ankstyvųjų oocistų stadijoje. Skiepai nuo kokcidiozės komerciniais tikslais pradėti naudoti 1992 m. subrendusioms pakaitinėms vištoms, o 2000 m. – prekybai auginamiems mėsiniams viščiukams. Skiepai šiuo metu yra svarbiausia veislinių naminių paukščių pulkų ir vištų dedeklių kokcidiozės prevencijos priemonė. Vieną vakciną leidžiama naudoti visoje ES, o kitas dvi – keliose šalyse. Skiepų šalininkai teigia, kad nuolatos naudojant kokcidiostatus padidėja atsparumas, todėl reikia toliau kurti naujus produktus. Tačiau skiepai priklauso nuo gyvūno rūšies, o skiepų, tinkamų visoms gyvūnų rūšims, nėra.

Šiuo metu nėra skiepų, apsaugančių nuo histomoniazės.

Vaistažoliniai produktai

Tam tikri augalų ekstraktai ir eterinių aliejų preparatai naudojami pardavimui.

Tačiau šiuo metu nėra patikrintų tyrimų, kuriais būtų patvirtintos konkrečios kokcidiozės ir histomoniazės prevencijos galimybės, ir iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 datos EMST negavo nė vieno prašymo išduoti leidimą arba atlikti vertinimą.

Veterinarinių receptinių vaistų naudojimas

Veterinariniam naudojimui yra patvirtinta tik keletas cheminių medžiagų. Tai – toltrazurilas, amproliumas ir tam tikri sulfamidai (sulfamerazinas, sulfadimetoksinas, trimetoprimas, kartu su sulfadimetoksinu arba sulfametoksipiridazinu). Šios medžiagos yra veiksmingos gydant gyvūnus, kai kokcidiozė pasireiškia sporadiškai: taip gali atsitikti, jei pašaruose nėra kokcidiostatų, jeigu padidėja atsparumas arba net jeigu skiepai yra neveiksmingi. Dažnai naudojant šiuos veterinarinius vaistus gali didėti atsparumas, todėl jais negalima pasikliauti vykdant standartines kokcidiozės kontrolės programas. Be to, jais negalima apsaugoti nuo pagrindinių gyvūnų gerovės problemų, kadangi klinikiniai požymiai (pablogėjusi mityba, viduriavimas, mirtingumas ir kt.) pasireiškia tik tada, kai rūšis Eimeria yra vėlyvoje vystymosi stadijoje ir dauguma oocistų jau pašalinta iš organizmo, taip užkrečiant kitus paukščius. Histomoniazės prevencijai šiuo metu nėra patvirtinta jokių veterinarinių vaistų.

Kitos priemonės

Išbandytos ir kitos alternatyvos, pavyzdžiui, rūgštikliai ir fermentai arba prebiotinių ar probiotinių mikroorganizmų suspensijos, trukdančios infekcijai patekti į virškinamąjį traktą. Taip pat naudojami labai ypatingi dezinfekantai, kadangi oocistos itin atsparios visiems įprastiems dezinfekantams.

Taip pat atliekami tyrimai dėl atsparumo oocistoms vystymosi per genetinę gyvūnų atranką, tačiau atrodo, kad netolimoje ateityje negalima tikėtis išauginti atsparios veislės.

Lig šiol negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad alternatyvios kokcidiozės ir histomoniazės priemonės yra veiksmingos.

Valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių indėlis

Rengdama šią ataskaitą Komisija valstybių narių ir ūkio subjektų paprašė informacijos.

Informaciją pateikė šios suinteresuotųjų šalių organizacijos: Tarptautinės gyvūnų sveikatos federacijos Europos padalinys (TGSF Europa, angl. IFAH Europe), Europos pašarų gamintojų federacija (EPGF, angl. FEFAC) ir Europos naminių paukščių augintojų ir prekybininkų asociacija (ENPAGA, angl. AVEC), COPA-COGECA, Europos komitetas kalakutų klausimais (pranc. le Comité européen de la dinde ) ir Konsultantų veterinarijos klausimais asociacija (angl. Association of Veterinary Consultants ).

Penkiolika valstybių narių pateikė išsamią informaciją, iš kurios matyti bendra nuomonė, kad šiuo metu nėra geresnių alternatyvų nei dabartinė kokcidiostatų naudojimo kaip pašarų priedų reglamentavimo ir tikrinimo sistema (DLK, pašarų higienos taisyklės, kokcidiostatus tvarkančių įmonių registravimas ir tvirtinimas bei atsekamumas).

Išvados

Šiuo metu kokcidiostatai yra pagrindinė prevencinė kokcidiozės kontrolės šiuolaikiniuose naminių paukščių ūkiuose priemonė. Ši priemonė labai padeda apsaugoti gyvūnų sveikatą ir gerovę užkertant kelią ligai, kuri pasireiškia visuose ūkiuose. Jeigu gyvūnai Europoje dabartinėmis aplinkybėmis būtų auginami be kokcidiostatų, tai turėtų sunkių ekonominių padarinių, o ES vartotojai netektų galimybės gauti naminių paukščių, kalakutų ir triušių mėsos, pagamintos laikantis aukštų ES saugos ir gerovės standartų.

Pirmiau minėtos alternatyvos šiuo metu neturi tokių privalumų, kaip kokcidiostatų naudojimas kaip pašarų priedų.

Skiepai priklauso nuo gyvūno rūšies, o skiepų, tinkamų visoms gyvūnų rūšims, nėra. Turimi keli veterinariniai vaistai naudojami tik gydymui, o jeigu jie būtų naudojami profilaktikai, galėtų išsivystyti atsparumas šiems vaistams ir sumažėti gydomasis poveikis. Kadangi šiai ligai būdinga tai, kad pavojus ja užsikrėsti gali kilti bet kur ir bet kada, reikia dėti daugiau pastangų užkirsti jai kelią, nei ją gydyti.

Kadangi šiuo metu dar nėra alternatyvių histomoniazės gydymo būdų, reglamente turėtų išlikti ši konkreti kategorija, kad ateityje būtų galimybė leisti naudoti šios ligos prevencijai skirtus produktus, su sąlyga, kad jie atitiktų saugos ir veiksmingumo kriterijus.

Todėl galima manyti, kad Reglamentu 1831/2003 nustatyta reglamentavimo sistema yra tinkama. Komisija mano, kad šiuo metu dabartinės padėties keisti nereikėtų ir kad dabartinė sistema šiomis aplinkybėmis yra tinkama, kadangi pagal ją vartotojams suteikiamas aukšto lygio saugumas ir tinkamai apsaugoma gyvūnų sveikata, gerovė ir aplinka, taip pat sudaromos sąžiningos sąlygos ūkio subjektų verslui. Europos Komisija toliau stebės naujų medžiagų ir technologijų, skirtų šių ligų prevencijai, kūrimą.

PRIEDAS

I priedas. Leidimai naudoti kokcidiostatus ir histomonostatus kaip pašarų priedus pagal Bendrijos teisės aktus

Priedas | Leidimo išdavimo ir galiojimo pabaigos data | Naudojimo sąlygų santrauka |

Pašarų rūšis | Kiekis | Panaudojimas (%) | Su kokcidiostatais | Be kokcidiostatų tūkst. tonų |

Veisliniai broileriai |2,550 |2 % |98 % |0 % |51 |2 % |2,499 |98 % | | Pakaitinės vištos |2,000 |15 % |50 % |35 % |300 |15 % |1,700 |85 % | | Triušiai |2,400 |45 % |0 % |55 % |1,080 |45 % |1,320 |55 % | |Kiti iš viso | 6,950 | |1,431 |21% |5,519 |79 % | |IŠ VISO | 40.650 | |18,332 |45 % |22,318 |55 % | |

Šaltinis: Tarptautinės gyvūnų sveikatos federacijos Europos padalinio (TGSF Europa, angl. IFAH Europe), Europos pašarų gamintojų federacijos (EPGF, angl. FEFAC) ir Europos naminių paukščių augintojų ir prekybininkų asociacijos (ENPAGA, angl. AVEC) bendrai surinkti duomenys

[1] OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

[2] OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1756/2002 (OL L 265, 2002 10 3, p. 1).

[3] OL L 31, 2002 2 1, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

[4] OL L 86, 1979 4 6, p. 30.

[5] OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

[6] OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

Top