2008 m. birželio 5 d., ketvirtadienis
P6_TC1-COD(2007)0097

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 5 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2008 dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdami į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių (4) ir 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 12/98, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas (5) turi būti iš esmės pakeisti. Siekiant aiškumo, tie reglamentai turėtų būti išdėstyti nauja redakcija.

(2)	Įgyvendinant bendrą transporto politiką numatyta, inter alia, nustatyti tarptautiniam keleivių vežimui kelių transportu taikomas bendrąsias taisykles ir sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas.

(3)

Siekiant sukurti nuoseklią tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais visoje Bendrijos teritorijoje sistemą, šis reglamentas turėtų būti taikomas bet kokiam tarptautiniam vežimui Bendrijos teritorijoje. Vežant iš valstybių narių į trečiąsias šalis, dažniausiai taikomi valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas reiso daliai, vykdomai valstybės narės, kurioje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, teritorijoje tol, kol Bendrija su trečiosiomis šalimis nesudarys atitinkamų susitarimų. Tačiau reglamentas turėtų būti taikomas valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, teritorijoje.

(4)	Laisvė teikti paslaugas – tai pagrindinis bendros transporto politikos principas, kurio laikantis turi būti suteikiama prieiga į tarptautines transporto rinkas visų valstybių narių vežėjams jų nediskriminuojant nacionalinės priklausomybės arba įsisteigimo vietos atžvilgiu.

(5)

Vežti keleivius tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarptautiniais maršrutais turėtų būti leidžiama tik tada, jeigu vežėjas yra gavęs Bendrijos licenciją. Siekiant, kad vykdymą užtikrinančioms institucijoms būtų lengviau vykdyti veiksmingą kontrolę, ypač kai ji vykdoma ne vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje, turėtų būti reikalaujama, kad vežėjai kiekvienoje savo transporto priemonėje turėtų patvirtintą Bendrijos licencijos kopiją. Turėtų būti nustatytos išsamios Bendrijos licencijų išdavimo, jų galiojimo trukmės nustatymo ir naudojimo taisyklės. Taip pat būtina nustatyti išsamius Bendrijos licencijos ir jos patvirtintų kopijų sudedamųjų dalių išdėstymo ir kitas jų ypatybes apibūdinančius reikalavimus.

(6)	Siekiant patenkinti rinkos paklausą, reikėtų, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, nustatyti lanksčią tvarką specialioms reguliarioms vežimo paslaugoms ir tam tikroms vienkartinėms užsakomųjų vežimų paslaugoms teikti.

(7)	Šis reglamentas neturėtų būti taikomas vežėjams, turintiems galimybę patekti tik į nacionalinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką, ir šių vežėjų įsisteigimo valstybės narės išduotoms licencijoms.

(8)	Toliau taikant leidimų reguliarioms paslaugoms suteikimo tvarką reikia pakeisti ir papildyti tam tikras taisykles, ypač dėl leidimų išdavimo tvarkos.

(9)

Nuo šiol leidimai teikti reguliarias paslaugas turėtų būti išduodami, jeigu nėra nustatytų aiškiai apibrėžtų priežasčių, dėl kurių būtų galima atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą. Paraiška išduoti su atitinkama rinka susijusį leidimą gali būti būti atmesta tuo atveju, jeigu paslauga, dėl kurios buvo pateikta paraiška, turėtų didelio poveikio tam tikruose ruožuose pagal įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas teikiamoms paslaugoms.

(10)	Vežėjams nerezidentams turėtų būti leista teikti tam tikras vidaus keleivių vidaus vežimo paslaugas atsižvelgiant į tų paslaugų ypatybes.

(11)	1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (6) nuostatos taikomos ir atvejams, kai specialioms reguliarioms paslaugoms teikti vežėjai savo darbuotojus komandiruoja iš valstybės narės, kurioje jie paprastai dirba.

(12)

Reglamentuojant reguliarias paslaugas, vežėjams nerezidentams turėtų būti leidžiama teikti tik reguliarias paslaugas, teikiamas kaip reguliarios tarptautinės paslaugos sudedamoji dalis, išskyrus susiekimo miesto ir priemiestčio maršrutais paslaugas, laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų.

(13)	Pageidautina, kad valstybės narės vienos kitoms teiktų tarpusavio pagalbą, užtikrinančią šio reglamento taikymą.

(14)

Reikia kiek įmanoma sumažinti administracinių formalumų taikymą neatsisakant kontrolės priemonių ir sankcijų, laiduojančių tinkamą šio reglamento taikymą ir veiksmingą jo įgyvendinimą. Todėl galiojančios taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos licencijų panaikinimą, turėtų būti suformuluotos aiškiau ir sugriežtintos. Dabartinės taisyklės turėtų būti pakeistos, kad būtų įmanoma veiksmingai taikyti sankcijas už kitose valstybėse, o ne įsisteigimo valstybėje narėje padarytus sunkius ▐ pažeidimus. Sankcijos turėtų būti nediskriminuojančios ir atitikti pažeidimo sunkumą. Turėtų būti numatyta galimybė pateikti apeliaciją dėl pritaikytų sankcijų.

(15)	Valstybės narės į nacionalinį vežimo kelių transportu įmonių registrą turėtų įrašyti visus jų vežėjų padarytus sunkius ▐ pažeidimus, dėl kurių vežėjams buvo taikytos sankcijos.

(16)

Siekiant, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų tinkamiau ir lengviau keistis informacija, valstybės narės reikiama informacija turėtų keistis pasitelkdamos nacionalines kontaktines institucijas, paskirtas pagal …. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2008 [nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] (7).

(17)	Turėtų būti patvirtintos priemonės šiam reglamentui įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(18)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti tam tikrų dokumentų, kurie bus naudojami taikant šį reglamentą, formą ir I priedą derinti su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(19)	Įprastai reguliavimo procedūrai su tikrinimu taikomas laikotarpis šioms priemonėms priimti dėl veiksmingumo turėtų būti sutrumpintas.

(20)	Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, reikalingų šiam reglamentui įgyvendinti ypač tų, kurios užtikrintų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

(21)

Kadangi siūlomų veiksmų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl minėtų tikslų atsižvelgiant į tų veiksmų mastą ir poveikį būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

(22)

Siekiant skatinti būtent mažas pajamas turinčių asmenų keliones autobusu ir turizmą regionuose, būtina vėl nustatyti 12 dienų taisyklės kelionėms maršrutu pirmyn atgal tolimojo susisiekimo autobusais, kaip nurodyta 2007 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl atnaujintos ES turizmo politikos: siekiant glaudesnės Europos turizmo partnerystės (9) 78 dalyje. Dėl šios priežasties reikėtų atitinkamai išplėsti 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (10).

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas tarptautiniam keleivių vežimui tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais Bendrijos teritorijoje, kuriuo verčiasi samdos pagrindais ar už atlygį dirbantys vežėjai arba vežėjai savo sąskaita, įsisteigę valstybėje narėje pagal jos įstatymus ir naudojantys toje valstybėje narėje registruotas transporto priemones, kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra tinkamos vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, bei yra tam skirtos, ir tokių transporto priemonių važiavimui be keleivių.

Transporto priemonės keitimas arba kelionės nutraukimas, kad dalį jos būtų galima tęsti kita transporto rūšimi, neturi įtakos šio reglamento taikymui.

2.   eigu vežama iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas kelionės per valstybės narės teritorijos, per kurią vykstama tranzitu, daliai… Jis netaikomas kelionės daliai tos valstybės narės, kurioje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, teritorijoje, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.

3.   Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių su tomis trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių susitarimų nuostatoms, susijusioms su vežimu iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai. Tačiau valstybės narės pritaiko tuos susitarimus, kad užtikrintų Bendrijos vežėjų nediskriminavimo principo laikymąsi.

4.   Šis reglamentas taikomas vidaus keleivinio kelių transporto paslaugoms, kurias samdos pagrindais arba už atlygį laikinai teikia vežėjas nerezidentas, kaip nustatyta V skyriuje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:

a)	„reguliarios paslaugos“ – tai paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytose sustojimo vietose.

b)	„specialios reguliarios paslaugos“ – tai, kad ir kas jas organizuotų, paslaugos, kai vežami konkrečių kategorijų keleiviai, atsisakant kitų keleivių.

c)	„vienkartinės paslaugos“ – tai paslaugos, kurioms netaikoma reguliarių paslaugų, įskaitant specialias reguliarias paslaugas, apibrėžtis, ir kurių pagrindinė savybė yra ta, kad jas teikiant yra vežamos vartotojo ar paties vežėjo iniciatyva sudarytos keleivių grupės;

d)

„vežimo savo sąskaita veikla“ – tai, operacijos, kurias nekomerciniais ir pelno nesiekiančiais tikslais vykdo fizinis ar juridinis asmuo, jeigu — ransporto veikla tam fiziniam ar juridiniam asmeniui tėra pagalbinė veikla, — naudojamos transporto priemonės yra to fizinio ar juridinio asmens nuosavybė, arba jis jas įgijo atidėto apmokėjimo sąlygomis ar pagal ilgalaikės išperkamosios nuomos sutartį ir vairuojamos fizinio ar juridinio asmens darbuotojo arba paties fizinio asmens.

e)	„kabotažinio transporto operacijos“ – tai vidaus keleivinio kelių transporto paslaugos, kurias samdos pagrindais ir už atlygį vežėjas laikinai teikia priimančiojoje valstybėje narėje.

f)	„priimančioji valstybė narė“ – tai kita nei vežėjo įsisteigimo valstybė narė.

g)

„sunkūs ▐ Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimai“ – tai pažeidimai, dėl kurių, jei dėl jų buvo pradėtas teismo procesas, galėtų būti prarandama gera reputacija, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. …/2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3 straipsnis

Laisvė teikti paslaugas

1.   Visiems 1 straipsnyje nurodytiems samdos pagrindais ar už atlygį dirbantiems vežėjams leidžiama pagal šį reglamentą tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais teikti reguliarias paslaugas, įskaitant reguliarias specialias ir vienkartines paslaugas, nediskriminuojant jų dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos, jei jie:

a)

valstybėje narėje, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, turi leidimą verstis vežimu teikiant reguliarias paslaugas, įskaitant specialias reguliarias paslaugas ar vienkartines paslaugas, tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, laikydamasis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų patekimo į rinką taisyklių;

b)	atitinka sąlygas, nustatytas pagal Bendrijos taisykles, taikomas siekiant imtis keleivių vežimo kelių transportu profesinės veiklos, nacionalinio ir tarptautinio transporto operacijose;

c)

atitinka teisinius reikalavimus dėl vairuotojų kvalifikacijos ir transporto priemonių standartų, visų pirma nustatytus 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvoje 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje  (11), 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 96/53/EB nustatančioje tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę  (12), bei 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo  (13).

2.   Visiems 1 straipsnyje nurodytiems vežėjams savo sąskaita leidžiama teikti 5 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas vežimo paslaugas nediskriminuojant jų dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos, jei jie:

a)	valstybėje narėje, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, turi leidimą vežti tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas patekimo į rinką sąlygas;

b)	atitinka teisinius reikalavimus dėl vairuotojų kvalifikacijos ir transporto priemonių standartų, visų pirma nustatytus Direktyvose 92/6/EEB, 96/53/EB ir 2003/59/EB.

II skyrius

Bendrijos licencija ir patekimas į rinką

4 straipsnis

Bendrijos licencija

1.   Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais atliekamas turint valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingų institucijų išduotą Bendrijos licenciją.

2.   Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos pareiškėjui išduoda Bendrijos licencijos originalą, kurį vežėjas turi saugoti, ir taip pat išduoda transporto priemonių, kuriomis Bendrijos licencijos turėtojas naudojasi tarptautiniam keleivių vežimui ir kurios yra tik jo nuosavybė arba jam priklauso kita forma, būtent, yra pirktos išsimokėtinai, pagal nuomos ar lizingo sutartį, skaičių atitinkantį patvirtintų licencijos kopijų skaičių.

Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų forma yra tokia, kokia nustatyta I priede.

Jos turi būti pažymėtos šiuos dokumentus išduodančios institucijos antspaudu arba spaudu arba bei parašu ir turėti serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinio elektroninio kelių transportu įmonių registro, numatyto Reglamento (EB) Nr. …/2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] 15 straipsnyje, dalį skirtą įmonių duomenims.

Komisija derina I priedo nuostatas su technikos pažanga. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, susijusias su I priedo derinimu su technikos pažanga, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perduota kitam asmeniui. Patvirtinta Bendrijos licencijos originalo kopija laikoma transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

4.   Bendrijos licencija išduodama penkerių metų laikotarpiui, kurį galima pratęsti.

Bendrijos licencijos ir patvirtintos jų kopijos, išduotos iki šio reglamento taikymo pradžios, galioja tol, kol baigiasi jų galiojimas.

5.   Pateikus paraišką licencijai gauti ir nuo jos išdavimo bent jau kas penkerius metus, valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs vežėjas, kompetentingos institucijos tikrina, ar vežėjas laikosi arba vis dar tebesilaiko 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų.

6.   Jei 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikoma, valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs vežėjas, kompetentingos institucijos, priimdamos pagrįstą sprendimą, atsisako išduoti Bendrijos licenciją, pratęsti jos galiojimą ar ją panaikina.

7.   Valstybės narės užtikrina paraiškos Bendrijos licencijai gauti arba jos turėtojo teisę apskųsti valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingų institucijų sprendimą atsisakyti jam tokią licenciją išduoti arba ją panaikinti.

8.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad Bendrijos licencija taip pat galioja atliekant nacionalines transporto operacijas.

5 straipsnis

Patekimas į rinką

1.   Reguliarios paslaugos yra teikiamos visiems, atitinkamais atvejais jas privalomai užsisakant iš anksto.

Reguliarioms paslaugoms teikti būtina gauti leidimą pagal III skyriaus nuostatas.

Paslaugų teikimo reguliarumui negali turėti įtakos joks derinimasis prie paslaugos teikimo sąlygų.

Analogiškų ar laikinų paslaugų organizavimą, aptarnaujant tuos pačius asmenis, besinaudojančius esamomis reguliariomis paslaugomis tam tikrų sustojimo vietų atsisakymą ir papildomų sustojimo vietų įvedimą esamose reguliariose paslaugose reglamentuoja tos pačios taisyklės kaip ir esamoms reguliarioms paslaugoms.

2.   Specialios reguliarios paslaugos teikiamos laikantis 1 dalyje nustatytų sąlygų. Specialios reguliarios paslaugos – tai:

a)	darbuotojų vežimas iš namų į darbovietę ir atgal;

b)	moksleivių ir studentų vežimas į mokymo įstaigą ir atgal.

Tai, kad speciali paslauga gali kisti pagal naudotojų poreikius, neturi įtakos ją priskirti reguliarių paslaugų kategorijai.

Specialioms reguliarioms paslaugoms leidimo nereikia, jei jos teikiamos pagal organizatoriaus ir vežėjo sudarytą sutartį.

3.   Vienkartinėms paslaugoms leidimo nereikia.

Tačiau norint organizuoti analogiškas ar laikinas paslaugas, kurias galima palyginti su jau teikiamomis reguliariomis paslaugomis ir kuriomis aptarnaujami jomis besinaudojantys žmonės, reikia gauti leidimą pagal III skyriuje nustatytą tvarką.

Vienkartinės paslaugos nenustoja būti vienkartinėmis paslaugomis vien dėl to, kad jos yra teikiamos tam tikrais laiko tarpais.

Vienkartines paslaugas gali teikti vežėjų grupės, veikiančios to paties sutarties vykdytojo vardu, o keleiviai gali persėsti kelyje pas kitą tos pačios grupės vežėją vienos iš valstybių narių teritorijoje.

Komisija nustato tvarką, kurios laikantis atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pranešami tų vežėjų pavadinimai ir informuojma apie persėdimo punktus kelyje. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas jas papildant, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Reisams be keleivių, kurie yra susiję su 2 dalies trečios pastraipoje ir 3 dalyje nurodyta vežimo veikla, leidimo taip pat nereikia.

5.   Vežimo savo sąskaita veiklai jokia leidimų sistema netaikoma, bet taikoma sertifikatų sistema.

Sertifikatus išduoda valstybės narės, kurioje ta transporto priemonė yra įregistruota, kompetentingos institucijos, ir jie galioja visai kelionei, įskaitant tranzitą.

Komisija nustato sertifikatų formą reglamentuojančias nuostatas. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas jas papildant, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

III skyrius

Reguliarios paslaugos, kurioms reikia leidimo

6 straipsnis

Leidimo pobūdis

1.   Leidimai išduodami vežėjo vardu. Jų negalima perduoti trečiosioms šalims. Tačiau leidimą gavęs vežėjas gali, 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai sutinkant, tą paslaugą teikti per subrangovą. Šiuo atveju pastarosios įmonės pavadinimas ir jos – subrangovo – funkcijos nurodomos leidime. Subrangovas turi atitikti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Jei įmonės susivienija teikti reguliarias paslaugas, leidimas išduodamas visų įmonių vardu. Jis įteikiamas įmonei, kuri tvarko paslaugą, o kitos įmonės gauna kopijas. Leidime nurodomi visų operatorių pavadinimai.

2.   Leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pareiškėjo prašymu arba valstybių narių, kurių teritorijoje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, savitarpio susitarimu gali būti nustatytas trumpesnis terminas.

3.   Leidime nurodoma:

a)	paslaugos tipas;

b)	paslaugos maršrutas, konkrečiai nurodant išvykimo vietą ir paskirties vietą;

c)	leidimo galiojimo terminas;

d)	sustojimo vietos ir tvarkaraštis.

4.   Komisija nustato leidimų formą reglamentuojančias nuostatas. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas jas papildant, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5.   Leidimai jų turėtojui (-ams) suteikia teisę teikti reguliarias paslaugas visų valstybių narių teritorijose, kurias kerta teikiamų paslaugų maršrutai.

6.   Reguliarių paslaugų teikėjas, susiklosčius laikinoms ir nepaprastoms aplinkybėms, gali naudotis papildomomis transporto priemonėmis. Jis nurodo valstybei narei, kurios teritorijoje yra išvykimo vieta, tokios susiklosčiusios laikinos ir nepaprastos padėties priežastis.

Šiuo atveju vežėjas užtikrina, kad transporto priemonėje būtų šie dokumentai:

a)	leidimo, išduoto teikti reguliarias paslaugas, kopija;

b)	reguliarių paslaugų teikėjo su papildomas transporto priemones tiekiančia įmone sudarytos sutarties kopija arba jai lygiavertis dokumentas;

c)	Bendrijos licencijos, išduotos reguliarių paslaugų teikėjui, patvirtinta kopija.

7.     Valstybės narės gali netaikyti reguliarių tarpvalstybinių paslaugų leidimo išdavimo procedūros toms paslaugoms, kurios teikiamos tik 50 km atstumu nuo sienos. Jos apie tai informuoja Komisiją ir kaimynines šalis.

7 straipsnis

Paraiškų leidimui pateikimas

1.   Paraiškos leidimui reguliarioms paslaugoms teikti pateikiamos valstybės narės, kurios teritorijoje yra išvykimo vieta, kompetentingoms institucijoms.

2.   Komisija nustato paraiškų formą reglamentuojančias nuostatas. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas jas papildant, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.   Asmenys, pateikę paraišką leidimui, pateikia bet kokią informaciją, kurią jie laiko esant svarbia arba kurios reikalauja leidimą išduodanti institucija, ypač vairavimo tvarkaraštį, leidžiantį kontroliuoti, ar laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl vairavimo ir poilsio laiko, ir Bendrijos licencijos, išduotos keleivius vežti tarptautiniais maršrutais samdos pagrindais ar už atlygį, kaip numatyta 4 straipsnyje, kopiją.

8 straipsnis

Leidimų išdavimo tvarka

1.   Leidimai išduodami gavus visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, institucijų sutikimą. Leidimą išduodanti institucija persiunčia tokioms institucijoms – ir valstybių narių, kurių teritorijos kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingoms institucijoms – paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijas ir jos įvertinimą.

2.   Valstybių narių kompetentingos institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, per du mėnesius praneša leidimą išduodančiai institucijai apie savo sprendimą dėl paraiškos. Šis laikas skaičiuojamas nuo prašymo pareikšti sutikimą gavimo dienos, kuri nurodyta patvirtinant pirmiau nurodytą prašymą. Jei leidimą išduodanti institucija atsakymo negauna per du mėnesius, laikoma, kad institucijos, į kurias buvo kreiptasi, davė savo sutikimą ir leidimą išduodanti institucija gali išduoti leidimą.

3.   Leidimą išduodanti institucija sprendimą dėl paraiškos priima per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos.

4.   Leidimas neišduodamas, jei:

a)	pareiškėjas jam tiesiogiai prieinamomis priemonėmis negali teikti paraiškoje nurodytos paslaugos;

b)

pareiškėjas anksčiau nesilaikė nacionalinių arba tarptautinių kelių transporto teisės normų, ypač sąlygų ir reikalavimų dėl leidimų tarptautinėms keleivių vežimo kelių transportu paslaugoms, arba padarė sunkų saugos keliuose teisės normų pažeidimą ▐, ypač taisyklių, taikomų transporto priemonėms ir vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui pažeidimus, dėl kurių prarandama gera reputacija, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. ……/2008 [nustatančiame profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] ;

c)	jei paraiškos leidimo galiojimo laikui pratęsti pateikimo atveju nebuvo laikytasi leidimui nustatytų sąlygų;

d)

valstybė narė, remdamasi išsamia analize, nustato, kad atitinkamos paslaugos, teikiamos pagal viešosios paslaugos sutartį, kurioje yra nustatytas įpareigojimas teikti viešąją paslaugą, kaip apibrėžta 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivių vežimo viešuoju geležinkelių ir kelių transportu ║ (14) atitinkamuose tiesioginiuose ruožuose užtikrinimas darytų didelę įtaką panašių paslaugų perspektyvumui.

▐

Tai, kad vežėjas siūlo mažesnes kainas negu kiti vežėjai, arba tai, kad toje susisiekimo linijoje paslaugas jau teikia kiti vežėjai, savaime nėra pagrindas atmesti paraišką.

5.   Leidimą išduodanti institucija ir visų valstybių narių kompetentingos institucijos, kurios, siekdamos šio straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo, laikosi tam tikros tvarkos, gali atmesti paraiškas tiktai dėl šiame reglamente nustatytų priežasčių.

6.   Leidimą išduodanti institucija, užbaigusi šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytą procedūrą, suteikia leidimą arba nustatyta tvarka atmeta paraišką.

Sprendime dėl paraiškos atmetimo turi būti nurodytos tokio atmetimo priežastys. Valstybės narės užtikrina, kad paraiškos nepatenkinus transporto įmonėms būtų suteikta galimybė pareikšti protestą.

Leidimą išduodanti institucija apie savo sprendimą informuoja visas 1 dalyje nurodytas institucijas nusiųsdama joms leidimo kopijas.

7.   Jei tvarka, kuria siekiama 1 dalyje numatyto susitarimo, neduoda leidimą išduodančiai institucijai galimybės priimti sprendimą dėl paraiškos, klausimą galima perduoti Komisijai per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo dienos, kada viena arba daugiau valstybių narių, kurių buvo atsiklausta pagal 1 dalies nuostatas, pateikė neigiamą atsakymą.

8.   Pasikonsultavusi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, Komisija per 10 savaičių nuo pranešimo iš leidimus išduodančios institucijos gavimo datos priima sprendimą, kuris įsigalioja po trisdešimt dienų nuo pranešimo apie jį atitinkamoms valstybėms narėms.

9.   Komisijos sprendimas taikomas tol, kol atitinkamos valstybės narės susitaria.

9 straipsnis

Leidimų pratęsimas ir pakeitimas

Paraiškoms leidimų galiojimo terminui pratęsti ar sąlygoms, pagal kurias leidime nurodytos paslaugos turi būti teikiamos, pakeisti mutatis mutandis taikomas 8 straipsnis.

Nelabai ženkliai keičiant paslaugos teikimo sąlygas, ypač patikslinant vežimo kainų ir tvarkaraščių 1 intervalus sureguliuojant vežimo kainas ir tvarkaraščius, leidimą išduodančiai institucijai atitinkamoms valstybėms narėms tereikia pranešti su keitimu susijusią informaciją.

Atitinkamos valstybės narės gali susitarti, kad dėl paslaugos teikimo sąlygų pakeitimų sprendžia vien tik leidimą išduodanti institucija.

10 straipsnis

Leidimo galiojimo pasibaigimas

1.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 leidimas teikti reguliarią paslaugą baigia galioti galiojimo terminui pasibaigus arba praėjus trims mėnesiams po to, kai leidimą išduodanti institucija gauna pranešimą iš jo turėtojo apie ketinimą neteikti tos paslaugos. Tokiame pranešime pateikiami atitinkami motyvai.

2.   Išnykus kokios nors paslaugos paklausai, 1 dalyje nustatoma, kad pranešimo perdavimo terminas yra vienas mėnesis.

3.   Leidimą išduodanti institucija informuoja kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas apie tai, kad leidimo galiojimo terminas yra pasibaigęs.

4.   Leidimo turėtojas apie paslaugos panaikinimą jos naudotojams praneša prieš mėnesį atitinkamu viešu skelbimu.

11 straipsnis

Vežėjų įsipareigojimai

1.   Išskyrus force majeure aplinkybes, kol nesibaigia leidimo galiojimo terminas, reguliarios paslaugos teikėjas imasi visų priemonių, kad garantuotų vežimo paslaugą, atitinkančią tęstinumo, reguliarumo ir pajėgumo reikalavimus, ir laikosi kitų kompetentingos institucijos pagal 6 straipsnio 3 dalį nustatytų sąlygų.

2.   Vežėjas viešai pateikia informaciją apie paslaugos maršrutą, autobusų sustojimo vietas, tvarkaraštį, važiavimo kainas ir vežimo sąlygas taip, kad užtikrintų, jog tokia informacija yra lengvai prieinama visiems naudotojams.

3.   Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 atitinkamos valstybės narės, bendru susitarimu ir susitarusios su leidimo turėtoju, gali keisti reguliarios paslaugos teikimo sąlygas.

IV skyrius

Vienkartinės ir kitos paslaugos, kurioms leidimas nereikalingas

12 straipsnis

Kontrolės dokumentai

1.   Vienkartinės paslaugos teikiamos turint kelionės dokumentą, išskyrus 5 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas paslaugas.

2.   Vežėjas, teikiantis vienkartines paslaugas, kelionės lapą užpildo prieš kiekvieną kelionę.

3.   Kelionės lape nurodoma bent jau ši informacija:

a)	paslaugos tipas;

b)	pagrindinis maršrutas;

c)	paslaugą teikiantis vežėjas (-ai).

4.   Komisija nustato kelionės lapo formą ir jos naudojimo būdą reglamentuojančias nuostatas. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas jas papildant, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija ir valstybės narės pasirūpina tuo, kad būtų priimtos priemonės siekiant užtikrinti, kad kitų susitarimų su trečiosiomis šalimis nuostatos, susijusios su kelionės lapu, ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. būtų suderintos su šio reglamento nuostatomis.

5.   Kelionės lapų knygomis veiksmingai ir naudotojams palankiu būdu aprūpina valstybės narės, kurioje transporto įmonė yra įsisteigusi, kompetentingos institucijos arba tų institucijų paskirtos organizacijos.

6.   Komisija nustato kelionės lapų formą ir jos naudojimo būdą reglamentuojančias nuostatas. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas jas papildant, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7.   Jei teikiamos specialios reguliarios paslaugos, nurodytos 5 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kaip kontrolės dokumentas naudojama sutartis arba patvirtinta jos kopija.

13 straipsnis

Vietinio pobūdžio ekskursijos

Tarptautinių vienkartinių paslaugų kontekste vežėjas gali teikti vienkartines paslaugas (vietinio pobūdžio ekskursijas) kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje jis yra įsisteigęs.

Tokios paslaugos skiriamos ▐ keleiviams, kuriuos anksčiau vežė tas pats vežėjas, teikdamas pirmoje pastraipoje minėtąsias tarptautines paslaugas, ir jos turi būti teikiamos ta pačia arba kita to paties vežėjo arba tos pačios vežėjų grupės transporto priemone.

V skyrius

Kabotažinio transporto operacijos

14 straipsnis

Principas

1.   Visiems vežėjams, teikiantiems keleivinio kelių transporto paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį ir turintiems Bendrijos licenciją, leidžiama pagal šiame skyriuje nustatytas sąlygas ir nediskriminuojant vežėjų dėl nacionalinės priklausomybės arba įsisteigimo vietos vykdyti kabotažinio transporto operacijas, kaip nurodyta 15 straipsnyje.

2.   Patvirtinta Bendrijos licencijos kopija turi būti transporto priemonėje ir pateikiama įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu.

15 straipsnis

Leidžiamos kabotažinio transporto operacijos

Kabotažinio transporto operacijos yra leidžiamos šioms paslaugoms:

a)	specialioms reguliarioms paslaugoms su sąlyga, kad jos teikiamos pagal organizatoriaus ir vežėjo sudarytą sutartį;

b)	vienkartinėms paslaugoms;

c)

reguliarioms paslaugoms, kurias priimančiojoje valstybėje narėje teikia vežėjas nerezidentas, teikiantis reguliarią tarptautinę paslaugą pagal šį Reglamentą, išskyrus transporto paslaugas, kuriomis patenkinami miesto centro ar aglomeracijos poreikiai arba susisiekimo tarp aglomeracijos ir aplinkinių rajonų poreikiai. Kabotažinio transporto operacijos negali būti atliekamos atskirai nuo tokios tarptautinės paslaugos.

16 straipsnis

Kabotažinio transporto operacijoms taikomos taisyklės

1.   Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, 15 straipsnyje nurodytoms kabotažinio transporto operacijoms taikomi priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys:

a)	transporto sutarčių sąlygas;

b)	kelių transporto priemonių masę ir matmenis;

c)	tam tikroms keleivių kategorijoms, t. y. moksleiviams, vaikams ir riboto judrumo asmenims, vežti keliamus reikalavimus;

d)	▐ vairavimo laiko ir poilsio laiko trukmę;

e)	PVM (pridėtinės vertės mokestį) už transporto paslaugas;

d)	specialioms reguliarioms paslaugoms teikti taikoma Direktyva 96/71/EB .

Masė ir matmenys, nurodyti b punkte, tam tikrais atvejais gali viršyti vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje taikomus apribojimus, bet jie jokiu būdu negali viršyti priimančiosios valstybės narės nacionaliniam kelių eismui nustatytų ribų arba Direktyvos 96/53/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įrodymuose nustatytų techninių charakteristikų.

2.   Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, kabotažinio transporto operacijoms, sudarančioms 15 straipsnio c punkte numatytų transporto paslaugų dalį, taikomi priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai dėl leidimų, konkursų tvarkos, aptarnaujamų maršrutų bei paslaugų reguliarumo, tęstinumo ir dažnumo, taip pat dėl maršrutų trasų.

3.   Kabotažinio transporto operacijas atliekančioms transporto priemonėms taikomi tie patys techniniai konstrukcijos ir įrangos standartai, kaip tarptautiniam transportui naudojamoms transporto priemonėms.

4.   1 ir 2 dalyje nurodytų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas valstybė narė taiko vežėjams nerezidentams tomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo nacionaliniams subjektams, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam diskriminavimui dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.

17 straipsnis

Kabotažinių transporto operacijų kontrolės dokumentai

1.   Vienkartinių paslaugų kabotažinio transporto operacijos teikiamos turint 12 straipsnyje nurodytą kelionės lapą, kuris turi būti laikomas transporto priemonėje ir pateikiamas įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu.

2.   Kelionės lape pateikiama ši informacija:

a)	pradinis ir galutinis vežimo punktai;

b)	išvykimo data ir vežimo pabaigos data.

3.   Kelionės lapus knygų pavidalu, kaip nurodyta 12 straipsnyje, išduoda įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos ar įstaigos.

4.   Specialių reguliarių paslaugų kontrolės dokumentą atstoja vežėjo ir transporto organizatoriaus sudaryta sutartis arba patvirtinta sutarties kopija.

Tačiau kelionės lapas užpildomas kaip mėnesinė suvestinė.

5.   Panaudoti kelionės lapai grąžinami kompetentingai institucijai ar įstaigai įsisteigimo valstybėje narėje tos institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka.

18 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.     Dėl kabotažo atsiradus rimtų nacionalinės transporto rinkos sutrikimų tam tikrame geografiniame regione, kiekviena valstybė narė gali kreiptis šiuo klausimu į Komisiją prašydama, kad būtų galima imtis apsaugos priemonių, ir ji turi pateikti Komisijai reikiamą informaciją bei pranešti jai apie priemones, kurių ji ketina imtis vežėjų rezidentų atžvilgiu.

2.     1 dalyje:

—	„rimtas vidaus transporto rinkos sutrikimas tam tikroje geografinėje srityje“ – tai rinkai būdingos problemos, kai pasiūla gerokai ir galimai ilgam laikui viršija paklausą ir dėl to gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui ir daugelio keleivinio kelių transporto įmonių išlikimui;

—	„geografinis regionas“ – tai regionas, apimantis visą valstybės narės teritoriją arba jos dalį, taip pat ir visą kitų valstybių narių teritoriją arba jos dalį.

3.     Komisija išnagrinėja padėtį ir, pasikonsultavusi su 27 straipsnyje nurodytu komitetu, per vieną mėnesį nuo atitinkamos valstybės narės prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar apsaugos priemonės yra būtinos ir jei būtinos, jas patvirtina. Pagal šį straipsnį naudojamos priemonės galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o jų galiojimas gali būti pratęstas dar vieną laikotarpį. Apie bet kurį pagal šią dalį priimtą sprendimą Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms ir Tarybai.

4.     Jei Komisija nusprendžia imtis apsaugos priemonių, susijusių su viena arba keliomis valstybėmis narėmis, kompetentingos įstaigos privalo imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai. Šios priemonės pradedamos taikyti ne vėliau už apsaugos priemones, dėl kurių Komisija yra priėmusi sprendimą.

5.     Kiekviena valstybė narė, gavusi pranešimą apie 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą, gali per 30 dienų perduoti šį sprendimą svarstyti Tarybai. Taryba per 30 dienų nuo valstybės narės kreipimosi arba, jei kreipiasi kelios valstybės narės, nuo pirmojo kreipimosi kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

Tarybos sprendimui taikomas 3 dalyje numatytas terminas. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos įstaigos privalo imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai. Jei Taryba per antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepriima sprendimo, Komisijos sprendimas yra galutinis.

6.     Kai Komisija mano, jog 3 dalyje nurodytų priemonių galiojimą reikia pratęsti, ji pateikia pasiūlymą Tarybai, kuri priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

VI skyrius

Kontrolės priemonės ir sankcijos

19 straipsnis

Važiavimo bilietai

1.   Vežėjai, teikiantys reguliarią paslaugą, išskyrus specialias reguliarias paslaugas išduoda individualius arba kolektyvinius važiavimo bilietus, kuriuose nurodoma:

a)	išvykimo ir paskirties vietos, o prireikus ir atgalinė kelionė;

b)	bilieto galiojimo trukmė;

c)	vežimo kaina.

2.   1 dalyje numatytas važiavimo bilietas pateikiamas visų įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu.

20 straipsnis

Tikrinimas kelyje ir įmonėse

1.   Leidimas arba kontrolės dokumentas laikomas transporto priemonėje ir pateikiamas įgalioto tikrinančio pareigūno prašymu.

2.   Tarptautiniam keleivių vežimui tolimojo susisiekimo ir miesto autobusus naudojantys vežėjai leidžia atlikti tikrinimus, kurie užtikrintų, kad veikla vykdoma be pažeidimų, ypač susijusių su vairavimo ir poilsio trukmės reikalavimais. Įgyvendinant šį reglamentą, įgalioti tikrinantys pareigūnai turi teisę

a)	tikrinti apskaitos knygas ir kitus dokumentus, susijusius su transporto įmonės veikla;

b)	vietoje (patalpose) daryti apskaitos knygų ir dokumentų kopijas ar išrašus;

c)	patekti į visas transporto įmonės patalpas, teritorijos vietas ir transporto priemones;

d)	reikalauti, kad jiems būtų pateikiama visa apskaitos knygose, dokumentuose ar duomenų bazėse esanti informacija.

21 straipsnis

Tarpusavio pagalba

Valstybės narės teikia viena kitai tarpusavio pagalbą taikydamos šį reglamentą. Jos keičiasi informacija pasitelkdamos nacionalines kontaktines institucijas, paskirtas pagal Reglamento (EB) Nr. …/2008 [nustatančio profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles] 17 straipsnį.

22 straipsnis

Bendrijos licencijų ir leidimų paskelbimas netekusiais galios

1.   Kompetentingos valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, institucijos 4 straipsnyje numatytą Bendrijos licenciją panaikina, jeigu jos turėtojas:

a)	nebesilaiko 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų;

b)	nurodė netikslią informaciją dėl duomenų, kuriuos reikalaujama pateikti išduodant Bendrijos licenciją.

2.   Leidimą išduodanti institucija panaikina leidimą, jei jo turėtojas nebesilaiko sąlygų, kuriomis remiantis buvo išduotas tas leidimas pagal šio reglamento nuostatas, ypač jei to prašo valstybė narė, kurioje vežėjas yra įsisteigęs. Ši institucija apie tai nedelsdama informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas.

23 straipsnis

Įsisteigimo valstybės narės už pažeidimus taikomos sankcijos

1.   Bet kurioje valstybėje narėje padarius arba nustačius sunkų Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimą ▐, ypač kai pažeidžiamos taisyklės, taikomos transporto priemonėms, vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui ir be leidimo teikiamos analogiškos ar laikinos paslaugos, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, tuos pažeidimus padariusio vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia įspėjimą ir gali inter alia taikyti šias administracines sankcijas:

a)	laikinai sustabdyti kelių arba visų patvirtintų Bendrijos licencijos kopijų galiojimą arba jas panaikinti;

b)	laikinai sustabdyti Bendrijos licencijos galiojimą arba ją panaikinti;

c)

baudas .

Šios sankcijos taikomos atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, kurį padarė Bendrijos licencijos turėtojas, ir į bendrą patvirtintų licencijos kopijų, jam išduotų teikti tarptautines transporto paslaugas, skaičių.

2.   Valstybių narių kompetentingos institucijos uždraudžia vežėjui pagal šio reglamento nuostatas teikti tarptautines keleivių vežimo paslaugas jų teritorijoje, jei jis ▐ šiurkščiai pažeidė Bendrijos kelių transporto teisės aktus, ypač tuos, kurie taikomi transporto priemonėms bei vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui, ir paskelbtas galutinis teismo sprendimas, o visos teisinės galimybės dėl peržiūros pareiškėjo išnaudotos . Apie tai jos nedelsdamos praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

3.    Tada, kai sunkus pažeidimas buvo nustatytas remiantis 24 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, kompetentingos įsisteigimo valstybės narės institucijos sprendžia, kokią sankciją reikia skirti atitinkamam vežėjui ▐. Kompetentingos vežėjo įsisteigimo valstybės narės institucijos valstybės narės, kurioje pažeidimai buvo nustatyti, kompetentingoms institucijoms kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau nei per tris mėnesius nuo pranešimo apie pažeidimą praneša, kuri iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sankcijų buvo paskirta. Jeigu tų sankcijų paskirti nebuvo įmanoma, minėtosios institucijos nurodo priežastis.

4.   Kompetentingos institucijos atsižvelgia į valstybėje narėje, buvo nustatytas pažeidimas, paskirtas sankcijas ir užtikrina, kad tam vežėjui paskirtų sankcijų visuma būtų proporcinga pažeidimui ar pažeidimams, už kuriuos jos buvo paskirtos.

Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą sankciją, jei tai toliau 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atvejis, pasitarus su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, galima sugriežtinti: leidimą verstis vežėjo kelių transportu panaikinti.

5.   Vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į nacionalinius įstatymus, atitinkamam vežėjui kompetentingame nacionaliniame arba specializuotame teisme taip pat gali iškelti bylą. Įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie šiuo tikslu priimtą sprendimą.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai galėtų paduoti apeliaciją dėl administracinio sankcijų, kurios jiems buvo paskirtos pagal šį straipsnį.

24 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės už pažeidimus taikomos sankcijos

1.   Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos sužino apie šio reglamento arba Bendrijos kelių transporto teisės aktų sunkius ▐ pažeidimus, kuriuos padaro vežėjas nerezidentas, valstybė narė, kurioje tie pažeidimai buvo nustatyti, kiek įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau nei per mėnesį nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo dienos, įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms perduoda šią informaciją:

a)	pažeidimo aprašymą ir nurodo pažeidimo padarymo dieną bei laiką;

b)	pažeidimo kategoriją, tipą ir pažeidimo sunkumą;

c)	paskirtas ir pritaikytas sankcijas.

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų gali prašyti skirti administracines sankcijas pagal 23 straipsnį.

2.   Nepažeidžiant baudžiamojo persekiojimo galimybės, priimančioji valstybė narė gali taikyti sankcijas vežėjams nerezidentams, kurie, atlikdami jos teritorijoje kabotažinio transporto operaciją, pažeidė šį reglamentą arba Bendrijos reglamentus, arba nacionalinius transporto teisės aktus. Sankcijos skiriamos nediskriminuojant vežėjų ir jos gali, inter alia, būti įspėjimas ir (arba), padarius sunkius ▐ pažeidimus, laikinas uždraudimas atlikti kabotažinio transporto operacijas priimančiosios valstybės narės, kurioje tas pažeidimas buvo padarytas, teritorijoje , ir (arba) baudos skyrimas .

3.   Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai turėtų teisę apskųsti taikant šį straipsnį jiems paskirtas administracines sankcijas.

25 straipsnis

Įrašymas į nacionalinį registrą

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsisteigusių vežėjų padaryti sunkūs ▐ Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimai, už kuriuos vežėjo įsisteigimo valstybė narė arba kita valstybė narė paskiria sankciją, ir paskirtos sankcijos, būtų įrašomi į nacionalinį vežimo kelių transporto įmonių registrą kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. …./2008 [nustatančiame profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles]. Registro įrašai, kuriais nurodomas laikinas Bendrijos licencijos galiojimo sustabdymas arba galutinis panaikinimas duomenų bazėje laikomi ne trumpiau nei dvejus metus.

VII skyrius

Įgyvendinimas

26 straipsnis

Valstybių narių susitarimai

1.   Valstybės narės gali sudaryti dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl papildomo šio reglamento reglamentuojamų paslaugų liberalizavimo, ypač dėl leidimų sistemos ir dėl kontrolės dokumentų paprastinimo ar panaikinimo.

2.   Apie visus susitarimus, sudarytus pagal 1 dalį, valstybės narės informuoja Komisiją.

27 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų  (15) 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas.

2.   Jeigu daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b ║ ir ║ e punktuose numatytas laikotarpis – vienas mėnuo.

28 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad tos jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki …. (16) praneša Komisijai apie minėtas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie bet kuriuos vėliau padarytus pakeitimus.

Jos užtikrina, kad visos tokios priemonės būtų taikomos nediskriminuojant vežėjų dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.

29 straipsnis

Ataskaitos

1.   Iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai per ankstesnius metus išduotų leidimų teikti reguliariąs paslaugas ir visą leidimų teikti reguliarias paslaugas, galiojančių šio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, skaičių. Ši informacija pateikiama atskirai apie kiekvieną paskirties šalį, kurioje teikiamos reguliarios paslaugos. Valstybės narės Komisijai taip pat praneša duomenis apie kabotažinio transporto operacijas, kurias kaip reguliarias arba vienkartines paslaugas ataskaitiniu laikotarpiu atliko valstybėse narėse nuolat gyvenantys vežėjai.

2.   Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos iki kiekvienų metų sausio 31 d. Komisijai nusiunčia statistinius duomenis apie leidimų, išduotų vykdyti kabotažinio transporto operacijas, kurios atliekamos kaip 15 straipsnio c punkte nurodytos reguliarios paslaugos, skaičių.

3.   Komisija nustato lentelės, kurioje surašomi perduotini statistiniai duomenys, formą reglamentuojančias nuostatas. Kadangi šiomis priemonėmis siekiama iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas jas papildant, jos patvirtinamos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. praneša Komisijai vežėjų, kurie praėjusių metų gruodžio 31 d. turėjo Bendrijos licenciją, skaičių ir patvirtintų jos kopijų skaičių, sutampantį su transporto priemonių, kurias tą dieną būtų galima panaudoti, skaičiumi.

30 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnyje įterpiama ši dalis:

VIII skyrius

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Panaikinimai

Reglamentai (EEB) Nr. 684/92 ir (EB) Nr. 12/98 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos atsižvelgiant į II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d .

---

(1)   OL C 10, 2008 1 15, p. 44 .

(2)  OL C ….

(3)  2008 m. birželio 5 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  OL L 74, 1992 3 20, p. 1. ║.

(5)  OL L 4, 1998 1 8, p. 4.

(6)  OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(7)  OL L ….

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.║.

(9)   Priimti tekstai, P6_TA(2007)0575.

(10)   OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

(11)  OL L 57, 1992 3 2, p. 27.

(12)  OL L 235, 1996 9 17, p. 59.

(13)  OL L 226, 2003 9 10, p. 4.

(14)   OL L 315, 2007 12 3, p. 1 .

(15)  OL L 370, 1985 12 31, p. 8.

(16)  12 mėnesių iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(17)   OLL … “