52008DC0133

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 11.3.2008

KOM(2008) 133 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Kaip geriau panaudoti standartizaciją inovacijoms Europoje skatinti

ĮVADAS

ES augimo ir užimtumo strategijoje Komisija ir Europos Sąjungos Taryba standartizaciją įvardijo kaip pagrindinę tobulintiną inovacijų skatinimo priemonę. 2006 m. gruodžio 4 d. Konkurencingumo taryba išvadose[1] dėl inovacijų pabrėžė būtinumą gerinti Europos standartų nustatymo sistemą ir paragino Komisiją teikti sistemos reformavimo ir pertvarkymo veiksmų, kurių turėtų imtis susijusios suinteresuotosios šalys, pasiūlymus. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl naujovių strategijos[2] taip pat akcentavo standartų svarbą inovacijų politikai.

Šiame komunikate atsiliepiant į Tarybos raginimą kalbama, kaip geriau panaudoti standartizaciją inovacijoms ir konkurencingumui skatinti. Nurodomos svarbiausios žinomos problemos, nustatomi konkretūs standartizacijos ir standartų naudojimo tikslai ir apibūdinamos dabartinės pastangos bei siūlomos priemonės, kurių turėtų imtis suinteresuotosios šalys bei Komisija.

POLITIKOS TIKSLAI IR PROBLEMOS

Kaip pažymėta ankstesniuose politikos dokumentuose, visų pirma komunikatuose dėl įvairialypės naujovių strategijos[3] ir dėl pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūros[4], inovacijų vaidmuo sprendžiant svarbiausias Europos Sąjungai kylančias problemas yra lemiamas. Kuo plačiau naudoti standartizaciją inovacijoms skatinti yra svarbu siekiant Europos mastu spręsti ekonomines, aplinkosaugos ir socialines problemas. Standartų trūkumas, ribotas naujų standartizacijos priemonių diegimas ar lėtas esamų standartų atnaujinimas stabdo naujovių diegimą, o aktyviai taikoma ir gera standartizacija gali sudaryti galimybes greičiau diegti naujoves vidaus ir pasaulinėse rinkose.

Dabartiniai Europos ir tarptautiniai standartizacijos modeliai yra persvarstomi dėl tokių dalykų kaip spartesni rinkos ciklai, technologijų konvergencija ir rinkų globalizacijos tendencija. Tai daroma ir dėl to, kad standartizacijos srityje didėja tarptautinė konkurencija, nes atsiranda naujų jėgų, laikančių standartizaciją svarbiu strateginiu veiksniu. Vadinasi, standartizaciją reikia pritaikyti prie pakitusių sąlygų ir kartu stiprinti jos vaidmenį skatinant inovacijas ir didinant konkurencingumą.

STANDARTIZACIJOS SVARBA INOVACIJOMS IR KONKURENCINGUMUI

Standartizacija yra sutartinių techninių specifikacijų rengimas savanoriškai bendradarbiaujant gamintojams, vartotojams, valdžios institucijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Standartizacija papildo konkurenciją rinkoje siekiant papildomų produktų ir (arba) paslaugų sąveikos ir sutarimo dėl bandymų metodų ir saugos, sveikatos, organizacinių bei aplinkosaugos reikalavimų. Standartizacija yra svarbi ir ginant visuomenės interesus, visų pirma dėl saugos, sveikatos, saugumo ir aplinkosaugos aspektų. Be to, standartizacijos procesas turi atitikti Europos konkurencijos teisės aktų nuostatas.

Standartizacija, kuri paprastai suteikia nuspėjamumą ir vienodas sąlygas, intuityviai gali būti laikoma inovacijos, kuria siekiama pokyčių ir išskirtinumo, priešingybe. Tačiau, kaip rodo konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, dinamiška standartizacija yra svarbus inovacijų skatinimo veiksnys. Jis pasireiškia skirtingais būdais:

a) standartais, išreiškiančiais dabartinę padėtį, novatoriams sudaromos vienodos sąlygos gerinti naujų ir esamų produktų, paslaugų bei procesų sąveiką ir didinti jų konkurenciją. Standartais vartotojams suteikiamas pasitikėjimas naujų produktų sauga ir savybėmis bei sudaroma galimybė diferencijuoti produktus pagal nuorodą į standartizuotus metodus;

b) naujų standartų rengimas reikalingas ir dėl naujų rinkų atsiradimo bei kompleksinių sistemų, pavyzdžiui, interneto, ekspansijos;

c) standartų naudojimas suteikia galimybę skleisti žinias ir taikyti technologijas; tai gali paskatinti inovacijas, ypač netechnologines inovacijas paslaugų srityje.

Svarbus Europos vaidmuo plėtojant tarptautinę standartizaciją yra ir Europos lyderystės naujose rinkose stiprinimas, ir galimybė pasinaudoti iniciatorės pranašumais pasaulinėse rinkose.

Standartų nauda inovacijoms gali būti realizuojama tik tada, kai standartai diegiami veiksmingai ir atitinka rinką. Šiuo metu standartų naudojimas yra savanoriškas , priklauso nuo to, kaip įvairūs rinkos veikėjai supranta savo interesus ir kokios jų galimybės jais pasinaudoti. Standartai gali būti netinkami dėl to, kad parengiami ne laiku, yra nepastebimi, arba dėl to, kad yra konkuruojančių standartų, dėl kurių atsiranda neaiškumų.

Europos suinteresuotosios šalys įtrauktos į standartizaciją tiek oficialiai, tiek ir neformaliai. Formali standartizacija yra trijų lygių struktūra, apimanti nacionalines standartizacijos įstaigas (NSĮ), tris Europos standartų organizacijas (ESO)[5] ir tarptautines organizacijas[6]. ESO formaliai pripažintos ES Direktyvoje 98/34/EB[7]. Gamintojai taip pat dalyvauja neformalioje standartizacijoje – šimtuose forumų ir konsorciumų, kurie skiriasi trukme, sektorių aprėptimi, teritoriniu mastu – jis dažnai būna globalus, todėl gali sutapti su formalios standartizacijos trijų lygmenų struktūra.

Europos Sąjunga vykdo aktyvią standartizacijos politiką , kuria siekiama geresnio reglamentavimo[8]. Be to, tai – Europos konkurencingumo įrankis. Oficialioji Europos standartizacija buvo ypač svarbi naujojo požiūrio teisės aktams, susijusiems su bendrąja prekių rinka. Šis teisės aktų leidybos metodas buvo panaudotas nustatant naujovėms palankų reguliavimą – technines specifikacijas, kuriomis užtikrinama atitiktis teisės aktų reikalavimams, rengia ir pagal poreikį atnaujina pačios suinteresuotosios šalys. Pasitikėjimas savanoriškais standartais, remiančiais kitų sektorių teisės aktų leidimą, padės pašalinti likusias kliūtis inovacijoms diegti.

Paslaugų sektoriuje standartų vis dar yra nedaug dėl nevienalyčio ir nematerialaus paslaugų pobūdžio ir dėl MVĮ, kurios yra pagrindiniai šios srities atstovės, ribotų galimybių jais pasinaudoti. Todėl reikia toliau analizuoti, kaip standartai galėtų pasitarnauti paslaugų rinkos plėtrai ir inovacijoms.

STANDARTų VAIDMUO PRIORITETINėSE INOVACIJų SKATINIMO SRITYSE

Nors daugelis standartų paprastai nustatoma rinkos dalyvių iniciatyva, ES tikimasi, kad standartizacijos indėlis bus reikšmingas šiose prioritetinėse inovacijų skatinimo veiksmų srityse:

(1) Darni pramonės politika – ja siekiama gerinti produktų, procesų ir paslaugų energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir didinti Europos pramonės konkurencingumą. Standartizacija yra svarbi sudarant galimybes ekologinėms inovacijoms ir aplinkosauginėms technologijoms įsisavinti ir jų sklaidai bendrojoje rinkoje bei patekimui į pasaulines rinkas palengvinti[9]. Be to, kad vartotojai būtų informuojami apie produktų savybes ir geriausių produktų teikiamą naudą, bus reikalingos pažangios veiklos gairės ir plačiau naudojamas ženklinimas.

Komisija pateiks prašymus parengti standartus, reikalingus Direktyvai 2005/32/EB dėl ekologinio projektavimo reikalavimų energiją naudojantiems gaminiams įgyvendinti, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiuoti, atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti, energijos valdymui tobulinti ir kitais tikslais, susijusiais su būsimomis darnios pramonės politikos ir tausios gamybos bei vartojimo iniciatyvomis.

(2) Pirmaujančios rinkos. pirmaujančios rinkos iniciatyva[10] siekiama paspartinti inovacinių rinkos sričių[11] atsiradimą geriau koordinuojant inovacijų politikos priemones. Standartizacija yra vienas pagrindinių šios iniciatyvos sėkmės veiksnių – Europos pirmavimas rengiant pasauliniu mastu priimamus standartus ir atitinkamas požiūris paskatintų šių rinkų augimą Europoje ir užsienyje. Dėl didelės laiko svarbos šioms rinkoms reikėtų labai sutelktų pastangų standartizacijai paspartinti, kad standartai galėtų būti priimami tarptautiniu mastu.

Komisija pateiks prašymus parengti standartus t pirmaujančioms rinkoms remti rinkas ir kartu su suinteresuotosiomis šalimis apsvarstys, kokio tipo standartai geriausiai atitinka poreikius laiko ir tarptautinės perspektyvos požiūriu.

(3) Viešieji pirkimai. Tinkamas standartų naudojimas atliekant viešuosius pirkimus gali paskatinti naujoves, o administracijoms būtų suteiktos užduotims vykdyti reikalingos priemonės. Technologiniu požiūriu neutralių standartų naudojimas vietoj konkrečių techninių sprendimų siūlymo leis susitariančioms valdžios institucijoms kelti pažangios veiklos ir funkcionalumo reikalavimus (pvz., susijusius su aplinkosauginiais aspektais ir visuotiniu prieinamumu), taip skatinant ieškoti inovacinių technologijų, kurios labiausiai apsimokėtų ilgalaikiu laikotarpiu, kartu užtikrinant saugą ir sąveiką.

Geras pavyzdys yra gynybos sritis – nacionalinės agentūros pernelyg dažnai pasikliauja skirtingais nacionaliniais standartais, kurie riboja galimybes inovacijoms patekti į rinkas ir stabdo jų sklaidą. Civilinių ir karinių išteklių sujungimas remiantis universalios paskirties standartais ir gynybos srities viešųjų pirkimų standartų suderinimas sudaro galimybes padidinti veiksmingumą ir suteikia daugiau paskatų naujovėms.

- Komisija ragins visų lygių Europos administracijas naudotis gerosios patirties gairėmis[12], kad per viešuosius pirkimus būtų skatinamos inovacijos.

- Papildydama Europos gynybos įrangos rinkos iniciatyvą Komisija paprašė CEN parengti Europos gynybos viešųjų pirkimų vadovą ir skatins jį naudoti valstybėse narėse.

(4) IKT integravimas pramonėje ir valdžios institucijose . Galimybė efektyviau naudojant IKT priemones gerinti Europos ekonomikos konkurencinę padėtį yra svarbi, o standartai yra esminė šios galimybės realizavimo sąlyga. Standartai labai svarbūs ir taikant IKT socialinėje srityje, kaip antai e. tapatybė, e. sveikata ir RFID[13].

Atsižvelgiant į neseniai paskelbtą „Konkrečių politikos poreikių dėl IKT standartizacijos tyrimą”[14] pagrindiniai IKT srities standartizacijos politikos persvarstymo klausimai yra:

a) didesnis neoficialių IKT standartų rengimo organizacijų įtraukimas į ES standartizacijos sistemą siekiant sudaryti galimybę panaudoti šių forumų ir konsorciumų žinias ES IKT politikoje;

b) platformos visų IKT standartizacijos suinteresuotųjų šalių dialogui politikos klausimais sukūrimas;

c) būtinumas spręsti kitus klausimus, pavyzdžiui, sąveikos bandymai, standartų prieinamumas ir intelektinės nuosavybės teisių problemos, siekiant sudaryti galimybes sparčiai diegti standartus priimant su rinka susijusius sprendimus.

Pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis Komisija 2008 m. sieks visuotinio sutarimo dėl to, kaip bus peržiūrėta IKT standartizacijos politika, po to pateiks politikos pasiūlymų, visų pirma dėl galimo Tarybos sprendimo 87/95/EB dėl IKT standartizacijos persvarstymo.

Standartai turėtų sudaryti galimybes diegti naujoves ir daugelyje čia neminėtų sričių, ypač tose, kuriose standartizacijos poreikiai nustatyti pagal Europos technologijų platformas (ETP) ir jungtines technologijų iniciatyvas (JTI). Tokių sričių pavyzdžiai yra Space, Galileo, kuro elementai ir vandenilis bei nanotechnologijos.

KAIP GERIAU PANAUDOTI STANDARTIZACIJą INOVACIJOMS IR KONKURENCINGUMUI SKATINTI

Siekiant panaudoti visas standartizacijos teikiamas galimybes inovacijoms remti, ją reikia pritaikyti prie inovacijos poreikių atsižvelgiant į globalizacijos, naujų ekonominių jėgų atsiradimo ir technologijų raidos keliamus uždavinius. Atsakomybė dėl nuolatinio Europos standartizacijos tobulinimo tenka daugiausia tuo suinteresuotiems privatiems asmenims, tačiau tai svarbu ir visuomenės interesams, todėl Komisija ir valstybės narės taip pat turi atlikti vaidmenį.

Komisija nustatė šiuos devynis esminius ES standartizacijos politikos kreipimo inovacijų kryptimi aspektus:

(1) Dar kartą patvirtinti įsipareigojimą kurti į rinką orientuotą standartizaciją ir savanoriškai naudoti standartus. Konkreti standartizacijos pridėtinė vertė nustatant technines specifikacijas yra susijusi su savanorišku privačiojo ir viešojo sektoriaus dalyvių bendradarbiavimu.

Komisija skatina pramonę pradėti arba paspartinti bendradarbiavimą rengiant, diegiant ir naudojant standartus inovacijoms ir konkurencingumui remti.

(2) Pripažinti oficialiųjų ir neoficialiųjų standartų svarbą inovacijoms. Reikalingas formalios standartizacijos procesas, atitinkantis atvirumo, įtraukties, skaidrumo ir suderinamumo principų ir kuriuo siekiama visų suinteresuotųjų šalių ir nacionalinių pozicijų konsensuso. Kita vertus, dažnai pripažintų standartizacijos organizacijų ir kitų organizacijų parengti kiti standartai labiau dera su inovacinėmis technologijomis, todėl jų vaidmuo spartinant inovacijų diegimą rinkoje irgi yra svarbus. Siekiant pasinaudoti abiejų tipų standartų privalumais, išlaikyti Europos standartizacijos sistemos suderinamumą ir optimizuoti ekspertų veiklą, svarbu gerai koordinuoti oficialių ir neoficialių standartizacijos organizacijų veiklą. Šiuo požiūriu gerąja patirtimi laikytina Europos lygio ETSI ir tarptautinio lygio ISO bei IEC praktika bei bendradarbiavimo su daugeliu neoficialių standartizacijos forumų praktika.

- Komisija ragina ESO taikyti ne tokius formalius standartizacijos būdus, jeigu tai atitinka pramonės ir naudotojų poreikius.

- Komisija kviečia oficialiąsias ir neoficialiąsias standartizacijos organizacijas ieškoti būdų bendradarbiauti planuojant veiklą ir nustatant konkrečiai rinkai tinkamiausią standartų lygį – tarptautinį arba Europos.

(3) Pagrindinį dėmesį skirti standartų rengimui pasaulinei rinkai . Europos pramonei reikia standartų, kurie leistų patekti į augančias pasaulines rinkas. Todėl standartizacija perkeliama į tarptautinį lygį, kur bendradarbiauti su kitais prekybos partneriais nustatant standartus yra svarbiau nei kada anksčiau. Tai strateginis uždavinys, kurį turi spręsti gamintojai. Svarbu, kad Europos gamintojai nuo pat pradžių dalyvautų nustatant standartus pasaulinėms rinkoms. Šiomis aplinkybėmis ESO ir nacionalinių standartizacijos įstaigų (NSĮ) pagrindinis tikslas turėtų būti didinti Europos indėlį į tarptautinės standartizacijos veiklą. Jau veikia Europos ir tarptautinių standartų organizacijų koordinavimo mechanizmai, o tai leidžia suinteresuotosioms šalims spręsti, kokiu – Europos ar tarptautiniu – lygiu turėtų būti rengiami tarptautiniai standartai. Tačiau dėl naujų ekonominių jėgų, kurių vaidmuo kuriant tarptautinius standartus palaipsniui gali didėti, atsiradimo ir didėjančio Europos ekspertų trūkumo tam tikruose pramonės sektoriuose reikia nuolat gerinti tarptautinio lygmens Europos indėlio veiksmingumą.

Tarptautiniai standartai yra formuojamo tarptautinio reguliavimo, grindžiamo bendradarbiavimu reguliuojant, standartų konvergencija ir taisyklių atitiktimi, dalis. Šis požiūris, kuris formuojasi iš dvišalių sektorių diskusijų su trečiosiomis šalimis[15], turėtų būti toliau plėtojamas ES ir jos partnerių, taip pat ir besivystančių šalių, labui ir šitaip būtų išvengta pavojaus, kad skirtingi standartai ir taisyklės taps kliūtimis inovacijų plėtrai, konkurencijai ir prekybai.

- Komisija daugiašaliais susitarimais ir dvišaliais dialogais dėl prekybos ir reguliavimo skatins naudoti reguliavimo modelius, pagrįstus pasitikėjimu savanoriškais standartais, ir sieks, kad mūsų prekybos partneriai aktyviau dalyvautų rengiant ir naudojant tarptautinius standartus.

- Komisija skatins suinteresuotąsias Europos standartizacijos šalis aktyviau įsitraukti į tarptautinę standartizaciją, bendradarbiauti kuriant atitinkamų regionų standartizaciją ir politiką ir visų pirma stiprinti ESO vaidmenį siekiant didesnio Europos poveikio tarptautinei standartizacijai.

- Remdamasi sėkminga Europos standartų ekspertų patirtimi Kinijoje Komisija skatina ESO teikti pasiūlymus padidinti Europos standartizacijos sklaidą kitose strategiškai svarbiose rinkose ir bendradarbiaujant su konkrečiais regionais nustatyti aktyvaus keitimosi informacija apie standartizaciją procedūras.

(4) Sudaryti galimybes įtraukti į standartus naujas žinias , visų pirma iš viešojo sektoriaus finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų, įskaitant MTTP[16] Bendrijos programą ir konkurencingumo bei inovacijų bendrąją programą. Nors tik nedidelės dalies MTTP projektų rezultatai yra susiję su standartizacija, nuolatinis jų identifikavimas ir geresnės sąlygos keistis jais su atitinkamomis standartų organizacijomis sudarytų galimybes greičiau pritaikyti naujas žinias pramonėje ir prekyboje.

Jungtinis tyrimų centras (JTC) jau dabar organizuoja su norminimu susijusius ir iki norminimo atliekamus mokslinius tyrimus keliose srityse, įskaitant statybas, biologiją, bio- ir ekotechnologijas. Parengti atitinkami standartai, įskaitant matavimo, taip pat naujoviškų produktų ir paslaugų standartai. Šią veiklą svarbu tęsiama ir intensyvinti.

Sritis, kur reikalingas valstybių narių ir Bendrijos bendradarbiavimas, yra solidžios Europos metrologijos sistemos su bendrais matavimo ir bandymų standartais kūrimas. Todėl labai svarbūs įvykiai yra nacionalinių metrologijos institutų asociacijos (Euramet e.V.) įkūrimas 2007 m. ir Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos – galimos EB sutarties 169 straipsnio iniciatyvos pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą – pradžia.

Priemonės, kurias turėtų įvertinti viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijos: konkrečių standartizacijos klausimų svarstymo iniciatyvų įtraukimas į viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijų veiklos planus ir bendrai finansuojamus MTTP ir inovacijų projektus vertintojų ir MTTP bei inovacijų programų vadovų mokymų standartizacijos klausimais organizavimas Sisteminiai veiksmai siekiant susieti standartizacijai tinkamus mokslinių tyrimų projektus su standartizacijos bendruomene, visų pirma nustatytose pirmaujančių rinkų, jungtinių technologijų iniciatyvų (JTI) ir technologijų platformų (ETP) prioritetinėse srityse Standartų organizacijos skatinamos sudaryti galimybes mokslinei bendruomenei susipažinti su paskelbtais standartais. ESO kviečiamos parengti bendrą pasiūlymą dėl technologijų priežiūros ir pagalbos tarnybų, kurios padėtų panaudoti MTTP ir CIP bendrųjų programų rezultatus standartizacijai, organizavimo. Komisija yra pasirengusi apsvarstyti galimą finansinę paramą tokiam pasiūlymui. |

- (5) Padaryti standartizaciją prieinamesnę visoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma MVĮ , taip pat ir naudotojams (vartotojams) bei tyrėjams. Standartizacija yra geras įrankis paskleisti turimoms žinioms MVĮ ir naujovių diegimui rinkoje palengvinti įtraukiant vartotojus. Tačiau ši galimybė dažnai nėra realizuojama dėl tokių kliūčių kaip standartų kalbos sudėtingumas, standartams parengti reikalingas laikas ir rezultatų kaina.

ES remia MVĮ atstovavimą nustatant Europos lygmens standartus. Be to, finansavimo schemomis „MVĮ skirti moksliniai tyrimai“ ir „Moksliniai tyrimai MVĮ asociacijoms“ pagal 7-ąją bendrąją MTTP Bendrijos programą (2007–2013 m.), taip pat kelias ES sanglaudos politikos priemones MVĮ ir jų asociacijoms sudaromos sąlygos dalyvauti standartizacijos procese ir prisitaikyti prie naujų standartų. Siūlomos šios priemonės:

- Komisija iš esmės padidins finansinę paramą MVĮ atstovavimui standartizacijos procese Europos lygmeniu koordinuoti. Planuojamame Smulkaus verslo teisės akto pasiūlyme Komisija pateiks nuostatas sustiprinti valstybių narių įsipareigojimus įtraukti MVĮ į standartizaciją nacionaliniu lygmeniu, kuris prieinamiausias daugumai MVĮ.

- Komisija ragina standartizacijos įstaigas visiškai pripažinti principo „apie mažuosius galvok pirmiausia“ reikmę, visų pirma kaip galima būtų atnaujinti standartizacijos procesą siekiant skaidresnės standartizacijos ir ekonomiškai efektyvesnio MVĮ bei naudotojų dalyvavimo. Komisija skatina ESO siekti, kad visoms suinteresuotosioms standartizacijos šalims būtų atstovaujama sąžiningai ir proporcingai.

- Pasitelkdamos esamas MVĮ asociacijas ir nacionalines organizacijas ir gaudamos struktūrinę ir finansinę valdžios institucijų paramą MVĮ turi taip organizuoti savo veiklą, kad galėtų geriau ginti savo interesus vykstant standartizacijai.

Dėl galimybių naudotis standartais: vis dažniau MVĮ ir kitų suinteresuotųjų šalių akcentuojama problema yra standartų įsigijimo kaina. Kai kurios standartų organizacijos, pavyzdžiui, ETSI ir ITU, visus savo standartus (o CEN ir CENELEC – tik kai kuriuos) nusprendė skelbti nemokamai. Esama įrodymų, kad dėl šio sprendimo jų sklaida pagerėjo. Kitos problemos yra susijusios su standartų nacionalinėmis kalbomis trūkumu, pernelyg dideliu standartų nuorodų vienų į kitus skaičiumi, tinkamos produktui ar procesui standartų grupės identifikavimo sunkumais.

- Komisija ragina standartų organizacijas nuolat skelbti Europos standartų santraukas be galimybės naudotis apribojimų.

- Šiuo metu Komisija atlieka Europos standartų prieinamumo tyrimą. Europos ir nacionalinės standartų įstaigos raginamos nagrinėti standartizacijos prieinamumo sąlygas prioriteto tvarka ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, persvarstyti savo veiklos modelį, kad būtų sumažintas standartų įsigijimo kainos ir galiausiai leista nemokamai naudotis ES teisės aktų leidybai ir politikai remti parengtais standartais.

(6) Formuojant ES politiką reikia siekti šalinti tas kliūtis, kurios trukdo praktiškai įdiegti ir veiksmingai naudoti standartus – pavyzdžiui, nepakankamas standartų pastebimumas, jų sudėtingumas, netikrumas dėl atitikties standartui arba konkuruojantys standartai.

Komisija didins paramą standartų įtraukimo į naujoviškus produktus ir verslo praktikai koordinavimui per Europe Inova standartizacijos tinklus.

(7) Intelektinės nuosavybės teisės ir standartizacija skatina inovacijas ir sudaro geresnes technologijų sklaidos galimybes. Tačiau, kadangi prie šių bendrų tikslų įgyvendinimo prisidedama skirtingomis priemonėmis, intelektinės nuosavybės teisių ir standartizacijos tarpusavio ryšiui reikia skirti ypatingą dėmesį.

Komisija pritaria nuomonei, kad standartai turėtų būti prieinami ir galimi taikyti kiekvienam, o nustatant standartus atsižvelgiama susijusias intelektinės nuosavybės teises, kad būtų suderinti standartų vartotojų ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų interesai. EB, ELPA ir ESO bendradarbiavimo gairėse[17] ESO įsipareigojo užtikrinti, kad standartai, įskaitant visas galimas jų intelektinės nuosavybės teises, galėtų būti rinkos dalyvių naudojami sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (FRAND). Tačiau standartizacijos suinteresuotosioms šalims, įskaitant valstybines valdžios institucijas, kilo problemų dėl intelektinės nuosavybės teisių ir standartų tarpusavio ryšių, visų pirma IKT srityje.

- Komisija ragina ESO toliau dėti pastangas darant FRAND politiką efektyvią ir rengti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias piktnaudžiavimui nustatant standartus.

- Siekdama išsiaiškinti intelektinės nuosavybės teisių ir standartų sąveikos problemas Komisija pradės tyrimą.

(8) Darni Europos standartizacijos sistema yra labai svarbi Europos pramonei, vyriausybėms ir piliečiams. ESO yra Europos standartizacijos kertiniai akmenys, todėl jų reformos procesams skirtinas ypatingas dėmesys. ETSI toliau įgyvendina jos aukšto lygio peržiūros grupės rekomendacijas, o CEN ir CENELEC šiuo metu pradeda įgyvendinti pirmąsias rekomendacijas, parengtas projektuojant būsimą Europos standartizacijos sistemą. Šioms iniciatyvoms įgyvendinti reikia laiko. Akivaizdu, kad ESO ir jų nariai atsako už daugelio minėtųjų nustatytų reformos klausimų nagrinėjimą.

Komisija skatina ESO atkakliai vykdyti reformas ir visų pirma spręsti šiuos klausimus: a) jei įmanoma, suinteresuotosios šalys turėtų būti labiau įtrauktos į Europos lygio formaliosios standartizacijos valdymą; b) dabartinės standartų rengimo procedūros turi būti persvarstytos siekiant dar labiau pagreitinti standartų nustatymo procesą, užtikrinti aktyvų prioritetų nustatymą atsižvelgiant į pagal gamintojų ir naudotojų poreikius iškeltas spręstinas problemas ir nustatyti, kokio tipo rezultatų laukiama. Komisija ragina ESO ir NSĮ nuolat teikti pirmenybę Europos lygmens naujoms standartizacijos priemonėms, kad būtų išvengta galimo vėlavimo dėl nacionalinio lygmens parengiamojo darbo ; c) siekiant technologijų konvergencijos ir IKT taikymo daugelyje kitų technikos sričių reikalingas standartizacijos organizacijų, tradiciškai dirbusių atskirai elektrotechnikos, telekomunikacijų ir kitų technologijų srityse, bendradarbiavimas. Rūpindamasi sričių, kuriose vyksta technologijų konvergencija, standartizacija Komisija kviečia ESO kurti tokias bendras organizacines struktūras kaip jungtiniai technikos komitetai; d) reikia stiprinti Europos standartizacijos identiškumą ir gerinti jos pastebimumą tiek Europoje, tiek pasaulyje; e) Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stebės ir skatins ESO reformų procesą toliau tęsdama dialogą su ESO ir suinteresuotosiomis šalimis. |

(9) Pagrindinė Europos standartizacijos kryptis turi keistis atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir visuomenės poreikius ir į didelius tarptautinės politinės ir ekonominės aplinkos pokyčius. Nors Komisija kviečia visas suinteresuotąsias standartizacijos šalis bendradarbiauti įgyvendinant šiame komunikate pasiūlytas priemones, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus uždavinius reikia nuodugniai apsvarstyti Europos standartizacijos taikymo sritį ir vaidmenį greitai kintančios globalios aplinkos sąlygomis, įskaitant galimą poreikį atnaujinti dabartinius standartizaciją reglamentuojančius teisės aktus.

Komisija sudarys aukšto lygio ekspertų grupę būsimai Europos standartizacijos taikymo sričiai ir jos vaidmeniui nustatyti ir parengs strategines rekomendacijas kitam dešimtmečiui.

IšVADOS IR TOLESNė VEIKLA

Komisija tikisi, kad Europos standartizacijos organizacijos, gamintojai ir visos suinteresuotosios standartizacijos šalys apsvarstys šiame komunikate išdėstytas priemones. Atsižvelgdama į atitinkamas ES iniciatyvas ir diskusijas, Komisija aptars su valstybėmis narėmis, gamintojais, standartų įstaigomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip geriau pasiekti šiame komunikate išdėstytus tikslus. Remiantis šiomis diskusijomis bus atnaujintas dabartinis Europos standartizacijos veiksmų planas[18].

FINANSINĖ PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kaip geriau panaudoti standartizaciją inovacijoms Europoje skatinti“

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

2.1 Prekių vidaus rinka ir sektorių politika2.2 Konkurencingumas, pramonės politika, inovacijos ir verslumas

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios B..A eilutės) su pavadinimais:

a) 02.03.04 Standartizacija 02.01.04.02 Standartizacija, Administravimo išlaidosb) 02.02.01 Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (ENTR)

3.2. Priemonės ir finansinio poveikio trukmė:

Neribota/nėra finansinio poveikio (biudžeto išlaidų didinti nereikia)

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

020304 | Neprival. | Dif.[19]/[20] | NE | NE | NE | Nr. 1a |

020201 | Neprival. | Dif./ | NE | TAIP | TAIP | Nr. 1a |

02010402 | Neprival. | NDIF | NE | NE | NE | Nr. 1a |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimo asignavimų (MA) suvestinė

( Komisijos komunikate numatyti veiksmai bus finansuojami iš veikiančių programų lėšų, dėl pasiūlytų priemonių įgyvendinimo biudžeto lėšų poreikio pasikeitimas nenumatytas)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 m. ar vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos (020304 ir 020201) |

ĮA 020201 Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) 020304 | 8.1. | a | 1,0 18,5 | 2,65 20,5 | 2,65 23,00 | 2,65 24,00 | 2,65 24,5 | 2,65 24,5 |

MA 020201 Mokėjimų asignavimai (MA) 020304 | b | 1,0 20,4 | 2,65 20,5 | 2,65 23,00 | 2,65 24,00 | 2,65 24,5 | 2,65 24,5 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[21] (02010402) |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) 020304 | 8.2.4. | c | 0,3 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 19,8 | 23,65 | 26,15 | 27,15 | 27,65 | 27,65 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 21,7 | 23,65 | 26,15 | 27,15 | 27,65 | 27,65 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[22] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | Netaikytina |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | Netaikytina |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 19,8 | 23,65 | 26,15 | 27,15 | 27,65 | 27,65 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 21,7 | 23,65 | 26,15 | 27,15 | 27,65 | 27,65 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte

Metų poreikiai | n metai | n+1 | n+2 | n+3 | n+4 | n+5 ir vėliau |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | Netaikytina |

Pasiūlymas neturi poveikio žmogiškiesiems ištekliams.

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Komunikate pateikiama keletas veiksmų, kuriems reikės finansavimo iš Bendrijos biudžeto:

a) veiksmai, numatomi finansuoti pagal biudžeto eilutes 020304 „Standartizacija“ ir 02010402 „Standartizacija, Administravimo išlaidos“: :

* standartizacijos programų rengimas ir įgyvendinimas remiant darnią pramonės politiką ir pirmaujančias rinkas (tvari statyba, e. sveikata, apsauginiai tekstilės gaminiai, biotechnologiniai produktai, perdirbimas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir pan.);

* Europos standartizacijos pastebimumo gerinimas, visų pirma strategiškai svarbiose rinkose;

* Europos standartizacijos organizacijų kuriamos technologijų priežiūros ir pagalbos priemonės.

b) veiksmai, numatomi finansuoti pagal biudžeto eilutę 020201 – Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (ENTR): didinti finansinę paramą MVĮ atstovavimo koordinavimui standartizacijos srityje. 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu Verslumo ir inovacijų 2008 m. darbų programą, buvo paskirtas 1 mln. EUR. Ateinančiais metais šią sumą reikės padidinti iki 2,65 mln. EUR per metus. (orientacinė suma).

Minėti [a ir b] veiksmai bus finansuojami remiantis minėtų biudžeto eilučių lėšų perskirstymu nekeičiant esamo daugiamečio finansinio programavimo.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Bendrijos bendro finansavimo įnašas leis standartizacijos įstaigoms nustatyti būtinus Europos standartus per reikalaujamą laikotarpį.

Technologijų priežiūros ir pagalbos tarnybų veiklos bendras finansavimas leis sukurti ir išlaikyti Europos technologijų priežiūros infrastruktūrą, prieinamą standartizacijai, ir padės įsisavinti mokslinių tyrimų rezultatus atliekant standartizaciją.

Didesnė finansinė parama MVĮ atstovavimui pagerins Europos MVĮ galimybes dalyvauti Europos ir tarptautinėje standartizacijos veikloje ir taip pagerins sąveiką, atsirandančią dėl MVĮ tarpininkų įtraukimo nacionaliniu lygiu.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Minėtais veiksmais siekiama skatinti suinteresuotąsias šalis kurti ir naudoti Europos ir tarptautinius standartus svarbiausiose srityse inovacijoms diegti. Europos suinteresuotųjų šalių, įskaitant MVĮ, įtraukimas laiku ir jų indėlis pagerins Europos pramonės konkurencingumą. Rodikliai : atitinkamų standartizacijos programų vykdymas; standartų publikavimas; naujų subjektų įtraukimas į standartizaciją atsižvelgiant į mokslinių tyrimų duomenis.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotas valdymas

( Tiesioginis, vykdomas Komisijos

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Finansuojamų priemonių ex-ante vertinimai bus atliekami pagal kiekvieno veiksmo finansavimo taisykles.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Netaikytina.

6.2.3. Būsimų vertinimų atlikimo terminai ir dažnumas

Kas 5 metai pagal 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1673/2006/EB 6 straipsnio 2 dalį.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Sprendimo 1673/2006/EB 7 straipsnio taikymas.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai vertinant pagal finansines išlaidas

Netaikytina

8.2. Administracinės išlaidos

8.2.1. Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Pareigų rūšys | Darbuotojai, skiriami priemonei įgyvendinti iš esamų ir (arba) papildomų išteklių (darbo vietų arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[23] (XX 01 01) | A*/AD | Netaikytina |

B*, C*/AST | Netaikytina |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str.[24] | Netaikytina |

Kiti darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 04/05 str.[25] | Netaikytina |

IŠ VISO |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Netaikytina

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių, numatytų teisės aktuose, šaltiniai

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2008 metai | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba | 0,3 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 | 0,5 |

-intra muros |

-extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir kitos susijusios išlaidos neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | Netaikytina |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | Netaikytina |

Iš viso išlaidų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusių išlaidų, neįskaičiuotų į orientacinę sumą | Netaikytina |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Netaikytina

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str.

Netaikytina

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | Netaikytina |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | Netaikytina |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[27] | Netaikytina |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | Netaikytina |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | Netaikytina |

Iš viso kitos valdymo išlaidos (XX 01 02 11) | Netaikytina |

Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti nurodant biudžeto eilutę) | Netaikytina |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | Netaikytina |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

[1] http://www.eu2006fi/news_and_documents/conclusions/vko50/en_GB/1165932111543/

[2] 2007 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė Europos naujovių strategija.

[3] COM(2006) 502 galutinis „Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija“.

[4] COM(2007) 374, „Pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūros apžvalga: ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“.

[5] CEN – daugumai sektorių, CENELEC – elektrotechnikos sričiai, ETSI – telekomunikacijoms.

[6] IEC – elektrotechnikai, ITU – telekomunikacijoms, ISO – daugumai kitų sričių, taip pat Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, Codex Alimentarius, UN–CEFACT ir kt.

[7] OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

[8] COM(2004)674 dėl Europos standartizacijos vaidmens Europos politikos ir teisės aktų leidybos srityje.

[9] COM(2004) 38, kuriuo patvirtinamas ETAP – Europos Sąjungos aplinkosaugos technologijų veiksmų planas.

[10] COM(2007) 860, Europos pirmaujančios rinkos iniciatyva.

[11] Tokių kaip e. sveikata, tvari statyba ir perdirbimas bei atsinaujinantys energijos šaltiniai.

[12] Ypač tinka SEC 2007 (280) inovacinių sprendimų rengiant viešuosius pirkimus gairės ir veikiantys Europos Innova tinklai http://www.europe-inova.org

[13] Radijo dažnio identifikavimas.

[14] http://ec.europa.eu/enterprise/ict/policy/standards/piper/full_report.pdf

[15] COM (2007) 581 „Europos interesas: sėkmingai sprendžiami globalizacijos amžiaus uždaviniai“.

[16] MTTP: moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

[17] Bendrosios CEN, CENELEC ir ESTI bei Europos Komisijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos bendradarbiavimo gairės, pasirašytos 2003 m. kovo 28 d. ESOL C 91, 2003 4 16, p. 7.

[18] http://ec.europa.eu/enterprise/standards_policy/action_plan/index.htm

[19] Diferencijuoti asignavimai.

[20] Nediferencijuoti asignavimai, nurodomi kaip NDIF.

[21] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[22] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[23] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[24] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[25] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[26] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[27] Nurodyti komiteto rūšį ir grupę, kuriai jis priklauso.