28.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/56

—

mano, kad organizacijų aplinkosaugos vadybos sistemos ir produkto ekologinis ženklas – gera rinkos priemonė, galinti ugdyti įvairių visuomenės subjektų atsakomybę už aplinką ir pakelti aplinkos apsaugos lygį,

—

mano, kad AVAS reglamentas bus naudingas daugeliui organizacijų, kurios šią sistemą įdiegusios turėtų įvairialypės naudos: mažesnė žala aplinkai, ekonomiškumas (energija ir atliekų šalinimas), tikrumas, kad laikomasi aplinkosaugos teisės aktų, efektyvesnė veikla ir kt.,

—

mano, kad AVAS įregistruotoms organizacijoms taip pat reikėtų nustatyti aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo apimtį, taip pat atitinkamus aplinkosaugos audito reikalavimus atskiriems lygiams: pirminiam (gamybos), antriniam (pasiūlos) ir tretiniam (kita) analizės lygmeniui. Tikrai ne visos MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijos turi aplinkosaugos auditui reikalingos informacijos, įgūdžių ir žinių; joms tenka pasikliauti kviestaisiais konsultantais,

—

galvoja, kad ex-ante vertinimo procedūrą reikėtų išsaugoti, nes ji suteikia ekologiniam ženklui patikimumo ir tikrumo. ISO standartas reikalauja, kad už ženklą atsakinga įstaiga ex-ante ir ex-post patikrintų, ar produktas, kuriam paprašyta suteikti ekologinį ženklą, atitinka ekologinio ženklo kriterijus. Pasiūlymas vertinimo sistemą pakeisti registracijos ir ex-post stebėsenos sistema labai pakenktų ženklo patikimumui ir tikrumui.

Pagrindinė pranešėja

:

Britt Lundberg (FI/LDAE), Ålandų regiono tarybos narė

1.

sutinka, kad peržiūrėti AVAS ir ES ekologinio ženklo sistemą yra labai svarbu ir tvirtai remia ES tikslus, atsižvelgiant į Lisabonos sutartį ir Bendrijos tvarios plėtros strategiją, propaguoti tausaus vartojimo ir gamybos politiką, nepamirštant ir Bendrijos klimato politikos tikslų;

2.

mano, kad šias sistemas peržiūrėti yra būtina, nes nė viena iš jų neprigijo ir nepadarė tokio poveikio, kokio buvo tikėtasi;

3.

mano, kad organizacijų aplinkosaugos vadybos sistemos ir produkto ekologinis ženklas – gera rinkos priemonė, galinti ugdyti įvairių visuomenės subjektų atsakomybę už aplinką ir pakelti aplinkos apsaugos lygį;

4.

mano, kad ir vietos bei regionų valdžios institucijos galėtų geriau pasinaudoti šiomis sistemomis ir kad patikslinti teisės aktai ir valstybių narių paramos priemonės turėtų atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad šiomis sistemomis gali naudotis ir didelės, ir mažos viešojo sektoriaus organizacijos;

5.

galvoja, kad nepaisant to, jog AVAS yra numatyti gana išsamūs reikalavimai, taisyklės ir procedūros, ši sistema vis dėlto atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus (įgyvendinimas paliekamas valstybėms narėms arba jų vietos ir regionų valdžios institucijoms). Ekologinio ženklo sistema neišstumia valstybių narių ir regionų sistemų, bet veikia kartu su jomis, jei tos sistemos yra pagrįstos griežtais kriterijais;

6.

laikosi nuomonės, kad nė viena iš šių dviejų sistemų (kuriose dalyvaujama savo noru) neužkrauna bereikalingos naštos, – ekologinio ženklo kriterijai kuriami ir peržiūrimi lanksčiai, ir pasiūlyme dėl AVAS numatytos lanksčios taisyklės;

7.

mano, kad pasiūlymai atitinka Europos Komisijos geresnio reglamentavimo strategiją (supaprastinti teisės aktus ir sumažinti įmonių ir valdžios institucijų administracinę naštą);

8.

mano, kad AVAS reglamentas bus naudingas daugeliui organizacijų, kurios šią sistemą įdiegusios turėtų įvairialypės naudos: mažesnė žala aplinkai, ekonomiškumas (energija ir atliekų šalinimas), geresnis „ekologinis“ įvaizdis, tikrumas, kad laikomasi aplinkosaugos teisės aktų, veiksmingesnė veikla ir kt.;

9.

pritaria tam, kad reikėtų nustatyti kiekybinius ir išmatuojamus tikslus: kiek organizacijų turėtų užsiregistruoti AVAS praėjus penkeriems ir dešimčiai metų nuo reglamento įsigaliojimo;

10.

mano, kad šį tikslą būtų lengviau pasiekti, jei valstybės narės turėtų pačios nusistatyti savo tikslus AVAS įregistruotų organizacijų skaičiui padidinti;

11.

labai pritaria tam, kad būtų pasitelktos visos įmanomos priemonės, kad AVAS taptų kuo žinomesnė, nes, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse beveik niekas nežino apie AVAS ir viešajame sektoriuje ja beveik niekas nesinaudoja;

12.

mano, kad reglamento struktūroje turėtų būti atsižvelgta į ateityje AVAS planuojančias įdiegti organizacijas. Tokioms organizacijoms rūpės susipažinti su AVAS struktūra, kuri yra nukelta toliausiai – į pasiūlymo II priedą. Lengviausia šį trūkumą būtų pašalinti II priedą pavertus atskiru straipsniu ir jį pavadinus „AVAS struktūra ir reikalavimai“;

13.

pritaria pasiūlymui, kad nacionalinės ir regioninės aplinkosaugos vadybos sistemos turėtų turėti galimybę būti visapusiškai arba iš dalies pripažintos AVAS, – tai padėtų organizacijoms nuo šių sistemų pereiti prie AVAS. Jei tokia praktika būtų taikoma, atsirastų daug galinčių pateikti paraiškas užsiregistruoti AVAS (šie potencialūs pareiškėjai jau dabar juda AVAS link). Vietos sistemoms tapus AVAS dalimi, padidėtų ir jų patikimumas;

14.

galvoja, kad Komisija galėtų nustatyti būtiniausius reikalavimus sistemoms, kurios iš dalies atitinka AVAS reikalavimus, kad nereikėtų teikti paraiškų atskiroms aplinkosaugos vadybos sistemos dalims, kurių dar negalima laikyti tokia sistema;

15.

siūlo tarp būtiniausių reikalavimų nurodyti šiuos: aplinkosaugos politika, pagal kurią įsipareigojama nuolat daryti pažangą; aplinkosauginė peržiūra, kurioje būtų įvardijami organizacijos aplinkosauginiai aspektai, darantys didelį poveikį aplinkai; atitiktis aplinkos apsaugos teisės aktų nuostatoms; aplinkosauginiai tikslai, apimantys svarbius aplinkosauginius aspektus; aplinkosaugos programa arba veiksmų planas, kuriame, siekiant aplinkosauginių tikslų, būtų apibrėžti su įgyvendinimo priemonėmis susiję įsipareigojimai, priemonės ir grafikas; aplinkosaugos programai įgyvendinti reikalingi ištekliai; vidaus komunikacija aplinkosaugos vadybos sistemos klausimais įvairiais organizacijos lygmenimis ir išorinis aplinkosaugos vadybos sistemos auditas;

16.

mano, kad reikėtų patobulinti aplinkosaugos ataskaitos teikimo gaires, numatytas pasiūlymo IV priede. Visų pirma paslaugų sektoriuje veikiančios mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), taip pat vietos subjektai neturės galimybių apskaičiuoti kai kurių numatytų verčių, pavyzdžiui, naudojamų medžiagų našumo. Medžiagų naudojama tiek daug, kad surinkti informaciją net apie pačias svarbiausias medžiagas beveik neįmanoma. Be to, kai kurių organizacijų (pavyzdžiui, daugelio mažųjų ir vidutinių įmonių ir mažų viešojo sektoriaus organizacijų) veiklos poveikis biologinei įvairovei yra nedidelis, todėl nereikėtų siūlyti joms taikyti tokio pobūdžio atsiskaitymo reikalavimų;

17.

mano, kad AVAS įregistruotoms organizacijoms taip pat reikėtų nustatyti aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo apimtį, taip pat atitinkamus aplinkosaugos audito reikalavimus atskiriems lygiams: pirminiam (gamybos), antriniam (tiekimo) ir tretiniam (kita) analizės lygmeniui. Tikrai ne visos MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijos turi aplinkosaugos auditui reikalingos informacijos, įgūdžių ir žinių; joms tenka pasikliauti kviestaisiais konsultantais;

18.

kelia klausimą dėl valdžios institucijų ir privačių bendrovių sąnaudų taikant EMAS ir ekologinio ženklo sistemas, ir mano, kad abiejose sistemose būtų aktyviau dalyvaujama panaikinus arba sumažinus mokesčius. Tačiau reikėtų atskirti EMAS nuo ekologinio ženklo dėl šių sistemų skirtingų sąnaudų, kurias patiria dalyvaujančios organizacijos, struktūrų;

19.

mano, kad įdiegus AVAS įmonėms turi sumažėti administracinė našta, tačiau biurokratinių procedūrų sumažinimas neturi sumažinti prie sistemos prisijungti galinčių valdžios institucijų, vartotojų ir organizacijų pasitikėjimo AVAS;

20.

mano, kad pasiūlyme nustatyti tikslai nuves reikiamų permainų link; visų pirma palankiai vertinama tai, kad ekologinio ženklo kriterijus leidžiama rengti įvairiems suinteresuotiems subjektams ir kad sutrumpinama pripažinimo procedūra, kadangi tokiu būdu nauji produktai gali būti greičiau įtraukiami į ženklinimo sistemą;

21.

ragina papildyti patį ženklą „ES“ vardu, kad visuomenei būtų aiškiau, kad Ekologinis ženklas yra Europos Sąjungos iniciatyva;

22.

mano, kad sutrumpinta kriterijų rengimo procedūra kitose ekologinio ženklo sistemose yra naudinga pripažintoms produktų grupėms: pavyzdžiui, gulbės ženklas Šiaurės šalyse ir Vokietijos žydrasis angelas yra labai gerai žinomi šiose šalyse, – šie ženklai galėtų būti pavyzdžiu ir ES ekologiniam ženklui;

23.

pritaria pasiūlymui panaikinti metinį mokestį produktams, kuriems suteiktas ekologinis ženklas, – toks sprendimas panaikintų finansinę kliūtį, trukdančią daugeliui MVĮ prisijungti prie sistemos;

24.

palankiai vertina pasiūlymą reikalauti, kad suinteresuoti subjektai viešojo pirkimo sutartis sudarančioms institucijoms pateiktų gaires. Tokiu atveju viešiesiems rangovams būtų lengviau į viešųjų pirkimų procedūras įtraukti ekologinio ženklo kriterijus. Jei vadovas būtų parengtas, tai padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms atlikti savo darbą;

25.

galvoja, kad ex-ante vertinimo procedūrą reikėtų išsaugoti, nes ji suteikia ekologiniam ženklui patikimumo ir tikrumo. Europos ekologinio ženklo sistema – tai ženklinimo sistema, pagrįsta būvio ciklo vertinimu, atitinkančiu ISO 14024, kurį patikrina trečioji šalis. ISO standartas reikalauja, kad už ženklą atsakinga įstaiga ex-ante ir ex-post patikrintų, ar produktas, kuriam paprašyta suteikti ekologinį ženklą, atitinka ekologinio ženklo kriterijus. Pasiūlymas vertinimo sistemą pakeisti registracijos ir ex-post stebėsenos sistema labai pakenktų ženklo patikimumui ir tikrumui;

26.

nepritaria pasiūlymui nacionalinėms arba regioninėms ženklinimo sistemoms įvesti ne mažiau griežtus kriterijus nei Bendrijos ekologinio ženklo kriterijai tuo atveju, jei atitinkamoms produktų grupėms jau taikomi ES ekologinio ženklo kriterijai. Taikomų ženklinimo reikalavimų griežtumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į atitinkamą kontekstą ir į aplinką bei rinką. Daugelis svarbiausių ženklinimo veiksnių (pavyzdžiui, aplinkos būklė, poveikis aplinkai ir atsparumas) yra labai nevienodi ES regionuose;

27.

laikosi nuomonės, kad ypatingai svarbu, kad valstybės narės ir Komisija keltų visuomenės sąmoningumą ir informuotų ją apie ekologinį ženklą. Šiuo požiūriu gali būti naudingiausia bendradarbiauti su prekybininkais, kadangi, žvelgiant iš vartotojų perspektyvos, parduotuvė yra būtent ta vieta, kurioje dažniausiai ir sprendžiama, kokį produktą pasirinkti ir pirkti. Taigi, parduotuvės turi nemažai galios paveikti šiuos sprendimus.

28.

mano, kad vienu iš prioritetinių tikslų turėtų būti laipsniškas Bendrijos ekologinio ženklo kriterijus atitinkančių produktų ir paslaugų vartotojams asortimento didinimas. Didesnę įvairovę reikia skatinti teikiant paramą produktų, atitinkančių tam tikrai produktų grupei nustatytus kriterijus jų eksploatavimo ciklo metu, projektavimo metodų kūrimui. Todėl Komitetas rekomenduoja kompetentingoms institucijoms įgyvendinti programas, skatinančias ekologinį projektavimą (pagrįstą, be kita ko, dabartiniais ekologinio ženklo aplinkosaugos kriterijais), remti šioje srityje dirbančias įmones ir eksperimentinius projektus.

(11)

Bendros nacionalinės akreditacijos įstaigos steigimas neturėtų daryti poveikio funkcijų pasiskirstymui valstybėse narėse.